Civilinė byla Nr. 2YT-11896-674/2021

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00894-2021-0)

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 3.4.5.2.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TESMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS   RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 15 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,

sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. A. atstovei advokatei R. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. G. ir A. S..

        Teismas

n u s t a t ė:

1.       Pareiškėjas paveldėjimo teisės pagal įstatymą tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A., mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo vaikaitis A. A..

2.       Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo senelis J. A.. Testamento senelis nepaliko, tačiau jo valia, kad savo turtą jis palieka pareiškėjui, buvo žinoma palikėjo vaikams, t.y. pareiškėjo tėvui P. A., bei J. A. dukroms J. G. ir A. S., bei sutuoktinei A. A..

3.       J. A. 2003 m. vasario 24 d. Kauno apskrities sprendimu Nr. 7218214, bei 2003 m. vasario 24 d. Apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-08-1233 buvo atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. A. turėtą nekilnojamąjį turtą, grąžinant natūra 0,56 ha žemės ir 1,74 ha miško sklypą (duomenys neskelbtini). J. A. vardu VĮ Registrų centre yra registruotos nuosavybės teisės į 2,30 ha žemės, sklypo, esančio Nemakščių kadastrinėje vietovėje. Po senelio mirties pareiškėjas pradėjo valdyti ir tvarkyti jam paliktą turtą, perėmė dokumentus, dirbo žemę, prižiūrėjo mišką, tačiau apie tai, kad reikia kreiptis į notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą, nežinojo, jokios patirties tvarkant paveldėjimo dokumentus neturėjo. A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Ji buvo surašiusi testamentą, kuriuo savo turtą paliko pareiškėjui. Su testamentu jis kreipėsi į Raseinių notarų biurą, kur jam 2009 m. gruodžio 11 d. buvo išduotas Paveldėjimo teisės liudijimas. Žinodami J. A. valią į notarų biurą nesikreipė mirusiojo vaikai. Raseinių rajono 1-ajame notarų biure pareiškėjui išduota pažyma, kad paveldėjimo byla po J. A. mirties nėra užvesta. Pareiškėjo tėvas ir palikėjo sūnus P. A. miręs. Būdamas gyvas jis palikimo nepriėmė.

4.       Pareiškėjas nurodė, kad palikimą po senelio mirties priėmė faktiškai valdydamas ir tvarkydamas likusį turtą, o būtent pagal paskirtį naudojo žemės sklypą, jį šienaudamas, augindamas daržoves, mišką valydamas, bei atsodindamas. Sužinojo, kad palikimo priėmimą reikia įforminti, kreipėsi į notarų biurą, kur paaiškėjo, kad praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti.

5.       Suinteresuotas asmuo A. S. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad sutinka su pareiškimo reikalavimais ir jokių pretenzijų neturi, jog A. A. valdytų ir tvarkytų po jos tėvo J. A. mirties likusį turtą. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

6.       Suinteresuotas asmuo J. G. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad ji sutinka su pareiškėjo A. A. šioje byloje pareikštu reikalavimu. Jokių pretenzijų į šį turtą nereiškia. Gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

7.       Teisme liudytojas M. J. parodė, kad jis A. A. pažįsta nuo vaikystės, nes jų tėvai gyveno kaimynystėje. Jis pažinojo A. A. senelį J. A.. Jis žino, kad senelio valia buvo turtą po savo mirties palikti anūkui A. A.. Jis važiuodavo kartu su A. A. pas jo senelį, kur jie abu padėdavo seneliui dirbti žemę, tvarkyti mišką. Po senelio mirties jis taip pat padeda A. A. dirbti buvusią senelio žemę, padeda tvarkyti mišką, nes jis turi traktorių.

Pareiškimas tenkintinas

8.       Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjo sutuoktinė A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra palikėjo ankūkas. Pareiškėjo tėvas ir palikėjo sūnus P. A. mirė (duomenys neskelbtini) A. A. turtą po jos mirties pagal 2009 m. gruodžio 11 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo jos vaikaitis A. A., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Palikėjo turtą sudaro 2,300 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) įgytas pagal 2003 m. vasario 24 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 02-08-1233, pridedama 2003 m. vasario 24 d. Kauno apskrities sprendimas Nr. 72/18214, kur nuspręsta atkurti nuosavybės teise į J. A. tenkančią 2,3 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras pateikė 2021 m. liepos 2 d. pranešimą, kad į dėl mirusio (duomenys neskelbtini). J. A. turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra.

9.       Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. A. mirties yra jos vaikai ir sutuoktinis. (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip nustatyta, palikėjo sutuoktinė mirusi, jo vaikai dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, nes visi žinojo, kad J. A. visą savo turtą žadėjo palikti vaikaičiui A. A.. Dėl mirusio J. A. turto paveldėjimo niekas nesikreipė. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas yra antros eilės įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.)

10.       Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.

11.       Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).

12.       LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Nustatyta, kad pareiškėjas A. A. Po J. A. mirties paveldimą žemę dirbo, ją prižiūrėjo, perėmė dokumentus. Kiti galimi įpėdiniai žinojo palikėjo dar esant gyvam išreikštą savo valią, todėl dėl J. A. turto paveldėjimo į notarą nesikreipė. Iš aptarto laikytina, kad pareiškėjas perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.)

13.       Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes A. A. turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. A. A. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad A. A. po J. A. mirties perėmė jam priklausantį turtą, jį pradėjo valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po senelio J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti ir tvarkyti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja                                                                                                                Aurelija Petkevičienė