Administracinė byla Nr. eAS-808-415/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02454-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

 LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Ražio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų T. D., J. D., R. K., L. K., I. P., G. T., R. T. atskiruosius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų T. D., J. D., R. K., L. K., I. P., G. T., R. T. prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, V. K., L. K.) dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjai T. D., J. D., R. K., L. K., I. P., G. T. ir R. T. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. birželio 18 d. privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-177.(15.2), Nr. RE-183.(15.2), Nr. RE-182.(15.2), Nr. RE-178.(15.2) įvykdymo terminą iki įsiteisės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-25272-451/2019.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 13 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Inspekcijos 2019 m. birželio 18 d. privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus Nr. RE-177.(15.2), Nr. RE-183.(15.2), Nr. RE-182.(15.2), Nr. RE-178.(15.2) priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 11 straipsnio 6 dalies (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija) nuostatomis, pagal kurias užbaigus statybos patikrinimą surašomas statybos patikrinimo aktas. Jeigu statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų ar statinio projekto sprendinių (išskyrus šio straipsnio 11 dalyje nurodytus atvejus) pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui, o jeigu jo nėra, – vienam iš šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų statinio projekto sprendinius ir (ar) teisės aktų reikalavimus, ar nugriauti statinį ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, pašalinti kitus pažeidimus.

Teismas nurodė, kad pagal TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalį (2016 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XII-2578 redakcija), jeigu dėl objektyvių nuo asmens, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, nepriklausančių priežasčių privalomasis nurodymas per nustatytą terminą negali būti įvykdytas, šio straipsnio 6 dalyje nurodytas asmuo, kuriam surašytas privalomasis nurodymas, gali iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos raštu kreiptis į Inspekciją su motyvuotu prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Inspekcija, įvertinusi prašymo motyvus, priima sprendimą pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Priėmus sprendimą pratęsti šį terminą, jis pratęsiamas, tačiau ne ilgesniam terminui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme, ir tik vieną kartą. Pagal TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas asmenys turi teisę dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui kreiptis į teismą, tik kai privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus surašytas TPSVPĮ 11 straipsnio 11 dalies pagrindu, t. y. kai nustatyta savavališka statyba.

Nustatęs, kad privalomieji nurodymai surašyti vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, teismas sprendė, jog kilusio ginčo atveju TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos ir šiuo pagrindu privalomųjų nurodymų įvykdymo terminai negali būti pratęsti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto administracinio sprendimo (pratęsti arba atsisakyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą) priėmimas yra viešasis administravimas, t. y. įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-802-442/2018, 2020 m. birželio 17 d. nutartį byloje Nr. eA-1518-602/2020).

Nustatęs, kad pareiškėjų prašymų dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, teismas administracinę bylą nutraukė ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III.

Pareiškėjai padavė atskiruosius skundus, kuriuose prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jų prašymą. 

Pareiškėjai, pakartodami prašyme, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodytas faktines aplinkybes, teigia, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant proceso ir materialinės teisės normas.

Pareiškėjai nurodo, kad sisteminė TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalies nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija. Ši teisė nėra labai aiškiai išreikšta TPSVPĮ, tačiau visos abejonės ir neaiškumai turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai. Dėl to privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, terminą, kai jį pratęsia Inspekcija, gali pratęsti teismas. Pareiškėjai pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. 

Pareiškėjai teigia, kad TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra detaliai reglamentuotas termino pratęsimo teisme klausimas, todėl teismas turi vadovautis teismų praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinant TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pareiškėjai nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus 2013 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013, 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS858- 454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012. Pareiškėjų teigimu, kadangi jų savavališkos statybos įteisinimo klausimas susijęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civiline byla Nr. e2-923-451, terminas privalomųjų nurodymų reikalavimams pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęstinas iki įsiteisės sprendimas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-923-451.

Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjų atskiruosius skundus atmesti ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas sutinka su skundžiamos teismo nutarties motyvais. Pažymi, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimas yra priskirtas Inspekcijos, t. y. viešojo administravimo subjekto, o ne administracinio teismo kompetencijai. Inspekcija gali ne daugiau kaip vieną kartą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ne ilgesniam laikui, negu buvo nustatytas pradiniame privalomajame nurodyme. Atsakovas pabrėžia, kad TPSVPĮ 11 straipsnyje nėra numatyta asmens teisė kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjų argumentu, kad TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalies nuostatos nėra aiškios, todėl, pareiškėjų nuomone, nagrinėjamu atveju taikytina TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalis. Atsakovas pažymi, kad privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo klausimą reglamentuoja ne TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalis, o to paties straipsnio 8 dalis. TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalis nenumato, kad TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatos kaip analogija taikytinos dėl privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus, t. y. neteisėtos statybos, įvykdymo termino pratęsimo. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą kaip nepriskirtiną administraciniams teismams ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėjų prašymo dėl privalomųjų nurodymų Nr. RE-177.(15.2), Nr. RE-183.(15.2), Nr. RE-182.(15.2), Nr. RE-178.(15.2) įvykdymo terminų pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskiruosius skundus, kuriuose teigia, kad sisteminė TPSVPĮ 11 straipsnio 9 dalies nuostatų analizė sudaro pagrindą išvadai, jog įstatymų leidėjas suinteresuotiems asmenims, kurių atžvilgiu surašyti privalomieji nurodymai, suteikė teisę kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, įvykdymo termino pratęsimo po to, kai šį terminą pratęsia Inspekcija. Pareiškėjų įsitikinimu, privalomojo nurodymo, surašyto TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies pagrindu, terminą, kai jį pratęsia Inspekcija, gali pratęsti teismas, o visi neaiškumai dėl nustatyto teisinio reglamentavimo turi būti vertinami suinteresuoto asmens, kurio atžvilgiu priimtas privalomasis nurodymas, naudai.

Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. gruodžio 19-20 d. privalomieji nurodymai pašalinti pažeidimus priimti vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis, todėl teisė į privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimą įgyvendinama vadovaujantis TPSVPĮ 11 straipsnio 8 dalimi. Šiuo atveju nenumatyta galimybė kreiptis į teismą dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo termino pratęsimo. TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostatos yra specialiosios, taikytinos tik savavališkos statybos  padarinių šalinimo procedūrose, o specialaus teisinio reglamentavimo nuostatų plečiamam taikymui ir ginčo teisiniams santykiams nėra jokių teisinių pagrindų. Pažymėtina, kad specialaus teisinio reglamentavimo nuostatos negali būti taikomos ir teisės normų analogijos pagrindu. Pagal analogiją specialiųjų teisės normų, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis nustatančių normų, taikymas Lietuvos teisinėje sistemoje netoleruojamas (pvz., žr. CK 1.8 str. 3 d., tokios teisės taikymo praktikos neformuoja LAT ir LVAT aiškindami teisę). Kad TPSVPĮ 14 straipsnio 4 dalies nuostata, jog dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui asmuo gali kreiptis į teismą, yra speciali, bendrųjų taisyklių išimtis numatanti, norma, nekyla jokių abejonių atkreipus dėmesį į tai, jog iš savavališkos statybos padarinių šalinimo kylančių teisinių santykių atveju teismui priskiriamos ne viešojo administravimo subjektų veiklos teisminės kontrolės funkcijos, kaip yra įprastai, o – teisė atlikti pagal savo prigimtį viešojo administravimo subjektui priskirtą pareigą.

Tai suponuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė TPSVPĮ 11 straipsnio 6 ir 8 dalių bei 14 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjų prašymų dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų T. D., J. D., R. K., L. K., I. P., G. T., R. T. atskiruosius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys