Administracinė byla Nr. Iv-1918-554/2015.

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01794-2014-2.

Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2.; 74.

(S)

                                     KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S       

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 7 d.

Kaunas

            Kauno apygardos administracinio teismo  teisėjas Algis Markevičius,

            sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,

            dalyvaujant pareiškėjui – V.K.,

            nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

            viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V.K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

          Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 EUR (vieną milijardą eurų) neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b.l. 5) nurodė taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuos Respublikos Teisingumo ministerijos dėl Marijampolės pataisos namų 2014-10-02, 2014-09-30, 2014-10-06, 2014-10-14, 2014-10-10 raštų nurodydamas, kad gydytojas G.K. sąmoningai atsisakė jam skirti gydymą, nors žinojo, kad baudos izoliatoriuje nėra įdėtų  langų ir dėl šalto oro pareiškėjui stiprėja nugaros skausmai (uždegimas). Gydytojas G.K. tyčia provokuoja kalinius siekdamas kankinti, kad įbaugintų, kad pareiškėjas nereikalautų III laipsnio ligoninėje paskirto gydymo, rašo nepagrįstus tarnybinius pranešimus dėl to nepagrįstai skiriamos nuobaudos. Pataisos namai kankina pareiškėją atimdami teisę su žmona gimdyti vaikus ir lytiškai santykiauti. Atkreipė dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pasimatymai negali būti atimami. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam taikomas genocidas, kankinimas ir psichologinis terorizavimas dėl ko reikalauja atlyginti neturtinę žalą.

          Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

          Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 19-21) nurodė, kad kiek kartų pareiškėjas kreipėsi medicininės pagalbos, tiek kartų buvo priimtas ir reikalingą gydymą gavo. Niekada į nuteistojo prašymą nebuvo atsakyta neigiamai. 2014-09-12 Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas G.K. dėl pareiškėjo neteisėtų veiksmų surašė tarnybinį pranešimą pataisos namų direktoriui. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – paskyrimas į drausmės grupę 1 metams. 2014-10-10 ir 2014-10-14 pareiškėjui buvo skirti jo pageidaujami medikamentai. 2014-10-23 pareiškėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios 2014-10-27 buvo konvojuotas į VU Santariškių klinikas, kur jam buvo atliktas pakartotinis magnetinio rezonanso tyrimas. Po grįžimo į pataisos namus 2014-10-30, į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl sveikatos problemų nėra kreipęsis. Pastaruoju metu pareiškėjas už nustatytos tvarkos pažeidimus yra priskirtas drausmės grupei, todėl laikotarpį, kol jis bus priskirtas šiai grupei, pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 str. yra praradęs teisę į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus. Iki tol, kol pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, jis reguliariai naudojosi teise į pasimatymus. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas savo skunde ir mini, kad pataisos namai jį kankina, atimdami teisę su žmona gimdyti ir lytiškai santykiauti, tačiau paskutinį kartą žmona jį lankė tik 2013-03-23, o pastaruoju metu jį lanko tik tėvai. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ir pažeminimų, be to, savo skunde pareiškėjas nenurodo iš ko yra kildinama neturtinė žala, nekonkretizuoja, kuo pasireiškė jos atsiradimas. Pareiškėjas nesikreipė į Psichologinę tarnybą dėl galimų dvasinių išgyvenimų, patirtos emocinės depresijos, pažeminimų. Dėl dvasinių išgyvenimų ar depresijos pareiškėjas nesikreipė ir į Sveikatos priežiūros tarnybą. Marijampolės pataisos namai veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, o neesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė. Taip pat pareiškėjas nepateikė jokių aiškių ir apčiuopiamų jam padarytos žalos įrodymų.

            Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

            Pareiškėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio smurtinio nusikaltimo, sukėlusio nukentėjusiojo mirtį, bei lengvesnių tyčinių smurtinių nusikaltimų, kuriuos padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, įvykdymą pataisos namuose (TIS Liteko duomenys). Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią jis patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN. Pareiškėjas 1 000 000 000 Lt neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN administracijos pareigūnų veiksmų (neveikimo), neskiriant jam tinkamo gydymo, nesuteikiant ilgalaikių pasimatymų su žmona, nepagrįstų Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo G.K. tarnybinių pranešimų dėl ko nepagrįstai skiriamos nuobaudos.

          Teismas pabrėžia, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 str. 1 d. nustato, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai nustato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus. BVK 10 str. 1 d., reglamentuojanti nuteistųjų teisinę padėtį, numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 10 str. 2 d. nustato, kad bausmes atliekančių  užsieniečių teisinę  padėtį taip pat nustato Lietuvos  Respublikos  įstatymai, reglamentuojantys šių asmenų teises, laisves bei pareigas jiems esant Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Iš to seka pagrįsta išvada, jog pareiškėjas objektyviai negali turėti LR piliečio teisių pilna apimtimi ir jo teisės pagrįstai gali būti ribojamos labiau negu kitų, jokių įstatymu uždraustų pavojingų veikų nepadariusių, asmenų (ABTĮ 57 str.).

            Teismas taip pat pažymi, kad žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo pagrindus, dydį ir būdus nustato Civilinio kodekso (toliau – CK) normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. CK nuostatos taip pat reglamentuoja žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo tvarką. Be to, ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

          Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad LVAT jau yra suformavęs teisminę praktiką, kurios keisti ir, tuo pačiu, faktines aplinkybes vertinti kitaip, nėra pagrindo, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio nekonkrečiais teiginiais, pareiškėjo abstrakčiais pamąstymais, teisės aktais nepagrįstų pageidavimų nepildymu, bausmės sukeliamais nepatogumais ir t.t., bet ir pačios žalos padarymu (ABTĮ 13 str., 20 str.). Iš to seka, kad vien tik pareiškėjo teiginiai, jog gydytojas G.K. sąmoningai atsisakė jam skirti gydymą, nors tariamai žinojo, kad baudos izoliatoriuje nėra įdėtų  langų ir dėl šalto oro pareiškėjui stiprėja nugaros skausmai (uždegimas), gydytojas G.K. rašo tarnybinius pranešimus dėl ko pareiškėjui skiriamos nuobaudos, pataisos namai nesuteikia pareiškėjui ilgalaikių pasimatymų su žmona ir pan. jam sukėlė dvasinius išgyvenimus, nežmoniškas kančias, pavojų gyvybei neturtinės žalos (vieno milijardo eurų sumai) atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu (ABTĮ 57 str.). Šiuo atveju ABTĮ normos pareiškėjui numato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai buvo realūs ir tiesiogiai įtakojo pareiškėją bei ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes, taip pat neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Be to, atsižvelgiant į CK 6.250 str. 1 d. prasmę, teismas pabrėžia, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, turi būti vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų, o teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo prašoma atlyginti 1 000 000 000 EUR neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Kaip jau buvo paminėta, kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 str. 2 d., o jų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju yra pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis bei vertindamas individualias administracinei bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, kurie reikšmingi nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgtina ir į tokias reikšmingas bendro pobūdžio aplinkybes, kaip bendra šalies ekonominė situacija, pragyvenimo lygis bei bendrieji teisės principai. Atsižvelgdamas į Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-28 nutarimo imperatyvias nuostatas, teismas pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 suformavo teismų praktiką (Teismų įstatymo 33 str.), jog neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.). ABTĮ 57 str. 6 d. įtvirtina imperatyvią nuostatą, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais arba abstrakčiais pareiškėjo pamąstymais, jo noru gyventi geresnėse sąlygose negu asmenys, kurie niekada nėra padarę nusikalstamų veikų. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 57 str. 6 d. turinio analizės taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas nenurodė jokių neteisėtų atsakovo pareigūnų veiksmų (neveikimo), kurie realiai (objektyviai) pareiškėjui galėjo sukelti tokio laipsnio neigiamas pasekmes, kurias būtų galima įvardinti kaip nežmogiškas kalinimo sąlygas, bendravimo galimybių sumažėjimą, asmens žeminimą, kankinimą ir, kad tai būtų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali būti įvertinta pinigais (vienu milijardu eurų), atlyginimo. Kaip jau buvo paminėta, pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, nes atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu. Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (ABTĮ 57 str.).

Iš teismui pateiktų Marijampolės PN 2014-10-10 rašto Nr. 20/07-968 (b.l. 11), kuriuo atsakovas atsakė į pareiškėjo prašymą dėl ilgalaikio pasimatymo su artimaisiais suteikimo matyti, kad pareiškėjo prašymas netenkintas dėl to, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus        2014-09-17 nutarimu yra nubaustas perkeliant į drausmės grupę 1 metų laikotarpiui. TIS Liteko duomenimis pareiškėjas minėtą nuobaudą yra apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2015-03-12 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (administracinė byla Nr. I-1775-422/2015). Minėtą teismo sprendimą pareiškėjas apskundė apeliacine tvarka. Bausmių vykdymo kodekso 143 str. reglamentuoja nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarką. Šio straipsnio 5 d. nustatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuteistasis turi teisę per 5 dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo (BVK 143 str. 8 d.). Taigi, pareiškėjas, vykdant 2014-09-17 Marijampolės PN direktoriaus 2014-09-17 nutarimą, yra perkeltas į drausmės grupę 1 metų laikotarpiui. Pažymėtina, jog nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis reglamentuoja BVK 94 str.. Nuteistiesiems leidžiami trumpalaikiai – iki 4 valandų ir ilgalaikiai – iki 2 parų pasimatymai. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato šio Kodekso 73, 74, 79, 80, 85, 91 ir 152 str.. Remiantis BVK nuostatomis, teisė į pasimatymus yra suteikiama paprastosios bei lengvosios grupių nuteistiesiems (BVK 73 str., 74 str.), tačiau nenumatyta drausmės grupei priskirtiems asme­nims (BVK 75 str.). Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, spręstina, jog pareiškėjas pagal galiojantį teisinį reguliavimą neturėjo teisės į ilgalaikius pasimatymus, nes buvo tuo metu ir šiuo metu yra laikomas drausmės grupėje. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas skunde neturtinės žalos atsiradimą kildina iš ilgalaikių pasimatymų su žmona nesuteikimo, dėl ko buvo atimta jo galimybė lytiškai santykiauti, tačiau iš pateiktos pasimatymų apskaitos (b.l. 45-46) matyti, jog ir tuo metu, kai pareiškėjui atliko bausmę ne drausmės grupėje, ir jam buvo skiriami ilgalaikiai pasimatymai, žmona pareiškėją pataisos namuose paskutinį kartą lankė 2013-03-23, o vėlesniu laikotarpiu lankė tik tėvai.

Administracinės bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2014-09-12 Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininkas dėl pareiškėjo veiksmų surašė tarnybinį pranešimą Marijampolės PN direktoriui (b.l. 22), kuriame nurodė, kad pareiškėjas 2014-09-12 apie 11 val. 20 min. priėmimo metu Sveikatos priežiūros tarnybos viršininką išvadino „debilu“, „visišku durniumi“, elgėsi itin įžūliai ir ciniškai. Už šį paržeidimą pareiškėjui 2014-09-17 Marijampolės PN Direktoriaus nutariu buvo paskirta drausminė nuobauda – paskyrimas į drausmės grupę 1 metams. Kaip jau buvo paminėta, Kauno apygardos administracinis teismas 2015-03-12 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1775-422/2015 pareiškėjo skundą atmetė, minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs, kadangi pareiškėjas jį apskundė apeliaciniu skundu (TIS Liteko duomenys). Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo konstatuoti, jog Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos viršininko 2014-09-12 tarnybinis pranešimas yra nepagrįstas ar jo pagrindu pareiškėjui buvo paskirta nepagrįsta drausminė nuobauda. Duomenų apie kokius nors kitus Sveikatos tarnybos viršininko galimai nepagrįstus tarnybinius pranešimus dėl kurių pareiškėjui galėjo būti paskirtos drausminės nuobaudos byloje nėra (ABTĮ 57 str.).

Dėl pareiškėjo teiginių, kad gydytojas G.K. sąmoningai atsisakė jam skirti gydymą, nors žinojo, kad baudos izoliatoriuje nėra įdėtų langų ir dėl šalto oro pareiškėjui stiprėja nugaros skausmai, teismas pažymi, kad jie nepagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovas atsiliepime nurodo, jog 2014-10-10 ir 2014-10-14 pareiškėjui buvo skirti jo pageidaujami medikamentai. 2014-10-23 pareiškėjas buvo konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, iš kurios 2014-10-27 buvo konvojuotas į VU Santariškių klinikas, kur jam buvo atliktas pakartotinis magnetinio rezonanso tyrimas. Po grįžimo į Marijampolės PN 2014-10-30 į Sveikatos priežiūros medikus pareiškėjas dėl sveikatos problemų nėra kreipęsis. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, pareiškėjas jokių įrodymų dėl to, kad jam nėra skiriamas gydymas ir jo sveikatos būkle Marijampolės PN nėra tinkamai rūpinamasi. Be to, niekuo, išskyrus deklaratyvius teiginius, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai apie langų nebuvimą ir temperatūrą baudos izoliatoriuje.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), duodančių pakankamą pagrindą neturtinės žalos konstatavimui, pareiškėjo atžvilgiu neatliko, o dėl atsiradusios neturtinės žalos pareiškėjas pateikė tik aptakias frazes (ABTĮ 57 str.). Pateiktų įrodymų visetas duoda pakankamą pagrindą išvadai, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmai (neveikimas)(aktas) nebuvo nustatyti, o pats pareiškėjas savo reikalavimui pagrįsti jokių įrodymų nepateikė (ABTĮ 57 str.). Dėl šių aplinkybių pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.). Teismas taip pat akcentuoja, kad byloje nėra ir jokių duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, kurie suteiktų pakankamą pagrindą neturtinės žalos priteisimui. Kaip jau buvo paminėta, pats pareiškėjas skunduose išdėstė tik abstrakčius deklaratyvius teiginius apie tariamai pažeistas jo teises, visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtinojo (tiesioginio) priežastinio ryšio. Iš Marijampolės PN 2014-12-28 pažymos Nr. 55/04-609 (b.l. 23) bei 2014-12-30 pažymos (b.l. 24) matyti, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą bei Sveikatos priežiūros tarnybą dėl psichologinių problemų, nėra skundęsis depresijos požymiais, miego sutrikimais ir pan. (ABTĮ 57 str).

Likusieji pareiškėjo skundo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys esminės (lemiamos) reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini (ABTĮ 57 str.). Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525  -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

          Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p.,

n u s p r e n d ž i a:

          Pareiškėjo V.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

          Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos    vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

           Teisėjas                                                                                             Algis Markevičius