Civilinė byla Nr. 2YT-5532-199/2016
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01706-2016-3
Procesinių sprendimų kategorijos:
(S)
3.2.7.1., 3.4.4.19;
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. birželio 14 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Olga Šinkarenko, sekretoriaujant Vaigai Snieganaitei, dalyvaujant pareiškėjai J. M., suinteresuotam asmeniui A. R., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui K. P., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. patikslintą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. R. ir K. P., ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu atnaujinti įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos dėdės P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog (duomenys neskelbtini)d. mirė jos dėdė P. K., kuris buvo jos tėvo J. K. brolis. Tačiau apie dėdės mirtį pareiškėja sužinojo tik 2016m. sausio mėnesį gavusi pranešimą iš Kauno miesto 6-ojo notarų biuro, kuriame buvo nurodyta, kad ji turi atvykti paveldėjimo klausimu. Pareiškėja nurodė, kad ji gyvena Airijoje, o po jos tėvo J. K. mirties giminės iš tėvo pusės, dėl jai nesuprantamų priežasčių, vengė bendrauti tiek su ja, tiek su jos motina, gyvenančia Lietuvoje. Todėl nei pareiškėjai, nei jos mamai nebuvo pranešta apie dėdės mirtį, dėl ko pareiškėja praleido įstatymų nustatytą terminą, per kurį privalėjo kreiptis dėl palikimo priėmimo. Pareiškėja mano, kad terminą ji praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nieko nežinojo nei apie dėdės mirtį, nei apie jo turimą turtą, vos tik tai sužinojo, iš karto kreipėsi į advokatą ir sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos suteikimo, todėl prašo teismo šį terminą atnaujinti.
Suinteresuotas asmuo A. R. su pareikštu prašymu nesutinka. Nurodė, kad pati pareiškėja nerodė jokios iniciatyvos bendrauti su giminėmis. Ji dėdės nelankė, su juo nebendravo, net nepaskambindavo. Taip pat pareiškėja nebendravo net su savo seserimi, t.y. jos tėvo dukra iš pirmosios santuokos K. P., kuriai buvo žinoma apie P. K. mirtį. A. R. nurodė, kad ji vienintelė rūpinosi savo dėde, padėdavo jam tvarkyti buitinius reikalus, rūpinosi jo gydymu. Dėdė prašė padėti parduoti jo butą, kad už gautus pinigus galėtų sau leisti likusį gyvenimą gyventi senelių namuose. Todėl 2013-11-29 P. K. su S. K. ir K. G.-K. sudarė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią dėdė įsipareigojo parduoti butą už 17377 Eur (60000 Lt), o pirkėjai sumokėjo 8688 Eur (30000 Lt) avansą, o pagrindinę sutartį susitarė pasirašyti 2016-11-29. Kadangi dėdė mirė nesulaukęs šitos datos, tai jo įpėdiniams tenka pareiga arba grąžinti gautą avansą arba perimti teises ir pareigas pagal minėtą sutartį. Be to, dėdei sergant ir trūkstant lėšų jo slaugai, pirkėjai dar papildomai į suinteresuoto asmens sąskaitą pervedė 1650 Eur. Taip pat ji iš savo sąskaitos mokėjo ir iki šiol moka mokesčius už butą, o jam mirus- rūpinosi jo laidotuvėmis.
Suinteresuotas asmuo K. P. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. 2016-05-27 pateikė atsiliepimą į patikslintą prašymą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, kadangi nežinojimas apie palikimo atsiradimą negali būti pripažįstamas objektyviomis ir svarbiomis priežastimis.
Pareiškimas atmestinas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos dėdė P. K. (mirties akto Nr. 2494) (b.l. 10). Po jo mirties Kauno miesto 6-ajame notarų biure užvesta paveldėjimo byla. Dėl mirusiojo turto paveldėjimo kreipėsi dukterėčia A. R., o dukterėčia K. P. nuo palikimo atsisakė (b.l. 13). 2015-12-18 Kauno miesto 6-ojo notarų biuro notarė J.Rulienė pranešimu kreipėsi į pareiškėją, nurodydama, kad ši iki 2016-01-15 privalo atvykti į notarų biurą paveldėjimo klausimu (b.l. 12). Po P. K. mirties liko paveldimas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).
CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po P. K. mirties (2015-07-23) atsiradusiam palikimui priimti, nes ji iki 2015-10-23 neatliko minėtų CK 5.50 str. 3 d. nustatytų veiksmų palikimui priimti. Pareiškėja pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ji apie dėdės P. K. mirtį nieko nežinojo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės normų dėl termino palikimui priimti pratęsimo aiškinimo ir taikymo praktikoje ne vieną kartą konstatuota, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga yra siejamas teisių ar pareigų atsiradimas, pasikeitimas ar pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-696/2004); dėl to spręsdami termino palikimui priimti pratęsimo klausimą teismai turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-46/2006, 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-627/2006).
Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinti įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016).
Pareiškėja nurodė, kad terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi nieko nežinojo apie savo dėdės mirtį, o giminės jai nepranešė. Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. M. niekada nebendravo su P. K., juo nesirūpino ir nesidomėjo. Tai, kad pareiškėja nebendravo su savo giminėmis, buvo jos pačios apsisprendimas. Pareiškėja yra suaugęs žmogus ir pati sprendžia su kuo jai bendrauti. Be to, nustatyta, kad P. K. palaidotas toje pačioje kapavietėje kaip ir pareiškėjos tėvas. Byloje apklausta liudytoja L. K. patvirtino, kad ji kapus lankė, todėl darytina išvada, kad pareiškėjos motina turėjo matyti, kad šalia yra dar kažkas palaidotas ir pasidomėti apie tai.
Taip pat nustatyta, kad visą laiką P. K. rūpinosi ir jam padėjo suinteresuotas asmuo A. R.. Tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai liudytojo T. S. ir suinteresuoto asmens K. P. parodymai, patvirtinti notaro (b.l. 114-117) bei kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai (b.l. 46-107). Byloje apklausti liudytojai S. K. ir K. G.-K patvirtino, kad P. K. rūpinosi jo dukterėčia A. R., jokių giminių daugiau nematė. Su P. K. liudytojai buvo sudarę preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl buto pardavimo, kadangi senolis norėjo senatvėje gyventi senelių namuose, o tam reikėjo pinigų. Už butą jam sumokėjo pusę prašomos sumos 8688 Eur, račiau P. K. mirus pagrindinės sutarties taip ir nesudarė. Liudytojai patvirtino, kad A. R. susidūrė ir su finansiniais sunkumais, kadangi reikėjo mokėti už slaugą, mokesčius už butą. Todėl liudytojai papildomai dar pervedė pinigų, tikėdamiesi, jog ši suma bus išminusuota iš buto kainos.
Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiškė noro priimti palikimą. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, jo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5 str.). Pareiškėja nepagrindė aplinkybių, kad jos nurodytos priežastys sutrukdė jai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, taip pat nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog ji aktyviai siekė priimti palikimą ir jos valia buvo aiškiai išreikšta, tačiau dėl objektyvių aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad po P. K. mirties notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavė ir suinteresuotas asmuo A. R., todėl atnaujinus pareiškėjui terminą, neįrodžius jog jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, būtų pažeisti jos, kaip įpėdinės, interesai.
Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjos, suinteresuoto asmens paaiškinimus, liudytojų parodymus, pateiktus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų valią, teismas, remdamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas nėra pagrįstas, terminas palikimui priimti praleistas dėl subjektyvių, nuo pačios pareiškėjos valios priklausančių priežasčių, todėl vadovaujantis CK 5.50 str., 5.57 str., pareiškėjos pareiškimas atmestinas.
Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 578 str., 442 str. 1 d. 13 p., CK 5.57 str., teismas
n u t a r i a:
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.
Teisėja Olga Šinkarenko