Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-28-744/2022

                                                                  Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05658-2021-1

                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.11.10 

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 29 d.

Šiauliai

               Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

               teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimo.

               Teismas

n u s t a t ė :

I. Pirmosios instancijos teismo nutarimo esmė

1.       Skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimu A. Ž. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas administracine nuobauda – 500 Eur dydžio bauda. A. Ž. buvo nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius, nekvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. į eilinį 2020 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį niekaip jo neinformavo, tuo pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13 punktą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 26 straipsnio 4 dalį, tinkamai nesuorganizavo 2020 m. eilinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesušaukė jo iki 2020 m. balandžio 30 d., kaip tai numato ABĮ 26 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas, be to, pats patvirtino ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 punktą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2.       Nesutikdamas su skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimu nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimą pakeisti – skirti A. Ž. administracinę nuobaudą už kiekvieną atliktą pažeidimą: už 2020 m. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimą laiku, pareiškėjo G. K. neinformavimą apie šaukiamą 2020 metų eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, 2019 metų bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą VĮ „(duomenys neskelbtini)“, nesant bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimo, skiriant jam už kiekvieną nusižengimą griežtesnę bausmę, atsižvelgiant į nuobaudų skyrimo paskirtį (ANK 22 straipsnio 2 dalis), teismų praktikoje ir ANK 34 straipsnio 2 dalyje suformuotas taisykles dėl taikytinos baudos vidurkio bei į tai, kad nėra nei vienos ANK 35 straipsnyje įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, yra nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinant nusižengimo pobūdį ir jo įvykdymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesį (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

2.1.       Nukentėjusiojo G. K. atstovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsižvelgiant į A. Ž. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, baudų skyrimo taisykles, A. Ž. turėjo būti skirta griežtesnio pobūdžio nuobauda nei šiuo metu yra skirta skundžiamu nutarimu. Teismas pripažino, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo padarė tris savarankiškus teisės pažeidimus, tačiau, priimdamas skundžiamą nutarimą, nepagrįstai skyrė administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui tik vieną administracinę nuobaudą. Tačiau toks teismo sprendimas yra nepagrįstas dviem aspektais: nėra pagrindo taikyti administracinių nuobaudų apėmimą (mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalis), nes nėra idealios administracinių nusižengimų sutapties (pažymėtina, kad visi 3 nusižengimai padaryti skirtingais veiksmais ir skirtingu metu ir bet kurio iš jų atlikimas ar neatlikimas nebūtinai turėjo lemti kito nusižengimo atlikimą), patys nusižengimai nesiskiria pagal pavojingumą ir nėra priskiriami skirtingoms administracinių nusižengimų rūšims, be to, administracinių nuobaudų apėmimo taikymas nėra motyvuotas, tai yra nutarime nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teisiniai argumentai, patvirtinantys, kad egzistuoja pagrindas taikyti šią administracinių nuobaudų skyrimo taisyklę.

2.2.       Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta nei viena A. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl A. Ž. nepagrįstai skirta bauda, kuri yra mažesnė nei baudos vidurkis ir, kuri, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis, galėtų būti skiriama tik esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be to, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismo nutarime turėtų būti nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai, patvirtinantys, jog iš tikrųjų egzistuoja pagrindas nukrypti nuo įstatyme įtvirtintų administracinės nuobaudos - baudos - skyrimo taisyklių, tačiau skundžiamame nutarime nėra jokių teismo argumentų dėl sprendimo nukrypti nuo baudos skyrimo taisyklių ir skirti A. Ž. mažesnę negu vidurkis baudą. Byloje nebuvo nustatyta jokių faktinių duomenų ir/ar aplinkybių, leidžiančių pateisinti A. Ž. elgesį (tokių aplinkybių netgi nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo), kuomet sistemiškai pažeidžiamos nukentėjusiojo teisės, nesilaikoma nei ABĮ, nei bendrovės įstatų.

2.3.       Apeliantas skunde tvirtina, kad byloje buvo pateikta įrodymų, patvirtinančių sistemingą bendrovės vadovo atliekamą nukentėjusiojo G. K. teisių pažeidimą, kuris tęsėsi ir po įsiteisėjusių teismo nutarimų dėl ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų, tačiau ši aplinkybė teismo nebuvo įvertinta, skiriant baudą (Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, ši informacija patvirtina, kad dalis byloje nagrinėjamo ir nutarimu patvirtinto A. Ž. įvykdyto pažeidimo buvo padaryta pakartotinai, A. Ž. jau būnant baustam, kadangi aukščiau nurodyti nutarimai įsiteisėjo iki skundžiamo nutarimo priėmimo. Tai, kad A. Ž. atliktas ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas buvo pakartotino pobūdžio, pagal ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktą yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Tačiau teismas nutarime šios aplinkybės neįvertino ir į ją neatsižvelgė skiriant nuobaudą.  

2.4.       Apelianto nuomone, toks sistemingas ir nuolat besikartojantis administracinių nusižengimų darymas rodo, kad administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo piktybiškai ignoruoja teisės aktų reikalavimus ir visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, nepaiso kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ir kartu neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn trauktino asmens asmenybę. Šios aplinkybės, skiriant administracinę nuobaudą, taip pat turėjo būti įvertintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai. Be to, skundžiamu nutarimu A. Ž. skiriama minimali nuobauda tik dar kartą įrodo, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta administracinių nuobaudų paskirtis - atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų – nėra pasiekiama. Ankstesnėse bylose A. Ž. taip pat buvo skiriamos minimalios ar beveik minimalios baudos, tačiau tai jo neatgrasė ir neatgraso nuo kitų nusižengimų darymo, teigiamai nepaveikė A. Ž. asmenybės, nesudrausmino jo, jog jis laikytųsi teisės aktų reikalavimų. A. Ž. elgesys, apimantis kaltės nepripažinimą, įstatymų ignoravimą ir juose keliamų reikalavimų nepaisymą, sistemingą nukentėjusiojo teisių pažeidimą, byloja apie asmens nesąžiningumą nukentėjusiojo, kaip bendrovės akcininko, atžvilgiu, dėl ko remiantis nurodytomis aplinkybėmis, suformuota teismų praktika ir baudų skyrimo taisyklėmis, nutarimu A. Ž. turėjo būti pritaikyta didesnė nei vidutinė bauda pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį.

3.       Atsiliepimų į nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.

               Apeliacinis skundas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4.       ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

4.       Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas R. B. iš esmės neginčija byloje nustatytų faktinių administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, A. Ž. kaltės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nusižengimų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su tuo, kad apylinkės teismas pripažinęs, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. Ž. padarė tris savarankiškus administracinius nusižengimus, numatytus ANK 119 straipsnio 1 dalyje, priimdamas skundžiamą nutarimą, už visus tris nusižengimus skyrė jam tik vieną administracinę nuobaudą. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas A. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apelianto nuomone, A. Ž. turėjo būti skirta griežtesnė administracinė nuobauda nei šiuo metu yra skirta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu.

Dėl A. Ž. padarytų administracinių nusižengimų

5.       ANK 5

6.       ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimą. Toks pažeidimas pasireiškia šių alternatyvių veikų padarymu: 1) akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimu nustatytu laiku; 2) susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymu; 3) kliudymu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose; 4) įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimu akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) nustatytų jų neturtinių teisių pažeidimu; 5) akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimu (draudimu ar kliudymu perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymu ar dividendų neišmokėjimu per nustatytus terminus, įnašų, pajų negrąžinimu ar trukdymu gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose nustatytais atvejais, nesikreipimu į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

7.       Šioje byloje A. Ž. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius, nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13 punkto, ABĮ 26 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nekvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. į eilinį 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį niekaip jo neinformavo, taip pat nesilaikė ABĮ 26 straipsnio 1 dalies, 23 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų ir tinkamai nesuorganizavo 2020 m. eilinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesušaukė jo iki 2020 m. balandžio 30 d., be to, pažeisdamas ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 punkto ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pats patvirtino ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, apylinkės teismo vertinimu, A. Ž. inkriminuotas administracinis nusižengimas pasireiškė trimis alternatyviomis veikomis – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo tinkamu nesuorganizavimu ir nesušaukimu iki 2020 m. balandžio 30 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. nepakvietimu į eilinį 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį neinformavimu ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimu pažeidžiant įstatymų nuostatas ir pateikimu VĮ „(duomenys neskelbtini)“, už kurias, nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato R. B. įsitikinimu, A. Ž. turėjo būti paskirtos trys atskiros administracinės nuobaudos.  

8.       ANK 119 straipsnis yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK).

9.       ABĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta akcininkų neturtinė teisė dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį jie sutampa su kalendoriniais metais. Jeigu bendrovėje nesudaryta valdyba, įstatymas pareigą sušaukti eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą nustato bendrovės vadovui (ABĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktas), ši pareiga yra besąlygiška. Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinis akcininkų susirinkimas nustatytu laiku (iki 2020 m. balandžio 30 d.) nebuvo sušauktas ir neįvyko įprastu būdu (akcininkams ar jų įgaliotiems asmenims susirenkant ir būnant vienoje patalpoje ar kitoje vietoje) dėl, A. Ž. teigimu, objektyvios, nuo A. Ž. valios nepriklausančios priežasties – dėl paskelbto karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje dėl Covid-19 pandemijos. Tačiau pažymėtina, kad nors dėl paskelbto karantino ir nebuvo galimybės visuotinį akcininkų susirinkimą surengti, pareiga jį sušaukti per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos liko nepakitusi ir ją buvo privalu tinkamai įvykdyti kitais būdais. Nepaisydamas to, A. Ž. nepasinaudojo įstatyme nustatytomis alternatyvomis – sudaryti galimybes akcininkams balsuoti raštu, užpildant bendrąjį balsavimo biuletenį, arba dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime elektroninių ryšių priemonėmis (ABĮ 21 straipsnio 3 ir 4 dalys). Laikydamasis rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų, jis turėjo visas galimybes nustatytu laiku sušaukti visuotinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų susirinkimą, tačiau to nepagrįstai nepadarė ir taip pažeidė G. K. neturtines teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje.

10.       Tačiau nustačius, kad A. Ž. nagrinėjamu atveju pagrįstai nubaustas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo tinkamą nesuorganizavimą ir nesušaukimą iki 2020 m. balandžio 30 d., jam nepagrįstai inkriminuota aplinkybė, kad jis nekvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. į eilinį 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį niekaip jo neinformavo, nes nelogiška būtų asmenį traukti administracinėn atsakomybėn už, kad jis, būdamas įmonės vadovas, neorganizuodamas ir nešaukdamas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, apie eilinį akcininkų susirinkimą neinformuoja ir į jį nekviečia įmonės akcininkų. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir A. Ž. negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl minėtos veikos. Todėl ši faktinė aplinkybė, tai yra tai, kad jis nesilaikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13 punkto, ABĮ 26 straipsnio 4 dalies reikalavimų ir nekvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. į eilinį 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį niekaip jo neinformavo iš skundžiamo nutarimo šalintina. Pašalinus šią aplinkybę, A. Ž. veikos kvalifikavimas pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį nesikeičia.

11.       Apygardos teismas taip pat pažymi, kad administracinė atsakomybė už juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo ar atstovybės dokumentų ir registro duomenų pateikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui ar Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui tvarkos pažeidimą numatyta ne ANK 119 straipsnio 1 dalyje, o ANK 223 straipsnyje. Iš apylinkės teismui adresuoto 2021 m. spalio 20 d. nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato R. B. pareiškimo ir 2021 m. gruodžio 8 d. pareiškimo patikslinimo matyti, kad jais buvo prašoma pradėti A. Ž. administracinio nusižengimo teiseną tik pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apylinkės teismas skundžiamu 2022 m. sausio 20 d. nutarimu A. Ž. dėl visų jam inkriminuotų veikų pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 straipsnio 1 dalyje, ir dėl galimai ANK 223 straipsnyje numatyto nusižengimo nepasisakė.

12.       ANK 590 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, pareiškimas gali būti siunčiamas bet kuriems to teismo rūmams. ANK 589 straipsnyje yra išvardintos institucijos, kurių pareigūnams yra suteikti įgaliojimai pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus (išskyrus ANK 611 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus). Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, kiek tai liečia ANK 223 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, tokie įgaliojimai yra suteikti savivaldybių administracijų pareigūnams (ANK 589 straipsnio 82 punktas) ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnams (ANK 589 straipsnio 97 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad tik kompetentinga institucija turi teisę spręsti dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnyje, teisenos pardėjimo, o nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nukrypo nuo ANK 590 straipsnio 4 dalies nuostatų.  

13.       Pažymėtina, kad ANK nereglamentuoja priimtino sprendimo tais atvejais, kai nustatoma, jog administracinio nusižengimo teiseną formaliai pradėjo institucija ar jos pareigūnas, kuriam įstatymas nėra suteikęs tokių įgaliojimų (šiuo atveju – apylinkės teismas). Todėl atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir ne pagal savo kompetenciją nagrinėjo ir pasisakė dėl A. Ž. inkriminuotos veikos, numatytos ANK 223 straipsnyje, apylinkės teismo nutarimo nuorašas pateiktinas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnį pradėjimo/nepradėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-387/2022). Dėl šių aplinkybių iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo šalintina faktinė aplinkybė, kad A. Ž. pats patvirtino ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 punktą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

Dėl administracinio nusižengimo pakartotinumo

14.       Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo G. K. atstovas advokatas R. B. nurodo, kad dalis byloje nagrinėjamo ir nutarimu patvirtinto A. Ž. įvykdyto pažeidimo buvo padaryta pakartotinai, A. Ž. jau būnant baustam už ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.

15.       ANK 40 straipsnis reglamentuoja pakartotinumo sampratą, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Nagrinėjamu atveju iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog A. Ž. iki šioje byloje jam inkriminuoto administracinio nusižengimo įvykdymo (iki tinkamo nesuorganizavimo 2020 m. eilinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo ir nesušaukimo jo iki 2020 m. balandžio 30 d.) nebuvo baustas administracine tvarka pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį. A. Ž. atžvilgiu pirmieji nutarimai dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymo, buvo priimti tik 2021 m. spalio 15 d. (administracinių nusižengimų bylose Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 5 d., tai yra jau po šioje byloje nagrinėjamo administracinio nusižengimo įvykdymo. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. Ž. padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip pakartotinis.

Dėl A. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos

16.       Kaip jau minėta, nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato nuomone, atsižvelgiant į A. Ž. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, baudų skyrimo taisykles, A. Ž. elgesį po nusižengimo padarymo, jam turėjo būti skirta griežtesnė administracinė nuobauda nei šiuo metu yra paskirta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu.

17.       Pažymėtina, kad asmeniui turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia, siekiant  ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Administracinės nuobaudos skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Administracinės nuobaudos parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

18.       ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Kaip jau buvo nurodyta anksčiau, skundžiamu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimu A. Ž. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda.

19.       Apygardos teismo vertinimu, A. Ž. už padarytą administracinį nusižengimą paskirta nuobauda nėra aiškiai per švelni, paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apylinkės teismas atsižvelgė į administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad byloje A. Ž. atsakomybę lengvinančios ir/ar atsakomybę sunkinančios aplinkybės nenustatytos, į A. Ž. asmenybę, šiuos duomenis įvertino teisingai ir paskyrė šiek tiek didesnę baudą nei ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda. Todėl tenkinti nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą ir keisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimą dėl A. Ž. paskirtos administracinės nuobaudos nėra teisinio pagrindo.

               Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

n u t a r i a :

               nukentėjusiojo G. K. atstovo advokato R. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

               Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimą pakeisti:

               iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimo aprašomosios dalies pašalinti konstatuotas faktines aplinkybes, kad A. Ž., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), direktorius, nekvietė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. K. į eilinį 2020 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinį akcininkų susirinkimą ir apie jį niekaip jo neinformavo, tuo pažeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 13 punktą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 4 dalį, bei pats patvirtino ir pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. finansinės atskaitomybės dokumentus VĮ „(duomenys neskelbtini)“, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 punktą ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį.

               Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimo nuorašą pateikti VĮ „(duomenys neskelbtini)“ spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 223 straipsnį pradėjimo/nepradėjimo.

               Kitą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 20 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

               Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                      Laisvydas Zederštremas