Civilinė byla Nr. e2A-957-781/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02361-2015-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.8.; 2.8.1.2.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 9 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ ir atsakovų V. M., V. M. bei uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ ieškinį atsakovams V. M., V. M. ir uždarajai akcinei bendrovei „VVM Servis“ dėl žalos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 786 025,40 Eur dydžio žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas, taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo V. M. 28 962 Eur (100 000 Lt) dydžio baudą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas, o iš atsakovės V. M. priteisti 23 169,60 Eur (80 000 Lt) dydžio baudą ir 5 procentų dydžio procesines palūkanas. Vėliau pateikė pareiškimą dėl dalies ieškinio reikalavimų atsisakymo ir prašė iš atsakovų priteisti solidariai 388 843,40 Eur dydžio žalą, minėtas baudas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė paaiškino, jog atsakovai naudojosi UAB „LIT-INVEST“ turtu, ištekliais, žiniomis bei paslaptimis, kurios tapo žinomos jiems dėl atliekamų pareigų, nei karto neatskleidė darbdaviui apie vykdomą veiklą, pradėję vykdyti konkuruojančią veiklą jos ne tik nenutraukė, bet sąmoningai ją tęsė. UAB „LIT-INVEST“ turėdama didelę patirtį prekiaujant naftos produktais, sukaupusi atitinkamą know-how, kaip vykdyti didmeninę prekybą naftos produktais, šias žinias, taip pat klientų ir tiekėjų sąrašus perdavė UAB „ECOIL“ bei teikė jai Švenčionėlių kuro bazės terminalo operatoriaus ir buhalterinės apskaitos paslaugas. UAB „ECOIL“ naudodama šias komercines paslaptis įsipareigojo nurodytos informacijos neatskleisti. Visi UAB „LIT-INVEST“ Švenčionėlių kuro bazės darbuotojai, įskaitant ir V. M. bei V. M., nors Bendrovė tiesiogiai ir nevykdė prekybos naftos produktais, toliau dirbo UAB „LIT-INVEST“. UAB „LIT-INVEST“ teikė paslaugas, reikalingas vykdant didmeninę prekybą naftos produktais UAB „ECOIL“, taip, užtikrinant, kad UAB „LIT-INVEST“ galutinai neprarastų klientų ir, panaikinus turto areštus, vėl turėtų galimybę vykdyti naftos produktų prekybos verslą tiesiogiai, ar per UAB „ECOIL“. UAB „LIT-INVEST“ informaciją perdavė ne atsitiktiniam ūkio subjektui, o susijusiai bendrovei UAB „ECOIL“. UAB „LIT-INVEST“ vienintelis akcininkas yra I. N., o UAB „ECOIL“ vienintelė akcininkė yra V. N. – I. N. sutuoktinė.
3. UAB „LIT-INVEST“ su V. M. 1997 m. rugpjūčio 1 d. sudarė darbo sutartį Nr. 30. Šia darbo sutartimi V. M. įsipareigojo: 1) rūpestingai saugoti darbdavio turtą ir vengti žalos atsiradimo (darbo sutarties Nr. 30 3.1.1 p.); 2) laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiant išaiškinti ir pašalinti priežastis, trukdančias turto saugumui (darbo sutarties Nr. 30 3.1.2 p.), 3) dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir etikos normų (darbo sutarties Nr. 30 3.1.5 p.); 4) saugoti tarnybinę paslaptį (darbo sutarties 3.1.9 p.). Sudarydamas darbo sutartį Nr. 30 V. M. pasirašė ir jos 2 priedą - 1997 m. rugpjūčio 1 d. pasižadėjimą Nr. 1. Šiuo pasižadėjimu V. M. taip pat įsipareigojo: 1) laikyti informaciją visiškoje paslaptyje; 2) naudoti informaciją tik tam tikslui, kuriam ji buvo suteikta ir tik UAB „LIT-INVEST“ interesais; 3) informaciją ar jos dalį atskleisti tik gavus UAB „LIT-INVEST“ vadovo sutikimą.
4. 1997 m. rugpjūčio 1 d. UAB „LIT-INVEST“ su V. M. (tuo metu – C.) sudarė darbo sutartį Nr. 31. V. M. darbo sutartimi Nr. 31 įsipareigojo: rūpestingai saugoti darbdavio turtą ir vengti žalos atsiradimo (darbo sutarties Nr. 31 3.1.1 p.); 2) laiku pranešti darbdaviui apie aplinkybes, gresiančias jam perduotų materialinių vertybių saugumui, taip pat naudoti atitinkamas priemones, siekiant išaiškinti ir pašalinti priežastis, trukdančias turto saugumui (darbo sutarties Nr. 31 3.1.2 p.); 3) dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės ir etikos normų (darbo sutarties Nr. 31 3.1.5 p.); 4. Saugoti tarnybinę paslaptį (darbo sutarties Nr. 31 3.1.9 p.). V. M., sudarydama darbo sutartį Nr. 31, pasirašė ir jos 2 priedą – 1997 m. rugpjūčio 1 d. pasižadėjimą Nr. 2, kuriuo įsipareigojo: 1) informaciją, kurią gaus iš UAB „LIT-INVEST“, laikyti visiškoje paslaptyje, 2) informaciją naudoti tik tam tikslui, kuriam buvo suteikta, ir tik UAB „LIT-INVEST“ interesais, 3) informaciją ar jos dalį atskleisti tik gavusi raštišką UAB „LIT-INVEST“ įgalioto vadovo leidimą.
5. Atsakovų V. M. ir V. M. sutartinė atsakomybė už konfidencialios informacijos, komercinių paslapčių atskleidimą, buvo aptarta ir pasižadėjimuose Nr. 1 ir Nr. 2. Juose nustatyta, kad V. M., atskleidęs bendrovės paslaptis, įsipareigoja sumokėti 100 000 Lt baudą, o V. M. – 80 000 Lt baudą. V. M., pasirašydamas pasižadėjimą Nr. 1, ir V. M., pasirašydama pasižadėjimą Nr. 2, patvirtino, kad yra supažindinti su Paslapčių nuostatais. Toks patvirtinimas yra juridinis faktas, sukeliantis V. M. ir V. M. teisines pasekmes. Tai, kad parašas yra atskirame dokumente, įrodo, kad tiek V. M., tiek V. M. žinojo, kokią informaciją UAB „LIT-INVEST“ laiko komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija.
6. Taip pat ieškovė nurodė, kad bendrovė, siekdama apsaugoti jos turimą konfidencialią informaciją, 1995 m. gruodžio 7 d. patvirtino Paslapčių nuostatus ir 2005 m. lapkričio 7 d. sąrašą duomenų, sudarančių UAB „LIT-INVEST“ komercinę paslaptį (toliau – Komercinių paslapčių sąrašas). Paslapčių nuostatuose įtvirtinta bendrovės darbuotojų pareiga laikyti paslaptyje žinias apie bendrovę ir jos darbuotojus, taip pat klientus, jų vykdomas operacijas (1.2 p.), taip pat nurodyta, kad saugoti bendrovės paslaptis privalo visi bendrovės darbuotojai ir kiti asmenys, kurie jas sužinojo vykdydami savo pareigas bendrovėje (1.6 p.). Paslapčių nuostatų 2.1. punkte nurodyta, kad bendrovės paslaptys yra žinios, sudarančios: 1) veiklos paslaptis (žinios apie bendrovės ūkinę, komercinę veiklą, gamybos ir valdymo organizavimą, veiklos strategiją, statistinė, apskaitos informacija, žinios apie finansinių išteklių šaltinius ir naudojimo būdus, Bendrovės reikalus ir sandorius (sudarytus ir ruošiamus) ar perspektyvą, apie darbuotojo darbo užmokestį, informacijos šaltinius) (2.1.1 p.); 2) kliento paslaptis (bet kurios žinios apie klientą bei jo veiksmus, įskaitant žinias).
7. Komercinių paslapčių sąraše nurodyta, kad bendrovės komercinę paslaptį sudaro ši informacija: 1) duomenys apie santykius su kitomis įmonėmis bei kitais asmenimis planai, potencialūs komerciniai partneriai (6 skyriaus „Duomenys planavimo srityje“ 1.2 p.); 2) duomenys apie komercinius ryšius, bendrovės verslo partnerius ir bendrovės dalykinius ryšius su partneriais, taip pat ir duomenys apie derybas su potencialiais ir esamais partneriais, duomenys, susiję su pasirašytais ketinimų protokolais, preliminariomis sutartimis, informacija apie derybų vedimo taktiką (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.1 p.); 3) duomenys apie bendrovės rinkos strategiją, prekybos metodus, rinkos tyrimų rezultatus ir metodus bei bendrovės veiklos efektyvumą (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.3 p.); 4) duomenys apie kainų struktūrą, planuojamas kainas, pardavimus, pelną (nuostolį), atsiskaitymo sąlygas, nuolaidų dydį, pardavimų analizės duomenys, kainų nustatymo metodika, kainų skaičiuotės, kainų struktūrą ir pagrindinių elementų skaičiavimai, duomenys apie kainų ir nuolaidų santykį, prekių ir paslaugų savikaina ir sutartines kainas, duomenys apie nuolaidas (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.4 p.); 5) duomenys apie bendrovės išlaidas ir jų struktūrą, vidaus tarifus, kainynus, gamybos išlaidų paskaičiavimą (9 skyriaus „Duomenys Bendrovės veiklos srityje“ 4.5 p.); 6) duomenys apie bendrovės klientus.
8. Anot ieškovės, tokia informacija, kaip tiekėjų sąrašai ir, ypatingai, informacija, kokiomis sąlygomis produktas yra tiekiamas UAB „LIT-INVEST“ (įsigijimo kaina, pristatymo terminai, atsiskaitymo terminai ir pan.), t. y., tai, kas iš esmės paveikia parduodamos prekės savikainą ir pardavimo kainą, yra komercinė ieškovės paslaptis. Jos panaudojimas sukelia bendrovei žalą.
9. Ieškovė nurodė, kad V. M. ir V. M. priklausančios UAB „VVM Servis“ pagrindinė veikla yra naftos produktų (dyzelinio kuro ir benzino) didmeninė prekyba bei automobilių serviso veikla, kurią V. M. su V. M. paraleliai vykdė eidami savo pareigas UAB „LIT–INVEST“. Šie faktai nustatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04722-15, taip pat šią informaciją patvirtino ir V. M. bei V. M., 2015 m. liepos 10 d. teikdami paaiškinimus žodžiu UAB „LIT-INVEST“ sudarytai darbo grupei. Įsteigus ir faktiškai kontroliuojant UAB „VVM Servis“, kurios vardu buvo sudaryta sutartis su UAB „SUNERGUS“ – UAB „LIT-INVEST“ konkurente – dėl naujų klientų paieškos, pritraukimo buvo vykdoma prieš UAB „LIT-INVEST“ interesus nukreipta veikla. Dėl atsakovų neteisėti veiksmų ieškovė negavo pajamų.
10. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš solidarių atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ 397 182,00 Eur, kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei UAB „LIT-INVEST“ iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ solidariai 388 843,40 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 11 635,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovei UAB „VVM Servis“ iš ieškovės UAB „LIT-INVEST“ 36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ solidariai 5,14 Eur bylinėjimosi išlaidų; nusprendė grąžinti ieškovei UAB „LIT-INVEST“ 4 750,50 Eur žyminio mokesčio.
11. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta ieškovei UAB „LIT-INVEST“ solidariai iš atsakovų V. M., V. M. bei UAB ,,VVM Servis“ priteisti 388 843,40 Eur, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir atmesti ieškinio reikalavimą priteisti baudas, panaikino ir bylos dalį dėl žalos dydžio bei baudų priteisimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl ieškinio reikalavimo priteisti iš solidarių atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ 397 182,00 Eur, grąžinta ieškovei UAB „LIT-INVEST“ 4 750,50 Eur žyminio mokesčio, paliko nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ 132 814,81 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. lapkričio 25 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.
13. Teismas nustatė, jog atsakovai V. M. ir V. M. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atskleidė konkuruojančiam ir atsakovų įsteigtam juridiniam asmeniui UAB „VVM Servis“ ieškovo komercinę paslaptį sudarančią informaciją. 2011 m. V. M. ir V. M., dirbdami UAB „LIT-INVEST“, įsteigė ir patys ėmė valdyti kartu su šeiminiais ryšiais susijusiais asmenimis UAB „VVM Servis“, kurios licencijuojama veikla yra analogiška UAB „LIT-INVEST“ veiklai – didmeninė prekyba nefasuotais naftos produktais. Ilgą laiką eidami pareigas UAB „LIT-INVEST“, vykdydami tam tikras darbo funkcijas, V. M. ir V. M. žinojo visą prekybos naftos produktais specifiką, tiekėjus, klientus, kainas, nuolaidas, veiklos sąnaudas, kitą informaciją, reikšmingą vykdant prekybą naftos produktais. Šie atsakovų V. M. ir V. M. neteisėti veiksmai padarė ieškovui UAB „LIT-INVEST“ žalos.
14. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė dėl atsakovų atskleistos komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos jų įsteigtai ir su ieškove konkuruojančiai UAB „VVM Servis“ patyrė 132 814,81 Eur žalą. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvados patvirtina, jog nurodytą žalos sumą ieškovė 2012 m. – 2013 m. birželio 17 d. laikotarpiu (2011 m. sutampančių naftos produktų pirkėjų nebuvo) būtų gavusi, kaip grynąjį pelną, taikant tą pačią grynojo pelno maržą, iš pajamų už naftos produktų pardavimą tarp ieškovės ir atsakovės UAB „VVM Servis“ sutampantiems klientams.
15. Teismas konstatavo, jog būtent 132 814,81 Eur suma, t. y. ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovės UAB „VVM Servis“ gautas grynasis pelnas, taikant tą pačią grynojo pelno maržą, iš pajamų, gautų už kuro pardavimą sutampantiems klientams, laikytina ieškovės patirta žala dėl atsakovų atskleistos ieškovės komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atsakovų įkurtai konkuruojančiai UAB „VVM Servis“. Teismas vertino, kad nors pagal ieškovės pateiktus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius krovinio perdavimo vieta nurodoma Lietuva, o pagal atsakovės UAB „VVM Servis“ – Latvija, tačiau didžiosios dalies sutampančių klientų (Lenkijos įmonės Capital Castle, Daver Trade, Elang, GJK Intertrade, M&G, Master Trans, Michanex, Petro Transcard Naft, Estijos įmonė DZM Toppy) įsigytas kuras (benzinas ir dyzelinas) buvo pristatomas į Lenkiją, todėl ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“, tiekdamos tą patį produktą, iš esmės konkuravo Lenkijoje, t. y. tokioje pačioje rinkoje, todėl atsakovų argumentai dėl prekių tiekimo skirtingoms rinkoms atmesti kaip nepagrįsti.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 132 814,81 Eur žalą, už kurią yra atsakingi solidariai visi atsakovai, t. y. V. M. ir V. M., kurie yra buvę ieškovės darbuotojai, ir atsakovų valdoma ir neteisėtai konkuruojančią veiklą pradėjusi vykdyti UAB „VVM Servis“, todėl 132 814,81 Eur žalos atlyginimas ieškovei priteistas solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“. Be to, teismas sprendė, jog 132 814,81 Eur žala (nuostoliai) apima prašomą priteisti netesybų (baudų) sumą, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų baudas už įmonės paslapčių atskleidimą, atsižvelgiant į tai, kad šios baudos įskaitomos į nuostolių dydį.
17. Konstatuota, jog bylą laimėjo ieškovė, todėl atsakovams patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
18. Ieškovė UAB „LIT-INVEST“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismo ekspertizė byloje buvo paskirta išimtinai pagal atsakovų suformuluotus klausimus, kurie atsakovams palankūs. Ieškovė neturėjo galimybės pasiūlyti savo klausimų, teismas nesuteikė galimybės pildyti atsakovų suformuluotų klausimų, todėl atlikta ekspertize nebuvo nustatytas visas ieškovės patirtas žalos dydis. Pažymėtina, jog atsakovai klausimus suformulavo taip, kad gautų jiems naudingus atsakymus, t. y. siekdami, jog ieškovei būtų paskaičiuotas mažesnis negautas pelnas, klausimų apimtį nepagrįstai susiaurino (eliminavo transporto ir atstovavimo paslaugų teikimą).
18.2. Pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patirtą žalos dydį, turėjo apskaičiuoti ir įvertinti ne tik atsakovės UAB „VVM Servis“ pajamas, gautas iš prekybos naftos produktais, bet ir pajamas iš kitos susijusios veiklos, t. y. iš naftos produktų transportavimo ir atstovavimo paslaugų teikimo susijusiems ir potencialiems ieškovės klientams. 2019 m. gruodžio 3 d. ekspertizės akte apskaičiuojant atsakovės UAB „VVM Servis“ nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d. gautas pajamas iš sutampančių klientų nebuvo įtrauktos 2 655 422,58 Lt pajamos, gautos iš naftos produktų transporto ir atstovavimo paslaugų teikimo. Atsakovė UAB „VVM Servis“ vykdė analogišką ieškovės veiklai ne tik prekiaudama naftos produktais, bet ir teikdama transportavimo naftos produktais bei tarpininkavimo paslaugas. Teismas priteisė ieškovės negautą pelną tik iš prekybos naftos produktais, tačiau visiškai nepagrįstai nepriteisė ieškovės negauto pelno iš transportavimo ir atstovavimo paslaugų teikimo.
18.3. Teismas visiškai nepagrįstai ieškovei priteisė negautą pelną, paskaičiuotą tik iš sutampančių klientų, t. y. nepriteisė ieškovei negauto pelno ir iš potencialių klientų. Atsakovai nukreipinėjo tiek esamus bendrovės klientus, tiek ir naujai besikreipiančius potencialius klientus į atsakovę UAB „VVM Servis“, todėl atsakovės visos pajamos gautos tiek iš esamų, tiek ir potencialių ieškovės klientų yra ieškovės negautos pajamos.
18.4. Teismo ekspertas, apskaičiuodamas ieškovės negautą pelną, atsakovės UAB „VVM Servis“ pajamoms nepagrįstai taikė ieškovė pelno maržos dydį, apskaičiuotą nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d., kuomet atsakovė vykdė neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, jog siekiant apskaičiuoti realiai ieškovės negautą grynąjį pelną, yra netikslinga ieškovės pelno maržos dydį skaičiuoti nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d., kadangi ieškovės veikla šiuo laikotarpiu paveikta atsakovės UAB „VVM Servis“ neteisėtų veiksmų. Teismo posėdyje ekspertas patvirtino, jog būtų buvę reikšminga įvertinti ieškovės pajamas, sąnaudas ir kitus duomenis tuo laikotarpiu, kai ieškovės veikla nebuvo veikiama atsakovės UAB „VVM Servis“ neteisėtų veiksmų, tačiau netinkamos ekspertizės klausimų formuluotės apribojo ekspertinio tyrimo pobūdį ir neleido šių reikšmingų duomenų teismo ekspertui įvertinti. Ekspertui pateiktos atsakovų suformuluotos ekspertizės klausimų formuluotės apribojo teismo eksperto teisę pasirinkti tinkamiausią ieškovės negauto pelno apskaičiavimo metodą, t. y. pasirinkti laikotarpį ieškovės pelno maržos apskaičiavimui ar taikyti atsakovės UAB „VVM Servis“ pelno maržą.
18.5. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl baudų, nurodydamas, jog baudos yra įskaitomos į nuostolių dydį. Ieškiniu reikalaujamos baudos negali būti įskaičiuotos į nuostolių dydį, nes ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti: 1) baudas (28 962 Eur + 23 169,60 Eur) ir 2) nuostolius, kurių baudos nepadengia, t. y. 388 843,40 Eur, nes bendras ieškovės patirtų nuostolių dydis yra 440 975 Eur.
19. Atsakovai V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
19.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog sutampantys klientai, kurie pirko dyzelinį kurą, yra transportavimo paslaugas teikiantys ūkio subjektai, kurie įsigytą kurą, be kita ko, naudodavo kuro įsigijimo valstybėje. Priešingai nei UAB „VVM Servis“, ieškovė neturėjo teisės vykdyti tiesioginio naftos produktų tiekimo savo klientams ir prekiavo išimtinai tik Lietuvos Respublikoje, nepristatinėjo produkcijos Latvijos Respublikos teritorijoje ir todėl šioje valstybėje nekonkuravo. Teismo ekspertas neatliko tyrimo, nenustatinėjo nei prekės (dyzelinio kuro), nei geografinės rinkos (nacionalinės ar tarptautinės), kurioje veikė ieškovė ir UAB „VVM Servis“. Išvada apie sutampančias prekės ir geografines rinkas buvo padaryta vadovaujantis formaliu įrašu apie ūkio subjekto registracijos vietą CMR važtaraščiuose.
19.2. Ieškovės galimybės turėti verslo santykių su sutampančiais klientais nebuvo apribotos, ieškovė ir UAB „VVM Servis“ veikė skirtingose rinkose, ieškovė neprekiavo naftos produkcija Latvijos Respublikoje, ūkio subjektai tarpusavyje nekonkuravo, todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada dėl priežastinio ryšio egzistavimo, kaip būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos.
19.3. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai V. M. ir V. M. praturtėjo ieškovės sąskaita. Šie atsakovai nėra laikytini ūkio subjektais, nes neužsiėmė nepriklausoma ekonomine veikla, analogiška ieškovės veiklai. Atsakovai V. M. ir V. M. vykdė ne savarankišką veiklą, o buvo susiję darbo santykiais su UAB „VVM Servis“, kuri ir gavo visą ekonominę naudą. Nenustačius atsakovų V. M. ir V. M. gautos ekonominės naudos, ieškinys minėtų atsakovų atžvilgiu turėjo būti atmestas.
19.4. Ieškovės pradinis reikalavimas (838 157 Eur) buvo patenkintas tik iš dalies (132 814,81 Eur), t. y. 16 procentų, todėl nenustačius, jog atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies (tenkinta 16 procentų ieškinio reikalavimų), ieškovei priteistina 1 840 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (11 500 Eur x 16 proc.), o už teismo priteistą 132 814,81 Eur sumą, teismas ieškovei priteisė 1 971 Eur žyminio mokesčio. Bendros ieškovės patirtos ir atsakovų atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – 3 811 Eur (1 840 + 1 971), t. y. po 1 270,3 Eur iš kiekvieno atsakovo. Be to, ieškinys buvo patenkintas tik dėl 16 procentų pradinių reikalavimų, atsakovams iš ieškovės priteistina 84 procentų sumos, sumokėtos už teismo ekspertizę – 2 520 Eur, t. y. kiekvienam atsakovui po 840 Eur. Teismas ieškovės apeliacinio skundo netenkino, todėl atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teismas iš dalies tenkino atsakovų apeliacinį skundą, ieškovei priteisė 132 814,81 Eur, t.y. teismas tenkino 66 procentus atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų. Atitinkamai, atsakovės UAB „VVM Servis“ naudai iš ieškovės priteistina proporcinga sumokėto žyminio mokesčio suma – 2 568,06 Eur (3891 Eur x 66 proc.).
20. Ieškovė UAB „LIT-INVEST“ atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Teismas tinkamai įvertino ieškovės ir atsakovės prekiaujamų prekių pobūdį, t. y. nustatė, jog ieškovė ir atsakovė prekiauja iš esmė analogiškomis prekėmis ir tinkami nustatė prekės rinką. Ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“, tiekdamos tą patį produktą, iš esmės konkuravo Lenkijoje tokioje pačioje rinkoje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog atsakovai V. M., V. M. yra UAB „VVM Servis“ steigėjai (akcininkai), pagrįstai sprendė, jog visi atsakovai yra solidariai atsakingi ieškovei dėl bendrai atliktų neteisėtų veiksmų dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovės atžvilgiu. Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl 440 975 Eur sumos, t. y. dėl baudų, kaip minimalių nuostolių (28 962 Eur baudos ir 23 169,60 Eur baudos) ir 388 843,41 Eur nuostolių, kurie viršija minimalius nuostolius, todėl nepagrįstas atsakovų argumentas, jog teismas tenkino tik 16 procentų ieškinio reikalavimų.
21. Atsakovai V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė 2012 – 2013 m. gavo pajamas iš prekybos dyzeliniu kuru bei į tai, kad tuo pačiu laikotarpiu ieškovė negavo pajamų iš atstovavimo ir transporto paslaugų teikimo, pripažintina, kad visos šios veiklos yra savarankiškos, todėl atsakovės UAB „VVM Servis“ gautos pajamos iš transportavimo paslaugų ir atstovavimo paslaugų nelaikytinos pajamomis, gautomis iš prekybos naftos produkcija. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad ieškovė patyrė 132 814,81 Eur nuostolių, prašomos priteisti netesybos (28 962 Eur iš atsakovo V. M. ir 23 169,60 Eur iš atsakovės V. M.) pagrįstai buvo įskaitytos į nuostolių sumą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų
23. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo ekspertizė byloje buvo paskirta išimtinai pagal atsakovų suformuluotus klausimus, kurie atsakovams palankūs, o ieškovė neturėjo galimybės pasiūlyti savo klausimų, teismas nesuteikė galimybės pildyti atsakovų suformuluotų klausimų, todėl atlikta ekspertize nebuvo nustatytas visas ieškovės patirtas žalos dydis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais.
24. Siekiant išsiaiškinti bylos nagrinėjimo metu iškilusius klausimus dėl ieškovės patirtos žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 30 d. nutartimi paskyrė pakartotinę ekonominę ekspertizę ieškovės pajamų ir pelno sumažėjimo dydžiams dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų nustatyti. Atlikti ekspertinį tyrimą buvo pavesta Lietuvos teismo ekspertizės centrui.
25. Bylos duomenimis nustatyta, jog gavus pakartotinės ekonominės teismo ekspertizės išvadas ir eksperto paaiškinimus 2020 m. kovo 5 d. teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme atsakovės UAB „VVM Servis“ atstovas pateikė prašymą dėl papildomos ekspertizės skyrimo, tačiau ieškovės atstovas su šiuo prašymu nesutiko, nurodė, jog toks prašymas yra nesavalaikis, papildoma ekspertizė nėra reikalinga nagrinėjamoje byloje (teismo posėdžio garso įrašo nuo 1 val. 12 min. iki 1 val. 21 min.). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė nesutikdama su pakartotinės ekspertizės išvadomis turėjo galimybę pasinaudoti savo procesine teise prašyti skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau ja nesinaudojo, nesutiko su atsakovės prašymu skirti papildomą ekspertizę, todėl teismo ekspertizės išvadas laikė pagrįstomis, o teiginiai dėl netinkamai nustatyto ieškovės patirto žalos dydžio yra deklaratyvūs bei nepagrįsti įrodymais.
26. Teisė reikalauti priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų gautą naudą nukentėjusiam asmeniui garantuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis.
27. Ieškovė, galutinai suformulavusi ieškinio reikalavimus, prašė priteisti solidariai iš atsakovų 388 843,40 Eur dydžio žalą, taip pat iš atsakovo V. M. 28 962 Eur (100 000 Lt), o iš atsakovės V. M. – 23 169,60 Eur (80 000 Lt) dydžio baudą.
28. Ieškovė teigia, jog teismas nepagrįstai priteisė negautą pelną, paskaičiuotą tik iš sutampančių klientų, t. y. nepriteisė ieškovei negauto pelno ir iš potencialių klientų. Atsakovai nukreipinėjo tiek esamus bendrovės klientus, tiek ir naujai besikreipiančius potencialius klientus į atsakovę UAB „VVM Servis“, todėl atsakovės visos pajamos gautos tiek iš esamų, tiek ir potencialių ieškovės klientų yra ieškovės negautos pajamos.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2018 m. spalio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 išaiškino, kad iš neteisėtų veiksmų gauta nauda – tai dėl neteisėtų veiksmų atsiradęs faktinis pažeidėjo turtinės padėties pagerėjimas, kuris nebūtinai gali sutapti su grynuoju pelnu. Iš neteisėtų veiksmų gauta nauda gali būti pripažįstama ir tai, ką pažeidėjas sutaupė dėl padaryto pažeidimo, nors ekonominiu požiūriu negavo pelno (pvz., naudodamasis komercine paslaptimi, padidino savo veiklos našumą ir atitinkamai sumažino įmonės nuostolingumą). Esant pareikštam reikalavimui priteisti iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų neteisėtai gautą naudą netiesioginiai nuostoliai turėtų būti apskaičiuojami ir jų atlyginimas priteisiamas pagal tai, kiek pajamų konkrečiai iš naudojimosi komercine paslaptimi gavo pažeidėjas, t. y. iš pažeidėjo išreikalautina ta naudos dalis, kurią jis gavo dėl neteisėtų veiksmų.
30. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žalos atlyginimas už 2011 m. vasario 18 d. – 2013 m. birželio 17 d. siejamas su ieškovės UAB „LIT-INVEST“ komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimu konkuruojančiam ūkio subjektui, t. y. atsakovų V. M. ir V. M. valdomai UAB „VVM Servis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė patyrė žalą, nes atsakovai atskleidė komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją UAB „VVM Servis“, kuri tiekė tą patį produktą kaip ir UAB „LIT-INVEST“. Atsakovei UAB „VVM Servis“ buvo sudarytos sąlygos pasinaudoti ieškovės konfidencialia informacija apie sandorių su tais pačiais klientais, kaip ir ieškovės, sudarymo ypatumus, produktų kainas, kainodarą, tiekėjus. Kita vertus, akcentuotina, jog ne visas ginčo laikotarpiu gautas atsakovės pelnas (jo dalis) gautas neteisėtai, tokia pozicija išdėstyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartyje, kuri turi prejudicinę reikšmę, todėl siekiant nustatyti tikrąjį ir pagrįstą ieškovės patirtos žalos dydį dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuoti žalos dydį vertino ieškovės negautą pelną iš ieškovės ir atsakovės ginčo laikotarpiu sutampančių klientų.
31. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas ieškovės patirtą žalos dydį, turėjo apskaičiuoti ir įvertinti ne tik atsakovės UAB „VVM Servis“ pajamas, gautas iš prekybos naftos produktais, bet ir pajamas iš kitos susijusios veiklos, t. y. iš naftos produktų transportavimo ir atstovavimo paslaugų teikimo susijusiems ir potencialiems ieškovės klientams.
32. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota kasacinio teismo jurisprudencijoje – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 44 punktas, 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-611/2018).
33. Iš byloje esančio 2019 m. gruodžio 3 d. pakartotinės ekspertizės akto nustatyta, kad atsakovams per konkuruojančią UAB „VVM Servis“ pradėjus vykdyti analogišką veiklą, ieškovės pajamos sumažėjo, atitinkamai sumažėjo ieškovės grynasis pelnas, o šiuos pokyčius lėmė atsakovų neteisėti veiksmai, t. y. ieškovės klientų perviliojimas, pasinaudojus ieškovės komercine paslaptimi ir konfidencialia informacija. Pakartotinės teismo ekspertizės tyrimo išvados patvirtina, kad didžioji dalis atsakovų valdomos įmonės pajamų buvo gaunamos būtent iš prekybos dyzelinu, pajamos už parduotą benziną bei pajamos, kurios nesusijusios su naftos produktų prekyba (antikorozinė alyva, transportavimo, atstovavimo paslaugos).
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė UAB „VVM Servis“ neteisėtai konkuravo su ieškove būtent naftos produktų prekybos srityje, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pajamos už suteiktas atstovavimo paslaugas, transportavimo paslaugas, yra nesusijusios su kuro pardavimu sutampantiems klientams. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė patyrė žalą, nes atsakovai atskleidė komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją UAB „VVM Servis“, kuri tiekė tą patį produktą kaip ir UAB „LIT-INVEST“ (dyzeliną). Apskųstame teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad pajamos, kurios nesusijusios su naftos produktų pardavimu, nelaikytinos ieškovės patirta žala dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų naftos produktų prekybos srityje.
35. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog apskaičiuojant ieškovės negautą pelną, atsakovės UAB „VVM Servis“ pajamoms nepagrįstai taikytas ieškovės pelno maržos dydis, apskaičiuotas nuo 2011 m. vasario 18 d. iki 2013 m. birželio 17 d., kuomet atsakovė vykdė neteisėtus veiksmus.
36. CK 1.116 straipsnio nuostatos nukentėjusiam asmeniui garantuoja teisę reikalauti dėl teisės pažeidimo patirtų nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtent nurodytoje CK normoje buvo įtvirtintas pagrindas kilti darbuotojo, atskleidusio komercinę paslaptį, civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).
37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priteistinos žalos dydžio, vertino, kad 132 814,81 Eur sumą ieškovė 2012 m.–2013 m. birželio 17 d. laikotarpiu (2011 m. sutampančių naftos produktų pirkėjų nebuvo) būtų gavusi, kaip grynąjį pelną, taikant tą pačią grynojo pelno maržą, iš pajamų už naftos produktų pardavimą tarp ieškovės ir atsakovės UAB „VVM Servis“ sutampantiems klientams.
38. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektai, pažeidę šį įstatymą, privalo atlyginti žalą, padarytą kitiems ūkio subjektams ar fiziniams bei juridiniams asmenims, įstatymų nustatyta tvarka. Tokia atsakomybė (tik išplėsta dėl subjektų, kuriems gali būti taikoma atsakomybė) dėl nuostolių atlyginimo už neteisėtos informacijos, kuri laikytina gamybinė (komercinė) paslaptimi, panaudojimą yra nustatyta ir CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Kadangi Konkurencijos įstatyme nenustatyta jokių specialių kriterijų, pagal kuriuos turėtų būti apskaičiuojama žala, todėl žala, padaryta nesąžininga konkurencija, turi būti apskaičiuojama ir įrodoma remiantis bendraisiais CK įtvirtintais žalos atlyginimo principais.
39. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su 2019 m. gruodžio 3 d. pakartotinės ekspertizės aktu, nustatė, kad teismo ekspertas keturioliktuoju ir penkioliktuoju klausimais padarė išvadą, jog visas galimas ieškovės grynasis pelnas pagal atsakovės UAB „VVM Servis“ gautas pajamas iš sutampančių klientų ginčo laikotarpiu sudaro 219 104 Eur. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė grynojo pelno maržą ir sprendė, jog ieškovei priteistinas žalos dydis sudaro tik 132 814,81 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 219 104 Eur žalą, už kurią yra atsakingi solidariai visi atsakovai, t. y. V. M. ir V. M., kurie yra buvę ieškovės darbuotojai, ir atsakovų valdoma bei neteisėtai konkuruojančią veiklą pradėjusi vykdyti UAB „VVM Servis“, todėl 219 104 Eur žalos atlyginimas ieškovei priteistinas solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“ (CK 6.279 straipsnis).
40. Ieškovė nurodo, kad nepagrįstai atmestas ieškovės reikalavimas dėl baudų priteisimo. Ieškiniu reikalaujamos baudos negali būti įskaičiuotos į nuostolių dydį, nes ieškovė ieškiniu reikalauja priteisti: 1) baudas (28 962 Eur + 23 169,60 Eur) ir 2) nuostolius, kurių baudos nepadengia, t. y. 388 843,40 Eur, nes bendras ieškovės patirtų nuostolių dydis yra 440 975 Eur. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu.
41. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškus reikalavimą atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Taigi, reikalavimas atlyginti dėl sutarties pažeidimo padarytą turtinę žalą, be kita ko, apima ir reikalavimą atlyginti minimalius nuostolius.
42. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo V. M. 28 962 Eur baudą, o iš atsakovės V. M. – 23 169,60 Eur baudą už ieškovės komercinės paslapties ir konfidencialios informacijos atskleidimą.
43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinas 219 104 Eur žalos dydis apima ir prašomas priteisti 28 962 Eur bei 23 169,60 Eur netesybas (baudas), todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovų baudas už įmonės paslapčių atskleidimą, atsižvelgiant į tai, kad šios baudos įskaitomos į nuostolių dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė ieškinyje reiškė atskirus reikalavimus dėl žalos ir baudų priteisimo, nepaneigia įstatyme numatytos taisyklės, jog netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų
44. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovės ir atsakovės UAB „VVM Servis“ prekių geografinės rinkos sutampa, t. y. teigia, kad atsakovė prekiavo išimtinai tik Lietuvos Respublikoje, nepristatinėjo produkcijos Latvijos Respublikos teritorijoje ir todėl šioje valstybėje nekonkuravo.
45. Pakartotinės ekspertizės tyrimo metu nustatyta, kad nors pagal ieškovės pateiktus tarptautinius krovinių transportavimo važtaraščius krovinio perdavimo vieta nurodoma Lietuva, o pagal atsakovės UAB „VVM Servis“ – Latvija, tačiau didžiosios dalies sutampančių klientų (Lenkijos įmonės Capital Castle, Daver Trade, Elang, GJK Intertrade, M&G, Master Trans, Michanex, Petro Transcard Naft, Estijos įmonė DZM Toppy) įsigytas kuras (benzinas ir dyzelinas) buvo pristatomas į Lenkiją. Teisėjų kolegija sutinka su apskųstame teismo sprendime padaryta išvada, kad ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“, tiekdamos tą patį produktą, iš esmės konkuravo Lenkijoje, toje pačioje rinkoje, todėl atsakovų apeliacinio skundo argumentai dėl prekių tiekimo skirtingoms rinkoms yra atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad nei teismo ekspertas, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog ieškovė ir atsakovė konkuravo Latvijoje, kaip nurodoma atsakovų apeliaciniame skunde.
46. Atsakovai ginčija ir civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. nurodo, jog nėra pagrindo spręsti apie priežastinio ryšio egzistavimą, kadangi ieškovė ir atsakovė UAB „VVM Servis“ tarpusavyje nekonkuravo, o atsakovai V. M. ir V. M. neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei negavo jokios ekonominės naudos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.
47. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovai V. M. ir V. M. atliko neteisėtus veiksmus, t. y. atskleidė konkuruojančiam ir atsakovų įsteigtam juridiniam asmeniui UAB „VVM Servis“ ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją. Nurodytos aplinkybės, konstatuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017, kurioje buvo nagrinėjamas ginčas tarp ieškovų V. M. ir V. M. ir atsakovių UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „ECOIL“ dėl įsakymų panaikinimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtais, grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo. Šioje byloje nurodyti faktai laikytini prejudiciniais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nurodytoje kasacinio teismo byloje nustatyta, kad atsakovai V. M. ir V. M., žinodami, kad jiems yra draudžiama atskleisti UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, jas naudoti ne UAB „LIT-INVEST“ interesais, suvokė, kad įsteigdami UAB „VVM Servis“ ir per šią įmonę vykdydami veiklą, analogišką UAB „LIT-INVEST“ veiklai, neteisėtai konkuruoja su savo darbdaviu, atlieka nesąžiningos konkurencijos veiksmus ir, pažeisdami prisiimtus įsipareigojimus, savo veikloje naudoja UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis. Atsakovė UAB „VVM Servis“ taip pat žinojo, kad vykdydama veiklą naudojasi UAB „LIT-INVEST“ komercinėmis paslaptimis, t. y. naudojasi klientų ir tiekėjų sąrašais. Pažymėtina, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi taip pat pripažinta, jog V. M. ir V. M. UAB „LIT-INVEST“ komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją atskleidė tyčia. Šie atsakovų V. M. ir V. M. veiksmai pripažinti neteisėtais veiksmai bei lėmusiais ieškovės UAB „LIT-INVEST“ patirtą žalą. Taigi, priešingai nei teigia apeliantai, šios įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja atsakovų V. M. ir V. M. neteisėti veiksmai.
48. Sprendžiant klausimą dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir žalos pažymėtina, kad CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.
49. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 18 d. nutartyje konstatavo aplinkybes, susijusias su atsakovų neteisėtais veiksmais, kalte, priežastiniu ryšiu tarp veiksmų ir atsiradusios žalos, kaip fakto (ne dydžio), šios aplinkybės turi nagrinėjamu atveju prejudicinę reikšmę. Minėtoje nutartyje konstatuota, kad faktinių aplinkybių visuma (buvusių UAB „LIT-INVEST“ darbuotojų – atsakovų V. M. ir V. M. – aktyvus dalyvavimas įsteigiant UAB „VVM Servis“, įsidarbinimas šiame su UAB „LIT-INVEST“ konkuruojančiame verslo subjekte, kur sudaromos sąlygos pasinaudoti dėl darbo ieškovės bendrovėje turima konfidencialia informacija, sandorių su tais pačiais klientais sudarymas) sudaro pagrindą spręsti, jog buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota (CK 6.247 straipsnis), o ieškovė dėl to patyrė žalą. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-254-248/2017 nurodyta, kad UAB „VVM Servis“ su UAB „LIT-INVEST“ ir UAB „ECOIL“ veikė toje pačioje rinkoje, tiekė tą patį produktą (dyzeliną) ir buvo konkuruojantys ūkio subjektai, kuriems atsakovai V. M. ir V. M. atskleidė ieškovės UAB „LIT-INVEST“ komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją. Taigi, šios įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.
50. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuotos visų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, kaltė, žala (kaip faktas) bei priežastinis ryšys. Atsakovų apeliacinio skundo argumentai nepaneigia šios išvados. Be to, akcentuotina, jog nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo dalį dėl priteistinos žalos dydžio bei reikalavimo priteisti baudas ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl žalos dydžio ir baudų priteisimo, bet ne iš naujo pakartotinai nustatinėjamos visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl civilinės atsakomybės sąlygų minėtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir konstatavo, jog visos sąlygos taikyti civilinę atsakomybę atsakovams egzistuoja.
51. Atsakovai apeliaciniame skunde nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nurodo, kad ieškovės pradinis reikalavimas (838 157 Eur) buvo patenkintas tik iš dalies (132 814,81 Eur), t. y. 16 procentų, todėl nenustačius, jog atsakovai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tik proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
52. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad bylinėjimosi išlaidos, asmens patirtos ginant pažeistą teisę, turi būti jam kompensuojamos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išsprendžia teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, o pagrindinis jų paskirstymo principas – ginčą byloje pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai jos patirtas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2010; 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-313/2017).
53. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2017 m. rugsėjo 22 d. patikslino ieškinio reikalavimus, prašė iš atsakovų priteisti solidariai 388 843,40 Eur dydžio žalą, 28 962 Eur ir 23 169,60 baudas, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas.
54. Taigi, kaip matyti patikslinus ieškinio reikalavimus, sumažėjo ieškinio suma. CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovams – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
55. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai pagal ieškovės patikslintus reikalavimus, t. y. nuo 440 975 Eur reikalavimo, o ne nuo pradinio ieškinio reikalavimų sumos (CPK 93 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
56. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teismo ekspertizės išvadas, todėl nenustatė tikslaus priteistinos žalos dydžio. Apeliacinio bylos proceso metu nustatyta, jog realus ieškovės UAB „LIT-INVEST“ žalos dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų dydis yra 219 104 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, konstatuojant, kad ieškovei priteistinas 219 104 Eur žalos atlyginimas solidariai iš atsakovų V. M., V. M. ir UAB „VVM Servis“.
Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo
57. CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šiuo atveju pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas ir pirmosios instancijos teismo susidariusių bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
58. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 12 632,22 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2 698,20 Eur už ieškinio parengimą, 245,30 Eur – teisines konsultacijas, 335,48 Eur – rašytinių paaiškinimų parengimą, 305,84 Eur – prašymą skirti ekspertizę, 410 Eur – atsiliepimo į atsakovų ekspertizės klausimus parengimą, 289,52 Eur – ieškinio reikalavimų sumažinimo pareiškimą, 846,28 Eur – dokumentų analizę, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme, 167,74 Eur – atstovavimą 2016 m. balandžio 8 d. ir 2016 m. birželio 21 d. teismo posėdžiuose, 150 Eur – ekspertizės akto analizę, 350 Eur – prašymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties prijungimo parengimą, 213,45 Eur – pasirengimą ir atstovavimą 2017 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje, 561,33 Eur – gautų papildomų klausimų ekspertei įvertinimą ir pozicijos parengimą, 677,19 Eur – atsiliepimo dėl ekspertei pateiktų klausimų parengimą, 1 217 Eur pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir baigiamosios kalbos parengimą, 194 Eur – 2019 m. sausio 30 d. teismo nutarties dėl ekspertizės skyrimo ir atsakovų pateiktų dokumentų analizę, 197 Eur – Lietuvos teismo ekspertizės centro pranešimo ir 2019 m. birželio 11 d. teismo nurodymo analizę, 502,11 Eur – 2019 m. liepos 5 d. prašymo dėl termino pateikti ekspertizės atlikimui reikiamus dokumentus pratęsimo parengimą, 252,50 Eur – ekspertizės atlikimui reikalingų dokumentų pateikimą, kliento konsultavimą, 998,43 Eur – 2019 m. gruodžio 12 d. pranešimo teismui dėl dokumentų pateikimo ekspertizei parengimą ir ekspertizės akto analizę.
59. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės prašoma priteisti suma už ieškinio, rašytinių paaiškinimų, prašymą skirti ekspertizę, atsiliepimo į atsakovų ekspertizės klausimus parengimą, prašymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties prijungimo parengimą, gautų papildomų klausimų ekspertei įvertinimą ir pozicijos parengimą, atsiliepimo dėl ekspertei pateiktų klausimų parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir baigiamosios kalbos parengimą viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius. Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų laikotarpius ir taikytinus koeficientų dydžius (Rekomendacijų 7 punktas), maksimalius priteistinus dydžius sudaro: už ieškinį – 1 784,75? Eur (8.2 punktas), rašytinius paaiškinimus – 294,04 Eur (8.16 punktas), prašymą skirti ekspertizę – 302,76 Eur (8.16 punktas), atsiliepimo į atsakovų ekspertizės klausimus parengimą – 299,20 Eur (8.16 punktas), prašymą dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties prijungimo – 327,04? Eur (8.16 punktas), gautų papildomų klausimų ekspertei įvertinimą ir pozicijos parengimą – 327,04 Eur (8.16 punktas), atsiliepimo dėl ekspertei pateiktų klausimų parengimą – 327,04 Eur (8.16 punktas), pasirengimą bylos nagrinėjimui teisme ir baigiamosios kalbos parengimą – 163,52? Eur (8.19 punktas, 8.20 punktas). Teismas mažina ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydį iki 7 881,72 Eur, kuris neviršija nustatytų maksimalių dydžių.
60. Ieškovė taip pat už ieškinį sumokėjo 7 155 Eur žyminį mokestį, tačiau įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu jai 4 750,50 Eur žyminio mokesčio dalis grąžinta.
61. Ieškovė taip pat sumokėjo 4 000 Eur už byloje paskirtą ekspertizę. Nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismas teismo ekspertės D. A. 2017 m. rugpjūčio 11 d. ekspertizės akto išvada nesivadovauja, ši išvada kritiškai vertintina, todėl šios išlaidos ieškovei nėra atlyginamos.
62. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovės patenkinamų reikalavimų dalis sudaro 49 procentus, proporcingai patenkinamų reikalavimų daliai ieškovei atlygintinos bylinėjimosi išlaidos – 5 040,25 Eur (10 286,22 x 49 proc.) priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
63. Atsakovė UAB „VVM Servis“ pirmosios instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už eksperto apklausą teismo posėdyje. Šiuo atveju ieškovės ieškinys tenkintas 49 procentais (apeliacinės instancijos teismui sprendimą pakeitus), todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 153 Eur (300 Eur x 51 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).
64. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovų apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas, o ieškovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkamai patenkintų reikalavimų daliai atlyginamos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.
65. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovei 2020 m. balandžio 29 d. nutartimi atidėtas 3 286 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo tenkintų reikalavimų dalis sudaro 28 procentus, iš jos valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 2 365,92 Eur (3 286 x 72 proc.), o iš atsakovų valstybei priteistina atidėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą suma – 920,08 Eur (3 286 x 28 proc.) (CPK 84, 96 straipsniai).
66. Ieškovė pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, 2 738,28 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą bei sumokėjo 1 007 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsakovai pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 3 891 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo paliko nepakeistą, o dėl dalies reikalavimų bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismas, t. y. tiek ieškovės, tiek atsakovų dalis skundų reikalavimų tenkinta, dalis reikalavimų atmesta, teisėjų kolegija sprendžia, jog šios bylinėjimosi išlaidos šalims neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
67. Atsakovai sumokėjo 1 971 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jų pašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio už skundą mokėjimu, atlyginimo.
68. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai 3 912,36 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 2 199,48 Eur už apeliacinio skundo parengimą bei 1 712,88 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.
69. Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis apeliacinės instancijos teisme sudaro apie 28 procentus, todėl jai iš atsakovų priteisiama 1 095,46 Eur (3 912,36 Eur x 28 proc.) bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 25 d. sprendimą ir išdėstyti jo rezoliucinę dalį taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“ (juridinio asmens kodas 302594992) solidariai ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LIT-INVEST“ (juridinio asmens kodas 121276661) 219 104 Eur (du šimtus devyniolika tūkstančių vieną šimtą keturis eurus) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. lapkričio 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“ (juridinio asmens kodas 302594992) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LIT-INVEST“ (juridinio asmens kodas 121276661) po 1 680,08 Eur (tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 8 centus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ (juridinio asmens kodas 121276661) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „VVM Servis“ (juridinio asmens kodas 302594992) 153 Eur (šimtą penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.“
Priteisti iš atsakovų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“ (juridinio asmens kodas 302594992) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LIT-INVEST“ (juridinio asmens kodas 121276661) po 365,15 Eur (tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 15 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LIT-INVEST“ (juridinio asmens kodas 121276661) 2 365,92 Eur (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 92 centus) žyminį mokestį į valstybės biudžetą.
Priteisti iš atsakovų V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir uždarosios akcinės bendrovės „VVM Servis“ (juridinio asmens kodas 302594992) po 306,69 Eur (tris šimtus šešis eurus ir 69 centus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Teisėjos Romualda Janovičienė
Danguolė Martinavičienė
Jūratė Varanauskaitė