Civilinė byla Nr. e2S-1031-777/2024
Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00788-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.13; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.1.11;
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 19 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. ir atsakovės S. G. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovei S. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.
2. Be kitų reikalavimų, ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką:
2.1. Tėvas su vaiku bendrauja 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dienas vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 18.00 val., grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą kitos savaitės pirmadienį 19.00 val., apie konkrečią bendravimo savaitę informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo laiko pradžios.
2.2. Tą pačią savaitę, kai tėvas bendraus su vaiku 1 punkte numatyta tvarka, tėvas bendraus su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 16.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant užsiėmimams, o jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, vaikas negrąžinamas ir bendraujama 1 punkte numatyta tvarka.
2.3. Vasarą tėvas bendrauja su vaiku kiekvieną vasaros mėnesį po 7 dienas nepertraukiamai, savaitę prieš atostogas taikant 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką, tačiau į gyvenamąją vietą vaiką grąžina paskutinės šalių suderintos atostogų dienos 18.00 val., konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki atostogų pradžios, tėvų atostogų laikams sutampant, poriniais metais pirmenybė teikiama mamos, neporiniais – tėvo pasirinkimui.
3. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovė gera valia neužtikrina ieškovo ir sūnaus bendravimo, todėl yra būtina užtikrinti atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimą, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Prašomos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – vaiko intereso bendrauti ir matytis su abiem tėvais užtikrinimas, vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo ryšio palaikymas ir stiprinimas, konfliktinių situacijų tarp tėvų išvengimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė laikiną ieškovo bendravimo su sūnumi tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi: 1) 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val., grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį iki 8.30 val. arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą iki 8.00 val., apie konkrečią bendravimo savaitę informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo laiko pradžios; 2) kai ieškovas bendraus su sūnumi 1 punkte numatyta tvarka, ieškovas bendraus su sūnumi ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dienas vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 3 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dienas vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 3 val. bendravimo; 3) nepertraukiamai nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2024 m. liepos 28 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2024 m. liepos 21 d. (sekmadienį) 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024 m. liepos 28 d. (sekmadienį) 18.00 val.; 4) nepertraukiamai nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2024 m. rugpjūčio 11 d. (sekmadienį) 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024 m. rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) 18.00 val. Savaitę prieš atostogas taikoma 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka. Tėvų atostogų laikams sutampant, jų sutarimu tėvo bendravimas su vaiku viena savaite paankstinamas arba pavėlinamas.
5. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
5.1. Nurodė, jog byloje nėra objektyvių aplinkybių, galinčių lemti laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nenustatymą arba bendravimo ribojimą. Teigia, kad institucija neturi duomenų, jog ieškovo artimoje aplinkoje mažamečiam vaikui grėstų jo teisių pažeidimai.
5.2. Teismas pritarė išvadą teikiančios institucijos pozicijai, kad ugdymo proceso nepertraukiamumas yra prioritetinis mažamečio vaiko interesas, kuris negali būti pažeidžiamas. Kartu su ugdymu užtikrinamas ir vaiko bendravimas su bendraamžiais, ugdymo įstaigos, veiklų režimo laikymasis, formuojama vaiko rutina. Dėl šios priežasties ieškovo prašomą tvarką, išdėstytą 1 punkte, pakeitė ir nustatė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val., grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį iki 8.30 val. arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą iki 8.00 val., apie konkrečią bendravimo savaitę informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo laiko pradžios.
5.3. Atsižvelgdamas į jau minėtą vaiko teisę į ugdymo proceso nepertraukiamumą, stabilią aplinką ir dienos rutiną, nustatė, kad tą pačią savaitę, kai tėvas bendraus su vaiku 1 punkte numatyta tvarka, tėvas bendraus su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dienas vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 3 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dienas vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 3 val. bendravimo.
5.4. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vasaros likę 1,5 mėnesio, siekiant išvengti šalių konflikto eskalacijos, nustatytina konkreti tvarka, pagal kurią ieškovas turi teisę bendrauti su vaiku: nepertraukiamai nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2024 m. liepos 28 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2024 m. liepos 21 d. (sekmadienį) 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024 m. liepos 28 d. (sekmadienį) 18.00 val.; nepertraukiamai nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2024 m. rugpjūčio 11 d. (sekmadienį) 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024 m. rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) 18.00 val. Savaitę prieš atostogas taikoma 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka. Tėvų atostogų laikams sutampant, jų sutarimu tėvo bendravimas su vaiku viena savaite paankstinamas arba pavėlinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties 3 ir 4 punktus (nepertraukiamas septynių dienų atostogas).
7. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
7.1. Nurodė, kad mažamečiam vaikui būti svetimoje ir jam neįprastoje vietoje be mamos yra problemiška, kadangi vaikas augintas tik mamos ir prie jos yra labai pripratęs. Teigia, kad nenurodyta konkreti vaiko atostogų vieta ir nėra aišku, kur mažametis vaikas nepertraukiamai 7 dienas bus be mamos, juolab kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į vaiko amžių mažamečiam vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas. 7 dienas vaikui būnant svetimoje aplinkoje, be mamos jis netektų galimybės pailsėti. Mano, kad tokiomis ilgomis vaiko atostogomis jam bus sukeltas išgąstis, kurio niekas negalės pamatyti ar užfiksuoti.
7.2. Nurodė, kad vaiko tėvas mažai prisidėjo prie vaiko priežiūros, todėl nuolat ir visur vaikas ieško ir nori savo mamos. Pažymi, kad tarp svetimų žmonių, svetimoje aplinkoje vaikas ieško savo mamos, nuolat prašosi prisiglausti ar būti nešiojamas. Mano, kad tiek vaiko žindymas, tiek vaiko prisiglaudimas ar buvimas šalia mamos yra vienodai svarbūs mažamečio vaiko gyvenime. Teigia, kad teismas pažymėjo, jog byloje nėra objektyvių aplinkybių, galinčių lemti laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nenustatymą arba bendravimo ribojimą, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad vaiko tėvas dėl neaiškių priežasčių į teismo posėdį, vykusį 2024 m. gegužės 30 d., neatvyko ir nepateikė tokių duomenų, todėl iki šiol nėra išsiaiškinta, ar vaiko tėvas turi pajamų, laikydamasis rutinos ir valgio režimo, išmaitinti mažametį vaiką 7 dienas, nes byloje nepateikė jokių buhalteriškai patvirtintų dokumentų dėl savo gaunamas pajamas. Akcentavo, kad vaikas dėl neaiškių priežasčių negauna viso išlaikymo, priteisto Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimu. Pažymi, kad, pagal turimus duomenis, ieškovas turi daug bankinių ir lizinginių įsipareigojimų, kurie nepatvirtina ir nesuteikia garantijos, jog jis turi pajamų vaiko maistui ar kitoms būtinomis priemonėmis, reikalingomis septynių dienų atostogų metu.
7.3. Teigia, kad ieškovas turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Pažymi, kad 2021 m. vasarą tik pradėjus šalims bendrauti ieškovas iš Klaipėdos miesto į Kėdainių miestą, konkrečiai į atsakovės gyvenamus namus, atsivežė atostogų savo nepilnametį sūnų ir, liaudiškai tariant, užgėrė, tėvas dingo, o vaikas buvo paliktas atsakovei, t. y. prižiūrėti visiškai vaikui svetimam žmogui, svetimoje aplinkoje ir joje be tėvo ir kitų artimųjų buvo apie savaitę laiko. Nurodo, kad visa tai gali patvirtinti vaiko mama ir ieškovo mama, kurios su nepilnamečiu vaiku kontaktavo telefonu. Mano, kad yra ne viena grėsmė, kad bus pažeistos mažamečio vaiko teisės, tikėtina, kad atostogų metu ir atsakovės vaiką ieškovas gali palikti svetimoje aplinkoje, svetimiems žmonėms.
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
9.1. Nurodė, kad nesutinka su atsakovės teiginiu, kad skundžiamos nutarties 3 ir 4 punktuose numatytas atostogų laikas atsižvelgiat į vaiko amžių yra per ilgas. Teigia, kad atsakovė remiasi tik savo subjektyvia nuomone ir jai pagrįsti nepateikia jokių argumentų ir (ar) įrodymų. Pažymi, kad byloje nebuvo įrodymų apie tėvo netinkamą elgesį, be to, šiuo metu tėvo ir vaiko bendravimas skundžiamos nutarties 3 ir 4 dalyse numatyta tvarka jau yra įvykęs, bendravimas buvo sklandus, visi vaiko poreikiai buvo patenkinti.
9.2. Atkreipia dėmesį į tai, jog Civilinis kodeksas (toliau – CK) numato vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, nepriklausomai nuo to, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium. Ilgalaikis bendravimas su tėvu užtikrina vaiko teisę į visavertį santykį su abiem tėvais, kas yra būtina jo emocinei ir socialinei raidai. Teigia, kad ilgesnis bendravimo su tėvu laikas padeda vaikui formuoti tvirtą ryšį su abiem tėvais, o tai neabejotinai naudinga vaiko psichologinei ir emocinei sveikatai. Taip pat teigia, kad 2,6 metų vaikai turi gebėjimų prisitaikyti prie naujų situacijų, ypač jei yra palaikoma saugi ir rūpestinga aplinka. Mano, kad ilgesnės atostogos su tėvu atitinka vaiko interesus ir yra labai naudingos vaiko emocinei sveikatai.
9.3. Teigia, kad vaikas nuo gimimo augo su abiem tėvais, todėl tėvo buvimas ir jo gyvenamoji vieta nėra vaikui svetimi ar nepažįstami. Vaikas nuo pat mažens turėjo galimybę kurti stiprų emocinį ryšį su tėvu, todėl laikas su tėvu jam yra natūralus ir nesukelia diskomforto. Pažymi, kad tėvo ir vaiko bendravimas niekada nebuvo nutrūkęs, kas reiškia, kad vaikas yra pripratęs reguliariai matytis su tėvu. Akcentuoja, kad abu tėvai turi lygias teises ir pareigas auginti bei rūpintis vaiku. Apriboti vaiko laiką su tėvu remiantis nepagrįstais teiginiais nėra teisėta ir neatitinka vaiko interesų. Tėvo buvimas vaiko gyvenime yra būtinas jo visapusiškam vystymuisi.
9.4. Nurodė, kad tėvas, kaip vaiko globėjas, yra atsakingas už jo saugumą ir gerovę. Jis pasirūpina, jog atostogos būtų organizuotos taip, kad vaikas jaustųsi saugus ir patogiai. Atkreipia dėmesį į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad tėvas nevykdo savo pareigų tinkamai, ir nėra pagrindų nuogąstauti, jog to tėvas nedarys ateityje. Pažymi, kad vaikas dažnai leidžia laiką su tėvu, tėvo gyvenamoji ar atostogų vieta jam nėra svetima. Nuolatinis bendravimas su tėvu užtikrina, kad vaikas jaučiasi saugiai ir komfortiškai bet kurioje aplinkoje, kurioje yra tėvas.
9.5. Nesutinka su atsakovės teiginiais, kad byloje nėra duomenų apie tėvo pajamas, todėl neaišku, ar tėvas turi pajamų, laikydamasis rutinos ir valgio režimo, išmaitinti mažameti vaiką 7 dienas. Teigia, kad teismo nutartis dėl atostogų suteikimo yra grindžiama vaiko interesais ir tėvų gebėjimu rūpintis vaiku, o ne finansiniais duomenimis. Pažymėjo, kad byloje yra duomenys apie tai, jog ieškovas dirba, turi turto, o atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad tėvas neturi finansinių galimybių pasirūpinti vaiku. Byloje nėra įrodymų apie blogą vaiko priežiūrą, todėl nėra pagrindo abejoti tėvo finansine padėtimi.
9.6. Nurodė, kad teismas priimdamas nutartį rėmėsi byloje esančiais įrodymais apie tėvo elgesį ir jo priežiūros gebėjimais. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad tėvo alkoholio vartojimas sukėlė realią grėsmę vaikui, motinos argumentą dėl grėsmės vaikui laikė spekuliatyviu. Mano, kad tėvo gebėjimas rūpintis vaiku turi būti vertinamas pagal jo realų elgesį ir priežiūrą, o ne pagal atsakovės prielaidas apie jo gyvenimo būdą. Akcentavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad tėvas turi savo butą, kuriame gyvena, kas, ieškovo nuomone, rodo, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ir ši vieta gali suteikti vaikui stabilumą ir nuoseklumą. Teigia, jog tai, kad tėvas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, lemia, kad atsakovės argumentas, jog vaikas kenčia dėl nuolatinio gyvenamosios vietos keitimo, yra atmestinas.
10. Atskiruoju skundu ieškovas prašo iš dalies pakeisti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį dėl tėvo ir vaiko bendravimo tvarkos nustatymo ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos nustatyti, kad: 1) tėvas su vaiku bendrauja 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams, arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą kitos savaitės pirmadienį 19 val. Apie konkrečią bendravimo su vaiku savaitę tėvas vaiko mamą informuoja ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendrauti laiko pradžios; 2) tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 1 p. nustatyta tvarka, tėvas bendraus su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, vaikas nėra grąžinamas, tęsiamas bendravimas 1 punkte nustatyta tvarka. Kitas skundžiamos nutarties dalis palikti nepakeistas. Taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
11. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
11.1. Nurodė, kad byloje nėra objektyvių aplinkybių, galinčių lemti laikinos vaiko bendravimo su tėvu tvarkos nenustatymą arba bendravimo ribojimą. Teigia, kad institucija neturi duomenų, jog ieškovo artimoje aplinkoje mažamečiam vaikui grėstų jo teisių pažeidimai. Atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ikimokyklinis ugdymas 2–4 metų amžiaus vaikams nėra privalomas. Pažymi, kad šalių vaikui yra 2,6 metų, kas, ieškovo nuomone, reiškia, jog berniukas neprivalo nepertraukiamai lankyti ugdymo įstaigos, o ypač vasarą darželio lankymas nėra būtinas. Mano, jog atsižvelgiant į tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, visiškai nesuprantamas teismo argumentas neleisti tėvui vaiko ketvirtadienio rytą pristatyti į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams.
11.2. Teigia, kad sprendimas neleisti vaikui vieną kartą per mėnesį trečiadienį nakvoti su tėvu yra nepagrįstas, taip pat nesuprantama, kodėl mažametis vaikas į ugdymo įstaigą būtinai turi išeiti iš motinos namų ir trečiadienį po bendravimo su tėvu būtinai turi grįžti į motinos namus. Mano, kad teismui patenkinus ieškovo prašymą ir sudarius jam galimybę vieną kartą per mėnesį ketvirtadienį vaiką nuvesti į darželį, tai geriausiai atitiktų jo interesus ir dėl to, kad vaikui būtų formuojamas jausmas, kad tėvas nėra tik laisvalaikio leidimo draugas, būtų formuojamas požiūris, kad tėvui rūpi vaiko ugdymas, jog tėvas dalyvauja vaiko ugdymo įstaigos gyvenime taip, kaip ir mama, kaip ir kitų vaikų tėvai. Tuo tarpu pagal dabar teismo nustatytą laikiną bendravimo tvarką tėvas vaiko akyse formuojamas ne kaip dalyvaujantis kasdieniniame vaiko gyvenime, jo kasdienėje rutinoje, ugdymo įstaigoje, o tik kaip kartais leidžiantis su juo laisvalaikį.
11.3. Nurodo, kad tėvo teisė į maksimalų bendravimą su vaiku yra ne tik teisinė, bet ir moralinė pareiga, siekiant užtikrinti vaiko visapusišką vystymąsi. Tuo tarpu ugdymo procesas nėra vienintelis būdas vaikui mokytis ir tobulėti. Mano, kad bendravimas su tėvu gali būti labai naudingas ir praturtinti vaiko mokymąsi kitais būdais, pvz., šiuo konkrečiu atveju ieškovas padeda vaikui mokytis per kasdienes veiklas, pramogas ir bendravimą, o tai taip pat prisideda prie vaiko lavinimosi. Akcentuoja, kad nors ugdymo procesas yra svarbus, jis gali būti pritaikytas ir suplanuotas taip, kad vaikas galėtų maksimaliai bendrauti tiek su mama, tiek su tėvu. Mano, kad vaiko ir tėvo teisė į maksimalų tarpusavio bendravimą yra itin svarbi vaiko gerovei ir vystymuisi, todėl ugdymo proceso nepertraukiamumas neturėtų būti laikomas viršesniu už šią teisę.
11.4. Pažymi, kad nors teismas nutartyje nurodė, jog spręsdamas dėl laikinos tėvo bendravimo su vaiku tvarkos vadovaujasi išimtinai mažamečio vaiko interesais, atsižvelgdamas į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, tačiau atkreipia dėmesį į tai, jog iš skundžiamos nutarties matyti, kad nors tarnyba išvadoje nurodė, jog vaiko paėmimas pirmadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinimas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo nepažeistų vaiko interesų, savo iniciatyva teismas vaiko paėmimo valandą pavėlino iki 17 val., o bendravimo trukmę sutrumpino iki 3 val., visiškai nenurodydamas jokių motyvų ir priežasčių. Mano, kad todėl tokia nutartis negali būti laikoma pagrįsta.
11.5. Teigia, kad, vaikui nelankius ugdymo įstaigos penktadienį ir pirmadienį, jo interesai ne tik kad nenukentėtų, bet priešingai, laikas su tėvu duotų daugiau naudos. Mano, kad artimas ryšys su tėvais, sveikas socialinis kontekstas: vaikui būtų suteikiama galimybė praleisti daugiau laiko su tėvu, artimaisiais (ieškovo vaiku iš kitų santykių) ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį su tėvu. Artimas bendravimas su tėvu ir kitais šeimos nariais yra svarbi socializacijos dalis, leidžianti vaikui mokytis bendravimo įgūdžių ir vertybių, laikas su tėvu leis stiprinti šeimos ryšius ir sukurti saugią, jaukią aplinką, kuri skatins vaiko emocinę gerovę. Nepamirštami prisiminimai: bendravimas su tėvu vasaros laikotarpiais po savaitę laiko, bendros patirtys sukurs nepamirštamus prisiminimus, kurie stiprina šeimos ryšius ir yra vertinga vaiko gyvenimo dalis.
12. Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovo atskirojo skundo netenkinti.
13. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
13.1. Nurodė, kad tėvas neturi pakankamai socialinių įgūdžių, kad tokį ilgą, nepertraukiamą laiko tarpą galėtų tinkamai pasirūpinti vaiku – jo higiena, rūbų skalbimu ir pan. Atkreipia dėmesį į tai, kad per tą laikotarpį vaiko motina vaiko nemato ir nežino, kur vaikas yra, todėl negali patikrinti, ar su mažamečiu vaiku elgiamasi tinkamai, nedaroma jam neigiama įtaka.
13.2. Teigia, kad, pagal ieškovą, pirmadienį (1.2 reikalavimas) vaikas grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val bendravimo. Mano, jog yra neaišku, kada vaikas turi būti pristatytas į namus. Pagal ieškovą, vaikas naktis iš pirmadienio į antradienį ir iš antradienio į trečiadienį turėtų praleisti kartu su motina savo namuose. Taip pat ieškovas pageidauja trečiadienį vaiką pasiimti iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžinti vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, vaikas nėra grąžinamas motinai, o toliau tęsiamas bendravimas 1 punkte nustatyta tvarka. Mano, kad toks ieškovo reikalavimas visiškai nesuprantamas, kadangi, pagal ieškovą, atsakovė visiškai negalės normaliai bendrauti su vaiku. Mano, kad jam reikalaujant bendrauti su vaiku pagal atskirajame skunde nurodytą 1.1 punkto tvarką, po to pagal 1.2 punkte nurodytą tvarką, o pasibaigus bendravimui su vaiku pagal 1.2 punkte išdėstytą tvarką vėl siekiama bendrauti su vaiku pagal atskirajame skunde išdėstytą 1.1 punkto tvarką.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Ieškovo ir atsakovės atskirieji skundai netenkintini.
14. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.
15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Akcentuotina, jog Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktiką, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas neperžengdamas apeliacinio skundo ribų patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos
17. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
18. Kartu su atskiruoju skundu ieškovas į bylą pateikė susirašinėjimo su ieškove ekranvaizdžius, iš kurių matyti šalių susirašinėjimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Atskiruoju skundu į bylą pateiktas susirašinėjimas iš esmės nėra aptartas, taip pat iš pateikto susirašinėjimo nėra galimybės nustatyti, kada šis susirašinėjimas vyko (prieš priimant skundžiamą nutartį ar po jos priėmimo). Taip pat nėra nurodoma, kodėl šių įrodymų ieškovas negalėjo pateikti laikinųjų apsaugos taikymo klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Įvertinęs tai, kad iš pateiktų ekranvaizdžių turinio nėra galimybės nustatyti tarp šalių vykusio susirašinėjimo laikotarpio, taip pat nesant paaiškinimų, kodėl į bylą pateiktų ekranvaizdžių ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui, ir siekiant nevilkinti bylos nagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos pridėti ieškovo pateiktus susirašinėjimo su ieškove ekranvaizdžius.
19. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 30 d. teisme buvo gautas ieškovo prašymas dėl papildomų įrodymų pridėjimo, juo ieškovas prie bylos prašo pridėti vaizdo įrašus ir fotonuotraukas iš vasaros atostogų laikotarpio (nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2024 m. liepos 28 d. ir nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d.). Teigia, jog iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad vaikas atostogų metu su tėvu yra laimingas, prižiūrėtas, juo tinkamai rūpinamasi, kas reiškia, kad teismo nustatytas atostogų laikotarpis berniukui nėra per ilgas, jis visiškai nejaučia jokio streso būdamas su tėvu be mamos. Taip pat akcentavo, kad šių įrodymų ieškovas į bylą anksčiau pateikti negalėjo, kadangi atostogos nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. dar nebuvo pasibaigusios. Ieškovo manymu, šie įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl prašo juos pridėti.
20. 2024 m. rugsėjo 19 d. teisme gauta atsakovės nuomonė dėl ieškovo 2024 m. rugpjūčio 30 d. prašymo dėl papildomų įrodymų pridėjimo, kuriuo atsakovė nurodė, jog pateikta vaizdo medžiaga yra tik momentinė, parodanti tik gerąsias akimirkas, tačiau kitos akimirkos atsakovės nuomone yra nuslėptos. Atsakovė mano, kad vaikui nėra gerai būti atskirtam nuo mamos tokiam ilgam laikui, jai neturint jokio ryšio su vaiku, kadangi vaikas yra mažas. Taip pat atkreipė dėmesį, jog vaikui pagal teismo nutartį paskirtos atostogos laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d. nebuvo skiriamos, vaikas rugpjūčio 12-14 d. lankė darželį. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog vaiko tėvui pačiam yra per ilgas laikas turėti trečdalį mėnesio atostogų su vaiku.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tiek ieškovo 2024 m. rugpjūčio 30 d. prašyme dėl papildomų įrodymų pridėjimo, tiek atsakovės 2024 m. rugsėjo 19 d. pateiktoje nuomonėje išdėstytus argumentus konstatuoja, jog nepaisant to, kad atsakovė nesutinka su naujai pateiktų įrodymų pridėjimu, ji nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kodėl minėti naujai pateikti įrodymai negalėtų būti pridėti prie bylos ir tik pakartotinai išreiškė savo nesutikimą dėl skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Akcentuotina, kad ieškovo pateikti nauji įrodymai yra tiesiogiai susiję su sprendžiamu klausimu, šių įrodymų pridėjimo prie bylos būtinumas kilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl įvertinus tai, kad vaizdo įrašų ir fotonuotraukų pridėjimas prie bylos nagrinėjimo neužvilkins, nepaisant atsakovės prieštaravimų, apeliacinės instancijos teismas tiek ieškovo 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateiktus vaizdo įrašus ir fotonuotraukas, tiek atsakovės 2024 m. rugsėjo 19 d. nuomonę prideda prie bylos.
Dėl atsakovės atskirojo skundo argumentų
22. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikinosios apsaugos priemonės pagal savo tikslą skirstomos į keletą rūšių: 1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai); 2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas); 3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2014).
23. CK 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
24. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinių vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
25. Atskiruoju skundu atsakovė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir leido ieškovui nepertraukiamai bendrauti su mažamečiu vaiku laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 21 d. iki 2024 m. liepos 28 d., pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2024 m. liepos 21 d. (sekmadienį) 18.00 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024 m. liepos 28 d. (sekmadienį) 18.00 val. Taip pat nesutinka, kad ieškovas nepertraukiamai bendrautų su vaiku laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 11 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 2024 m. rugpjūčio 11 d. (sekmadienį) 18.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą 2024 m. rugpjūčio 18 d. (sekmadienį) 18.00 val., savaitę prieš atostogas taikoma 1 ir 2 punktuose nustatyta tvarka.
26. Atsakovė iš esmės teigia, kad mažamečiam vaikui būti svetimoje ir jam neįprastoje vietoje be mamos yra problemiška, kadangi vaikas augintas tik mamos ir prie jos yra labai pripratęs. Teigia, kad nenurodyta konkreti vaiko atostogų vieta ir nėra aišku, kur mažametis vaikas nepertraukiamai 7 dienas bus be mamos. Mano, kad 7 dienas vaikui būnant svetimoje aplinkoje, be mamos jam nebūtų suteikta galimybė pailsėti, o tokios ilgos atostogos vaikui sukels išgąstį, kurio niekas negalės pamatyti ar užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog tėvo ir vaiko bendravimas kenktų vaiko interesams ar tėvo ir vaiko bendravimas gali turėti žalingų vaikui pasekmių. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad vaiko buvimas tėvo aplinkoje kelia riziką ar yra jam nesaugus.
27. Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, nesutinka su atsakovės teiginiais, jog vaikui būti svetimoje ir jam neįprastoje vietoje be mamos yra problemiška. Iš į bylą pateikto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 12 d. šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 5ŠTA-91 nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 2 kambarių 67 kv. m butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad apsilankymo metu butas buvo švarus ir tvarkingas, būstas šiltas, šviesus, geros sanitarinės sąlygos, vaikas gali naudotis visa buto erdve, yra jaunuolio baldai, vaikiškos rogutės, namuose yra visi reikiami namų apyvokos daiktai, baldai, vaikams yra geros buities ir gyvenimo sąlygos. Taip pat nurodyta, kad ieškovas yra susipažinęs su tokio amžiaus vaikų mityba, supranta, kad vaikui reikia sistemos, prie kurios jis priprastų ir jam nekiltų stresas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą pateiktas BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro 2024 m. balandžio 29 d. pagalbos planas, kuriame nurodyta, jog ieškovas centro stebimas nuo 2024 m. balandžio 15 d., vyras geba funkcionuoti savarankiškai, socialinių įgūdžių stoka neįžvelgiama, socialinių paslaugų teikimas ir atvejo vadybos procesas asmeniui nėra tikslingi, kadangi M. B. geba užtikrinti vaiko saugumą, sveikatos priežiūrą, ugdymą, auklėjimą, sudaryti tinkamas sąlygas jam augti. Preliminariai įvertinęs nurodytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad nėra aišku, kur mažametis vaikas nepertraukiamai 7 dienas bus be mamos, ar kad 7 dienas vaikui būnant svetimoje aplinkoje be mamos bus pažeisti vaiko interesai ar tokios ilgos atostogos vaikui sukels išgąstį, kurio niekas negalės pamatyti ar užfiksuoti.
28. Atskiruoju skundu taip pat teigiama, kad vaiko tėvas dėl neaiškių priežasčių į teismo posėdį, vykusį 2024 m. gegužės 30 d., neatvyko ir nepateikė tokių duomenų, todėl iki šiol nėra išsiaiškinta, ar vaiko tėvas turi pajamų, laikydamasis rutinos ir valgio režimo, išmaitinti mažametį vaiką 7 dienas, nes byloje nepateikė jokių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių savo gaunamas pajamas. Akcentavo, kad vaikas dėl neaiškių priežasčių negauna viso išlaikymo, priteisto Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 12 d. sprendimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šios nutarties priėmimo dieną atsakovės prašoma panaikinti nutarties dalis jau yra įvykdyta. Byloje nėra jokių duomenų, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutarties dalį, kuria šalių mažametis vaikas tiek liepos, tiek rugpjūčio mėnesį tėvo gyvenamojoje vietoje nepertraukiamai gyveno 7 dienas, šalių mažamečio vaiko teisės arba teisėti interesai būtų buvę pažeisti. Priešingai, ieškovas į bylą pateikė fotonuotraukas bei vaizdo įrašus, iš kurių matyti, kad vaikas buvo maitinamas, taip pat užfiksuota, kaip vaikas pramogauja su tėčiu. Atsakovė, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą, tiek 2024 m. rugsėjo 19 d. pateiktoje nuomonėje nenurodė jokių ieškovo atliktų vaiko teisių pažeidimų, nepaisant to, kad vaiko ir tėvo atostogos jau buvo pasibaigusios. Taip pat be savo deklaratyvių pamąstymų atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad tėvas neturėtų pajamų, reikalingų pasirūpinti vaiku. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad vien atsakovės nuomonė jog tėvas negeba pasirūpinti šalių nepilnamečiu vaiku, negali būti laikoma pagrindu riboti tėvo teisę matytis su vaiku bei tuo labiau negali būti pagrindu riboti vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais, todėl įvertinus tai kas nustatyta, atskirojo skundo argumentai, jog tėvas negebės tinkamai pasirūpinti vaiku atmestini kaip nepagrįsti.
29. Atsakovės nuomone, teismas taip pat neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovas turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Pažymi, kad 2021 m. vasarą tik pradėjus šalims tarpusavyje bendrauti ieškovas iš Klaipėdos miesto į Kėdainių miestą, konkrečiai į atsakovės gyvenamus namus, atsivežė atostogų savo nepilnametį sūnų ir, liaudiškai tariant, užgėrė, dingo, o vaikas buvo paliktas atsakovei, t. y. visiškai vaikui svetimo žmogaus priežiūroje, svetimoje aplinkoje ir joje be tėvo ir kitų artimųjų buvo apie savaitę laiko. Preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais nei dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, nei dėl ankstesnių ieškovo atliktų vaiko teisių pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovo turimas priklausomybes, o vien ieškovės paaiškinimai, nesant objektyvių duomenų ir įvertinus šalių itin konfliktiškus santykius, nėra pakankami išvadai, jog skundžiama nutartimi nustatyta laikina vaiko bendravimo su tėvu tvarka neatitiktų geriausių vaiko interesų.
30. Papildomai akcentuotina, kad šioje bylos stadijoje nėra pasisakoma dėl ginčo esmės, o yra sprendžiamas tik laikinos bendravimo su vaiku tvarkos klausimas. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktiškai susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai nustatė ieškovo teisę dalį atostogų praleisti su vaiku. Teismo vertinimu, toks ieškovo bendravimo su vaiku formatas ne tik kad nepažeidė prioritetinėmis laikomų vaiko teisių, tačiau ir užtikrino tėvo teisę bendrauti su vaiku.
Dėl ieškovo atskirojo skundo argumentų
31. Minėta, kad pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, kol bus priimtas teismo sprendimas, gali laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (Konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023).
32. Ieškovas savo prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė nustatyti, kad: 1) tėvas su vaiku bendrauja 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą kitos savaitės pirmadienį 19 val. Apie konkrečią bendravimo su vaiku savaitę tėvas vaiko mamą informuoja ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo bendrauti laiko pradžios; 2) tą pačią savaitę, kai tėvas su vaiku bendraus 1 punkte nustatyta tvarka, tėvas bendraus su vaiku ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 4 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. ir grąžindamas į vaiką tos pačios savaitės ketvirtadienį ryte į ugdymo įstaigą iki prasidedant ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, vaikas nėra grąžinamas, tęsiamas bendravimas 1 punkte nustatyta tvarka.
33. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas šiuos ieškovo prašymus iš dalies nustatė, kad ieškovas turi teisę bendrauti su sūnumi: 1) 1 kartą per mėnesį, pasiimdamas vaiką penktadienį iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val., grąžindamas vaiką į ugdymo įstaigą kitos savaitės pirmadienį iki 8.30 val., arba, jei tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, į vaiko gyvenamąją vietą iki 8.00 val., apie konkrečią bendravimo savaitę informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki pageidaujamo laiko pradžios; 2) kai ieškovas bendraus su sūnumi 1 punkte numatyta tvarka, ieškovas bendraus su sūnumi ir darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dienas vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 3 val. bendravimo, taip pat trečiadienį, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, pasibaigus užsiėmimams, arba, jei tą dienas vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš vaiko gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare po 3 val. bendravimo.
34. Atskiruoju skundu ieškovas iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkinęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai apribojo ieškovo teisę bendrauti su vaiku, todėl skundžiama nutarties dalis pakeistina. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.
35. Akcentuotina, jog esminis kriterijus, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apimtis, buvo tai, jog ieškovo pareikštas prašymas nebuvo suderinamas su šalių mažamečio vaiko ugdymo procesu, o tai, teismo požiūriu, neatitiktų geriausių vaiko interesų. Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu faktinės situacijos vertinimu, ieškovas teigė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatomis, ikimokyklinis ugdymas 2–4 metų amžiaus vaikams nėra privalomas, todėl atsižvelgiant į tai, kad šalių vaikui yra 2,6 metų, berniukas neprivalo nepertraukiamai lankyti ugdymo įstaigos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Nors teisės aktais nėra nustatytas privalomas ugdymas 2–4 metų amžiaus vaikams, tačiau šiuo atveju nustatyta, jog šalių mažametis vaikas vis tik dalyvauja ugdymo procese ikimokyklinio ugdymo įstaigoje. Tai reiškia, kad vaiko tėvai privalo užtikrinti tinkamą vaiko dalyvavimą ugdymo procese, t. y. ugdymo proceso nepertraukiamumą, kuris laikomas prioritetiniu mažamečio vaiko interesu ir negali būti pažeidžiamas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kartu su ikimokykliniu ugdymu užtikrinamas vaiko bendravimas su bendraamžiais, ugdymo įstaigos, veiklų režimo laikymasis, formuojama vaiko rutina. Sudarant galimybę vaikui nesilaikyti ugdymo įstaigos režimo, gali susiformuoti netinkamas vaiko požiūris į mokslą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo prašoma patvirtinti bendravimo su vaiku tvarka vaiką pasiimant ketvirtadienį iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžinant į jo gyvenamąją vietą kitos savaitės pirmadienį 19 val. neatitinka geriausių vaiko interesų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė ieškovo prašymą.
36. Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, kad tėvo teisė į maksimalų bendravimą su vaiku yra ne tik teisinė, bet ir moralinė pareiga, siekiant užtikrinti vaiko visapusišką vystymąsi, o ugdymo procesas nėra vienintelis būdas vaikui mokytis ir tobulėti. Ieškovo nuomone, bendravimas su tėvu gali būti labai naudingas ir praturtinti vaiko mokymąsi kitais būdais, pvz., šiuo konkrečiu atveju ieškovas padeda vaikui mokytis per kasdienes veiklas, pramogas ir bendravimą, o tai taip pat prisideda prie vaiko lavinimosi. Nors apeliacinės instancijos teismas neneigia nei vaiko teisės maksimaliai bendrauti su tėvu, nei tokio bendravimo teikiamos naudos, tačiau vaiko maksimalus bendravimas su skyriumi gyvenančiu tėvu nėra vienintelis ir svarbiausias tinkamos vaiko raidos užtikrinimo elementas. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, teismo pareiga yra įvertinti visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą, kurios galėtų prireikti siekiant užtikrinti prioritetiniais laikomus vaiko interesus. Šiuo konkrečiu atveju konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina ieškovo bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitinka vaiko poreikius, kadangi užtikrinamas ne tik tinkamas vaiko ugdymas, bet kartu sudaromos ir pakankamos galimybės ieškovui bendrauti su vaiku siekiant ne tik išlaikyti, bet ir sustiprinti šalių mažamečio vaiko ryšį su skyriumi gyvenančiu tėvu. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui sudaryta ne tik galimybė bendrauti su sūnumi eilinėmis darbo savaitės dienomis pasiimant sūnų iš ugdymo įstaigos, sudaroma galimybė bendrauti savaitgaliais su nakvynėmis tėvo gyvenamojoje vietoje, tačiau taip pat ir numatyta ieškovo galimybė 7 dienas nepertraukiamai bendrauti su vaiku jo atostogų metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia bendravimo su vaiku tvarka yra pakankama siekiant sustiprinti vaiko ir tėvo tarpusavio ryšį ir jiems užmegzti artimesnius santykius ir atitinka geriausius vaiko interesus.
37. Atskiruoju skundu, be kita ko, teigiama, kad sprendimas neleisti vaikui vieną kartą per mėnesį trečiadienį nakvoti su tėvu yra nepagrįstas, taip pat nesuprantama, kodėl mažametis vaikas į ugdymo įstaigą būtinai turi išeiti iš motinos namų ir trečiadienį po bendravimo su tėvu turi grįžti būtinai į motinos namus. Mano, kad, teismui patenkinus ieškovo prašymą ir sudarius tėvui galimybę vieną kartą per mėnesį ketvirtadienį vaiką nuvesti į darželį, tai geriausiai atitiktų jo interesus ir dėl to, kad vaikui būtų formuojamas jausmas, kad tėvas nėra tik laisvalaikio leidimo draugas, būtų formuojamas požiūris, kad tėvui rūpi vaiko ugdymas, jog tėvas dalyvauja vaiko ugdymo įstaigos gyvenime taip, kaip ir mama, kaip ir kitų vaikų tėvai. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus. Svarbu pažymėti, kad šiuo konkrečiu atveju yra nagrinėjamas laikino ieškovo bendravimo su vaiku nustatymo klausimas. Dėl ginčo esmės ir labiausiai vaiko interesus užtikrinančios nuolatinės bendravimo su vaiku tvarkos pasisakys bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, todėl šioje proceso stadijoje sprendžiant tik dėl laikinos ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos atskirajame skunde dėstomi argumentai, kad vaikui būtų formuojamas jausmas, jog tėvas yra tik laisvalaikio leidimo draugas, neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, ieškovui nustatytos pakankamos bendravimo su vaiku apimtys, sudarančios galimybę ieškovui svariai prisidėti prie vaiko auklėjimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog šalių vaikui šiuo metu nėra net 3 metų, todėl tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka. Ieškovo prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaiku tvarka gali sutrikdyti vaiko nusistovėjusį dienos režimą, pasirengimą ugdymo įstaigai, todėl laikytina, kad tokios tvarkos nustatymas būtų žalingas tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, o tokia situacija neatitiktų vaiko interesų.
38. Apeliacinės instancijos teismas taip pat akcentuoja, kad siekiant užtikrinti ugdymo proceso nepertraukiamumą, kuris laikytinas prioritetiniu mažamečio vaiko interesu, pagrįstai pakeistas ir ieškovo prašytas bendravimo su mažamečiu vaiku laikas, kai tėvas bendrauja su vaiku darbo dienomis, pirmadienį pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams arba, jeigu tą dieną vaikas ugdymo įstaigos nelanko, iš gyvenamosios vietos 16 val. Akcentuotina, kad ikimokyklinio ugdymo užsiėmimai įprastai vyksta iki 17 valandos, todėl siekiant netrikdyti ugdymo proceso pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą šiek tiek sutrumpinti ieškovo bendravimo su mažamečiu vaiku laiką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškovo bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas nei ieškovo, nei mažamečio vaiko teisių ir teisėtų interesų nepažeis, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Dėl procesinės bylos baigties
39. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog kiti skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
40. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Ieškovas tiek atskiruoju skundu, tiek ir atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje proceso stadijoje nesprendžiamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Jolanta Gailevičienė