Pranešėja Jūratė Jakubonienė                             Baudžiamosios bylos Nr. 1A-222-478-2014

Teisėjas Vidmantas Paurys                            Teisminio proceso Nr. 1-61-2-00017-2009-8

(S)

                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.4.6.3.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Egidijaus Jono Grigaravičiaus ir Rimo Švirino, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, išteisintiesiems S. P., A. V. ir V. Š., jų gynėjams advokatams Egidijui Losiui, Georgijui Zavtrakovui ir Singridai Samoškienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, o A. V. ir V. Š. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nesant jų veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

S. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, vykdydamas A. V. nurodymą, kuriam V. Š. nurodė piktnaudžiauti klastojant dokumentus, ir jam 2009-01-15 įteikus kaip (duomenys neskelbtini) vairuotojui automobilio Škoda Superb valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius atvežti plastikiniuose induose 100 litrų benzino bei suklastoti automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2009 m. sausio mėn. kelionės lapą, jis, sukurstytas A. V., 2009-01-15 nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur sumokėjo už 50 litrų A95E markės benzino kuro kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 154,50 Lt ir 2009-01-20 į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur sumokėjo už 50 litrų A95E markės benzino kuro kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 156 Lt, atvežė plastikiniuose induose įsigytą kurą į (duomenys neskelbtini) garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kur, tęsdamas nusikalstamą veiką, suklastojo tikrą dokumentą – įrašė į automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio mėn. 15-30 d. kelionės lapą Nr. 212392 tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva šiuo automobiliu 2009-01-15 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 374 kilometrai, 2009-01-16 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 80 kilometrų, 2009-01-19 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 250 kilometrų, 2009-01-20 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 205 kilometrai, viso 2009 m. sausio mėn. 15-30 dienomis pravažiuota 909 kilometrai ir automobilio spidometro rodmenys pakito nuo 30370 iki 31279, o A. V. patvirtinus šio suklastoto dokumento duomenis savo parašais kelionės lapo pirmame ir antrame puslapiuose, bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, pateikęs suklastotą kelionės lapą kartu su benzino apmokėjimą patvirtinančiais čekiais į (duomenys neskelbtini) centrinės buhalterijos tarnybą, tokiu būdu jis bendrais su A. V. ir V. Š. veiksmais pasisavino lėšas, skirtas benzinui, tuo padarė (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetui 310,50 Lt žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu, klastodamas dokumentus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi bei sukurstęs S. P. suklastoti tikrus dokumentus, palenkė kitą asmenį daryti nusikaltimą, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė Jonavos rajono savivaldybė ir valstybė, o būtent:

tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus, principais; 3 str. 2 d. 3 p. nustatantį, kad valstybės tarnautojas, eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas, privalo nesiekti naudos; 3 str. 2 d. 6 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 4 p., nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 str. 1 d. 5 p., nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba, siekdamas turtinės naudos kitiems asmenims,

2009 m. sausio mėn. nenustatytą dieną gavęs nurodymą iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo V. Š. suklastoti dokumentus, kurių pagrindu būtų pasisavintos lėšos, skirtinos 100 litrų benzino iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus limito, ko pasėkoje 2009-01-15 jis suklastojo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui V. Š. adresuotą 2009-01-15 prašymą dėl benzino limito skyrimo, prašant skirti 100 litrų benzino iš direktoriaus limito a/m Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tariamoms kelionėms darbo klausimais vykti į Vilnių, Kauną, Druskininkus ir Panevėžį, ir jį 2009-01-15 panaudojo kaip tikrą, pateikęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui V. Š., o V. Š. 2009 m. sausio 15 d. patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą kaip tikrą, užrašydamas  rezoliuciją „L. K. skirti 100 ltr“ ir pasirašydamas.

Tęsiant nusikalstamą veiką, jis, V. Š. sukurstytas piktnaudžiauti, 2009-01-15 įteikė (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. P. automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė atvežti plastikiniuose induose 100 litrų benzino bei suklastoti automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio mėn. kelionės lapą, S. P. 2009-01-15 nuvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur sumokėjus už 50 litrų A95E markės benzino kuro kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 154,50 Lt ir 2009-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur sumokėjus už 50 litrų A95E markės benzino kuro kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 156 Lt, bei atvežus plastikiniuose induose įsigytą kurą į (duomenys neskelbtini) garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kur S. P. tęsiant nusikalstamą veiką ir suklastojus tikrą dokumentą – įrašius į automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio mėn. 15-30 d. kelionės lapą Nr. 212392 tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva šiuo automobiliu 2009-01-15 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 374 kilometrai, 2009-01-16 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 80 kilometrų, 2009-01-19 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 250 kilometrų, 2009-01-20 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 205 kilometrai, viso 2009 m. sausio mėn. 15-30 dienomis pravažiuota 909 kilometrai ir automobilio spidometro rodmenys pakito nuo 30370 iki 31279, jis patvirtino šio suklastoto dokumento duomenis savo parašais kelionės lapo pirmame ir antrame puslapiuose bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, 2009 m. nenustatytą dieną pateikęs suklastotą kelionės lapą kartu su benzino apmokėjimą patvirtinančiais čekiais į (duomenys neskelbtini) centrinės buhalterijos tarnybą, tokiu būdu jis bendrais su V. Š. ir S. P. veiksmais pasisavino (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto lėšas, skirtas benzinui, tuo padarė (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetui 310,50 Lt žalą.

Tokiu būdu jis, būdamas valstybės tarnautoju, klastodamas dokumentus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – viršijo jam suteiktus įgaliojimus, sukurstė S. P. suklastoti tikrus dokumentus. Tokiais savo veiksmais jis grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba, tarnyba piktnaudžiavo siekdamas sau turtinės naudos, tuo buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybė, tuo pačiu ir Lietuvos Valstybė, A. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje, ir 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis, būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, piktnaudžiaujant siekiant turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais, organizavo dokumentų suklastojimą bei klastojo dokumentus, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė (duomenys neskelbtini) savivaldybė ir valstybė, o būtent:

tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus, principais; 3 str. 2 d. 3 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas, eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas, privalo nesiekti naudos; 3 str. 2 d. 6 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p., nustatantį, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 4 p., nustatantį reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 str. 1 d. 5 p., nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba, siekdamas turtinės naudos kitiems asmenims,

2009 m. sausio mėn. nenustatytą dieną nurodė (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui A. V. suklastoti dokumentus, kurių pagrindu būtų pasisavintos lėšos, skirtinos 100 litrų benzino iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus limito, ko pasėkoje A. V. suklastojus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriui V. Š. adresuotą 2009-01-15 prašymą dėl benzino limito skyrimo, prašant skirti 100 litrų benzino iš direktoriaus limito a/m Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tariamoms kelionėms darbo klausimais vykti į Vilnių, Kauną, Druskininkus ir Panevėžį bei panaudojus jį – 2009-01-15 pateikus V. Š., jis 2009-01-15 patvirtino šį žinomai suklastotą dokumentą kaip tikrą, užrašydamas rezoliuciją „L. K. skirti 100 ltr“ ir pasirašydamas.

Tęsiant nusikalstamą veiką, A. V., kuriam jis nurodė kokiu pagrindu būtų pasisavintos lėšos, skirtinos 100 litrų benzino iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus limito, 2009-01-15 įteikus (duomenys neskelbtini) vairuotojui S. P. automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuro kreditinę kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodžius atvežti plastikiniuose induose 100 litrų benzino bei suklastoti automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio mėn. kelionės lapą, S. P., sukurstytam A. V., 2009-01-15 nuvykus UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur sumokėjus už 50 litrų A95E markės benzino kuro kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 154,50 Lt ir 2009-01-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kur sumokėjus už 50 litrų A95E markės benzino kuro kreditine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 156 Lt, atvežė plastikiniuose induose įsigytą kurą į (duomenys neskelbtini) garažą, adresu (duomenys neskelbtini), kur S. P. tęsiant nusikalstamą veiką ir suklastojus tikrą dokumentą – įrašius į automobilio Škoda Superb, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio mėn. 15-30 d. kelionės lapą Nr. 212392 tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neva šiuo automobiliu 2009-01-15 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 374 kilometrai, 2009-01-16 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 80 kilometrų, 2009-01-19 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 250 kilometrų, 2009-01-20 vykta maršrutu (duomenys neskelbtini) ir pravažiuota 205 kilometrai, viso 2009 m. sausio mėn. 15-30 dienomis pravažiuota 909 kilometrai ir automobilio spidometro rodmenys pakito nuo 30370 iki 31279, o A. V. savo parašu patvirtinus šio suklastoto dokumento duomenis savo parašais kelionės lapo pirmame ir antrame puslapiuose, bei žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, pateikęs suklastotą kelionės lapą kartu su benzino apmokėjimą patvirtinančiais čekiais į (duomenys neskelbtini) centrinės buhalterijos tarnybą, tokiu būdu jis bendrais su A. V. ir S. P. veiksmais pasisavino lėšas, skirtas benzinui, tuo padarė Jonavos rajono savivaldybės biudžetui 310,50 Lt žalą.

Tokiu būdu jis, kaip valstybės tarnautojas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – viršijo jam suteiktus įgaliojimus duodamas nurodymus A. V. veikti nusikalstamai, panaudodamas savo užimamų pareigų svarbą ir suteiktus įgaliojimus kontroliuoti A. V. darbą, pats davė neteisėtus nurodymus A. V. ir taip sukurstė A. V. suklastoti tikrus dokumentus. Tokiais savo veiksmais jis grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba, tarnyba piktnaudžiavo siekdamas sau turtinės naudos, tuo buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) savivaldybė, tuo pačiu ir Lietuvos Valstybė, V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje (baudžiamojo įstatymo straipsnio redakcija, galiojusi iki 2011-07-05 (2007m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija), 300 straipsnio 1 dalyje, ir 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu S. P. išteisintas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nesant jo veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, o A. V. ir V. Š. išteisinti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nesant jų veikoje šių nusikaltimų sudėties požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują ­– apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo:

pripažinti S. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato laiduotojos V. P. atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą;

pripažinti A. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) ir paskirti 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti A. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 8 MGL (1040 Lt) baudą;

pripažinti A. V. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti paskirtąsias bausmes, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, A. V. paskirti subendrinta bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 15 MGL (1950 Lt) baudą.

vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, skirtiną subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2012-10-22 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo ir 15 MGL (1950 Lt) baudą;

vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant A. V. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

pripažinti V. Š. kaltu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija) ir paskirti 6 mėnesius laisvės atėmimo;

pripažinti V. Š. kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 8 MGL (1040 Lt) baudą;

pripažinti V. Š. kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti paskirtąsias bausmes, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, V. Š. paskirti subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 15 MGL (1950 Lt) baudą;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtiną subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2011-07-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo ir 80 MGL (10400 Lt) bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo ir 90 MGL (11700Lt) baudą;

vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. Š. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

vadovaujantis BK 72 straipsniu, daiktus turinčius reikšmės bylai – vieną 50 litrų talpos, du 20 litrų talpos ir du 5 litrų talpos indus su benzino likučiais konfiskuoti ir sunaikinti.

Prokuroras skunde teigia, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas neišsamiai ir paviršutiniškai analizavo bei vertino ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu surinktus įrodymus, kurie yra pakankami pripažįstant kaltinamuosius kaltais dėl visų jiems inkriminuojamų veikų. Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, apylinkės teismas, prokuroro manymu, besąlygiškai vadovavosi išteisintųjų juos teisinančių parodymų dalimi, nevertindamas šių asmenų parodymų nenuoseklumo, nelogiškumo ir prieštaravimo kitiems įrodymams.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog išteisindamas S. P. pirmosios instancijos teismas motyvavo, jog nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vien tik tai, jog S. P. įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis – kelionės maršrutus į kelionės lapą tiesioginio viršininko A. V. nurodymu, nesudaro pagrindo kaltinti S. P. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes savo parašais įrašų teisingumo jis netvirtino ir šių duomenų buhalterijai neteikė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, prokuroro teigimu, yra nepagrįsta. Nustatyta, kad S. P. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje dirbo nuo 1982 metų, todėl puikiai suvokia, kad kelionės lapas yra dokumentas, pagrindžiantis (duomenys neskelbtini) savivaldybės lėšų, skirtų savivaldybės transportui sąnaudas, kad pagal (duomenys neskelbtini) nustatytą tvarką vairuotojai užpildo kelionės lapą, o juos pasirašo tam tikrais maršrutais važiavę asmenys. Akivaizdu, kad S. P., A. V. nurodymu atveždamas sandariose talpose 100 litrų benzino, už jį atsiskaitant automobiliui Škoda Superb priskirta kuro mokėjimo kortele, žinodamas, kad automobilis Škoda Superb niekur nevažiavo, bet vėliau įrašydamas į šio automobilio kelionės lapus tariamus maršrutus, suvokė, kad jo suklastotas kelionės lapas bus vėliau pasirašytas A. V. ir pateiktas kaip tikras dokumentas į Jonavos rajono savivaldybės buhalteriją, siekiant pateisinti 100 litrų benzino išlaidas, tai yra suvokė savo veikos priešingumą teisei ir veikė nusikalstamai.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad išteisindamas A. V. bei V. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismas į nuosprendį įtraukė prieštaringas išvadas. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas pažymi, kad byloje formaliai nustatyta A. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 5 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, – tai yra kursčius S. P. suklastoti dokumentą ir klastojus dokumentą. Tačiau vėliau teismas pažymi, kad veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti ne visai tikrovės atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis 2K-263/2010). Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje kelis kartus remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartimi 2K-263/2010, kurioje nustatytos bylos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, nagrinėjamų šioje pirmosios instancijos byloje.

Apelianto teigimu, nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad visi duomenys, įrašyti į A. V. prašymą skirti papildomą kuro limitą automobiliui Škoda Superb bei į paminėto automobilio 2009 m. sausio mėn. kelionės lapą, yra netikri ir buvo suklastoti siekiant pasisavinti svetimą turtą (nusikalstamos veikos, numatytos BK 184 straipsnio 3 dalyje, nebuvo inkriminuotos dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino). Nors dokumentų klastojimas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra formalus nusikaltimas, tačiau tiek kelionės lapo, tiek prašymo skirti papildomą benziną klastojimu keliamas pavojus (duomenys neskelbtini) buhalterinei apskaitai, finansinių rodiklių tikrumui, sudaromos prielaidos piktnaudžiauti tarnyba ir savintis svetimą turtą. Todėl, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad kelionės lapo bei prašymo skirti papildomą kuro limitą suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, yra nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad išteisindamas A. V. ir V. Š. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad už A. V. padarytus pažeidimus jam buvo taikyta drausminė atsakomybė iki pradedant ikiteisminį tyrimą bei, jog V. Š. neteisėta veika nesukėlė BK 228 straipsnyje numatytų padarinių, t. y. didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Tačiau, prokuroro teigimu, nors turtas, kuris buvo užvaldytas neteisėtais veiksmais yra tik 310 Lt vertės, įstatymas konkrečiai neįvardija, kokio dydžio žala, 228 straipsnio prasme, yra laikytina didele. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kvalifikuojant piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnį, šia veika padaryta žala turi būti pripažinta didele. Didelės žalos požymis yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padaro dar ir kitą nusikalstamą veiką (šiuo konkrečiu atveju – kita nusikalstama veika yra dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas), šis faktas suteikia papildomą pagrindą konstatuoti, kad šiais veiksmais sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas ir padaroma didelė žala valstybei. Prokuroro teigimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad V. Š. ir A. V. padarė didelės žalos valstybei, kadangi jie savo nusikalstamais veiksmais, piktnaudžiaudami tarnyba, sumenkino valstybės tarnautojo vardą, iškraipė valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos – funkcijas ir veiklos principus. A. V. ir V. Š., dirbdami (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje, gavę prašymą „padaryti“ 100 litrų benzino, reikalingo Savivaldybės tarybos narių kelionėms, klastodami dokumentus, piktnaudžiavo siekdami naudos šiems neįvardintiems asmenims, su kuriais buvo susiję politinės partnerystės santykiais. Todėl jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras skunde nurodo, kad sprendžiant V. Š. kaltės klausimą, akivaizdu, kad tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad jis padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pirma, V. Š. užrašė rezoliuciją, pirmiau susipažinęs su prašymo turiniu, kuriame nurodyta skirti 100 litrų benzino kelionėms į Druskininkus, Panevėžį, Vilnių ir Kauną administracijos direktoriui priskirtu prabangiu automobiliu. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. Š. parodė, kad atsimena tą atvejį, kai į jį su prašymu dėl benzino skyrimo kreipėsi A. V.. Antra, prokuroro teigimu, nekelia abejonių, kad V. Š. yra puikus administratorius, kuris vadovavo (duomenys neskelbtini) skyriaus gamybiniams pasitarimams, todėl orientavosi (duomenys neskelbtini) skyriaus veikloje ir žinojo, kokių darbo reikalų gali turėti, o tuo labiau, kad jokių reikalų negali turėti šio skyriaus specialistai Druskininkuose, Panevėžyje, Vilniuje, Kaune. Trečia, nėra abejonių, kad A. V. suklastojo prašymą skirti benzino limitą, liepė atvežti benziną S. P. ne veikdamas dėl savanaudiškų paskatų, o paprašytas kito asmens, susijusio su (duomenys neskelbtini) savivaldybe. Ketvirta, A. V. parodymus dėl nurodymo gavimo iš V. Š., duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino liudytojas L. K., kuriam A. V. pasakė, kad veikė paprašytas V. Š..

Prokuroro teigimu, šių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas veikas, todėl jie buvo nepagrįstai išteisinti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintieji ir jų gynėjai prokuroro skundą prašė atmesti. Prokuroras savo apeliacinį skundą prašė tenkinti iš dalies – dalyje dėl S. P. nusikalstamos veikos bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, dalyje dėl kaltinimų A. V. bei V. Š. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kitoje dalyje skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sutinka ne su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, o su teismo išvada, kad kaltinimas kaltinamiesiems S. P., A. V. ir V. Š. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį byloje surinktais duomenimis teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino, todėl kaltinamieji išteisinti pagrįstai.

Kaltinamasis S. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, išteisintas motyvuojant tuo, kad byloje nustatyta, jog S. P., pirkdamas kurą talpose ir į kelionės lapą įrašydamas A. V. prašyme nurodytus kelionės maršrutus, veikė tiesioginio vadovo A. V. nurodymu, būdamas jam pavaldus. Įrašus kelionės lape patvirtino A. V., jis šiuos dokumentus pateikė ir savivaldybės buhalterijai, kadangi tuo metu už savivaldybės transporto panaudojimą buvo atsakingas A. V., kuris tvarkė kelionės lapus ir juos kartus su kitais dokumentais pateikdavo apskaitai. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, jog suklastoja dokumentą, kuris gali sukelti teisinius padarinius, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010 ir kt.). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog S. P. veikė tiesiogine tyčia, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo suinteresuotumą klastoti kelionės lapus, įrašant juose neteisingus duomenis. S. P. buvo kaltinamas bendrais veiksmais su A. V. ir V. Š. pasisavinęs lėšas, skirtas benzinui, tuo padarydamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžetui 310,50 Lt žalą, tačiau byloje yra nustatyta, kad S. P. nupirktas kuras niekur nebuvo panaudotas, o buvo laikomas savivaldybės garaže. Taigi, jokia turtinė žala savivaldybei nebuvo padaryta, juolab, kad A. V., inicijavus patikrinimą, į savivaldybės kasą įnešė 310,50 Lt.

A. V. buvo kaltinamas tuo, jog, gavęs nurodymą iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo V. Š., suklastojo 2009-01-15 prašymą dėl 100 litrų benzino skyrimo tariamoms kelionėms darbo klausimais į Vilnių, Kauną, Druskininkus ir Panevėžį, pateikė jį kaip tikrą V. Š., ir, sukurstęs S. P. nupirkti kurą bei suklastoti kelionės lapą, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva įvykusias keliones, patvirtino šį dokumentą ir pateikė jį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijos tarnybai, tokiu būdu, kartu su S. P. ir V. Š., pasisavindamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto lėšas, padarė jai 310,50 litų žalą, be to, viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos, pažeidė valstybės tarnybos principus,  dėl ko buvo iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

A. V. kaltės dėl to, jog pasirašė kelionės lape, neneigė ir parodė, kad kuro paprašė kažkas iš savivaldybės tarybos narių, todėl jis ir pateikė prašymą skirti 100 litrų benzino. Kuru niekas nepasinaudojo, vykstant patikrinimui jis nebuvo rastas, jį apkaltino kuro pasisavinimu, todėl į kasą ir įnešė pinigus už kurą. Byloje nustatyta ir kaltinamasis to neneigė, kad kelionės lapas užpildytas remiantis A. V. nurodytais maršrutais, šį kelionės lapą pasirašė A. V. ir pateikė jį savivaldybės buhalterijai. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. V., pateikdamas V. Š. prašymą su jame nurodytais neteisingais duomenimis ir nurodydamas S. P. šio prašymo pagrindu nupirktą kurą nurašyti kelionės lape kaip sunaudotą, savo parašu patvirtindamas žinomai neteisingus duomenis bei pateikdamas šį dokumentą savivaldybės buhalterijai, netinkamai vykdė savo pareigas. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad formaliai A. V. kaltė dėl dokumento suklastojimo ir sukurstymo suklastoti dokumentą yra nustatyta, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įrašymas į dokumentą gali būti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 straipsnyje. Šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. neturėjo motyvo ir tikslo veikti savanaudiškai, jo įsitikinimu, kuras turėjo būti panaudotas savivaldybės reikmėms, savivaldybei žala padaryta nebuvo, nes kuras nebuvo panaudotas, o A. V., siekdamas išvengti nemalonumų, už kurą dar ir įnešė pinigus į savivaldybės kasą. Taigi, nors A. V. veika formaliai ir atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, tačiau ji nepripažintina tiek pavojinga, kad ją padaręs asmuo turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. V. pagrįstai išteisintas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje aiškinamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Didelės žalos požymis, kuris gali būti ir turtinio, ir neturtinio pobūdžio, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes: žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininkų einamų pareigų svarbą, ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir pan.

Nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą atkreipęs dėmesį, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas, neanalizuojant, ar yra pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar yra pakankamai duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis, nes tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties. Didelės žalos požymis, rodantis padidintą piktnaudžiavimo pavojingumą ir nustatantis takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės atsakomybės, turi būti kruopščiai pagrįstas byloje esančių duomenų visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose: 2013 m. birželio 13 d. nutartis Nr. 2K-316/2013, 2012 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 2K-205/2012, 2012 m. lapkričio 27 d. Nr. 2K-573/2012, 2011 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 2K-302/2011).

Vertindamas kaltinamojo veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuosekliai teigė, kad kuras buvo reikalingas kažkam iš savivaldybės tarybos narių darbo reikmėms, nupirktas kuras panaudotas nebuvo ir ikiteisminio tyrimo metu buvo rastas savivaldybės garaže, atliekant patikrinimą, paaiškėjus pažeidimams, A. V. į buhalterijos kasą įnešė pinigų sumą, lygią sumokėtai kuro kainai. Taigi, savivaldybė jokios turtinės žalos nepatyrė, o byloje surinkti duomenys nepatvirtina, jog A. V. veikė savanaudiškais tikslais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad A. V. elgesys sukėlė tokius padarinius, dėl kurių jo veiksmai negalėtų būti vertinami kaip drausmės pažeidimas – kaltinamojo veiksmai buvo vienkartiniai, šiais kaltinamojo veiksmais nepažeisti jokių fizinių ar juridinių asmenų teisės ir teisėti interesai, nepažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ar laisvės, šie kaltinamojo veiksmai jokio rezonanso visuomenėje nesukėlė. Už netinkamą pareigų vykdymą A. V. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši A. V. taikytos atsakomybės rūšis atitinka jo padaryto pažeidimo pobūdį ir yra pakankama.

V. Š. buvo kaltinamas tuo, jog organizavo dokumentų suklastojimą ir dokumentų klastojimu – nurodė A. V. suklastoti dokumentus, kurių pagrindu būtų skirtos lėšos 100 litrui benzino iš savivaldybės lėšų įsigyti, patvirtino A. V. suklastotą dokumentą – 2009-01-15 prašymą skirti 100 litrų benzino tariamoms kelionėms darbo reikalais. Šio dokumento pagrindu, A. V. sukursčius, S. P. nupirko kurą bei suklastojo kelionės lapą, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva įvykusias keliones, A. V. patvirtino šį dokumentą ir pateikė jį (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buhalterijos tarnybai, tokiu būdu, kartu su S. P. ir A. V., pasisavino (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto lėšas, padarė jai 310,50 litų žalą, be to, viršijo savo įgaliojimus, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos, pažeidė valstybės tarnybos principus, dėl ko buvo iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

V. Š. savo kaltę neigė ir patvirtino A. V. parodymus, jog gavęs jo prašymą dėl 100 litrų benzino paskyrimo, jį tenkino užrašydamas rezoliuciją, tačiau jokių nurodymų pats A. V. nedavė, jam pačiam kuras nebuvo reikalingas. Bylos duomenimis nustatyta, jog tenkindamas A. V. prašymą dėl kuro skyrimo savo įgaliojimų V. Š. neviršijo, kadangi viena iš jo einamų pareigų funkcijų buvo kontroliuoti ir koordinuoti (duomenys neskelbtini) skyriaus veiklą. Apeliacinio skundo teiginys, jog V. Š. užrašytos rezoliucijos turinys rodo, kad su prašymu buvo susipažinta, nei patvirtina, nei paneigia V. Š. kaltę, kaip ir teiginiai, jog V. Š. turėjo žinoti, kad jokių darbo reikalų savivaldybės darbuotojai A. V. prašyme nurodytuose miestuose negalėjo turėti. Byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad V. Š. nurodė A. V. surašyti prašymą, nurodant tikrovės neatitinkančius duomenis, ar kad V. Š., rezoliucija patvirtindamas A. V. prašymą, suprato, jog klastoja dokumentą, taigi konstatuotina, kad tiesioginė V. Š. tyčia suklastoti prašymą skirti  benziną nėra nustatyta.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. Š. pagrįstai išteisintas ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, kadangi kaltinamojo atžvilgiu nebuvo nustatyti būtinieji šio nusikaltimo sudėties požymiai – didelė žala bei aplinkybė, kad V. Š. veikė siekdamas sau turtinės naudos, kaip nurodyta kaltinime. A. V. neigė, kad veikti nusikalstamai jam nurodė V. Š., liudytoja R. Š., savivaldybės centralizuotos buhalterijos vedėja, apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje jokių neatitikimų nebuvo, o liudytojas G. L., dirbęs savivaldybės kontrolieriumi, atlikdamas patikrinimą jokių pažeidimų V. Š. veikoje nenustatė. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad V. Š. veiksmais buvo pažeisti valstybės tarnybos principai, iškraipytos valstybės institucijos funkcijos ar diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, nors kaltinamieji išteisinti remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog S. P., A. V. ir V. Š. išteisinti, nesant jų veikoje kaltinime nurodytų nusikaltimų sudėties požymių. Tokia formuluotė neatitinka nurodytosios BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkte, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Byloje gauti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštai, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. V., išlaidas iki 2014 m. vasario 18 d. sudaro 120 litų dydžio advokato užmokestis (t. 4, b. l. 99), antrinės teisinės pagalbos, teikiamos V. Š., išlaidas iki 2014 m. vasario 18 d. sudaro 260 litų dydžio advokato užmokestis (t. 4, b. l. 101), o iki 2014 m. kovo 28 d. – 386 litų 80 centų dydžio advokato užmokestis (t. 4, b. l. 111). BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Kaltinamieji nagrinėjamoje byloje išteisinti, todėl išieškoti iš jų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

n u t a r ė :

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti, rezoliucinėje nuosprendžio dalyje nurodant, kad S. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, A. V. ir V. Š. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233, įsigal. 2007-07-21, redakcija), 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį 300 straipsnio 1 dalį, išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė              Jūratė Jakubonienė

Teisėjai              Egidijus Jonas Grigaravičius

              Rimas Švirinas