Civilinė byla Nr. e2-88-841/20254

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00724-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.1..; 2.6.37.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. 

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė,

sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant ieškovei I. S., jos atstovui advokatui Domui Pakėnui (nuotoliu),

atsakovui E. A., jo atstovei advokatei Laimai Markevičienei,

išvadą teikiančios institucijos atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui E. A., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nesusituokusių asmenų turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: pripažinti nekilnojamąjį turtą – Žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir pastatą –gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės I. S. ir atsakovo E. A. bendrąja daline nuosavybe; nustatyti, kad ieškovei I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto – 1/2 dalis Žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini); nustatyti nepilnamečio vaiko G. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. S.; priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečiam vaikui G. A., a.k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą 400 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. S.; pakeisti (padidinti) 2017-06-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą išlaikymo dydį, atsakovo E. A. teikiamą nepilnamečiams vaikams G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kiekvienam vaikui ir priteisti iš atsakovo E. A. nepilnamečiams vaikams G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą po 400 Eur dydžio periodinėmis, kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos mokamomis, išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. S.; pakeisti 2017-06-13 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtinta taikos sutartimi nustatytą atsakovo E. A. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nustatyti tokią tėvo E. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) G. D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., a.k. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikai) bendravimo tvarką: Tėvas įsipareigoja bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime šioje sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis, o abiem tėvams bendrai sutarus – intensyviau nei numatyta šioje sutartyje ir abiem tėvams priimtinomis sąlygomis. Savaitgaliai: tėvas (ne atostogų, Šv.Kalėdų, Naujųjų metų, Šv.Velykų ir įsimintinų dienų metu) kalendorinių metų lyginių savaičių savaitgaliais bendrauja su vaikais, paimdamas juos iš vaikų gyvenamosios vietos ar  vaikų buvimo vietos, apie kurią tėvui privalo iš anksto pranešti motina (toliau – vaikų buvimo vieta), penktadienį 18.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Jeigu dėl kokios nors priežasties tėvas negali pasiimti vaikų nurodytu laiku, tai tą savaitgalį motina ir vaikai užsiima bet kokia veikla savo nuožiūra. Vasaros atostogos: vasaros atostogos – tai liepos ir rugpjūčio mėnesiai. Vasaros atostogų metu vieną kalendorinį mėnesį vaikai praleidžia su tėvu, kitą – su motina. Jeigu šalys nesusitaria kitaip, tai nelyginiais kalendoriniais metais sprendimą dėl bendravimo tvarkos paskirstymo vasaros atostogų metu priima motina, lyginiais – tėvas. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą vasaros atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaiku dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Rudens atostogos: rudens atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas savaitės trukmės atostogų laikotarpis rudenį. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais rudens atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą rudens atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Šv. Kūčios, Šv. Kalėdos ir Naujieji metai: kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Kūčių dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų pirmą dieną iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną vaikai bendrauja su motina. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Kalėdų pirmą dieną ir per Naujųjų metų šventę tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos atitinkamos šventės dieną (Naujųjų metų šventės metu – gruodžio 31 dieną) tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Kalėdų antrą dieną (Naujųjų metų šventės metu – sausio 1 dieną) iki 20.00 val.; kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Kalėdų antrą dieną ir Naujųjų metų šventę vaikai bendrauja su motina. Žiemos atostogos: žiemos atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas savaitės trukmės atostogų laikotarpis vasario mėnesį. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais žiemos atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą žiemos atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Šv. Velykos: kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar buvimo vietos pirmąją Šv. Velykų dieną tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrą dieną iki 20.00 val. Jeigu Šv. Velykų antra diena sutampa su pavasario atostogų laikotarpiu, tai tėvas grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais pavasario atostogų metu dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais Šv. Velykų pirmą dieną ir Šv. Velykų antrą dieną vaikai bendrauja su motina. Pavasario atostogos: pavasario atostogos – tai ugdymo įstaigos nustatytas savaitės trukmės atostogų laikotarpis pavasarį. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais pavasario atostogų metu tėvas bendrauja su vaikais. Pirmąją tėvui bendrauti paskirtą pavasario atostogų dieną tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą paskutinę jam priklausančią bendravimo su vaikais dieną, ne vėliau kaip 20.00 val. Įsimintinos dienos: kiekvienais kalendoriniais lyginiais metais vaikų gimimo dienomis tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Kiekvienais kalendoriniais nelyginiais metais vaikų gimimo dienomis tėvas bendrauja su vaikais dvi valandas - tiksli tėvo ir vaikų bendravimo forma, laikas ir vieta suderinama iš anksto bendru motinos ir tėvo sutarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus. Kiekvienais kalendoriniais metais tėvo dieną (birželio mėnesio pirmasis sekmadienis) ir tėvo gimimo dieną tėvas bendrauja su vaikais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos tarp 12.00 – 13.00 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. Jeigu sekanti diena yra darbo diena, tėvas pristato vaikus į ugdymo įstaigas. Išvykimas iš vaikų gyvenamosios vietos valstybės: tėvas turi teisę laikinai, bet ne ilgiau nei 14 dienų, išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, po to, kai raštu ar elektroniniu paštu nurodo motinai valstybes ir vietoves, kur vykstama, tikslų išvykimo ir grįžimo datą bei laiką, nakvynės vietas (nakvynės vietų pavadinimai ir adresai), kuriose galima rasti vaikus. Kitos sąlygos: nukrypti nuo nustatytos bendravimo tvarkos leidžiama tėvams susitarus, vaikų ligos atveju, vaikų prašymu ar dėl kitos svarbios priežasties. Tėvai privalo reguliariai informuoti vienas kitą ir domėtis apie esminius vaikų gyvenimo įvykius (sveikatos ir emocinė būklė, pasiekimai moksle, hobyje ir kt.). Jeigu tas iš tėvų, kuriam konkrečiu metu paskirta prižiūrėti vaikus dėl kokių nors priežasčių negali to daryti, jis pirmiausia privalo informuoti kitą iš tėvų, kad pastarasis galėtų juo pasirūpinti. Jeigu ir jis negali prižiūrėti vaikų, tai tėvas/ motina turi būti informuoti apie tai, koks asmuo prižiūrės vaikus ir kokie to asmens kontaktiniai duomenys. Tėvas turi teisę aktyviai dalyvauti sprendžiant vaikų gydymo ir ugdymo klausimus. Motina atsako už tai, kad vaikai lankys ugdymo įstaigą (pristatymas ir paėmimas bei kitos su ugdymo įstaigos lankymu susijusios pareigos). Tėvas, išreiškęs norą ar kai motina to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), turi pareigą tai padaryti už motiną. Motina atsako už tai, kad vaikai lankysis nestacionarioje gydymo įstaigoje (pristatymas ir paėmimas bei kitos su tuo susijusios pareigos). Tėvas, išreiškęs norą ar kai motina to negali padaryti dėl objektyvių priežasčių (ligos ir pan.), turi pareigą tai padaryti už motiną. Vaikų priežiūra jam būnant stacionarioje gydymo ar reabilitacijos įstaigoje sprendžiama bendru tėvų sutarimu. Tėvas turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Ta pati nuotolinio bendravimo tvarka taikoma motinai, kai vaikai leidžia laiką su tėvu. Taip pat ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime teismo prašė: ieškovės ieškinį dalyje dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmesti. Dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies. Nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. D. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), tvarką:  tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitę (porinę), sekmadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas j jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru motinos ir tėvo sutarimu. Jei į tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikai bendrauja su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną ir jo gimtadienio dieną vaikai praleidžia su tėvu (pasiima vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą), Motinos dieną ir jos gimtadienio dieną - praleidžia su motina, vaikų gimtadienį - praleidžiant su tėvu poriniais metais (pasiimant vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą). Motina perduoda vaikų tėvui bendravimo metu reikalingus vaikų daiktus, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemones, asmens dokumentus, medikamentus ir kt. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais atostogų metu: praleidžia su vaikais pusę mokyklinių atostogų laiko. Vasaros metų laiku atostogų metu su vaikais praleidžia 2 savaites per vieną vasaros mėnesį. Atostogų laikui sutapus – pirmenybė pasirinkti vasaros atostogų laiką lyginiais metais tenka tėvui, nelyginiais metais – motinai. Rudens, žiemos, pavasario metų laiku tėvas su vaikais bendrauja moksleivių atostogų metu pusę atostogų laiko. Kai atostogos nesidalina lygiomis dalimis, tai paeiliui pirmąsias atostogas, kurios nesidalina, viena diena ilgiau praleidžia vaikų tėvas, o sekančias nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas viena diena ilgiau – vaikų motina. Tėvas atostogoms pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos rytą 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20 val.. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja vaikų motiną prieš 1 mėnesį. Tėvas praleidžia su vaikais lyginiais metais gruodžio 24, 25, 26d. Nelyginiais metais bendrauja gruodžio 31d. - lyginių sausio 1d.; nelyginiais metais Velykų pirmą – antrą dieną. Tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos bendrauti priklausančios dienos rytą 10 val. ir grąžina numatytos dienos 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu nustatytu laiku tėvas neturi galimybės bendrauti su vaikais, jis privalo apie tai informuoti vaikų motiną telefono skambučiu ir/ar SMS žinute ne vėliau kaip vaikų pasiėmimo dienos išvakarėse iki 20 valandos, išskyrus nenumatytus atvejus apie kuriuos informuojama nedelsiant. Atsakovas taip pat prašė teismo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė, jos atstovas teismo posėdyje ieškinio reikalavimus palaikė, prašė jį tenkinti visiškai, teismui paaiškino, kad su atsakovu santuokos nesudarė, gyveno kartu kaip sugyventiniai, susilaukė trijų vaikų. Ieškovė nurodo, kad ją su atsakovu siejo nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos, kartu kūrė bendrą ūkį, planavo bendrą gyvenimą, buvo pasiskirstę buities darbus, priėmė bendrą sprendimą įsigyti nekilnojamąjį turtą. Ieškovė rūpinosi vaikais ir buitimi, taip sudarė atsakovui galimybę dirbti ir uždirbti. Gyvenamojo namo statyba, sklypo įsigijimu rūpinosi kartu, prižiūrėjo darbus, prisidėjo pinigais viso 20938,74 Eur bei darbu. Ieškovė taip pat prisidėjo prie atsakovo įmonės (duomenys neskelbtini) veiklos, taip sudarydama sąlygas šeimai gauti daugiau pajamų. Atsakovas, gyvendamas su ieškove, įgijo aukštesnį išsilavinimą ir gautas žinias galėjo panaudoti šeimos gerovei. Ieškovė prašė nustatyti, kad jai priklauso 1/2 dalis sklypo ir gyvenamojo namo, nurodė, kad sutinka prisiimti 1/2 dalį paskolos grąžinimo įmokų. Kadangi dviejų vyresnių vaikų gyvenamoji vieta ir išlaikymas jiems jau yra aptarti teismo patvirtintoje 2017-05-13 taikos sutartyje civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017, ieškovė prašė nustatyti jauniausio vaiko-dukters G. gyvenamąją vietą su ja, priteisti 400 Eur dydžio išlaikymą bei padidinti vyresniems vaikams skirtą išlaikymą nuo 250 Eur per mėnesį iki 400 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad G. su mama sieja ypatingai glaudus emocinis ryšys, todėl jos gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama. Dėl vaikų išlaikymo dydžio ieškovė nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo momento yra padidėję vaikų poreikiai, pabrango prekės ir paslaugos, didėjo minimalus mėnesinis atlygis, todėl 250 Eur išlaikymas per mėnesį nebeatitinka vaikų poreikių.

Atsakovas, jo atstovė teismo posėdyje su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jo netenkinti, teismui paaiškino, kad su ieškove gyveno, susilaukė vaikų ir kūrė ateities planus, siūlė tuoktis, tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovė dar 2017 metais kreipėsi su ieškiniu į teismą, šalys sudarė taikos sutartį, susitarė dėl vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovė visada norėjo gyventi miesto centre, tuo tarpu atsakovas norėjo gyventi gamtoje, be miesto triukšmo. Po to, kai byloje buvo sudaryta taikos sutartis, atsakovas teigia, kad supratęs, kad jokių turtinių reikalų su ieškove geriau neturėti, namo statybas planavo vienas, iš savo pinigų, bei paskolą ėmė savo vardu. Su vaikais bendrauja ir nori bendrauti daug, palaiko su jais glaudžius ryšius, todėl nesutinka bendrauti tik savaitgaliais, prašo bendravimo tvarkos 50:50, nori ir gali vaikais pasirūpinti, užtikrinti visus vaikų poreikius.

Trečiojo asmens atstovas prašė teismo bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad paskola namo statybai buvo suteikta asmeniškai E. A., turtas yra įkeistas bankui, 2019-10-28 hipotekos sutartimi yra įforminta hipoteka. Į banką paskolos kreipėsi vienas atsakovas, bankas vertino tik atsakovo turtinę padėtį, atsakovas nebuvo susituokęs, jokių duomenų apie ieškovę bankas neturėjo, atsakovas tapo banko skolininku ir vieninteliu įkeisto turto savininku. Bankas prieštarauja ieškovės reikalavimui pripažinti turtą bendrąja daline šalių nuosavybe. Hipotekos sutartyje yra numatyta, kad įkeistą turtą draudžiama perleisti tretiesiems asmenims be išankstinio kreditoriaus raštiško sutikimo. Trečiojo asmens manymu ieškovė siekia pakeisti sutartį be kreditoriaus sutikimo. Trečiasis asmuo taip pas nurodė, kad dėl rašytinių paaiškinimų pateikimo patyrė 199,65 Eur advokato pagalbos išlaidų, pateikė rašytinius įrodymus, prašė nurodytą sumą priteisti iš ieškovės.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė pateiktą išvadą ir paaiškino, bei pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo su vaikais tvarka, kai atsakovas su vaikais bendrauja tik savaitgaliais ir per šventes, neleistų atsakovui maksimaliai dalyvauti auklėjant ir auginant vaikus, tokia bendravimo tvarka neatitiktų vaikų interesų. Išvadą teikiančios institucijos atstovas palaikė ieškovės prašymą dėl G. A. gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei išlaikymo jai priteisimo, išlaikymo G. A. ir G. D. A. padidinimo.

Iš byloje esančių dokumentų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2017 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 teismas patvirtino I. S. ir E. A. taikos sutartį, kurioje šalys susitarė: „Nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatymo su Ieškove I. S.. Atsakovas E. A. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), teikia 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovas E. A. taip pat, be šiame punkte nurodytų kas mėnesį mokamų vaikų išlaikymo išmokų Ieškovei I. S. perveda jam VSDFV Šiaulių skyriaus skirtą ir mokamą tėvystės pašalpą per 3 dienas nuo jos gavimo ir ši pašalpa yra laikoma nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšomis. Nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriama Ieškovė I. S., išskyrus šios sutarties 4 punkte numatytą išimtį. Atsakovas E. A. dalį nepilnamečių vaikų išlaikymui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų moka ne nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų tvarkytojai Ieškovei I. S., tačiau UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“: pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC003658 moka dalį nepilnametės dukros G. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo išmokų - po 50,00 Eur per mėnesį; pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC019772 moka dalį nepilnamečio sūnaus G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo išmokų - po 50,00 Eur per mėnesį. Šalys susitaria, kad pagal šias Gyvybės draudimo sutartis sukauptas kapitalas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė - pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC003658 sukauptas kapitalas yra šalių nepilnametės dukters G. A. nuosavybė, o pagal Gyvybės draudimo sutartį Nr. PZULIC019772 sukauptas kapitalas yra nepilnamečio G. D. A. nuosavybė. Tuo atveju, jei Atsakovas pasinaudos draudimo taisyklėmis suteiktomis teisėmis atsiimti dalį sukaupto kapitalo nenutraukiant draudimo sutarties, nutraukti draudimo sutartį arba draudimo sutarčiai pasibaigus kitais pagrindais, visos pagal draudimo sutartis Atsakovui E. A. išmokėtos sumos per 3 darbo dienas turi būti perduodamos šalių nepilnamečių vaikų nuosavybėn. Šalys susitaria, kad Atsakovas E. A. keisti Gyvybės draudimo sutarčių sąlygas (pakeisti naudos gavėją, keisti draudimo įmokų mokėjimo periodiškumą, draudimo sumą ir kt.) gali tik turėdamas rašytinį Ieškovės I. S. sutikimą. Atsakovui nevykdant pareigos keisti Gyvybės draudimo sutarčių sąlygas tik rašytiniu Ieškovės I. S. sutikimu, yra laikoma, kad Atsakovas turi nepilnamečių vaikų G. A. ir G. D. A. išlaikymo įsiskolinimą, kuris yra lygus pagal šį punktą Atsakovo E. A. sumokėtų gyvybės draudimo įmokų sumai. Šį nepilnamečių vaikų išlaikymo lėšų įsiskolinimą Atsakovas E. A. įsipareigoja padengti per 3 dienas nuo Gyvybės draudimo sutarčių sąlygų pakeitimo. Šiuo punktu Atsakovas E. A. suteikia teisę Ieškovei I. S. iš UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimo“ ir jos teisių perėmėjo gauti visą informaciją, susijusią su Gyvybės draudimo sutartimis Nr. PZULIC003658 ir Nr. PZULIC019772 bei jų vykdymu. Šalys susitaria dėl tokios Atsakovo E. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarkos: Atsakovas E. A. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini) kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, paimdamas juos iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 17.00 val. arba namų 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val. Atsakovas E. A. bendrauja su šalių nepilnamečiais vaikais G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), antrąjį ir ketvirtąjį mėnesio savaitgalį, paimdamas vaikus penktadienį iš ikimokyklinio ugdymo įstaigos 17.00 val. arba gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val. Atsakovas E. A. praleidžia su šalių nepilnamečiais vaikais G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini) 14 kalendorinių dienų kasmetinių atostogų, kurios sutampa su vaikų atostogomis, apie suplanuotų atostogų laiką informuodamas Ieškovę I. S. ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki suplanuotų atostogų. Šiuo punktu šalys taip pat susitaria kitą šalį informuoti apie savo planuojamų su vaikais atostogų laiką kuo anksčiau, o tuo atveju, jei šalių suplanuotų atostogų su vaikais laikas sutampa, atostogas su vaikais praleidžia tas iš tėvų, kuris pirmasis informavo kitą tėvą apie savo planuojamų atostogų su vaikais laiką. Atsakovas E. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), per kiekvienų porinių kalendorinių metų Šv. Kalėdų šventes, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 16.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 14.00 val. Atsakovas E. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), per kiekvienų neporinių metų Šv. Velykų šventes, paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos Šv. Velykų išvakarėse 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 14.00 val. Atsakovas E. A. įsipareigoja informuoti Ieškovę I. S. apie tai, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali bendrauti su vaikais šioje bendravimo laiko arba nedelsiant paaiškėjus objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių Atsakovas E. A. negali bendrauti su vaikais. Šalys susitaria, kad tik rašytiniu šalių susitarimu gali būti keičiama nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Šalys susitaria, kad ieškovė I. S. padengia atsakovo E. A. patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti - 363 Eur sumą per vieną mėnesį nuo Taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos.“ 

Kaip matyti iš ieškinio, surašyto 2017-03-28, ieškovė nurodo, kad šalys gyvena atskirai, nurodyti skirtingi šalių adresai. Ieškovė 2016-09-16 d teikė atsakovui pasirašyti jungtinės veiklos sutartį.

Ieškovė su atsakovu turi tris nepilnamečius vaikus: G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini).

2014-12-11 pagal žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovas E. A. asmeninės nuosavybės teise iš pardavėjų R. M. ir L. M. už 55000 Lt įsigijo 0,5050 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodyta atsiskaitymo tvarka- 10000 Lt prieš pasirašant sutartį, galutinis atsiskaitymas iki 2016-12-30, įmokų dydis ir periodiškumas sutartyje nenurodyti. 2018-05-16 notarė N. V. išdavė liudijimą, kuriame nurodyta, kad E. A. su sklypo pardavėjais yra atsiskaitęs, sklypas NT registre įregistruotas atsakovo vardu.

2015-09-22 atsakovui E. A. išduotas ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimas, 2016-10-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 31KPĮ-30-(14.31.125) patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. 2015-12-09Lietuvos respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre įregistruota žemės ūkio valda, kuriai suteiktas identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), šios vados valdytoju įregistruotas E. A.

2019-04-01 A. Č. architektūros studija (vykdytojas) ir E. A. (užsakovas) sudarė Projektinės dokumentacijos parengimo sutartį Nr. 2019-05, pagal kurią užsakovas pavedė vykdytojui parengti vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos techninį darbo projektą, jį įkelti į IS „Infostatyba“, suderinti reikiamose institucijose bei jo pagrindu gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsakovas pagal pateiktą sąskaitą 2019-04-08 apmokėjo vykdytojui 2420 Eur. Visus namo projektavimo ir statybos darbus užsakė ir apmokėjo atsakovas E. A.

Nekilnojamojo turto registre turtas: 0,5050 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas atsakovo E. A. vardu, žemės sklypo nuosavybė įregistruota pagal 2014-12-11 pirkimo -pardavimo sutartį Nr. 9668, įrašas galioja nuo 2015-01-23, gyvenamasis namas- pagal 2020-12-30 deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. ACCR-20-201210-06133, įrašas galioja nuo 2020-01-23. Vienbučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Statybos techninis darbo projektas II. Sklypo sutvarkymo dalis atliktas 2019.04, projekto rengėjas- V. P.

2019-02-19 el.laišku ieškovės šeima gavo pranešimą, kad patvirtinta teisė į finansinę paskatą pirmąjį būstą įsigyjančioms šeimoms, galima didžiausia subsidijos suma 21750 eurų, ieškovė nurodytą pažymą persiuntė atsakovui.

Ieškovė 2020-03-04 su UAB „SB lizingas“ sudarė kredito sutartį, ieškovei suteiktas 10 000 Eur kreditas 84 mėnesiams, mėnesinės įmokos dydis, nustatytas sudarant sutartį- 184,05 Eur. Iš gauto kredito ieškovė 2020-03-04 pervedė į atsakovo sąskaitą 5000 Eur.

2023-04-26 atsakovas ieškovei pateikė pranešimą dėl naudojimosi namų valda, kuriame nurodė: „Prašau Jus iki 2023m. rugpjūčio 20 d. išsikelti iš man nuosavybės teise priklausančios namų valdos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo pranešimu informuoju, kad svarstyčiau ir tarčiausi dėl teisės gyventi būste, naudotis namų valda žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), sąlygų.“

2023-12-01 ieškovės atstovas pateikė atsakovui pasiūlymą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, kuriuo siūlė atsakovui bendru susitarimu išspręsti (--) situaciją ir imtis teisinių veiksmų sudarant su Kliente (ieškove) sutartį dėl Nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe bei nustatyti, kad Klientei priklauso 1/2 dalis Nekilnojamojo turto.

Ieškovė į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2016-12-13, pagal kurį per tą laikotarpį ieškovė atsakovui pervedė viso 15 070 Eur, iš jų 10990 Eur- iki sklypo įsigijimo ir įregistravimo. Ieškovės darbo užmokestis per mėn. yra apie1800 Eur, neatskaičius mokesčių.

Atsakovo darbinės pajamos per mėnesį sudaro apie 4500 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsakovas kas mėnesį mokėjimams pagal būsto paskolos sutartį sumoka apie 720 Eur (priklausomai nuo palūkanų). Kas mėnesį atsakovas moka visų trijų vaikų gyvybės draudimo įmokas, po 50 Eur už kiekvieną, viso po 150 Eur kas mėnesį. Atsakovas skiria vaikams pinigų kišenpinigiams, pvz. per 2023 m. sausio mėnesį dukrai G. pervedė 50 Eur, sūnui G. D. – 30 Eur. Namas šildomas elektra, žiemos mėnesiais už elektrą atsakovas moka apie 400-700 Eur. Atsakovo motina R. A. pagal rašytines dovanojimo sutartis 2017-03-01 dovanojo jam 1 2000 Eur, 2018-02-25- 12 000 Eur, 2019-02-20- 12 000 Eur. Atsakovo brolis M. A. pagal rašytines dovanojimo sutartis dovanojo atsakovui 2017-03-01 2000 Eur, 2018-02-25- 2000 Eur, 2019-02-20- 2000 Eur. 2019-10-14 SEB bankui teiktame piniginių lėšų kilmės paaiškinime E. A. nurodo, kad namo statybai skiria 10 metų santaupas bei brolio ir mamos dovanotas lėšas. 2019-06-10 E. A. išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-67-190610-00090.

Ieškovė inicijavo 2019-08-16 susitarimą dėl gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), interjero projektavimo ir dizaino kūrimo su MB Lavos projektai.

2019-10-03 E. A. užsakymu buvo atliktas nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertinimas, nustatyta turto vertė vertinimo dieną: 80 000 Eur, baigtumas- 51 proc.

2019-10-24 SEB bankas pagal kredito sutartį Nr. 06A1918211375-12 suteikė atsakovui 139 000 Eur kreditą, kredito grąžinimui užtikrinti įkeistas atsakovui priklausantis gyvenamasis namas ir sklypas. Atsakovas taip pat įsipareigojo būstą apdrausti. Numatyta kredito grąžinimo pabaigos data- 2049-10-20.  2020-05-04 atlikto turto vertinimo metu turtas buvo įvertintas 145 000 Eur, baigtumas- 83 proc. Pagal 2021-01-15 sudarytą turto vertinimo ataskaitą nekilnojamojo turto- žemės sklypo ir namo , esančių (duomenys neskelbtini), rinkos kaina vertės nustatymo dieną yra 200 000 Eur.

Pagal 2024-03-12 atsakovo prašymu jam SEB banko išduotą pažymą, laikotarpiu nuo 2013-01-01 ieškovė I. S. atsakovui E. A. pervedė 8510 Eur, o atsakovas ieškovei pervedė 17593 Eur. Nesumokėta paskolos dalis 2024-04-01 buvo 126 763,24 EUR,

2024-02-04 ieškovė iš namų išvyko, nepasakiusi atsakovui, kad išvyksta ir kad reikia pasirūpinti vaikais. Atsakovas jai paskambino telefonu, po atsakovo skambučio ieškovė pranešė policijai, kad atsakovas prieš ją smurtauja, policija atvyko į namus ir paskyrė atsakovui apsaugos nuo smurto orderį. Vaikų teisių apsaugos institucija, įvertinusi vaikų situaciją, nenustatė vaikų apsaugos poreikio. 2024-02-07 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2024-02-04 paskirtas atsakovui apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. 2024-06-05 atlikto Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, kad 2024-05-31gautas pranešimas, kad gegužės 25 dieną paskambino dukra G. ir paprašė ją pasiimti, nes motina ją išvarė iš namų. G. gyveno pas tėtį ilgiau nei savaitę, išreiškė norą gyventi po savaitę pas mamą ir savaitę pas tėtį. 2024-06-05 nutarimu Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05764-24 nutraukimo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl E. A. galimo smurto prieš vaikus, nes nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 3 d. 2024-09-06 priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-05086-24 dėl E. A. galimo smurto prieš I. S., nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Ieškovė bylos žodinio nagrinėjimo metu paaiškino, kad su atsakovu susipažino 2008 metais, abu buvo studentai. Nuo to laiko gyveno kartu atsakovo tėvų bute, išgyveno iki 2011 metų, tų metų balandžio mėnesį išsiskyrė. Iš naujo susitiko ir 2012 metų spalį, išsinuomojo butą miesto centre ir apsigyveno kartu. Pradėję lauktis dukters, buto centre atsisakė, nusprendė kapitaliai suremontuoti atsakovo tėvų būstą, kuriame gyveno anksčiau. Tuo metu ieškovė grįžo gyventi pas savo tėvus, o atsakovas užsiėmė buto remontu, po remonto tame bute apsigyveno. Santuokos nesudarė, nors atsakovas piršosi. 2013 rugpjūtį gimė duktė. Planuodami ateitį, kartu nusimatė vietą namo statybai. Derybose dėl sklypo ir finansų ieškovė nedalyvavo. Iš kur ėmė atsakovas pinigų pradinei įmokai, ieškovė neprisiminė. Ieškovė teigė, kad galimai padarė kelis bankinius pavedimus sklypo įsigijimui, kuomet įmokoms atsakovui trūko lėšų. Ieškovė teigė, kad nesaugomo jausmo vedina siūlė atsakovui pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kreipėsi į advokatę, kad ją parengtų, tačiau atsakovas su sutartimi nesutiko, jos nepasirašė. Po to ieškovė su vaikais nutarė iš atsakovo buto išsikraustyti spalio mėnesį, pasiėmė vaikų daiktus, kūdikio lovytę ir grįžo gyventi pas ieškovės tėvus. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. 2017-06-13 teismas patvirtino šalių taikos sutartį. 2017 metų gruodį vyko su vaikais ir su atsakovu pas jo tėvus į Angliją, po truputį vėl pradėjo bendrauti dėl vaikų. Atsakovas taikos sutartį dalyje dėl išlaikymo vykdė, o bendravimo tvarka buvo laisva, nė vienas jos tiksliai nesilaikė ir nė vienas nereikalavo iš kito, kad jos būtų laikomasi. Kartais leisdavo kartu laisvalaikį kaip šeima, keliaudavo po Lietuvą ir užsienį. Iki namo statybų buvo susitikę su architektu, buvo svarstomi įvairūs namo projekto variantai.

Ieškovė prie namo pamatų pirmą kartą atvažiavo balandžio mėnesį. Namo statybos prasidėjo 2019 metų pradžioje, iki vasaros buvo pastatyta „dėžutė“. Atsakovas vienas savo vardu paėmė paskolą dėl to, kad pratęsti statybas ir jas užbaigti. Ieškovė nesikišo, nebuvo paskoloje laiduotoja. Ji norėjo įgyvendinti savo svajonę turėti butą centre. Prie namo įrengimo darbų ieškovė prisijungė tik kai buvo įrenginėjamas vidus, ieškojo apdailos detalių ir pan. Viską apmokėdavo atsakovas. Atsakovas namo statybai pinigų skolinosi iš brolio ir tėvų. Ieškovė tiksliai negalėjo pasakyti, kokia buvo žemės sklypo pirkimo kaina, tiesiogiai negalėjo nurodyti, ar pervedė atsakovui pinigų sklypo pirkimui. Paskolą namo užbaigimui paėmė ir moka atsakovas, grąžinta yra tik nedidelė paskolos dalis.

2022 metais ieškovė dar kartą siūlė atsakovui pasirašyti jungtinės veiklos sutartį, kurios atsakovas nepasirašė.

Dėl vaikų išlaikymo dydžio ieškovė teismui paaiškino, kad vyresnių vaikų poreikiai yra išaugę, vaikų daiktų, kurie liko name pas tėvą, negali pasiimti, daiktų, higienos priemonių, patalynės- viską turėjo pirkti iš naujo.

Ieškovė nuomojasi būstą už 350 Eur mėnesiui, su komunaliniais turėtų būti žiemą apie 500 Eur, pajamos apie 1150 Eur į rankas, 188 vartojimo kreditas, vaiko pinigai sudaro 450 Eur, ir tėvo mokamas išlaikymas pagal LAP 250 Eur dukrai G. Atsakovas nustojo vaikams teikti išlaikymą 2023 metais, atsakovas teigė, kad jis išlaiko namą, moka už paslaugas, perka maistą. Ieškovė teigė, kad negali pirkti geresnių maisto produktų, dažniau vestis vaikų į kavines, gali patenkinti tik minimalius vaikų poreikius. Ieškovės teigimu atsakovas per mėnesį gauna iki 5000 Eur pajamų, nes turi ir individualią įmonę, iš jos taip pat gauna pajamas. Mokami vaikų užsiėmimai- dailės mokykla 17 Eur, dailės būrelis po 5 Eur per mėnesį, G. lanko šokius 20 Eur mėnesiui. Prie vaikų išlaikymo prisideda ieškovės tėvai- nusiveža vaikus į kavines, perka rūbelių.

Maistas vienam vaikui kainuoja mėnesiui apie 200 Eur, rūbai apie 200 Eur sezonui avalynė apie 100 Eur sezonui, dukros darželis per mėnesį kainuoja 35 Eur, dar darželio fondui 10 Eur mėnesiui, vaikų telefono sąskaitas apmoka atsakovas, telefonus taip pat, vaikų stovyklos vasarą -dukra vyko, kainavo 300 Eur, išvykos su vaikais apie 400 Eur per metus viena išvyka, vaikams vežioti į mokyklą degalams taip pat išleidžia pinigus. Savaitgalio išvykos su vaikais automobiliu- lankyti giminių, vykti prie jūros.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos ieškovė teigė, kad bendravimo tvarkos atsakovas nesilaikė, pasiimdavo vaikus, kada panorėjęs, neinformuoja, negali planuotis laiko, maisto gaminimo, vaikai irgi nesupranta, nežino, kada važiuos pas tėtį, todėl reikalinga konkreti bendravimo tvarka, kad būtų tam tikras tikrumas, žinojimas. Dėl dukters G. sutinka ieškovė, kad bendravimas būtų 50/50, tačiau nekeistina jos gyvenamoji vieta, dėl sūnaus- jis labiau prisirišęs prie mamos, prie mažosios sesutės. Tėvas nesitaria, nepaima vaiko mokymosi knygų, kurios reikalingos kitą dieną mokykloje, būna, vėluoja į mokyklą, neatlieka namų darbų, tėvas tuo nepasirūpina. Duktė G. nori daugiau laiko praleisti su tėčiu, nuo 2024 metų gegužės mėnesio G. daugiau būna pas tėtį. Su jauniausia dukrele toks bendravimas nebūtų galimas, ji tik trejų metų, prisirišusi prie mamos. Tėvas nevykdo pareigos vaikus prižiūrėti, sūnus būdamas pas tėtį mamai skundžiasi, kad jis turi prižiūrėti mažąją būdamas pas tėtį. Vaikai paliekami prižiūrėti asmeniui, kuris yra linkęs į alkoholį ir yra namų prižiūrėtojas. Atsakovas su dukra G.  ruošia kartu pamokas, jos santykis su tėvu yra artimas, tačiau atsakovas negeba užtikrinti vaikų priežiūros, vaikai neturi dienotvarkės, neina laiku miegoti. Tėvas negeba užtikrinti kokybiško vaikų laisvalaikio. Vykdami pas tėtį ar pas mamą vaikai turi susirinkti kiekvieną kartą savo daiktus, arba turėti po du daiktus pas kiekvieną iš tėvų. Atsakovas nesilaiko šiuo metu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos darbo dienomis, todėl ieškovė savo siūlomoje bendravimo tvarkoje tokios galimybės nesiūlo. Atsakovui pasiėmus vaikus, ieškovė nereikalauja, kad juos grąžintų. Ieškovės manymu atsakovas negeba tinkamai vaikų prižiūrėti ir jais pasirūpinti.

Ieškovė teigė, kad su atsakovu kaip šeima pradėjo gyventi 2008 metais. Turėjo tikslą ir svajonę- pasistatyti namą ir su šeima jame gyventi. Buvo laikotarpių, kai kartu negyveno, taip buvo nuo 2011 metų balandžio mėnesio iki 2012 metų spalio mėnesio, po to vėl gyveno kartu iki 2016 metų rudens, tada vėl negyveno kartu iki 2018 metų vasaros. Nuo 2018 metų taip pat bendro ūkio nevedė, atsakovas pravesdavo ieškovei po 500 Eur, apmokėdavo didesnes išlaidas. Susitarimo tarp šalių įgyti nekilnojamąjį turtą nebuvo.

Dėl finansinio indėlio į žemės sklypo pirkimą ieškovė aiškino, kad darydavo atsakovui įvairius piniginius pavedimus, kai atsakovas pritrūkdavo pinigų įnašams už sklypą, tačiau negalėjo pasakyti, kokia tai galėjo būti suma, gal apie 3700 Eur, pinigų šaltinis buvo vaiko priežiūros išmoka, santaupos iš darbo užmokesčio. Žemės sklypas buvo perkamas išsimokėtinai, pirma įmoka buvo 10000 litų. Neturtiniu indėliu į žemės sklypo įsigijimą ieškovė įvardino tai, kad ji prižiūrėjo vaikus ir sudarė sąlygas atsakovui dirbti ir uždirbti, gauti kuo daugiau pajamų. Toks buvo jų su atsakovu žodinis susitarimas. Sklypą prieš pirkimą kartu apžiūrėjo, sprendė dėl jo pirkimo. Sklypą pirkti nusprendė kartu su atsakovu. Savo indėliui į gyvenamojo namo statybas ieškovė teigė, kad paėmė savo vardu vartojimo kreditą 10000 Eur, perdavė pinigus atsakovui grynais bei pavedimu. Prie gyvenamojo namo statybos ir įrengimo ieškovė teigė prisidėjusi, bendravusi su interjero dizaineriais, pirko baldus, derino ir organizavo baldų gamybą. Namo „dėžutę“ pastatė atsakovas, ieškovė rūpinosi namo vidumi nuo 2019 m. iki 2021 m., ieškojo per draugus ir pažįstamus, surado langų gamintojus, balkonų ir terasos dizainą, šviestuvus, įrengiant namą, bendravo su elektrikais, santechnikais, šildymo-vėdinimo sistemų įrengėjais, rūpinosi tvoros statybos meistrais. Už darbus atsiskaitydavo atsakovas, arba perduodavo pinigus ieškovei, kad ji atsiskaitytų. Tai buvo tuo metu, kai prasidėjo namo vidaus įrengimo darbai. Taip pat namo statybų metu rūpinosi vaikais, kad atsakovas galėtų dirbti. Namo statybų metu vaikai ir ieškovė gyveno pas savo mamą, kuri padėjo vaikus prižiūrėti, o atsakovas gyveno bute, dalį laiko leisdavo kartu. Name apsigyveno 2021 metais, jau buvo galima gyventi, dar nebuvo kai kur durų, ne visur buvo šviestuvai. Atsakovas teigė, kad paskutiniais metais gyvenant su ieškove apie 90 procentų visų ginčų tarp šalių kildavo dėl to, kad ieškovė reikalavo atsakovo perrašyti jai pusę namo. Įmokas už kredito namui dengimą visą laiką mokėjo atsakovas, ieškovė prie to neprisidėjo, pagal savo galimybes mokėjo savo paimto kredito įmokas. 2024 metais išsikraustydama iš namų ieškovė pasiėmė vaiko lovytę, vaikų daiktus, knygų, kai kurių reikalingų smulkių buities daiktų, galėjo pasiimti, ką norėjo, nes atsakovui tuo metu buvo pritaikytas orderis.

Ieškovė ir atsakovas laiką leisdavo kartu kelionėse, kaip šeima, kelionių išlaidas apmokėdavo atsakovas. Ieškovė buvo pateikusi atsakovui jungtinės veiklos sutarties projektą, tačiau atsakovas nesutiko. Ieškovė teigė, kad atsakovas labai norėjo bendrų vaikų, spaudė ieškovę jų susilaukti, statė ir įrenginėjo namą šeimai. Garso įrašus ieškovė pradėjo daryti po 2021 metais nutikusio konflikto, pradėjo atsakovą įrašinėti. Atsakovas jos teigimu žodžiu užsipuldavo ieškovę, ji tuo metu pagimdė vaiką, nedirbo. Atsakovas ėmė kitaip elgtis, teigė, kad ieškovė yra išlaikytinė. G. 2022 metų spalį pradėjo eiti į darželį, ieškovė tuo metu turėjo sveikatos problemų, gulėjo ligoninėje, turėjo operaciją, tuo metu buvo registruota užimtumo tarnyboje. Vaikus tuo metu prižiūrėjo tėvas, kuris neleido vaikų į mokyklą ir darželį. Dėl vaikų išlaikymo dydžio ieškovė teigė, kad jos reikalaujama išlaikymo suma apima visą vaikų išlaikymą, t.y. ieškovė, gaudama prašomo dydžio lėšas vaikų išlaikymui iš atsakovo, pati apmokėtų už vaikų darželį, mokamus būrelius ir pan., t.y. prašomas išlaikymas apima visą vaikų išlaikymą. Ieškovė pripažįsta, kad kai vaikai būna pas tėvą, tėvas patiria vaikų išlaikymo išlaidas, todėl išlaikymas vaikams tam tikra suma galėtų būti mažinamas.

Dėl susidariusios situacijos, konfliktų šeimoje vaikams reikalingas psichologas- G. lankosi privačiai pas psichologę V. L., pas ją vaikas lankosi noriai, paslaugas apmoka atsakovas.

Ieškovė turi savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, jai priklauso turto dalis, ji tuo turtu nesinaudoja, tai yra butas, tame bute gyvena ieškovės tėvas, kuris pats tą butą jai ir sūnui padovanojo.

Ieškovė atlikdavo vertimo iš užsienio kalbos darbus atsakovo prašymu, taip prisidėjo prie atsakovo išsilavinimo įgijimo.

Dėl nekilnojamojo turto sukūrimo atsakovas paaiškino, kad turi draugą architektą, kuris pasiūlė, kad žino, kur yra parduodamas sklypas, apžiūrėjo tą sklypą, sklypas jam patiko, nutarė pirkti, turėjo sutaupęs 10 000 litų, kuriuos sumokėjo kaip pradinį įnašą, sutarė atsiskaityti už sklypą per 2 metus, nebuvo susitarę dėl fiksuoto įmokų dydžio, galutiniam atsiskaitymui už sklypą paėmė paskolą, atsiskaitė anksčiau termino. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą, kad galėtų sklype statyti gyvenamąjį namą, atsakovas baigė jaunojo ūkininko mokymus ir tik tada galėjo statyti gyvenamąjį namą kaip ūkininko sodybą Tuo metu mirė atsakovo tėvas, liko palikimas, pinigų, galėjo pradėti planuoti namo statybą. 2019 metų vasario- kovo mėnesiais pradėjo statybą, pritrūkus pinigų, tais pačiais 2019 metais atliko turto vertinimą ir paėmė paskolą 130 000 Eur, kuri padėjo namą pabaigti. Namo statybos truko 2 metus. Namo statyboms išleido apie 230 000, ir dar vis patiria išlaidų įvairiems namų priežiūros darbams. Statyboms naudojo savo sukauptas, paveldėtas lėšas, darbo užmokestį, lėšų namo statybai yra padovanojusi atsakovo mama, taip pat skolinosi pinigų iš savo brolio ir mamos, skolos dar nėra grąžintos. Paskola taip pat dar beveik visa negrąžinta. Už visas medžiagas ir darbus mokėjo atsakovas. Ieškovė tik yra bendravusi su darbininkais. Ieškovė ir jos mama buvo pasisiūlę po statybų namą išvalyti, bet galiausiai surado įmonę, kuri išvalė, o atsakovas už viską apmokėjo. 2021 metų vasarį jau įsikraustė į namą gyventi visi. Ieškovas teigė, kad ne kartą siūlė ieškovei gyventi kartu, namą statė šeimai, norėjo gyventi toliau nuo miesto, ieškovė tuo tarpu norėjo gyventi miesto centre. Ieškovė nuo 2018 metų iki 2021 metų pradžios gyveno atskirai, nuo 2023 metų gegužės iki 2024 metų balandžio pabaigos, kol ieškovė iš namo išsikraustė, gyveno kartu, tačiau bendro ūkio nevedė.

Atsakovas teigė, kad vaikų poreikiai yra kiek padidinti, nes tokios sumos šiuo metu vaikų išlaikymo nereikia. Atsakovas yra apdraudęs visus vaikus, moka draudimo įmokas. Atsakovas teigė, kad nori vaikus auklėti laisvomis asmenybėmis, vaikai savo nuomonę turi argumentuoti. Bendrose kelionėse į Londoną taip pat ir apsipirkdavo rūbų vaikams. Atsakovui ieškovė buvo inicijavusi du ikiteisminius tyrimus, dėl smurto, kurie yra nutraukti, taip pat buvo skirti du orderiai dėl smurto artimoje aplinkoje, kurie taip pat buvo panaikinti. Ieškovė išsikraustė orderio galiojimo metu, tuo metu galėjo viską pasiimti, niekas jai netrukdė tai padaryti. Atsakovas nežinojo, kad ieškovė tris metus darė garso įrašus, ieškovė gali ateiti į namus, nesitaria dėl apsilankymų, nors atsakovas reikalauja, kad ateitų tik tuo metu, kai atsakovas yra namuose.

Ieškovės sutartis su dizainerių įmone dėl namo vidaus nutrūko neatlikus darbų, atsakovui teko ieškoti kitos įmonės tiems darbams atlikti. Ieškovė surasdavo interjerui daiktus, nurodydavo atsakovui kainas ir atsakovas jai parvesdavo pinigus tiems daiktams pirkti. Po 2017 metų taikos sutarties su ieškove atsakovas teigė supratęs, kad su ieškove negali turėti bendro turto, todėl visus turtinius reikalus darė atskirai- pirko sklypą, statė namą- viską savo vardu, be ieškovės piniginio indėlio. Atsakovas teigė, kad ieškovės indėlis į nekilnojamojo turto sukūrimą galėtų būti apie 3000 Eur už atliktus rangos darbus, t.y. už bendravimą su darbininkais, ieškojimą, tarimąsi, derinimą ar kažkokių prekių ir daiktų, kuriuos reikia nupirkti, išrinkimą.

Dėl jauniausios dukters gyvenamosios vietos nustatymo su mama atsakovas neprieštaravo. Dėl išlaikymo jai teigė, kad šiuo metu jos poreikiams patenkinti reikia apie 500 Eur. Kai visi gyveno kartu, atsakovas tenkindavo visus poreikius iš savo pajamų, atsakovas užtikrino ne vien minimalius vaikų poreikius. Atsakovas sutiko, kad vaikai neturėtų pajausti trūkumo, tėvams ėmus gyventi atskirai.

Atsakovas teigė, kad tarp jo ir ieškovės nebuvo susitarimo įsigyti su ieškove bendrą turtą. To turto projektai kito, projektas yra nestandartinės, jį padarė atsakovo draugas architektas. Buvo gautas statybos leidimas, ieškovė dėl projekto pastabų neturėjo. Atsakovo noras buvo gyventi komfortiškai, gamtos apsuptyje, Su ieškove po taikos sutarties pasirašymo bendro turto jau neplanavo, tačiau ieškovę kartu gyventi kvietė, jai piršosi. Atsakovas moka bankui paskolą apie 850 Eur/mėn., suma kiek kinta priklausomai nuo palūkanų, taip pat turi išlaikyti namą, kuris yra šildomas elektra, namo išlaikymui šildymo laikotarpio metu susidaro apie 500 Eur. Atsakovo pajamos yra apie 3000 Eur. Atsakovas sutinka, kad jo pajamos yra didesnės, nei ieškovės, kad jo indėlis į vaikų išlaikymą turėtų būti didesnis. Atsakovas teigia, kad jis su vyriausia dukra sutaria geriausiai, padeda jai mokytis, nori, kad vaikai siektų mokslo, mokytųsi, siekia sudominti. Pas atsakovą būnant darbotvarkė yra, tačiau jos griežtai nesilaikoma. Atsakovo manymu patys vaikai nori kuo daugiau su juo bendrauti, ypač vyriausioji dukra, kuri su tėvu praleidžia daugiau laiko, nei su mama. Po 2017 metų taikos sutarties dėl bendravimo su vaikais problemų nekildavo, tačiau jos nė viena pusė griežtai nesilaikė. Šalys iš naujo susiėjo gyventi kartu tik kai buvo pastatytas ir priduotas namas. 2019-2020 metų sandūroje šalys vėl ėmė bendrauti artimiau, tačiau kartu negyveno, ieškovė nėjo gyventi pas atsakovą į butą, nors atsakovas ją ir kvietė. Iš paimtos paskolos 10000 Eur ieškovė pervedė atsakovui viso 7000 Eur, kuriuos atsakovas ieškovei grąžino pavedimu. Dalis ieškovės pateiktų sąskaitų su atsakovo namu nesusiję, daiktai pirkti galimai ieškovės tėvų namams jų adresu.

Byloje apklausti liudytojai iš esmės paaiškino, kad ieškovė rūpinosi dėl namų vidaus įrengimo, važiuodavo įleisti meistrų į namą, ieškojo ir domėjosi medžiagomis, rūpinosi vaikais. Liudytoja L. G.-M. paaiškino, kad ji yra interjero projektuotoja MB Lavos projektai, jos įmonę šalims rekomendavo namo projektą rengęs architektas V. P., pati liudytoja 2019 metų spalį išėjo nėštumo atostogų, todėl užsakymą baigė vykdyti jos sutuoktinis.

Liudytoja R. P. paaiškino, kad jai žinoma, kad formaliai sklypą pardavė E. A., tačiau, kaip liudytoja paaiškino, ji suprato, kad perka pora, šeimos namui.

Liudytoja L. S. teismui paaiškino, kad ji yra ieškovės mama, jai gaila dukters, kad ją atsakovas su vaikais išmeta į gatvę. Liudytoja teigė, kad buvo nuvykusi žiūrėti žemės sklypo, kai dar namo nebuvo, apžiūrinėjo vietoje, sprendė, kur bus terasa, kiti dalykai. Dukra apie problemas daug nepasakojo, nors bendraudavo intensyviai. I. su E. planavo statytis namą, E. labai norėjo namo, susirado sklypą. Pinigus E. sumokėjo už sklypą ne iš karto. Liudytoja prie sklypo pirkimo neprisidėjo, dėl sklypo pirkimo gal ėmė E. paskolą. I. pinigų sklypui neprašė. Vaikais rūpinosi I.. I. turėjo savo automobilį, E. dar teisių tuo metu neturėjo. I. su vaikais gyveno pas mamą, nes dviejų kambarių butas, kuriame gyveno E., buvo mažas. Namo statyba rūpinosi E., liudytoja yra buvusi ir kai dar nebuvo įrengtas namas, planuodavo, kur bus vaikų kambariai, vonia, miegamasis ir kt. Važiuodavo kartu pasižiūrėti dažų spalvų, baldų pirkimui yra davusi pinigų, visi baldai name yra nupirkti I.. Liudytoja teigė padėjusi tvarkytis name, sodinti augalus. E. A. apibūdino kaip nesirūpinantį buitimi tiek namo viduje, tiek išorėje, tiek rūpinantis vaikais. Liudytojos žiniomis dukra prie sklypo pirkimo pinigais neprisidėjo, taip pat žino, kad dukra šiuo metu moka paskolą, bet nežino, kokioms reikmėms. Prieš gimstant G. šalys kartu negyveno, bet susitikinėdavo, palaikė santykius. Dukra nuvykdavo pas E. miegoti, kai atvykdavo į svečius iš Vilniaus sūnus, I. brolis su šeima, jis keturis vaikus turi, tai nebebūdavo vietos kur nakvoti.

Liudytojas N. S. teismui paaiškino, kad jis yra ieškovės brolis. Ieškovės ir atsakovo santykius apibūdino kaip šeimos santykius, tik ne santuokoje, paaiškino, kad pats susituokė kai jau turėjo 4 vaikus. Ieškovės ir atsakovo šeima jam atrodė normali, kaip ir visi kartais apsipyksta. Apie namo šeimai statybą liudytojui buvo žinoma, sesuo finansinės paramos neprašė. Žino, kad sesuo buvo paėmusi paskolą bendram gyvenimui, bet tiksliai nežino. Dalyvaudavo bendrose šeimos šventėse, I. rūpinosi vaikais, o E. rūpinosi statybomis. Statybų metu taip pat name buvo, dar buvo tik betono karkasas, I. kvietė apžiūrėti, kaip vyksta procesas. Liudytojas teigė, kad pats nors turi didelę šeimą, namo neturi, gyvena bute. Liudytojui yra žinoma, kad ieškovė ir atsakovas  kurį laiką negyveno kartu, gal po G. gimimo, tiksliai nežino. Apie paskolas ar kitus piniginius reikalus teigė, kad nieko nežino.

Liudytojas V. P. teismui paaiškino, kad dirba architektu, E. A. pažįsta seniai, kartu dalyvauja protų mūšių žaidimuose vienoje komandoje. Sklypą namui rekomendavo atsakovui, nes gretimame sklype projektavo namą. E. užsakė projektą ir užsakymą įvykdė, viskas yra E. vardu. Ieškovę pažįsta kaip E. žmoną, kartais namo pasižiūrėti atsiveža projektais besidominčius klientus, nes namo projektas yra unikalus. Sklypą pirmą kartą apžiūrint ieškovė nedalyvavo. Projektuojant namą su E. svarstė daug variantų- mažesnių ir didesnių. Projektą užsakė ir atsiskaitė E. A. Interjero neprojektavo, nes neužsakė. Namas labiau tinkamas šeimai.

Liudytojas T. S. teismui paaiškino, kad su atsakovu kartu mokėsi mokykloje, dirbo atsakovo namo statybose, padėjo įsirenginėti, kai pas atsakovą dirbęs meistras susižeidė ir negalėjo baigti darbų. Padėjo terasoje kloti plyteles, uždėti prancūziškus balkonus, dušo kabinose klijuoti plyteles, rengti lauko šviestuvus. Kvietė dirbti ir už darbus atsiskaitė atsakovas. Ieškovę matydavo su vaikais, kartais ieškovė duodavo nurodymus. Teko kabinti labai aukštas žaliuzes. Ieškovė nurodymų dėl konkretaus darbo nėra davusi, dažniausiai dėl atlikto darbo, medžiagų kitos dienos darbui bendraudavo su atsakovu. Tvarkė vėjo sugadintas žaliuzes.

Liudytojas D. B. teismui paaiškino, kad jis yra statybos inžinierius, atsakovo draugas, žino, kad atsakovas sklypą pirko iš kaimyninio sklypo savininko. Buvo kelis kartus nuvykęs, kai vyko namo statybos, namas labai didelis, atsakovas norėjo, kad tilptų šeima. Ieškovės statybų metu name nematė. Kai jau namas buvo pastatytas, buvo nebaigti kai kurie darbai- kai kur trūko baldų, ne visi vonios kambariai buvo įrengti. Yra dalyvavęs bendrose šventėse, 2024 naujus metus sutiko ieškovės ir atsakovo namuose, su vaikais. Dėl statybų finansavimo žino, kad atsakovas turėjo pinigų bei ėmė paskolą.

Dėl reikalavimo pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Pagal CK 6.970 straipsnį, bendroji nuosavybė gali būti sukurta ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Pagal bendrą taisyklę, dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38–39 punktus ir juose nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, žemės sklypas namo statybai buvo įgytas ir atsakovo vardu įregistruotas pagal 2014-12-11 pirkimo -pardavimo sutartį Nr. 9668, įrašas galioja nuo 2015-01-23. Ieškovė, 2017 m. pateikdama teismui ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo nekėlė klausimo dėl jos piniginio indėlio į jos teigimu bendrai įgytą žemės sklypą, neprašė teismo jai priteisti. Teismas sprendžia, kad tuo metu pati ieškovė nepretendavo į žemės sklypą, t.y. pripažino, kad sklypą įgijo vienas atsakovas, be jos prisidėjimo.

Tai, kad ieškovė neprisidėjo prie žemės sklypo pirkimo, patvirtino ir byloje liudijusi ieškovės mama. Pažymėtina, kad bylos žodinio nagrinėjimo metu ieškovė pati negalėjo pasakyti, ar pervedė lėšų atsakovui žemės sklypo pirkimui, nurodė tik, kad „galėjo taip būti, nes pinigai vaikščiojo“ ir jie su atsakovu vienas kitam pervedinėjo įvairias sumas, galėjo atsakovui trūkti pinigų kokiai nors įmokai, tačiau turint omenyje, kad įmokų dydis ir terminai sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo nustatyti, atsakovas atsiskaitė su sklypo pardavėju įvairiomis sumomis, teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, kad savo lėšomis prisidėjo prie žemės sklypo įsigijimo.

Galiojančios CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.

Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas). Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams.

Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019, 18 punktas).

Kasacinio teismo konstatuota, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės, teismo pirmiausia turi būti nustatyta, ar dėl šio konkretaus turto objekto buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ši aplinkybė gali būti įrodinėjama visais leistinais įrodymais, o įrodinėjimo pareiga tenka asmeniui, siekiančiam bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo (CPK 178 straipsnis). Aptarta kasacinio teismo praktika suponuoja, kad, net ir nustačius nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu faktą, dėl kiekvieno konkretaus turto objekto nuosavybės formos turi būti sprendžiama atskirai, t. y. net ir šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį dėl konkretaus nuosavybės teisės objekto bendrosios nuosavybės gali ir nebūti susitarta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 25 punktas).

Tik nustačius buvus sugyventinių susitarimą įgyti konkretų turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise turi būti sprendžiama dėl kiekvienam iš bendraturčių tenkančios bendrosios nuosavybės teisės dalies. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 punktas). Sprendžiant dėl šalims priklausančio turto dalių, joms gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 23 punktas).

Pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą. Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-543-695/2016 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio tvarkymą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-543-695/2016, 39 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi remiantis pirmiau aptarta kasacinio teismo praktika, asmuo, siekiantis, kad kartu gyvenant įgytas turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, privalo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių siekį šį konkretų turtą įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, taip pat ir kiekvieno iš narių įnašo dydį.

Pažymėtina, kad nedidelės dalies statybos ar remonto medžiagų įsigijimą pagrindžiantys įrodymai nėra pakankami nekilnojamojo turto bendrosios dalinės nuosavybės faktui nustatyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020 35 punktą). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tam tikrų buičiai skirtų daiktų, įrankių, laisvai pastatomų baldų (pvz., lovos, kėdžių) įgijimas nevertintinas kaip nekilnojamojo daikto pagerinimas.

Kaip bendros veiklos įrodymus ieškovė teismui teikė susirašinėjimą su atsakovu, kuriame ji atsakovui išverčia į anglų kalbą darbinius laiškus, tačiau daugumos prie laiškų pridėtų dokumentų ieškovė nepateikė, todėl nėra galimybės spręsti apie ieškovės prisidėjimo prie atsakovo darbo ar mokymosi mąstą. Pažymėtina, kad būtent namo statybos laikotarpiu susirašinėjimas tarp šalių nevyko (arba nepateiktas), tuo tarpu pvz. 2015-12-10 elektroninis laiškas, kurį atsiuntė atsakovas ieškovei, įvardintas kaip planavimas namo statybos iš tikro yra interneto folkloro pavyzdys, o realus planavimas tuo metu dar negalėjo vykti, nes gyvenamojo namo projektas dar neegzistavo, jis parengtas tik 2019.04 mėn.

Bylos žodinio nagrinėjimo teisme metu atsakovas teismui teigė, kad nuo 2016 iki 2021m vasario šalys kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Visos bendros kelionės, išvykos, renginių lankymas vyko atsakovo iniciatyva, jis siekė normalizuoti santykius, finansavo visas keliones, išvykas, pirko bilietus.

Atsakovas teisme bei procesiniuose dokumentuose teigė, kad nuo 2016 metų pabaigos iki 2020 metų pabaigos ieškovė ir atsakovas kartu kaip šeima negyveno, neturėjo bendros šeimos gyvenamosios patalpos, nevedė bendro ūkio ir bendro gyvenimo, bendravo tik dėl vaikų. Ieškovė, nors sutiko, kad su atsakovu tuo metu kartu negyveno, įrodinėjo, kad su atsakovu ryšius palaikė, 2017-12-22 kartu su vaikais kaip šeima keliavo į užsienį per šventes aplankyti atsakovo tėvų, 2018-06-12 dviese su atsakovu keliavo į Ispaniją, 2019-03-22 kartu su vaikais vyko į Palangą, 2019-06-02 dar kartą su vaikais vyko į Didžiąją Britaniją, 2019-09-20 buvo dviese teatre. Atsakovas teigė, kad visi tie apsilankymai renginiuose ir kelionės tikrai buvo, atsakovas visas keliones ir bilietus į renginius apmokėjo. Atsakovas patvirtino, kad siekė su ieškove gyventi kaip šeima ir namą statė šeimai, tačiau su atsakove nuolat ginčydavosi, atsakovė reikalaudavo jai užrašyti pusę namo, negalėdavo išbūti ilgesnį laiką nesusipykę, būtent todėl tarp kelionių ar bendro renginių lankymo yra pertraukos nuo 3 mėn., iki pusės metų ir daugiau.

Ieškovė pateikė savo sudarytą išlaidų lentelę, pagal kurią ji prie gyvenamojo namo statybų prisidėjo viso 20 938,74 Eur, iš jų atsakovui perdavė 7000 Eur namo statybai, kita suma išleista baldams, santechnikai. Kaip teismo posėdyje nurodė atsakovas, ieškovė surasdavo reikiamus daiktus ar medžiagas ir paprašydavo atsakovo pinigų, už pirkinius atsiskaitydavo jo pervestais pinigais. Pažymėtina, kad tokie ieškovės pirkimai pagal su ieškiniu pateiktas į bylą sąskaitas buvo atlikti  2021-01-13 - 2023-03-13,tačiau visi šie mokėjimai yra atlikti jau po to, kai namas buvo užbaigtas ir įregistruotas NT registre, todėl teismo manymu jie negali būti laikomi ieškovės piniginiu indėliu į nekilnojamojo torto sukūrimą.

2019-2020 m. ieškovė susirašinėjo dėl langų, kamerų įrengimo, durų įrengimo, vandentiekio, prancūziškų balkonų, terasos, kondicionierių, žaliuzių, virtuvės baldų, sklypo planavimo,  kai kuriuos laiškus atsakovas persiunčia ieškovei tiesiog „kad žinotum ir tu“. Kai kuriuos užsakymus teikdama internetu, ieškovė nurodo prekių pristatymo adresą: (duomenys neskelbtini), atsakovo teigimu šios prekės pirktos ieškovės jiems negyvenant kartu, jai gyvenant su vaikais pas ieškovės tėvus, todėl buvo galimai skirtos tėvų butui, o ne namui.

Kaip matyti pvz. iš 2020-10-12 laiško, gautas sąskaitas už prekes ieškovė persiunčia mokėtojui, t.y. atsakovui, t.y. atsakovas iš savo lėšų apmoka turto įsigijimo, statymo ir .

Šalys negyveno nuolat kartu, t.y. 2017-06-13, kai buvo tvirtinama šalių taikos sutartis, buvo užfiksuota, kad šalys gyvena atskirai. Per visą gyvenamojo namo projektavimo-statybos ir įrenginėjimo laiką ieškovė negyveno su atsakovu ir nevedė bendro ūkio. Atsakovas gyvenamąjį namą statė iš savo sukauptų lėšų, savo šeimos paskolintų lėšų bei banko paskolos, kurios didžioji dalis dar neatlyginta. Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys vėl pradėjo kartu gyventi 2021 metų pavasarį, t.y. ieškovė su vaikais atsikraustė į atsakovo jau pastatytą, įrengtą ir priduotą gyvenamąjį namą, kurio baigtumas buvo 100 proc. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline šalių nuosavybe ir nustatyti, kad ieškovei I. S. bendrosios dalinės nuosavybės teisė priklauso 1/2 dalis nekilnojamojo turto, atmestinas.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

Vaiko interesai – sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 2 straipsnio 12 dalis).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme – vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaiko gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jam yra stabilumo garantas – jausti kiekvieno tėvo meilę bei dėmesį bei rūpestį; tokia bendravimo tvarka, esant tėvų tarpusavio konfliktams, eliminuos (arba bent jau sumažins) vaikų kaskart išgyvenamą lojalumo konfliktą ar pačių tėvų galimybes manipuliuoti situacijomis perduodant vaiką vienas kitam; abu tėvai yra rūpestingi, mylintys ir siekia užtikrinti ne tik būtinuosius, bet ir kitus vaikų poreikius; tai, kad tėvai turi skirtingus požiūrius į kai kuriuos dalykus, teismo manymu nereiškia neigiamo poveikio vaikams, o priešingai – papildo vaikų kaip asmenybių formavimąsi, daro jį įvairiapusiškesnį; sudarius galimybę vaikams kiek įmanoma maksimaliai bendrauti su vienu iš skyrium gyvenančių tėvų, vaikai bus apgaubti dar didesne meile, šiluma ir rūpesčiu, ir tai žymiai pagerins jų emocinę sveikatą; vaikai, ne kartą paklausti, su kuriuo iš tėvų nori gyventi, yra nurodę, kad nori gyventi su abiem (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tokiu ar panašiu principu vaikai su tėvu jau bendrauja kurį laiką, tačiau dėl to, kad patys tėvai daugiau pildo vaikų norus nei laikosi susitartos bendravimo tvarkos, į vaikų gyvenimą įnešamas tam tikras neapibrėžtumas. Abiem tėvams laikantis nustatytos bendravimo tvarkos, vaikams žinant, kada ir kiek laiko praleis su kiekvienu iš tėvų, neliks galimybės manipuliuoti, gyvenimas taptų stabilesnis.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad kuris nors iš tėvų – ieškovė ar atsakovas- darytų vaikams neigiamą įtaką, ar negebėtų jais rūpintis. Priešingai- apklausti psichologo abu vyresni vaikai- G. ir G. D.- išreiškė norą gyventi su abiem tėvais, nori būti ir pas mamą ir pas tėtį. Atsakovas geba užtikrinti vaikų poreikius, tinkamai jais pasirūpinti. Ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, kai vaikai su atskirai gyvenančiu tėvu bendrautų tik kas antrą savaitgalį, neatlieptų vaikų intereso bendrauti su tėvu, būti jų auklėjamiems ir prižiūrimiems. Kaip nustatyta byloje ištyrus įrodymus, vaikai tėvą myli, yra prie jo prisirišę, su juo praleidžia daug laiko, gyvena pas jį, turi savo kambarius, savo daiktus, todėl nustatytina maksimali atsakovo prašoma jo bendravimo su vaikais tvarka.

Dėl išlaikymo priteisimo ir priteisto išlaikymo padidinimo

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

 Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Vienas iš veiksnių, į kurį turi būti atkreipiamas dėmesys sprendžiant išlaikymo vaikui dydžio klausimą, yra tėvų pareigų tenkinant vaiko poreikius pasiskirstymas, t. y. kiek laiko ir kokiu tikslu kiekvienas iš tėvų praleidžia su vaiku. Tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (pavyzdžiui, kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą.

Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).

Šioje byloje nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo svarbi aplinkybė yra ta, kad šiuo teismo sprendimu dalyje dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, nustatomas maksimalus tėvo ir vaikų bendravimas, kas reiškia, kad su kiekvienu iš tėvų vaikai praleidžia vienodai laiko. Šiuo metu galioja 2017 m. birželio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5047-1042/2017 patvirtinta taikos sutartimi sutartas išlaikymo dydis po 250 Eur nepilnamečiams vaikams G. A. ir G. D. A., o G. A. 250 Eur dydžio išlaikymas yra priteistas teismo 2024-02-15 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

Šiuo teismo sprendimu tenkinus atsakovo priešieškinio reikalavimą ir nustačius, kad šalių nepilnamečiai vaikai pusę laiko, t.y. 50 proc. laiko gyvens su motina ir 50 proc. laiko gyvens su tėvu, ieškinio reikalavimas padidinti priteistą išlaikymą iki 400 Eur iš atsakovo vaikams G. A. ir G. D. A. bei priteisti 400 Eur išlaikymą G. A., negali būti tenkinamas.

Bylos žodinio nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas moka už visų trijų vaikų gyvybės draudimą po 50 Eur ir toliau ketina šią prievolę vykdyti. Teismo posėdyje atsakovas sutiko, kad jo pajamos yra didesnės nei ieškovės ir jis sutiktų ieškovei papildomai vaikų išlaikymui mokėti po 100 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį. 

Teismas laiko, kad atsakovas, sutikdamas mokėti šią sumą ieškovei vaikų išlaikymui taip pripažino, kad jo, kaip gaunančio didesnes pajamas, dalis vaikų išlaikyme turi būti nustatyta didesnė, nei ieškovės 100 Eur kiekvienam vaikui, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies, nustatytina, kad atsakovo E. A. dalis vaikų išlaikymo prievolėje yra didesnė nei ieškovės I. S. 150 Eur kiekvienam vaikui. Dalį kiekvienam vaikui mokamo išlaikymo sumos- 50 Eur- atsakovas E. A. moka UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“, pagal sudarytas vaikų gyvybės draudimo sutartis, o kitą dalį- t.y. po 100 Eur kiekvienam vaikui- moka I. S., sumokėdamas 300 Eur už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos į ieškovės sąskaitą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Šioje byloje ieškovė kėlė turtinius ir neturtinius reikalavimus. Ieškovės ieškinys iš esmės yra atmetamas. Tenkinamas tik ieškovės prašymas nustatyti dukters G. gyvenamąją vietą su ja ir iš dalies tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymą dukrai G., o reikalavimai padidinti išlaikymą vyresniems vaikams netenkinami, nes nustatomas 50:50 bendravimas, o bendravimo su vaikais tvarka nustatoma tokia, kokią pasiūlė atsakovas, Taigi realiai ieškovė siekė išlaikymo padidinimo vaikams G. ir G. D. po 150 Eur kiekvienam bei išlaikymo dukrai G. po 400 Eur, t.y. mėnesio išmoka vaikų išlaikymui turėjo padidėti 700 Eur. Viso ieškovės piniginiai reikalavimai sudarė: 1/2 NT vertės-100 000 Eur, + (700x12=8400)=108 400 Eur, teismas tenkino reikalavimą dėl (100x12=1200 Eur), tai patenkinta ieškovės piniginių reikalavimų dalis yra mažesnė nei 1 proc., todėl teismas laiko, kad ieškovės ieškinys yra atmestas, iš ieškovės atsakovui priteistinos visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Paduodama ieškinį ieškovė sumokėjo 300 Eur žyminio mokesčio, likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas jai buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Byloje ieškovė reiškė reikalavimą priteisti jai 1/2 dalį nekilnojamojo turto, kurio vertė nustatyta 2021-01-15 vertinimo metu-  200 000 Eur. Ieškovė turėjo sumokėti už 100 000 Eur vertės ieškinį- 1725 Eur, sumokėjo 300, todėl ieškinį toje dalyje atmetus, iš ieškovės priteistina 1425 Eur žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas šioje byloje patyrė 4350 Eur išlaidų advokatės L. M. teisinei pagalbai apmokėti. Advokatė rengė procesinius dokumentus, dalyvavo teismo posėdžiuose, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismo manymu 4350 Eur bylinėjimosi išlaidų yra protingos, pagrįstos, nėra per didelės, todėl ieškinį atmetus, priteistinos atsakovui iš ieškovės.

Atsakovas taip pat į bylą pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad už teisinę pagalbą advokatų profesinei bendrijai „Lingienė ir Makelienė“ atstovaujančios advokatės Jurgitos Lingienės paslaugas sumokėjo 7949,70 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad advokatei prieiga prie šios bylos buvo suteikta 2024-11-06, advokatė nerengė procesinių dokumentų ir nedalyvavo teismo posėdžiuose, sprendžia, kad atlygis už suteiktas konsultacijas yra nepagrįstai didelis, todėl šios išlaidos mažintinos, atsižvelgiant į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Rekomendacijų 7 punkte numatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). 2024 m. I ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 2196,4 Eur. Rekomenduojamas atlygis už vieną teisinių konsultacijų valandą- 0,1- sudarytų 219,64 Eur. Kadangi kai advokatė J.Lingienė prisijungė prie bylos, buvo likęs tik vienas teismo posėdis 2024-12-17, kuriame teismas klausė baigiamųjų kalbų, teismas laiko, kad pasiruošti baigiamajai kalbai galėjo pakakti 5 valandų konsultacijų, už tokį konsultacijų laiką mokėtinas advokato atlygis būtų 219,64x5=1098,20 Eur, tokio dydžio suma priteistina atsakovui iš ieškovės.

Visa iš ieškovės priteistina atsakovui bylinėjimosi išlaidų suma: 4350 + 1098,20=5448.20 Eur.

Atsakovas į bylą pateikė prašymą apmokėti bylinėjimosi išlaidas kurias pagal pateiktą prašymą yra suteikusi advokatų profesinė bendrija „WALLESS“, viso 5533,66 Eur. Teismas atkreipia dėmesį, kad į šią bylą nebuvo pateikta atsakovo ir minimos advokatų profesinės bendrijos sutarties dėl atstovavimo, advokatų profesinė bendrija neturėjo prieigos prie šios civilinės bylos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad duomenų apie tai, koks konkretus advokatas ir kokia apimtimi teikė atsakovui teisines paslaugas, sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo byloje nėra, vienoje iš teikiamų sąskaitų aiškiai nurodoma, kad vertinamos ikiteisminio tyrimo pradėjimo perspektyvos, sąskaitos nepasirašytos, teismas negavo advokatų profesinės bendrijos „WALLESS“ prašymo suteikti prisijungimą prie bylos, todėl teismas daro išvadą, kad advokatų profesinė bendrija „WALLESS“ šioje byloje atsakovui paslaugų neteikė, o atsakovas jų nepatyrė, todėl teismas atsakovo naujai jų nepriteisia.

Iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė teikdama ieškinį buvo atleista. Kadangi tik vienam vaikui G. pagal ieškovės ieškinį buvo priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas, už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei priteistina 27 Eur žyminio mokesčio.

Tretysis asmuo pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė šioje byloje 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, šią sumą prašė priteisti iš ieškovės. Prašymas tenkintinas, ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe atmetus, iš ieškovės trečiajam asmeniui priteistina 199,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Byloje visi šalių ir procesiniai dokumentai buvo byloje dalyvaujantiems asmenims teikiami elektroninėmis priemonėmis, todėl teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepilnametės G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su mama, ieškove I. S. jos gyvenamojoje vietoje.

Nepilnamečių vaikų G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) G. D. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iš atsakovo priteisti po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt) kiekvienam vaikui, kiekvieną kalendorinį mėnesį, sumokant iki paskutinės kalendorinio mėnesio dienos nuo bylos iškėlimo dienos teisme iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę I. S.. Nustatyti, kad iš šios sumos po 50 Eur kiekvienam vaikui skirtų išmokų atsakovas E. A. sumoka už kiekvieno iš vaikų draudimą pagal su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ sudarytas kiekvieno iš vaikų gyvybės draudimo sutartis.

Nustatyti tokią atsakovo E. A. bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. A. (gim. (duomenys neskelbtini), G. D. A. (gim. (duomenys neskelbtini), G. A. (gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja kas antrą savaitę (porinę), sekmadienį pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 18.00 val. ir grąžindamas j jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18.00 val. Tuo atveju, jei dėl objektyvių priežasčių (pvz. ligos, komandiruotės ir pan.) tėvas arba vaikai negali pasimatyti nustatytą dieną, jų pasimatymas turi būti nukeliamas į kitą artimiausią visiems tinkamą dieną, kuri suderinama bendru motinos ir tėvo sutarimu. Jei į tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laiką patenka šventinės dienos ar asmeninės šalių ar vaikų šventės (pvz., gimtadieniai), bendravimo su vaikais tvarka turėtų būti sprendžiama pagal nustatytą grafiką (pvz., šventės metu vaikai bendrauja su tuo iš tėvų, kuriam tą dieną numatytas bendravimo su vaikais laikas), išskyrus nustatant, kad Tėvo dieną ir jo gimtadienio dieną vaikai praleidžia su tėvu (pasiima vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą), Motinos dieną ir jos gimtadienio dieną - praleidžia su motina, vaikų gimtadienį - praleidžiant su tėvu poriniais metais (pasiimant vaikus ir tos pačios dienos vakare iki 20 val. grąžina juos į vaikų gyvenamąją vietą). Motina perduoda vaikų tėvui bendravimo metu reikalingus vaikų daiktus, įskaitant, bet neapsiribojant apranga, avalyne, mokymo/ugdymo priemones, asmens dokumentus, medikamentus ir kt. Bendravimas su nepilnamečiais vaikais atostogų metu: praleidžia su vaikais pusę mokyklinių atostogų laiko. Vasaros metų laiku atostogų metu su vaikais praleidžia 2 savaites per vieną vasaros mėnesį. Atostogų laikui sutapus – pirmenybė pasirinkti vasaros atostogų laiką lyginiais metais tenka tėvui, nelyginiais metais – motinai. Rudens, žiemos, pavasario metų laiku tėvas su vaikais bendrauja moksleivių atostogų metu pusę atostogų laiko. Kai atostogos nesidalina lygiomis dalimis, tai paeiliui pirmąsias atostogas, kurios nesidalina, viena diena ilgiau praleidžia vaikų tėvas, o sekančias nesidalinančias lygiomis dalimis atostogas viena diena ilgiau – vaikų motina. Tėvas atostogoms pasiima vaikus iš vaikų gyvenamosios vietos pirmosios atostogų dienos rytą 10 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20 val.. Apie planuojamą atostogų laiką ir vietą informuoja vaikų motiną prieš 1 mėnesį. Tėvas praleidžia su vaikais lyginiais metais gruodžio 24, 25, 26 d. Nelyginiais metais bendrauja gruodžio 31d. - lyginių sausio 1d.; nelyginiais metais Velykų pirmą – antrą dieną. Tėvas vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos bendrauti priklausančios dienos rytą 10 val. ir grąžina numatytos dienos 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Jeigu nustatytu laiku tėvas neturi galimybės bendrauti su vaikais, jis privalo apie tai informuoti vaikų motiną telefono skambučiu ir/ar SMS žinute ne vėliau kaip vaikų pasiėmimo dienos išvakarėse iki 20 valandos, išskyrus nenumatytus atvejus apie kuriuos informuojama nedelsiant

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės I. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 5448,20 Eur (penkis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 20 ct) bylinėjimosi išlaidų.

 Priteisti iš ieškovės I. S., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui AB SEB bankui, juridinio asmens kodas 112021238, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 199,65 (šimtą devyniasdešimt devynis eurus 65 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės I. S. 1425 Eur (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo E. A. 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei (suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                          Gražina Mataitienė