Civilinė byla Nr. 2-612-516/2015
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00741-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Realboxs“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas ieškovo prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, civilinėje byloje Nr. 2-4168-661/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Realboxs“ ieškinį atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms „Cornis“, „Cornio investicijos“ (trečiasis asmuo – D. B.) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl teismo atsisakymo atidėti viso žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą pagrįstumo ir teisėtumo.
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Realboxs“ kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2012 m. lapkričio 30 d. Rangos sutarties Nr. 2013/03 4.1. punkto dalį – šalių susitarimą dėl sutarties kainos dalies, viršijančios 452 030 Lt, ir taikyti vienašalę restituciją, t. y. priteisti ieškovui iš atsakovo UAB „Cornis“ 238 489 Lt ir priteistos sumos išieškojimą nukreipti į žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei jame įregistruotus nebaigtus statyti statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) pripažinti negaliojančia ab initio tarp atsakovo UAB „Cornis“ ir atsakovo UAB „Cornio investicijos“ 2014 m. kovo 31 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DJ-2408, pagal kurią atsakovas UAB „Cornis“ perleido atsakovo UAB „Cornio investicijos“ nuosavybėn nekilnojamąjį turtą, ir taikyti restituciją; 3) priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė.
Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovas taip pat prašė dėl sunkios jo turtinės padėties atidėti 7 264 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 31 d. nutartimi tik iš dalies tenkino ieškovo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir nustatė ieškovui 14 dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos sumokėti 3 632 Lt dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus, o likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimą atidėjo iki Lietuvos apeliacinis teismas priims sprendimą (nutartį) byloje.
Teismas nustatė, kad pagal 2013 m. gruodžio 31 d. balansą ieškovo turtas įvertintas 181 270 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 27 962 Lt. Teismas taip pat nustatė, kad UAB „Realboxs“ yra veikiantis ūkio subjektas, 2013 metais dirbo pelningai, turi nekilnojamojo turto, kurio vertė sudaro 60 999,94 Eur. Teismas pažymėjo, kad vien tai, jog ieškovas, veikdamas savo rizika, turi laikinų finansinių problemų, nesudaro pagrindo visiškai atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tačiau, atsižvelgęs į didelio dydžio mokėtiną žyminį mokestį ir į pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad yra pagrindas atidėti dalies mokesčio sumokėjimą. Teismo įsitikinimu, ieškovas yra pajėgus sumokėti 50 procentų mokėtino mokesčio sumos – t. y. 3 632 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Realboxs“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties dalį, kuria ieškovui nustatytas terminas 3 632 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti, ir klausimą išspręsti iš esmės – atidėti viso mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą iki Lietuvos apeliacinis teismas priims sprendimą (nutartį) šioje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Tinkamo teismo proceso, dispozityvumo ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo. Teisės į apeliaciją ribojimas asmeniui, kuris negali sumokėti žyminio mokesčio dėl turtinės padėties, nesuderinamas su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTPLAK) ir civilinio proceso principais.
- Nors 2013 metais ieškovo veikla buvo pelninga, 2014 metais ieškovas nevykdė jokių statybos projektų. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, pasisavinant ieškovo lėšas 238 489 Lt sumai, ieškovui trūko apyvartinių lėšų ūkinei veiklai vykdyti, todėl didesnius statybos procesus ir jų įgyvendinimą ieškovas nukėlė į 2015 metus. Ieškovas neturi jokio kito turto, išskyrus 2014 m. gruodžio 17 d. pažymoje nurodytą žemės sklypą, kurio nepavyksta parduoti naudingomis sąlygomis. Ieškovas turi tik vieną atsiskaitomąją sąskaitą, kurios likutis 2014 m. gruodžio 17 d. buvo tik 53,38 Lt. Be to, ieškovas į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą 2014 m. spalio 17 d. yra įmokėjęs 3 575 Lt avansą ekspertizės išlaidoms padengti, tačiau pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovo pareikšto prašymo dėl ekspertizės skyrimo, neišsprendė klausimo dėl šių pinigų, kurių pakaktų žyminiam mokesčiui sumokėti, grąžinimo ieškovui. Apeliantas nei įmonės kasoje, nei atsiskaitomojoje sąskaitoje neturi 3 632 Lt sumos mokesčiui sumokėti ir nesuspėtų jų surinkti per teismo nustatytą 14 dienų terminą. Taigi vien formaliu pagrindu ieškovui bus užkirstas kelias į apeliaciją, nors pats teismas konstatavo, kad apeliantas bus pajėgus ateityje sumokėti visą žyminį mokestį.
Atsakovai UAB „Cornis“ ir UAB „Cornio investicijos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
- Vertinant žyminio mokesčio atidėjimo klausimą, iš teismui pateiktų įrodymų turi būti aišku, kad ateityje (baigus nagrinėti bylą ir teismui priėmus nepalankų šiam asmeniui sprendimą) prašančio asmens turtinė padėtis pagerės ir jis bus pajėgus sumokėti žyminį mokestį ar jo dalį. Tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas tik prieš porą metų veikė pelningai, turimo nekilnojamojo turto nepavyksta realizuoti ilgą laiką, o teismui nėra pateikti įrodymai apie tai, jog ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeis artimiausiu metu ir žyminio mokesčio sumokėjimas netaps ieškovui per sunkia našta.
- Asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. Reikalavimas sumokėti įstatyme įtvirtinto dydžio žyminį mokestį negali būti traktuojamas kaip užkirtimas kelio teisme ginti pažeistas teises. Be to, skundžiama nutartimi teismas įpareigojo ieškovą sumokėti tik dalį žyminio mokesčio, o ne tiek, kiek nustato CPK.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Taigi būtent prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą ir egzistuoja būtinumas šio mokesčio sumokėjimą atidėti iki bus priimtas sprendimas, t. y. byla bus išspręsta iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo teismui pateiktus, jo turtinę padėtį parodančius dokumentus, inter alia 2013 metų įmonės balansą, pagal kurį ieškovo turtas sudarė 181 270 Lt, nepaskirstytas pelnas 143 308 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 27 962 Lt, aplinkybę, kad ieškovui priklauso žemės sklypas už 210 620,59 Lt, tačiau kartu atsižvelgdamas į tai, jog 2014 m. gruodžio 17 d. ieškovo atsiskaitomojoje sąskaitoje buvo tik 53,38 Lt, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai pagrįstai priėjo išvadą, kad ieškovui atidėtinas tik pusės žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Pažymėtina, kad ieškovas tiek savo prašyme dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tiek atskirajame skunde nurodydamas, kad 2014 metais jo turtinė padėtis iš esmės pablogėjo, palyginus su 2013 metų balanso duomenimis, kadangi, ieškovo teigimu, 2014 metais jis nevykdė jokių statybos projektų, jam trūko apyvartinių lėšų ūkinei veiklai vykdyti ir didesnius statybos procesus ir jų įgyvendinimą ieškovas nukėlė į 2015 metus, nepateikė teismui jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų (pavyzdžiui, tarpinio balanso, projektų įgyvendinimo terminų pratęsimo (nukėlimo) susitarimų ir / ar kitokių dokumentų). Be kita ko, ieškovas pateikė sąskaitos išrašą tik už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. (nors apeliaciniu skundu skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2014 m. lapkričio 10 d.), t. y. neleidžiantį teismui visapusiškai įvertinti tikrosios ieškovo finansinės būklės, buvusios apeliaciniam skundui paduoti įstatymo skirto termino metu.
Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas atleidimo nuo žyminio mokesčio bei mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus, jau buvo pažymėjęs, kad duomenys iš registrų ir kredito įstaigų turi būti pateikiami su tam tikra laiko perspektyva, nes duomenys apie banko sąskaitose esamą likutį neparodo jose esančių piniginių lėšų judėjimo, o iš registrų pateiktos pažymos apie šiuo metu asmens turimą turtą neleidžia spręsti apie asmens veiksmus netolimoje praeityje. Šių duomenų visuma leistų nuspręsti ne tik tai, ar pareiškėjo turtinė padėtis yra labai sunki, bet ir išsiaiškinti tikrąsias tokios padėties atsiradimo priežastis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-960/2014).
Pažymėtina ir tai, kad apeliantas, akcentuodamas tą aplinkybę, jog jis į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą yra sumokėjęs avansą už ekspertizės atlikimą, kurio teismas dar negrąžino ir kurio užtektų žyminio mokesčio daliai sumokėti, nemini, jog šias lėšas jis pervedė be teismo įpareigojimo įmokėti avansą ekspertizei atlikti ir net teismui dar nepradėjus spręsti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo būtinumo /nebūtinumo. Be to, akcentuotina, kad 2014 m. spalio 21 d. posėdyje pirmosios instancijos teismui atsisakius skirti ekspertizę, ieškovas iki pat apeliacinio skundo ir prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimą pateikimo neprašė teismo grąžinti lėšas, sumokėtas kaip avansą už būsimą ekspertizę, t. y. žinodamas apie, jo teigimu, sunkią savo turtinę padėtį, nesiėmė jokių veiksmų minėtai sumai atgauti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš apeliacinio skundo turinio ir jame suformuluotų reikalavimų matyti, jog apeliantas siekia ekspertizės paskyrimo ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau neužsimena, kaip tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas grąžintų lėšas ieškovui ir pastarasis jas panaudotų žyminiam mokesčiui sumokėti, jis įmokėtų avansą už ekspertizę, jei jo turtinė padėtis yra tikrai tokia prasta, kaip jis teigia atskirajame skunde.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas, įrodinėdamas, jog jo turtinė padėtis yra kur kas prastesnė nei mano pirmosios instancijos teismas, ir jis negali sumokėti net dalies žyminio mokesčio, iš esmės nepateikia jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad artimiausioje ateityje ši padėtis pasikeis ir ieškovui galbūt nepalankaus sprendimo apeliacinės instancijos teisme priėmimo metu ieškovas turės galimybę sumokėti visą žyminį mokestį į valstybės biudžetą. Savo ruožtu teismas procesinius sprendimus priima ne deklaratyvių patikinimų apie dabartinę turtinę padėtį ir finansinę būklę ateityje pagrindu, bet atsižvelgdamas į ieškovo pateiktų įrodymų (kuriems pateikti teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi ieškovui buvo nustatytas papildomas terminas) visumą, o, kaip minėta, būtent ieškovui tenka pareiga pateikti pakankamus įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą.
Atsižvelgdamas į visas pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atidėdamas tik pusės už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė proporcingumo principo ir neapribojo ieškovo teisės į apeliaciją, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Palikus teismo nutartį nepakeistą, ieškovui nustatytinas naujas terminas žyminio mokesčio daliai sumokėti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Realboxs“ (į. k. 302903218) terminą iki 2015 m. gegužės 17 d. (įskaitytinai) sumokėti 1 051,90 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą 90 ct) dydžio žyminį mokestį ir jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus apygardos teismui.
Teisėja Rasa Gudžiūnienė