Civilinė byla Nr. e2A-1672-967/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01736-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20

        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Dalios Trumpulienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litstage“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Denginesa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Litstage“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė mažoji bendrija (toliau – (MB)) „Denginesa“ (toliau – ieškovė) kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Litstage“ (toliau – atsakovė, apeliantė) 9 280,50 Eur skolą, 1 206,47 Eur delspinigių, 17,17 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodė, kad 2022 m. spalio 13 d. tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos darbus, o atsakovė – už juos sumokėti. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti 3 800 Eur avansą, tačiau nesumokėjo. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovė darbus pabaigė visiškai ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Šio akto pagrindu ieškovė išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą 8 712 Eur sumai ir 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 568,50 Eur sumai. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. Be to, sutartimi šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių, todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. vasario 2 d. nuo laiku neapmokėtos sumos paskaičiavo 1 206,47 Eur dydžio delspinigius.

3.       Atsakovė UAB „Litstage“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog siekia taikiai išspręsti susidariusią situaciją ir pageidautų ieškiniu prašomų sumų priteisimo dalimis.

4.       Atsiliepime atsakovė pažymėjo, kad ieškovė nurodė klaidingą informaciją apie sutarties pasirašymo ir vykdymo aplinkybes, t. y. kad iš atsakovės pusės darbų frontą perdavė ir sutarties vykdymą prižiūrėjo vienas iš akcininkų – A. A., tačiau šis asmuo įmonės akcininku nėra ir niekada nebuvo. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių darbų vėlavimo faktą. Ieškovė nepagrįstai teigė, jog atsakovė turėjo pasirūpinti montuojamos įrangos ir medžiagų užkėlimu ant pastato stogo, tačiau faktiškai tai atliko ieškovė. Įrangos užkėlimą ant stogo vykdė UAB „Fistas“, kuri už atliktus darbus atsakovei pateikė sąskaitą faktūrą Nr. FIS 2210-081. Atsakovė nurodė, kad dalis darbų atlikta nekokybiškai – vietose, per kurias šildymo sistemos vamzdžiai nuo stogo atvesti į patalpų vidų – bėga vanduo, defektai pastebėti tik pradėjus tirpti sniegui. Atsiliepime nurodyta, kad atsakovė 2022 m. spalio 13 d., pasirašydama sutartį, nežinojo, kad negalės atsiskaityti su ieškove, turėjo tam pakankamai lėšų, tačiau sumontavus šildymo sistemą paaiškėjo, kad jos pagalba patalpų pakankamai prišildyti neįmanoma, o kaštai už patalpų šildymą siekė 14 070,24 Eur/mėn. + PVM. Nepaisant tokių šildymo kaštų, maksimali temperatūra patalpose buvo tik 14 laipsnių ir tokiomis sąlygomis vykdyti teniso aikštelių nuomos paslaugų neįmanoma, kadangi reikalinga bent 16-18 laipsnių. Dėl šios priežasties bendrovė turėjo stabdyti veiklą ir negavo jokių pajamų šiuo laikotarpiu bei turėjo užsakinėti papildomus darbus patalpų apšildymui. Atsakovės manymu, ieškovė, kaip kompetentinga rangovė, privalėjo informuoti atsakovę, kad užsakomi darbai yra netikslingi ir pasiūlyti alternatyvų sprendimą, o ne bet kokiomis priemonėmis siekti pasirašyti sutartį ir gauti atlygį pagal ją.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovės vadovas ir įgaliotas atstovas nurodė, kad atsisako dalies ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo, t. y. vietoje ieškinyje prašomų priteisti 17,17 proc. metinių palūkanų prašė priteisti 11,50 proc. palūkanų. Kitus ieškinio reikalavimus palaikė visiškai. Išdėstyti ieškiniu prašomų priteisti sumų sumokėjimo nesutiko.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas nurodė, kad skolą ir sutartyje nustatytus delspinigius pripažįsta, pažymėjo, kad skola nesumokėta dėl finansinių galimybių neturėjimo, taip pat kad dėl ieškovės atliktų darbų kokybės pretenzijų neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5928-1101/2023 ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės UAB ,,Litstage” ieškovei MB ,,Denginesa“ 9 280,50 Eur skolą, 1 206,47 Eur delspinigius, 10,05 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (10 486,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. vasario 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 568,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

8.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškinio reikalavimais sutiko, tačiau negalėjo jų įvykdyti dėl sudėtingos finansinės situacijos. Teismas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis, kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

9.       Teismas vertino, kad byloje pateikta tarp ieškovės (vykdytojos) ir atsakovės (užsakovės) 2022 m. spalio 13 d. sudaryta rangos sutartis patvirtina, jog šalis sieja rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalis). Pagal šią šalių sudarytą rangos sutartį ieškovė įsipareigojo atlikti dviejų orinių dujinių šildytuvų FARM 200 montavimo darbus adresu (duomenys neskelbtini) (rangos sutarties 1.1 punktas). Byloje pateiktas 2022 m. lapkričio 24 d. atliktų darbų aktas, iš kurio matyti, kad ieškovė atliko rangos darbų už 8 712 Eur sumą. Šio akto pagrindu atsakovei 2022 m. lapkričio 24 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 8 712 Eur sumai, jos apmokėjimo terminas – 2022 m. lapkričio 27 d. Be to, ieškovės teigimu, atsakovė užsakė papildomų darbų, kuriuos ieškovė atliko, ir už kuriuos atsakovė išrašė 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 568,50 Eur sumai. Šios sąskaitos apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. lapkričio 28 d. Teismas pažymėjo, kad posėdžio metu atsakovės vadovas nurodytų aplinkybių neginčijo, patvirtino, kad ieškovė darbus atliko kokybiškai, sutiko, kad turi pareigą apmokėti išrašytas sąskaitas, tačiau nurodė neturintis tokios galimybės dėl sudėtingos finansinės situacijos.

10.       Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovė tinkamai atliko sutartimi sulygtus darbus; už atliktus darbus išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję; šių sąskaitų atsakovė nėra apmokėjusi. Atsižvelgdamas į tai, teismas tenkino ieškinio reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovės 9 280,50 Eur sumą už ieškovės atliktus rangos darbus (CK 6.644 straipsnio 1 dalis; sutarties 2.5.2 punktas).

11.       Teismas taip pat sprendė, kad atsakovė pradelsė apmokėti pirmiau nurodytas sąskaitas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 1 206,47 Eur dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtų sąskaitų taikant 0,2 proc. dydžio šalių sudarytoje sutartyje nustatytą delspinigių normą laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.

12.       Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas) 2 straipsnio 5 dalimi, teismas vertino, kad ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos procesinės palūkanos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) prašo panaikinti 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5928-1101/2023 ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus nurodyto prašymo, apeliantė prašo pakeisti 2023 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, sumažinant priteistinas netesybas iki 0,02 proc. už vieną dieną, ir išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vienerių metų laikotarpiui lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Atsakovė savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovės sumontuota šildymo sistema negalėjo tinkamai apšildyti atsakovės valdomų patalpų, maksimali temperatūra patalpose buvo tik 14 laipsnių ir tokiomis sąlygomis vykdyti teniso aikštelių nuomos paslaugų neįmanoma, kadangi veiklai reikalinga bent 16-18 laipsnių temperatūra. Dėl šios priežasties atsakovė buvo priversta stabdyti savo veiklą žiemos laikotarpiu ir tai lėmė, kad atsakovė šį laikotarpį negavo pajamų. Nors atsakovė pripažįsta, kad rangos darbus ieškovė yra atlikusi, nepaneigta aplinkybė, jog jos parinkti sprendiniai (įrangos galingumas ir kt.) neatitinka atsakovės patalpų situacijos ir realiai atsakovė negauna to rezultato, kurio tikėjosi. Atsižvelgiant į tai, turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl sprendinių kokybės ir kainos mažinimo.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, jog atsakovė buvo pateikusi ieškovei pretenziją, kuria prašė ištaisyti defektus. Atsakovė nurodė, kad vietose, kuriose nuo stogo įvesti ortakiai, prateka vanduo. Ieškovė į šia pretenziją nieko neatsakė ir defektų tinkamai neištaisė. Atsakovė kartu su atsiliepimu siūlė sudaryti taikos sutartį išdėstant mokėjimus ir ieškovei ištaisant defektus, tačiau ieškovė su tuo nesutiko.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 0,2 proc. dydžio netesybos už vieną dieną sudaro 73 proc. netesybas už metus. 73 proc. metinė norma yra laikytina neprotingai didele ir mažintina iki 0,02 proc.

13.4.                      Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nors ir neįvardino konkrečios teisės normos, tačiau iš esmės reiškė tokį reikalavimą. Nurodė, kad atsakovė negalėjo vykdyti veiklos dėl didelių šildymo kaštų (prie ko prisidėjo ir ieškovės įrengtos sistemos netinkamai parinkti sprendiniai), todėl stabdė veiklą žiemos laikotarpiui. Atsakovė nurodė, kad nori atsiskaityti su ieškove, tačiau dėl sustabdytos veiklos neturi pakankamai lėšų tai padaryti.

14.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir ieškovės naudai iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Atsakovė, nesutikdama su pripažintu ieškiniu ir atitinkamai priimtu teismo sprendimu, pakeitė apeliacinį skundą, kuriame nurodė naujas aplinkybes ir prieštaravimus, kurių nekėlė pirmosios instancijos teisme, t. y. tik apeliaciniu skundu kelia naują reikalavimą dėl neva nekokybiškai parinktų sprendinių ir teismo prašo sumažinti kainą, taip pat sumažinti skolą dėl neva darbų defektų, sumažinti neva neprotingai dideles netesybas bei išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovė skundžiamo sprendimo neteisėtumą apeliaciniame skunde grindžia naujomis aplinkybėmis, kurios ne tik kad nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme, bet ir dėl jų ir nebuvo ginčo, nes atsakovės vadovas pripažino visą skolą ir pretenzijų dėl nekokybiškų darbų ieškovei neturėjo.

14.2.                      Atsakovė apie apeliaciniame skunde paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teisme neužsiminė, dėl jų neteikė jokių įrodymų ir ar reikalavimų (dėl darbų kainos, skolos ir netesybų sumažinimo ir ar sprendimo vykdymo išdėstymo). Atsižvelgdama į tai, ieškovė teismo prašo nevertinti apeliaciniame skunde nurodytų visų argumentų, nes visi apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme.

14.3.                      Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė iš viso turėjo priimti kokius nors konstrukcinius ar funkcinius sprendimus dėl šildymo įrangos parinkimo ir ar būdo, t. y. kad turėjo laisvę spręsti dėl įrangos sumontavimo būdo ir vietos, ypač atsižvelgiant į tai, kad visa įranga buvo parinkta ir šildymo sistema buvo suprojektuota ne ieškovės, o ieškovė pagal Rangos sutarties 1.1 punktą turėjo tik prijungti atsakovės pateiktus du orinius dujų šildytuvus. Taigi atsakovė negali prašyti sumažinti kainą dėl darbų, kurių pagal rangos sutartį ieškovė neprivalėjo atlikti. Šis apeliacinio skundo argumentas yra ne tik neteisėtas (pateiktas pavėluotai), bet ir visiškai nepagrįstas.

14.4.                      Šalys Rangos sutarties 4.3.1 ir 6.3 punktuose susitarė, kad trūkumų nustatymo atveju, atsakovė pirma privalės reikalauti iš ieškovės, kad ji savo sąskaita ištaisytų montavimo darbų trūkumus, ir tik jų ieškovei neištaisius atsakovė galės reikalauti nuostolių atlyginimo ar kainos sumažinimo. Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, atsakovė pareiškė pretenziją ieškovei dėl varvančio stogo, o ieškovė montavimo darbų trūkumus savo sąskaita ištaisė ir teismo posėdžio metu atsakovės vadovas dėl to jokių pretenzijų ieškovei neturėjo.

14.5.                      Atsakovė piktybiškai vengė mokėti ieškovei netgi avansą bei neketina ir toliau visiškai sumokėti, nors skolą pripažįsta, todėl teismo priteista 1 206,47 Eur delspinigių sumą nėra ir negali būti per didelė, kadangi tai sudaro ne 73 procentus, kaip kad nurodė atsakovė, bet tik 10 procentų nuo atliktų darbų kainos.

14.6.                      Atsakovės vadovui teismo posėdžio metu pirmoje instancijoje pripažinus skolą, patikslintų delspinigių dydį, byloje buvo neginčijamai įrodyta, jog tiek šalių sutartas netesybų dydis, tiek jo vertinė išraiška yra teisingi.

14.7.                      Sprendimo vykdymo išdėstymas atsakovės prašomam laikotarpiui suteiks nepagrįstą pranašumą atsakovei, dėl ko ieškovė patirs dar didesnių nuostolių, nes visą laiką negalės naudotis piniginėmis lėšomis, kurias jai priteisė teismas, taip pat bus pažeisti jos teisėti lūkesčiai, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsakovė po to, kai jos vadovas visiškai pripažino ieškinį, vis dėl to pateikė apeliacinį skundą, o tai, ieškovės teigimu, rodo, jog atsakovė nesąžiningai vilkina laiką ir tokiu būdu faktiškai išdėsto teismo sprendimą. Atsakovė nepervedė nė vienos įmokos, kas įrodytų jos ketinimų rimtumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

16.       Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundų ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.

Faktinės bylos aplinkybės

17.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. spalio 13 d. tarp ginčo šalių buvo sudaryta rangos sutartis (toliau – rangos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti rangos – dviejų orinių dujinių šildytuvų FARM 200 montavimo – darbus (rangos sutarties 1.1 punktas), o atsakovė – už juos sumokėti (rangos sutarties 2.4 punktas). Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo sumokėti 3 800 Eur avansą (rangos sutarties 2.5.1 punktas), tačiau jo nesumokėjo. 2022 m. lapkričio 24 d. ieškovė darbus pabaigė visiškai ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktą. Šio akto pagrindu ieškovė išrašė dvi PVM sąskaitas faktūras: 2022 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą 8 712 Eur sumai ir 2022 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą 568,50 Eur sumai. Atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo. Be to, sutartimi šalys susitarė dėl 0,2 proc. dydžio delspinigių (rangos sutarties 5.2 punktas), todėl ieškovė už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 28 d. iki 2023 m. vasario 2 d. nuo laiku neapmokėtos sumos paskaičiavo 1 206,47 Eur dydžio delspinigius.

18.       Ieškovė teismui pateikė ieškinį nurodydama, kad ji pagal rangos sutartį visas pareigas įvykdė, o atsakovė su ieškove neatsiskaitė jokia apimtimi, todėl iš atsakovės priteistina skola, sutartimi sutarti delspinigiai ir procesinės komercinės palūkanos. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, be kita ko, nurodydama, kad ieškovės darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau taip pat pažymėjo, kad ginčą tikisi išspręsti taikiai. Teismo posėdžio metu ieškovė sumažino prašomų priteisti procesinių palūkanų dydį, kitus reikalavimus palaikė, nurodė, kad siekia bent pusės skolos sumos sumokėjimo iš karto, dėl kitos dalies išdėstymo tartųsi, tačiau, atsižvelgdama į atsakovės finansinę situaciją, taikos sutarties sudaryti nenorėjo, prašė baigti ginčą teisme. Atsakovės vadovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su pagrindine skola sutinka, tačiau neturi finansinių galimybių skolą padengti ieškovo prašomu būdu, prašė suteikti galimybę skolos sumokėjimą išdėstyti dalimis, nurodė, kad galėtų sudaryti taikos sutartį, jei būtų nustatytas skolos sumokėjimo grafikas, taip pat sutiko su sutartyje nurodytu 0,2 proc. delspinigių dydžiu. Atsakovės vadovas taip pat pažymėjo, kad pretenzijų dėl darbų kokybės ieškovui neturi, trūkumus ieškovė ištaisė.

19.       Pirmosios instancijos teismas 2023 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, be to, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė teismo posėdžio metu ieškinį pripažino, teismas išdėstė sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

20.       Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, kad nebuvo atskleista bylos esmė, t. y. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl ieškovės pateiktų sprendinių kokybės ir kainos sumažinimo, neatsižvelgė į tai, kad buvo pritaikytos nepagrįstai didelės (baudinės) netesybos, be to, neišspręstas klausimas dėl sprendimo išdėstymo dalimis.

21.       Taigi nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimo, kuriuo buvo patenkintas ieškovės ieškinys, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22.       Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir kt. Apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme. 

23.       Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

24.       Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės prieštarauja jos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytai pozicijai, t. y. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė su skola ir delspinigių dydžių sutiko, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai skolos ir delspinigių dydžio nenustatė, pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė teigė, jog ieškovės darbų trūkumai buvo ištaisyti, tačiau apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į ieškovės atliktų darbų trūkumus neatsižvelgė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teisme atsakovei pripažinus ieškinį, dėl nurodytų aplinkybių nebuvo ginčo, todėl šie atsakovės naujai pateikti argumentai bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nevertintini. Atsakovės pateiktas apeliacinis skundas, laikantis šio skundo ribų, nagrinėtinas iš esmės vertinant tai, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, atsižvelgiant į šalių poziciją, išreikštą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

25.       CPK

26.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova teisme, kuriame kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

27.       Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo – teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

28.       Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi, jos teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino jos atsiliepime į ieškinį nurodytų argumentų, susijusiu su skolos susidarymo aplinkybėmis, nekokybiškai atliktu ieškovės darbu, taip pat netesybų dydžiu bei jos prašymo sumokėti skolą dalimis neišsprendimu. Vis dėlto su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė sutiko su ieškinio reikalavimu dėl skolos priteisimu, pažymėjo, kad ieškovė ištaisė darbų trūkumus ir pretenzijų ieškovei atsakovė neturi, taip pat pirmosios instancijos teismo teisėjai paklausus, ar ieškovė sutinka su apskaičiuotomis netesybomis, atsakovė pažymėjo, jog sutinka su 0,2 proc. rangos sutartyje nustatytu delspinigių dydžiu. Viso bylos nagrinėjimo metu tarp šalių nekilo ginčo dėl skolos, apskaičiuotos rangos sutarties pagrindu, nesumokėjimo fakto, jos dydžio, taip pat pareigos mokėti rangos sutartyje nustatyto dydžio delspinigius. Atsižvelgdamas į tai, kad pati atsakovė nurodė, jog su ieškinio reikalavimais iš esmės sutinka, pirmosios instancijos teismas, išklausęs abiejų šalių nuomonę ir įvertindamas tai, kad tarp šalių nėra ginčo, pagrįstai šį ieškinį patenkino pilna apimtimi, surašydamas sutrumpintus teismo sprendimo motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

29.       Be to, iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nors ir pripažino skolą, nebuvo sumokėjusi avanso ar kitokios skolos dalies ieškovei. Ieškovė teismo posėdžio metu iš esmės nesutiko su skolos mokėjimo išdėstymu, kadangi nuo skolos susidarymo pagal sutartį iki teismo posėdžio jau buvo praėjęs beveik šešių mėnesių laikotarpis. Taigi, nors pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas sutrumpintus sprendimo motyvus, dėl skolos mokėjimo išdėstymo atskirai sprendime nepasisakė, ši aplinkybė nedaro įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, juolab, kad ieškovė teismo posėdžio metu su sprendimo vykdymo išdėstymu nesutiko. Pažymėtina ir tai, kad CPK 284 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog tais atvejais, kai teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami rašytinio proceso tvarka, pranešus apie tai dalyvaujantiems byloje asmenims, išskyrus atvejus, kai šiuos klausimus žodinio proceso tvarka prašo išspręsti bent vienas dalyvaujantis byloje asmuo arba teismas pripažįsta, kad juos būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties

30.       Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandų Karalystę, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930. par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).

31.       Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

32.       Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į padarytos situacijos analizę pateiktų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį kontekste, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, priimdamas teisėtą sprendimą, kurio naikinti pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33.       Kadangi atsakovės UAB „Litstage“ apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas ieškovės nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

34.       Ieškovės atstovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 181,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdamas patirtas išlaidas 2023 m. birželio 20 d. sąskaita. Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokato suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš atsakovės UAB „Litstage“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

35.       Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atmesti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litstage“ apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5928-1101/2023.

Priteisti ieškovei mažajai bendrijai „Denginesa“, juridinio asmens kodas 304504538, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Litstage“, asmens kodas 305938345, 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjai                                                                         Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

                                                                        Dalia Trumpulienė

                                                                                                       Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė