Administracinė byla Nr. I2-11743-595/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02996-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. liepos 18 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Gedimino Užubalio ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas D. T. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2024-05-29 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą, kuriuo jam panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas).
Nurodo, kad 2023-04-26 pareiškėjui D. T. išduotas leidimas Nr. 760243687, galiojantis iki 2025-04-26, laikinai gyventi Lietuvoje. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu pareiškėjui D. T. panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės bei, kad asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Nurodo, kad nesutinka su Sprendime nurodytais abiem pagrindais, kadangi jie neatitinka realios faktinės situacijos. Migracijos departamentas situaciją įvertino formaliai. Pažymi, kad D. T. kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo atsakovui pateikė visus tikrovę atitinkančius duomenis, įskaitant ir ketinamo gauti darbo užmokesčio dydį. 2023 m. gegužės, liepos, rugpjūčio ir spalio mėn. buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, kadangi įmonėje trūko darbuotojų ir pareiškėjas dirbo viršvalandžius. Apie tai, kad šias aplinkybes reikia pranešti Migracijos departamentui D. T. nežinojo. Darbo užmokestis pareiškėjui, priešingai nei nurodo atsakovas, birželio, rugsėjo bei lapkričio mėnesį buvo sumokėtas. Pareiškėjas tuo metu intensyviai dirbo, ką patvirtina prie šio skundo pridedami pareiškėjo sąskaitų išrašai, iš kurių matomos D. T. iš darbinės veiklos minėtu laikotarpiu gautos pajamos. Iš pateiktų išrašų matyti, kad pareiškėjas tiek birželio mėnesį, tiek ir rugsėjo mėnesį bei lapkričio mėnesį iš darbdavio teisėtai gavo darbo užmokestį. Pateikti dokumentai įrodo, kad pareiškėjas nuolat bendrovėje dirbo. Tai, kad pareiškėjo darbovietė apie jo darbą neteikė duomenų Valstybiniam socialiniam draudimui, pareiškėjui tapo žinoma tik gavus atsakovo ginčijamą Sprendimą, dėl ko Darbo inspekcijai pateikė skundą.
Paaiškina, kad 2023 m. lapkričio mėnesį pareiškėjo sveikata suprastėjo, dėl ko D. T. buvo priverstas kreiptis medicininės pagalbos. Pareiškėjui buvo atlikta stuburo kompiuterinė tomografija ir buvo pateikta išvada - degeneraciniai-distrofiniai pokyčiai tyrimo lygmeniu, L5 slankstelio spondilolistezė. Gydytojas dėl pareiškėjo sveikatos būklės rekomendavo reabilituotis šešis mėnesius. D. T. dėl šios priežasties 2024 m. sausio mėn. 10 d. pateikė prašymą darbdaviui išeiti neapmokamų atostogų. Prašyme nurodė, kad jam yra reikalingos neapmokamos atostogos nuo 2024 m. sausio mėn. 10 d. iki 2024 m. liepos mėn. 10 d.
Teigia, kad pareiškėjas nepažeidė jam įstatymo numatytų pareigų. Atsakovas Sprendime nepateikė jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi metu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Pažymi, kad D. T. prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu pateikė informaciją apie numatomą gauti darbo užmokestį, kurią analogiškai nurodė ir jo darbdavys tarpininkavimo rašte. D. T. prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo metu nežinojo ir negalėjo iš anksto numatyti, kad darbdaviui trūks darbuotojų ir jis turės dirbti papildomas valandas, dėl ko jo pajamos padidės, be to, nežinojo, kad darbdavys nenurodys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai visų duomenų apie kiekvieno mėnesio darbo užmokesčio sumokėjimą ir paskirtas neapmokamas atostogas. Be to, pareiškėjas objektyviai negalėjo numatyti, kad jis ateityje turės sveikatos problemų, dėl kurių gydytojai rekomenduos nedirbti net 6 mėnesius. Šiuo atveju panaikinus leidimą gyventi vadovaujantis Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl darbdavio netinkamų veiksmų (nepateikimo duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai) skundžiamo Sprendimo pasekmės nepagrįstai yra perkeltos pareiškėjui.
Pažymi, kad prie šio skundo pateikti pareiškėjo sąskaitos išrašai įrodo, kad D. T. darbo užmokestį gavo. Be to, pateikti medicininiai dokumentai įrodo, kad darbo užmokestis šiuo metu laikinai, t. y. iki 2024 m. liepos 10 d. yra negaunamas dėl pareiškėjo sveikatos būklės ir reabilitacinio laikotarpio. Šiuo atveju pareiškėjui dėl didelio darbo krūvio buvo mokamas didesnis atlyginimas negu buvo nurodyta prašymo metu, o pačiame prašyme nurodytas atlyginimas yra ir taip didesnis negu MMA darbo užmokestis, t. y. 1386 Eur. Prie šio skundo yra pridedamas dokumentas, iš kurio matyti, kad šiuo metu pareiškėjo banko sąskaitoje yra 6982,00 Eur. Todėl nepagrįsti Migracijos departamento teiginiai, jog pareiškėjas neturi pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pažymi, kad kiekvienas asmuo turi teisę į neapmokamas atostogas, o teisės aktuose nėra reikalavimo, kad Įstatymo 44 straipsnio pagrindu Lietuvoje įdarbinti užsieniečiai privalo nepertraukiamai dirbti ar kad jiems draudžiama naudotis teise į neapmokamas atostogas. Pareiškėjas gauna užtektinai pajamų, leidžiančių ne tik pragyventi Lietuvoje, bet ir padėti savo šeimai bei išeiti neapmokamų atostogų esant sveikatos problemoms.
2024-07-15 pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius įrodymus. Nurodo, kad D. T. dirbdamas UAB ,,Logistikos kelias“ nežinojo apie tai, kad įmonė apie jo darbo laikotarpį nedeklaravo Valstybiniam socialiniam draudimui bei nemokėjo už jį mokesčių, taigi, jis darbdavio buvo apgautas, dėl ko atsakovo priimtas Sprendimas yra nepagrįstas.
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad duomenys apie asmenį buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmuo bendrovėje įdarbintas nuo 2021-09-16. Patikrinimo metu nustatyta, kad asmeniui per darbo bendrovėje laikotarpį po leidimo laikinai gyventi pakeitimo (2023-04-26) 4 kartus buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, negu asmens prašyme ir bendrovės tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1386 Eur. 4 mėnesius asmeniui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Asmeniui teikiant prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, kad asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte.
Pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog 2023 m. birželio, rugsėjo ir lapkričio mėnesius buvo mokamas darbo užmokestis, vertinami kritiškai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis, minėtais mėnesiais darbo užmokestis nebuvo mokamas. Be kita ko, ginčijamas Sprendimas priimtas įvertinus duomenų visumą, o surinkti duomenys iš kompetentingos institucijos vertintini kaip nedviprasmiški ir pakankami sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1386 Eur darbo užmokestis, o patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Užsieniečiai turi pareigą atitikti Įstatymo jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo ar keitimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė Įstatymo 40 str. reikalavimų.
Nurodo, kad 2024-03-14 Migracijos departamente gautas asmens prašymas Nr. 2403-LLGD-0213 leisti pakeisti darbdavį ir dirbti MB „Cargo delivery“. 2024-06-18 priimtas sprendimas Nr. 24S149017 atsisakyti leisti pakeisti darbdavį, kuris nėra skundžiamas nagrinėjamoje byloje.
Pažymi, kad panašaus pobūdžio bylose LVAT yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Nesutinka su skundo teiginiais, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą turėjo atsižvelgti i? pareiškėjo neapmokamu? atostogų? laikotarpi? ir i? tai, kad jam nustatyto dydžio atlyginimas yra nemokamas dėl neapmokamų atostogų. Pareiškėjo neapmokamos atostogos neatleidžia jo, siekiančio išsaugoti turima? leidimą? laikinai gyventi, nuo pareigos atitikti Įstatymo reikalavimus. Nei Įstatymas, nei kiti teises aktai nenumato Migracijos departamento pareigos vertinti pareiškėjo neapmokamu? atostogų? laikotarpi?. Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai, taigi, nustačius bent viena? s?iu? pagrindu?, atsakovas turi pareiga? panaikinti išduotą? leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo pakeistas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti bendrovėje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 MMA), atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai, todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą, informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį ir kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodomas Įstatymo 36 str. nėra aktualus nagrinėjamu atveju, kadangi minėtas straipsnis nurodo, kad užsienietis turi informuoti Migracijos departamentą apie konkrečius atvejus (pakeistą gyvenamąją vietą, šeimos padėtį, asmens dokumentus ir t.t.), tačiau Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Taip pat pareiškėjas neatliko savo pareigos informuoti Migracijos departamentą apie pasikeitusias, leidimą laikinai gyventi išdavimą lemiančias aplinkybes.
Teigia, kad Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės ginčijamo sprendimo nepriimti. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024-05-29 Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 24S112786, kuriuo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra Baltarusijos pilietis.
Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB “Logistikos kelias” tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, Migracijos departamentui 2023-03-06 pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p. nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). UAB “Logistikos kelias” Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjo pragyvenimo lėšos Lietuvoje - ketinamas gauti darbo užmokestis 1386 Eur.
2023-04-25 Migracijos departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 str. 1 d. 4 p. ir 44 str. 1 d. 2 p., priėmė sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi. 2023-04-26 buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760243687, galiojantis iki 2025-04-26, kuris asmeniui įteiktas 2023-05-08.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“.
Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-10-12 įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-01-29 įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA.
UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui atsisakoma išduoti leidimą laikinai gyventi, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės, o pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą – jeigu neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Pareiškėjas skunde teigia, kad realiai dirbo UAB "Logistikos kelias“, gavo darbo užmokestį. Pateikė į bylą banko sąskaitos išrašus, kurie neva įrodo, kad darbo užmokestis buvo mokamas. Tačiau teismas šiame kontekste pažymi, kad šias aplinkybes paneigia duomenys iš Sodros, iš kurių matyti, kad 2023 m. birželio, rugsėjo mėn. ir nuo lapkričio mėn. iki 2024 m. kovo mėn. (iš viso 7 mėn.) asmeniui darbo užmokestis iš viso nebuvo mokamas. Sodros duomenys yra oficialūs ir jais abejoti ar vertinti kritiškai teismas neturi jokio pagrindo. Šie surinkti duomenys yra iš kompetentingos institucijos ir pakankami Sprendimui priimti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo pateikti banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad UAB “Logistikos kelias”, D. B. (bendrovės vadovas) pervedinėjo į pareiškėjo sąskaitą tam tikro dydžio sumas nepatvirtina, jog tai buvo darbo užmokestis, be to, kaip nustatyta, prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas 1386 Eur darbo užmokestis, o sąskaitų išrašuose matyti, kad buvo pervedamos kitokio dydžio sumos. Taigi, pagrįstai Sprendime konstatuota, kad bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi buvo nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1386 Eur darbo užmokestis, o patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui sulygtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas, todėl laikytina, kad pareiškėjas teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Pareiškėjo argumentai, kad dirbdamas UAB ,,Logistikos kelias“ jis nežinojo apie tai, kad įmonė apie jo darbo laikotarpį nedeklaravo Valstybiniam socialiniam draudimui bei nemokėjo už jį mokesčių, taigi, jis darbdavio buvo apgautas taip pat nepaneigia Sprendime daromų pagrįstų išvadų.
Valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jos teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta užsieniečių, esančių Lietuvos Respublikoje, pareiga laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Užsieniečiui įteisinus buvimą, gyvenimą Lietuvos Respublikoje, jis privalo laikytis visų jam buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje Įstatymo nustatytų sąlygų. Institucijoms, vykdančioms užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę, nėra numatyta diskrecijos teisė veikti kitaip, nei šias institucijas įpareigoja UTPĮ nuostatos. Kadangi UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinti reikalavimai yra imperatyvūs ir juose nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, Migracijos departamentas privalėjo panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes, kaip jau minėta, leidimas laikinai gyventi galėjo būti išduodamas tik esant teisės aktuose nustatytiems pagrindams. Teismo vertinimu, ginčijamam Sprendimui priimti užteko turimų iš oficialių institucijų informacinių sistemų gautų duomenų, o galiojantys teisės aktai neįtvirtina Migracijos departamento valstybės tarnautojo, nagrinėjančio užsieniečio bylą, besąlyginės pareigos kreiptis į užsienietį dėl papildomų paaiškinimų (LVAT 2016 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3992-858/2016, LVAT 2018 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4090-556/2018).
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis iš Sodros informacinės sistemos, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Sprendimo panaikinimo netenkinamas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 4 dalimi,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo D. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Gediminas Užubalis
Vita Valeckaitė