Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudž. byla Nr. 1A-232-290/2012
Teisėjas Arturas Rauktys Proceso Nr. 1-91-1-00055-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija:
2.4.6.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistojo gynėjai advokatei Rasai Malinauskienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 m. 6 mėn. (dvejiems metams šešiems mėnesiams). Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. (dvejiems metams), įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista iš A. J.: Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 5556 Lt. (penki tūkstančiai penki šimtai penkiasdešimt šeši litai) už L. S. gydymą, nukentėjusiajam L. S. 566,18 Lt. (penki šimtai šešiasdešimt šeši litai 18 ct.) turtinės žalos ir 35 000 (trisdešimt penki tūkstančiai litų) neturtinės žalos atlyginimo bei 350 Lt. (trys šimtai penkiasdešimt litų) procesinių išlaidų ir 80 Lt. (aštuoniasdešimt litų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kolegija
n u s t a t ė :
A. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. vasario 6 d. apie 2.05 val. kelio Bridžiai - Šakiai 3,025 km, Bridžių kaimo ribose, Šakių seniūnijoje ir rajone, vairuodamas automobilį ,,BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 8, 133, 238 ir I priedo 407 punktų reikalavimus, t.y. vairuodamas transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nedraustą automobilį, nevykdė nukreipiamojo kelio ženklo Nr. 407 „apvažiuoti iš dešinės“ reikalavimų ir važiavo prieš eismą vienpusio eismo keliu bei, esant slidžiai kelio dangai, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas ir transporto priemonės ypatumus, dėl ko nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio sankasos ir apvirto, eismo įvykio metu susižalojo pats bei kartu važiavę keleiviai: L. S., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, ir R. D., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat šio eismo įvykio metu apgadintas V. D. priklausantis automobilis ,,BMW 530“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) padarant 6 000 litų turtinę žalą.
Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2011 m. gruodžio 5 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, o nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos palikti nenagrinėtus. Apelianto nuomone, skiriant jam bausmę, buvo pažeisti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., kadangi teismas neatsižvelgė nė į vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų nevertino. Nors jis nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nuosprendyje tai nebuvo nurodyta, nors tai yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė - LR BK 59 str. į kurią reikia atsižvelgti skiriant bausmę. Padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, jis šio įvykio nenorėjo ir jo nesiekė. Tik vėliau suvokė ką padaręs ir tinkamai įvertino savo veiksmus, dėl jų gailisi, todėl buvo pakankamas pagrindas teismui padaryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskirtos bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams arba paskiriant baudą. Skirdamas bausmę, teismas turi įvertinti ir daugelį įstatyme nenumatytų kaltininko požymių: socialinį asmenybės vaidmenį ir ryšius, vertybines orientacijas, psichologines savybes, kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos, teismas gali atsižvelgti į kitus asmenybę charakterizuojančius požymius: amžių, šeimyninę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan.
Be to teismas, spręsdamas pareikštus byloje civilinius ieškinius, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, bylą ištyrė neobjektyviai ir nevisapusiškai. Ikiteisiminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad vairavo automobilį, priklausantį V. D., kuris buvo pripažintas nukentėjusiuoju dėl automobilio apgadinimų. Tačiau, teismo posėdžio metu V. D. parodė, kad automobilis yra ne jo, jam dėl šio autoįvykio žala nepadaryta. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms, pareikšti byloje civiliniai ieškiniai turėjo būti palikti nenagrinėti, paliekant nukentėjusiajam teisę žalą prisiteisti civilinio proceso tvarka. Pasak Aukščiausiojo Teismo, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia - dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala atlyginama nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė buvo apdrausta ar ne. Ta aplinkybė, kad nukentėjusieji dėl žalos atlyginimo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai nesikreipia į draudikų biurą, bet pareiškia civilinį ieškinį baudžiamajame procese, nepanaikina draudikų biuro pareigos atlyginti žalą. Kartu draudikui ar draudikų biurui suteikiama teisė atgręžtiniu reikalavimu susigrąžinti išmokėtas sumas iš atsakingo už žalą asmens, arba iš asmens, kuris neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos prašymą apeliacinį skundą patenkinti, prokurorės prašymą apeliacinį skundą atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Nuteistojo kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. A. J. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, niekas iš bylos dalyvių neginčija, todėl byla tikrinama tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, teisingai įvertino surinktus įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo nuteistojo A. J. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d.
Dėl Lietuvos Respublikos BK 75 str. taikymo.
Skirdamas bausmę, teismas laikėsi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Nors apeliantas kaltinamas neatsargaus nusikaltimo padarymu, tačiau jis jau buvo anksčiau teistas, nusikaltimą padarė, pažeisdamas ankstesniu nuosprendžiu paskirto laisvės apribojimo įpareigojimus, todėl teismas visiškai pagrįstai parinko jam griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę. Nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto: jis po avarijos turėjo galimybę aplankyti nukentėjusįjį ir atsiprašyti jo, tačiau to nepadarė, tą patvirtino nukentėjusysis, tą pripažino ir pats nuteistasis, dėl ko teismas pagrįstai konstatavo nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. reglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam asmeniui taikymo reikalavimus – asmuo turi būti nuteistas už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams laisvės atėmimo. Esant šioms aplinkybėms, teismo prerogatyva spręsti ar yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nusprendžia atsižvelgęs į teisingumo, humaniškumo, bausmės individualizavimo principus, bausmės paskirtį, padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Bausmės paskirtį įvardija Lietuvos Respublikos BK 41 str., todėl, atidedant laisvės atėmimo vykdymą, svarbu nustatyti ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įstatymas numato, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas galimas, jeigu asmuo nuteisiamas laisvės atėmimu.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo A. J. klausimą, nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Kaltinamasis praeityje jau teistas, tačiau Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimo, kad asmuo būtų teisiamas pirmą kartą, nėra. Teismas įvertino kaltinamojo asmenybę, kad jis mokosi, dar gyvena su tėvais, po šio nusikaltimo iki dabar naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir pagrįstai parodė nuteistajam pasitikėjimą ir teisingai atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmės vykdymo atidėjimo terminą, o apeliantas nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog teismas įstatymą pritaikė netinkamai ir bausmės vykdymo atidėjimo terminą būtina mažinti iki 1 metų.
Dėl civilinio ieškinio.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių Draudikų biuras dėl patirtos žalos atlyginimo numato tam tikrą tvarką - žala, patirta eismo įvykių Lietuvoje metu, nukentėjusiems asmenims atlyginama Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro (toliau - Biuras) lėšomis, jei eismo įvykio kaltininkas naudojo privalomą registruoti motorinę transporto priemonę, skirtą važiuoti žeme, kai kaltininkas naudojo neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę;
Tokias žalas sutartiniais pagrindais Biuro vardu administruoja Biuro nariai - transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą vykdančios draudimo bendrovės. Todėl, įvykus eismo įvykiui, kuriame patirtos žalos administravimas priskirtinas Biuro kompetencijai, vykdant eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusių trečiųjų asmenų pareigas, reikia kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, draudžiančią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybę Lietuvoje. Eismo įvykio dalyvių ir nukentėjusiųjų asmenų pareigos yra šios: įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės vairuotojas turi: imtis jam prieinamų, protingų priemonių galimai žalai sumažinti, imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta medicinos pagalba nukentėjusiesiems, pagal galimybes apsaugoti nukentėjusiųjų turtą, kelių eismo taisyklėse numatytais atvejais apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai, tais atvejais, kai eismo įvykyje asmuo nukentėjo nuo vairuotojo, neturinčio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo, jis per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos turi raštu kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, vykdančią transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą; per 5 darbo dienas raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie pateiktą pretenziją atlyginti žalą ar teisme pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo, pateikti visus būtinus paaiškinimus ir turimą informaciją; o atsakingas už neapdrausta transporto priemone padarytą žalą vairuotojas turi per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos apie žalos padarymą raštu pranešti draudimo bendrovei į kurią dėl žalos atlyginimo kreipėsi nukentėjęs asmuo, priešingu atveju žalos administravimo ir atlyginimo klausimas bus sprendžiamas jam nedalyvaujant. Vairuotojas, dėl kurio sukelto eismo įvykio mokama išmoka, turi pateikti draudimo bendrovei eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Iš išdėstytos informacijos akivaizdu, kad šio įvykio atveju nei nedraustą transporto priemonę vairavęs asmuo – kaltinamasis, nei nukentėjusysis šių nurodytų pareigų neatliko. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ligoninėje, operuotas, todėl akivaizdu, kad aukščiau nurodytų savo, kaip nukentėjusiojo pareigų, atlikti negalėjo dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Apeliantas taip pat savo, kaip nedraustą automobilį vairavusio vairuotojo, pareigų, neatliko, per nustatytą terminą nesikreipė į draudikų biurą ir nesiėmė jokių priemonių, kad pranešti apie eismo įvykį, pasekmes, žalos padarymą. Nesilaikant sistemos, pagal kurią nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlyginama autoįvykio metu padaryta žala, reikalavimų, kaip ir buvo šiuo atveju, yra apsunkinama nukentėjusiojo asmens galimybės šią žalą priteisti civilinio proceso tvarka, įrodinėjimo našta perkeliama nukentėjusiajam asmeniui, todėl šioje dalyje tenkinti skundą ir palikti pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą, nėra jokio teisėto pagrindo.
Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija
n u t a r ė :
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos pirmininkas Jurgis Kiškis
Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas
Algerdas Urbšys