Administracinė byla Nr. TA-239-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01344-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 37.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ (toliau – ir Nutarimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Komisiją iš naujo išnagrinėti jo prašymą dėl perkėlimo į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus.

2.       Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis Vilniaus pataisos namuose (toliau – ir Vilniaus PN) atlieka laisvės atėmimo bausmę (pabaiga 2026 m. rugpjūčio 12 d.). Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijai Alytaus pataisos namuose pateikė prašymą perkelti jį likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN) specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalies pagrindu, tačiau jo prašymas Nutarimu nepatenkintas. Pareiškėjas laisvės atėmimo bausmės 1/3 dalį jau yra atlikęs, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, stebėtinas akivaizdus 3 balų mažėjimas, o tai atitinka BVK 69 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Pareiškėjas teigė, kad bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, vykdo pataisos namų ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, yra keturis kartus skatintas, neturi drausminių nuobaudų, palaiko socialinius ryšius su sutuoktine ir artimaisiais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu nei karto nėra vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų, neprieštarauja būti stebimas elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, iki perkėlimo į pataisos namų specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, jam yra saugomos darbo vietos. Pareiškėjo įsitikinimu, perkėlimo į pusiaukelės namus prašymo tenkinimas arba netenkinimas nėra Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos subjektinė teisė, jeigu yra įstatyme nustatytos teisės, todėl jo prašymas turėjo būti patenkintas arba pateikti įrodymai, kad jis neatitinka perkėlimo į pusiaukelės namus sąlygų, nustatytų BVK 69 straipsnyje, tačiau Nutarime nenurodyti jokie vertinamieji kriterijai bausmės atlikimo metu, taip pat ir Departamento Sprendime nenurodomi įrodymai dėl jo neatitikimo BVK 69 straipsnio 2 daliai. Pareiškėjo nuomone, Nutarimas akivaizdžiai neatitinka pagrįstumo, argumentavimo racionalumo ir aiškumo reikalavimų, kadangi Komisija nagrinėjo ne jo prašymą, o savo sugalvotus klausimus, o tai įrodo, jog prašymo nagrinėjimą, perkėlimo į pusiaukelės namus taikymą arba netaikymą ši Komisija traktavo kaip jai suteikta teisę. Akcentavo, kad nepateikus įrodymų, jog nuteistasis neatitinka minimalių BVK 69 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, yra privaloma priimti sprendimą perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus.

3.       Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. 

4.       Atsakovas atsiliepime nurodė, kad BVK 69 straipsnio 2 dalies norma Komisijai suteikia teisę, bet ne pareigą nuteistąjį perkelti į pusiaukelės namus. Komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri savo veikloje vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis, bendrais protingumo, sąžiningumo, tikslingumo principais ir turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į pusiaukelės namus. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-211 sudaryta Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisija Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. pareiškėjo prašymo netenkino ir neperkėlė jo į pusiaukelės namus. Komisija pagal savo kompetenciją vertina ne kiekvieną atskirai, bet pateiktų duomenų visumą ir pasiektą rezultatą. Nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo prašymo netenkino, konstatavusi, kad pareiškėjas teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimai sunkėja, atliko mažiau negu pusę paskirtos bausmės, pareiškėjas nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas ir neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jam nėra būdinga stabili darbinė padėtis, teistas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje, dalis nusikaltimų įvykdyta planuotai, nusikaltimo elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais, bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę. Pabrėžė, kad pareiškėjas vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, tačiau tikslai dar nepasiekti. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 54 balai.

II.

5.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.       Teismas pažymėjo, jog ginčas šioje byloje yra kilęs dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Departamento 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

7.       Teismas nustatė, kad pareiškėjas 11 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaiga 2026 m. rugpjūčio 12 d., atlieka Vilniaus PN. Pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą perkelti pareiškėją likusią laisvės atėmimo bausmės dalį atlikti į Alytaus PN specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, BVK 69 straipsnio 2 dalies pagrindu, kuriame nurodė: 1/3 dalį bausmės yra atlikęs 2019 m. balandžio 12 d.; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balas yra 57 balai ir 2020 m. sausio 22 d. nustatyta 54 balai, stebėtinas akivaizdus 3 balų mažėjimas; nusikalstamo elgesio vertinimas atliktas pagal Departamento aprobuotą vieningą OASys metodiką; vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija 2020 m. kovo 20 d. vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo prašymą perkelti jį į Alytaus PN specialųjį padalinį – pusiaukelės namus, ir posėdyje dalyvavusių Komisijos narių vienbalsiu balsavimu nutarė nuteistojo prašymo netenkinti ir neperkelti į pusiaukelės namus. Komisija konstatavo, kad nuteistasis teistas už labai sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimai sunkėja. Atliko mažiau negu pusę paskirtos bausmės, likęs ilgas bausmės atlikimo laikas (neįgyvendintas teisingumo principas). Jis nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jam nėra būdinga stabili darbinė padėtis. Teistas tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje. Dalis nusikaltimų įvykdyti planuotai, jo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais. Bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio korekcijos programose, tačiau jo elgesys rodo, kad tikslai dar nepasiekti. Komisija pažymėjo, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. 54 balai. Pareiškėjas minėtą Nutarimą BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka apskundė Departamentui, kuris Sprendimu pripažino, kad Nutarimas yra motyvuotas, objektyviai pagrįstas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį į pusiaukelės namus.

8.       Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 69 straipsnio 2, 3, 5 dalimis ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 17 d.) 5, 8, 10, 11 punktais. Teismas iš nurodyto BVK 69 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo nustatė, kad į pusiaukelės namus (pusiaukelės namai – pataisos įstaigos specialus padalinys, kuriame gyvenantys nuteistieji intensyviai rengiami išėjimui į laisvę) gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirosiose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu. Teismas nurodė, kad Komisijai suteikiama diskrecija priimti sprendimą dėl nuteistojo prašymo perkelti į pusiaukelės namus tenkinimo arba netenkinimo, tačiau diskrecijos teisė teisinėje valstybėje negali būti absoliuti, ja besinaudojantys subjektai yra suvaržyti bendrųjų teisėtumo principo reikalavimų ir kriterijų. Dėl to Komisija, priimdama sprendimus dėl nuteistojo prašymo perkelti į pusiaukelės namus, privalo vadovautis teisės aktuose nustatytais kriterijais bei minėtais principais, įvertinti visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bei motyvuoti sprendimą.

9.       Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas formaliai atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalies bei Aprašo 3 punkto reikalavimus, tačiau vien to nepakanka, kadangi sprendžiant nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, bet būtina įvertinti ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris, Komisijos narių nuomone (kaip nurodyta Nutarime), rodo, jog tikslai dar nepasiekti, nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 54 balai. Teismas priėjo prie išvados, kad Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, prieš priimdama Nutarimą, įvertino Apraše numatytas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėjas yra atlikęs mažiau negu pusę paskirtos bausmės, likęs ilgas bausmės atlikimo laikas (Aprašo 11.1 p.), tai, jog pareiškėjo elgesys, nors jis ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rodo, kad tikslai nepasiekti (Aprašo 11.2, 11.3 ir 11.4 p.), tai, jog nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, t. y. 54 balai (Aprašo 11.5 p.), taip pat vertino tai, kad pareiškėjas bausmių atlikimo metu niekur nedirbo ir nesistengė atlyginti turtinės žalos, nors tam turėjo galimybę, t. y. kad pareiškėjui nebūdinga stabili darbinė patirtis (Aprašo 11.6 p.). Teismas pažymėjo, jog pagal Aprašo 11.7 punktą, Komisija turi įvertinti pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra nuteistas, jų pavojingumą ir pobūdį, o tai Nutarime labai detaliai ir buvo išdėstyta: pareiškėjo nusikalstamos veikos, dėl kurių pareiškėjas yra nuteistas, jų pavojingumas ir pobūdis, taip pat buvo vertintos ir kitos aplinkybės, kurios turėjo įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus tikslingumo, t. y. kad pareiškėjas nepakankamai geba pasimokyti iš savo ankstesnių neigiamų patirčių, kartodavo tas pačias klaidas bei neįvertindavo savo elgesio galimų pasekmių, jo nusikalstamas elgesys siejamas su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais (Aprašo 11.9 p.). Nors Aprašo 11.8 punkte nurodyta, jog Komisija turi įvertinti, ar nuteistasis nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą, tačiau nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas į minėtą įskaitą įtrauktas nebuvo, todėl, teismo vertinimu, Komisijai neturint tokių duomenų ir tai nenurodant Nutarime, negali būti pagrindas panaikinti Nutarimą, kadangi tai Nutarimo iš esmės nepakeistų.

10.       Teismas nustatė, kad Vilniaus PN Resocializacijos skyriaus sudarytoje 2020 m. sausio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 1 (toliau – ir Išvada) nurodyta, jog nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (žema (0–40 taškų), vidutinė (41–99 taškai), aukšta (100–168 taškai). Pareiškėjui atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika – 54 taškai, palyginti su 2019 m. spalio 16 d. atliktu vertinimu (buvo nustatyta vidutinė rizika – 57 taškai), rizika sumažėjo 3 taškais. Teismo vertinimu, Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus ir remdamasi Išvada, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 54 taškai, t. y. kad bausmės atlikimo metu ši rizika nebuvo akivaizdžiai sumažinta (sumažėjo tik 3 taškais). Teismas sutiko su Komisijos padaryta išvada ir priimtu Nutarimu, kadangi pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius sumažinti jų įtaką, o akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Nagrinėjamu atveju nusikalstamo elgesio rizika buvo sumažinta 3 taškais, tačiau tai nėra tokia pažanga, kuri reikštų realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksnius, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą. Teismas sutiko ir su Departamento Sprendime padaryta išvada, kad nors Išvadoje nurodyta, jog pareiškėjas šiuo metu stengiasi labiau įvertinti galimas savo elgesio pasekmes ir kryptingiau siekti savo asmeninių tikslų, tačiau kitų duomenų visuma (pareiškėjo požiūris į savo asocialaus elgesio apraiškas gynybinis, stokojantis objektyvaus nusikalstamo elgesio vertinimo bei asmeninės atsakomybės prisiėmimo už nusikaltimų įvykdymą bei sukeltas pasekmes, nepakankamas sugebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos) neleidžia daryti išvados, kad 3-jų taškų pažanga akivaizdžiai sumažina nusikalstamo elgesio riziką.

11.       Įvertinęs išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad Nutarimas yra pakankamai argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, jog būtų suprantamas, yra aiškiai įvardytos prašymo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Departamento Sprendimas yra motyvuotas, išsamus, aiškus ir suprantamas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl nėra jokio pagrindo naikinti ir skundžiamą Sprendimą.

III.

12.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Pirmosios instancijos teismas priėmė šališką ir neteisingą sprendimą. Teismas neįsigilino į Išvadą, taip pat taip pat nesvarstė pateiktų faktų jo surašytame skunde, nesilaikė aktyvaus teismo principų. Teismo aktyvus vaidmuo itin svarbus nagrinėjant administracines bylas, kuriose asmens galimybės pateikti įrodymus, kuriais būtų grindžiami neteisėti valdžios institucijų veiksmai, yra ribotos.

12.2.                      Vienas iš svarbių faktų, galėjusių turėti įtakos svarstant jo perkėlimą Komisijoje, buvo pateikta netiksli lygtinio paleidimo data. Komisijoje svarstymo metu buvo nurodyta 2022 m. gruodžio 12 d. Tačiau pagal BVK 157 straipsnio 4 dalį, lygtinis paleidimas jam gali būti taikomas 6 mėnesiais anksčiau, tai būtų ne 2022 m. gruodžio 12 d., kaip nurodyta Nutarime, o 2022 m. birželio 12 d.

12.3.                      Nutarimą pasirašė Komisijos pirmininkas V. L., tam neturėdamas jokios teisės. BVK 69 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius. Iš Aprašo 8, 10 punktų nuostatų taip pat matyti, kad Komisija neturėjo teisės priimti Nutarimo. Turėjo tik teisę teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimo departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus. Taip pat nėra pateikta jokių įrodančių dokumentų, kad Alytaus PN direktorius būtų svarstęs ir priėmęs nutarimą perkelti ar neperkelti jį į Alytaus PN pusiaukelės namus. Taip pat nėra ir Departamento direktoriaus nutarties jį perkelti ar neperkelti į Alytaus PN pusiaukelės namus.

12.4.                      Pareiškėjas atitinka visas BVK 69 straipsnio 2 dalyje įstatymo leidėjo nustatytas sąlygas. Pareiškėjui gali būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 157 straipsnio pagrindais; yra atlikęs 1/3 bausmės; Vilniaus PN raštiškai kreipėsi dėl teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos siekdamas pradėti dirbti, šiuo metu jo prašymas patenkintas, suteikta teisė išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos, dirba; bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis; vykdo pataisos namų sudarytą ir individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir bausmės atlikimo metu mažėja; laisvės atėmimo bausmę atlieku pirmą kartą; dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse; ginčui aktualiu laikotarpiu buvo nebaigtas vidurinis išsilavinimas, šiuo laiku jau baigtas; yra keturis kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi; palaiko socialinius ryšius su sutuoktine, dukromis, seserimi; nei karto nėra vartojęs alkoholio ar narkotinių medžiagų.

12.5.                      Nutarimo įžanginėje dalyje tik buvo nurodyta, jog Komisija išnagrinėjo nuteistojo prašymą ir pateiktą dokumentinę medžiagą, tačiau neįvardino, kuriais tiksliai dokumentais buvo remtasi motyvuojant Nutarimo išvadas. Be to, Nutarime nėra aiškiai nurodytas ir prašymo netenkinimo teisinis pagrindas. Nutarime nurodoma, jog prašymas netenkintinas vadovaujantis BVK 69 straipsnio 3 dalimi ir komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsų dauguma. Nutarimas ir Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ; redakcija galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Komisijos sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

12.6.                      Skundžiami Nutarimas ir Sprendimas neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

13.       Atsakovas Alytaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

14.       Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Komisijos Nutarimas yra pakankamai argumentuotas ir motyvuotas, aiškus, kad būtų suprantamas, yra aiškiai įvardytos prašymo netenkinimo priežastys, todėl nėra pagrindo jį naikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Departamento Sprendimas taip pat yra motyvuotas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, prieš priimdama Nutarimą, įvertino Apraše (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 17 d.) numatytas aplinkybes. Apeliantas nepateikė teismui įrodymų, kurie keltų abejonių dėl priimto teismo sprendimo.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16.       Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas faktiškai nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų. Teismas priėmė sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

17.       Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus.

18.       Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad Komisijos Nutarimas ir Departamento Sprendimas, kuriais atmestas pareiškėjo prašymas dėl jo perkėlimo į Alytaus pataisos namų pusiaukelės namus, yra teisėti ir pagrįsti. Pareiškėjas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad skundžiami Nutarimas ir Sprendimas neteisėti dėl to, jog juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Pareiškėjo teigimu, Nutarimą pasirašė Komisijos pirmininkas V. L., tam neturėdamas jokios teisės. BVK 69 straipsnio 5 dalyje numatytą teisę perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą turi Departamento direktorius. Iš Aprašo 8, 10 punktų nuostatų taip pat matyti, kad Komisija neturėjo teisės priimti Nutarimo, turėjo tik teisę teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus.

19.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo keliamų procedūrinių pažeidimų, pabrėžia, kad nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus procedūrinė tvarka keitėsi.

21.       Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. kovo 18 d. iki 2020 m. kovo 16 d.) 6 punkte nustatyta, kad sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus priima pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija. Komisijai priėmus sprendimą, surašomas Komisijos nutarimas, kuriame turi būti nurodytas sprendimas tenkinti nuteistojo prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus arba jo netenkinti (Aprašo 31.4 p.). Nuteistieji, kurių prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija patenkino, įrašomi į Nuteistųjų, siūlomų perkelti į Pusiaukelės namus, sąrašą (Aprašo 33 p.). Aprašo 36 punkte nustatyta, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Departamento direktoriui. Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašas galiojo iki 2020 m. kovo 16 d., o šiuos teisinius santykius naujai reglamentavo Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2021 m. birželio 30 d.).

22.       Pagal Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtinto Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašo 10 punktą, drausmės komisija, išnagrinėjusi dokumentinę medžiagą (informaciją) dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, posėdyje priima vieną iš šių sprendimų: teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.1 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neperkelti nuteistojo į pusiaukelės namus, kai nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę pataisos įstaigoje, kurioje veikia pusiaukelės namai (10.2 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui kreiptis su teikimu į Kalėjimų departamento direktorių perkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.3 p.); teikti siūlymą pataisos įstaigos direktoriui neteikti Kalėjimų departamento direktoriui teikimo perkelti jį į pusiaukelės namus, jei nuteistasis, dėl kurio teikiamas siūlymas, atlieka bausmę kitoje pataisos įstaigoje, nei veikia pusiaukelės namai (10.4 p.). Pagal Aprašo 16 punktą, pataisos įstaigos direktorius, įgyvendindamas drausmės komisijos Aprašo 10.4 papunktyje nurodytą sprendimą, motyvuotu raštu apie tai informuoja prašymą pateikusį nuteistąjį ir pataisos įstaigos, kurioje bausmę atlieka nuteistasis, direktorių. Pataisos įstaigos direktoriaus sprendimai tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į pusiaukelės namus arba jo netenkinti arba grąžinti nuteistąjį iš pusiaukelės namų į pataisos namus gali būti BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui (51 p.). Šiame Apraše nebeliko Komisijos sąvokos, nustatyta drausmės komisijos kompetencija, kuri apėmė ne savarankiško sprendimo perkelti ar neperkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus priėmimą, o tik atitinkamo siūlymo pataisos įstaigos direktoriui teikimą. Šis Aprašas galiojo skundžiamų administracinių sprendimų, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu. Šiuo Aprašu vadovavosi pirmosios instancijos teismas, taip pat atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Komisija, svarstydama pareiškėjo prašymą perkelti jį į pusiaukelės namus, prieš priimdama Nutarimą, įvertino Apraše (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. kovo 17 d.) numatytas aplinkybes, tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neįvertino pasikeitusio teisinio reguliavimo, kad keitėsi nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus procedūrinė tvarka, kad Apraše nebeliko Komisijos sąvokos, nustatyta drausmės komisijos kompetencija, kuri apėmė ne savarankiško sprendimo perkelti ar neperkelti nuteistąjį į pusiaukelės namus priėmimą, o tik atitinkamo siūlymo pataisos įstaigos direktoriui teikimą (Aprašo 10 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-626-789/2021).  

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintas Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašas neteko galios nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojus ir šiuo metu galiojančiam Departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtintam Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos aprašui (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 1 d.). Šiame apraše taip pat nebėra drausmės komisijos sąvokos, nustatyta, kad Departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaroma viena Departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaryta komisija (15 p.). Kaip ir Departamento direktoriaus 2020 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. V-77 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše įtvirtinta drausmės komisijos, taip ir Departamento direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-210 patvirtintame Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus ir grąžinimo iš jų tvarkos apraše nustatyta Departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudarytos komisijos kompetencija yra apribota tik siūlymų teikimu, o ne savarankiškų sprendimų priėmimu (7 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-626-789/2021).

24.       Įvertinus Sprendimo 21–23 punktuose išdėstytą teisinį reguliavimą, pasikeitusią nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus procedūrinę tvarką, pagal kurią Departamento direktoriaus įsakymu sprendimams dėl nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus sudaryta komisija neturėjo / neturi įgaliojimų priimti sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus, nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad administraciniai sprendimai (Komisijos nutarimas ir Departamento sprendimas) dėl procedūrinių pažeidimų pripažįstami neteisėtais ir panaikinami, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimų pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.). Panaikinus skundžiamus aktus, atsižvelgiant į aktualų teisinį reguliavimą, būtent atsakovui Alytaus pataisos namams tenka pareiga pakartotinai įvertinti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus, atlikti reikiamus veiksmus, susijusius su prašymo išnagrinėjimu ir sprendimo priėmimu. Pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė dėl atsakovo taikytos teisės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, panaikinant Komisijos Nutarimą ir Departamento sprendimą bei įpareigojant Alytaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą patenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. kovo 20 d. nutarimą Nr. 376-17 „Dėl nuteistojo perkėlimo į pusiaukelės namus“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą Nr. 2S-1751 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.

Įpareigoti Alytaus pataisos namus iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. V. prašymą dėl perkėlimo į pusiaukelės namus.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                 Rytis Krasauskas   

Dalia Višinskienė   

                                                                                              Skirgailė Žalimienė