Civilinė byla Nr. 2S-602-856/2017
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03323-2017-3
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.2.11; 3.3.2.4.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 10 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5623-1004/2017, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
- Ieškovė N. R. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovui R. R. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei turto padalinimo (1–6 b. l.).
- Atsakovas R. R. pateikė priešieškinį ieškovei N. R. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo (17–27 b. l.).
- Atsakovas R. R. priešieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas su vaikais bendrauja kas antrą darbo dieną, pasiimdamas juos 18 val. ir grąžindamas 20 val. į vaikų gyvenamąją vietą. Patikslintu prašymu atsakovas prašė nustatyti ieškovei N. R. draudimą be teismo leidimo išvykti su nepilnamečiais vaikais dukra A. R. ir sūnumi O. R. iš Lietuvos į užsienį (31–32 b. l.). Nurodė, kad jam tapo žinoma, jog ieškovė ketina išeiti iš darbo, nori išvykti su vaikais į užsienį – Didžiają Britaniją, kur gyvena ieškovės mama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
- Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi atsakovo R. R. prašymą tenkino iš dalies – uždraudė ieškovei N. R. išvežti nepilnamečius vaikus A. R. ir O. R. į užsienį be teismo leidimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, nustatė laikiną atsakovo R. R. bendravimo su sūnumi O. R. tvarką: atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką atsakovas bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 iki 20 val., dalyvaujant vaiko motinai N. R., viešose vietose Šiaulių mieste (parke ir/ar vaikų (kino) teatre, ir/ar viešoje maitinimo įstaigoje, ir/ar prekybos centro žaidimų kambariuose, ar kitose vaikų psichinei ir fizinei sveikatai pritaikytose vietose), vietą pasirenkant atsižvelgiant į paties vaiko sveikatos būklę ir/ar savijautą, ir/ar pageidavimą, ir/ar oro sąlygas, nurodė, kad nesuderinus bendravimo su sūnumi ir neinformavus apie tai ieškovės, šalys gali susitarti dėl papildomos bendravimo su sūnumi tvarkos rašytiniu N. R. sutikimu. Teismas priėmė atsakovo R. R. atsisakymą nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje dėl laikino bendravimo su dukra A. R. ir prašymą šioje dalyje paliko nenagrinėtu.
- Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus neigiamai atsakovą charakterizuojančius duomenis (dėl smurto artimoje aplinkoje, fizinio skausmo sukėlimo), į nepilnamečio vaiko interesus, vaiko teisę turėti šeimą bei bendrauti su savo tėvais vaikams priimtinoje aplinkoje, į tai, kad vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, siekiant netrikdyti nepilnamečio vaiko dienos režimo, suteikiant galimybę vaikui gyventi netrikdančioje dėmesio gyvenamojoje vietoje, atsižvelgiant į kintamą ieškovės darbo grafiką, teikiant prioritetą vaiko interesams, siekiant vengti ieškovės ir atsakovo ginčų, ypač vaiko akivaizdoje, siekiant atsakovui ne uždrausti bendrauti su vaiku, bei leisti jam laisvai matytis ir bendrauti su sūnumi, taip sudarant vaikui sąlygas palaikyti ryšių su jam artimu žmogumi tęstinumą ir stabilumą, užtikrinant visapusišką ir harmoningą vaiko raidą, atsakovo prašymą tenkino iš dalies.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė N. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išspręsti iš esmės – atsakovo R. R. prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, nustatydamas atsakovo R. R. bendravimo su sūnumi O. R. tvarką, neatsižvelgė, kad sūnus dar labai mažas, jam tik du metai 7 mėnesiai. Sūnus eina miegoti 21 val., iki tol jis turi pavakarieniauti, nusiprausti, todėl bendravimas su tėvu iki 20 val. labai išvargintų sūnų.
6.2. Teismas nustatė, kad ieškovas bendraus su mažamečiu sūnumi viešose vietose, dalyvaujant ieškovei, tačiau tuo yra pažeidžiamos ieškovės teisės. Atsakovas R. R. leidžia sau viešose vietose keiktis, vadinti ieškovę įžeidžiančiais žodžiais, todėl ieškovė bijo atsakovo, bendraudama su juo patiria stresą, jaučia įtampą, todėl bendravimas su atsakovu viešose vietose du kartus per savaitę būtų nepakeliamas.
6.3. Teismas nenustatė konkrečių savaitės dienų, kada atsakovas bendraus su sūnumi. Šalys negali gražiai susitarti, viskas turi būti taip, kaip nori atsakovas. Toks nekonkretus teismo sprendimas sudarys prielaidas atsakovui ieškovę terorizuoti, reikalauti sūnaus tik jam patogiu laiku ir kaltinti ieškovę, kad ji nevykdo teismo nutarties. Tai sąlygos tolimesnius teisminius ginčus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6.4. Ieškovės ryšys su dukra yra stiprus, jos kartu visur eina, dukra nėra įpratusi būti ilgam palikta namuose viena. Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė du kartus per savaitę po 2 valandas turės dukrą palikti vieną namuose, kas pažeis dukros interesus.
6.5. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausdamas laikinai vaikus išsivežti į užsienį, nepagrįstai netiesiogiai apribojo ir ieškovės teisę išvykti į užsienį.
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas R. R. prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą, palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį, nurodydamas, kad teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas įvertino vaiko amžių ir poreikius, o taip pat ir galimybę iki 21 val. sūnui pasiruošti miegui. Atsakovas nėra baustas už viešosios tvarkos pažeidimus, ieškovės baimėms nėra jokio pagrindo, nėra skriaudęs vaikų, neigiamai atsiliepęs apie ieškovę. Dėl pradėto tyrimo su ieškove apskritai vengia bendrauti. Tai, kad teismas nenustatė konkrečių savaitės dienų, kada atsakovas bendraus su sūnumi, nereiškia, kad nėra galimybės to suderinti su ieškove. Dukra A. yra tokio amžiaus, kad du kartus per savaitę po dvi valandas gali pabūti viena namuose. Smurtas prieš dukrą yra ieškovės prasimanymas ir ieškovė naudojasi tuo kaip priemone atriboti atsakovą nuo vaikų. Skundžiama nutartimi ieškovei ir vaikams neapribota teisė išvykti į užsienį, nes nutartyje nustatytas draudimas išvykti be teismo leidimo. Ieškovė, dar nesibaigus mokslo metams, pateikė prašymą atleisti ją iš darbo, o tai tik sustiprina abejones dėl ieškovės planų išvykti ne atostogoms, o ilgesniam laikui. Šeima dar pavasarį planavo vykti į Izraelį, o ne į Jungtinę Karalystę, kur vaikams nėra tokių sąlygų, kokias nurodė ieškovė.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, o šio kodekso 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Laikinosios apsaugos priemonės šeimos bylose taikomos, iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnio 1 dalis). CK 3.65 straipsnyje nėra numatyta tokia laikinoji apsaugos priemonė kaip laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas, tačiau teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas yra būtinas siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
9. Šiaulių apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymą dėl laikino bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkino iš dalies, priėmė atsakovo atsisakymą nuo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalyje su dukra A. R. bendravimo, uždraudė ieškovei išvežti nepilnamečius vaikus į užsienį be teismo leidimo, nustatė laikiną atsakovo bendravimo su sūnumi O. R. tvarką. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad sūnus yra labai mažas, jis eina miegoti 21 val., turi nusiprausti ir pavakarieniauti, o bendravimas su tėvu iki 20 val. labai išvargintų sūnų.
10. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos šalių procesinius dokumentus bei skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir priėmė pagrįstą nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, tokias kaip sūnaus amžių, jo ryšį su tėvu ir motina, motinos užimtumą darbe, saugią gyvenamąją aplinką, siekdamas išsaugoti šalių santykių stabilumą bei užtikrinti nepilnamečio O. interesus, nustatė tinkamą atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: du kartus per savaitę darbo dienomis nuo 18 iki 20 val. Nors apeliantė nurodo, kad sūnus O. eina miegoti 21 val., iki tol jis turi nusiprausti ir pavakarieniauti, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laiko tarpas nuo 20 val. iki 21 val. yra pakankamas šiems veiksmams atlikti.
11. Apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu ir sutinka su apeliantės argumentu, kad teismui nenustačius konkrečių atsakovo ir sūnaus O. bendravimo savaitės dienų, bus sudarytos sąlygos ateityje kilti naujiems teisminiams ginčams, todėl, pritardamas šiam argumentui, tikslina skundžiamos teismo nutarties dalį, nurodydamas, jog atsakovas R. R. su sūnumi bendrauja du kartus per savaitę darbo dienomis, t. y. antradienį ir ketvirtadienį, nuo 18 iki 20 val., dalyvaujant vaiko motinai N. R..
12. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismui nustačius, jog atsakovas su mažamečiu sūnumi bendraus viešose vietose, dalyvaujant ieškovei, yra pažeidžiamos jos teisės, nes atsakovas leidžia sau keiktis viešose vietose, vadinti ieškovę įžeidžiančiais žodžiais. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliantė, nurodydama aplinkybes dėl jos teisių pažeidimo, turėjo pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Vien tik deklaratyvūs apeliantės teiginiai negali būti pagrindu pakeisti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, tuo labiau, kad apeliantė nesiūlo kitokios, nei teismo nustatyta, bendravimo tvarkos. Mažametis sūnus O. yra 2 metų 10 mėnesių amžiaus, tokio amžiaus vaikui reikalinga nuolatinė motinos priežiūra ir rūpinimasis, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas mažamečio bendravimas su atsakovu dalyvaujant ieškovei, yra atitinkantis ir nepažeidžiantis nepilnamečio vaiko interesų, kurie šioje byloje yra prioritetiniai. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė privalės du kartus per savaitę palikti dukrą vieną namuose ir tai pažeis dukros interesus. Šalių dukra A. yra dešimties metų amžiaus, taigi, jau pakankamai didelė. Be to, atsakovo teigimu, per pavasario atostogas dukra namuose buvo viena visą dieną, atsakovo pagalbos atsisakė, o ir šią pagalbą gali suteikti atsakovo tėvai, A. seneliai. Todėl darytina išvada, jog teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šalių dukros A. interesų nepažeis.
13. Apeliantė nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria uždrausta išvežti nepilnamečius vaikus į užsienį be teismo leidimo. Kaip minėta aukščiau, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas įpareigoja šalis įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė aplinkybes, patvirtinančias, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepilnamečiai vaikai gali būti išvežti į užsienio valstybę. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) progimnazijos raštą, kuriame nurodyta, kad ieškovė 2017-05-22 pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2017-05-23, nepasibaigus mokslo metams, atsakovo teigimu, siekdama su vaikais išvykti iš Lietuvos. Nesutiktina su apeliantės argumentu, kad teismas, uždraudęs ieškovei išsivežti vaikus į užsienį, pažeidė nepilnamečių vaikų interesus, kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta ne nuolatinė atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka, o tik laikina, t. y. iki kol įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, kuri nebūtinai bus palikta tokia, kokia yra nustatyta šia nutartimi. Be to, skundžiama nutartimi ieškovei ir vaikams neapribota judėjimo teisės, nes nutartyje nustatytas draudimas išvykti be teismo leidimo.
14. Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tačiau siekiant ateityje išvengti konfliktinių situacijų, teismo nutartis tikslinama, nustatant, kad atsakovas su sūnumi O. bendrauja darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį dalyje dėl R. R. bendravimo su sūnumi O. tvarkos nustatymo patikslinti ir šią nutarties dalį (pastraipą) išdėstyti taip:
Iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną atsakovo R. R., a.k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su sūnumi O. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
- nustatyti, kad atsižvelgiant į ieškovės darbo grafiką atsakovas bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę darbo dienomis, antradienį ir ketvirtadienį, nuo 18 iki 20 val., dalyvaujant vaiko motinai N. R., viešose vietose Šiaulių mieste (parke ir/ar vaikų (kino) teatre, ir/ar viešoje maitinimo įstaigoje, ir/ar prekybos centro žaidimų kambariuose, ar kitose vaikų psichinei ir fizinei sveikatai pritaikytose vietose), vietą pasirenkant atsižvelgiant į paties vaiko sveikatos būklę ir/ar savijautą, ir/ar pageidavimą, ir/ar oro sąlygas.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė