Administracinė byla Nr. eI-3095-243/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00195-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.5.4; 55.1.3

(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 19 d.

 Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei Editai Rutkauskaitei,

atsakovių Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

atsakovų A. M., A. V. M. ir R. M. atstovei advokatei Aldonai Stasiulaitienei,

atsakovei L. P.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovui Leandrui Deltuvai,

trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Virginijai Šoblinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. V. M., R. M., A. M., B. M., D. M., L. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai, S. U., Kretingos miesto 3-ojo notaro biuro notarei V. K., Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarei A. B., Kretinos rajono savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų dalių dėl nuosavybės teisių atkūrimo panaikinimo, sandorių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, dovanojimo dalių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymu, paduotu 2018 m. kovo 7 d., prašo:

1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini);    

2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini);

3) panaikinti 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas;

4) panaikinti 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalį, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas;

5) panaikinti 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L. P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas;

6) taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,1613 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

7) priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovei L. P. 13 707,38 Eur .

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – Valstybinė miškų tarnyba) gautas 2018 m. vasario 2 d. raštas, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises į Kretingos mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus. Patikrinus gautą informaciją, buvo nustatyti imperatyvių teisės aktų ir viešojo intereso pažeidimai. Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 4-4139-(1.3) ir sprendimu Nr. 1192 atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant A. V. M. nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 0,9800 ha žemės sklypą (žemės sklypui buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurį pateko 0,11 ha valstybinės reikšmės miško. Ginčo žemės sklypas buvo perleistas tretiesiems asmenims ir pertvarkytas padalinimo būdu, pertvarkytam žemės sklypui, į kurį patenka valstybinės reikšmės miško plotas, suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Argumentuoja, jog valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos (kirtavietės, degavietės, aikštės). Prašymą grindžia Konstitucinio Teismo suformuota doktrina, kad nepaisant to, ar Vyriausybė tam tikrus miestų miškus formaliai yra priskyrusi valstybinės reikšmės miškams, miestų miškai pagal Miškų įstatymą yra valstybinės reikšmės miškai. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.) (toliau – Atkūrimo įstatymas) 13 straipsnyje nustatyta, kad miškai yra išperkami valstybės ir į juos nuosavybės teisės neatkuriamos, jeigu jie yra priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat jeigu jie yra miesto miškai.  Pareiškėjo teigimu, Vyriausybė 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ Klaipėdos apskrities Kretingos rajono teritorijoje patvirtino 14,7 ha valstybinės reikšmės miškų plotą,  Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 Kretingos rajono teritorijoje buvo patvirtintas 16,4 ha valstybinės reikšmės miškų plotas. Teigia, jog Klaipėdos apskrities viršininkas neatsižvelgė į tai, kad į 0,9800 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), pateko dalis valstybinės reikšmės miško ploto ir neteisėtai atkūrė nuosavybės teises A. V. M. į 0,11 ha valstybinės reikšmės miško, tuo būdu pažeisdamas Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnį, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 6 straipsnį, Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio nuostatas. Prašo nurodytu teisiniu pagrindu panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracinių aktų dalis, prieštaraujančias imperatyvioms teisės normoms. Nurodo, jog panaikinus administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, turėtų būti taikoma restitucija ir žemės sklypo dalis – 0,11 ha plotas, kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas, grąžintinas valstybės nuosavybėn. Teigai, jog ginčo žemės sklypas įvairių sandorių pagrindu buvo perleistas tretiesiems asmenims, todėl turi būti panaikintos visų vėlesnių sandorių dalys, susijusios su šiuo turto vienetu. Argumentuoja, jog panaikinus administracinių aktų dalis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės atitinkamai pagerėtų,  todėl valstybė turi būti įpareigota paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, atlyginti jų patirtas šio turto įsigijimo išlaidas, kurios neturėtų viršyti sandorių sudarymo metu parduodamo turto rinkos kainos. Nurodo, jog L. P. 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 20 000 Eur. Nekilnojamojo turto rinkos vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 20 100 Eur, todėl proporcingai, ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio plotas 0,11 ha, vertė yra 13 707,38 Eur.  Nurodo, kad atsakovė L. P., kaip paskutinis ginčo turto įgijėjas, taikant restituciją, privalo grąžinti valstybei sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį – 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą, ir atsakovei iš valstybės turėtų būti priteista 13 707,38 Eur.

Argumentuoja, kad  prašymas yra pareikštas, siekiant apginti viešąjį interesą, nes valstybinės reikšmės miško perleidimas privačion nuosavybėn vertintinas kaip viešojo intereso pažeidimas. Ir kad į teismą kreipėsi nepraleisdamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, t. y. per vieną mėnesį nuo Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 2 d. rašto gavimo dienos.

Pareiškėjo atstovė prašymo argumentų pagrindu prašo prašymą patenkinti.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas administraciniais aktais A. V. M. atkūrė nuosavybės teisės grąžinant jam natūra 0,9800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkymo būdu šis žemės sklypas buvo padalintas į penkis žemės sklypus, iš kurių vienam – 0,1613 ploto žemės sklypui Nekilnojamojo turto registre buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, dalis (0,11 ha) žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Nesutinka, kad  2008 metais, vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, žemės sklypo dalis buvo priskirta valstybinės reikšmės miškų plotams. Teigia, jog apskrities viršininkas prieš priimant sprendimus atkurti nuosavybės teises grąžinant nekilnojamąjį turtą natūra, buvo įsitikinęs, kad nekilnojamasis turtas pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nėra priskirtas valstybės išperkamam. Nurodo, jog vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, iš tuo metu turimos miškų schemos, mastelyje M1-50000, nebuvo įmanoma nustatyti, kad į planuojamą sugrąžinti natūrą žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško. Prieš priimant ginčijamus administracinius aktus, 2007 m. spalio 2 d. S. U. geodezinių darbų įmonė parengė tuometinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą ir nustatė žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuose nebuvo nurodyta, kad žemės sklype yra miško. Argumentuoja, jog kai Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padalintas į penkis žemės sklypus, iš kurių vienam (0,1613 ha, esančiam (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypui 2013 m. sausio 25 d. buvo parengta kadastrinių matavimų byla ir nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys. Minėtuose žemės sklypo kadastro duomenyse (Žemės naudmenų eksplikacijose) taip pat nebuvo duomenų apie miško buvimą šiame sklype. Matininkas E. P. pažymėjo, jog žemės sklypą sudaro ariama žemė – 0,0392 ha ir želdiniai – 0,1221 ha.

Argumentuoja, jog pareiškėjas neanalizavo konkrečiu atveju susiklosčiusios viešųjų interesų konkurencijos, nenurodė, kodėl ginami vieni viešieji interesai ir pažeidžiami kiti, nenagrinėjo ar galimai pažeisti viešieji interesai bus apginti racionaliomis sąnaudomis ir pan. Teigia, jog viešasis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant privataus asmens įgytas teises. Tvirtina, jog asmenims pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl teisėtai įsigyto ir naudojamo žemės sklypo, o valstybė šiuo atveju veikė pasyviai, prisidėdama prie atsakovų teisėtų lūkesčių susiformavimo. Praėjus beveik 10 metų po nuosavybės teisių atkūrimo momento, kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, prašydama inicijuoti administracinių teisės aktų panaikinimą. Teigia, jog toks valstybės institucijų elgesys turėtų būti vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti atsakovų nuosavybės teisės į ginčo sklypą. Prokuratūros pasirinktas viešojo intereso gynimo būdas yra neekonomiškas, neproporcingas, sukeliantis privataus ir viešojo intereso bei privačios šalies teisėtų lūkesčių konkurenciją, be jokios akivaizdžios naudos valstybei.

Atsakovių Lietuvos valstybės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė L. P. atsiliepimu su prašymu nesutinka ir siūlo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurį padovanojo jos tėvai. Nurodo, jog prokurorė atlikdama paskaičiavimus, neatsižvelgė į tai, kad paėmus 0,11 ha žemės sklypą, ji praras ne tik 0,11 ha dalį, tačiau ir kitus du sklypus, kurie liktų po 0,11 ha dalies paėmimo, nes vienas iš sklypų būtų netaisyklingos formos, o kitas net neturėtų privažiavimo, todėl rinkoje toks sklypas prarastų likvidumą, o ji  negalės naudotis.  Atsakovė teismo posėdyje išdėstė tuos pačius atsikirtimo argumentus. Nurodė, kad sutinka su pareiškėjo pateiktu kompensavimo dydžiu už paimamą valstybės nuosavybėn žemės sklypo dalį ir neteikia kitų įrodymų dėl kompensuojamos vertės.

Atsakovai A. V. M., R. M., A. M. atsiliepime nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas skundžiamus administracinius sprendimus priėmė kitų administracinių aktų pagrindu, t. y. rėmėsi Kretingos rajono savivaldybės tarybos suderinta laisva neužstatyta žeme ir savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, kuriuo buvo patvirtintas suformuotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Šio sklypo nustatyti kadastriniai duomenys ir sklypo ribos paženklintos vietoje, žemės sklypas performuotas pagal detalųjį planą į keletą sklypų. Teigia, jog ši procedūra atlikta pagal galiojančius teisės aktus, parengus žemės sklypo pertvarkymo projektą, kuris buvo tinkamai suderintas ir patvirtintas įgaliotų institucijų. Pažymi, jog pareiškėjas nurodė, kad Aplinkos ministro 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. D1-330 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo“ Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto rengimo ir derinimo metu paaiškėjo aplinkybė, kad į mieste esančius valstybinės reikšmės miško plotus yra atkurtos nuosavybės teisės. Teigia, jog tai įrodo, kad iki 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio parengto projekto viešo svarstymo Valstybinė miškų tarnyba žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikšmės miško patekimą į konkretų privatų sklypą, tačiau Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. 1208 surašytas 2017 m. gruodžio 12 d. Nurodo, jog prokuroras prašo šalinti atsiradusius materialinius teisinius padarinius praėjus 9 metams po administracinių aktų priėmimo, vertina tai kaip nepagrįstai ilgą laikotarpį  kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo, dėl to yra pažeidžiamos asmenų teisės į teisinį tikrumą, teisinį saugumą ir teisinių santykių stabilumą. Tvirtina, jog valstybės institucijos turi prisiimti visus neigiamus padarinius šiame nuosavybės teisių atkūrimo procese.

Atsakovų A. M., A. V. M. ir R. M. atstovė advokatė Aldona Stasiulaitienė prašo prašymą netenkinti, taikyti ieškinio senaties terminą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnyba atsiliepimu siūlo pareiškėjo prašymą patenkinti. Nurodo, jog Valstybinė miškų tarnyba rengia Kretingos rajono savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, kuriuo metu paaiškėjo aplinkybė, kad į Kretingos mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus yra atkurtos nuosavybės teisės privatiems asmenims. Išnagrinėjus nurodytų institucijų raštuose pateiktą informaciją, nustatyta, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinis sklypas, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 (toliau – Nutarimas Nr. 713) yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams.  Nurodo, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu nurodytas žemės sklypas buvo Kretingos miesto teritorijoje ir Nutarimu Nr. 713 buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gruodžio 12 d. akte Nr. 1208 nurodyti duomenys patvirtina, jog Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Argumentuoja, jog Klaipėdos apskrities viršininkas, perleisdamas nuosavybės teises į valstybinės reikšmės mišką, pažeidė imperatyvias teises normas, kuriose miestų miškai yra priskiriami prie valstybinės reikšmės miškų, o valstybinės reikšmės miškai išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai,  todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracinių aktų dalys yra neteisėtos ir dėl to turi būti panaikintos. Panaikinus administracinių aktų dalis, taip pat turėtų būti taikoma restitucija ir žemės sklypo dalis (0,11 ha plotas), kurį sudaro valstybinės reikšmės miškas, grąžintina valstybės nuosavybėn. 

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos atstovas Leandras Deltuva pareiškėjo prašymą siūlo prašymą patenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovė Virginija Šoblinskienė teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo prašymą siūlė atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija  

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalių, kuriais A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), teisėtumo ir pagrįstumo nustatymas ir įgyvendinant ginčijamus administracinius aktus sukurtų materialinių teisinių pasekmių sandorių dėl žemės sklypų pirkimo-pardavimo, dovanojimo dalių, restitucijos taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo. To paties įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Siekdami apginti viešąjį interesą, į teismą gali kreiptis tik tam tikri asmenys, ir tik tada, kai tai tiesiogiai nurodyta įstatyme. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu. Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikia viešojo intereso apibrėžimo. Taikant ABTĮ, viešasis interesas suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.  Pagal teismų praktiką viešasis interesas yra ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1402/2013). Dėl to kreiptis į teismą administracinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje  ad hoc (esant konkrečiai situacijai) nustatomas viešojo intereso buvimo faktas, įvertinant visas bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Pagal Konstitucijos 47 straipsnį, Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime yra nurodęs, kad žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011, 2014 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1360/2014 ir kt.), tiek sprendimų, kurie neatitinka žemės reformą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, ginčijimas, kai šių pažeidimų pašalinimas ir teisėtumas užtikrinamas nuosavybės teisių atkūrimo procese, tiek ir bylos, kai ginčijamas sprendimas, susijęs su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, bei valstybės nuosavybės (žemės) praradimu dėl numanomai padarytų įstatymų pažeidimų, vertinti kaip bylos, susijusios su viešojo intereso gynimu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2279/2011, 2013 m. liepos 17d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1402/2013).

Teisėjų kolegija įvertinusi teisinį reglamentavimą, teisminę praktiką sprendžia, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, siekdamas panaikinti galimai neteisėtus viešojo administravimo subjekto priimtų individualių aktų dalis, kuriomis galimai neteisėtai nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo metu privatiems asmenims perleista Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklausanti miško dalis, todėl byloje yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad prokuroras kreipėsi į teismą, siekdamas apginti viešąjį interesą.

Analizuojant klausimą dėl termino prokurorui kreiptis į teismą, siekiant apginti viešąjį interesą, pradžios momento, nurodytina, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kai aktas neturėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys. Laikytina, kad ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas. Prokuroras Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gavęs informaciją apie asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, ne kiekvienu atveju turi pagrindą manyti, kad aktas pažeidžia viešąjį interesą ir kad yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pažeidimą ir nuo jo pradedama skaičiuoti kreipimosi į teismą termino pradžia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-404-415/2018). Nustatyta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2018 m. vasario 7 d. iš Valstybinės miškų tarnybos gautas 2018 m. vasario 2 d. raštas Nr. R2-182, kuriame pateikti duomenys dėl galimų pažeidimų atkūrus nuosavybės teises į Kretingos mieste esančius valstybinės reikšmės miškų plotus. Pareiškėjas, gavęs informaciją apie galimus imperatyvių teisės normų pažeidimus ir atlikęs tyrimą, skundą teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleisdamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. 

Proceso šalims nagrinėjamoje byloje teigiant, jog turi būti taikoma ieškinio senatis, nes nuo administracinių aktų priėmimo praėjo nepagrįstai ilgas laiko tarpas kreiptis į teismą dėl viešo intereso gynimo (9 metai po administracinių aktų priėmimo), ir kad  Valstybinė miškų tarnyba galimai iki 2017 m. lapkričio 24 d. vykusio parengto projekto viešo svarstymo žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikšmės miško patekimą į ginčo sklypą, nurodytina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo naujausią praktiką, viešasis interesas, kai kuriais atvejais, kai siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, gali būti ginamas net ir tais atvejais, jei yra praleistas ieškinio senaties terminas. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, administracinis aktas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, kuriuo iš esmės paneigiami konstituciniai turto, esančio išimtine valstybės nuosavybe disponavimo ir tokios nuosavybės teisės apsaugos principai, nesukuria civilinių teisių ir pareigų, taigi negali būti ginamos, o turtas, turintis išimtinės valstybės nuosavybės teisinį statusą, grąžinamas valstybei teisingai atlyginant sąžiningiems asmenims, jį įgijusiems, taikant restitucijos taisykles ir civilinį teisinį ieškinio senaties institutą nepaisant to, kiek metų yra praėję nuo administracinio akto priėmimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4507-415/2018). Skundžiami administraciniai aktai priimti 2008 m. birželio 12 d., o pareiškėjas prašymą teismui padavė 2018 m. kovo 7 d., t. y. nepraleidęs bendrojo prašymo padavimo termino, numatyto ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje.  Prokuroras prašymą teismui padavė nepraleidęs vieno mėnesio termino, todėl nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl šio termino praleidimo arba atnaujinimo. Aplinkybė, kad Valstybinė miškų tarnyba galimai anksčiau žinojo apie 0,11 ha valstybinės reikšmės miško patekimą į ginčo sklypą ir neinicijavo teisminio proceso, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškinio senatį ar praleistą terminą prašymui paduoti, nes prokurorui kreipimosi termino pradžia dėl viešojo intereso gynimo skaičiuojama tik nuo to momento, kai yra surenkama ar turėjo būti surinkta pakankamai duomenų apie viešojo intereso pažeidimą. Byloje nėra duomenų, kad prokuroras anksčiau žinojo apie galimai patenkantį 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą į privatų žemės sklypą. Procesų šalių argumentai dėl  praleisto prašymo padavimo, ieškinio senaties taikymo pripažįstami nepagrįstais. 

Iš bylos duomenų matyti, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ 1 punktu ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 1 punktu A. V. M. atkūrė nuosavybės teises į žemę, grąžindamas natūra laisvą (neužstatytą) 0,9800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant į penkis sklypus, iš kurių vienas – 0,1613 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), o unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimu taip pat patvirtinti pertvarkyto žemės sklypo nustatyti kadastriniai duomenys pagal  matininko E. P. 2013 m. sausio 25 d. parengtus žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatsiejamos šio sprendimo dalys. 

Ginčas kyla dėl to, kad Klaipėdos apskrities viršininko priimtais administraciniais aktais buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) 0,9800 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), į kurią pateko 0,11 ha valstybinės reikšmės miško.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2006 m. lapkričio 21 d. iki 2009 m. gegužės 26 d.) 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad miškas arba vandens telkinys grąžinamas natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus mišką ir vandens telkinius, pagal šio įstatymo 13 straipsnį priskirtus valstybės išperkamiems, taip pat buvusio miško ir vandens telkinių plotus, kurių šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose reglamentuota, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams, taip pat, jeigu jie priskirti miestų miškams. Miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais tvirtina Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise priklauso: žemės gelmės, taip pat valstybinės reikšmės vidaus vandenys, miškai, parkai, keliai, istorijos, archeologijos ir kultūros objektai. Pagal Miškų įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalies nuostatas, mišku laikomas ne mažesnis kaip 0,1 ha žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, kita miško augalija, taip pat išretėjęs ar dėl žmogaus veiklos bei gamtinių veiksnių netekęs augalijos. Miestų miškai ir kiti miškai, Vyriausybės sprendimu priskirti valstybinės reikšmės miškams, laikomi valstybinės reikšmės miškais, išimtinės nuosavybės teise jie priklauso Lietuvos Respublikai (Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2, 6 punktai). Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d.) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklauso žemė, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka priskirta: <...> 4) valstybinės reikšmės miškams ir parkams. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Lietuvos valstybei išimtine nuosavybės teise priklausančios žemės įsigyti savivaldybių ar privačion nuosavybėn negalima.

Remiantis Valstybinės miškų tarnybos 2018 m. vasario 2 d. raštu Nr. R2-182, 2018 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 81594 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas), 2018 m. vasario 1 d. pažyma Nr. 81593 apie tekstinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis (taksaciniai rodikliai), 2017 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. 1208, nustatyta, kad į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), patenka 0,11 ha Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinio valstybinės reikšmės miško sklypo dalis. Pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo 35 taksacinio sklypo plotas 0,60 ha. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje 2017 m. gruodžio 12 d. akte Nr. 1208 nurodyti duomenys patvirtina, jog Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo taksacinis sklypas atitinka miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Nustatyta, jog nuosavybės teisių atkūrimo metu miško sklypas buvo Kretingos miesto teritorijoje ir buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo pakeitimo“, todėl atsakovės NŽT argumentai, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, nebuvo įmanoma nustatyti, kad į planuojamą sugrąžinti natūrą žemės sklypą patenka 0,11 ha ploto valstybinės reikšmės miško, laikytini nepagrįstais. Aptarti įrodymai patvirtina, kad 0,11 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotus Kretingos miškų urėdijos Kartenos girininkijos 745 kvartalo taksacinį sklypą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 713 priskirtas valstybinės reikšmės miškui.

 Teisėjų kolegija įvertinusi minėtas teisės aktų nuostatas ir byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad Klaipėdos apskrities viršininkas administraciniais aktais atkūrė nuosavybės teises į 0,9800 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini),  neteisėtai į 0,11 ha dalį, patenkančią į valstybinės reikšmės mišką,  todėl Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalys, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. V. M.į žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško, pažeidžia Konstitucijos 47 straipsnį, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 6 ir 13 straipsnius, Žemės įstatymo 6 straipsnį. Administracinių aktų dalys naikintinos kaip neteisėtos ir nepagrįstos, vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.  

 Pagal bylos duomenis A. V. M. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., padovanojo savo sūnums R. M. ir A. M. lygiomis dalimi. NŽT Kretingos skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 14SK-(14.14.110.)-281 pertvarkius 0,98 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į penkis žemės sklypus, vienas iš šių sklypų, t. y. naujai suformuotas 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kuriam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir adresas – (duomenys neskelbtini), ir kuris 2013 m. balandžio 29 d. turto padalinimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-2640 pagrindu atiteko A. M., 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., buvo parduotas D. M. ir B. M. D. M. ir B. M. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., dovanojo dukrai L. P.

Lietuvos Respublikos CK 4.7 straipsnyje numatyta, kad išimtine valstybės nuosavybe valstybei priklausantys daiktai yra išimti iš civilinės apyvartos, o tai reiškia kad negali būti perleidžiami, todėl jie negali būti nuosavybės teisių perleidimo sandorių dalykas. CK 6.157 straipsnyje nurodyta, kad šalys negali savo susitarimu pakeisti, riboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantys sandoriai, jei jie sudaryti, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

Teismui pripažinus, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) ir 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalys, kuriais atkurtos nuosavybės teisės A. V. M. į žemės sklypą (buvęs kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško,  yra neteisėtos, nes prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, naikintini jų pagrindu sudarytų sandorių dalys: 1) 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 2) 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalis, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas; 3) 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalis, kuria L. P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas.

 Sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl restitucijos taikymo, nurodytina, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas, o jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (pradinę padėtį) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011, 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-165/2012).  Šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Restitucijos klausimas sprendžiamas panaikinus administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas yra valstybės pareiga. Nagrinėjamoje byloje nuosavybės teisių atkūrimo procesas yra pasibaigęs, restitucija taikytina valstybei ir paskutiniesiems turto įgijėjams, iš kurių turtas natūra grąžintinas valstybei, nes priešingu atveju šių turto įgijėjų padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o valstybės – atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). CK 6.146 straipsnis numato, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims.

Prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsakovų sąžiningumo įsigyjant ginčo nekilnojamąjį turtą, neginčija. Byloje nėra duomenų, kad pretendentai elgėsi neteisėtai. Nuosavybė buvo atkurta  natūra turėtoje vietoje, todėl panaikinus skundžiamus aktus padėties atkūrimas neįmanomas, nes nuosavybė toje vietoje negali būti grąžinta. Teisėjų kolegija vertina, kad sąlygos, kuriomis atsakovai netenka savo nuosavybės teisių į žemės sklypų atitinkamas dalis, uždėjo  jiems pernelyg didelę asmeninę naštą, todėl valdžios institucijos ir teismas šiuo atveju privalo užtikrinti teisingos pusiausvyros tarp visuomenės intereso poreikių ir atsakovų teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Pagrindinis viešasis interesas yra atkurti teisingumą ir pagarbą teisinei valstybei. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmeniui, kurio sąžiningumas nepaneigtas, buvo atkurtos nuosavybės teisės į valstybinės reikšmės mišką, vėliau dovanojimo, pirkimo būdu turtą įgijus kitiems asmenims, kurių sąžiningumas taip pat nepaneigtas, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų asmens teisių į nuosavybės apsaugą, asmens teisių į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Valstybė turi prisiimti su restitucijos taikymu susijusius neigiamus padarinius, o susijusiam fiziniam asmeniui turi būti taikomi minimaliai negatyvūs turto sugrąžinimo valstybės nuosavybėn padariniai. Tokia teismo pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (pvz., 2016 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016). Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio inter alia (be kita ko) privalu atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos nuostatas. Pagal EŽTT jurisprudenciją kompensacijos sąlygos pagal atitinkamus įstatymus priklauso nuo vertinimo, ar ginčijama priemonė taikoma atsižvelgiant į reikiamą teisingą pusiausvyrą ir, svarbiausia, ar ji neužkrauna asmeniui neproporcingos naštos (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07). Nuosavybės atėmimas nesumokėjus pagrįstai su jos verte susijusios kompensacijos paprastai laikomas neproporcingu apribojimu, nepateisinamu Konvencijos 1 Protokolo 1 straipsnio prasme. Pusiausvyra paprastai būna pasiekiama tais atvejais, kai asmenims, iš kurių buvo atimta nuosavybė, sumokama tokia kompensacija, kuri yra pagrįstai susijusi su to turto rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo metu (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07), t. y. kompensacijos dėl nuosavybės teisės į žemę panaikinimo dydis turi būti skaičiuojamas pagal nuosavybės vertę jos praradimo dieną (EŽTT 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 45092/07). Tokia EŽTT suformuota pozicija remiasi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016 ir kt). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenų matyti, jog nekilnojamojo turto – žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė 2018 m. sausio 1 d. yra 20 100 Eur.  Įvertinus šiuos duomenis sprendžiama, kad  ginčo valstybinės reikšmės miško sklypo, kurio plotas 0,11 ha, vertė yra 13 707,38 Eur.  Atsakovei L. P. teismas buvo pasiūlęs pateikti įrodymus dėl šio turto vertės. Ji nepateikė tokių įrodymų ir sutinka su prašyme nurodyta kompensuojamąja žemės sklypo verte. Taikant restituciją natūra ir grąžinant žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalį 0,11 ha, kurioje yra valstybinės reikšmės miškas, Lietuvos valstybei  iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, priteistinas atsakovei L. P. 13 707,38 Eur patirtas turto netekimo išlaidų atlyginimas.

      Pareiškėjo prašymas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2, 4 punktais.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tame tarpe reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atsakovai A. M., A. V. M. ir R. M.  atsiliepimu ir jų atstovė prašė prašymą nepatenkinti, pareiškėjo prašymas patenkintas visiškai, todėl nėra pagrindo tenkinti jų prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo. Prašymas  dėl išlaidų atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ABTĮ 84-88  straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Patenkinti pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą,

panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 4-4139-(1.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Kretingos mieste“ dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini),

panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2008 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. 1192 dalį, kuria A. V. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant jam natūra 0,11 ha valstybinės reikšmės miško žemės plotą 0,9800 ha ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini),

panaikinti 2010 m. kovo 18 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. 1208, patvirtintos Kretingos rajono 1-ojo notaro biuro notarės S. D. N., kurios pagrindu A. V. M. padovanojo R. M. ir A. M. lygiomis dalimis 0,9800 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį, kuria R. M. ir A. M. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas,

panaikinti 2013 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 2-3640, sudarytos tarp A. M. ir D. M. bei B. M., patvirtintos Palangos miesto 1-ojo notaro biuro notarės A. B., kurios pagrindu 0,1613 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas D. M. ir B. M., dalį, kuria nurodytiems asmenims buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas,

panaikinti 2015 m. sausio 26 d. dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. VK-453, patvirtintos Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarės V. K., kurios pagrindu D. M. ir B. M. dovanojo L. P. 0,1613 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), dalį, kuria L. P. buvo perleistas 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotas,

taikyti restituciją ir grąžinti natūra Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,11 ha valstybinės reikšmės miško plotą, patenkantį į 0,1613 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),

priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 13 707,38 Eur (trylika tūkstančių septyni šimtai septyni eurai ir 38 centai) patirtą turto netekimo išlaidų atlyginimą,

atmesti atsakovų A. M., A. V. M. ir R. M. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos                                                                    Laimutė Jokubauskaitė

Aušrelė Mažrimienė

Vida Stonkuvienė