Civilinė byla Nr. e2A-461-656/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02387-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.1.7.6.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) I. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus  miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimo už  akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovei B. L., trečiajam asmeniui antstolei J. B., dėl skolos priteisimo, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės B. L. visą mirusio sutuoktinio G. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2013 m. spalio 4 d. sprendimu priteistą skolą, t. y. – 70 000,00 Lt (20 273,40 Eur), 12 600,00 Lt (3 649,21 Eur) delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2013-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 735,20 Lt (502,55 Eur) bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-20 išdavė vykdomąjį raštą, kuris 2015-01-22 buvo pateiktas antstolei J. B. vykdyti. Antstolė 2016-05-26 informavo, jog skolininkas G. L. 2016-01-19 mirė, iš jo išieškota ir pervesta skolos dalis - 79,95 Eur. Nurodė, kad velionio paskolos buvo įformintos raštiškomis sutartimis, patvirtintomis notarų. Apie sutuoktinio gautas paskolas žinojo sutuoktinė B. L., kuri pati asmeniškai dalyvavo sudarant abi paskolos sutartis. Įvertinus tai, jog sandoriai dėl paskolų buvo sudaryti šeimos interesais, vadovaujantis CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 3 dalimi, darytina išvada, kad nors paskolos paimtos vieno sutuoktinio vardu, tačiau prievolės pagal paskolos sutartis pripažintinos bendromis solidariosiomis sutuoktinių prievolėmis. Pagal Testamentų registro išrašą velionio sutuoktinė atsisakė palikimo, dėl paveldimo nekilnojamojo turto į notarą kreipėsi Turto bankas. Ieškovės tvirtinimu, mirus vienam iš solidarių skolininkų, yra pagrindas priteisti įsiteisėjusiu teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-29374-863/2013 priteistą skolą iš skolininko sutuoktinės kaip solidarios bendraskolės.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad remiantis bylos duomenimis paskoliniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės ir G. L. (atsakovės sutuoktinio, kuris šiuo metu yra miręs). Teismas remdamasis teismų praktika sprendė, kad būtent ieškovei tenka įrodinėjimo pareiga siekiant pagrįsti, kad paskolos sandoriai, sudaryti tarp ieškovės ir atsakovės sutuoktinio, yra sudaryti šeimos interesais ir šeimos poreikių tenkinimui. Teismo vertinimu, tokių įrodymų ieškovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).
3. Teismas pažymėjo, kad paskolos sutartyse nebuvo nurodyta jų paskirtis, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siuntusi pranešimus atsakovei apie sutarties vykdymą, kad pastaroji būtų įvykdžiusi nors dalį prievolės ar pan. Ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovės sutuoktinis, velionis G. L. notariškai patvirtintas paskolos sutartis sudarė dalyvaujant atsakovei, nesudaro jokio pagrindo spręsti dėl prievolės pobūdžio ir tikslo. Priešingai, byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo reiškė vienam atsakovui – G. L., B. L. nurodydama trečiuoju asmeniu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą skundė iš esmės tik dėl priteistų sumažintų delspinigių; vykdomąjį raštą pateikė vykdyti antstolei, kuri iki skolininko mirties išieškojo iš jo 79,95 Eur; sužinojusi, jog atsakovė atsisakė sutuoktinio palikimo, kreipėsi šiuo ieškiniu į teismą dėl G. L. skolos priteisimo iš jo sutuoktinės, kai skolininko palikimą priėmė Turto bankas. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovės skolą kaip iš solidarios skolininkės yra neįrodyti, todėl atmestini.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5. Teismas netinkamai interpretavo teismų praktiką. Atsakovė dalyvavo sudarant abi paskolos sutartis, todėl preziumuotina, jog paskolos buvo paimtos ne tik su sutuoktinės žinia, bet ir šeimos poreikiams tenkinti.
6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims, ją perkeldama išimtinai ieškovei. Šiuo atveju būtent atsakovei kilo pareiga įrodyti, kad sutuoktinis tokią didelę pinigų sumą skolinosi savo asmeniniams, o ne šeimos poreikiams.
7. Atsakovė padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai: Teismo išvados yra pagrįstos. Jos tvirtinimu, sutarties sudarymo metu pinigai nebuvo perduoti ir nežino, ar jie buvo perduoti. Šeimos poreikių tenkinimui pinigai nebuvo panaudoti.

              Teisėjų kolegija

              k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ieškovės apeliacinio skundo nustatytose ribose.
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. G. yra suteikusi dvi paskolas G. L.: 2006 m. spalio 9 d. paskolos sutartimi – 30 000 Lt paskolą, o 2007 m. spalio 25 d. paskolos sutartimi – 40 000 Lt paskolą. Ieškovė yra kreipusis į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolos pagal minėtas paskolas išieškojimo iš atsakovo G. L.. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu (civilinės bylos Nr.2-29374-863/2013) iš atsakovo G. L. ieškovės I. G. naudai priteista 70 000,00 Lt skolos, 12 600,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 735,20 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-20 išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, kurį ieškovė 2015-01-22 pateikė vykdyti antstolei J. B.. Antstolės teiktais duomenimis, skolininkas G. L. 2016-01-19 mirė, iš jo išieškota ir pervesta skolos dalis sudaro 79,95 Eur. Atsakovė sutuoktinio palikimo nepriėmė.
10. Apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių pagrįstumas, kuriuo prievolė pagal 2006 m. spalio 9 d. ir 2007 m. spalio 25 d. paskolos sutartis nepripažinta solidaria atsakovės su sutuoktiniu prievole. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais: teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovės ir jos sutuoktinio prievolė nėra solidari; teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bylos šalims.

                            Dėl sutuoktinių prievolės pagal paskolos sutartis solidarumo

11. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dėl to paskolos sutarčių pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidaria, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682/2013).
12. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad paskolas atsakovės sutuoktinis ėmė šeimos interesais. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimu, kuriuo skolininko ir jo sutuoktinės prievolė nebuvo pripažinta solidaria, bei šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma: paskolos sutartyse nebuvo nurodyta jų paskirtis; byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų siuntusi pranešimus atsakovei apie sutarties vykdymą, kad pastaroji būtų įvykdžiusi nors dalį prievolės; ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo reiškė vienam atsakovui – G. L., atsakovę nurodydama trečiuoju asmeniu; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 4 d. sprendimą skundė iš esmės tik dėl priteistų sumažintų delspinigių.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados dėl atsakovės prievolių pagal paskolos sutartis solidarumo (CK 3.109 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovė žinojo apie sutuoktinio paimtas paskolas, dalyvavo pas notarą jas imant, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad paskolos paimtos būtent šeimos poreikiams tenkinti, juo labiau, kad ieškovė civilinėje byloje Nr.2-29374-863/2013 neįrodinėjo sutuoktinių solidarios atsakomybės.

                                          Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo

14. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių. Ieškovė mano, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybę dėl paskolos panaudojimo šeimos interesais turi įrodyti būtent ieškovė. Ieškovės tvirtinimu, teismas neteisingai interpretavo teismų praktiką.
15. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, kreditoriui įrodinėjant vienam sutuoktiniui suteiktos paskolos panaudojimą šeimos reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-221-611/2017). Teismas nurodė, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Kasacinis teismas nurodė, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartis nepriskiriama prie sandorių, kuriais yra įgyvendinamos paskolos gavėjo, kaip bendro turto savininko, teisės. Tai reiškia, kad kreditorius, siekdamas su vienu iš sutuoktinių sudarytą paskolos sutartį pripažinti bendra sutuoktinių prievole, negali remtis CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija, o turi įrodyti bendros prievolės sąlygas pagal CK 3.109 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012). Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad iš CK 3.109 straipsnio nuostatų išplaukia kreditoriui tenkanti procesinė pareiga įrodyti bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) ir toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Taigi, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis), o nagrinėjamos bylos atveju tokia pareiga tenka ieškovei.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai) ar nukrypo nuo teismų praktikos aktualiu šiai bylai klausimu.
17. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio ir (ar) faktinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos               Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

              n u t a r i a :

Apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

              Teisėjai                                                                                                                       Andrius Ignotas

                                                                                                                        Jadvyga Mardosevič

                                                                                                                                     Alma Urbanavičienė