Civilinė byla Nr. e2-21272-1098/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15515-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.6.5

(S)

       VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei,

dalyvaujant ieškovui V. V. V., jo atstovei advokatei Aušrai Vaišnorienei,

atsakovės Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijos atstovams bendrijos pirmininkui Viktorui Juodžiui ir advokatei Dovilei Boguševičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. V. V. ieškinį atsakovei Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijai dėl visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu,

Teismas

nustatė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas V. V. V. (toliau – ieškovas) 2019 m. gegužės 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), bendrijai (toliau – bendrija arba atsakovė), prašydamas pilna apimtimi nuo 2019 m. vasario 20 d. pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolą ir jo nutarimą dalyje, t. y. 4 darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą dėl 11,00 Eur bendrijos mėnesinio įnašo nustatymo ir juo remiantis patvirtintą 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatą (el. b. 1 t., l. 1-2).

2.       2019 m. rugsėjo 19 d. ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį bendrijai, prašydamas pilna apimtimi nuo 2019 m. vasario 20 d. pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu dėl 11,00 Eur bendrijos narių mėnesinio įnašo dydžio nustatymo ir juo remiantis patvirtintą 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatą (el. b. 1 t., l. 109-113).

3.       Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Garažų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruoja bendrija. 2019 m. vasario 20 d. įvyko bendrijos narių pakartotinis susirinkimas, kuriame ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo priimti sprendimai dėl mėnesinio įnašo dydžio garažo savininkams nustatymo ir remiantis tuo įnašu sudarytos 2019 pajamų-išlaidų sąmatos patvirtinimo. Bendrijos nariams 28 balsavus už (25 plius 3 balsavo raštu) buvo nutarta „Patvirtinti 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatą, nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams mokėti 11 Eur mėnesinį įnašą už garažą, iš jų kaupiamos lėšos sudaro 2,91 Eur mėn“. Ieškovo teigimu, ginčo pastate yra skirtingo ploto garažai nuo 17,10 m2 iki 20,06 m2. Ploto skirtumas tarp didžiausio ir mažiausio garažo sudaro 17,31 proc., atitinkamai ir didelių garažų savininkams eksploatavimo mokestis yra mažesnis. Pastate taip pat yra kitos patalpos, kurios nėra registruotos nekilnojamo turto registre, joms nėra suteikti unikalūs numeriai, tačiau jos yra faktiškai naudojamos. Bendras šių naudojamų patalpų plotas yra 162,88 m2. Ieškovo vertinimu, šios patalpos, kurių dokumentai nėra sutvarkyti, yra faktiškai naudojamos, ką patvirtina bendrijos 2019 m. vasario 20 d. protokolas, kuriame numatytos pajamos už sandėliukų nuomą, tačiau šioms patalpoms nėra nustatytas eksploatavimo mokestis, taip pat patvirtina bendrijos 2018 m. balandžio 11 d. ir 2019 m. vasario 20 d. protokolų sąmatos, kuriose numatytos pajamos iš sandėliukų nuomos. Bendrijos pakartotinis narių susirinkimas visiems garažų savininkams nustatė vienodą mėnesio mokestį, tačiau nenustatė mokesčio kitų patalpų naudotojams. Ieškovo teigimu, toks bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 punktui, kuris nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Bendrija, nustatydama neproporcingą mokestį garažo savininkams pagal jų turimą plotą, diskriminavo garažų savininkus, kurie turi mažesnį garažo plotą. Be to, bendrija nustatytą fiksuotą mokestį taiko tiek bendrijos nariams, tiek garažų savininkams, kurie nėra bendrijos nariai.

4.       Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotiniame susirinkime buvo svarstomas klausimas dėl metinės pajamų ir išlaidų sąmatos patvirtinimo. Svarstant šį klausimą bendrijos nariams apie visuotinį susirinkimą turi būti pranešama raštu, tačiau ieškovas tokio pobūdžio pranešimo nebuvo gavęs, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos daugiabučio gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 punktui. Minėtame susirinkime ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo į vieną klausimą apjungti du atskiri klausimai dėl įnašo dydžio už garažą nustatymo ir pateiktos sąmatos patvirtinimo. Susirinkimo metu buvo pateikti du variantai: balsuoti už 11,00 Eur mokestį ir patvirtinti pateiktą sąmatą ar balsuoti už 9,00 Eur mokestį ir sąmatos netvirtinti. Balsuojama buvo tik „Už“, prieš ir susilaikę balsai nebuvo skaičiuojami. Ieškovo vertinimu, taip susirinkimo dalyviai galėjo balsuoti du kartus ir sudaryti įspūdį, kad yra kvorumas. Ne susirinkimo pradžioje buvo užsiregistravę 51 bendrijos nariai iš 156 narių. Kadangi susirinkimas vyko šaltoje, tamsioje patalpoje, ieškovo teigimu, dalis bendrijos narių galėjo išeiti iš susirinkimo ir tokiu būdu galėjo nelikti kvorumo. Tai patvirtina ir susirinkimo protokole užfiksuotas faktas, kad penktas klausimas, einantis iš karto po mokesčio svarstymo, net nebuvo svarstomas, nes neliko kvorumo, kadangi susirinkimo dalyviai buvo išėję. Taigi 2019 m. vasario 20 d. visuotinis bendrijos narių susirinkimo metu ketvirtu klausimu priimtas sprendimas dėl 11,00 Eur mokesčio nustatymo ir sąmatos patvirtinimo neatitinka Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 11 ir 13 dalių bei 12 straipsnio 1 dalies, todėl yra neteisėtas.

5.       Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose pažymėjo, kad ginčijamas bendrijos narių visuotinis susirinkimas prasidėjo 18:30 val. ir tęsėsi iki apytiksliai 20:30 val. Susirinkimas vyko nešildomame gelžbetoninių garažų koridoriuje, antrame aukšte. Pastate, kuriame vyko susirinkimas, nėra garažo vartų, todėl viduje oro temperatūra buvo žemiau nulio laipsnių, drėgna, neapšviesta. Bendrijos pirmininkui iki susirinkimo ir susirinkimo metu buvo pasiūlyta pereiti į greta esančią (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kuri yra apytiksliai už 80 metrų, tačiau bendrijos pirmininkas su tokiu pasiūlymu nesutiko, priversdamas susirinkimo dalyvius dirbti higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis. Klausimas dėl mokesčio už garažų eksploatavimą buvo svarstomas susirinkimo pabaigoje. Svarstant klausimą dėl mokesčio dydžio nustatymo buvo triukšmas ir ginčai. Buvo pasiūlyta skaičiuoti mokestį nuo garažo ploto. Susirinkimui vykstant triukšmingoje, chaotiškoje ir labai šaltoje aplinkoje, ieškovas buvo įsitikinęs, kad nustatytas 11,00 Eur mokestis už 17 m2 ploto garažą, kitiems garažams atitinkamai padidinat ar sumažinant mokestį, priklausomai nuo garažo ploto. Skelbimas bendrijos skelbimų lentoje buvo pakabintas tik 2019 m. kovo 2 d. Tą pačia dieną ieškovas gavo elektroninį laišką iš R. S. su nufotografuotu susirinkimo protokolu (be priedų, dalyvių sąrašo, balsavimo raštu ir kitų bendrijos susirinkimo protokolo dalių). Ieškovo teigimu, tik 2019 m. kovo 2 d. jis sužinojo, kad mokestis už garažą yra patvirtintas vienodas, nepriklausomai nuo garažo ploto ir suvokė, kad toks bendrijos narių visuotinio susirinkimo sprendimas yra neteisėtas, todėl 2019 m. gegužės 21 d. kreipdamasis į teismą su ieškiniu nepraleido ieškinio senaties termino. Jeigu teismas nuspręstų, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovas prašo viena diena praleistą terminą atnaujinti.

6.       Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį, prašo patikslintą ieškinį atmesti, ieškinio reikalavimams taikyti ieškinio senatį, paskirti ieškovui 600,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 50 procentų skirti atsakovei, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t., l. 176-180).

7.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010). Atsakovės teigimu, apie egzistuojantį trijų mėnesių terminą bendrijos susirinkimo nutarimams ginčyti, ieškovui yra žinoma, nes šis klausimas buvo keliamas ir kitose tarp šalių nagrinėtose bylose (pvz.: Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-18931-905/2017). Ieškovo įvardijamos kaip netinkamos ginčijamo bendrijos narių susirinkimo organizavimo sąlygos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, todėl, atsakovės nuomone, turėtų būti vertintinos kaip ieškovo gynybinė pozicija, siekiant išvengti senaties termino taikymo pasekmių. Atsakovės vertinimu, ieškovas apie ginčijamus bendrijos narių 2019 m. vasario 20 d. visuotinio susirinkimo nutarimus sužinojo susirinkimo dieną, kadangi pats asmeniškai dalyvavo šiame susirinkime.

8.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose taip pat nurodė, kad ginčijamas bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimas visiems garažų savininkams nustatyti vienodo dydžio mėnesio mokestį nepriklausomai nuo garažo ploto, nepažeidžia ir negali pažeisti teisėtų ieškovo interesų. Ne pirmą kartą kreipdamasis su ieškiniu dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais nesant jokio realaus jo teisių pažeidimo, ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja subjektine teise, gaišindamas teismo darbą daro žalą ir bendrijai, eikvodamas jos lėšas bylinėjimuisi, todėl, atsakovės nuomone, teismas turėtų atsisakyti tenkinti ieškinį vien šiuo pagrindu (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Teismui pripažinus, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, atsakovė prašo ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi visi garažai yra labai panašaus ploto, jau metais anksčiau nei ginčijamas susirinkimas, t. y. 2018 m. balandžio 11 d. vykusio bendrijos visuotinio narių susirinkimo metu buvo nutarta nustatyti fiksuotą 9,00 Eur dydžio mėnesio nario mokestį, o ginčijamame 2019 m. vasario 20 d. susirinkime mokestis tik buvo padidintas iki 11,00 Eur, įskaitant 2,91 Eur kaupiamųjų lėšų sumą tame skaičiuje. Atsakovės teigimu, ginčijamo bendrijos narių visuotinio susirinkimo darbotvarkės ketvirtu klausimu priimti sprendimai yra tiesiogiai įstatymo priskirti bendrijos narių visuotinio susirinkimo kompetencijai, kuris sprendimas dėl įmokų dydžio nėra ribojamas nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto plotu ar kitomis aplinkybėmis. Atsakovės manymu, ieškinyje nurodyta bendraturčių pareigas reglamentuojanti CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma galėtų būti taikoma tik sprendžiant dėl bendrijos išlaidų paskirstymo nariams teisėtumo, t.y. ar bendrų išlaidų dalis, kurią bendrija priskirtų ieškovui ir reikalautų šio atlyginti, neviršija ieškovo turimo nekilnojamojo turto ploto, kas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas tik bendrijos lėšų (bendrijos lėšas remiantis įstatų 56.1. punktu sudaro ir tikslinės patalpų savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objekto, techninės priežiūros (eksploatavimo) ir kitoms išlaidom apmokėti) dydžio nustatymo (o ne išlaidų paskirstymo nariams) klausimas. Atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio argumentais, kad bendrijos valdomame pastate yra taip pat kitų patalpų (sandėliukų), kurioms nėra nustatytas eksploatavimo mokestis. Atsakovės teigimu, šios patalpos yra bendrijos administruojamos bendrojo naudojimo patalpos, kurių negalima suformuoti kaip atskirų nekilnojamųjų daiktų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka, jų savininkais yra visi bendrijoje esančių garažų savininkai. Būtent patalpų savininkai (ne naudotojai) privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje dalyvauti darant išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams ir rinkliavoms, kiekvienas iš savininkų proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendro naudojimo nuosavybe, taip pat privalo dalyvauti darant išlaidas jai išlaikyti ir išsaugoti, taip pat mokesčiams, rinkliavoms ir kitiems mokėjimams, susijusiems su bendrų objektų privaloma priežiūra (CK 4.86 straipsnio 1 dalis).

9.       Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose atkreipia dėmesį, kad ieškovas nenurodo jokių materialaus pobūdžio pažeidimų, dėl kurių turėtų būti pripažinta negaliojančia 2019 m. pajamų-išlaidų sąmata, todėl šis ieškinio reikalavimas turi būti atmestinas kaip nepagrįstas. Taip pat atsakovė nesutinka su patikslinto ieškinio argumentais, kad buvo pažeista 2019 m. vasario 20 d. susirinkimo organizavimo tvarka, nes jis esą nėra gavęs pranešimo apie apie planuojamą bendrijos susirinkimą. Tiek ieškovas, tiek kiti bendrijos nariai ginčo susirinkime faktiškai dalyvavo, ieškovas neginčija kvorumo buvimo susirinkimo pradžioje, todėl, akivaizdu, apie jį nariai buvo informuoti. Bendrijos įstatų 31 punkte numatyta, kad jeigu susirinkimo darbotvarkėje numatyta rinkti ar atšaukti bendrijos valdymo organą, keisti bendrijos įstatus, svarstyti bendrijos reorganizavimo ar likvidavimo klausimus, metinę bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatą apie susirinkimą bendrijos nariams pranešama raštu šių įstatų skirsnio bendrijos pranešimai ir skelbimai nustatyta tvarka. Pranešimai ir kiti dokumentai išsiunčiami registruotu paštu bendrijos nario (patalpų savininko) gyvenamosios vietos adresu ar kitu adresu, jeigu bendrijos narys (patalpų savininkas) yra raštu informavęs bendrijos valdymo organą apie kitą adresą dokumentų įteikimui (Bendrijos įstatų 74.2. punktas). Taip pat pranešimai ir kiti dokumentai gali būti įteikiami, įmetant juos į bendrijos narių (patalpų savininkų) pašto dėžutes, apie šio veiksmo įvykdymą surašant aktą, kurį pasirašo bendrijos pirmininkas ir ne mažiau kaip du bendrijos nariai, arba surašant aktą su trijų bendrijos narių parašais, kai pranešimą įteikia ne bendrijos valdymo organas (Bendrijos įstatų 74.3. punktas). Atsakovės teigimu, teismui pateiktas 2019 m. sausio 23 d. aktas Nr. 1 patvirtina pranešimų įteikimą garažų savininkams bendrijos įstatų 74.3. punkte nustatyta tvarka, kaip ir narių informavimą 2019 m. sausio 22 d. iškabinant pranešimą bendrijos skelbimų lentoje tiek apie šaukiamą pirminį 2019 m. vasario 6 d. susirinkimą, tiek apie prireikus organizuojamą pakartotinį 2019 m. vasario 20 d. susirinkimą. Argumentai dėl kvorumo buvimo balsuojant grindžiami tik ieškovo prielaidomis, esą susirinkimo eigoje bendrijos nariai galėjo išsiskirstyti, todėl ieškovui nepateikus į bylą jokių įrodymų, kad protokole užfiksuoto narių, priimančių sprendimus ginčijamais klausimais, skaičiaus nebuvo, šie ieškovo teiginiai teismo turėtų būti vertinami kritiškai.

10.       Teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys palaikė savo pozicijas, išdėstytas procesiniuose dokumentuose.

11.       Ieškovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad neginčija bendrijos garažų savininkams nustatyto mėnesinio įnašo dydžio, tačiau ginčija patį principą, kaip toks dydis buvo nustatytas. Ieškovo vertinimu, į bylą pateiktas neoriginalus aktas, kuriuo bendrijos nariai neva buvo informuoti apie ginčo bendrijos narių pakartotinį susirinkimą. Ginčo susirinkimo metu balsavo 22 nariai, 3 balsavo raštu, viso 25 nariai. Susirinkimo metu ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo sprendžiami kartu du atskiri klausimai, kas apsunkino tinkamai įvertinti, kokie nutarimai priimami. Ginčijama pajamų-išlaidų sąmatą pažeidžia jo turtinius interesus. Anot ieškovo, sąmata nepagrįstai padidėjo 11 000,00 Eur, darbo užmokesčiui nustatyta 34 000,00 Eur suma nepagrįstai didelė, iš UAB Bitė gaunamos pajamos nepagrįstai mažos.

12.       Teismo posėdyje apklaustas bendrijos pirmininkas Viktoras Juodis paaiškino, kad pajamų-išlaidų sąmata su joje nurodytas sumas patvirtinančiais duomenimis iš pradžių teikiama valdybai. Ginčijamoje pajamų-išlaidų sąmatoje nurodytos sumos yra pagrįstos. Su UAB Bitė sutartis sudaryta 2011 metais, sutarta, kad bus mokamas 367,00 Eur mokestis į mėnesį. Sąmatos trečiame punkte numatytas nuomos mokestis už ventiliacijos šachtas, o ne sandėliukus, todėl unikalūs numeriai ir nesuteikti. Sąmatoje nustatytos išlaidos darbo užmokesčiui numatytos keturiems budėtojams, buhalterei ir pirmininkui. Sargai užtikrina žmonių patekimo į garažus saugumą. Žemės mokesčio dydžius nustato atitinkamos kompetentingos institucijos. Sąmatoje numatytos išlaidos darbo ir priešgaisrinei saugai yra privalomos. Elektros instaliacijos remonto darbai jau yra atliekami, sutartys nėra sudarytos, nes nėra aišku, kiek bus kaupiamų lėšų. Dalį paslaugų pastato priežiūrai teikia pats, kas buvo patvirtinta ankstesniuose susirinkimuose. Ginčo susirinkimo metu iškilo klausimas dėl balsavimo tvarkos, kuri nebuvo iš anksto nustatyta. Sąmatos patvirtinimo ir mokesčio nustatymo klausimai buvo apjungti, kadangi nuo patvirtinto mokesčio priklauso sąmata. Nustatytas mokestis nėra per didelis, buvo išreikšta bendrijos narių valia nustatyti fiksuotą mokestį. Balsai buvo skaičiuojami tik „už“. Balsavo už 11,00 Eur ir 9,00 Eur mokesčius. Balsus skaičiavo balsų skaičiavimo komisija.

13.       Teismo posėdžio metu liudytoja J. D. paaiškino, kad bendrijos susirinkimuose atstovauja tėvo interesus. Ginčijamame bendrijos susirinkime dalyvavo, susirinkimas vyko garažo patalpose. Registruota pašto siunta nebuvo informuota apie susirinkimą, kitu būdu – nepamena. Atvykusių į susirinkimą asmenų tapatybė nebuvo tikrinama pagal asmens dokumentus, ji pasirašė sąraše pagal garažo adresą. Balsų skaičiavimas buvo netvarkingas, skaičiavo tik balsus „už“, neskaičiavo balsus „prieš“ ir „susilaikė“. Susirinkimo metu bendrijos pirmininkas informavo, kad už 11,00 Eur mokestį 3 balsavo raštu ir 22 balsavo vietoje. Kiek pamena, balsuota buvo už 11,00 Eur ir 9,00 Eur dydžio mokesčius. Pasiūlymai dėl mokesčio nustatymo buvo pateikti keli, bet labai neaiškiai. Pati nesuprato už kokio dydžio mokestį (11,00 Eur ar 9,00 Eur) balsuoja. Susirinkimo vidury nebuvo pusės atvykusių asmenų, kurie buvo susirinkimo pradžioje. Susirinkimo metu buvo daromas garso įrašas. Ginčijamo susirinkimo protokolą gavo 2019 m. kovo mėnesį.

14.       Teismo posėdžio metu liudytoja R. S. paaiškino, kad dalyvavo ginčijamame bendrijos narių pakartotiniame susirinkime. Susirinkimo metu nesuprato, kaip buvo skaičiuojami balsai. Balsavo už 9,00 Eur dydžio mokestį. Skaičiuojant balsus už 11,00 Eur buvo skaičiuojami tik balsai „už“, „prieš“ ir „susilaikė“ nebuvo skaičiuojami. Iki susirinkimo pabaigos nedalyvavo visi atvykę asmenys, pati dalyvavo iki pabaigos. Sužinojo apie susirinkimą iš informacijos skelbimo lentoje, jokio laiško nebuvo gavusi. Protokolas buvo iškabintas 2019 m. kovo 2 d.

Teismas

konstatuoja:

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

15.       Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais, šalių ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovui V. V. V. asmeninės nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa-garažas (boksas), unikalus (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Garažų pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administruoja bendrija. 2019 m. vasario 20 d. įvyko bendrijos narių pakartotinis susirinkimas, kurio metu ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatą, nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams nustatyti mokėti 11,00 Eur mėnesinį įnašą už garažą, iš jų kaupiamosios lėšos sudaro 2,91 Eur/mėn.

16.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija bendrijos 2019 m. vasario 20 d. narių pakartotinio susirinkimo metu ketvirtu darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo buvo patvirtinta 2019 m. pajamų-išlaidų sąmata bei nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams nustatytas mokėti fiksuotas 11,00 Eur mėnesinis įnašas už garažą. Ieškovo teigimu, nutarimas nustatyti fiksuotą mėnesinį mokestį bei patvirtinti pajamų-išlaidų sąmatą yra neteisėtas, nes pažeidžia CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatas bei jo ir kitų bendrijos narių turtinius interesus. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka bei laikosi pozicijos, kad ieškinio reikalavimui turi būti taikomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, priešingu atveju – ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, nes priimant skundžiamą nutarimą nebuvo padaryti jokie teisės pažeidimai, taip pat nebuvo pažeisti bendrijos narių, tarp jų ieškovo, teisėti interesai.

17.       Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

18.       Kaip teisingai nurodyta atsakovės procesiniuose dokumentuose, ieškiniams dėl juridinio asmens organo priimtų nutarimų (sprendimų) apskundimo įstatyme nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis). Bendrija yra juridinis asmuo, o bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos valdymo organas (DNSBĮ 3 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 1 dalis). Bendrijos narių susirinkimo nutarimas (sprendimas) sukelia teisinių padarinių ieškovui ir būtent šis nutarimas yra ieškinio dalykas. Ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais yra įstatymų leidėjo specialiai aptartas kaip bendrojo ieškinio senaties termino išimtis, todėl spręsdamas aptariamo pobūdžio ginčą teismas privalo taikyti sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 4 dalis, 2.82 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2010, 2017 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-695/2017). CK 1.131 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

19.       Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčija juridinio asmens organo (bendrijos narių susirinkimo) nutarimą, kurio apskundimui nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių terminas. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas pateiktame patikslintame ieškinyje laikėsi pozicijos, kad jis nepraleido sutrumpinto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, teigdamas, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2019 m. kovo 2 d., kai skelbimų lentoje buvo iškabintas skelbimas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu tiek ieškovas, tiek jo atstovė pripažino, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas, kurį prašė atnaujinti dėl objektyvių priežasčių, susijusių su laiku negautu susipažinti ginčo susirinkimo protokolu.

20.       Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jei teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas terminas – atnaujinamas. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį teismas ex officio (pagal pareigas) turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; kt.). Įstatymo leidėjo nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas tam, kad būtų užtikrinamas atitinkamų teisinių santykių stabilumas, todėl, sprendžiant dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, reikia įvertinti ieškovo pažeistos teisės svarbą, kokia teisė yra pažeista, ar ji gali būti pašalinta vėlesniais juridinio asmens sprendimais, ar ginčo kilimo ir nagrinėjimo metu ši teisė dar aktuali ir kt.

21.       Bylos duomenys patvirtina, kad ginčijamas bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimas buvo priimtas 2019 m. vasario 20 d. susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ieškovas. Ieškinys dėl bendrijos 2019 m. vasario 20 d. susirinkimo metu priimto nutarimo apskundimo turėjo būti pateiktas per įstatyme nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą, t. y. 2019 m. gegužės 20 d. imtinai. Nagrinėjamu atveju ieškovas pirminį ieškinį, kuriam buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, pateikė teismui 2019 m. gegužės 22 d., t. y. kelioms dienoms praleidęs ieškinio senaties terminą.

22.       Teismas iš esmės sutinka su atsakovės pozicija, kad nagrinėjamu atveju ieškovui jau ginčijamo susirinkimo metu turėjo būti žinoma apie šiame susirinkime priimtus sprendimus, kadangi pastarasis asmeniškai susirinkime dalyvavo. Taip pat sutiktina su atsakovės argumentais, kad ieškovui turėjo būti žinomas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, taikytinas ieškiniams dėl bendrijos narių susirinkimo nutarimų teisėtumo, nes ankstesnėse šalių nagrinėjamose civilinėse bylose jau buvo keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo tokio pobūdžio ieškiniams. Tačiau, teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, su kuriomis teismas sutiko, nesudaro pagrindo atmesti ieškovo prašymą atnaujinti vos keliomis dienomis praleistą ieškinio senaties terminą. Bylos nagrinėjimo metu tiek ieškovas, tiek apklaustos liudytojos patvirtino, kad ginčo bendrijos narių pakartotinis susirinkimas vyko patalpose, kurios nebuvo pritaikytos tokio pobūdžio susirinkimui (nebuvo sėdimų vietų, pakankamai vietos, patalpų oro temperatūra neatitiko mikroklimato reikalavimų). Šių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ir bendrijos pirmininkas, aiškindamas, jog surengti susirinkimo kitose labiau pritaikytose patalpose bendrija neturėjo finansinių galimybių. Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti apklaustų liudytojų parodymais. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad pats bendrijos pirmininkas patvirtino, jog tik susirinkimo metu kilo poreikis spręsti klausimą dėl balsavimo tvarkos nustatymo, kas patvirtina, jog susirinkimo eiga aiškiai nebuvo apibrėžta.

23.       Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog susirinkimo metu priimti nutarimai susirinkime dalyvavusiems asmenims turėjo būti žinomi, bet jų priėmimo aplinkybės (kiek asmenų dalyvavo, kiek balsavo už atitinkamą nutarimą ir pan.) dėl galimai netinkamų susirinkimo sąlygų, papildomai sprendžiamų organizacinių klausimų, galėjo būti neaiškios, todėl tik susipažinę su skelbimų lentoje iškabintu protokolu minėti asmenys galėjo tinkamai įvertinti, ar priimti nutarimai pažeidžia jų ar bendrijos teises ir teisėtus interesus bei spręsti klausimą dėl galimai pažeistų teisių gynimo kreipiantis su ieškiniu į teismą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas ir apklaustos liudytojos nurodė, kad bendrijos skelbimas su protokolu  skelbimų lentoje buvo iškabintas 2019 m. kovo 2 d. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė, nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtas skelbimas su protokolu buvo iškabintas anksčiau (CPK 178 straipsnis). Padarydamas tokią išvadą teismas nesivadovauja atsakovės pateikta bendrijos pirmininko daryta skelbimo lentos nuotrauka su metaduomenimis, kuria atsakovė įrodinėjo aplinkybes, jog protokolas buvo iškabintas 2019 m. vasario 23 d., kadangi pateikta nuotrauka nėra tinkamos kokybės (labai smulkaus formato), neįžvelgiama nuotraukoje užfiksuota informacija, nėra aišku, kaip ir kada buvo padaryta ši nuotrauka, kokias technines priemones panaudojant padaryta nuotrauka buvo perkelta į telefono duomenis ir pateikta teismui. 

24.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į nagrinėjamu atveju taikytino senaties termino sutrumpintą trukmę, ginčo esmę, į tai, kad šalių ginčas yra netiesiogiai susijęs su kitų bendrijos narių teisėtais interesais, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipus, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje socialinis teisingumas užtikrinti realią galimai pažeistų ieškovo subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, kurį apsaugoti yra ieškinio senaties paskirtis. Tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.131 straipsnio 2 dalį bei atnaujinti ieškovo praleistą ieškinio senaties terminą.

25.       Atnaujinus ieškovui praleistą ieškinio senaties terminą, toliau pasisakoma dėl prašomo pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotiniame susirinkime ketvirtu darbotvarkės klausimu priimto nutarimo patvirtinti 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatą, nuo 2019 m. kovo 1 d. garažų savininkams nustatyti mokėti 11,00 Eur mėnesinį įnašą už garažą, iš jų kaupiamosios lėšos sudaro 2,91 Eur/mėn., teisėtumo.

26.       Juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuoja CK 2.82 straipsnio 4 dalis, kurioje įtvirtinta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Šioje teisės normoje įtvirtinti trys juridinių asmenų organo sprendimų peržiūrėjimo pagrindai: prieštaravimas imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo bei sąžiningumo principams.

27.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ši įstatymo nuostata įtvirtina savarankiškus juridinių asmenų organų sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindus ir tiesiogiai nesieja jų su sandorių negaliojimo pagrindais, o tai reiškia, kad tais atvejais, kai yra ginčijami juridinių asmenų organų sprendimai, nepriskirtini prie sandorių, taikytina CK 2.82 straipsnio 4 dalis ir joje įtvirtinti sprendimų pripažinimo negaliojančiais pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2009; 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2011).

28.       Ieškovas įrodinėja, kad ginčijamas bendrijos narių pakartotinio susirinkimo nutarimas prieštarauja CK 4.82 straipsnio 3 dalies punktui, kuris nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, t. y. dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymų normoms. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju bendraturčių pareigas reglamentuojanti CK 4.82 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma, nes ši teisės norma taikoma tik sprendžiant klausimą dėl bendrijos išlaidų paskirstymo nariams teisėtumo.

29.       Bendrijos įstatų 5 punkte nustatyta, kad savo veikloje bendrija vadovaujasi CK, Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymu (toliau – DNKPSBĮ), kitais įstatymais, teisės aktais ir bendrijos įstatais. Bendrija įgyvendina dalimis (patalpomis) privatizuotų garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka garažams priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu.

30.       CK

31.       Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNKPSBĮ) 25 straipsnio 1 dalies 1 punktą bendrijos lėšas sudaro tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti. Pajamos, gautos naudojant butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus, butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams paskirstomos proporcingai jų turimai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų daliai ir (arba) naudojamos pastatui (pastatams) atnaujinti (25 straipsnio 2 dalis).

32.       DNKPSBĮ 10 straipsnio 1 dalies 8 punktas numato, kad visuotinis susirinkimas tvirtina įmokų, skirtų bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) ar kitoms išlaidoms apmokėti, tarifus; įmokas arba jų apskaičiavimo tvarką kaupiamajam pastato ar jo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo fondui arba investiciniam naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų sukūrimo fondui sudaryti ir nustato šių lėšų naudojimo tvarką. Tos pačios teisės normos 12 punkte numatyta, kad visuotinis susirinkimas tvirtina kitas įmokas, susijusias su bendrijos administravimu, bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, jeigu bendrijos įstatuose nenustatyta kitaip.

33.       Bendrijos įstatų 27 punkte numatyta, kad visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetencija atitinka DNKPSBĮ nustatytą visuotinio bendrijos narių susirinkimo kompetenciją. Tai reiškia, kad kaupiamųjų įmokų dydžius, jų mokėjimo sąlygas ir tvarką nustato bendrijos narių visuotinis susirinkimas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.

34.       Įstatų 30 punkte numatyta, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas šaukiamas, organizuojamas, balsavimas vykdomas ir sprendimai priimami DNKPSBĮ nustatyta tvarka, išskyrus įstatuose numatytus ypatumus. Įstatų 33 punkte numatyta, kad susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė bendrijos narių ar jų atstovų, įskaitant bendrijos narius, atstovaujamus pagal balsavimo teisės perleidimo sutartis ir bendrijos narius, įstatų nustatyta tvarka iš anksto pareiškusius nuomonę raštu susirinkimo darbotvarkės klausimais. Jeigu kvorumo nėra, laikoma, kad susirinkimas neįvyko, ir ne anksčiau kaip po dviejų savaičių turi būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, kuris turi teisę svarstyti ir priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotinis susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių.

35.       Nagrinėjamu atveju ieškovas savo procesiniuose dokumentuose nekėlė klausimo dėl kvorumo ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime, tačiau šį klausimą iškėlė teismo posėdžio metu, todėl teismas šiuo klausimu pasisako.

36.       Remiantis atsakovės pateiktu ginčo 2019 m. vasario 20 d. susirinkime dalyvavusių asmenų sąrašu, bendrijoje yra 156 nariai, taigi tam, kad pakartotinis susirinkimas būtų laikomas teisėtu susirinkime turėjo dalyvauti daugiau nei 39 bendrijos nariai. Byloje nėra duomenų, kad minėtame bendrijos narių sąraše nurodyti 156 asmenys nėra bendrijos nariai, išstojo iš bendrijos. Remiantis ginčijamo bendrijos narių pakartotinio susirinkimo protokolu, susirinkime dalyvavo 51 bendrijos narys, 3 bendrijos nariai pateikė balsavo raštu pranešimus. Bendrijos įstatuose numatyta, kad bendrijos narys gali iš anksto raštu pareikšti savo nuomonę visuotinio bendrijos narių susirinkimo klausimais, todėl trijų bendrijos narių sprendimo išreiškimas raštu buvo galimas. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovas neįrodė fakto, jog ginčo susirinkime nebuvo susidaręs kvorumas. Teismas atmeta ieškovo argumentus dėl galimai suklastotų duomenų minėtuose dokumentuose, kadangi šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikta. Nustačius, kad ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime dalyvavo daugiau nei ketvirtadalis bendrijos narių, laikytina, kad kvorumas buvo susidaręs. Šios išvados nepaneigia ieškovo argumentai, kad į susirinkimą atvykę asmenys nesulaukė susirinkimo pabaigos bei galimai galėjo nedalyvauti priimant ginčijamus nutarimus, kadangi šioms aplinkybėms pagrįsti taip pat nepateikti jokie įrodymai, be to, kvorumas nustatomas susirinkimo pradžioje bei susirinkimo metu negali būti keičiamas.

37.       Teismas, pasisakydamas dėl ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime nustatyto mėnesinio įnašo dydžio, pažymi, kad remiantis VĮ Registro centro butų (patalpų) sąrašu pastate, esančiame Sietyno g. 8B, Vilniuje, yra garažai, kurių plotas nuo 17,10 m2 iki 20,06 m2, kas iš esmės patvirtina atsakovės argumentus, kad minėtame pastate esančių garažų plotas yra panašaus ploto ir esminio skirtumo nesudaro. Priešingai nei teigia ieškovas, paskutinį kartą iki ginčijamo mėnesinio įnašo dydžio nustatymo, bendrijos 2018 m. balandžio 11 d. narių pakartotiniame susirinkime ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo patvirtintas fiksuotas 9,00 Eur nario mokestis, o ne skaičiuojamos nuo garažo ploto, kas patvirtina, jog daug anksčiau faktiškai buvo išreikšta bendrijos narių valią skaičiuoti fiksuotą, o ne proporcinga turimo garažo plotui mokestį.

38.       Kaip minėta, ieškovas iš esmės neginčija nustatyto 11,00 Eur mėnesinio nario įnašo dydžio, tačiau nesutinka su tuo, kad nustatytas fiksuotas mokestis bei tokią savo poziciją grindžia CK 4.82 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad CK 4.81–4.85 straipsniai reglamentuoja bendrosios nuosavybės teisę ir įstatyminį bendraturčių tarpusavio santykių sureguliavimo režimą, taip pat daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą. Nurodytame CK skirsnyje nėra normų, specialiai skirtų reglamentuoti tokias, kaip nagrinėjamoje byloje galbūt esanti, faktines situacijas ir teisinius santykius dėl bendrijos lėšų, kurias sudaro tikslinės įmokos, dydžio nustatymo, todėl nagrinėjam ginčui spręsti negali būti taikytinos ieškovo prašomos taikyti CK 4.82 straipsnio 3 dalies nuostatos.

39.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bendrijos narių visuotinio pakartotinio susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta nustatyti fiksuotą narių mėnesinį įnašą, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, nepažeidžia ieškovo ir kitų bendrijos narių teisių ir teisėtų interesų, todėl nėra teisinio pagrindo šios nutarimo dalies pripažinti negaliojančia.

40.       Ieškovas, prašydamas pripažinti negaliojančia ginčo bendrijos narių pakartotiniame susirinkime patvirtintą 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatą patikslintame ieškinyje nenurodė jokių argumentų, kodėl, jo vertinimu, šio klausimu priimtas nutarimas yra neteisėtas, pažeidžia jo ir kitų bendrijos narių teises ir teisėtus interesus. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas paaiškino, kad patvirtinta pajamų-išlaidų sąmata pažeidžia jo turtinius interesus, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Teismo posėdžio metu apklaustas bendrijos pirmininkas paaiškino, kodėl vienokio ar kitokio dydžio pajamos ir išlaidos priskirtos ginčijamoje 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatoje. Kaip matyti iš ginčijamos 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatos, joje išsamiai įvardintos gautinos pajamos, patirtos išlaidos, šią sąmatą patvirtinus visuotiniame bendrijos narių susirinkime, todėl laikytina, kad yra gautas daugumos sutikimas. Toks bendrijos sprendimų priėmimo būdas yra grindžiamas bendrijos narių lygiateisiškumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiškia normaliai atidžių, protingų ir tikrąją reikalų padėtį žinančių narių interesą. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamoje pajamų-išlaidų sąmatoje nustatytos gautinų pajamų ir patiriamų išlaidų dydžiai pažeidžia bendrijos narių interesus, nėra pagrindo išvadai, jog tokia sąmata, su kuria susipažinusi valdyba, negalėjo būti patvirtinta. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad nėra nuginčyti bendrijos ir trečiųjų asmenų sudaryti sandoriai, kurių pagrindu gaunamos tam tikros pajamos ir patiriamos tam tikros išlaidos.

41.       Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad ieškovas nepagrįstai prašo pripažinti negaliojančiu 2019 m. vasario 20 d. bendrijos narių pakartotinio visuotinio susirinkimo metu priimtą nutarimą 4 darbotvarkės klausimu dėl bendrijos nario mėnesinio įnašo dydžio nustatymo ir juo remiantis patvirtintos 2019 m. pajamų-išlaidų sąmatos, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

42.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė skirti ieškovui 600,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, iš kurios 50 procentų skirti atsakovei, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymą grindė argumentai, kad ieškovas ne pirmą kartą teikia nepagrįstus ieškinius, tokiais savo veiksmais nepagrįstai sukeldamas bendrijai papildomas išlaidas.

43.       CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, gali paskirti byloje dalyvaujančiam asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui.

44.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimą, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis tokiomis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę. Viena proceso šalis privalo teisiškai gerbti kitą šalį, jos teisėtus interesus. Siekdama savo tikslų ir naudodamasi savo procesinėmis teisėmis šalis negali jomis piktnaudžiauti, t. y. naudotis per didelėmis, neproporcingomis priemonėmis, darančiomis nuostolių kitai šaliai. Baudos skyrimas CPK nustatyta tvarka pateisinamas tik ypatingais atvejais, nustačius, kad asmuo sąmoningai ir kryptingai veikia prieš teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).

45.       Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nenustatė, kad ieškovas kryptingai ir sąmoningai piktnaudžiautų savo procesinėmis teisėmis. Vien tai, kad ieškovas ne pirmą kartą teikia teismui ieškinį, kuriame reiškia reikalavimus bendrijai, vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nustatytų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

46.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

47.       Atsakovės atstovė nustatytu terminu pateikė teismui prašymą dėl 480,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinių paslaugų atsakovei teikimu, atlyginimo, taip pat sąskaitą už atsakovei suteiktas teisines paslaugas bei įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų apmokėjimo faktą.

48.       Teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, kad atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl šių išlaidų atlyginimas atsakovei priteistinas iš ieškovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

        ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei Ekraninių garažų, (duomenys neskelbtini), Vilnius, bendrijai (juridinio asmens kodas 302416694) iš ieškovo V. V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                    Jelena Leščinskienė