Civilinė byla Nr. 2S-2151-560/2011

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-11758-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1., 122.3.,

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria buvo netenkintas ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui UAB „Norfos mažmena“, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo UAB „Norfos mažmena“ ieškovo naudai priteisti 33 440,93 Lt dydžio skolą, 956,83 Lt delspinigių, 420,76 palūkanų, 8,49 proc. dydžio procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovo turtą ieškinio sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-08-19 nutartimi ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepagrindė, o remdamasis suformuota teismų praktika teismas laikė, jog atsakovas yra ekonomiškai stiprus subjektas, todėl sprendė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neužtikrintų šalių interesų pusiausvyros ir neatitiktų proporcingumo principų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą bei pinigines lėšas ieškinio sumai. Nurodo, kad ieškiniu reikalaujama suma – 34 818,52 Lt yra didelė, o tai savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo vykdymą ar padaryti jį neįmanomu. Pasak ieškovo, teismas, atmesdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nevertino pareikšto ieškinio dydžio ieškovo atžvilgiu. Atsakovas piktybiškai vengdamas atsiskaityti daro didelės žalos ieškovui, jo vykdomai ūkinei – komercinei veiklai. Tuo tarpu, teismas padarė niekuo neparemtą prielaidą, kad atsakovas yra  pelningai veikianti įmonė. To nepatvirtina jokie įrodymai. Pasak ieškovo, atsakovo pajamos 2009 metais sumažėjo 123 milijonais litų, o skolos tiekėjams sudarė 98,6 milijonus litų. Bet kokie rinkos svyravimai ar ekonomikos pokyčiai neigiamai atsiliepia atsakovo ūkinei – komercinei veiklai, todėl gali kilti grėsmė atsakovo veiklos tęstinumo galimybei, įskaitant ir galimybei atsiskaityti su kreditoriais, tame tarpe ir su ieškovu. Be to, atsakovas savo veiklą pagrinde vykdo nuomojamose patalpose, šiuo metu turi daugiau nei 40 kreditorinių įsiskolinimų. Kadangi atsakovas nevaldo nekilnojamojo turto, didžioji dalis jo turto yra įkeista už kitos bendrovės kreditorinius įsipareigojimus bankams, ieškovo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo finansinė padėtis yra labai sudėtinga, o bendras atsakovo įsiskolinimas ieškovui (dėl kurio vyksta teisminiai ginčai) sudaro 1 101 730,61 Lt, todėl darytina išvada, kad šiuo metu nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankus ieškovui teismo sprendimas liks neįvykdytas.

Atsakovas UAB „Norfos mažmena“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų dėl konkrečių faktų, leidžiančių daryti prielaidą, kad nesiėmus jų, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomas. Tuo tarpu, vien reikalavimo apimtis, nevertinant jos kartu su atsakovo veiklos pobūdžiu, jo veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis UAB „Norfos mažmena“ turtinėms galimybėms įvertinti, savaime negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pasak atsakovą, jo finansinė padėtis yra labai gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, ką patvirtina pateikiami apskaitos dokumentai. Be to, atsakovas savo prievoles kitiems asmenims, taip pat ir ieškovui, vykdo tinkamai. Teismui pateikti dokumentai liudija, kad pagal ieškovo ieškinyje nurodytas sąskaitas atsakovas yra pilnai ir visiškai atsiskaitęs. Todėl, priešingai nei teigia ieškovas, nekyla grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pažymi, kad ieškovo aiškinimai, jog UAB „Norfos mažmena“ yra įkeitusi turtą už neva savo dukterinės bendrovės paskolas 86 000 000 Lt sumai, yra niekuo nepagrįsti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, todėl priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos seka, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį  privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne, todėl ieškovas turi pareigą argumentuotai pagrįsti, jog ieškinio suma yra didelė atsakovui, o teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus. Balansinės turo vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie skolininko tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz. 2010-01-07 priimtoje nutartyje, civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).

Ieškovo teigimu, reikalavimo suma (34 818,52 Lt) yra didelė ir žymi ieškovui, todėl taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Pagal teismų praktiką, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, reikšminga aplinkybė yra šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis. Kitaip tariant, taikant šią prezumpciją teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t.y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė, ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo  2007-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-532/2007, 2007-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-81/2007). Taigi, sprendžiant šį klausimą gali būti nagrinėjama, ar reikalavimo suma yra didelė atsakovui, bet ne ieškovui. Taigi, vien aplinkybė, jog reikalavimo suma yra didelė ieškovui, nėra ir negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui.

Įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, dokumentus, teismo vertinimu, darytina išvada, kad ieškovas nepateikė pakankamų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo turtinė padėtis yra prasta ir kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovo finansinė padėtis yra gera, ieškinys pareikštas ekonomiškai stipriam juridiniam asmeniui, kurio turimo turto vertė žymiai viršija jam pareikštų reikalavimų sumą, ką patvirtina byloje pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai (2009 m. ir 2010 m. balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos), iš kurių seka, jog 2009-12-31 atsakovo turtas buvo 145 646 797 Lt vertės, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 117 454 928 Lt, grynasis pelnas 2009 m. buvo 2 805 215 Lt, o pagal 2010-12-31 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovo turtas buvo 134 730 309 Lt, mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 93 388 595 bei atsakovo grynas pelnas sudarė 13 651 744 Lt. Teismas neturi pagrindo pateiktuose dokumentuose nurodytus duomenis laikyti neteisingai ar neatitinkančiais tikrovės, todėl pateiktus dokumentus laiko tinkamais įrodymais, patvirtinančiais atsakovo finansinę padėtį. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad pareikšto ieškinio suma – 34 818,52 Lt nėra didelė lyginant su UAB „Norfos mažmena“ turimu turtu, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju daryti prielaidos, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą areštuoti atsakovo turtą.

Ieškovo atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad atsakovas turi daugiau kaip 40 kreditorių bei atsakovo visa skola ieškovui sudaro 1 101 730,61 Lt, nepaneigia fakto, kad šioje byloje ieškinio suma palyginti su atsakovo turimo turto verte bei gaunamu pelnu yra labai maža ir neigiamai neįtakojanti jo finansinės padėties, nes, kaip minėta, atsakovo turto vertė daug kartų viršija ieškovo pareikšto reikalavimo dydį. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ieškovo atskirojo skundo teiginiai, kad atsakovo finansinė padėtis sunki, nes atsakovas laidavo už trečiąjį asmenį UAB „Rivona“, kuris nevykdo savo finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, ieškovas privalėjo įrodyti šią savo prielaidą, tačiau to nepadarė (CPK 12 ir 178 str.). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1577/2011, 2011 m. liepos 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1576/2011 ir 2011 m. birželio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1571/2011 taip pat buvo nustatyta, kad ieškovas neįrodė analogiškų teiginių, o teismas negali remtis vien ieškovo išdėstytomis prielaidomis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., 338 str.,

n u t a r i a:

Ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-19 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                            Dainius Rinkevičius