Civilinė byla Nr. e2A-1444-603/2021
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-25016-2019-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.;
2.6.17.; 3.3.1.14
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvydos Mardosevič ir Jūros Marijos Strumskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliančių (atsakovių) S. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „VTk Vilnius“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo G. C. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „VTk Vilnius“ ir S. S. dėl panaudos sutarties pripažinimo negaliojančia ir žalos priteisimo, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje R. S..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. C. pateikė ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „VTk Vilnius“ ir S. S., kuriame prašė: 1) pripažinti 2015 m. lapkričio 26 d. sudarytą panaudos sutartį tarp ieškovo G. C. ir atsakovų S. S. ir UAB „VTk Vilnius“ negaliojančia nuo jos sudarymo momento; 2) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „VTk Vilnius“ ir S. S. 13 175 Eur negautų pajamų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:
1.1. Su atsakove S. S. sudarę (duomenys neskelbtini) santuoką pagal (duomenys neskelbtini) teisę pasirinko atskiro turto valdymo režimą, nustatydami, kad santuokos metu įgytas turtas (taip pat ir bet kokios pajamos, gautos iš turto) yra kiekvieno asmeninė nuosavybė.
1.2. Ieškovas kartu su atsakove S. S. 2012 m. spalio 19 d. nuosavybės teise įgijo turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo žiniomis, jam su atsakove gyvenant (duomenys neskelbtini) butas visą laiką buvo naudojamas UAB „VTk Vilnius“, kurio 100 procentų akcijų savininkė ir direktorė yra S. S., ūkinei veiklai vykdyti.
1.3. Kilus 2019 m. kovo mėn. su atsakove S. S. nesutarimams dėl naudojimosi turtu paaiškėjo, jog UAB „VTk Vilnius“ be ieškovo G. C. žinios ir sutikimo patalpas atlygintinai nuomoja fiziniam asmeniui. Nurodė, kad 2019 m. kovo 11 d. pretenzija pareikalavo atsakovės UAB „VTk Vilnius“ sumokėti pusę iš nuomos santykių gautų pajamų, t. y. 14 000 Eur įsiskolinimą. Gavęs 2019 m. kovo 25 d. atsakymą į pretenziją sužinojo apie 2015 m. lapkričio 26 d. atsakovės S. S. kartu su juo sudarytą panaudos sutartį, kurios pagrindu turtą neatlygintinai ir laikinai naudotis perdavė UAB „VTk Vilnius“, o pastaroji sudaryta buto nuomos sutartimi atlygintinai suteikė teisę naudotis patalpomis fiziniam asmeniui.
1.4. Ieškovas panaudos sutarties nepasirašė, sutikimo nuomoti ir/ar subnuomoti ar kitaip naudoti jam priklausančią ½ buto dalį nėra davęs, todėl 2019 m. gegužės 2 d. atsakovams išsiuntė pranešimą, nurodydamas, jog sužinojęs apie savo teisių pažeidimą nepripažįsta panaudos sutarties sudarymo fakto, vienašališkai nutraukia panaudos sutartį ir nuomos teisinius santykius, kuriuos neturėdamas teisės sudarė UAB „VTk Vilnius“. Derybų su atsakovais metu, siekdamas užtikrinti buto nuomininkės R. S. veiklos tęstinumą, susitarė nuomos sutartį pasirašyti tokiomis pačiomis sąlygomis, paliekant tokio paties dydžio nuomos mokestį – 700 Eur mėnesiui, tačiau nustatydamas, kad jis bus mokamas nebe atsakovui UAB „VTk Vilnius“, bet po ½ nuomos kainos kiekvienam iš nuomotojų – G. C. ir S. S..
1.5. Kadangi ½ buto dalis priklauso ieškovui, o panaudos sutartis buvo sudaryta be ieškovo valios, turi teisę reikalauti iš atsakovų negautų pajamų dalies (½), kuri laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. birželio 15 d. pagal pateiktus UAB „VTk Vilnius“ banko sąskaitos duomenis sudaro 13 175 Eur. Kadangi panaudos sutarties su UAB „VTk Vilnius“ niekada nesudarė ir nepasirašė, ji pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
1.6. Dėl atsakovės S. S., atsakovės UAB „VTk Vilnius“ direktorės ir ½ dalies buto savininkės, ir atsakovės UAB „VTk Vilnius“ neteisėtų veiksmų ir nesąžiningo elgesio sudarant sutartį be ieškovo sutikimo ir valios, patyrė žalą negaudamas pajamų už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančią ½ turto dalį, kai tuo tarpu tiesioginę naudą gavo abu atsakovai, todėl jų atsakomybė prieš ieškovą yra solidari.
2. Atsakovai UAB „VTk Vilnius“ ir S. S. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Atsikirsdami į ieškinio reikalavimus nurodė:
2.1. tarp bendraturčių ieškovo ir atsakovės S. S. ir atsakovės UAB „VTk Vilnius“ 2015 m. lapkričio 26 d. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų panaudos sutartis Nr. 15/11-2, kuria bendraturčiai perdavė UAB „VTk Vilnius“ teisę panaudos pagrindu laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) susitardamos, jog patalpos bus naudojamos nuomai. Atsakovė remdamasi sudaryta sutartimi ir sudarė patalpų nuomos sutartį, išnuomodama jas trečiajam asmeniui už 700 Eur per mėnesį nuomos mokestį.
2.2. Panaudos sutartis buvo sudaryta 2015 m. lapkričio 26 d., t. y. daugiau kaip prieš trejus metus iki 2019 m. kovo 11 d. pretenzijos pareiškimo dienos, tačiau iki to ieškovas niekada nereikalavo iš patalpų nuomos gaunamų pajamų, jokių pretenzijų dėl sudarytos sutarties ar jos sąlygų nereiškė, laikėsi sudarytos sutarties nuostatų, jų neginčijo, nors žinojo, kad patalpos yra perduotos panaudai ir nuomojamos trečiajam asmeniui.
2.3. Ginčo panaudos sutartis buvo sudaryta kartu su kita panaudos sutartimi, kuria perduotas UAB „VTk Vilnius“ panaudos pagrindais valdyti kitas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl šios sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovas nesikreipė, kadangi šios panaudos sutarties galiojimas yra naudingas ieškovui - bendrovė moka komunalinius mokesčius už ieškovui priklausantį butą.
2.4. Ieškovo teiginiai, jog ginčo panaudos sutartis sudaryta be ieškovo žinios, yra visiškai nepagrįsti, ieškovas, siekdamas pripažinti panaudos sutartį negaliojančia bei gauti tariamai patirtą žalą, siekia pasipelnyti. Ieškovas nepagrindė nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, o tik deklaratyviais teiginiais nurodė atsakovų padarytus tariamus neteisėtus veiksmus.
2.5. Visas pajamas už patalpų nuomą gavo išimtinai atsakovė UAB „VTk Vilnius“, atsakovė S. S. jokios asmeninės naudos ir pajamų iš patalpų nuomos, nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu negavo.
3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje, R. S. pateiktu atsiliepimu atsakovų atsiliepime išdėstytus argumentus palaikė, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas apie buto nuomą trečiajam asmeniui žinojo, ne kartą lankėsi patalpose, siekdamas apžiūrėti jo būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nuspręsdamas:
4.1. pripažinti negaliojančia ab initio 2015 m. lapkričio 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartį Nr. 15/11-2;
4.2. priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai 12 989,50 Eur žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019-09-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš atsakovės S. S. 2925,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės UAB „VTk Vilnius“ 2 893,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmesti;
4.3. priteisti valstybės naudai iš atsakovų S. S. ir UAB „VTk Vilnius“ lygiomis dalimis 27,34 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nurodė, jog pagal teisinį reglamentavimą panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė, ir pažymėjo, kad pagal įrodinėjimą reglamentuojančias procesinės teisės normas pareiga įrodyti buvus ginčo panaudos sutartį rašytine, tenka atsakovams. Vertino, jog panaudos sutarties originalo nepateikimas, nors atsakovai buvo įpareigoti ją pateikti, eliminavo galimybę atlikus eksperimentinį tyrimą patikimai nustatyti, ar sutartyje yra ieškovo parašas.
6. Teismas atmetė atsakovų argumentus, jog UAB „VTk Vilnius“ veiklos dokumentai, tarp kurių buvo ir panaudos sutarties originalas, dingo iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), kaip nepagrįstus. Tokią išvadą padarė įvertinęs tai, jog dėl bendrovės dokumentų dingimo nebuvo kreiptasi į atitinkamas teisėsaugos institucijas, nepateikti bendrovės dokumentų registrai ir duomenys, jog buvo imtasi priemonių pirminių bendrovės ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų atkūrimui, o šalių nurodytas UAB „VTk Vilnius“ buhalteris M. Č. ieškovui elektroniniu paštu atsiuntė ginčo sutartį be parašų, tik su bendrovės antspaudu. Pažymėjo, kad abejonių kelia ir atsakovė S. S. paaiškinimai, jog vienintelis sutarties originalas buvo saugomas Lietuvoje, kai tuo tarpu atsakovė yra vienintelė atsakovo UAB „VTk Vilnius“ darbuotoja (direktorė), gyvena ir veiklą vykdo iš (duomenys neskelbtini), o Lietuvoje lankosi 1-3 kartus per metus.
7. Konstatavo, jog byloje esančių įrodymų ir paaiškinimų visuma nepagrindžia ieškovo valios sudaryti panaudos sutartį, o nesant ieškovo valios atsakovė S. S. savo buto daliai taip pat negalėjo sudaryti panaudos sutarties, dėl ko ginčo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio. Pažymėjo, jog sandoriai yra laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, o sutarties kopijos pagrindu atsakovės sudarytos komunalinių paslaugų sutartys su tiekėjais internetu nei paneigia, nei patvirtina ieškovo valią pasirašyti panaudos sutartį. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės nepatvirtina ir 2015-11-13 – 2015-11-18 ieškovo ir minėto buhalterio M. Č. susirašinėjimas el. paštu, kurio turinys patvirtina tik ieškovo domėjąsi galimybe valdyti Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, bet ne ieškovo valią negauti pajamų nuomojant turtą. Pažymėjo, kad atsakovė S. S. negalėjo sudaryti buto dalies panaudos sutarties, kadangi šalys nesudarė naudojimosi turtu tvarkos ir jos dalis bendrame turte konkrečiai neapibrėžta. Tokią išvadą padarė remdamasis ir kasacinio teismo praktika, kurioje išaiškinta, jog bendraturtis jam tenkančią turto dalį gali suteikti panaudai tik tuomet, kai tą dalį galima identifikuoti, o nesant nustatytos naudojimosi bendru daiktu tvarkos ar nesuderinus su bendraturčiu, kokį konkretų turtą (jo) dalį vienas iš bendraturčių gali suteikti panaudai tretiesiems asmenims, panaudos sutartis negali būti sudaryta.
8. Teismas nesutiko su atsakovų argumentais, jog bet kokiu atveju tarp šalių buvo susiklostę faktiniai buto, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos santykiai. Atkreipė dėmesį, jog panaudos sandoris yra realinis, kuriam esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas naudotis panaudos gavėjui ir pastarojo priėmimas šį turtą naudoti. Pažymėjo, jog UAB „VTk Vilnius“ vienintelė darbuotoja ir asmuo, per kurį ši bendrovė įgyvendina savo teises ir prisiima pareigas, yra atsakovė S. S., kuri gyveno ir bendrovės veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), be to, bendrovės buveinė (ir preziumuojama veiklos vykdymo vieta) registruota kitame ieškovo bute (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, jog atsakovės taip pat neturėjo teisės perduoti tretiesiems asmenims nuomos ar kitais pagrindais naudotis ieškovo buto dalimi, kadangi byloje nėra išankstinio rašytinio ieškovo sutikimo.
9. Teismas nustatė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas būtų atsisakęs gauti pajamas, jeigu tokios būtų gaunamos iš jam priklausančio turto. Pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovas būtų gavęs pajamas iš buto dalies nuomos, kadangi šalys pripažino šeimoje galiojus atskiro turto ir pajamų režimui. Nustatė, kad iš nuomos sutarties atsakovė UAB „VTk Vilnius“ gavo 25 979 Eur nuomos pajamų, todėl sprendė, jog ieškovui atsakovų neteisėtais veiksmais padaryta žala negautų pajamų forma sudaro 12 989,50 Eur. Teismas pažymėjo, jog atsakovė susiklosčiusioje faktinėje situacijoje veikė tiek už save kaip fizinį asmenį (panaudos davėją), tiek už atsakovą UAB „VTk Vilnius“ (panaudos gavėją ir nuomotoją) ir sprendė, jog dėl ieškovui padarytos žalos atsakingi solidariai abu atsakovai.
10. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 5 proc. dydžio metines palūkanos už priteistą 12 989,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 5 d.), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
11. Byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nustatė, jog ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 371 Eur žyminis mokestis ir 8006,62 Eur išlaidos advokato pagalbai; atsakovės S. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 484 Eur išlaidos advokato pagalbai, o atsakovės UAB „VTk Vilnius“ bylinėjimosi išlaidas sudaro 2746,70 Eur išlaidos advokato pagalbai. Teismas nurodė, kad ieškovo ieškinio reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu patenkintas visiškai, o turtinis reikalavimas patenkintas 98,59 proc. Teismas sprendė sumažinti ieškovui priteistinas teisinės pagalbos išlaidas iki 5 500 Eur atsižvelgdamas į tai, kad ieškovą teisme atstovavo advokato padėjėja, dalis nurodytų bylinėjimosi išlaidų nesusijusios su byla, dalies ieškovo patirtų išlaidų pobūdžio negalima nustatyti iš teismui pateiktų dokumentų, taip pat į bylinėjimosi išlaidas įtrauktos ir tokios išlaidos, kurios susidarė dėl procesinių prašymų (pvz. priteisti bylinėjimosi išlaidas ar ieškinio reikalavimo sumažinimo) ir nepriimtų į bylą baigiamųjų kalbų. Viso paskaičiavo 5 865 Eur bylinėjimosi išlaidų (sudaro žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos) ir jas priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis.
12. Atsakovams sprendė priteisti iš ieškovo 1,41 proc. atmestų ieškinio reikalavimų daliai tenkančią bylinėjimosi išlaidų dalį, t. y. 38,73 Eur advokato išlaidų atsakovei UAB „VTk Vilnius“ ir 6,82 Eur atsakovei S. S.. Įskaitęs šalių priešpriešinius vienarūšius procesinius reikalavimus, ieškovui iš atsakovės UAB „VTk Vilnius“ priteisė 2 893,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės S. S. – 2925,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
13. Apeliantės (atsakovės) pateikė apeliacinį skundą, prašydamos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys buvo tenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti; priteisti atsakovėms bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
13.1. Atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikė visus turimus įrodymus, pagrindžiančius panaudos sutarties sudarymo aplinkybę ir faktiškai susiklosčiusius panaudos teisinius santykius, apie kuriuos žinojo ir ieškovas. Susirašinėjimas su buhalteriu likus dviem savaitėm iki panaudos sutarčių sudarymo patvirtina, jog ieškovo iniciatyva ir valia buvo iškeltas abiejų butų panaudos sutarčių klausimas tam, kad nereikėtų mokėti mokesčių už butus, o atsakovei UAB „VTk Vilnius“ būtų užtikrintos apyvartinės lėšos. Taigi paprašęs patarimo buhalterio ir pasitikėdamas juo ieškovas pasirašė buhalterio sudarytas ir atsiųstas panaudos sutartis. Nors ieškovas laikėsi pozicijos, kad nebūtų pasirašęs ne dvikalbės sutarties, tokios sutartys buvo sudaromos tik tarp bendrovių ir kitų trečiųjų asmenų, bet ne asmeniškai ieškovo, be to, ieškovas pateikė byloje nuomos sutartį, kuri sudaryta tik lietuvių kalba.
13.2. Tai, jog nėra išlikusio panaudos sutarties originalo, nedaro panaudos sutarties negaliojančia ir neįrodo, jog sutartis nebuvo sudaryta. Ieškovas visą laiką galėjo disponuoti įmonės dokumentais, kadangi įmonės buveinė buvo registruota ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute ir ten laikomi įmonės dokumentai, o ieškovas, prasidėjus ištuokos procesui, apribojo atsakovės galimybę patekti į butą pasiimti tiek įmonės, tiek asmeninius daiktus. Įmonės veikloje iš esmės užteko skenuotų/kopijuotų dokumentų, o į teisėsaugos institucijas nesikreipė, kadangi pakako skenuotų dokumentų bei tikėjosi su sutuoktiniu išspręsti nesutarimus taikiai. Neatsižvelgiant į tai, kad nėra išlikęs ginčo panaudos sutarties originalas, teismas turėjo vertinti visus kitus surinktus įrodymus, pagrindžiančius panaudos sutarties sudarymą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais spręsti, ar kopija pripažintina įrodymu ir vertinti jos įrodomąją reikšmę atsižvelgiant į esančius duomenis kopijoje bei kitus byloje esančius įrodymus. Teismas ginčijamame sprendime aplinkybių, paneigiančių ginčo sutarties egzistavimą, nenurodė ir neįvardino.
13.3. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nebuvo susiklostę faktiškai panaudos teisiniai santykiai. Ieškovas iš esmės ir perdavė ginčo butą naudotis atsakovei UAB „VTk Vilnius“, ir nors žinojo apie panaudą bei nuomą, niekada nereiškė jokių prieštaravimų nei dėl jo valdymo, nei dėl nuomos. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad visą laiką galvojo, jog ginčo bute veikė įmonė, tokiu būdu aiškiai patvirtindamas valią suteikti ginčo butą panaudą įmonei, o faktiškai susiklosčiusius panaudos santykius patvirtino ir ieškovo atsakovė teismo posėdžio metu.
13.4. Ieškovas komunalinių ir kitų butų išlaikymo mokesčių nemokėjo, o byloje ginčo dėl to nekyla, kad tokius mokesčius mokėjo atsakovė UAB „VTk Vilnius“. Byloje pateikta atsakovės UAB „VTk Vilnius“ viena iš sudarytų sutarčių su komunalines paslaugas teikiančia įmone, kurioje aiškiai nurodoma, kad sutartis sudaroma su butų panaudos gavėju. Ieškovas yra verslininkas, todėl jam yra (ir turi būti) žinoma pareiga mokėti mokesčius už priklausantį turtą, o nemokant mokesčių daugiau nei 5 metus, žinomos ir aplinkybės, dėl kurių mokesčiai nemokami.
13.5. Teismas neatsižvelgė, jog ieškovo žinojimą apie panaudos sutartį patvirtina ir tai, kad ieškovas nedisponavo likvidžiu turtu ir niekada nesikreipė į atsakovę kaip buto bendrasavininkę su pasiūlymu butą nuomoti, parduoti ar kitaip juo disponuoti. Nors ieškovui buvo žinoma apie nuomos santykius, jis atsakovėms pretenzijų dėl to nereiškė, neprašė pateikti ataskaitų apie gaunamas nuomos pajamas, nesiteiravo apie faktiškai patiriamas turto išlaikymo išlaidas. Pretenzijas atsakovei pateikė tik 2019 m. kovo 11 d., kai kilo tarpusavio nesutarimai su atsakove, tokiu būdu siekdamas ne jo pažeistų teisių gynybos, o įbauginti atsakovę. Be to, ieškovas neginčija analogiškos kito buto panaudos sutarties, kadangi ją ginčyti ekonomiškai nenaudinga.
13.6. Nutraukdamas 2019 m. gegužės 2 d. raštu ginčo panaudos sutartį ieškovas patvirtino aplinkybę, jog laikė panaudos sutartį sudaryta.
13.7. Byloje neegzistuoja nė vienas negautas pajamas atitinkantis kriterijus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovui priteisė žalą negautų pajamų forma. Byloje nėra įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog nebuvo siekiama gauti pajamų iš ginčo buto, t. y. kad ieškovas būtų kreipęsis į atsakovę su pasiūlymu butą nuomoti ar kitaip juo disponuoti, būtų kreipęsis į agentūrą ar skelbimų portaluose talpinęs buto nuomos pasiūlymus ir pan. Skundžiamame sprendime neatsižvelgta ir į ieškovo prieštaringą bei besikeičiančią poziciją dėl ginčo buto naudojimo tikslo. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog visą laiką manė, kad ginčo bute bus vykdoma įmonės veikla, kai tuo tarpu teismo posėdžio metu paaiškino, jog ginčo butas buvo perkamas tikslu padidinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise turimo ir šalia esančio buto plotą. Pripažindamas, jog ginčo buto neketino nuomoti, ieškovas negalėjo pagrįstai tikėtis ir gauti nuomos pajamų iš ginčo buto, dėl ko nėra tenkinamas ir antrasis negautų pajamų kriterijus. Kadangi apeliantės nesutinka su teismo konstatuota išvada, jog panaudos sutartis sudaryta be ieškovo žinios, laikosi pozicijos, kad atsakovė UAB „VTk Vilnius“ teisėtai ir pagrįstai valdė ginčo butą panaudos sutarties pagrindu ir jį nuomojo trečiajam asmeniui. Nesant atsakovių neteisėtų veiksmų, nėra ir trečiosios negautų pajamų sąlygos.
13.8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovių solidarią atsakomybę. Atsakovė S. S. negali būti atsakinga už turtinę naudą, kurią gavo atsakovė UAB „VTk Vilnius“. Be to, atsakovė UAB „VTk Vilnius“ pinigus gavo teisėtai ir pagrįstai nuomodama ginčo butą panaudos sutarties pagrindu. Tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad ginčo butas buvo nuomojamas neteisėtai ir nepagrįstai, atsakovės UAB „VTk Vilnius“ kreditoriumi būtų ne tik ieškovas, bet ir atsakovė S. S.. Ieškovas neįrodė atsakovių solidarios atsakomybės, rėmėsi tik prezumpcija, jog atsakovei S. S. buvo išmokėti dividendai. Preziumuojama skolininkų atsakomybė neegzistuoja, kadangi skundžiamame sprendime aiškiai nenurodyta, kokius neteisėtus veiksmus, kuriais būtų padaryta žala, atliko atsakovė S. S..
14. Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo argumentus:
14.1. Apeliantės nepagrįstai remiasi argumentu, jog ginčo panaudos sutarties sudarymą iniciavo ieškovas. Elektroniniu susirašinėjimu buvo teiraujamasi atsakovės UAB „VTk Vilnius“ buhalterio M. Č. apie galimas alternatyvas valdyti Lietuvoje turimą turtą, tačiau gavus atsakymą tolimesnio bendravimo šiuo klausimu nebuvo. Byloje pateiktas susirašinėjimas pagrindžia aplinkybę, jog būtent atsakovė S. S. inicijavo sutarčių pasirašymą. Apeliančių argumentas, jog ieškovas pasitikėdamas buhalteriu sutiko su siūlomu panaudos sutarčių sudarymu ir pavedė visus sutarties ruošimo veiksmus derinti sutuoktinei ir buhalteriui yra tik hipotetinio pobūdžio ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Byloje pateikti įrodymai, jog tarp ieškovo ir buhalterio susiformavusi dvikalbė sutarčių rengimo praktika, be to, buhalteris parengtas sutartis siųsdavo ieškovui. Tuo tarpu pateiktas byloje susirašinėjimas bei atsakovės parodymai teismo posėdžio metu patvirtina aplinkybę, jog panaudos sutartys siųstos tik atsakovei S. S.. Ieškovo pareikalauta nauja nuomos sutartis buvo parengta ieškovo atstovų, kuriems nežinoma tarp ieškovo ir kitų asmenų nusistovėjusi sutarčių rengimo praktika, be to, nuomos sutartis pasirašyta dvejomis kalbomis, todėl ji nepaneigia įprastos tarp ieškovo ir buhalterio buvusios bendravimo praktikos.
14.2. Priešingai nei nurodo apeliantės, pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, susiję su nepateiktu panaudos sutarties originalo vertinimu. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad į teisėsaugos institucijas nesikreipė dėl to, jog sutuoktinė yra jų bendro vaiko mama, be to, be sutarties originalo teisėsaugos institucijos atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovas ketino inicijuoti rašysenos ekspertizę parašų autentiškumui nustatyti, tačiau ekspertizės atlikti be dokumento originalo neįmanoma. Todėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su originalo nepateikimu, prieštaringos ir keliančios pagrįstų abejonių.
14.3. Ieškovas neprieštaravo, jog atsakovė lankytųsi tiek ieškovo, tiek jiems bendrai priklausančiame bute, jame apsistotų kolegos ar verslo partneriai, tačiau sutikimo niekada neišreiškė atsakovėms gauti vienašališkai iš turto pajamas. Iš sutuoktinių veiklos gautoms pajamoms buvo nustatytas atskiro turto režimas, todėl apeliantės nepagrįstai remiasi argumentu, jog ieškovas buvo faktiškai perdavę butą ir taip išreiškęs sutikimą susiklostyti panaudos teisiniams santykiams bei negauti iš to pajamų.
14.4. Aplinkybė, jog ieškovas neišlaikė turto Lietuvoje bei juo nedisponavo, taip pat nepatvirtina žinojimo apie sudarytą panaudos sutartį. Nurodė, kad teismo posėdžio metu paaiškino, jog pagal susitarimą atsakovė S. S. turėjo rūpintis ir išlaikyti turtą Lietuvoje, kai tuo tarpu rūpinimasis turtu (duomenys neskelbtini) buvo ieškovo pareiga. Nebuvo ir itin didelio poreikio nuomoti turtą, kadangi įrengtas kokybiškomis ir brangiomis medžiagomis, be to, svarstė galimybę sujungti du butus ir parduoti arba nuomoti.
14.5. Apeliantės nepagrįstai nurodo, jog ieškovas viso nuomos laikotarpio metu žinojo apie sudarytą nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu. Apie nuomos sutartį tapo žinoma visiškai atsitiktinai, todėl nedelsiant inicijuota nuomos teisinių santykių pabaiga. Tai, kad ieškovas nereiškė pretenzijų atsakovėms, patvirtina nežinojimo apie sudarytą panaudos sutartį aplinkybę.
14.6. Neginčijama analogiška kito buto, adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, atsakovės priešieškinio neteikė, todėl apeliančių argumentai, susiję su minėto turto panaudos sutartimi, nesudaro apeliacijos objekto. Be to, ieškovas yra UAB „VTk Vilnius“ steigėjas, įmonės registravimo metu VĮ „Registrų centras“ pateikė sutikimą dėl atsakovės buveinės įregistravimo. Pasikeitus įmonės direktoriui, buvo susitarta, jog už naudojimąsi patalpomis bus mokami komunaliniai mokesčiai, tačiau sutikimas pernuomoti ar kitais pagrindais perleisti turtą naudoti tretiesiems asmenims, nebuvo duotas. Paaiškėjus aplinkybėms, jog turtas taip pat buvo nuomojamas ieškovo nepasirašytos panaudos sutarties pagrindu, buvo pareikalauta išregistruoti įmonę iš ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto.
14.7. Ieškovas 2019 m. gegužės 2 d. pranešimu nutraukė savo kaip turto savininko teisių pažeidimo procesą, pažymėdamas, jog panaudos sutarties sudarymo fakto nepripažįsta. Todėl apeliantės nepagrįstai nurodo, kad ieškovas negalėjo nutraukti nesudarytos sutarties.
14.8. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė visas sąlygas ieškovo patirtai žalai atlyginti. Ieškovas yra buto dalies savininkas, byloje pateiktais banko sąskaitų išrašais nustatytos atsakovės UAB „VTk Vilnius“ gautos iš viso 25 979 Eur nuomos pajamos, iš kurių pusė priklauso ieškovui, o atsakovių neteisėti veiksmai sukėlė pasekmes - ieškovas patyrė žalos. Aplinkybė, jog byloje nėra įrodymų apie ieškovo aktyvius veiksmus siekiant išnuomoti turtą, nepaneigia kitų kriterijų egzistavimo.
14.9. Kadangi išnuomojusi ginčo butą, kurio dalis priklauso ir ieškovui, tiesioginę naudą gavo ne tik atsakovė UAB „VTk Vilnius“, bet ir atsakovė S. S. kaip vienintelė UAB „VTk Vilnius“ akcininkė ir vadovė, neteisėtai nuomojant turtą tretiesiems asmenims buvo didinamas įmonės turtas ir atsakovei mokėtinų dividendų suma (kitokia nauda), pagrįstai skundžiamame sprendime nustatyta solidari atsakovių atsakomybė.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
16. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
17. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
18. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nustačius vieno iš turto savininkų valios nebuvimą pripažinta negaliojančia ab initio sudaryta panaudos sutartis ir taikyta solidari civilinė atsakomybė – žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimo.
19. Nustatyta, jog ieškovui G. C. ir atsakovei S. S. priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovo G. C. ir atsakovės S. S. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), pasirinktas sutuoktinių atskiro turto valdymo režimas. Iš byloje pateiktos 2015 m. lapkričio 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutarties Nr. 15/11-2 kopijos nustatyta, jog ieškovui ir atsakovei S. S. priklausantis butas neatlygintinai perduotas atsakovei UAB „VTk Vilnius“. Byloje pateikta atsakovės UAB „VTk Vilnius“, kurio vienintelė akcininkė ir vadovė yra atsakovė S. S., ir trečiojo asmens R. S. sudaryta 2016 m. gegužės 12 d. patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu nuomotojas UAB „VTk Vilnius“, atstovaujamas direktorės S. S., išnuomojo trečiajam asmeniui butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuo 2016-05-12 iki 2017-10-01, sutartimi nustatytas mėnesinis nuomos mokestis – 700 Eur. Byloje ginčo nėra, jog atsakovės UAB „VTk Vilnius“ ir R. S. sudaryta 2017 m. spalio 1 d. patalpų nuomos sutartimi nuomos terminas pratęstas iki 2018 m. spalio 1 d.; nuomos santykiai tęsėsi ir po termino sutartyje nustatytomis sąlygomis.
Dėl panaudos sutarties (ne)sudarymo
20. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pripažinta negaliojančia ab initio 2015 m. lapkričio 26 d. negyvenamųjų patalpų panaudos sutartimi Nr. 15/11-2, įrodinėdami, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, esant pateiktiems įrodymams, sprendė, jog tarp šalių nebuvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai. Taigi, kaip matyti iš apeliacinio skundo argumentų, apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kurį atlikus nenustatyta ieškovo valia sudaryti ginčo panaudos sutartį.
21. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis). Pagal CK 6.225 straipsnio 1 dalį sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Vienas pagrindinių sutarčių teisės principų yra sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad sutartys sudaromos laisva šalių valia. Sandoris, sudarytas be vienos iš šalių valios, prieštarauja imperatyvui, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnis).
22. Įrodymų vertinimo taisyklės išplėtotos gausioje kasacinio teismo praktikoje. Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant nei jo nesant. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).
23. Apeliantės visų pirma nesutikimą grindžia tuo, jog ieškovas inicijavo panaudos sutarties sudarymą, įrodinėja, kad tokią aplinkybę pagrindžia ieškovo susirašinėjimas su buhalteriu M. Č., nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, remdamasis pateiktais elektroniniais susirašinėjimais.
24. Iš byloje pateikto 2015-11-13 – 2015-11-18 ieškovo ir buhalterio M. Č. susirašinėjimo el. paštu turinio matyti, jog iš tiesų, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas domėjosi galimybe valdyti Lietuvoje turimą nekilnojamąjį turtą, ieškovui ir sutuoktinei atsakovei neturint sąskaitų ir neteikiant mokesčių deklaracijų Lietuvoje, tačiau nėra duomenų apie tolimesnį bendravimą panaudos sutarčių sudarymo klausimais (CPK 178 straipsnis). Byloje pateiktas ir atsakovės S. S. susirašinėjimas su buhalteriu nuo 2015-11-26 iki 2015-11-30, iš kurio turinio matyti, jog atsakovė derino panaudos sutarties sąlygas (sutarčių projektai buvo siunčiami būtent atsakovei S. S. peržiūrėti ir pastaboms pareikšti, pastaroji siuntė buhalteriui reikiamus duomenis panaudos sutarčių sudarymui). Taigi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių tarpusavio susirašinėjimą, pagrįstai sprendė, jog ieškovo ir buhalterio susirašinėjimas nesudaro pagrindo vertinti, kad būtent ieškovas inicijavo panaudos sutarties sudarymą ar sudarė ginčijamą panaudos sutartį.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovo ginčo panaudos sutarties inicijavo nepagrindžia ir apeliančių nurodoma aplinkybė, kad ieškovas, pasitikėdamas buhalteriu, sutiko su jo siūlomu panaudos sutarčių sudarymu ir ginčo sutarties sąlygas derinti pavedė atsakovei S. S.. Byloje nėra pateikti įrodymai, jog ieškovas iš tiesų pavedė ginčo sutarties sąlygas derinti atsakovei, taip pat nėra ir įrodymų, jog tokį pavedimą davė buhalteriui, priešingai, iš susirašinėjimo el. paštu matyti, jog sutarčių sudarymo klausimais ieškovas su buhalteriu po 2015-11-13 – 2015-11-18 susirašinėjimo nebendravo (CPK 178 straipsnis). Taigi vertintina, jog tokie apeliančių pasvarstymai yra hipotetinio pobūdžio ir nepatvirtina aplinkybės, jog ieškovas inicijavo ginčo sutarties sudarymą.
26. Apeliantės įrodinėjamų aplinkybių nepatvirtina ir argumentai, susiję su panaudos sutarties kalba. Apeliantė nurodė, kad ieškovas sutartis sudarydavo ne tik dviem kalbomis (anglų ir lietuvių), kadangi byloje pateiktos ir ieškovo sudarytos sutartys lietuvių kalba. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei ieškovo paaiškinimus, vertina kaip tikėtiną aplinkybę, jog ieškovas sutartis sudarydavo dviem kalbomis (CPK 185 straipsnis). Ieškovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir atsiliepime į apeliacinį skundą laikėsi nuoseklios pozicijos dėl sutarčių sudarymo dviem kalbomis, tarp jo ir buhalterio nusistovėjusia sutarčių rengimo praktika, taip pat ir derinant sutarčių sąlygas jų siuntimu ieškovui (2021-02-23 pateikti papildomi dokumentai). Ieškovas taip pat paaiškino bei pateikė įrodymus apie tai, kad nauja sutartis su nuomininke R. S. sudaryta nesilaikant tarp ieškovo ir buhalterio nusistovėjusios praktikos, kadangi ji buvo parengta ir derinta su ieškovo atstovais. Taigi apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių nuoseklūs ir logiški ieškovo paaiškinimai dėl sutarčių sudarymo dviem kalbomis, o tai, jog dėl atitinkamų aplinkybių nukrypta nuo įprastos ieškovui praktikos, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovas ir ginčo sutarties sudarymo atveju išreiškė valią sudaryti panaudos sutartį.
27. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pagal CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles atsakovėms tenka pareiga įrodyti rašytinės ginčo panaudos sutarties sudarymą. Panaudos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis, 6.629 straipsnio 2 dalis). Byloje ginčo nėra, jog panaudos sutarties originalo atsakovės neturi, jis, teismui atsakoves įpareigojus pateikti, byloje nepateiktas. Apeliantės kvestionuoja apylinkės teismo išvadas, susijusias su nepateiktu panaudos sutarties originalu, nurodydamos, kad neišlikęs panaudos sutarties originalas nedaro panaudos sutarties negaliojančia ir nepagrindžia aplinkybės, jog sutartis nebuvo sudaryta. Pažymėtina, kad visų pirma, priešingai nei įrodinėja apeliantės, teismas vertino ne tik panaudos sutarties originalo, kaip vienintelio įrodymo, nepateikimą, kurio pagrindu padarė išvadą dėl ieškovo valios nebuvimo sudarant ginčo panaudos sutartį. Iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad apylinkės teismas nepateiktą ginčo sutarties originalą ir jo nepateikimo teismui priežastis, taip pat ginčo panaudos sutarties kopijos įrodomąją reikšmę vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, nenukrypdamas nuo teismų praktikos išaiškinimų vertinant įrodymus. Tai, jog apylinkės teismas atsakovių argumentus atmetė kaip nepagrįstus ir priėmė apeliantėms nepalankias išvadas, nesudaro pagrindo vertinti, jog išvados padarytos remiantis išimtinai ginčo sutarties originalo nepateikimu ir nevertinant jo kopijos įrodomosios reikšmės. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčo panaudos sutarties nepateikimas, ieškovui ginčijant parašo originalumą, eliminavo galimybę parašo originalumui įvertinti pasitelkti ekspertus. Dėl argumentų, susijusių su panaudos sutarties originalo (ne)reikalingumu atsakovės UAB „VTk Vilnius“ kasdienėje veikloje, nesikreipimu į teisėsaugos institucijas dėl galimo originalo dingimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako, pritardama apylinkės teismo sprendimo argumentams.
28. Apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos išvada, jog tarp šalių nebuvo faktiškai susiklostę panaudos teisiniai santykiai, nurodo, kad ieškovas perdavė atsakovei UAB „VTk Vilnius“ naudotis ginčo butą ir dėl jo naudojimo niekada nereiškė pretenzijų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi argumentu, jog panaudos sutartis yra realinis sandoris, kurio sudarymui esminę reikšmę turi panaudos davėjo realus turto perdavimas panaudos gavėjui. Kaip teisingai įvertinta skundžiamame sprendime, tokio realus ginčo turto perdavimo, ieškovui neigiant panaudos teisinius santykius, atsakovės neįrodė (CPK 178 straipsnis). Kita vertus, apeliantės ir teikdamos apeliacinį skundą nepaneigė ieškovo nuoseklių argumentų, jog ieškovas leido naudotis jam su atsakove S. S. priklausančiu butu. Pažymėtina, kad toks ieškovo leidimas ir neprieštaravimas nesudaro pagrindo vertinti, jog iš tiesų tarp šalių susiklostė faktiniai panaudos santykiai, o atsakovei UAB „VTk Vilnius“ suteikta teisė išnuomoti patalpas ir gauti nuomos mokestį. Be to, kaip teisingai atkreipė dėmesį apylinkės teismas, net jei ir buvo tam tikrais laikotarpiais susiklostę tarp ieškovo ir kažkurios iš atsakovių ar trečiųjų asmenų panaudos santykiai, be panaudos davėjo išankstinio sutikimo panaudos gavėjui apribota teisė pagal įtvirtintą teisinį reglamentavimą CK 6.637 straipsnio 2 dalyje suteikti daiktą naudotis trečiajam asmeniui. Pažymėtina, jog apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tokios suteiktos teisės neįrodinėjo, taip pat nepateikė ir ieškovo sutikimo. Aplinkybė, jog ieškovas nereiškė pretenzijų, įvertinant ieškovo argumentus dėl atsitiktinio sužinojimo apie išnuomotą ginčo butą be ieškovo valios, viena vertus logiškai paaiškinama. Kita vertus, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog tarp šalių buvo susiklostę faktiniai panaudos santykiai, juolab kad, kaip jau buvo nurodyta aukščiau, įrodymų visuma tokių santykių nepatvirtina.
29. Apeliantės įrodinėja, kad ieškovo žinojimą apie panaudos santykius patvirtina aplinkybė, jog ieškovas nemokėjo ginčo buto išlaikymo mokesčių, o juos mokėjo tik atsakovė S. S.. Iš tiesų byloje dėl to ginčo nekyla ir ieškovas neginčija, jog ginčo buto komunalinių ir kitų išlaikymo mokesčių nemokėjo. Teisėjų kolegija, perklausiusi teismo posėdyje duotus paaiškinimus bei apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, susijusius su ginčo buto išlaikymu, pažymi, jog ieškovas laikosi nuoseklios ir tvirtos pozicijos dėl jų tarpusavio susitarimo, jog (duomenys neskelbtini)turtu rūpinasi ieškovas, o atsakovė S. S. – Lietuvoje esančiu turtu. Taigi tikėtina, jog tarp ieškovo ir atsakovės S. S. galėjo egzistuoti toks susitarimas dėl rūpinimosi turtu, juolab kad, šalys buvę sutuoktiniai, o atsakovei S. S. dėl kalbos paprasčiau rūpintis turtu, esančiu Lietuvoje (CPK 185 straipsnis).
30. Aplinkybė, jog ieškovas nenuomojo ginčo buto, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvados, jog ieškovas žinojo apie sudarytą panaudos sutartį. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalys svarstė turimą bendrą turtą sujungti su ieškovui priklausančiu turtu ir jį parduoti ar nuomoti. Ieškovas nurodė, jog poreikio nuomoti buto ir nebuvo dėl galimybės apsistoti verslo parneriams bei kokybiško buto įrengimo. Taigi tikėtina, jog nedisponavimą ginčo turtu galėjo lemti ne sudaryta ginčo panaudos sutartis ir ieškovo žinojimo apie ją aplinkybė, o neapsisprendimas, juolab kad, šalių paaiškinimai nepatvirtina skubaus poreikio nuomoti turtą (CPK 178,185 straipsniai).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisinės reikšmės neturi aplinkybės, susijusios su panaudos sutartimi dėl ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Viena vertus, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), panaudos sutartis nėra ginčijama, ji nesudaro civilinės bylos ginčo dalyko, taigi ir argumentai, susiję su ieškovui priklausančiu butu kilusiam ginčui neturi teisinės reikšmės. Kita vertus, ginčo dėl to nekyla, jog ieškovui priklausančiame bute buvo įregistruota atsakovės UAB „VTk Vilnius“ buveinė, ieškovas nurodė sutikęs dėl buveinės įregistravimo ir buvo sutarta, jog už naudojimąsi butu atsakovė UAB „VTk Vilnius“ mokės mokesčius už komunalines paslaugas. Taigi, priešingai nei ginčijamos sutarties atveju, ieškovas aiškiai išreiškė valią sudaryti panaudos sutartį su atsakove UAB „VTk Vilnius“.
32. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, juos papildančius paaiškinimus teismo posėdyje, šalių pateiktus rašytinius įrodymus, pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei padarytas išvadas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip tikėtiną aplinkybę, kad ieškovas neišreiškė valios sudaryti ginčo panaudos sutartį, todėl ginčijamas sandoris, sudarytas be jo valios ir žinios, pagrįstai pripažintas negaliojančiu ab inito.
Dėl reikalavimo priteisti žalą
33. Apeliantės pateiktame apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista žala, t. y. negautomis pajamomis, nurodydamos, jog neegzistuoja nei vienas iš kriterijų, kuriuos negautos pajamas turi atitikti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atsakovių skundų argumentais.
34. Pažymėtina, kad, pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), o taip pat negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai), kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovių žalą negautų pajamų forma. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).
35. Atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtinto asmens negautų pajamų atlyginimo teisinio reglamentavimo pagrindinius ypatumus ir teismų teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje įtvirtintas nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas teisinio pagrįstumo, visais atvejais taip pat svarbu nustatyti, ar ieškovo negautos pajamos, jų dydis nulemti atsakovo neteisėtų veiksmų ir (ar) iš esmės dėl tokių veiksmų nuostolių forma atsirado neigiamų padarinių ieškovui. Gali būti atlyginami tik tie nuostoliai, kurie pagal tų nuostolių, taip pat civilinės atsakomybės prigimtį yra prievolę pažeidusio asmens veiksmų ar neveikimo padarinys, t. y. kurių atsiradimo konkrečiu atveju pakankama priežastis buvo būtent šio asmens elgesys.
36. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimą atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieškovo teigimu, jis būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę atsakovių neteisėtų veiksmų, pasireiškiančių dėl be ieškovo valios sudarytos ginčo panaudos sutarties ir jos pagrindu atsakovės UAB „VTk Vilnius“ su trečiuoju asmeniu R. S. sudarytos 2016 m. gegužės 12 d. patalpų nuomos sutarties.
37. Apeliantės visų pirma nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu įrodinėdamos, jog ieškovas nenumatė gauti pajamų iš ginčo buto, be to, pripažino neketinęs buto nuomoti. Kaip jau buvo nustatyta, ieškovas nebuvo apsisprendęs dėl tikslių tolimesnių buto panaudojimo planų, o su atsakove S. S. svarstė keletą variantų, tarp jų ir galimos buto nuomos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir nesant konkrečių rašytinių įrodymų, jog ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūras ar kitokiais aktyviais veiksmais siekė išnuomoti ginčo butą, kaip ½ dalies buto savininkas turi teisę gauti pajamas iš savo nuosavybės, juolab kad, byloje ginčo nekyla, jog tokios pajamos buvo gautos. Taigi apeliančių įrodinėjamos įrodymų nebuvimo aplinkybės nepaneigia ieškovo teisės gauti iš savo nuosavybės pajamas. Kita vertus, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis nuo 2019 m. birželio 4 d. sudaryta tarp nuomotojų ieškovo G. C., atsakovės S. S. ir nuomininkės R. S.; nustatant 700 Eur nuomos mokestį, mokamą nuomotojams, atsižvelgiant į jų turimą patalpų dalį (po 350 Eur kiekvienam). Taigi ieškovas, būdamas ½ dalies buto savininku, neatsisakė iš savo turto dalies gaunamų pajamų, o priešingai, išreiškė valią ir toliau ginčo butą nuomoti trečiajam asmeniui bei gauti iš nuomos pajamas.
38. Apeliantės nurodo, kad nėra tenkintas antrasis negautų pajamų kriterijus – pagrįstas tikėjimasis gauti pajamas, kadangi ieškovo pozicija dėl buto panaudojimo tikslo kito. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas laikėsi pozicijos, jog be kitų buto panaudojimo tikslų svarstė ginčo butą nuomoti, taigi, nors ir ieškovas nuomos klausimu nebuvo tvirtai apsisprendęs, tačiau tai nepaneigia ieškovo teisės gauti nuomos pajamas iš buto. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, atsakovei UAB „VTk Vilnius“ buvo mokamas nuomos mokestis, todėl ieškovo teisė gauti pusę nuomos pajamų negali būti paneigiama jo neapsisprendimo aplinkybe.
39. Apeliantės taip pat nepaneigė apeliacinio skundo argumentais ir pirmosios instancijos teismo nustatyto trečiojo kriterijaus – neteisėtų veiksmų. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, jog atsakovių neteisėtų veiksmų nebuvimas grindžiamas nepagrįstai pripažinta negaliojančia ginčo panaudos sutartimi. Aukščiau nutartyje nurodytais argumentais apeliacinės instancijos teismas įvertino apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą sprendžiant dėl ieškovo valios sudaryti ginčo panaudos sutartį ir nustatė, jog pagrįstai ginčo panaudos sutartis pripažinta negaliojančia dėl ieškovo valios nebuvimo ir atsakovių neteisėtų veiksmų. Taigi apeliančių argumentai, kuriais grindžiamas teismų praktikoje nurodomo negautoms pajamoms įvertinti trečiojo kriterijaus nebuvimas, jau buvo įvertinti aukščiau, dėl jų pasisakyta nustačius, jog ginčo panaudos sutartis pripažinta negaliojančia pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas iš naujo argumentų nekartoja.
40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimą, jeigu prarado pajamas dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nustatyti neteisėti atsakovių veiksmai sudaro pagrindą taikyti atsakovėms civilinę atsakomybę. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovė UAB „VTk Vilnius“ iš nuomos gavo pajamas, kurių pusę jam priklauso kaip negautos pajamos. Iš byloje esančių atsakovės UAB „VTk Vilnius“ banko sąskaitų matyti, jog nuomos mokestis pagal sutartį buvo mokamas į bendrovės sąskaitą nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., sumokėta nuomos mokesčio suma sudaro 25 979 Eur. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį negautų pajamų forma nustatė remdamasis atsakovės UAB „VTk Vilnius“ gautomis pajamomis, ir sprendė, jog tokių pajamų ½ priklauso ieškovui.
Dėl solidarios atsakomybės
41. Apeliantės taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo taikyta atsakovių solidaria atsakomybe žalai negautų pajamų forma atlyginti, nurodydamos, jog solidari atsakomybė preziumuota nepagrįstai.
42. Pagal CK 6.6 straipsnio 1 dalį solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.
43. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme (bendrininkavimas plačiąja prasme apima visus skolininkų daugeto atvejus, įskaitant ir dalinės atsakomybės). Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2018 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4-313/2018).
44. Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovės UAB „VTk Vilnius“ 100 proc. akcijų savininkė ir vadovė yra atsakovė S. S., taigi neabejotinai juridinio asmens vardu atitinkami veiksmai ir sprendimai priimami būtent atsakovės S. S.. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl solidariosios atsakomybės, įvertino abiejų atsakovių veiksmus, pažymėdamas, jog atsakovė S. S. ginčo panaudos sutartį, kuri pripažinta negaliojančia, sudarė su atsakove UAB „VTk Vilnius“ ir jai be ieškovo valios perdavė ginčo buto ieškovo dalį, o atsakovė UAB „VTk Vilnius“, kurio valią formuoja ir sprendimus priima vadovas, kuriuo ir buvo atsakovė S. S., be ieškovo rašytinio sutikimo (valios) ieškovo turtą išnuomojo trečiajam asmeniui. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog ieškovui žala atsirado dėl abiejų atsakovių veiksmų, kadangi nagrinėjamu atveju atsakovė S. S. veikė ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir, būdama atsakovės UAB „VTk Vilnius“ savininkė bei vadovė, už juridinį asmenį, gavusį turtinę naudą. Nors atsakovė S. S. nurodo, jog iš sudarytos nuomos sutarties negavo, tačiau tokie apeliantės argumentai neturi teisinės reikšmės, kadangi ieškovui žala negautų pajamų forma sukelta abiejų atsakovių veiksmais.
Dėl procesinės bylos baigties
45. Teisėjų kolegija, remdamasi aukščiau argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai įvertino byloje esančių duomenų visumą, nepažeisdamas įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių taisyklių bei nenukrypdamas nuo formuojamos teismų praktikos, todėl pagrįstai, nustatęs, jog ieškovas neišreiškė valios sudaryti panaudos sutartį, ieškovo reikalavimus tenkino. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo. Dėl nurodyto skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
46. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
47. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl nėra pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat apeliantams neatlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
49. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, ieškovas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas nurodė, kad jo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme sudaro 1 331 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas ir 37,50 Eur žyminis mokestis už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėjus civilinę bylą, kuris pateiktas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą. Pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus.
50. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikomas 1,3 koeficientas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių).
51. Remiantis Statistikos departamento viešai skelbiama informacija, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį (atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą teismui pateiktas 2021 m. balandžio 19 d.) sudarė 1 454,80 Eur, todėl maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą advokatui priteistina suma sudaro 1 891,24 Eur (1 454,80 Eur x 1,3).
52. Nors ieškovo patirtos advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) įtvirtintų maksimalių dydžių, tačiau pažymėtina, kad tai yra tik rekomenduojamo pobūdžio nurodoma maksimali suma, kurią kiekvienu atveju teismas turi teisę ex officio įvertinti individualiai. Vertindamas bylinėjimosi išlaidų dydį teismas įvertina tokius kriterijus kaip civilinės bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, pastovumas, pobūdis ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas).
53. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl ieškovo patirtų advokato teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų atsižvelgia į tai, jog teisine prasme ginčas nėra sudėtingas, o pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi argumentai, iš esmės analogiški procesiniuose dokumentuose nurodytiems argumentams. Taip pat vertintina ir tai, jog nagrinėjamu atveju nebuvo keliami klausimai, kuriems parengti reikėjo skirti dideles laikos sąnaudas apibendrinant teisinį reglamentavimą ar didelės apimties teismų praktiką, remtis tarptautiniais teisės aktais. Ieškovui nagrinėjamu atveju buvo teikiamos tos pačios atstovės kompleksinės teisinės paslaugos. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą atsižvelgtina į tai, jog ieškovo procesinio pobūdžio prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo netenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus kriterijus, sprendžia sumažinti ieškovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iki bendros 800 Eur sumos, priteisiant ją iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovui (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
netenkinti apeliančių (atsakovių) S. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „VTk Vilnius“ apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių S. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „VTk Vilnius“ ieškovui G. C. lygiomis dalimis 800 Eur (aštuoni šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė