Civilinė byla Nr. 2S-1012-924/2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-00415-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 28 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. A. ir ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų E. A. ir ieškovės R. A. ieškinį atsakovei G. P. – B. dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I.Ginčo esmė

1.       Ieškovai R. A. ir E. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami   priteisti iš atsakovės G. P. – B. 12 896,00 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2.       Marijampolės apylinkės teismas, vadovaujantis 2007 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybės narėse, 2019 m. vasario 27 d. išsiuntė atsakovei G. P. – B., procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu atsakovės adresu. 2019 m. kovo 29 d. teisme gauta kompetentingos Vokietijos institucijos forma, kurioje nurodoma, jog atsakovė atsisakė priimti dokumentus dėl kalbos, kuria jis parengtas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatė ieškovams terminą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus procesinių dokumentų ir jų priedų trūkumus; įpareigojo ieškovus E. A. ir R. A. iki 2019 m. balandžio 15 d. įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą 50 Eur. 

4.       Teismas nurodė, kad ieškovų procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikti lietuvių kalba, o atsakovė ieškinį ir jo priedus atsisakė priimti dėl kalbos, kuria jis parengtas, pažymėjusi jai suprantamą kalbą – vokiečių, todėl ieškovams nustatytinas terminas pateikti procesinių dokumentų ir jų priedų vertimus į vokiečių kalbą. Be to, atsakovei į Vokietiją su minėtais dokumentais turi būti siunčiamas pranešimas atsiliepimui pateikti, kuris taip pat teismo turi būti išverstas į vokiečių kalbą, todėl, siekiant užtikrinti procesinių veiksmų atlikimą ir teismui tenkančių tolimesnių vertimo išlaidų atlyginimą, ieškovai įpareigotini sumokėti teismui piniginį užstatą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.       Atskiruoju skundu ieškovai prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1.       Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus pateikti procesinių dokumentų vertimus į vokiečių kalbą. Atsakovė, būdama Lietuvos Respublikos pilietė, žino ir supranta lietuvių kalbą, kuri jai yra gimtoji. Atsakovė yra gimusi ir augusi Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) universitete baigusi germanistikos studijas, į Vokietiją išvyko gyventi susituokusi. Todėl teismo nutartis, priimta atsakovės melagingų aplinkybių pagrindu, nepagrįstai suteikia atsakovei teisę piktnaudžiauti procesu, jį vilkinti, o taip pat nesąžiningai sudaro ieškovams papildomas dokumentų vertimų išlaidas. Procesinių dokumentų vertimas nagrinėjamoje byloje nėra būtinas, teismas atsakovės atsisakymą priimti dokumentus turėjo laikyti nepagrįstu.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8.       Nagrinėjamu atveju ieškovai pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo atsakovei G. P. – B., kurios gyvenamoji vieta yra kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje – Vokietijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai procesinių dokumentų įteikimui taikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1393/2007 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (toliau – Reglamentas) nuostatas.

9.       Reglamento 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad adresatas gali atsisakyti priimti įteikiamą dokumentą arba grąžinti dokumentą gaunančiajai agentūrai per vieną savaitę, jei įteikiamas dokumentas nėra parengtas kalba, kurią supranta adresatas, arba valstybės narės, kurioje turi būti įteikiamas dokumentas, oficialiąja kalba, ir nėra pridėtas vertimas į vieną iš nurodytų kalbų. Reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje nurodyta, kad galimybė atsisakyti priimti įteikiamus dokumentus turėtų būti numatyta tik išimtiniais atvejais.

10.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas, vadovaudamasis Reglamento nuostatomis, 2019 m. vasario 27 d. išsiuntė atsakovei procesinius dokumentus ieškinyje nurodytu atsakovės adresu, tačiau atsakovė atsisakė juos priimti, kadangi dokumentai nėra parengti kalba, kurią supranta adresatas, arba valstybės narės, kurioje turi būti įteikiamas dokumentas, oficialiąja kalba, ir nėra pridėtas vertimas į vieną iš nurodytų kalbų; atsakovė nurodė, kad supranta vokiečių kalbą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą ir įpareigojo apeliantus pateikti ieškinio ir jo priedų vertimus į vokiečių kalbą (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis).

11.       Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, vadovavosi CPK 113 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus šiame Kodekse ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai šio Kodekso numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.

12.       Apeliantai atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad atsakovė jai siunčiamus procesinius dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai, nes ji yra Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) universitete baigusi germanistikos studijas, lietuvių kalba jai yra gimtoji ir atsakovė ją supranta. Todėl teismo nutartis, priimta atsakovės melagingų aplinkybių pagrindu, nepagrįstai suteikia atsakovei teisę piktnaudžiauti procesu ir jį vilkinti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais iš esmės sutinka.

13.       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra pasisakęs dėl bylą nagrinėjančio nacionalinio teismo veiksmų tuo atveju, jeigu įteikiant dokumentą kitos valstybės narės teritorijoje gyvenančiam adresatui, nėra laikomasi Reglamento Nr. 1393/2007 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kalbinio reikalavimo: 1) nacionalinis teismas turėtų įsitikinti, kad naudojant šio reglamento II priede pateiktą tipinę formą adresatui tinkamai pranešta apie jo teisę atsisakyti priimti šį dokumentą; 2) neįvykdžius šio reikalavimo, šis teismas turi ištaisyti procedūros trūkumus laikydamasis reglamento nuostatų; 3) bylą nagrinėjantis teismas negali kliudyti adresatui pasinaudoti teise atsisakyti priimti šį dokumentą; 4) tik adresatui faktiškai pasinaudojus teise atsisakyti priimti dokumentą bylą nagrinėjantis teismas gali vertinti šio atsisakymo pagrįstumą; šiuo tikslu šis teismas turi atsižvelgti į visą svarbią bylos medžiagą, kad nustatytų, ar adresatas supranta kalbą, kuria parengtas dokumentas; 5) minėtam teismui konstatavus, kad adresatas nepagrįstai atsisakė priimti dokumentą, jis iš esmės galės taikyti tokiu atveju jo nacionalinėje proceso teisėje numatytus padarinius su sąlyga kad bus užtikrintas Reglamento Nr. 1393/2007 veiksmingumas (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2016-04-28 nutarties Alta Realitat SL prieš Erlock Film ApS ir U. T., C-384/14, 89 punktas).

14.       Pažymėtina, kad Reglamentas adresatui nesuteikia absoliučios teisės pasirinkti, kuria kalba jis pageidautų gauti dokumentus – jam suprantama ar valstybės, kurioje turi būti įteikti dokumentai, oficialia kalba, juolab kad valstybės oficiali ir suprantama adresatui kalbos nebūtinai turi sutapti. Vadinasi, adresatas pagrįstai pasinaudoja savo teise atsisakyti priimti dokumentus tik tada, kai dokumentai, kuriuos siekiama jam įteikti, nėra parengti nė viena iš šių kalbų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad byloje yra pateikti  įrodymai, kurie iš esmės yra pakankami daryti išvadą, jog atsakovė G. P. – B. supranta lietuvių kalbą, todėl procesiniai dokumentai jai galėtų būti įteikiami lietuvių kalba. Šiuo atveju aplinkybę, kad atsakovė supranta lietuvių kalbą patvirtina su ieškiniu pateikta 2007 m. liepos 26 d. kvito, surašyto ir pasirašyto pačios atsakovės lietuvių kalba, kopija (b. l. 30); taip pat apeliantų kartu su atskiruoju skundu pateikta 2018 m. gegužės 7 d. internetiniame portale (duomenys neskelbtini) paskelbto straipsnio (duomenys neskelbtini) spausdinta kopija (b. l. 66-68). Iš minėtame straipsnyje aprašyto interviu nustatyta, kad atsakovė yra baigusi germanistikos studijas (duomenys neskelbtini) universitete, dirbo (duomenys neskelbtini) vertėja, į Vokietiją išvyko (duomenys neskelbtini) metais, taip pat atsakovė iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą verčia lietuvių kilmės (duomenys neskelbtini) poeziją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė jai siunčiamus procesinius dokumentus priimti atsisakė nepagrįstai, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi be pagrindo įpareigojo apeliantus pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į vokiečių kalbą.

16.       Kadangi Reglamente nėra nurodytos dokumento adresato nepagrįsto atsisakymo priimti siunčiamus dokumentus pasekmės, todėl vadovaujantis jau minėtais ESTT išaiškinimais 2016 m. balandžio 28 d. nutarties Alta Realitat SL prieš Erlock Film ApS ir U. T., C-384/14, 89 punkte, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui nėra kliūčių spręsti dėl nacionalinėje proceso teisėje nustatytų padarinių dėl adresato nepagrįsto atsisakymo priimti dokumentą taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl Lietuvos civilinio proceso teisėje numatytų tokio atsisakymo padarinių, yra pažymėjęs galimybę bylą nagrinėjančiam teismui taikyti CPK 124 straipsnio 2 dalies nuostatas, t. y. atsisakymą priimti procesinį dokumentą arba pasirašyti dėl jo gavimo prilyginti procesinių dokumentų įteikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017 27 punktas).

17.       Kaip minėta šios nutarties 13 pastraipoje, nacionalinis teismas gali taikyti nacionalinėje proceso teisėje numatytus padarinius su sąlyga, kad bus užtikrintas Reglamento Nr. 1393/2007 veiksmingumas. Todėl pirmosios instancijos teismas tokiais atvejais turėtų tęsti bylos nagrinėjimą, tačiau tik apie tai atskiru pranešimu informuojant atsakovę. Nors tokia bylą nagrinėjančio teismo pareiga ir nėra tiesiogiai nustatyta Reglamente Nr. 1393/2007, tačiau ji išplaukia iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje pabrėžiamos būtinybės užtikrinti šio reglamento veiksmingumą ir šio reglamento 19 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurios prasmę galima daryti išvadą, jog tuo atveju, kai pagal šio reglamento nuostatas kitai valstybei narei turėjo būti perduotas šaukimas į teismą ar kitas lygiavertis dokumentas įteikimui, o atsakovas neatvyko, teismas sprendimo nepriima tol, kol nustato, kad suinteresuotas asmuo iš tiesų ir faktiškai gavo dokumentą ir kad jį gavo laiku, kad turėtų pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai. Pastebėtina, kad siunčiant tokį pranešimą, yra galimybė pakartoti ir apeliantų procesinių dokumentų siuntimą, išaiškinant, kad atsisakymas juos priimti jau yra pripažintas nepagrįstu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-239-464/2018).

18.       CPK 91 straipsnio 4 dalis numato, kad vertėjams už vertimą priklausančias sumas teismas išmoka iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo apeliantus į teismo specialiąją sąskaitą įmokėti užstatą už teismo pranešimo vertimą.

19.       Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų įteikimą užsienio valstybėse reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d.  nutartis naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u t a r i a :        

Atskirąjį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                                     Edvardas Paliokas