Teisėja Zita Gavėnienė Baudž.
byla Nr. 1A-138-168/2011
Teisminio
proceso Nr. 1-53-1-00469-2009-0
Procesinio
sprendimo kategorija 2.4.6.
(S)
PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 21 d.
2010 m. Procesinio
sprendimo kategorija
Panevėžys
1.2.14.5.3;2.4.8.
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš
kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio
ir Algirdo Gapučio, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, dalyvaujant prokurorei
Valdemarai Chodorcevičienei, gynėjai advokatei Rimai Keblienei, viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. G. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės
teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas
kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 1
d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 165 str. 1 d. ir 159 str. ir nuteistas: pagal
LR BK 178 str. 2 d. (dėl turto vagystės iš A. N. stačiatikių
cerkvės) – laisvės atėmimu dvejiems metams ir dviems mėnesiams, pagal LR BK –
178 str. 2 d. (dėl E. P. turto vagystės) laisvės atėmimu
dvejiems metams, pagal LR BK 187 str. 3 d. (dėl E. P. turto
sugadinimo) 20 parų arešto bausme, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl turto
vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės ) laisvės atėmimu dvejiems metams
trims mėnesiams, pagal LR BK 159 str. (dėl nepilnamečio įtraukimo į
nusikalstamą veiką) laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 165 str. 1
d. (dėl D. R. buto neliečiamybės pažeidimo) laisvės
atėmimu vieneriems metams, pagal LR BK 187 str. 3 d. (dėl D.
R. turto sugadinimo) 20 parų arešto bausme, pagal LR BK 178 str. 1 d. (dėl D. R. turto vagystės) laisvės atėmimu vieneriems metams trims
mėnesiams, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl A. J. dviračio
vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal LR BK 178 str. 2 d. (dėl T. V. automobilio vagystės) laisvės atėmimu dvejiems metams,
pagal LR BK 187 str. 3 d. (dėl T. V. turto sugadinimo) 20
parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, J. G. paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir
187 straipsnio 3 dalį (už E. P. turto vagystę ir turto
sugadinimą) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės
atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu,
bausmės paskirtos pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir pagal 159 straipsnį (už
vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės ir nepilnamečio įtraukimą į
nusikalstamą veiklą) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė
laisvės atėmimas dvejiems metams ir trims mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63
straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos J. G. pagal
LR BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 str.3 dalį (už T. V. automobilio
vagystę ir jo turto sugadinimą) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta
subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63
straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės paskirtos pagal 165 straipsnio 1 dalį ir
187 straipsnio 3 dalį (už D. R. busto neliečiamumo
pažeidimą ir turto sugadinimą) subendrintos apėmimo būdu ir paskirta
subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams. Vadovaujantis LR BK 63
straipsnio 1 , 4, 9 dalimis J. G. paskirtos bausmės
subendrintos su paskirta laisvės atėmimo bausme pagal BK 178 straipsnio 2 dalį
(už vagystę iš A. N. stačiatikių cerkvės), pagal BK 178
straipsnio 1 dalį (už D. R. turto vagystę) ir pagal BK
178 straipsnio 2 dalį (už A. J. dviračio vagystę) ir su
laisvės atėmimo bausme, paskirta 2010 m. spalio 14 d., Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmes iš dalies sudedant, J. G.
paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė. Į
bausmės laiką įskaitytos dienos nuo 2010-03- 15 iki 2010-03-17, nuo
2010-04-01- iki 2010-04-02, kuomet J. G. buvo sulaikytas
LR BPK 140 straipsnio tvarka. J. G. išteisintas pagal LR
BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl A. N. stačiatikių cerkvės
turto sugadinimo), nesurinkus įrodymų, jog jis šią veiką padarė (BPK 303 str.5
d., 2 p.).
Tuo
pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti D. Ž. ir
E. B., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
J. G. nuteistas už tai, kad jis ir D. Ž. 2009 m. spalio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami
kartu, atplėšę A. N. stačiatikių cerkvės, esančios
Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), stogo skardos lapą,
įsibrovė į cerkvę ir iš jos pagrobė svetimą – A. N. stačiatikių
parapijos cerkvei priklausantį turtą: liturginę taurę 200 litų vertės, varinę
lėkštutę 150 litų vertės, A. N. ikoną 1000 litų vertės,
Evangeliją 500 litų vertės, šventinimo taurę 300 litų vertės, A.
N. ikoną 200 litų vertės, Dievo atsimainymo ikoną 500 litų vertės, Šv.
Mikalojaus ikoną 300 litų vertės, žalvarinį kryžių 200 litų vertės, tuo
padarydami A. N. stačiatikių parapijos cerkvei 3350 litų
turtinę žalą.
Taip pat J. G. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. sausio 18 d., apie 2 val., tyčia sugadinęs E. P. automobilio „Ford
Fiesta“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio
prie Anykščių r. (duomenys neskelbtini), esančios Anykščiuose, (duomenys
neskelbtini), dešinės pusės durelių spynelę 30 litų vertės ir išdaužęs galinį
lango stiklą 100 litų vertės, įsibrovė į jo saloną ir, ištraukęs iš prietaisų
skydelio, pagrobė E. P. automagnetolą „Ford“ 30 litų
vertės ir sulankstė vairą 100 litų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą - E. P. turtą 30 litų ir sugadino 230 litų vertės turtą.
Taip pat J. G. nuteistas už tai, kad jis ir E. B. 2010 m. vasario 4 d., apie 2 val., susitarė, jog E. B. lik lauke ir
saugos, J. G. vienas pro neuždarytą langą įsibrovė į
patalpą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę, esančią
Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą – UAB (duomenys
neskelbtini) priklausantį turtą: dviratį 350 litų vertės, sieninį laikrodį 400
litų vertės, sieninį laikrodį 200 litų vertės, du akumuliatorinius grąžtus
„Asaki“, kurio vieno kaina 399 litai, o bendra vertė 798 litai, DVD grotuvą
80 litų vertės, kuriuos abu kartu parnešė į J. G. močiutės
rūsį ir paslėpė, tuo padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 1828 litų turtinę
žalą.
Taip pat J. G. nuteistas už tai, jog jis žinodamas, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnametis,
įtikinėdamas ir prašydamas sukurstė jį padaryti vagystę ir 2010 m. vasario 4 d. apie 2 val. palikęs jį saugoti lauke, pats pro neuždarytą langą įsibrovė į
patalpą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę, esančią
Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), ir iš patalpos pagrobė svetimą – UAB
(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 1868 litų, tokiu būdu įtraukė
vaiką į nusikalstamą veiką.
J. G. nuteistas ir
už tai, kad jis 2010 m. kovo 12 d., tiksliai nenustatytu laiku, neteisėtai
slapta prieš D. R. ir E. J. valią
įsibrovė į jų butą, esantį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), ir neturėdamas
leidimo jame gyveno iki 2010 m. kovo 15 d., 17 val., taip pažeisdamas D. R. ir E. J. asmens būsto
neliečiamumą.
Taip pat J. G. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 12 d., atsirakinęs pirmųjų D. R. ir E. J. buto,
esančio Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), durų spyną ir patekęs į vidų,
tyčia išlaužė antrųjų durų dvi spynas, kurių vienos vertė 80 litų, o bendra
vertė 160 litų, sulaužė durų staktą, kurios vertė 200 litų, tokiu būdu tyčia
sugadino jam svetimą D. R. ir E. J. bendros
nedidelės 360 litų vertės turtą.
J. G. nuteistas už
tai, kad jis 2010 m. kovo 12 – 15 d.d., būdamas bute, esančiame (duomenys
neskelbtini), Anykščiuose, tęstiniais nusikalstamais veiksmais, pagrobė D. R. mikrobangų krosnelę, kurios vertė 250 litų, dulkių siurblį,
kurio vertė 250 litų, ir akordeoną, kurio vertė 3000 litų, tuo padarydamas
nukentėjusiajai D. R. bendrą 3500 litų turtinę žalą.
Taip pat J. G. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. kovo 27 d., apie 19 val., išlaužęs duris įsibrovė į patalpą - A. J. rūsį,
esantį Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė svetimą A. J. dviratį „Desna“, kurio vertė 120 litų, tuo padarydamas
nukentėjusiajam A. J. 120 litų turtinę žalą.
J. G. nuteistas ir
už tai, kad jis 2010 m. kovo 29 d., apie 1 val., būdamas apsvaigęs nuo
alkoholio, išdaužęs T. V. automobilio „Renault 19“,
valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio
Anykščiuose, (duomenys neskelbtini), šoninį kairės pusės
galinį lango stiklą, kurio vertė 25 litai, bei išardęs ir taip sugadinęs
variklio užvedimo spynelę, kurios vertė 50 litų, pagrobė T.
V. automobilį „Renault 19“, valstybinis numeris (duomenys
neskelbtini) kurio vertė 800 litų, ir automobilyje buvusius akinius nuo
saulės, kurių vertė 50 litų, automobilio bagažinėje buvusią automobilio padangą,
kurios vertė 30 litų, bei, tyčia išdaužė automobilio dešinės pusės priekinio
žibinto stiklą, kurio vertė 30 litų, ir kairės pusės galinio žibinto stiklą,
kurio vertė 25 litai iš viso pagrobė T. V. turto už 880
litus ir sugadino nedidelės 130 litų vertės turtą.
Skundu nuteistasis J. G. prašo
sumažinti 2010 m. gruodžio 13 d. Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu
jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad dėl visų padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino.
Teigia, kad turi mažą vaiką, kurį vienai jo sugyventinei bus sunku išlaikyti.
Bausmę pataisos namuose atlikinėja pirmą kartą.
Teismo posėdyje,
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti,
jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir
surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant
apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų
nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytas nusikalstamas
veikas pagal LR BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 165 str. 1 d.
ir 159 str. Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytų
nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bei jo veikų juridinės kvalifikacijos
neginčija, nesutinka tik su paskirta, jo manymu per griežta bausme ir prašo ją
mažinti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutinkamai su
LR BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis
nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde,
neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Teisėjų kolegija nemato pagrindo tenkinti apelianto prašymo sušvelninti jam
nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas
bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam J. G. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė teisingas
bausmes, bei paskyrė teisingą galutinę subendrintą bausmę.
Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio
atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose,
atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą
ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos
veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Lietuvos Respublikos BK 61 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę,
atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.
Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę
lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio
santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai
parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį,
skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija
kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas
bausmės dydį. Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII
skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi
nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai
efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu
asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti
naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals,
ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ( BK 41 straipsnio 2
dalis).
Kolegijos nuomone, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J.
G. bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, atsižvelgė į
bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgė
į tai, kad J. G. padarė vienuoliką tyčinių, baigtų
nusikalstamų veikų, kurios priskiriamos apysunkiems, nesunkiems nusikaltimams
ir baudžiamiesiems nusižengimams, į nustatytą ir pripažintą apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino
padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.),
taip pat į nustatytas ir pripažintas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog
jis nusikalstamą veiką, t. y. turto vagystę iš A. N. stačiatikių
cerkvės ir T. V. automobilio vagystę padarė būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo veikos padarymui, o nusikalstamas
veikas, t. y. turto vagystę iš A. N. stačiatikių cerkvės
ir turto vagystę iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės padarė veikdamas
bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino J. G. asmenybę. Apeliantas antrą kartą teisiamas už
savanaudiškus tyčinius nusikaltimus, šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo
bausmę, nusikaltimais padarytos žalos neatlygino, niekur nedirbo, daug kartų
baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus, iš kurių vien 2010 m. laikotarpyje 5 kartus baustas už smulkų svetimo turto pagrobimą (t. 2, b.l. 141-149). Atsižvelgtina
ir į tai, kad J. G. 11 tyčinių nusikalstamų veikų, iš
kurių 10 yra nukreipta prieš nuosavybę ir turtines teises, padarė per
ganėtinai trumpą laiką, t. y. nuo 2010 m. sausio 18 d. iki 2010 m. kovo 29 d. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad J. G. antivisuomeninės
nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių ir jo įvykdytos
nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus nuteistojo gyvenimo būdo bei jo
ankstesnio elgesio padarinys. Atkreiptinas dėmesys į tą aplinkybę, kad J. G. nusikalstamas veikas padarė po to, kai 2007-06-15
Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 93 str. buvo
atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2
d. ir jo atžvilgiu baudžiamoji byla buvo nutraukta (t. 2, b.l.163). Taigi,
teismo parodytas pasitikėjimas nesulaikė J. G. nuo
nusikalstamų veikų darymo bei nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir
nebenusikalstų. Be to, iš Anykščių 2010-08-12 nutarties matyti, kad J. G. 2010-04-02 Anykščių rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu už analogiškas nusikalstamas veikas paskirta laisvės apribojimo
bausmė buvo pakeista arešto bausme, kadangi jis vengė atlikti laisvės
apribojimo bausmę, nevykdė teismo įpareigojimų (t. 2, b.l. 165-168, t.3, b.l.
142). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms teismas pagrįstai už
nusikaltimus jam paskyrė laisvės atėmimo, o už baudžiamuosius nusižengimus –
arešto bausmes. Teisėjų kolegija mano, kad nėra jokio pagrindo J.
G. už kiekvieną nusikalstamą veiką skirti kitos bausmės rūšies. Apylinkės
teismo už inkriminuojamus nusikaltimus atitinkamai paskirtos dvejų metų dviejų
mėnesių (dėl turto vagystės iš A. N. stačiatikių cerkvės),
dvejų metų (dėl E. P. turto vagystės), dvejų metų trijų
mėnesių (dėl turto vagystės iš UAB (duomenys neskelbtini) parduotuvės ),
vienerių metų (dėl nepilnamečio įtraukimo į nusikalstamą veiką), vienerių metų
(dėl D. R. buto neliečiamybės pažeidimo), vienerių metų
trijų mėnesių (dėl D. R. turto vagystės), dvejų metų (dėl A. J. dviračio vagystės), dvejų metų (dėl T.
V. automobilio vagystės) laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už straipsnių
sankcijose numatytų šių bausmių vidurkius, o už baudžiamuosius nusižengimus
atitinkamai paskirtos 20 parų (dėl E. P. turto
sugadinimo), 20 parų (dėl D. R. turto sugadinimo), 20 parų
(dėl T. V. turto sugadinimo) arešto bausmės yra mažesnės
už šios bausmės rūšies, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus sankcijos
vidurkį (BK 49 str. 3 d.), todėl nėra aiškiai per griežtos ir dėl to
neteisingos. Įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo polinkį nusikalsti bei kitas BK
54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kolegija mano, kad J. G. nėra
pagrindo švelninti už nusikalstamas veikas paskirtų bausmių dydžių. Teismas, bendrindamas
bausmes, taikė apeliantui palankesnius bausmių subendrinimo būdus, t. y. apėmimo
ir dalinį, todėl jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta
bausmė taip pat nėra aiškiai per griežta. Kaip minėta, aplinkybę, kad J. G. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to
nuoširdžiai gailisi, teismas jau įvertino skirdamas bausmę. Todėl dar kartą
vertinti šią aplinkybę pagal apeliacinio skundo prašymą nėra pagrindo. J. G. skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažą vaiką,
kurį vienai jo sugyventinei bus sunku auginti, negali būti pagrindu jam
švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę. Be to, ši aplinkybė apeliantui buvo
žinoma ir anksčiau, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo.
Kolegija konstatuoja, jog nuteistajam J. G. už kiekvieną
nusikalstamą veiką paskirta bausmė bei subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai
per griežta, yra tinkama siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą
bei pasiekti bausmės tikslus, todėl nešvelnintina.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi LR BK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
Nuteistojo J. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kolegijos
pirmininkė Nijolė
Sušinskienė
Teisėjai
Algirdas Gaputis
Ričardas Gilys