Pranešėjas Algirdas
Gaputis
Teisėja
Rita Bilevičienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A – 78 – 350 / 2007
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.8
(S)
N U T A R T I S
2007 m. gegužės 5 d.
Panevėžys
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito
Bagdonavičiaus,
sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei
dalyvaujant
prokurorui Vytautui Sabaliauskui
nuteistiesiems
R. R., M. Ž.,
gynėjams
advokatams Antanui Cemnolonskui, Sigitui Lukauskui
nukentėjusiajai
S. P.,
nukentėjusiosios
įstatyminei atstovei Svetlanai Žuolienei
neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios S. P.,
nukentėjusiosios ir įstatyminės nepilnametės nukentėjusiosios atstovės
Svetlanos Žuolienės, nuteistųjų R. M., M. Ž. apeliacinius
skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 12 d.
nuosprendžio, kuriuo:
- R. M. pripažintas kaltu pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 str. 3 d. ir
nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams;
- pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 3 d. ir nubaustas
laisvės atėmimu penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis
BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė
bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis
BK 63 str. 9 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta
2006 03 23 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta galutinė
bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams
- M. Ž. pripažintas kaltu pagal
BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams;
- pripažintas kaltu pagal BK 150 str. 3 d. ir
nubaustas laisvės atėmimu penkeriems metams.
Vadovaujantis
BK 63 str. 1d., 5 d. 1 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta galutinė
bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.
Vadovaujantis
BK 64 str., 65 str. 2 d., nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme,
paskirta ir neatlikta 2006 02 02 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju
įsakymu ir skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas penkeriems metams su 8 MGL
dydžio, t.y. 1000 Lt. bauda.
Iš
R. M. ir M. Ž. Valstybinės ligonių
kasos naudai priteista gydymo išlaidų 797, 60 Lt solidariai žalai atlyginti.
Iš
R. M. ir M. Ž. valstybės naudai
priteista po 15,40 Lt
proceso
išlaidų
Išnagrinėjęs
baudžiamąją bylą teismas
n u s t a t ė :
R. M. nuteistas už tai, kad jis2006 m.
vasario 06 d. apie 20 val. Panevėžyje, name, esančiame (duomenys
neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. Ž.,
žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, panaudodamas fizinį bei psichinį
smurtą lytiškai santykiavo su S. P., o būtent: kambaryje
už spintos suimdamas ranka už kaklo jai neleido išeiti iš kambario, S. P. šaukiantis M. Ž. pagalbos, M. Ž. į tai nereagavo, o jam paprašius M. Ž.
išjungti kambaryje šviesą, M. Ž. išjungė šviesą ir
išėjo iš kambario. Po to jis S. P. liepė nusimauti kelnes
ir kelnaites, o šiai nesutikus grasino „užmušti“ bei pats atsegė kelnių diržą,
numovė kairės kojos vieną kelnių ir kelnaičių pusę, po to jis ranka suimdamas S. P. už kairės rankos riešo ją išsitempė iš už spintos,
grasindamas, jog sulaužys „kaklą“ pasodino ant lovos ir liepė nukentėjusiajai
tenkinti jo lytinę aistrą – savo rankomis prilenkdamas S. P. galvą
prievartavo ją oraliniu būdu, vėliau paguldydamas ant lovos bei laikydamas kūnu
nukentėjusiąją prispaudęs prie lovos bei liepdamas kojomis apkabinti jo nugarą,
taip atimdamas galimybę jai priešintis, lytiškai santykiavo su nepilnamete S. P. gim. 1990-08-01 prieš jos valią.
M. Ž. nuteistas už tai, kad jis 2006 m.
vasario 06 d. apie 20 val.. Panevėžyje, name, esančiame (duomenys
neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R.
M., žinodamas, kad nukentėjusioji yra nepilnametė, kambaryje už spintos R. M. suėmus ranka už kaklo S. P. ir
taip neleidžiant išeiti jai iš kambario, S. P. šaukiantis
jo pagalbos, jis į tai nereagavo, o paprašytas R. M. išjungti
kambaryje šviesą, jis išjungė šviesą ir išėjo iš kambario. Vėliau sugrįžo į
kambarį ir grasindamas panaudoti fizinį bei panaudodamas psichinį smurtą, o
būtent: S. P. jo paprašius išleisti namo, jis tuo metu
liepė S. P. jam numauti kelnes, bei kelnaites, o jai
atsisakius tai daryti, jis pasakė, kad jai bus blogai, bei kad S. P. išveš į mišką, ką S. P. suprato,
kaip grasinimą, bei taip palauždamas nukentėjusiosios valią, įbaugindamas
nukentėjusiąją privertė jam numauti kelnes bei kelnaites ir liepė
nukentėjusiajai tenkinti jo lytinę aistrą – savo rankomis prilenkdamas S. P. galvą prievartavo ją oraliniu būdu, vėliau parvertė ją
ant lovos bei laikydamas kūnu nukentėjusiąją prispaudęs prie lovos ir liepdamas
kojomis apkabinti jo nugarą, taip atimdamas galimybę jai priešintis, lytiškai
santykiavo su nepilnamete S. P. gim. 1990-08-01 prieš jos
valią, vėliau jam lovoje atsigulus ant nugaros jis nukentėjusiąją užsitempė ant
savęs suėmė už rankų, taip atimdamas galimybę jai priešintis, lytiškai
santykiavo su nepilnamete S. P. gim. 1990-08-01 prieš jos
valią.
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji S. P. prašo panaikinti apkaltinamąjį
nuosprendį R. M. ir M. Ž. atžvilgiu,
bei priimti jų atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad su R. M. ir M. Ž. santykiavo savo noru,
jie jos atžvilgiu smurto nenaudojo, kad ji nepilnametė nei vienas nežinojo, nes
ji jiems melavo, kad jai 19 metų. Iš (duomenys neskelbtini) namo pabėgo nesusirinkusi savo daiktų, nes kai ji mylėjosi
į tą kambarį užėjo M. Ž. mama ir ji jos išsigando. Pas
žmonės į (duomenys neskelbtini) namo kiemą nubėgo ir prašė iškviesti
policiją dėl to, nes jai buvo šaltą, norėjo, kad įsileistu į vidų ir iškviestų
taksi. Grįžusi į namus ji melavo savo mamai, kad ją išprievartavo, nes jos
labai bijojo, o jei ji būtų sužinojusi tiesą, tai būtų ją išvežusi į
spec.mokyklą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjai
apklausos metu melavo, o teisminio posėdžio metu ji suprato, kad savo melu ir
bijodama aplinkinių nuomonės blogai pasielgė ir dėl to bus nuteisti nekalti
žmonės. Santykiaudama su jais savo noru ji norėjo užsidirbti pinigų.
Apeliaciniu skundu įstatyminė nepilnametės nukentėjusiosios atstovė
S.Žuolienė nesutinka
su apylinkės teismo nuosprendžiu, nes jos duktė S. P. viską
melavo. Duktė S. P. jai viską papasakojo, kad su jais
lytiškai santykiavo, nes norėjo užsidirbti pinigų.
Apeliaciniu skundu nuteistasis
R. M. prašo jo atžvilgiu panaikinti apkaltinamąjį
apylinkės teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad
apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu nepagrįstas, byla išnagrinėta šališkai,
neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas baudžiamasis bei baudžiamojo
proceso įstatymai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos
nagrinėjimo metu kaltu neprisipažino, nes jis lytiškai santykiaudamas su S. P. nevartojo nei psichinio, nei fizinio smurto.
Aplinkybės, t.y., kad L. Ž. bute, adresu (duomenys
neskelbtini), Panevėžyje, kuriame turėjo lytinius santykius su
nukentėjusiąją durys į lauką tą vakarą buvo visą laiką atrakintos; tuo metu
bute buvo L. Ž., N. Ž., M. Ž., T. Ž., A. P.,
E. M. bei užfiksuoti L. Ž. parodymai
“į kambarį atėjęs (duomenys neskelbtini)
pasakė sūnui M. Ž. eik tavęs laukia. Ji supratusi, kad
sūnus išėjo pasimylėti” mano, jog įrodo, kad (duomenys neskelbtini), bet
kada galėjo išeiti jei būtų norėjusi iki jo lytinių santykiu su ja, o tuo
labiau po jų lytinių santykių, nes jis išėjęs iš kambario paliko ją vieną. Iš
specialisto išvados matyti, kad S. P. nebuvo padaryti
jokie kūno sužalojimai galimi lytinių santykių metu, kas vargu ar būtų įmanoma
atliekant prievartinį lytinį aktą. Teismas visiškai nevertino, kad S. P. iki tol turėjo lytinius santykius, ką įrodo seni
randai lytinių organų srityje.
Apylinkės teismas pagrįsdamas išvadą apie
tai, kad nukentėjusioji S. P. buvo išžaginta rėmėsi jos
pabėgimo iš L. Ž. namų faktu, nurodydamas, kad
nukentėjusioji pabėgo, būdama viena koja basa ir nepilnai apsirengusi, ši
aplinkybė prieštarauja natūraliam žmogaus elgesiui, nes konstatuodamas šį
faktą, teismas nevertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste: nes
būtent, tai S. P. padarė, pamačiusi L.
Ž., kuri išeidinėjo į parduotuvę per pereinamą kambarį, kuriame buvo ji,
nes L. Ž. galėjo suprasti apie jos elgesį, t.y. turėtus
lytinius santykius su juo ir M. Ž. bei L.
Ž. drausdavo draugauti su sūnumi N. Ž. ir, kad ši
aplinkybė buvo tikroji priežastis S. P. pabėgti, siekiant
išvengti pasirodyti L. Ž. akyse netinkamai pasielgusi.
Teismas nepagrįstai, siekdamas vienašališkai pagrįsti išvadą, dėl S. P. išžaginimo, kritiškai vertino jos parodymus apie tai,
kad nubėgusi pas A. J., adresu (duomenys neskelbtini),
Panevėžyje prašė iškviesti policiją, kadangi buvo sušalusi ir jos neįsileido į
vidų, o apie išžaginimą paminėjo, kad būtų rimtesnė priežastis iškviesti
policiją.
Teismas visiškai nebandė vertinti S. P. elgesį iki jo turėtų lytinių santykių su ja ir po jų
psichologiniu požiūriu, nes iš 2006 09 20 specialisto išvados matyti, kad
nukentėjusiajai nustatytas lengvas protinis atsilikimas, ambulatorinę teismo
psichiatrinę ekspertizę skirti netikslinga. Nukentėjusiosios motina S.Žuolienė,
teisme paaiškino, kad duktė yra nenusakomo būdo, konfliktiška, meluojanti,
todėl negalima tikėti jos paaiškinimais. Ikiteisminio tyrimo metu S. P. tvirtino, kad ją išžagino, teismo posėdžio metu
tvirtino, kad santykiavo savo noru. Ikiteisminio tyrimo metu duodama parodytus
ji jį apkalbėjo. Prašo skirti teismo psichologinę ekspertizę, kad būtų galima
įvertinti nukentėjusiosios prieštaringų parodymų davimą iš psichologinės pusės,
tačiau teismas skirti šią ekspertizę nepagrįstai atsisakė.
Teismas nuosprendyje rėmėsi vien tik S. P. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu bei
ikiteisminio tyrimo teisėjui ir atmetė duotus parodymus teisminio nagrinėjimo
metu. Toks teismo S. P. parodymų vertinimas šališkas,
siekiant pagrįsti išvadas apkaltinant jį išžaginimu bei seksualiniu
prievartavimu. Teismo posėdžio metu S. P. paaiškino, kad
tokius parodymus ji davė ne gera valia, kaip nurodyta nuosprendyje, o tik
bijodama motinos dėl savo neigiamo elgesio. Šie parodymai neprieštarauja
motinos S.Žuolienės parodymams.
Nepagrįstos teismo išvados, kad su S. P. lytiškai santykiavau bendrininkaudamas su M. Ž.. Šią teismo išvadą akivaizdžiai paneigia liudytojos L. Ž. parodymai - “į kambarį atėjęs (duomenys neskelbtini) pasakė sūnui M. Ž. eik tavęs laukia. Ji supratusi, kad sūnus išėjo
pasimylėti” ir kiti byloje faktiniai duomenys rodo, kad su S.
P. santykiavome po vieną, jokių bendrų veiksmų jos atžvilgiu neįvykdėme.
Jis su S. P. buvo
mažai pažįstamas, niekados neteko su ja bendrauti jos draugų aplinkoje, todėl
apie jos amžių sprendė iš pačios pasakymų, kad jei greitai bus devyniolika bei
iš jos išvaizdos, kuri rodo ją esant pakankamai subrendusią.
Apeliaciniu skundu nuteistasis
M. Ž. prašo baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo ir
patvirtinti jo nekaltumą. Skunde nurodo, kad jis nekaltas, teismo posėdžio
metu pati nukentėjusioji S. P. paneigė ikiteisminio
tyrimo metu duotus parodymus, nurodydama, kad lytiškai santykiavo savo noru,
jokios prievartos nebuvo.
Teismo posėdyje R. M.,
M. Ž. ir jų gynėjai, nukentėjusioji S.
P. bei jos įstatyminė atstovė S.Žuolienė prašo apeliacinius skundus
tenkinti, prokuroras – atmesti.
Nuteistųjų,
nukentėjusiosios ir jos įstatyminės atstovės apeliaciniai skundai atmestini.
Pagal BPK 305
str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie gauti
remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje
nustatyta, jog teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis
įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas išsamiai
ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes, patikrino ir išanalizavo byloje
surinktus įrodymus ir jų viseto pagrindu pagrįstai pripažino R.
M. ir M. Ž. kaltais.
Byloje nėra
jokių duomenų, kad įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant
baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Abu apeliantai skunduose iš
esmės pakartoja pirmosios instancijos posėdyje pateiktą versiją, kurios esmė
ta, kad nukentėjusioji su abiem nuteistaisiais lytiškai santykiavo savo noru,
nuteistieji jokios prievartos prieš ją nenaudojo: R. M. netraukė
jos iš už spintos, R. M. bei M. Ž. negrasino,
netenkino lytinės aistros bei lytiškai nesantykiavo prieš nukentėjusiosios
valią. Ši nuteistųjų versija nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir paneigta
bylos įrodymais: nukentėjusiosios S. P. parodymais
ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų A. P., S.Žuolienės, A. J., M.V. Ž., J. P. parodymais,
asmens parodymo atpažinti protokolais, specialisto išvada Nr. G.214/06 (05).
Iš bylos medžiagos
matyti, kad nukentėjusiosios parodymai apie esmines prieš ją įvykdyto
nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tuos
pačius parodymus ji patvirtino apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją:
ji konkretizavo abiejų nuteistųjų veiksmus, apibūdino kiekvieno nuteistojo
elgesį, nurodė išžaginimo ir lytinės aistros tenkinimo seką. Nukentėjusioji
išsamiai paaiškino, kuo pasireiškė nuteistųjų prieš ją naudotas fizinis bei
psichinis smurtas ir kokiais veiksmais ji išreiškė nesutikimą lytiškai
santykiauti su nuteistaisiais bei tenkinti jų lytinę aistrą. Nukentėjusioji
parodė, kad nuteistasis R. M. sugriebė jai už kaklo ir
neleido išlįsti iš už spintos, ji pradėjo šaukti prašydama M.
Ž. padėti, tačiau jis išėjo iš kambario. R. M. už
spintos pradėjo mauti jai kelnes bei nusitempė ją už rankos prie lovos bei
pargriovė ant jos liepė čiulpti jo varpą grasindamas, kad sulaužys sprandą ir
užmuš, jei to nedarys, po to prieš jos valią su ja lytiškai santykiavo. Baigęs R. M., pakvietė M. Ž., kurio ji
paprašė, kad ją išleistų, tačiau jis liepė numauti jam kelnes bei pagrasino jei
to nedarys išveš į mišką. Ji bandė nuo savęs jį nustumti, tačiau jis varpą įkišo
į burną ir liepė ją čiulpti. Po kiek laiko į kambarį įėjo R.
M. ir pagrasino jei bandys pabėgti, parodys “žemaitukams” ir vėl išėjo. M. Ž. nustūmė S. P. ant lovos ir su ja
prieš jos valią atliko lytinius santykius.
Nuteistojo R. M. skunde
nurodytas teiginys, kad specialisto išvadoje nustatyta, kad S.
P. nebuvo padaryti jokie kūno sužalojimai galimi lytinių santykių metu, kas
vargu ar būtų įmanoma atliekant prievartinį lytinį aktą, nepagrįstas, kadangi
ne visų fizinių kontaktų pasekoje ant kūno lieka žymės, o be to, kaip matyti iš
byloje surinktų įrodymų viseto, nukentėjusiosios atžvilgiu iš esmės buvo
vartojama psichologinė prievarta.
Nepagrįstas nuteistojo R.
M. apeliacinio skundo teiginys, kad apylinkės teismas pagrįsdamas išvadą,
kad nukentėjusioji S. P. buvo išžaginta, rėmėsi jos
pabėgimo iš L. Ž. namų faktu, nurodydamas, kad
nukentėjusioji pabėgo, būdama viena koja basa ir nepilnai apsirengusi, bei
konstatuodamas šį faktą, teismas nevertino visų byloje nustatytų aplinkybių
kontekste, nes teisminio posėdžio metu nukentėjusioji S. P. nurodė,
tikrąsias priežastis kodėl pabėgo žiemos metu iš buto.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti,
kad nukentėjusioji S. P. teisminio posėdžio metu davė
palankius R. M. bei M. Ž. parodymus,
kad jie išvengtų baudžiamosios atsakomybės už padarytus nusikaltimus,
nurodydama, kad iš L. Ž. buto ji pabėgo pamačiusi L. Ž., kuri išeidinėjo į parduotuvę per pereinamą kambarį,
kuriame buvo ji, nes L. Ž. galėjo suprasti apie jos
elgesį, t.y. turėtus lytinius santykius su R. M. ir M. Ž.; L. Ž. drausdavo draugauti su
sūnumi N. Ž. ir, kad šios aplinkybės buvo tikrosios jos
pabėgimo priežastys.
Tokie nukentėjusiosios parodymai
neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi, kaip matyti iš L.
Ž. parodymų, kuriuos patvirtino ir kiti liudytojai, L. Ž. per
kambarį, kuriame buvo žaginama S. P., praėjo ne vieną
kartą ir ji matė nukentėjusiąją lytiškai santykiaujant gerokai anksčiau nei ji
pabėgo iš buto. Tokiu būdu akivaizdu, kad S. P. žiemą,
vėlų vakarą, basa pabėgo iš M. Ž. namų ne dėl to, kad
išsigando L. Ž., o siekdama nutraukti prieš ją atliekamus
nusikalstamus veiksmus. Tokią S. P. pabėgimo iš buto
priežastį iš esmės patvirtino liudytojai, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu,
tiek teisminio posėdžio metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus, jų
nekeisdami, todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti. Liudytojai A. J., V.M. Ž. nurodė, kad būdami
namuose išgirdo beldimą į langą. Išėję į lauką, pamatė mergaitę, kuri drebėjo,
buvo išsigandusi, bei pasakė, kad ją išprievartavo. Liudytoja J.
P. būdama namuose išgirdo rėkimo, klykimo garsus bei priėjusi prie lango
pamatė bėgančia gatve merginą, kurios viena koja buvo basa ir kuri įbėgo į
Mindaugo 44 namo kiemą (T.2, b.l. 272). Tokius liudytojų parodymus patvirtina
ir nukentėjusiosios atstovė – motina S.Žuolienė, kad duktė S.
P. į namus grįžo basa, be rūbų, buvo išsigandusi, sušalusi bei pasakė, kad
ją išprievartavo N. Ž. brolis ir dar vienas vaikinas.
Iš to darytina išvada, kad tokie
liudytojų ir nukentėjusiosios atstovės parodymai, kurie tiek ikiteisminio
tyrimo metu, tiek teisminio posėdžio metu buvo nuoseklūs, teismas neturi
pagrindo jais abejoti, jie visiškai sutampa su S. P. parodymais
ikiteisminio tyrimo metu ir tuo pačiu paneigia teisminio bylos nagrinėjimo metu
pakeistus nukentėjusiosios parodymus, kurie yra palankūs R.
M. ir M. Ž..
Apylinkės teismas pagrįstai nesivadovavo
nukentėjusiosios S. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu
duotais parodymais, kadangi jie prieštarauja byloje surinktų ir teisme
patikrintų įrodymų visetui. Nukentėjusioji negalėjo paaiškinti, kodėl pakeitė
parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad S. P. apklausos metu nurodė, kad 2006 02 16 ji mieste sutiko
N. Ž., kuris jai pasakė, kad (duomenys neskelbtini)
išeis į laisvę, ją paims žemaitukai ir išveš į mišką bei 2006 02 20 ji
mieste vėl sutiko N. Ž., kuris jai pasakė, kad į laisvę
išleido (duomenys neskelbtini) ir jai bus blogai. Šiuos perspėjimus ji
suprato kaip grasinimus. (T.1, b.l. 41). Taip pat iš S. P. 2006
08 31 pranešimo, esančio byloje matyti, jog ji raštu atsisakė dalyvauti
akistatoje su R. M. ir M. Ž.,
nurodydama, kad jų labai bijo. Nukentėjusioji taip pat pati patvirtino, kad
vykstant teismui, buvo mieste susitikusi su R. M. ir M. Ž. (T.2, b.l. 256). Kad R. M. buvo
atėjęs į namus ir kalbėjosi su S. P., teisme patvirtino
ir jos motina – nukentėjusiosios atstovė S.Žuolienė. (T.2, b.l. 249).
Iš to
darytina išvada, kad nukentėjusiajai buvo daromas poveikis siekiant, kad ji
pakeistų savo parodymus.
Apeliacinės
instancijos teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus, remiasi ir
apeliacinio bylos nagrinėjimo metu S. P. atlikta teismo
psichiatrinės- psichologinės ekspertizės išvada, kad S. P. nustatytos
psichologinės savybės netrukdo jai suvokti veiksmus ir juos valdyti, kad ji neturi
padidėjusio polinkio fantazuoti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į
liudytojų A. J., V.M. Ž., J. P., S.Žuolienės parodymus, nėra jokio pagrindo manyti, kad
S. P. betarpiškai iš karto po nusikaltimo jos atžvilgiu
padarymo nurodydama, jog ji buvo išžaginta, galėjo sakyti netiesą.
Teismas
pagrįstai nustatė, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje.
Skunde nuteistasis R. M. nurodo, kad jis bei M. Ž. su nukentėjusiąja S. P. santykiavo
po vieną, jokių bendrų veiksmų jos atžvilgiu neįvykdė. Bendrininkavime būtinas
susitarimas, tačiau pagal BK 25 str. 2 d. susitarimas galimas bet kurioje
nusikalstamos veikos stadijoje: nuo kėsinimosi iki užbaigimo, todėl išankstinio
susitarimo nebuvimas bendrininkavimo nepaneigia. Bendrininkų grupė reiškia ne
mažiau kaip dviejų vykdytojų veiksmų bendrumą ir suvokimą, kad veikia bendrai,
siekdami vieningo tikslo. Iš bylos aplinkybių matyti, kad šie bendrininkavimo
požymiai nuteistųjų veikoje buvo. Nukentėjusioji parodė, kad, kai R. M. ir M. Ž. atėjo į (duomenys
neskelbtini), o ji tuo metu buvo už spintos bei norėjo išlysti tai R. M. jai sugriebęs už kaklo neleido išlįsti, bei M. Ž. liepė kambaryje užgesinti šviesą, ką jis ir įvykdė bei
išėjo iš kambario, nors tuo metu ji ir šaukėsi M. Ž. pagalbos
(T.1, b.l. 37). Liudytoja L. Ž. teisminio posėdžio metu
nurodė, kad būnant kambaryje atėjo R. M., kuris jos sūnui
M. Ž. pasakė “eik tavęs laukia” , bei jis ir nuėjo į tą
kambarį iš kurio buvo atėjęs R. M. (T.2, b.l. 251). Šios
aplinkybės rodo, kad tiek R. M., tiek M.
Ž. nuo nusikalstamų veikų pradžios iki pabaigos veikė vieningai iš pradžių
lytiškai santykiavo bei lytinę aistrą tenkino R. M. panaudodamas
fizinį bei psichinį smurtą, bei pabaigęs savo veiksmus pakvietė M.
Ž., kuris kitame kambaryje laukė kol galės patenkinti savo lytinę aistrą su
nukentėjusiąja. Tai rodo, kad nuteistieji suvokė, kad nusikalstamas veikas daro
veikdami bendrai, kiekvienas atliko prievartinius lytinius santykius, todėl yra
nusikaltimo bendravykdytojai.
Iš
baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji S.
P. 2006 08 31 papildomos liudytojo apklausos metu nurodė bei patvirtino,
kad abu nuteistieji žinojo, jog ji – nepilnametė, t.y., kad jai 15 metų, nes ji
jiems yra pasakiusi pati (T.1, b.l. 48), be to, jie privalėjo tai suprasti ir
pagal nukentėjusiosios fizinius duomenis, išsivystymą. Iš to darytina išvada,
kad R. M. žinojo, kad nukentėjusioji S.
P. – nepilnametė, todėl jo argumentas, jog jis nežinojo, kad ji nepilnametė
atmetamas, kaip nepagrįstas.
BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs
atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir
tarpusavio santykį, taip pat įvertinęs kitas 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes,
motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės
dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Už nusikaltimo pagal BK 149 str. 3 d. padarymą
įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra šešeri metai
penki mėnesiai, pagal BK 150 str. 3 d. – šešeri metai.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio,
nustatydamas bausmės trukmę R. M. ir M.
Ž. už du nusikaltimus teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį,
pavojingumo laipsnį, pasekmes, motyvus ir tikslus, į tai, kad nenustatyta
nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pagrįstai nustatyta dvi
atsakomybę sunkinančių aplinkybių, t.y. veiką padarė bendrininkų grupėje bei
būdami apsvaigę nuo alkoholio ir nuteistiesiems skyrė vienintelę BK 149 str. 3
d. ir 150 str. 3 d. numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, mažesnę nei
sankcijose numatytas jos vidurkis.
Individualizuodamas bausmes, teismas įvertino
kiekvieno nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis: R. M. baustas
administracine tvarka, šešis kartus teistas, teistumas neišnykęs, M. Ž., administracine tvarka nebaustas, anksčiau vieną kartą
teistas, teistumas neišnykęs, charakterizuojamas neigiamai, todėl M. Ž. paskirta dydžiu mažesnė bausmė.
Tokiu
būdu, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į BK 54 str. nuostatas nuteistiesiems
už jų padarytus nusikaltimus skyrė savo dydžiu individualiai teisingas laisvės
atėmimo bausmes, jos pakankamai diferencijuotos atsižvelgiant į kiekvieno iš
nuteistųjų kaltės laipsnį, asmenybes.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija, -
n u t a r ė :
N. R. M. ir M. Ž., nukentėjusiosios ir jos
įstatyminės atstovės apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas
Algirdas Gaputis
Teisėjai
Bronė Vidzėnienė
Sigitas Bagdonavičius