Civilinė byla Nr. e2-902-965/2021

   Teisminio proceso Nr.2-06-3-06535-2020-4

   Procesinio sprendimo kategorijos:

   2.6.18.; 2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.2.6.1.;

   3.2.6.14.

(S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Erika Tamošaitienė,

sekretoriaujant Indrei Grublienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosat“ atstovui advokatui Gintarui Aleknavičiui,

atsakovų J. P. ir T. P. atstovei advokatei Dianai Kaunienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosat“ ieškinį atsakovams J. P. ir T. P. dėl skolos priteisimo.

Teismas

nustatė:

1.       ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašo priteisti iš atsakovų 9 031,24 Eur skolą už atliktus statybos rangos darbus, 139,08 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodo, kad 2020 gegužės 26 d. ieškovė ir atsakovė J. P. pasirašė statybos rangos darbų sutartį dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado atnaujinimo, stogo remonto bei terasos lentų keitimo darbų atlikimo pagal suderintą sąmatą už 36 435,47 Eur. Nors sutartis sudaryta tik su atsakove J. P., tačiau darbų procese dalyvavo ir atsakovas T. P., kuris dalyvavo ieškovei ir atsakovei tariantis dėl darbų atlikimo, davė nurodymus dėl darbų, tvarkos ir eiliškumo, atsiskaitė už atliktus darbus, pasirašė atliktų darbų aktus, todėl ieškovei pagrįstai susidarė įspūdis, jog atsakovas T. P. turi atsakovės J. P. įgaliojimus. 

3.       Darbų atlikimo metu abu atsakovai davė nurodymus atlikti papildomai sutartimi nesulygtus darbus. Šalys susitarė sutarties nekeisti, atsakovai sutiko sumokėti už papildomus darbus ir nukelti darbų atlikimo terminą, avansu sumokėjo 5 000 Eur už darbų atlikimą. Pinigus perdavė atsakovas T. P., o darbų kainą už papildomus darbus šalys susitarė nustatyti pagal faktinius atliktų darbų kiekius.

4.       Ieškovė tinkamai vykdė darbus ir sutartinius įsipareigojimus – 2020 m. birželio ir liepos mėnesiais perdavė atliktus darbus atsakovams. Atliktus darbus pagal atliktų darbų aktus už 2020 m. birželio mėn. ir liepos mėn. priėmė T. P. ir jokių pastabų nereiškė. Priimti buvo tiek sutartyje numatyti, tiek ir papildomai atlikti darbai. Kartu buvo sumokėtas ir antras avansinis 6 000 Eur sumos mokėjimas. Tačiau ieškovei pateikus sutartyje numatytų atliktų darbų aktą už 2020 m. liepos mėn., atsakovas atsisakė jį pasirašyti, prašė mažinti kainą, o ieškovei nesutikus, ėmė reikšti nepagrįstas pretenzijas dėl darbų rezultato, kokybės, nutraukė sutartį ir liepė ieškovės darbuotojams palikti objektą.

5.       Kadangi atliktų darbų aktą už liepos mėnesį atsakovai pasirašyti atsisakė, pastabų raštu nepateikė, ieškovė 2020-08-10 išsiuntė atsakovei atsiskaitymo dokumentus. Atsakovams ir toliau ignoruojant ieškovę, jiems buvo pakartotinai išsiųstas jau vienašališkai pasirašytas atliktų arbų aktas už 2020 m. liepos mėn. Atsakovams pateiktos dvi sąskaitos faktūros Nr. TERM 0021 ir TERM 0022 – 16 097,89 Eur sumos už priimtus darbus pagal 2021 m. birželio ir liepos mėn. atliktų darbų aktus, kuriuos atsakovas T. P. pasirašė, ir 3 933,35 Eur sumos pagal rangovo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą už 2020 m. liepos mėn. Kadangi atsakovai ieškovei už darbus yra sumokėję 11 000 Eur, todėl liko skolingi 9 031,24 Eur.

6.       Atsakovė J. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka, prašo juos atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rangos sutartis sudaryta tik tarp ieškovės ir atsakovės J. P. T. P. nėra rangos sutarties šalis, be to, atsakovai nėra sutuoktiniai. Ieškovė neatliko sutartyje sulygtų darbų, o atlikti buvo nekokybiški. 

7.       Atsakovės teigimu, ieškovė darbus įsipareigojo atlikti per 40 dienų, tačiau nustatytu terminu darbų neatliko. Atsakovei pastebėjus, kad darbai laiku nebus atlikti, šalys susitarė dėl lokalinėje sąmatoje nurodytų darbų apimčių pakeitimo, atsisakant visų I ir II aukšto terasos remonto darbų ir medinės stoginės perkėlimo darbų, nurodytų lokalinėje sąmatoje 2–4 skyriuose, paliekant tik stoginės išardymo darbus. Šalys taip pat susitarė, kad vietoj šių darbų ieškovas atliks papildomus tvoros stulpelių remonto darbus, kurie nebuvo nurodyti lokalinėje sąmatoje, tačiau nekeičiant sutartyje nurodyto darbų atlikimo termino.

8.       Atsakovei pastebėjus, kad fasado remonto darbai turi trūkumų, yra nekokybiški, nedelsiant pareiškė pastabas techniniam direktoriui J. D. Trūkumai buvo akivaizdūs ir matomi išoriškai. Atsakovė reikalavo juos ištaisyti, tačiau trūkumų ištaisyti ieškovės darbuotojams nepavyko, J. D. pats patarė atsakovei pačiai ieškoti kitų meistrų. Atsakovei įsitikinus, kad ieškovė nesugebės tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, jos paslaugų atsisakė ir jau 2020-07-20 sudarė sutartį su kitu rangovu UAB „Dauska“, kuri visus reikalingus darbus atlikto tinkamai ir laiku. Reikėjo kuo greičiau ištaisyti ieškovės darbo trūkumus ir atlikti garažo stogo sandarinimo bei namo fasado apdailos darbus.

9.       Kadangi ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, atsakovė ir ieškovės atstovas J. D. susitarė, kad, įvertinus visas aplinkybes, 11 000 Eur suma yra pakankama ir protinga kaina už ieškovo faktiškai atliktus darbus. Šią sumą dalimis po 5 000 Eur ir 6 000 Eur grynaisiais atsakovė sumokėjo ieškovei, šalys to neginčija, todėl su ieškove visiškai atsiskaitė bei neturi pagrindo sumokėti dar papildomai.

10.       Ieškovei pateikus pasirašyti papildomą 3 933,35 Eur sumos atliktų darbų aktą už 2020 m. liepos mėn. bei pareikalavus apmokėti sąskaitas, atsakovė šiuos dokumentus grąžino ieškovei, nes nurodytų darbų ieškovė faktiškai neatliko ir atsakovei neperdavė, o prašomos sumokėti sumos buvo nepagrįstos.

11.       Atsakovas T. P. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad jis nėra rangos sutarties šalis, jis darbų neužsakė ir neprisiėmė jokių įsipareigojimų. Turtas, kuriame buvo atliekamas remontas, priklauso atsakovei J. P. nuosavybės teise, atsakovai yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka nutrūko 2011 m. Atliktų darbų aktuose pasirašė tik patvirtindamas pinigų perdavimo ieškovei faktą, bet ne priimdamas darbus, nes tokių įgaliojimų neturėjo.

12.       Ieškovė pateikė dubliką, prašo ieškinį tenkinti ir nurodė, kad atsakovas T. P. veikė kaip atsakovės J. P. atstovas, kontroliavo darbus, davė nurodymus, apmokėjo už darbus. Ieškovei nebuvo žinoma aplinkybė, kad atsakovai nėra sutuoktiniai. Atsakovas darbus priėmė, pretenzijų nereiškė, todėl yra ieškovei skolingi už atliktus darbus.

13.       Atsakovai pateikė tripliką į ieškovės dubliką, prašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės atlikti darbai nekokybiški, o dėl dalies darbų šalys nesitarė. Atsakovės sumokėta 11 000 Eur suma yra daugiau nei pakankama už atliktus darbus. Atsakovas T. P. savo parašu patvirtino tik pinigų perdavimo, bet ne darbų priėmimo faktą.

14.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, dublike išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškovės reikalavimus tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas T. P. kartu su atsakove J. P. dalyvavo kartu prieš sudarant rangos sutartį su ieškove, būdavo objekte darbininkams atliekant statybos darbus, juos įleisdavo, duodavo nurodymus, atsiskaitydavo už darbus, todėl ieškovė pagrįstai manė, kad atsakovui yra suteikti įgaliojimai veikti atsakovės J. P. vardu. Atsakovas, pasirašydamas atliktų darbų aktus, priėmė darbus, bet ne patvirtino pinigų perdavimo faktą, nes paprastai pinigų gavimą savo parašu patvirtina pinigus gavęs asmuo, ką ieškovės atstovai ir padarė. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad rangos darbai buvo atlikti nekokybiškai, rangos sutartis su UAB „Dauska“ nepatvirtina, kad minėta įmonė perdarė ieškovės atliktus darbus. Ieškovės atstovo teigimu, darbų trūkumai negali būti įrodinėjami antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nes antstolis neturi specialių žinių rangos darbų trūkumams nustatyti.

15.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu žodžiu atsisakė ieškinio atsakovo T. P. atžvilgiu, prašė jo atžvilgiu bylą nutraukti. Mano, kad T. P. veikė kaip atsakovės J. P. atstovas pagal pavedimo sutartį. Ieškinio atsisakymo pasekmės ieškovei žinomos.

16.       Teismo posėdžio metu atsakovė J. P. ir jos atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime bei triplike išdėstytas aplinkybes, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad J. D., kuris pas ieškovę ėjo technikos direktoriaus pareigas, žinojo iš anksčiau, nes jis atliko darbus atsakovės seseriai. Visos derybos, susitarimai dėl atsiskaitymų vyko su J. D. J. D. atsakovei nurodė, kad terasos darbams atlikti neturi žmonių, todėl šių darbų buvo atsisakyta, o susitarta dėl papildomų tvoros stulpelių remonto darbų. Dėl kitų papildomų darbų šalys nesitarė. Ieškovės darbuotojai netinkamai atliko garažo fasado remonto darbus, atsakovė reikalavo juos ištaisyti, tačiau ieškovė nesugebėjo to padaryti. J. D. pripažino, kad ieškovo darbuotojai nesugebės atlikti darbų, todėl buvo sutarta, kad atsakovės sumokėta 11 000 Eur suma yra pakankama už visus ieškovės faktiškai atliktus darbus. 2020-07-20 atsakovė sudarė sutartį su nauju rangovu, kuris ištaisė darbų trūkumus ir užbaigė darbus.

17.       Teismo posėdžio metu atsakovas T. P. ir jo atstovė su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas nebuvo rangos sutarties šalis. Tarp atsakovo ir J. P., kaip buvusių sutuoktinių, yra išlikę draugiški santykiai, todėl jis pagelbėjo atsakovei J. P. įleisti darbuotojus į objektą ir prižiūrėti, kaip atliekami darbai. Atsakovės prašymu T. P. perdavė ieškovės atstovams pinigus už darbus du kartus – 5 000 Eur liepos pradžioje ir 6 000 Eur liepos pabaigoje. Atliktų darbų aktuose jis buvo paprašytas pasirašyti ir pasirašė tik patvirtindamas pinigų perdavimo faktą. Statybos darbų nepriėmė ir nesuprato, ką pasirašo.

18.       Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Dauska“ direktorius D. V. paaiškino, kad atsakovei J. P. priklausančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko statybos rangos darbus pagal 2020-07-20 rangos sutartį. Nurodė, kad objekte buvo atlikti UAB „Termosat“ nekokybiškai atliktų darbų ištaisymo bei perdarymo darbai, taip pat užbaigti neatlikti darbai. Iš naujo buvo atliekami garažo fasado darbai, angokraščiai, kampai, šiltinimas, armavimo kampai, angokraščiai balkono viršuje, pakalimai ir kt. Garažo fasado tinko struktūra buvo nevienoda, angokraščiai, kampai atlikti nekokybiškai, vizualiai matomi nelygumai, garaže į vidų lašėjo vanduo.  

Teismas

k o n s t a t u o j a :

ieškinys tenkintinas iš dalies.

19.       2020-05-26 ieškovė UAB „Termosat“ (rangovas) ir atsakovė J. P. (užsakovė) sudarė statybos rangos sutartį Nr. T2020/05/26 dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado atnaujinimo, stogo remonto bei terasos lentų keitimo darbų atlikimo (1.1. p.).

20.       Ieškovė UAB „Termosat“ įsipareigojo per 40 dienų (2.1. p.) savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis sutartu terminu tinkamai atlikti lokalinėje sąmatoje numatytus darbus (4.1. – 4.9. p.), o atsakovė J. P. įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus, pasirašyti aktus ir laiku, kaip nurodyta sutarties 3.1. punkte, apmokėti už atliktus darbus (5.2. p.).

21.       Šalys susitarė, kad bendra sutarties kaina pagal lokalinę sąmatą yra 36 435,47 Eur su PVM (1.2, p.), kuri gali būti keičiama LR Vyriausybei pakeitus mokesčius, keičiantis darbų apimčiai, užsakovei pateikus savo medžiagas arba atsisakius kai kurių darbų, numatytų lokalinėje sąmatoje, arba atsiradus nenumatytų darbų (1.3. – 1.4. p.). Atsiskaitymas pagal sutartį turėjo būti vykdomas kiekvieną mėnesį pagal pateiktus atliktų darbų aktus, pažymas bei PVM sąskaitas faktūras per 20 kalendorinių dienų (3.1. p.). Užsakovui uždelsus atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus, užsakovas moka rangovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos mokėti sumos (10.2. p.).

22.       Ieškovė pateikė 8 806,98 Eur ir 2 250,36 Eur sumos atliktų darbų aktus už 2020 m. birželio mėn. , 2 718,51 Eur sumos už 2020 m. liepos mėn., kuriuos pasirašė atsakovas T. P., ir ieškovės vienašališkai pasirašytą 3 933,35 Eur sumos atliktų darbų aktą už 2020 m. liepos mėn.

23.       Ieškovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitas faktūras TERM Nr. 0021 ir Nr. 0022 dėl 3 933,35 Eur bei 16 097,89 Eur apmokėjimo už atliktus darbus. Byloje ginčo nėra, kad atsakovė J. P. už darbus ieškovei yra sumokėjusi 11 000 Eur.

Dėl sutarties kvalifikavimo

24.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateikiamą statybos rangos sutarties sampratą, šia sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Kai rangos darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis), numatytos CK 6.672 straipsnio 1 dalyje.

25.       Pagal vartojimo rangos sutartį, rangovas, kuris yra verslininkas, įsipareigoja pagal užsakovo, kuris yra vartotojas, užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnio 1 dalis). Pati svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (statybos rangos santykius reglamentuojantis CK 6.695 straipsnis ir atitinkamai bendruosius rangos santykius reglamentuojantis CK 6.663 straipsnis bei 6.665 straipsnio 1 dalis).

26.       Byloje esančiais duomenimis ir šalių paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad ieškovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), fasado atnaujinimo, stogo remonto ir kt. darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus. Taigi, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai.

27.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vartojimo rangos sutarties šalių įsipareigojimų vykdymo ir atsakomybės už sutarties pažeidimus. Ieškovė (rangovas) teigia, kad užsakovė už atliktus darbus su ja neatsiskaitė, o atsakovė (užsakovė) nurodo, kad rangovas pažeidė sutarties nuostatas dėl atlikto darbo kokybės, todėl ji neprivalo sumokėti už netinkamai atliktus darbus, be to, ji patyrė nuostolių už darbų trūkumų šalinimą.

28.       Nagrinėjamoje byloje atsakovė nuo pareikšto ieškovės reikalavimo gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime. Atsakovė priešieškinio dėl kainos sumažinimo nereiškia. Tačiau, remiantis kasacinio teismo praktika, vienai šaliai pareiškus ieškinį dėl piniginės prievolės vykdymo, kita šalis turi teisę gintis nuo pareikšto ieškinio atsikirtimų forma, įrodinėdama aplinkybes, susijusias su prievolės vykdymo sustabdymu ar atsisakymu ją vykdyti, ar teise atlikti atskaitymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-52-413/2019). Todėl nagrinėjamu atveju atsakovės nesutikimas su pareikštais ieškinio reikalavimais vertintinas kaip reikalavimas sumažinti darbų kainą, pareikštas atsikirtimų forma, ir, remiantis teismų praktika, laikytinas tinkamu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo būdu.

Dėl darbų priėmimo 

29.       Kaip minėta, rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). 

30.       Užsakovas, įgyvendindamas teisę reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų, gali naudotis specialiaisiais savo teisių gynimo būdais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas tokį reikalavimą ginčija remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus.

31.       Įstatyme užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo–priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662, 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus; užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu įprasta daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

32.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atliktų darbų aktuose už 2020 m. birželio ir liepos mėn. pasirašė atsakovas T. P. Atsakovai neigia, kad T. P. parašas atliktų darbų aktuose patvirtina darbų priėmimą, nurodo, kad parašai patvirtina tik pinigų perdavimo faktą. Įvertinus byloje pateiktus atliktų darbų aktus, šalių paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovei, nusprendus atlikti gyvenamojo namo remonto darbus, atsakovas T. P. dalyvavo statybos darbų procese. Šalys patvirtino, kad juos sieja draugiški santykiai, T. P. prižiūrėjo statybos objektą, įleisdavo darbininkus, atsakovės J. P. pavedimu perduodavo pinigus už darbus ieškovei, reikšdavo pastabas rangos darbus atliekantiems darbininkams. Tokie veiksmai gali būti vertinami, kaip pavedimo teisiniai santykiai (CK 6.756 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam tikrais atvejais vidiniai atstovavimo santykiai gali būti neįforminami atskiru dokumentu, pavyzdžiui, pavedimo sutartimi, tačiau tai nereiškia, kad atstovaujamasis, išduodamas įgaliojimą, nesuformuluoja atstovui pavedimo atlikti tam tikrą funkciją, veiksmą jo vardu ir interesais. 

33.       Vertinant atstovavimo teisinius santykius svarbiausia yra nustatyti, dėl kokių sąlygų buvo šalys tarpusavyje susitarusios: atstovavimo teisinio santykio galiojimas, atstovavimo teisių apimtis, tikėtini rezultatai ir atlygis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-611-2017, 21 punktas). Nagrinėjamu atveju, nesant rašytinio susitarimo dėl pavedimo, atstovavimo teisių apimtis nėra aiški, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui T. P. buvo pavesta prižiūrėti darbininkus, perduoti pinigus, ieškovei pagrįstai galėjo susidaryti įspūdis, jog atsakovas T. P. turi visus atsakovės J. P. įgaliojimus priimti darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktuose.

34.       Atsakovo T. P. teiginiai, kad aktuose pasirašė tik patvirtindamas pinigų perdavimo faktą, neatlaiko kritikos, nes visų pirma, pinigų gavimo faktą abu kartus savo parašais patvirtino ieškovės atstovai J. D. ir P. S., pasirašydami atitinkamai „gavau 5 000 Eur“ ir „gavau 6 000 Eur“ atsakovei priklausančiame atliktų darbų akto egzemplioriuje, kurį ji ir pateikė į bylą. Antra, ieškovės pateiktuose trijuose atliktų darbų aktuose už 2020 m. birželio ir liepos mėn. T. P. parašas padėtas užsakovui skirtoje vietoje, nenurodant jokių papildomų prierašų. T. P. neginčijo, kad minėtuose dokumentuose pasirašė, parašas yra jo, todėl darbus priėmė.

Dėl darbų trūkumų

35.       Vien darbų priėmimas neatleidžia rangovo nuo pareigos užtikrinti atliktų darbų kokybę. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad aplinkybė dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų laikytina reikšminga, sprendžiant dėl prievolės apimties, todėl teismas privalo tirti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-646-695/2015).

36.       CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei. Tačiau jos nustato, kad, darbų rezultato priėmimo metu arba jo naudojimo metu nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi per šio kodekso 6.666 straipsnyje nustatytus terminus savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.678 straipsnio 1 dalis).

37.       Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Koks terminas yra protingas, įstatyme neapibrėžta, tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė, dėl kurios teismas turi spręsti konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.

38.       Iš byloje esančios medžiagos bei atliktų darbų aktų nustatyta, kad darbų priėmimo metu, pasirašant aktus, o ir vėliau raštu atsakovė pretenzijų ieškovei nepareiškė, tačiau, kaip paaiškino atsakovai, pretenzijas dėl darbų kokybės reiškė nuolat žodžiu. Tai, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika papildomus reikalavimus, pastabas, susitarimus dėl apmokėjimų reikšti žodžiu, patvirtina pačių šalių teismo posėdžio duoti paaiškinimai. Šalys neginčija, kad žodžiu tarėsi dėl rangos sutarties pakeitimo – dalies darbų (terasos remonto) buvo atsisakyta, susitarta dėl papildomų tvoros stulpelių remonto darbų, todėl neatmestina ir tikėtina, kad pastabas dėl atliekamų darbų kokybės atsakovė reiškė ieškovei taip pat žodžiu.

39.       Be kita ko, atsakovės argumentus, kad ieškovės atliekami darbai buvo su trūkumais, patvirtina į bylą pateikti duomenys, kad nuo 2020-07-20 atsakovė sudarė rangos sutartį su kitu rangovu UAB „Dauska“, kurio atliktų darbų aktai patvirtina, jog dalį ieškovės atliktų darbų UAB „Dauska“ perdarė iš naujo, taip pat užbaigė darbus, kurių ieškovė nepadarė. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas UAB „Dauska“ vadovas D. V.

40.       Nors ieškovės atstovas teismo posėdžio metu kėlė abejones dėl liudytojo D. V. kvalifikacijos, tačiau su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti. Liudytojas byloje ekspertizės neatliko, tik patvirtino aplinkybes, kokius statybos darbus atliko atsakovei priklausančiame objekte. Teismas neturi duomenų, kad liudytojas būtų suinteresuotas bylos baigtimi, todėl nėra pagrindo netikėti jo parodymais, o ieškovė priešingų įrodymų nepateikė.

41.       Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovė su ieškove nutraukė darbus ne dėl to, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, bet todėl, kad siekė sumažinti kainą, išvengti PVM mokesčio mokėjimo. Šiuos argumentus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Visų pirma, naujasis rangovas darbus pradėjo 2020-07-20, dar ieškovei nepalikus objekto ir baigiant tvoros stulpelių remonto darbus. Jei ieškovės atliktų darbų kokybė atitiktų reikalavimus, atsakovė nebūtų iš karto ieškojusi naujo rangovo jau atliktiems darbams perdaryti.  Antra, 6 000 Eur už atliktus darbus ieškovei buvo perduoti 2020-07-27 ginčo objekte, jau dirbant naujam rangovui, tačiau ieškovė nesiėmė veiksmų užfiksuoti savo atliktų darbų kokybės. Trečia, iš atsakovės pateiktos UAB „Dauska“ pateiktos PVM sąskaitos faktūros matyti, kad atsakovė minėtai įmonei darbų kainą apmokėjo su PVM mokesčiu, todėl atmestini ieškovės argumentai, kad atsisakydama sutarties atsakovė vengė mokesčių mokėjimo.

42.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, užsiimdamas ūkine komercine veikla, kurios tikslas – pelno siekimas, privalo turėti darbų atlikimui būtinus įgūdžius ir žinias, gerai žinoti savo teises bei pareigas ir veikti savo rizika. Ginčo dėl statybos rangos trūkumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti defektų atsiradimo priežastis ir sieti jas su atsakingų už defektus asmenų neatliktais ar netinkamai atliktais veiksmais. Lemiama reikšmė sprendžiant, kas yra atsakingas už nekokybiškai atliktus darbus, suteikta tų darbų defektų susidarymo ir statybos rangos teisinių santykių dalyvių (užsakovo, rangovo, techninio prižiūrėtojo) veiksmų priežastinio ryšio nustatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-969/2015).

43.       Atsakovė nuo ieškovės reikalavimo priteisti pagal sutartį nesumokėtas sumas gynėsi įrodinėdama, jog ieškovė darbus atliko nekokybiškai. Savo argumentams pagrįsti atsakovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 5 d. antstolės Linos Pužienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą bei prie jo pateiktas ginčo objekto fotonuotraukas, iš kurių nustatyta, kad garažo fasado, stogo apdaila nėra užbaigta. Fotonuotraukose užfiksuota, kad tinko mišinys ant fasado padengtas netolygiai, vietomis neuždengtas armavimo tinkas, garažo viduje laša vanduo. Šios aplinkybės užfiksuotos tuo metu, kai pagal šalių paaiškinimus, ieškovė atsakovės objekte jau nebedirbo.

44.       Atsakovė taip pat pateikė UAB „Dauska“ atliktų darbų aktus Nr. 129/20 ir Nr. 130/20, kuriuose nurodyti perdaryti ir nauji atlikti darbai. Taip pat pateiktas UAB „Dauska“ 2020-12-30 raštas, kuriame nurodyta, kad visų UAB „Termosat“ atliktų darbų trūkumų šalinimo kaina buvo 4 878,30 Eur ir šiuos trūkumus pašalino UAB „Dauska“. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; o rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl trūkumų šalinimo.

45.       Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutartimi dėl specialių kokybės sąlygų nesusitarė. Tačiau spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Šalys rangos sutartimi susitarė dėl namo fasado atnaujinimo, stogo remonto. Atliekant tokius darbus, tvarkant fasadą, užsakovas paprastai tikisi, kad rangovas darbus atliks ne tik laikydamasis technologinių reikalavimų, naudos kokybiškas medžiagas, bet kartu ir užtikrins gražų estetinį vaizdą. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad ieškovė suklydo dėl fasado spalvos, vėliau fasado tinko raštas buvo skirtingas ir atrodė negražiai. Šias aplinkybes patvirtino liudytojo D. V. parodymai, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad garažo fasado tinko struktūra nevienoda, angokraščiai, kampai atlikti nekokybiškai, vizualiai matomi nelygumai, kampai nelygūs, garaže į vidų lašėjo vanduo.

46.       Šias aplinkybes taip pat patvirtina 2020-12-30 UAB „Dauska“ rašytiniai paaiškinimai dėl atliktų darbų ginčo objekte. Nurodyta, kad darbai, pažymėti kodu N15P-1313 (pastatų išorinių tinkuojamų paviršių išorinių kampų ir angokraščių papildomas sutvirtinimas armuojančiais kampuočiais), ieškovės atlikti netinkamai, nes kampai buvo nelygūs, nestatūs, todėl UAB „Dauska“ buvo perdaryti – nuardyti ir pakeisti kampuočiai (UAB „Dauska“ atliktų darbų akto 129/20 5 p.) už 199,10 Eur plius PVM. Be to, pakeitus kampuočius, fasadas iš naujo gruntuotas. Darbai, ieškovės akte pažymėti kodu N10-81-4 (paviršių pakalimo dailylente keitimas iš apačios), buvo perdaryti, nes dailylentės sujungtos nelygiai, todėl išardytos blogai sudėtos dailylentės ir sudėtos iš naujo (UAB „Dauska“ atliktų darbų akto 129/20 1 ir 4 p.)  už 492,92 Eur plius PVM. Ieškovės atliktų darbų akte N15P-1311 ir N15-P-1319 kodais pažymėti darbai perdaryti, iš naujo tinkuojant ir armuojant, nes buvo pakeisti kampuočiai, be to, dekoratyvinis tinkas buvo dengtas nenuėmus prieš tai padengto netinkamos spalvos tinko (UAB „Dauska“ atliktų darbų akto 129/20 6 p.) už 2 588,45 Eur plius PVM. Ieškovės atliktų darbų akte F15-5-10 kodu pažymėti darbai buvo taip pat perdaryti, nes blogai sudėtos pastogės dailylentės buvo pakeistos naujomis ir jas reikėjo nudažyti (UAB „Dauska“ atliktų darbų akto 129/20 skyrius 2, 5 p.), už 361,78 Eur plius PVM. Darbai, ieškovės pažymėti kodu N11P-0202 (balkonų teptinės hidroizoliacijos įrengimas, naudojant mineralinius mišinius), buvo nekokybiški, todėl perdaryti (UAB „Dauska“ atliktų darbų akto 130/20 1 p.) už 389,40 Eur plius PVM. Iš viso šių darbų kaina 4 878,30 Eur, įskaitant PVM. Liudytojas D. V., duodamas parodymus teismo posėdžio metu, patvirtino šiame rašte nurodytus darbų trūkumus ir jų šalinimo faktą.

47.       Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad darbų trūkumai buvo nustatyti ir juos ištaisyti atsakovė pasitelkė kitą rangovą. Ieškovė priešingų įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė duomenų, kad darbus atliko kokybiškai. Ieškovė viso bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog atsakovė darbus priėmė, atliktų darbų aktuose pasirašė ir jokių pastabų neišreiškė. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo.

48.       Sprendžiant dėl atlikto darbo, jo rezultato trūkumų, taip pat dėl užsakovo galimybės remtis šiais trūkumais, svarbią reikšmę turi perdavimo–priėmimo akto turinys ir jo pasirašymo aplinkybės (CK 6.662 straipsnis). Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad įstatyme nenustatytos specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-581/2008). Esant vartojimo rangos santykiams, rangovas, esant ginčui įrodinėjantis, jog darbo rezultatą užsakovui (vartotojui) perdavė, taip pat turi pareigą įrodyti, kad užsakovui (vartotojui), prieš pasirašant dokumentą, buvo išaiškinta to dokumento paskirtis, teisinė reikšmė, taip pat užsakovo (vartotojo) teisė tame dokumente nurodyti priimamo darbo rezultato trūkumus, jeigu tokių yra. 

49.       Iš bylos medžiagos matyti, kad ikisutartinės derybos vyko tarp ieškovės ir atsakovės J. P., su kuria ir buvo pasirašyta sutartis. Pasirašius sutartį, šalys dėl papildomų darbų tarėsi žodžiu, todėl tikėtina, kad ir pastabas dėl darbų trūkumų aptarė žodžiu. Kad ieškovę tenkino toks santykių neapibrėžimas viską išdėstant raštu, patvirtina ir tai, kad sutartinių santykių nutraukimo šalys taip pat raštu neįformino, nors abi pripažįsta, kad sutartis nutrūko ieškovei neužbaigus darbų. Byloje atsakovė įrodė, kad sutartį su ieškove nutraukė dėl netinkamai atliktų darbų, nes trūkumams ištaisyti buvo pasitelktas kitas rangovas, todėl labiau tikėtina, kad šalys nors ir neišdėstė pretenzijų raštu, tačiau darbų trūkumus aptarė žodžiu ir ieškovei buvo žinomos sutarties pasibaigimo priežastys. Šalių dėstomos aplinkybės dėl darbų perdavimo aktų pasirašymo yra priešingos, todėl nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad atsakovas T. P., pasirašydamas atliktų darbų aktus, suprato ir žinojo pareigą darbų trūkumus nurodyti akte.

50.       Ieškovė, būdama savo darbų atlikimo srities profesionalė, prisiėmė visą darbų atlikimo riziką ir yra viena atsakinga už tinkamą darbų atlikimą, estetinį vaizdą, taip pat už tinkamą statybos rangos darbų nutraukimo priežasčių bei faktiškai atliktų darbų įforminimą.

Dėl faktiškai atliktų darbų ir atsiskaitymo pagal sutartį

51.       Ieškovė laikėsi pozicijos, jog pagal rangos sutartį faktiškai atliktų darbų vertė sudaro 20 031,24 Eur (16 097,89 Eur + 3 933,35 Eur) pagal sąskaitas faktūras, taigi priteistiną sumą sudaro pagal sutartį atliktų darbų vertės ir atsakovės pagal šią sutartį sumokėtos sumos skirtumas 9 031,24 Eur (20 031,24 Eur – 11 000 Eur). Atsakovė nesutinka sumokėti daugiau nei 11 000 Eur, nes šalys dėl papildomų darbų nesitarė, išskyrus tvoros stulpelių remontą, vienašališkai pasirašytame darbų atlikimo akte nurodytų darbų ieškovė neatliko, be to, atliktų darbų aktuose už 2020 m. birželio mėnesį nurodyta suma yra mažesnė, nei ieškovė nurodo, priskaičiuodama atsakovei PVM mokestį, kuris aktuose nurodytas nebuvo.

52.       Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193–6.195 straipsniai), bet ir speciali CK 6.193 straipsnio 4 dalyje bei 6.188 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė, pagal kurią, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Vartojimo statybos rangos santykiams, kurių Civilinio kodekso normos nenustato, taikomi ir kiti įstatymai, susiję su vartotojų teisių apsauga (CK 6.672 straipsnio 3 dalis).

53.       Reglamentuojant vartojimo rangos santykius akcentuojama rangovo pareiga suteikti užsakovui informaciją, reikalingą sutarčiai, geriausiai atitinkančiai užsakovo interesus, sudaryti. Bendrojo pobūdžio sutarties šalių pareiga atskleisti viena kitai jų turimą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarties sudarymui, įtvirtinta CK 6.163 straipsnio 4 dalyje. Kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo, pareiga įrodyti priežastinį ryšį tarp informacijos nesuteikimo ir neigiamų padarinių tenka užsakovui, o pareiga įrodyti, kad buvo pateikta būtina ir teisinga informacija, – rangovui.

54.       Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, sutiktina su atsakovės pozicija, jog ieškovės reikalavimas pagal 16 097,89 Eur dydžio 2020 m. rugpjūčio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą TERM Nr. 0022 yra, pirmiausia, nepagrįstas, nes nurodyta suma neatitinka atliktų darbų aktuose nurodytų kainų. Aktuose už 2020 m. birželio mėn. atliktų darbų kainos nurodytos atitinkamai 8 806,98 Eur ir 2 250,36 Eur, neišskiriant PVM mokesčio, todėl atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, kad šis mokestis jau įskaičiuotas į nurodytą kainą, taigi tik šios sumos galėjo būti įtrauktos į nurodytą sąskaitą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kituose atliktų darbų aktuose už 2020 m. liepos mėn. atliktų darbų kainos nurodytos, atskirai išskiriant PVM mokestį, todėl dėl šių aplinkybių užsakovas galėjo pagrįstai suklysti. Pagal vartojimo rangos sutarčių teisinį reglamentavimą kainos už rangos darbus nurodomos su visais mokesčiais ir be užsakovo sutikimo jos negali būti didinamos, o visos abejonės turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.676 straipsnis, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, CK 6.193 straipsnio 4 dalis). 

55.       Be kita ko, pažymėtina, kad atsiskaitymas už atliktus darbus tarp šalių vyko 2 kartus ir abu kartus atsakovei nebuvo pateiktos sąskaitos faktūros. Sąskaitos faktūros išrašytos tik 2020 m. rugpjūčio 10 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 5 000 Eur atsakovė sumokėjo ieškovui kaip atsiskaitymą už dalį jau atliktų darbų. Šią aplinkybę patvirtina atliktų darbų akte už 2020 m. birželio mėn. esantis techninio direktoriaus J. D. įrašas „Iš aktuojamos 11 057,34 Eur sumos gauta 5 000 Eur“. Tai patvirtina, kad atliktų darbų aktais už 2020 m. birželio mėn. buvo patvirtinta aktuose nurodytų darbų kaina 11 057,34 Eur (8 806,98 Eur + 2 250,36 Eur). Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad 6 000 Eur suma, kaip atsiskaitymas už darbus, ieškovės vadovui perduota 2020-07-27, kai rangos darbus jau vykdė kitas rangovas UAB „Dauska“. Kai buvo mokamos šios sumos, ieškovė jokių sąskaitų faktūrų atsakovei nepateikė, apie atskirai mokėtiną PVM mokestį neinformavo. Pagal šalių sudarytą rangos sutartį (3.1. p.) užsakovas rangovui sumoka pagal pateiktus atliktų darbų aktus, pažymas bei PVM sąskaitas faktūras. Ieškovė pasirinko atsiskaitymo metu atsakovei sąskaitų nepateikti, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad atliktų darbų aktuose nurodytos sumos yra teisingos ir ateityje nebus keičiamos.

56.       Kadangi ieškovė (rangovas) teigia, kad užsakovė už atliktus darbus su ja neatsiskaitė, būtina nustatyti faktiškai atliktų darbų apimtį ir kainą. Byloje nėra ginčo, kad atliktų darbų akte už 2020 m. birželio mėn., kurio suma 8 806,98 Eur, ginčo objekte buvo atlikti ieškovės su tam tikrais trūkumais, kurie nurodyti šio sprendimo 46 punkte. Nors atsakovė neigia šiukšlių išvežimo kiekius iš objekto, tačiau šį kiekį patvirtinančių įrodymų nepateikia. Pateikti duomenys, kad ieškovė 2021 m. birželio mėn. į KRATC pristatė 2,920 tonos mišrių statybinių ir griovimo atliekų, nepatvirtina, koks kiekis buvo išvežtas iš ginčo objekto. 

57.       Ieškovės atliktų darbų akte už 2020 m. birželio mėn., kurio suma 2 250,36 Eur, nurodytus darbus sugretinus su UAB „Dauska“ atliktais darbais, UAB „Dauska“ rašte nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad ieškovė papildomų balkono darbų (parapetų šiltinamosios izoliacijos įrengimą, aptaisymą faniera), skardos vėjalenčių keitimo, paviršių apkalimo dailylente neatliko, nes šiuos darbus atliko UAB „Dauska“. Be to, sutiktina su atsakovės pozicija, jog pastolių įrengimas ir išardymas jau buvo įtraukas į aukščiau aptartą atliktų darbų aktą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir atmetus darbus, kurių ieškovė neatliko, pagal atliktų darbų aktą už 2020 m. birželio mėn. darbų kaina yra 616,61 Eur (2 250,36 – 194,20 – 389,38 – 709,86 – 241,05 – 99,26).  

58.       Atliktų darbų akte už 2020 m. liepos mėn., kurio suma 2 718,51 Eur, nurodyti darbai ginčo objekte buvo atlikti su tam tikrais trūkumais, aptartais sprendimo 46 punkte. Nors atsakovė nesutinka, kad šalys tarėsi dėl papildomų balkono darbų, todėl mano, kad neprivalo už juos mokėti, tačiau tarp šalių susiklosčiusi bendravimo praktika rodo, kad šalys dėl papildomų darbų tarėsi žodžiu, kitus rangos sutarties pakeitimus taip pat atliko žodžiu (atsakovė atsisakė dalies darbų), todėl labiau tikėtina, kad atsakovė žinojo apie ieškovės atliekamus balkono remonto darbus, jiems neprieštaravo. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė pati savo iniciatyva priėmė sprendimą atlikti balkono remonto darbus, nors šalys nesitarė.

59.       Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė neatliko atliktų darbų akte už 2020 m. liepos mėn. nurodytų darbų, kurių suma 3 933,35 Eur, tačiau šių teiginių jokiais įrodymais nepagrindžia. Priešingai, atsakovės į bylą pateiktame UAB „Dauska“ 2020-12-30 rašte nurodyta, kad minėti darbai buvo atlikti su trūkumais, naujasis rangovas juos taisė, tačiau nėra duomenų, kad jie buvo visiškai neatlikti.

60.       Atsakovė taip pat ginčija ieškovės atliktų darbų kiekius, nurodo, kad paviršių plotas apskaičiuotas neteisingai, teikia antstolės Vidos Daugirdienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame nurodyta, jog pastato matmenys buvo nustatomi naudojantis lazeriniu atstumų matuokliu. Minėtame protokole užfiksuoti matmenys vertintini kritiškai, nes į bylą nepateikta duomenų, kad antstolė turi specialių žinių atlikti pastato matavimus ir skaičiavimus. Pagal įstatymą antstoliui yra suteikta teisė konstatuoti faktines aplinkybes, t. y. patvirtinti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, bet ne atlikti pastato matavimus.

61.       CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).

62.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus 56–59 punktuose išdėstytas nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į 61 punkte nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, labiau tikėtina, kad pagal visus keturis atliktų darbų aktus ieškovės atliktų darbų apimtis ir kaina yra 16 075,45 Eur (8 806,98+616,61+2 718,51+3 933,35). Atsakovė ieškovei yra sumokėjusi 11 000 Eur ir ginčo dėl to nėra.

63.       Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų trūkumų. Darbų trūkumų faktą patvirtina tai, kad juos ištaisė kitas rangovas iš karto ieškovei baigus darbus. Jei ieškovės darbai būtų atlikti be defektų, atsakovei nebūtų tekę ieškoti naujo rangovo ir perdaryti tinkamai atliktus darbus. Byloje esančios nuotraukos, UAB „Dauska“ pateikti dokumentai patvirtina, kad atlikti darbai turi tam tikrų trūkumų, tačiau negalima ir teigti, kad jie visiškai neatlieka savo funkcijų ir negali būti naudojami pagal paskirtį, trūkumai ištaisyti, todėl atsakovė negali būti visiškai atleidžiama nuo prievolės atsiskaityti su ieškove. 

64.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog rangovo atlikti darbai yra netinkamos kokybės, neatleidžia užsakovo nuo pareigos atliktus darbus priimti bei už atliktus darbus sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2011). CK 6.658 straipsnio 5 dalis nustato specialią užsakovo teisę (kartu ir jo teisių gynimo būdą) atskaityti iš sumų, priklausančių rangovui už atliktus darbus, sumą, reikalingą tiems trūkumams pašalinti, jeigu darbų priėmimo metu nustatomi darbo trūkumai. Nors atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsižvelgiant į darbų trūkumus, su ieškovės techniniu direktoriumi J. D. buvo sutarta galutinė darbų kaina 11 000 Eur, tačiau šių teiginių nepagrindė kitais įrodymais. Teismui pasiūlius spręsti klausimą dėl J. D. apklausos, atsakovė jo apklausti liudytoju neprašė. Be to, šalys nesprendė ir ekspertizės skyrimo klausimo darbų apimčiai ir trūkumams nustatyti, nes ginčo objekte darbai jau užbaigti. Todėl įvertinus šio sprendimo 46 punkte nustatytą rangos darbų trūkumų šalinimo kainą 4 878,30 Eur, ieškovei priteistinas skirtumas tarp darbų vertės ir trūkumų šalinimo išlaidų – 197,15 Eur (16 075,45 Eur – 11 000 Eur – 4 878,30 = 197,15 Eur).

Dėl netesybų

65.       Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės netesybas – delspinigius, kuriuos sudaro 0,02 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo PVM sąskaitų faktūrų išrašymo dienos, t. y. nuo 2020-08-10, nuo neapmokėtos sumos, iš viso 139,08 Eur. Sutarties 10.2. punkte numatyta, kad užsakovui uždelsus atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus pagal 3.1. punkte numatytas sąlygas, užsakovas moka rangovui 0,02 proc. delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo vėluojamos mokėti sumos. Pagal Sutarties 3.1. punktą užsakovas sumoka rangovui kiekvieną mėnesį pagal pateiktus atliktų darbų aktus, pažymas bei PVM sąskaitas faktūras per 20 kalendorinių dienų. Remiantis rangos sutarties nuostatomis prievolė mokėti delspinigius atsakovei atsirado tik nuo 2020-08-31. Ieškovė prašo priteisti delspinigius už 77 dienas, apskaičiuotus iki kreipimosi į teismą dienos. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Remiantis išdėstytais argumentais, ieškovei iš atsakovės priteistini 2,20 Eur dydžio delspinigiai, apskaičiuoti nuo nesumokėtos sumos 197,15 Eur nuo 2020-08-31 iki ieškinio parengimo dienos 2020-10-27, t. y. už 56 dienas (197,15 Eur*0,02 proc.*56).

Dėl palūkanų

66.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės prašomos iš atsakovės priteisti palūkanos yra įstatyme numatytos procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis), atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl atsisakymo nuo ieškinio

67.       Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu po bylos nagrinėjimo iš esmės atsisakė ieškinio reikalavimų atsakovo T. P. atžvilgiu, nurodė, kad ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės prašymas dėl atsisakymo nuo ieškinio atsakovo T. P. atžvilgiu neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, todėl jis priimtinas, byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalims išaiškintina, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo dalyko tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

69.       Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti būtinų išlaidų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

70.       Ieškovė pateikė duomenis, kad už ieškinį sumokėjo 275 Eur žyminio mokesčio, patyrė 3 388 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė savo išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Iš viso ieškovė patyrė 3 663 Eur. Atsakovė J. P. pateikė duomenis, kad patyrė 600 Eur atstovavimo išlaidų, 100 Eur už faktinių aplinkybių konstatavimą ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Iš viso atsakovė patyrė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas T. P. patyrė 400 Eur atstovavimo išlaidų ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus.

71.       Atsižvelgiant į byloje pareikšto turtinio reikalavimo dydį, advokatų darbo sąnaudas, rengtų procesinių dokumentų kiekį, byloje nagrinėtus teisės klausimus, šalių patirtos išlaidos už atstovavimą neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio.

72.       Patenkinus 2 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei iš atsakovės J. P. priteistina 73,26 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei J. P. iš ieškovės – 686 Eur bylinėjimosi išlaidų.

73.       Ieškovė atsisakė ieškinio atsakovo T. P. atžvilgiu, todėl prašo jo patirtų išlaidų neatlyginti. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, vertintina tai, kad ieškovė atsisakė ieškinio T. P. atžvilgiu tik baigiamojoje bylos nagrinėjimo stadijoje, atsakovai netinkamos šalies klausimą kėlė savo procesiniuose dokumentuose, teismas siūlė ieškovei pasirinkti tinkamą atsakovą, tačiau ieškovė savo pozicijos dėl T. P. procesinės padėties nekeitė. Įstatymas numato atsakovui pareigą teikti atsiliepimą į ieškinį, todėl ieškovei T. P. nurodžius atsakovu jis privalėjo rengti atsiliepimą į ieškinį, dalyvauti teismo posėdyje, o savo interesams atstovauti turėjo teisę pasitelkti atstovą. Remiantis išdėstytais argumentais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinio atsisakė ne dėl atsakovo elgesio, yra pagrindas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės.        

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

                ieškinį tenkinti iš dalies.

                Priteisti iš atsakovės J. P. 197,15 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt septynis eurus 15 ct) skolos, 2,20 Eur (du eurus 20 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 199,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugsėjo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73,26 Eur (septyniasdešimt tris eurus 26 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosat“ naudai. 

                  Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosat“ 686 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovės J. P. naudai.

                Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosat“ 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovo T. P. naudai.

        Kitą ieškinio dalį atmesti.

        Priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Termosat“ atsisakymą nuo ieškinio atsakovo T. P. atžvilgiu ir šią civilinės bylos dalį nutraukti.

                Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja                                                             Erika Tamošaitienė