MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 26 d.

Mažeikiai

Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Violeta Erlickienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant ieškovei I. V. ir jos atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui E. B., išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo.

Teismas             

n u s t a t ė :

ieškovė I. V. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 € nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; paskirti ieškovę nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškinyje nurodė, jog 2014 m. vasario 15 d. jiems su atsakovu gimė sūnus, su atsakovu susituokę nebuvo, ketverius metus gyveno kartu, kol 2015 m. kovo pradžioje išsiskyrė. Nuo šalių gyvenimo atskirai atsakovas yra vaikui nupirkęs keletą pakuočių sauskelnių, kelias dėžutes probiotikų, keletą žaislų ir skanėstų, todėl visus tuos daiktus būtų galima užskaityti kaip jo teiktą vaikui išlaikymą 2015 m. kovo mėnesį, o nuo 2015 m. balandžio l d. išlaikymo neteikė. Pažymėjo, jog sūnus G. yra nuo gimimo neįgalus – serga vandene (hidrocefalija). Dėl šios ligos vaikui yra sutrikęs regėjimas, būtina regėjimo korekcija – akiniai, vaistai, vizitai pas gydytoją. Jam dėl kojų defekto reikalinga speciali, pagal užsakymą siuvama avalynė. Dėl vystymosi atsilikimo būtina mankšta, masažai, baseinas – ieškovė vaiką veda tik ten, kur paslaugas teikia nemokamai, tačiau dėl geresnių vaiko vystymosi rezultatų būtų naudinga papildomai lankyti ir mokamas procedūras. Ieškovė, nors ir augindama neįgalų vaiką, dirba, tačiau jos pajamos nėra didelės – apie 300 €, dar gauna 54 € vaiko priežiūros tikslinę kompensaciją ir pačiam G. mokama 162 € šalpos pensija neįgaliam vaikui. Ieškovės paskaičiavimu, sūnaus gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi, ji galėtų užtikrinti turėdama tam tikslui ne mažiau kaip po 450 € per mėnesį, nes būtiniausias išlaidas sudaro: maistui 100 €; darželiui 60 €; auklei (darbo dienomis po 2–3 val., po 1,5 € /val.) 70 €; vaistams (nuo sezoninių, virusinių susirgimų ir pan.) 20 €; priemonės regėjimo korekcijai (vizitai pas gydytoją, akiniai, įv. lašeliai) 40 €; vizitai į Kauną pas gydytojus (2 k. per metus po 60 €) 10 €; higienos reikmenims, tame tarpe ir sauskelnėms 60 €; drabužiams, avalynei 30 €; ugdymo, lavinimo priemonėms (spalvinimo pr., žaislai, knygelės) 20 €; nors iš dalies prisidėjimui prie būsto išlaikymo (gyvena mamos bute) 40 €. Kadangi sūnaus G. išlaikymui per mėnesį būtina išleisti ne mažiau kaip po 450 €, jis pats gauna 162 € šalpos pensiją, jam dar trūkstamą 288 € sumą turi teikti tėvai. Ieškovė pagal savo pajamas gali skirti 88 €, prie vaiko auginimo prisidėdama daug dėmesio reikalaujančia jo priežiūra, vizitais pas gydytojus, į procedūras, vaiko lavinimu. Nepilnamečio vaiko tėvams esant nesusituokusiems, taip pat tarp jų iškilus konfliktui dėl vaiko išlaikymo, siekiant išvengti galimų ginčų ateityje, nustatytina ir vaiko gyvenamoji vieta. Kadangi tarp vaiko ir motinos yra susiklostę artimi dvasiniai ryšiai, vaikui reikalinga pastovi motinos priežiūra, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina.

Teismo posėdyje ieškovė savo ieškinį palaikė iš dalies ir prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą kas mėnesį mokamomis išmokomis po 120 €, likusios ieškinio dalies atsisakė. Šią savo poziciją iš esmės motyvavo tuo, jog tokią sumą mokėti sutiko atsakovas, kuris pažadėjo padengti ir kitas vaikui būtinas išlaidas. Be to, ji paaiškino, jog sumažėjo vaiko išlaikymo išlaidos, nes jam greitai bus nebereikalingos sauskelnės, o mamai sutikus prižiūrėti vaiką, nebereikalingos išlaidos ir auklei. Pažymėjo, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo su atsakovu nėra, jis su vaiku bendrauja tiek, kiek pageidauja.

Atsakovas, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, į teismo posėdį neatvyko, teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas V. Narmontas, teikdamas išvadą nurodė, jog nepilnamečio G. B. gyvenamosios vietos nustatymas su mama jos gyvenamojoje vietoje neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Mano, jog ieškovė sumažindama reikalaujamo išlaikymo dydį elgiasi sąžiningai, išlaikymo dydžio vertinti negali, pritaria ieškovės pozicijai ir siūlo ieškinį tenkinti visa apimtimi.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnyje nustatyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (1 dalis); jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendi-mu nustatoma su vienu iš tėvų (2 dalis); pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (3 dalis). Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovau-damasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Esant duomenų, jog nepilnametis šalių sūnus nuo gimimo gyvena su ieškove, kuri jam užtikrina visapusiškas auklėjimo ir vystymosi sąlygas, G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, nes mažamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštaraus jo interesams (CK 3.174 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog ginčo dėl tėvo, su kuriuo vaikas negyvens, bendravimo formos, laiko, būdo taip pat nėra, pažymėtina, kad vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendraus bendru šalių sutarimu.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.192 straipsnyje – išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Nustatytas vaiko išlaikymo dydis privalo būti toks, kad galėtų būti tenkinami bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu nustatytas 350 €). Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, laikinai negaunant pajamų ar kitomis aplinkybėmis. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga ne mažesnė kaip 1 MGL – 350 € suma negali būti absoliutinama ir kiekvienu konkrečiu atveju nustatant vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl visais atvejais abu tėvai privalo teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Pažymėtina, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog atsakovas yra nepilnamečio G. B. tėvas, tačiau nuo 2015 m. balandžio 1 d. nebeteikia jam išlaikymo. Iš prie ieškinio pridėtos Neįgalumo lygio pažymos matyti, kad šalių sūnui yra nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Medicinos dokumentų išrašas/siuntimas liudija, jog G. B. yra diagnozuota įgimta hidrocefalija su gretutiniais susirgimais ir komplikacijomis – būklė po šuntavimo operacijos; specifinis mišrus raidos sutrikimas, blogas abiejų akių matymas, todėl akivaizdu, jog vaikas turi specialiųjų poreikių, kurių patenkinimui būtinos didesnės išlaidos. Ieškovės pajamas sudaro 294 € darbo užmokestis ir 216 € šalpos pensija neįgaliam vaikui. Minėta, jog atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir savo pozicijos nei dėl ieškinio pagrindo, nei dėl jo dydžio nenurodė, todėl teismas sprendžia, jog ieškovės prašomas iš atsakovo priteisti po 120 € išlaikymo dydis yra pagrįstas, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius, dėl to toks išlaikymo dydis laikytinas realiu.

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, iš atsakovo E. B. priteistinas išlaikymas jo nepilnamečiui sūnui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 € nuo ieškinio priėmimo dienos – 2016 m. sausio 29 d. iki jo pilnametystės (CK 3.192, 3.196 straipsniai). Ieškovei atsisakius dalies ieškinio ir teismui priėmus jos atsisakymą, nes tie veiksmai neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 1 dalis), likusi civilinės bylos dalis nutrauktina (CPK 293 straipsnio 4 punktas.).

Pareiga išlaikyti vaiką atsiranda nuo gimimo dienos. CK 3.200 straipsnis, apibrėžiantis išlai-kymo priteisimo momentą, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas išlaikymą turi teisę priteisti nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalau-ti. Teisė reikalauti priteisti išlaikymą atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nevykdo savo pareigos ma-terialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, jog tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku ne-gyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 str.). Dėl išlaikymo įsiskolinimo pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y., konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, iš esmės tomis pačiomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) ( Pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis 3K-3-189/2009). Šioje nutartyje teismas pasisakė, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o turi būti priteisiamas CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytomis formomis, t. y. konkrečia pinigų suma arba priteisiant vaikui tam tikrą turtą.

Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas neginčijo aplinkybės, kad nuo 2015 m. balandžio 1 d. neišlaikė nepilnamečio sūnaus, iš atsakovo priteistinas 1 188 € dydžio išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 28 d., t. y., devynis mėnesius 28 dienas (9 mėnesiai x 120 € = 1 080 €; 28 d. x 3,87 € = 108 €) (CK 3.196, 3.200 straipsniai).

Pažymėtina, jog kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyme nustatyta pareiga tėvams iš-laikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį bei duomenų, apie savo pajamas ir turtinę padėtį nepateikė, tačiau ir sunki materialinė atsakovo padėtis jo neatleistų nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Išlai-kymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlai-kymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

G. B. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina ieškovė I. V., nes su ja gyvena vaikas (CK 3.190 straipsnis).

  Išlaikymo suma indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė pagal 2016 m. sausio 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimą  Nr. 2.5.-(NTP-2)-16-T-125-509 bei įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas) yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą: 79 € žyminio mokesčio (43 € žyminio mokesčio, skaičiuojamo pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą – 120 € x 12 mėn. = 1 440 € x 3 %, ir 36 € žyminio mokesčio, skaičiuojamo nuo išlaikymo įsiskolinimo sumos – 1 188 € x 3 %), bei 208,44 € advokato užmokesčio pagal valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2016 m. balandžio 11 d. patikslintą pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4012 (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove I. V., a. k. (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo E. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini):

išlaikymą nepilnamečiui sūnui G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 € (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2016 m. sausio 29 d. iki sūnaus pilnametystės;

1 188 € (vieną tūkstantį vieną šimtą aštuoniasdešimt aštuonis eurus) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. sausio 28 d.;

79 € (septyniasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio ir 208,44 € (du šimtus aštuonis eurus 44 ct) advokato užmokesčio į valstybės biudžetą.

Likusią bylos dalį nutraukti.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

G. B. išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. V.

Nustatyti, jog G. B. su skyrium gyvenančiu tėvu E. B. bendraus bendru šalių sutarimu.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo skubiai vykdyti.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                                   Violeta Erlickienė