Baudžiamoji byla Nr. 1-186-1015/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02542-2018-7
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 3 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,
sekretoriaujant Rasai Pladaitei,
dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,
kaltinamajam R. K.,
nukentėjusiajai A. V. (buv. R. F.),
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) 2013 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį – 1 m. laisvės apribojimo; 2) 2016 m. sausio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį – galutinė bausmė 2 m. laisvės apribojimo, įpareigojant išdirbti 60 valandų nemokamų darbų; 3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu (įsiteisėjo 2018 m. spalio 18 d.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, skiriant įpareigojimus: dirbti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą;
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
R. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent, jis 2018 m. sausio 13 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), mušdamas, t. y. vieną kartą ranka (kumščiu) sudavęs savo šeimos nariui – sugyventinei R. F. (dabar – A. V.) į pakaušį, sukėlė jai fizinį skausmą.
Nurodytais veiksmais R. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. nurodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Parodė, kad jis atvažiavo pas R., bet ji neatidarė durų, jis išjungė elektrą, galvojo, kad ji išeis, bet ji neišėjo, todėl išvažiavo namo. Kitą dieną atvažiavo, kalbėjosi apie moterį, kuri kišasi į jų gyvenimą, o ji (R.) pradėjo jį terorizuoti, vadinti necenzūriniais žodžiais, todėl sudavė su delnu, kad ji apsiramintų ir sustotų. Pripažįsta, kad sudavė R., su delnu, ne kumščiu, fizinis kontaktas buvo, nors sudavė delnu per pakaušį, bet toks smūgis negalėjo sukelti fizinio skausmo.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. F. (šiuo metu – A. V.) parodė, kad R. atvažiavo vakare, norėjo įeiti, bet ji neatidarė, jis pradėjo garsiau duris trankyti ir išjungė šviesą. Kai jis išjungė šviesą, ji paskambino moteriai, paprašė, kad ji su vyru ateitų ir įjungtų, o ji atėjusi pasakė, kad reikia kviesti policiją, nekentėti. Atvažiavo policija, surašė protokolą, surašė, kaip jis trenkė jai per galvą. Parodė, kad trenkė su ranka, ji mano, kad su delnu, bet stipriau, jis trenkė, nes ji pradėjo kalbėti apie tą moterį, kuri siūlė jai kreiptis į policiją, gal buvo ir necenzūriniai žodžiai. Šis įvykis nebuvo tą pačią dieną, kai kvietė policiją, tai buvo anksčiau – prieš dieną ar dvi, buvo prie turgaus, į vakarą, nes turgus jau nedirbo, R. trenkė jai gatvėje, pakeliui į turgų, galėjo būti sekmadienis. Paaiškino, kad kaltinamajame akte nurodytas ne tas laikas, tuo laiku, kuris nurodytas kaltinamajame akte, R. K. tik daužėsi į duris, o ji durų neatidarė. Paaiškino, kad R. ne vieną kartą smurtavo prieš ją, tada, kai jis jai trenkė, jai nebuvo naujiena, ji pratusi prie to, nei jai skaudėjo, nei ką, nemalonu buvo, nes buvo gatvėje, žmonės žiūrėjo. Tada, kai iškvietė policija, buvo pikta ir parašė, kad sukėlė fizinį skausmą, šiai dienai neatsimena, koks buvo skausmas, nejautė fizinio skausmo, pripratusi, kad ją muša vyrai. Nurodė, kad pretenzijų R. neturi, ta moteris ją įkalbėjo, todėl ji parašė. Patikslino, kad tada jai galva neskaudėjo nuo smūgio, labiau gal širdis skaudėjo, nes kai jai trenkia – ji kenčia. Paaiškino, kad tiksliai neatsimena, kokie įvykiai kada buvo, nes turi problemų su atmintimi, kankina migrena, geria vaistus, praėjo daug laiko, gali viską painioti. Tuo metu ji surašė viską taip, kaip buvo, A. jai sakė, kad rašytų taip, kaip yra, bet nuo tada ji su A. nebebendrauja, nes ji ardė jos (nukentėjusiosios) šeimą. Nuo tada konfliktų su R. nebėra.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad yra policijos pareigūnė, kiek atsimena apie įvykį, kaltinamojo įvykio vietoje nebuvo, jie atvyko, pas moterį buvo išjungta šviesa, ji aiškino, kad buvo sugyventinis, spardė duris, išjungė elektrą, sakė, kad jai buvo sudavęs į veidą. Atsimena, kad po to atėjo moteris, kuri pasiliko su pranešėja, liudytoja su atėjusia moterimi bendravo, pastaroji pasakojo, kad pranešėja bijo sugyventinio, jis buvo kalėjime, abi moterys aiškino tą patį. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja juos patvirtino.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas N. A. parodė, kad kiek atsimena, buvo gautas pranešimas, kad veržiasi pro duris, kad yra vaikas, jie važiavo kaip į smurtą artimoje aplinkoje, atvykus, duris atidarė moteris, pasakė, kad jis ką tik buvo. Moteris pasakojo, kad jis elektrą atjunginėja, karpo laidus, pasakojo, kad ji turi globėją, kuri irgi buvo atbėgusi, pastaroji sakė, kad vyksta karas be taisyklių. Apie smurtinius veiksmus gal ir pasakojo, bet jis neatsimena. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas juos patvirtino.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, pirmiausia susipažino su R. mama, po to susipažino su juo ir R. F. Dėl įvykio papasakojo, kad buvo vakaras, apie 20 val., kai grįžo namo, jai paskambino R., sakė, kad atėjo R. ir spardo duris, ji (liudytoja) telefonu girdėjo, kaip spardė duris, tada jis išplėšė elektros skydinės lizdą ir išjungė elektrą, R. pradėjo verkti. Liudytoja liepė palaukti, iškvietė policiją ir su vyru nuėjo pas R., R. jau buvo pabėgęs. Dėl kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykių paaiškino, kad ji (liudytoja) labai pamilo jų vaiką, nes buvo situacija, kad R. su vaiku iš ligoninės turėjo keliauti į Caritą, bet pasitarusi su vyru, liudytoja R. su vaiku paėmė pas save, jie gyveno 3 mėnesius, R. buvo kalėjime. R. pabėgo nuo R., ir tada buvo tas įvykis. Nurodė, kad ji norėjo padėti ir R., ir po to R., bet gavosi, kad ji jai skolinga. Dėl įvykio patikslino, kad kai ji su vyru nuvažiavo pas R., R. jau buvo pabėgęs, policija buvo atvykusi. Ji matė, kaip R. elgiasi su R. – ji atnešdavo jai maisto, o kitą dieną tuščias šaldytuvas, jis ateidavo pas R. naktimis, bet tai jos (nukentėjusiosios) pasirinkimas. Atvykus policijai, liudytoja buvo, kai R. pasakojo – sakė, kad buvo R., vaikas išsigando, pasakojo apie konfliktą, bet konflikto liudytoja nematė. R. ateidavo vėlai, kaimynai sakė, kad buvo triukšmas, bet kadangi nuomojamo buto šeimininkė pasakė, kad jei bus triukšmas, neteks nuomos, ji bijojo triukšmo ir kentė. Pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja patvirtino, kad jie teisingi. Patikslino, kad kai ji atėjo pas R. tą vakarą, kai R. K. spardė duris, R. papasakojo jai apie ankstesnį įvykį – kad R. jai sudavė į galvą. R., kai užpyksta, nežino, ką daro, jis gali baisių dalykų pridaryti, po to gal ir gailisi, bet jau būna vėlu. Neklausė R., ar ji nuo smūgio jautė skausmą, ar ne, bet ji bijojo; R. jai skambino 14 dieną, verkė, pradėjo panikuoti, išjungus elektrą, kaip reikės vaikui maistą paduoti. Paskutinį kartą su R. bendravo rugpjūčio mėnesį, liudytojai buvo nemalonu, kad ją apgaudinėja, sakė, kad su R. nebendrauja – bet bendravo, nuo tada R. jai nei skolos atiduoda, nei atsiliepia.
2018 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2018 m. sausio 14 d., 19.44 val. gavus pranešimą, atvykus į įvykio vietą - (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad minėtu adresu tą dieną 19.30 val. pranešėjos R. F. buvęs sugyventinis veržiasi į butą, bendro naudojimo koridoriuje išjungė buto elektros skaitliuką, reikalavo įleisti į butą. 2018 m. sausio 13 d. taip pat R. F. buvęs sugyventinis R. K. buvo atėjęs pas ją, sudavė vieną kartą kumščiu per galvą, reikalavo pinigų, grasino, kad užmuš. Pranešėja buvo blaivi, susijaudinus, smurto požymių vizualiai nesimatė, namie aplinka tvarkinga (b. l. 6-7).
Dėl duomenų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Baudžiamojoje byloje R. K. kaltinamas tuo, jog mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – R. F. (dabar – A. V.), o būtent, kaip nurodyta kaltinime – kumščiu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.
Kaltinamasis, duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. nurodė, jog pripažįsta patį fizinį veiksmą – sudavimą per galvą (į pakaušį), tačiau ne kumščiu, o delnu, bei nesutinka, kad taip buvo sukeltas fizinis skausmas. Paaiškindamas buvusią situaciją, kaltinamasis nurodė, kad jis minėtu veiksmu tik siekė nuraminti R. F. (A. V.), kadangi ji pradėjo jį vadinti necenzūriniais žodžiais. Vis dėl to, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad R. K. kaltę įrodo byloje surinktų duomenų visuma.
Nukentėjusioji, duodama parodymus teisiamajame posėdyje, parodė tam tikras aplinkybes, susijusias su policijos pareigūnų iškvietimu 2018 m. sausio 14 d., taip pat įvykį, kai R. K. jai sudavė per galvą kažkurią dieną, einant į turgų, gatvėje, tačiau duodama parodymus laisva forma apie kaltinime nurodytą įvykį, buvusį 2018 m. sausio13 d., ji konkrečių parodymų nedavė. Vis dėlto pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad tuo metu ji pasakojo taip, kaip buvo, bei nurodė, kad ji nebeprisimena to įvykio, nes jos atmintis nėra gera, taip pat pažymėdama, kad nors kaltinamasis jai sudavė, ji fizinio skausmo nejautė, nes ją yra tiek mušę, kad ji į tokius veiksmus nereaguoja, o tiesiog kenčia. Taigi šiuo aspektu pripažintina, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra reikšmingi, siekiant patikrinti jos parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu ir / ar ikiteisminio tyrimo metu, patikinimumą.
Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, 2018 m. sausio 15 d. (t. y. kitą dieną po to, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai dėl to, kad R. K. siekė patekti (beldėsi) į nukentėjusiosios butą, atjungė elektrą – iš esmės tokių faktinių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis, ir atitinkamai praėjus dviem dienoms nuo 2018 m. sausio 13 d., kada, kaip ji parodė, ir įvyko konkretus įvykis, dėl kurio kaltinamas kaltinamasis) nukentėjusioji parodė, be kita ko, kad prieš tris mėnesius su kaltinamuoju išsiskyrė, išsinuomojo butą ir su vaiku gyvena viena, nuo tada R. pas ją ateina tai pavalgyti, tai pernakvoti; 2018 m. sausio 14 d. R. pas ją atėjo 19.30 val., pradėjo daužytis į duris, ji jo nenorėjo įleisti į butą, todėl jis daužėsi į duris, po ko koridoriuje esančiame skydelyje išjungė jai bute elektrą. Kai R. daužėsi į duris, ji paskambino savo pažįstamai A. P. ir paprašė, kad ši ateitų, nes ji bijojo R. Kol jis daužėsi į jos butą, ji skambino A. ir visą laiką su ja kalbėjo, A. tuo metu iškvietė policiją. Po kiek laiko R. nustojo daužytis į duris ir išėjo. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. sausio 13 d. apie 22.00 val. R. buvo pas ją atėjęs, pavalgė, po ko pradėjo reikalauti iš jos pinigų; ji sėdėjo ant sofos ir laikė sūnų ant kelių, R. tuo metu priėjo prie jos ir su ranka sudavė jai per galvą, po ko ji atsisėdo ant kitos lovos ir R. į ją metė vaiko žaisliuką, tačiau nepataikė; po ko R. nurimo, atsigulė ir naršė telefonu internete. Taip pat parodė, kad kai R. jai sudavė į galvą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Nori, kad R. prie jos nesiartintų, nes ji jo bijo, kadangi prieš 1,5 metų jis buvo ją labai stipriai sumušęs, tačiau ji pareiškimo nerašė. Nuo sumušimų pas ją mėlynių neliko, į teismo med. institutą nesikreips (b. l. 16-17).
Papildomai apklausta 2018 m. kovo 30 d., nukentėjusioji parodė, be kita ko, kad dar gyvenant su R. K., dažnai vyko konfliktai, ne kartą jis prieš ją naudojo fizinį smurtą, tačiau į policiją ji nesikreipė. Kai ji neiškentusi R. K. elgesio, persikraustė gyventi į (duomenys neskelbtini), K. pradėjo pas ją atvažinėti arba vėlai vakare, arba anksti ryte, daužo duris, spardo jas, triukšmauja. Kadangi butas nuomojamas ir šeimininkė yra pasakiusi, kad netoleruoja triukšmadarių, irjei bus gadinamas turtas ar šiuo adresu pradės važinėti policija, ji ją išvarys, todėl kai R. ateina pas ją, ji jį įsileidžia, nes nenori, kad ją išvarytų. Prieš dvi savaites, tikslaus laiko neprisimena, lauke prie (duomenys neskelbtini) turgavietės, kai jie ėjo visi trys į turgų, ji pasakė R., kad jis turi liautis ateidinėti pas ją, kad A. P. kreipsis į policiją dėl jo veiksmų, tada K. su ranka stipriai trenkė jai per pakaušį, patyrė fizinį skausmą (b. l. 19-20). Papildomai apklausta 2018 m. gegužės 14 d., nukentėjusioji papildė, be kita ko, kad su R. K. gyveno kartu apie keturis metus, šiuo metu negyvena kartu, turi bendrą sūnų D., gimusį (duomenys neskelbtini). Kol gyveno su R. kartu, tarp jų kildavo žodiniai konfliktai, jie abu daugiažodžiaudavo, apsistumdydavo, tačiau fizinio skausmo jis jai savo elgesiu nėra sukėlęs. Barniai kildavo kaip ir kiekvienoje šeimoje, tačiau tikrai be jokio fizinio smurto. Taip pat dėl 2018 m. sausio 13 d. įvykio parodė, kad vakare pas ją buvo atvažiavęs R., paprašė jos 5 eurų, tačiau ji atsisakė duoti pinigų, dėl to jis jai sudavė dešinės rankos kumščiu vieną smūgį per pakaušį, nuo suduoto smūgio juto fizinį skausmą, į medikus nesikreipė. Tai vyko apie 22.00 val. Sudavęs jai per galvą, R. išėjo. Kitą dieną ji apie tai, kad R. jai sudavė per galvą, papasakojo A., kuri pradėjo sakyti, kad ji turi kreiptis į policiją. Kai kitą dieną R. vėl atvyko prie jos butų durų, ji jo neįsileido, jis jai išjungė elektrą, ji paskambino A. ir paprašė, kad ateitų jos vyras, kad įjungtų jam elektrą, nes elektros skydelyje ji pati elektros įjungti nemokėjo. A., sužinojusi, kad R. atjungė iš skydelio elektrą, iškvietė policiją. Nori pasakyti, kad A. ne kartą kreipėsi į policiją, dėl jos ir R. santykių. Rašydama pareiškimus į policiją, A. viską perdeda. R. ji nebijo. Jis nei savo veiksmais, nei savo žodžiais nėra jos įbauginęs, dėl buto durų – R. buto durų nedaužo ir nespardo. Jei R. ją baugintų, ar norėtų kažkokiu būdu pakenti sūnui, ji pati kreiptųsi į policiją, tačiau iki šiol nei karto nėra kreipusis į policiją dėl R. elgesio, tai reiškia jai viskas gerai. 2018 m. kovo 30 d. apklausos metu ji nurodė, kad R. reikalauja iš jos pinigų, kad daužo duris, kad daužo bute daiktus, taip pasakė, nes tuo metu buvo ant R. supykusi. 2018-03-30 apklausos metu davė parodymus, būdama supykusi ant R., kai kuriuos parodymus perdėjo. R. prieš ją fiziškai yra smurtavęs tik 2018-01-13, iki to laiko niekados jis prieš ją nesmurtavo, antrasis smurto atvejis buvo 2018 m. kovo mėnesio viduryje, tikslios datos neprisimena, kai netoli (duomenys neskelbtini), einant, tarp jos ir R. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu, jis sudavė rankos delnu per pakaušį, juto fizinį skausmą. Į policiją dėl šio R. smurtavimo atvejo ji nesikreipė, nes mano, kad dėl tarp jo ir R. kylančių konfliktų yra abu kalti. Su R. susitaikyti negali dėl A., kuri verčia ją nebendrauti su R., teigdama, kad jei ji bendraus su R. ji jai nepadės, o be to rašinėja pareiškimus į policiją, vaikų teisėms, dėl neva netinkamo R. elgesio, nes nori, kad ji su R. nebendrautų (b. l. 21-22).
Taigi vertinant ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiosios parodymus, matyti, kad, viena vertus, duodama parodymus nukentėjusioji gana detaliai ir nuosekliai parodė aplinkybes, susijusias su 2018 m. sausio 13 d. įvykiu – t. y. apie smūgio į galvą sudavimą, kitas šalutines aplinkybes – pvz., pirmos apklausos metu, kad po to jis metė į ją vaiko žaisliuką ir pan., ką, pažymėtina, parodė ir kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 38-39 - parodė, kad nurodytą dieną, jiems besipykstant, jis, neiškentęs R. priekaištų, sudavė delnu jai per galvą, po ko metė į ją vaiko čiulptuką, po to jis jos atsiprašė), kita vertus, nors minėtų faktinių aplinkybių – kad 2018 m. sausio 13 d. R. K. jai sudavė ir dėl to jautė skausmą – ji neneigė ir vėliau duodama parodymus (2018 m. gegužės 14 d.), vis dėlto akivaizdu, kad duodama parodymus, savo poziciją kaltinamoji jau švelnino, nurodydama, be kita ko, kad dėl kylančių konfliktų jie kalti abu, kad ji duodama parodymus anksčiau dėl kitų R. K. veiksmų (grasinimų ir pan.), būdama supykusi, perdėjo, kad ją įkalbinėjo kreiptis į policiją A. P., kuriai nepatinka R. K., kuri bando išardyti jų šeimą ir pan.
Vis dėlto, nepaisant pastarųjų aplinkybių, šiuo atveju dėl konkretaus įvykio 2018 m. sausio 13 d., t. y. kad R. K. jai sudavė ranka į galvą ir dėl to juto fizinį skausmą, jos parodymai pripažintini nuosekliais ikiteisminio tyrimo metu , t. y. nesikeitė.
Apklausta teisiamajame posėdyje, liudytoja A. P. dėl minėto įvykio, taip pat ir pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patvirtino, kad tą dieną, kai ji (liudytoja) iškvietė policijos pareigūnus, R. F. pasakojo policijos pareigūnams apie prieš tai dieną įvykusį įvykį, kai R. K. jai sudavė. Atitinkamos aplinkybes dėl R. F. paaiškinimų, jog 2018 m. sausio 13 d. vakare R. K. jaus sudavė smūgį, nurodytos ir policijos pareigūnės surašytame Tarnybiniame pranešime (b. l. 6-7), apklausti liudytojai policijos pareigūnai E. K. ir N. A. taip pat parodė teisiamojo posėdžio metu bei patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie nukentėjusiosios paaiškinimus dėl anksčiau (dieną prieš iškvietimą) įvykusio įvykio.
Taigi šiuo aspektu pripažintina, įvertinus taip pat ir kaltinamojo parodymus, jog atitinkamas fizinis veiksmas – sudavimas ranka nukentėjusiajai į galvą, yra neabejotinai įrodytas jau minėtų duomenų visumos.
Vis dėlto, įvertinus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, būtina nustatyti ne tik smurtinio pobūdžio veiksmą, bet ir būtinas pasekmes – šiuo atveju fizinio skausmo sukėlimą. Kaip matyti iš nukentėjusiosios duotų parodymų teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kaltinamojo parodymų, parodymai tam tikru aspektu išsiskiria – t. y. ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus, nukentėjusioji tiek 2018 m. sausio 15 d., tiek ir 2018 m. gegužės 14 d. parodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad fizinis skausmas jai nebuvo sukeltas. Vis dėlto vertindamas parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu – t. y. kad jai fizinis skausmas nebuvo sukeltas, teismas atkreipia dėmesį į kitas parodymų aplinkybes. O būtent – kaip išplaukia iš jos parodymų, ji nurodė, kad ir anksčiau yra patyrusi smurtą, todėl dabar dėl tokio pobūdžio veiksmų (t. y. kaip kad atliktų kaltinamojo) ji skausmo nejaučia, ji kenčia. Kita vertus, net ir pagarsinus jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji jų kategoriškai nepaneigė, nurodydama, kad tuo metu ji pasakojo taip, kaip buvo, tik šiuo metu (teisiamojo posėdžio metu) aplinkybių neprisimena (pastebėtina, kad iš tikrųjų tam tikras faktinių aplinkybių painiojimas su byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis yra akivaizdus). Todėl įvertinus nurodytus argumentus, teismas visgi kaip įrodymu dėl aplinkybės, ar atitinkami kaltinamojo veiksmai sukėlė fizinį skausmą, vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 15 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. duotais nukentėjusiosios parodymais, kadangi juos dėl aktualaus įvykio tiek patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: liudytojų A. P., E. K., N. A. parodymų tam tikri aspektai dėl faktinių aplinkybių, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai, jog jis vis dėlto atitinkamą fizinį veiksmą – sudavimą į pakaušį – pripažino (kaip jau ne kartą minėta, neigdamas, jog jis galėjo sukelti fizinį skausmą). Be to, kaip jau minėta, ir pati nukentėjusioji kategoriškai nurodytų parodymų neneigė teisiamojo posėdžio metu, juos tik sušvelnindama, juolab atkreipiant dėmesį į tai, jog šiuo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji vėl gyvena kartu.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį tiek į kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymus, jog viską lėmė A. P., kuri, pasak jų, kišosi į jų gyvenimą, norėjo išardyti šeimą ir pan. Vis dėlto pastarasis argumentas, teismo vertinimu, niekaip nepaneigia atitinkamų aplinkybių, kurias patvirtina jau minėti byloje surinkti duomenys. Nors A. P. galimai paraginta nukentėjusioji davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu, be to, būtent A. P. iškvietė policijos pareigūnus 2018 m. sausio 14 d., tačiau akcentuotina, kad policijos pareigūnų iškvietimą sąlygojo būtent tai, kad nukentėjusioji išsigandusi dėl kaltinamojo bandymo patekti į jos butą 2018 m. sausio 14 d. vakare, skambino A. P., ką iš esmės patvirtino ir liudytojai policijos pareigūnai E. K. ir N. A., bei užpildytame tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota informacija, kad nukentėjusioji buvo susijaudinusi. Be to, ir liudytoja apklausta A. P. parodė, kad jai paskambino verkianti R. F. bei kad liudytoja pokalbio metu girdėjo beldimą į duris. Taigi šiuo atveju dėl aktualių nagrinėjamų įvykio aplinkybių nėra jokio pagrindo teigti, kad A. P. būtų siekusi ir apkalbėjusi kaltinamąjį ar pan., kadangi apie konkrečiu atveju aktualias aplinkybes A. P. davė tik netiesioginius, gana abstrakčius ir nelemiamus parodymus (t. y. ką jai pasakojo R. F.).
Todėl įvertinęs tiek argumentus, dėl kurių teismas kaip detaliais ir nuosekliais dėl šioje byloje aktualių 2018 m. sausio 13 d. įvykio aplinkybių (kitos aplinkybės šioje byloje nėra nagrinėjamos) remiasi nukentėjusiosios parodymais ikiteisminio tyrimo metu (jog jai buvo sukeltas fizinis skausmas), tiek ir jau minėtą neabejotinai nustatytą faktinę aplinkybę, jog kaltinamasis sudavė ranka smūgį nukentėjusiajai į galvą (pakaušį), kita vertus - ir pačios nukentėjusiosios poziciją šiuo metu (t. y. teisiamajame posėdyje) dėl jos subjektyvaus požiūrio į smurtinį elgesį (t. y. kad ji yra tiek mušta gyvenime, kad ji nejaučia fizinio skausmo, o tiesiog kenčia), kuris nepaneigia fakto, jog objektyviai vyrui tyčia (iš faktinių nustatytų aplinkybių teismas turi pagrindo neabejoti, jog tai buvo tyčia suduotas smūgis) sudavus ranka smūgį į galvą (pakaušį), pajaučiamas fizinis skausmas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytas ir būtinasis BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymis – padariniai, t. y. dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas.
Pažymėtina, kad pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla jei mušant ar kitaip smurtaujant fizinis skausmas sukeliamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Teismo vertinimu, šis požymis taip pat nustatytas, kadangi nors aktualiu laikotarpiu nukentėjusioji ir buvo su vaiku išsikrausčiusi gyventi atskirai nuo kaltinamojo, vis dėlto tiek iš jos, tiek iš kaltinamojo parodymų akivaizdu, jog ir šiuo laikotarpiu jis dažnai pas ją lankėsi, prižiūrėjo jų bendrą vaiką ir pan., juolab kad po to jie vėl pradėjo gyventi (ir, kaip parodė kaltinamasis, šiuo metu gyvena) kartu ir veda bendrą šeimos ūkį.
Pastebėtina, kad kaltinamajame akte, formuluojant kaltinimą, nurodyta, kad atitinkama veika buvo įvykdyta bute adresu (duomenys neskelbtini), vis dėlto iš visų duomenų byloje matyti, kad padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas, nurodant namo numerį, kadangi viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas rašymo apsirikimas taisytinas.
Taigi dėl nurodytų argumentų visumos teismas pripažįsta, kad R. K. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, yra neabejotinai įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo R. K., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieš savo šeimos narį, nusikalstama veika baigta.
Kaltinamasis nepripažino savo kaltės dėl jam inkriminuotos veikos, kita vertus, patį fizinio smurto - smūgio sudavimo veiksmą kaltinamasis pripažino. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – ne kartą teismas, taip pat ir už nusikaltimus, susijusius su smurto panaudojimu, (BK 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., 138 str. 1 d.) (b. l. 48-63, LITEKO duomenys), kas leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamojo smurtinio elgesio epizodų yra pasitaikę, ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 64-69), nedirba, nurodė, kad registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 73-75), duomenų apie gydymą nuo priklausomybės ligų ar psichikos ligų, byloje nėra (t. 1, b. l. 77-94).
Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su nusikalstamos veikos pavojingumu, konkrečiai atliktais veiksmais bei jų pasekmėmis – sukeltu fiziniu skausmu, kaltinamojo asmenybę, tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta laisvės apribojimo bausmė, kuri, teismo nuomone, paskyrus atitinkamus įpareigojimus, šiuo atveju labiausiai atitiktų bausmėms numatytus tikslus. Į nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir parenkant šios bausmės dydį. Kaltinamajam nustatytinos pareigos – įpareigojimas būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.), dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.) bei per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 7 d.).
Nustatyta, kad R. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, skiriant jam atitinkamus įpareigojimus (įsiteisėjo 2018 m. spalio 18 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje aktualią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė iki minėto nuosprendžio įvykdymo, bausmės, paskirtos šiuo ir minėtu nuosprendžiu, bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, bei skiriant jam įpareigojimus (be kita ko, paliekant įpareigojimą, skirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu – per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 44) – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, skiriant jam pareigas: 1) visu laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., nebent tai susiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose; 2) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 3) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 7 d.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, prie didesnės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant R. K.: 1) visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 str. 6 d. 1 p.); 2) visu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.); 3) per 6 mėnesius sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 7 d.); 4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendyje nurodytu terminu atlyginti nukentėjusiajai baudžiamojoje byloje Nr. 1-2798-1053/2019 I. R. 184 eurų turtinę žalą.
Į bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį atliktą bausmės dalį.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Mikužytė