Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius                            Baudžiamoji byla Nr. 1A-954-366/2012

Teisėja Rita Bilevičienė                                                      Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00936-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.14;

2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3; 2.4.6.3.4.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų  Prano Šimkaus ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,

dalyvaujant prokurorui Daliai Styrienei,

gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubaustas šešerių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. Šiuo nuosprendžiu iš G. V. nukentėjusiojo M. V. naudai priteistas 16 314 Lt turtinės žalos ir 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bei 500 Lt proceso išlaidų advokato pagalbai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

N U S T A T Ė :

G. V. nuteistas už tai, kad 2012-09-30 apie 3.45 val. viešoje vietoje, klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), rūkymo patalpoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent, vieną kartą ranka sudavė M. V. į burną, tuo padarydamas jam kraujosruvas viršutinėje ir apatinėje lūpoje, viršutinio 1-o dešinio danties išnirimą, viršutinio 1-o kairio danties dalinį išnirimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-11 nuosprendį – panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. V. civilinio ieškinio turtinei ir neturtinei žalai atlyginti tenkinimo ir pripažinti M. V. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka; sumažinti proceso išlaidas skirtas advokato paslaugoms apmokėti. Mano, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio. Teigia, kad teismas spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, dėl ko nepagrįstai, remiantis tik galimai ateityje būsimomis išlaidomis, kurios net nėra tiksliai apskaičiuotos, priteisė nukentėjusiajam aiškiai per didelę sumą turtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas visiškai tenkindamas civilinį ieškinį pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 str. nuostatas, kadangi nukentėjusiajam turi būti atlyginama tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado, t.y. teismas M. V. ieškinį turtinei žalai atlyginti turėjo tenkinti tik tai sumai, dėl kurios teismui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys jo realiai patirtus nuostolius. Apeliantas pažymi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas išrašas patvirtina tik preliminarias ir galimai ateityje M. V. atsirasiančias išlaidas. Be to, iš šių dokumentų nėra aišku, kaip nustatytos dantų atkūrimo konkrečios kainos, kodėl reikalingos būtent tokios procedūros, kokie ir kodėl pasirenkami implantai, protezavimo vaikinėliai. Tvirtina, jog nurodytos kainos kelia abejonių, nes yra neprotingai didelės. Nurodo, kad nuosprendyje nėra aptarti ir nepašalinti neatitikimai susiję su padarytu sužalojimu – kaltinime nurodyta, kad M. V. buvo nustatytas viršutinio 1-ojo dešinio danties išnyrimas ir viršutinio 1-ojo kairio danties dalinis išnirimas, tuo tarpu medicininiame išraše nurodoma, kad pilnai išmuštas 11-as dantis ir 21-ojo danties dalinis išmušimas. Mano, kad gydymo plane nurodytos procedūros – 21-ojo danties plombavimas ir endodentinis gydymas – nėra susijusios su įvykio metu M. V. patirtu sužalojimu.  Apelianto teigimu sumažinus turtinės žalos dydį, kartu turi būti sumažinta ir nukentėjusiajam priteistina pinigų suma, patirtai neturinei žalai atlyginti. Be to, atsižvelgus į tai, kad jis yra bedarbis, neturi jokio registruoto turto, nukentėjusiajam advokato suteiktos paslaugos buvo minimalios, turi būti sumažintos ir nukentėjusiajam priteistos patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, arba šios išlaidos išvis nepriteistinos. 

Atsikirtimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis M. V. nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti. Nurodo, kad prieš kreipdamasis į kliniką „(duomenys neskelbtini)“ pasidomėjo įkainiais kitoje odontologijos įstaigoje, įkainiai buvo panašūs arba net analogiški. Klinikoje „(duomenys neskelbtini)“ gydytoja sutiko priimti be eilės, todėl įvertinęs paslaugų kainos ir kokybės santykį, pasirinko šią gydymo įstaigą. Mano, kad nuteistasis nepagrįstai, neturėdamas specialaus išsilavinimo odontologijos srityje, abejoja šios odontologijos klinikoje dirbančių medikų kompetencija, parinktu gydymo būdu, pateikta gydymo išlaidų sąmata. Nurodo, kad pateikta gydymo ir implantavimo sąmata ateityje gali kisti, galimos žymiai didesnės išlaidos, susijusios su implantavimu ir jų priežiūra. Šiuo metu implantų negali susidėti, nes neturi pakankamai lėšų, pasiimti paskolą taip pat neturi galimybės. Pasak nukentėjusiojo, dabar jam įdėta plokštelė su gomuriu ir dirbtiniu dantimi, su kuria negalima kąsti kieto maisto, reikia atsargiai kramtyti, kadangi ji gali iškristi, kiekvieną vakarą plokštelę reikia išsiimti, nuplauti, o ryte vėl įsidėti. Dėl to labai išgyvena, nes ši procedūra labai neestetiška, gali sukelti pasišlykštėjimą kartu su juo būnantiems asmenims. Iki šiol jaučia įtampą bendraudamas. Mano, kad nuteistojo požiūris į padarytą sužalojimą neatitinka tikrovės ir yra savanaudiškas.

Teismo posėdyje gynėjas prašo skundą tenkinti, o prokurorė prašo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija savo kaltės bei veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, todėl teisėjų kolegija tikrina nuosprendžio teisingumą ir pagrįstumą tik šiuo aspektu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą numato įstatymas (30 str. 2 d.). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priimta tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiai įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t.y. fiziniam asmeniui padaryta turtinė ir neturinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. V. 2012-09-30 nutarimu buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b.l. 9), 2012-10-08 nutarimu pripažintas civiliniu ieškovu (b.l. 18), pareiškė civilinį ieškinį (b.l. 13-15, 62-64). Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo M. V. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo laikė pagrįstu ir jį visiškai tenkino. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, nukentėjusiajam priteisė 16 314 Lt turtinės žalos atlyginimą. Įvertinus byloje esančius duomenims, pagrindžiančius nukentėjusiojo patirtas išlaidas, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo civilinio ieškinio pagrįstumą.

Nukentėjusysis teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)odontologijos klinikos sudarytą gydymo planą (b.l. 16), kuriame nurodyta preliminari vieno danties gydymo kaina (7900 Lt) bei bendra gydymo kaina (15 100 Lt), kuri susidarys, jei bus šalinamas kitas dantis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliamas odontologijos klinikos išraše ir nuosprendyje esančių neatitikimų, susijusių su dantų numeracija ir medicininių terminų vartojimu, klausimas nėra plačiau detalizuojamas, kadangi šie netikslumai (pasirinktas kitas numeracijos būdas, plati terminologija) įtakos nustatant faktines įvykio aplinkybes, vertinant G. V. kaltės klausimą bei sprendžiant civilinio ieškinio išsprendimo klausimą, neturi. Tai, jog nukentėjusysis M. V. patyrė viršutinio 1-ojo dešinio danties išnirimą bei viršutinio 1-ojo kairio danties dalinį išnirimą aptariamo įvykio metu dėl nuteistojo G. V. nusikalstamų veiksmų, kolegijos nuomone, yra patikimai nustatyta ir nekelia abejonių.

Kaip matyti iš odontologijos klinikos sudaryto gydymo plano, pateiktos gydymo išlaidos yra dvejopos – 7900 Lt yra realiai galimos, kadangi M. V. pilnai išmuštas vienas dantis, bei 7200 Lt tik spėjamos, susijusios su kito danties galimu šalinimu. Aptariamame gydymo plane nėra pateiktas su spėjamu kito danties šalinimu susijęs konkretus gydymo planas, nėra nurodytos ir detalizuotos procedūros bei jų atlikimo kainos. Pagal teismų praktiką, žala nėra preziumuojama, privalu įrodyti ją ir jos dydį. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent – BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 str. nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą –  tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Būtent tokio pagrįstumo dėl galimai kito danties gydymo šioje byloje nėra. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Pagal BPK 115 str. 2 d. išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems naikintina, civiliniams ieškovams pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo reikalaujamos priteisti turtinės žalos dydis visoje dalyje gali būti tiksliai nustatytas tik ateityje, pateikus papildomus įrodymus bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, nukentėjusiajam turėjo būti tik iš dalies patenkintas pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, t.y. priteistina tik reali viršutinio 1-ojo dešinio danties gydymo kaina ir kita turtinė žala, pasireiškusi išlaidomis vaistams. Tuo tarpu kitoje civilinio ieškinio dalyje dėl galimai būsimų išlaidų ateityje šalinant viršutinį 1-ąjį kairį dantį, pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą ir klausimas dėl ieškinio dalies dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka, jeigu ateityje bus būtina šalinti minėtą dantį, kuris neteisėtais G. V. veiksmais, iš dalies buvo pažeistas.

Baudžiamojoje byloje, be UAB „(duomenys neskelbtini).“ pateikto gydymo plano, yra pateikti duomenys, patvirtinantys nukentėjusiojo turėtas išlaidas, susijusias su patirtu sužalojimu. Turtinė žala – 174,76 Lt, pasireiškusi išlaidomis vaistams, turi būti priteistina, byloje yra pateikti pirkimo kvitai, kurie pagrindžia jos atsiradimo faktą ir dydį (b.l. 65-66). Byloje taip pat yra pateikti kvitai, sumoje 1040 Lt, patvirtinantys pirminius gydymo veiksmus UAB „(duomenys neskelbtini).“ klinikoje (b.l. 65). Taigi, apskaičiavus šias išlaidas, tame tarpe ir odontologijos klinikos pateiktoje pažymoje esančias paslaugų kainų sumas (174,76+1040+350+300+2600+2000+1000+1500), iš nuteistojo priteistina 8964,76 Lt dydžio turtinė žala. Pagrindo, abejoti minėtos odontologijos klinikos išduotos pažymos patikimu ir pažymoje pateikta informacija apie nukentėjusiojo dantų būklę, parinktą sužalojimo gydymo planą bei pateiktas paslaugų kainas, kurios yra realios, nėra. Todėl apelianto deklaratyvūs teiginiai apie UAB „(duomenys neskelbtini).“ odontologijos klinikos pateiktos pažymos pagrįstumo, nesudaro pagrindo mažinti nukentėjusiajam priteistiną turtinės žalos dydį šioje dalyje.

Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos dydžiu, teigdamas, kad tokio dydžio neturtinė žala nepagrįsta ir neįrodyta. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo ieškinį patenkino iš dalies ir iš nuteistojo G. V. nukentėjusiojo M. V. naudai priteisė 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kaip matyti iš faktinių bylos duomenų, G. V. tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam M. V. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas viešoje vietoje. Jam išmuštas vienas dantis pilnai, kitas dalinai, atsirado kraujosruvos. Teismo nustatyta, kad prieš nukentėjusįjį smurtas buvo panaudotas matant kitiems asmenims, dėl ko jis patyrė pažeminimą. Padaryti sužalojimai sukėlė ilgalaikes liekamąsias pasekmes – patirtų sužalojimų gydytas tęsiasi iki šiol, todėl nukentėjusysis patiria fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos nuomone, laikėsi CK 6.250 str. 2 d. nuostatų ir nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją.

Kaip matyti nukentėjusysis pateiktame ieškinyje nurodė, jog jis dėl neteisėtų nuteistojo veiksmų patyrė neigiamus išgyvenimus: G. V. elgesys viešoje vietoje, sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, dėl ko sunkiai miega naktimis, jaučiasi prislėgtas, sumažėjo bendravimas su aplinkiniais, nesijaučia saugus, yra susirūpinęs dėl ateityje galimai atsirasiančių pasekmių, gydymas trunka ilgą laikotarpį ir reikalauja pakankamai daug piniginių lėšų, kurių šiuo metu neturi. Be to, dėl patirto sužalojimo negalėjo vykti dirbti į užsienį, turi gydytis (b.l. 63). Kolegijos nuomone, įvertinus sužalojimo pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, apylinkės teismo nukentėjusiajam M. V. priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nėra aiškiai per didelis, atitinka sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus, dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusias pasekmes, t.y. yra teisingas atlygis nukentėjusiajam, patyrusiam skriaudą dėl G. V. nusikalstamų veiksmų sužalojant jo sveikatą. Neturtinė žala priteista motyvuotai, nenukrypstant nuo teismų praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog G. V. yra bedarbis, neturi registruoto turto, neturi pajamų, pirmosios instancijos teismas jau vertino, į jas atsižvelgė sumažindamas nukentėjusiojo prašomą 15 000 Lt sumą iki 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Pažymėtina, jog priteisiant neturtinę žalą, įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. V. yra jaunas, galintis dirbti, užsiregistravęs darbo biržoje, byloje esančiais duomenis, jokios fizinės ar psichinės negalios neturintis žmogus. Todėl ta aplinkybė, jog G. V. šiuo metu neturi pajamų, negali būti laikoma išskirtine nustatant ar mažinant neturtinės žalos dydį.

Apeliacinio skundo argumentai dėl nepagrįstų proceso išlaidų atmetami. Pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą sprendė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei vertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad sprendžiant šį klausimą pirmosios instancijos teisme būtų padarytos kokios nors teisės taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistinos sumos advokato išlaidoms apmokėti pagrįstos. Nustatydamas proceso išlaidų dydį teismas atsižvelgė į BPK 106 str. nuostatas, teisingumo ir protingumo kriterijus, nuteistojo materialinę padėtį, nukentėjusiojo atstovo dalyvavimo procese apimtį ir pagrįstai šias išlaidas sumažino. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes, neturi pagrindo keisti šių proceso išlaidų dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendis keistinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

N U T A R I A :

Nuteistojo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio turtinie žalai atlyginti pakeisti:

M. V. civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. V. M. V. naudai 8964,76 Lt turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje pripažinti nukentėjusiajam teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas                                             Sigitas Bagdonavičius

             Teisėjai                                                          Pranas Šimkus

Tomas Zdanavičius