Civilinė byla Nr. 2A-1037-395/2009
Pirmosios instancijos teismo
teisėja Dalė Burdulienė
Procesinio sprendimo kategorija:
76.4.;78.2.1;121.21;
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. rugpjūčio 26 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko,
kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės, Arvydo Žibo,
sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei,
dalyvaujant ieškovei R. M.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-661-254/2009 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui T. L., tretieji asmenys L. J., J.A., institucijai duodančiai išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
Ieškovė prašė teismo nustatyti, kad atsakovas yra jos sūnaus E. M., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas ir priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės, 17400 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 58 mėnesius bei bylos vedimo išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu pradėjo bendrauti 1994 m. pradžioje ir artimai bendravo iki 1995 m. vasario mėnesio pabaigos, vėliau jis, žinodamas, jog ieškovė laukiasi jo vaiko, pradingo, nesirodė bei vengė bendravimo. Gimus vaikui, kaip nurodė ieškovė, atsakovas sistemingai sūnų lankė tik per gimtadienius, tačiau prie jo išlaikymo prisidėdavo tik epizodiškai, vengė savo pareigos rūpintis ir išlaikyti sūnų, nors faktiškai pripažino savo tėvystę.
Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovė reikalavimo dėl tėvystės nustatymo nepalaikė, atsižvelgdama, jog atsakovas tėvystę pripažįsta bei įsiskolinimo priteisimo dalyje savo reikalavimus sumažino iki 10800 Lt įsiskolinimo sumos už 36 mėnesius priteisimo. Ieškovė nurodė, jog sūnaus būtinų vystytis sąlygų sudarymui ir normaliam jo poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 800 Lt, nes vaikas turi sveikatos sutrikimų, buvo gydomas Kalniečių poliklinikoje, taip pat Ortopedijos klinikoje, be to, jis lanko karate būrelį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, jog pati ieškovė yra atleista iš darbo ir vienintelis jos gaunamų pajamų šaltinis yra tik 511 Lt dydžio invalidumo pensija, ieškovė prašė teismo nemažinti sūnaus išlaikymui prašomos priteisti iš atsakovo sumos, net ir vertinant tą aplinkybę, kad atsakovas turi ir kitų nesantuokinių vaikų, nes be sūnaus E. M. ieškovė privalo išlaikyti ir savo antrąjį vaiką 5-erių metų amžiaus sūnų E. M..
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tėvystės nustatymo dalyje atmetė, kitoje dalyje ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo T. L. išlaikymą sūnui E. M., gim. (duomenys neskelbtini), po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-09-30 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją ir 6818 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2005-09-30 iki 2008-09-30. E. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja teismas paskyrė ieškovę R. M., nukreipdamas sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.Teismas taip pat priteisė iš atsakovo T. L. 128,50 Lt žyminio mokesčio bei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 892,43 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Apeliaciniu skundu atsakovas T. L. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti, ir priteistą iš atsakovo išlaikymą sūnui E. M. periodinėmis išmokomis sumažinti iki 150 Lt/mėn., o išlaikymo įsiskolinimo bei advokato pagalbos išlaidų priteisimo dalyje spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - šiuos ieškinio reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1.Teismas netinkamai taikė LR CK 3.192 straipsnio nuostatas. LR CK 3.192 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Taigi, išlaikymo dydis pirmiausiai turi būti siejamas su protingais jo paties poreikiais ir antra, išlaikymo dydį lemia tėvų turtinė padėtis, nes tik tais atvejais jei tėvo (motinos) turtinė padėtis leidžia, vaikui galima priteisti gerokai didesnį išlaikymą. Tačiau teismas, taikydamas šią įstatyminę normą, netinkamai įvertino vaiko poreikius ir ieškovo turtinę padėtį. Pati ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių kokį išlaikymo dydį dabar ji teikia sūnui, nes pradžioje ieškovė teigė, kad vaikui skiria 912 Lt per mėnesį, vėliau nurodė, kad vaikui reikia 600 Lt per mėnesį, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
2. Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neįvertino atsakovo turtinės padėties bei neatsižvelgė į tai, jog atsakovas turi 4 nepilnamečius vaikus, kuriems negali skirti adekvačių teismo priteistam išlaikymui pajamų, nes tai sudarytų 1200 Lt per mėnesį, o Lietuvoje minimalus darbo užmokestis yra tik 800 Lt. Teismas priteisdamas 300 Lt dydžio per mėnesį išlaikymą, visiškai neatsižvelgė ne tik į aukščiau nurodytas aplinkybes, bet ir nevertino CK 3.198 straipsnio nuostatų, pagal kurias išieškota iš atsakovo išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis. Taip pat atsakovas nurodo, kad jis neturi jokio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto yra bedarbis, todėl jis gera valia tegali mokėti sūnaus E. M. išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės.
3. Teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė 6818 Lt įsiskolinimą, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog atsakovas neteikė sūnaus išlaikymui lėšų bei priemonių nuo pat jo gimimo, nes pati ieškovė ieškinio pareiškime yra nurodžiusi, kad atsakovas epizodiškai skiria dėmesį sūnui, todėl teismas akivaizdžiai savo sprendimu tenkindamas ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo pažeidė CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo nuostatas.
4. Nepagrįstai atsakovo nuomone iš jo buvo priteistos ir teisinės pagalbos bei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, nes ieškinį patenkinus iš dalies ir bylinėjimosi išlaidos sutinkamai su CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimais turėtų būti priteisiamo proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai.
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių skundžiamo teismo spendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Kaip matyti iš atsakovo T. L. apeliacinio skundo, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas yra skundžiamas tik išlaikymo dydžio ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylos vedimo išlaidų priteisimo dalyse.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikiui dydžio nustatymo
Įstatymas nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3. 3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K – 3 – 231/2004 m).
Lietuvos teismų praktika suformuota ta linkme, jog nustatant vaiko poreikių turinį, reikia atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas ir atitiktų vaiko vystymosi sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalis, kuri nustato, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (MMA). Todėl teismas, paskirstydamas nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą tarp tėvų, turi atsižvelgti į šį orientacinį kriterijų nustatant minimalų priteistino išlaikymo dydį, ir nustatydamas faktinį nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydį, įvertinti vaiko poreikius bei kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis ).
Kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog priteista iš atsakovo sūnaus išlaikymui suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka būtiniausių vaiko išlaikymo poreikių, nes ieškovė pateikė teismui vaiko poreikius apibūdinančius ir jo sveikatos būklę patvirtinančius dokumentus, kokie jai buvo prieinami (b. l. 29, 37 – 38, 42, 56, 72 – 77), taip pat savo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus (b. l. 7 10, 41), kuriuos teismas įvertino teisingai. Tuo tarpu atsakovas T. L. jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas nepateikė, kolegija neturi galimybės patikrinti ieškovės nurodomų aplinkybių, jog atsakovas dirba Olandijoje, tačiau atsižvelgiant į tai, jog apeliantas nesiėmė jokių veiksmų siekdamas įrodyti savo gaunamų pragyvenimo lėšų šaltinius bei bylos nagrinėjimo eigoje susilaukė dar keleto nesantuokinių vaikų, vertina, kad apeliantas yra pajėgus teikti 300 Lt dydžio sūnaus išlaikymą per mėnesį. Kadangi atsakovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teismui bylos nagrinėjimo metu savo tikrosios turtinės padėties neatskleidė. Tokiu būdu laikytina, jog pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad šalių turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą sūnui yra beveik vienodos ir pagrįstai patenkino ieškovės ieškinį šioje dalyje.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Teisėjų kolegija nurodo, jog išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas, remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinius vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principus bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai). Esant tokiai situacijai, jog dėl ieškovės pasyvaus elgesio praeityje nebuvo kreiptasi dėl išlaikymo bei jo įsiskolinimo priteisimo, teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai nustatė, kad sutinkamai su CK 3.200 straipsnio reikalavimais išlaikymo įsiskolinimas priteistinas iš atsakovo nuo teisės į jį atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiuo atveju pažymėtina, jog viena iš reikšmingiausių aplinkybių, spendžiant išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolinimo klausimą yra vaiko poreikių nustatymas, nes išlaikymas yra skiriamas tik vaiko poreikiams tenkinti ir jis jokiu būdu negali būti nustatomas, atsižvelgiant į vaiko tėvų elgesį.
Pažymėtina, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Byloje nustatyta, kad nepilnametis E. M. turi sveikatos sutrikimų, jam yra diagnozuotas dešinės kojos sutrumpėjimas (b. l. 29), dėl ko yra konstatuota netaisyklinga laikysena ir to sąlygojami nugaros raumenų ir stuburo vystymosi pakitimai (b. l. 74 – 77, 80, 81), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažintina, kad be bendro pobūdžio išlaidų E. M. reikalingos ir papildomos išlaikymo išlaidos. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl 6818 Lt dydžio įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį nuo 2005 – 09 – 30 iki 2008 – 09 – 30.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kaip matyti iš byloje esančios Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 – 01 – 14 pažymos Nr. TP – 4 – (2.10) – 31 turinio (b. l. 43) ieškovei R. M. buvo suteikta valstybės garantuota pagalba už 914,32 Lt sumą. Tuo pačiu Kauno miesto apylinkės teismo pažyma apie procesinių dokumentų išsiuntimą ir jų įteikimą proceso dalyviams patvirtina, kad šios išlaidos valstybei kainavo 20,50 Lt (b. l. 2), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tenkindamas ieškinį, šias išlaidas priteisė iš atsakovo valstybei, sutinkamai su CPK 96 straipsnio nuostatomis. Šiuo atveju ieškinio dydžio bei jo tenkinimo atitikimas patenkintų ieškinio reikalavimų proporcingumui netaikytinas, atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo apimtyje buvo sprendžiami ir neturtino pobūdžio reikalavimai, tiesiogiai susiję su nepilnamečių vaikų teisių gynyba, nes tai savo ruožtu yra prioritetinė valstybės saugomų interesų dalis.
Atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes ir įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, todėl skundžiamas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu, o atsakovo T. L. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkas Albinas Čeplinskas
Kolegijos teisėjai Virginija Gudynienė
Arvydas Žibas