Civilinė byla Nr. e2-3298-1093/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18112-2023-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.3.4.6; 3.2.6.1.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. balandžio 17 d.

Vilnius

 Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Monika Benetė

sekretoriaujant Viktorijai Jurgelaitytei,

dalyvaujant ieškovo atstovei Daivai Musneckaitei,

atsakovei Ž. V. T., jos atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,

tretiesiems asmenims D. M.-V., R. V., 

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei Ž. V. T. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, tretieji asmenys – D. M.-V ir R. V..

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią Ž. V. T. vaiko D. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu, išreikalauti iš atsakovės teismo išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodoma, kad nepilnametė D. T. atsakovės Ž. V. T. dukra. vaiko tėvas D. T. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovė yra nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros ir išlaikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu Ž. V. T. laikinai apribojo motinos valdžią dukters D. T. atžvilgiu ir, be kita ko, priteisė iš motinos išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi nustatė nuolatinę globą ir paskyrė nepilnametės D. T. nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais D. M.-V. ir R. V., vaiko globos (gyvenamoji) vieta nustatyta su globėjais. Atsakovė nerodė iniciatyvos susigrąžinti vaiką, padėtis atsakovės šeimoje per 6 mėnesius nepasikeitė, dėl to ieškovas mano, kad yra tikslinga riboti atsakovės motinos valdžią dukters atžvilgiu. Atsakovė išlaikymo dukrai neteikia, ji nevykdo kitų savo motinos pareigų, neauklėja dukters, nesirūpina jos kasdieniais poreikiais, vystymusi, ugdymu, yra nutrūkęs motinos ir dukters ryšys, atsakovė vartoja alkoholį ir šios problemos realiai nesprendžia, neįsitvirtina darbo rinkoje, veiksmų ėmėsi tik po ieškinio teismui pateikimo. Duomenų, kad padėtis atsakovės šeimoje pasikeis ateityje ir ji turės realių ketinimų susigrąžinti vaiką į šeimą, nėra.

3.       Atsakovė Ž. V. T., atstovaujama advokato Artūro Cibulsko, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad su ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovė niekada nepiktnaudžiavo savo kaip motinos valdžia, stengėsi atlikti savo pareigas, su vaiku nesielgė netinkamai ir sąmoningai nedarė jam žalingos įtakos. Po vaiko paėmimo atsakovė stengėsi pakeisti savo gyvenimo būdą, susilaiko nuo alkoholio vartojimo, laikosi gydytojų rekomendacijų, ieškosi darbo. Atsakovė apgailestauja, kad dėl jai nesuprantamų priežasčių dukra vengia su ja bendrauti, neatsako į motinos skambučius ir SMS žinutes, tačiau ji ir toliau stengsis atkurti jų tarpusavio santykius. Atsakovė teiraujasi mergaitės globėjų, kaip dukrai sekasi, seka dukters pasiekimus mokykloje. Atsakovė stengiasi vykdyti (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centro, Tarnybos bei VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro specialistų jai sudarytame pagalbos plane nustatytus įpareigojimus ir mano, kad ateityje galės tinkamai pasirūpinti savo nepilnamete dukra bei užtikrinti vaiko poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas.

4.       Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė savo ieškinį ir prašė jį tenkinti.

5.       Teismo posėdžio metu atsakovė Ž. V. T. ir jos atstovas palaikė atsiliepimą į ieškinį ir prašė ieškinį atmesti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad nesutinka su ieškovu, kad tik gavusi ieškinį pradėjo imtis veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą, nes veiksmų pradėjo imtis, pasikeitus jai priskirtai socialinei darbuotojai. Ji baigė Minesotos programą, eina į gyvus AA susitikimus, kiekvieną savaitę lanko (duomenys neskelbtini) šeimos pagalbos centro priklausomybių konsultantę. Atsakovė pradėjo savanoriauti minėtame centre, visi ja patenkinti, o ir jai pačiai patinka. Atsakovė pakeitė požiūri į save pačią, tai ir buvo postūmis. Jos profesija – (duomenys neskelbtini). Po ilgo nedarbo periodo negalėtų iš karto pradėti dirbti. Savanorystė padeda įgyti naujų įgūdžių, socializuotis. Atsakovė pradėjo spręsti savo finansines problemas. Nuo 2023 m. vasaros pabaigos gauna socialinę pašalpą, yra sustiprėjusi, ėmėsi veiksmų darbui susirasti. Siekia bendrauti su dukra, domisi jos mokslo pasiekimais Tamo dienyne, bet nesilanko susirinkimuose mokykloje, nes negyvena kartu su dukra, ne viską žino. Žino, kokius būrelius lanko. Domisi pas globėją apie dukrą. Atsakovė nevartoja alkoholio nuo 2024 m. sausio, yra blaivi. Blaivybės periodų buvo ir anksčiau, bet neilgi. Atkryti išprovokuodavo artimi žmonės. Savimi tiki, kad šis blaivybės periodas bus ilgas. Kai ji vartoja alkoholį – būna apatiška, o kai blaivi – pilna energijos. Ieškodama darbo, yra išsiuntusi vieną gyvenimo aprašymą, tačiau darbo pokalbyje dar nebuvo. Ieškosi fiziškai nesunkaus darbo, nes turi problemų su stuburu. Su dukra stengiasi susitikti, bet dukra vengia, neina į kontaktą. Prieš teismo posėdį gavo iš dukters SMS žinutę su pasveikinimu gimimo dienos proga. Atsakovė labai apsidžiaugė. Nuo laikino motinos valdžios apribojimo ji stiprino savo emocinę sveikatą, prisilaikė blaivybės, lankė psichologą, vartojo vaistus, dairėsi darbo. Dukra iš šeimos paimta apie 2021 m. ir santykiai pradėjo gesti palaipsniui, o 2023 m. visai nutrūko, bet nežino kodėl. Iš dukters nebuvo noro bendrauti. Atsakovė pasiruošusi dėti visas pastangas, kad susigrąžintų vaiką, atkurtų ryšį su ja. Ji nedirba nuo 2019 m. vasaros pabaigos. Tuomet iš darbo išėjo abipusiu susitarimu su darbdaviu, išėjo visas (duomenys neskelbtini) kolektyvas. Gyveno iš nedarbo išmokų, socialinės pašalpos, padeda giminaičiai, šiuo metu yra gavusi pašalpą už šildymą, taip pat skolinosi lėšų. Turi kelis tūkstančius eurų skolų. Nevyksta į ilgalaikę reabilitaciją, nes negalėtų dirbti. Už nuomą ir komunalinius mokesčius jai padeda sumokėti jos mama ir sūnus. Supranta, kad reikalingas darbas tam, kad išlaikytų dukrą. Uždarbis turi būti didelis. Mano, kad jos mokama dukrai priklausančio buto nuomos dalis skiriama ir dukters išlaikymui. Mano, kad globėjai gauna lėšų išlaikyti dukrai. Nežino, kiek tiksliai reikia lėšų išlaikyti dukrą.

6.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Artūras Cibulskas nurodė, kad neprašo sugrąžinti vaiko atsakovei, mano, kad yra pagrindai toliau laikinai riboti motinos valdžią. Atsakovė stengiasi susigrąžinti dukrą, gal pastangų nepakanka, tačiau atsakovės veiksmų vertinti kaip sudarančių pagrindą neterminuotai apriboti motinos valdžią nėra pagrindo. Neaišku, kuo vaikui geriau, jei bus neterminuotai apribota atsakovės motinos valdžia. Laikinas motinos valdžios apribojimas būtų papildoma motyvacija atsakovei, parodymas, kad jos pastangos svarbios ir matomos. Patenkinus ieškinį, atsakovės motyvacija kristų. Situacija atsakovės šeimoje akivaizdžiai pagerėjusi.

7.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. V. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad mergaitė pas juos gyvena apie 1,5 metų, nuo 2022 m. gruodžio. Nuo pat pradžių vaikas nenoriai bendravo su mama, mergaitė ir šiuo metu nenori matytis ir bendrauti su mama bei kitais giminaičiais. Atsakovė tik žada keistis, bet realių veiksmų nesiima. Globėjai nedraudžia vaikui bendrauti su mama, tačiau pati mama realiai nesiima veiksmų susiorganizuoti susitikimą su dukra per globos centrą. Susitikima įvyko globėjų iniciatyva. Atvykusios mergaitės higienos lygis buvo žemas, bet šiuo metu yra keliamas, ji nebuvo pripratusi prie namų taisyklių laikymosi. Globėjo manymu, atsakovė domisi vaikui, nes siekia finansinės naudos, kadangi mergaitė turi turto.        

8.       Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuoseklaus pokyčio nėra. Kai bus ilgalaikis pokytis, mama galės susigrąžinti dukrą į šeimą. Mama pasiskambina, domisi vaiku, tai yra visos jos pastangos. Ji su sutuoktiniu kaip nepilnametės turto administratoriai privalo užtikrinti mergaitės turto būklę.

9.       Liudytoja A. O. nurodė, kad nuo 2024 m. pradžios yra atsakovei priskirta socialinė darbuotoja. Ji taip pat yra priklausomybės konsultantė. Atsakovė lanko AA grupes, priklausomybių konsultantą, savanoriauja, kad atgautų darbinius įgūdžius. Visi žingsniai nuo darbo su atsakove pradžios yra vykdomi tinkamai. Atsakovei atėjo suvokimas, kad reikia keisti gyvenimą. Atsakovei svarbus ryšys su dukra, tačiau ryšio atstatymui reikia laiko. Grįžti į darbą yra iššūkis atsakovei. Liudytoja yra tikra, kad atsakovė lankosi AA susitikimuose.      

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Ieškinys tenkinamas.

10.       Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Ž. V. T. yra nepilnametės D. T., gim. (duomenys neskelbtini)., motina (Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Nepilnametės tėvas D. T. (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) leido paimti nepilnametę D. T. iš jos motinos. Teismas šioje nutartyje konstatavo, kad nepilnametei dukrai motina nesudarė sąlygų, būtinų vaikui augti, neužtikrino saugios ir stabilios aplinkos, mokyklos lankomumo; motina nėra išsprendusi alkoholio vartojimo problemos, neturi atsakomybės už vaiką, negeba jo motyvuoti mokymuisi, būna apsvaigusi nuo alkoholio, taigi vaikui būnant su motina, neužtikrinami baziniai jo poreikiai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametei D. T. buvo nustatyta laikinoji globa nuo (duomenys neskelbtini)., laikinais globėjais paskiriant D. M.-V. ir R. V.. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) laikinai apribojo Ž. V. T. motinos valdžią dukters D. T. atžvilgiu, konstatavęs, kad atsakovės Ž.V. T. elgesys atitinka vieną iš tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. nesirūpinimą vaiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Tokį sprendimą teismas priėmė, nustatęs, kad atsakovė su dukra D. T. negyvena, netenkina jos kasdienių būtinųjų priežiūros, ugdymo ir kt. poreikių, turi neintensyvų tarpusavio bendravimą, tačiau deda pastangas palaikyti pastovų ryšį su vaiku, pagal galimybes bendrauja, galimai siekia spręsti alkoholio vartojimo problemą. Šiuo sprendimu taip pat teismas, be kita ko, priteisė iš atsakovės išlaikymą dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. lapkričio 21 d.) iki vaiko pilnametystės. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė nepilnametei D. T. nuolatinę globą, jos globėjais paskyrė D. M.-V. ir R. V., nustatė nepilnametės gyvenamąją vietą kartu su globėjais, globėjus paskyrė nepilnamečio vaiko gaunamų lėšų bei turimo turto administratoriais. 2023 m. lapkričio 22 d. buvo atlikta globos peržiūra. Iš 2023 m. lapkričio 22 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnametės D. T. globa vyksta sklandžiai ir vaiko nuolatinė globa atitinka geriausius vaiko interesus, taip pat vaiko globos peržiūros metu buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl neterminuoto motinos Ž. V. T. valdžios apribojimo nepilnametės dukters D. T. atžvilgiu, kadangi nuo laikino motinos valdžios apribojimo situacija šeimoje nepasikeitė, motina nesiėmė aktyvių veiksmų susigrąžinti vaiką, nepakeitė gyvenimo būdo. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojos parodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.   

11.       Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

12.       Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

13.       Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad nuo laikino motinos valdžios apribojimo 2023 m. balandžio 7 d. atsakovė nesiėmė pakankamų veiksmų susigrąžinti dukrą į šeimą ir pakeisti savo gyvenimo būdą tiek, kad galėtų užtikrinti tinkamas sąlygas savo vaikui augti ir vystytis. Atsakovė, kaip ji pati nurodė teismo posėdyje, šiuo metu yra blaivi nuo 2024 m. sausio mėnesio. Tai neabejotinai vertintina teigiamai ir rodo pokyčius atsakovės sąmonėje, jos pastangas spręsti problemą. Vis tik kol kas šis blaivybės periodas, jį lyginant su vartojimo periodu ir jį vertinant vartojimo sukeltos žalos kontekste, nėra toks ilgas, kad galima būtų užtikrintai teigti, jog atsakovė alkoholio vartojimo problemą yra išsprendusi. Atsakovė vis dar nedirba nuo 2019 m., jos žodžiais, turi kelis tūkstančius eurų skolų, gyvena remiama kitų asmenų, išlaikymo vaikui neteikia, gyvena dukrai priklausančiame bute. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad motinos ir dukters ryšys yra beveik nutrūkęs, jos nesusitinka ir beveik nebendrauja ryšio priemonėmis, vaikas vengia ir atsisako bendrauti su motina. Ir tai yra neigiamas pokytis nuo to laiko, kai vaikas pradėjo gyventi skyrium nuo motinos, nes motinos ir dukters ryšys nutrūko palaipsniui. Taigi situacija šeimoje ne tik esmingai nepasikeitusi, bet iš esmės yra blogėjanti dėl suprastėjusio motinos ir dukters ryšio. Teismas pažymi, kad motinystė visų pirma yra pareigos vaikams. Tėvai turi vaikus auginti, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius kasdien. Vaikams kasdieną yra reikalingos sveikos ir saugios raidos bei gyvenimo sąlygos. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytinas jų kaltais veiksmais. Šeimos ryšiai turi būti puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė, kaip vienintelė po vaiko tėvo mirties likusi įstatyminė atstovė ir motina, ėmėsi realių veiksmų užtikrinti esminius savo dukters poreikius – į gyvenamąją vietą, į emociškai saugią aplinką, patenkinti fiziologinius poreikius ir kt. Kaip teisme nurodė trečiasis asmuo, atsakovės visos pastangos – domėjimasis dukra skambučiais. Tačiau domėjimasis dukters gyvenimu, jos mokslais, realiai nesprendžiant savo bedarbystės, alkoholio vartojimo problemos, neteikiant išlaikymo, nėra pakankamas savo motinos pareigų vykdymas vaikui. Bylos duomenys rodo, kad atsakovė šiuo metu nėra pajėgi užtikrinti tinkamų ir saugių sąlygų dukrai augti ir vystytis dėl savo pačios nepakankamų pastangų ir neveikimo, taigi ji iš esmės yra nusišalinusi nuo savo dukters priežiūros ir auklėjimo,  kas leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas dukrai ir ja nesirūpina, jos kaltė pasireiškia neveikimu, o tai yra pagrindas apriboti atsakovės motinos valdžią dukters atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalyje). Teismo vertinimu, beveik nutrūkęs dukters ir motinos ryšys, kai bendrauti su motina iš esmės atsisako vaikas, rodo, kad motinos pasyvumas sprendžiant savo problemas daro vaikui žalą. Dėl to teismas ieškinį tenkina ir motinos valdžią atsakovei apriboja neterminuotai.

14.       Teismas pažymi, kad motinos valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovei ateityje kreiptis į teismą dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams, taip pat be atskiro atsakovės sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

15.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai. Atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. gruodžio 13 d. sprendimu teikta antrinė teisinė pagalba ir ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Atsižvelgiant į tai, byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos bei antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškinį tenkinti visiškai.

        Neterminuotai apriboti motinos valdžią Ž. V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

        Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

             Teisėja Monika Benetė