Nr. 1S-342/2012

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 29 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties, kuria panaikinti prokuroro ir tyrėjo nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą,

nustatė:

Pareiškėjas M. Ž. 2011-12-30 pareiškimu prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 1 d. dėl to, kad jis 2011-05-02 sudarė rangos sutartį dėl namo statybos su E. B., kuris visų darbų neatliko, gauto 16000 Lt avanso negrąžino ir slapstosi.

Skundžiama nutartimi panaikintas Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012-01-04 nutarimas atmesti M. Ž. skundą ir Utenos apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo 2011-12-30 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo M. Ž. skundą dėl BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir neatlikus ikiteisminio tyrimo veiksmų : E. B., R. B. apklausų, neišsiaiškinus aplinkybių dėl skolos perkėlimo sutarties, nenustačius pagal rangos sutartį atliktų darbų vertės, negalima kategoriškai tvirtinti, kad E. B. veikoje nėra BK 182 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties.

Skundu prokuroras prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį.

Skunde nurodo, kad sukčiavimas gali būti padaromas ir nevykdant arba netinkamai vykdant sutartines prievoles, tačiau teismų praktikoje suformuoti kriterijai, kuriais remiantis baudžiamieji santykiai atribojami nuo civilinių. Tokią veiką nusikalstama daro tai, kad kaltininko apgaulė buvo esmine sąlyga, nulėmusia nukentėjusiojo apsisprendimą sudaryti sandorį,  o kaltininkas sąmoningai apsunkina ar padaro negalimu pažeistos teisės gynimą civilinėmis priemonėmis. M. Ž. pareiškimo tyrimo metu nustatyta, kad jis, sudarydamas rangos sutartį su E. B., jį pažinojo, taigi, jo identifikavimas nebuvo apsunkintas. M. Ž. prieš sutarties sudarymą nesiėmė jokių veiksmų, kuriais išsiaiškintų rangovo turtinę padėtį, o tai rodo jo nerūpestingumą. Tyrimo metu nustatyta, kad dalis darbų atlikta, o tai reiškia, kad E. B. neturėjo tyčios apgaule užvaldyti svetimą turtą. Tarp M. Ž. ir E. B. sudaryta rangos sutartis ir raštu patvirtintas pinigų perdavimas rodo, kad pinigai perduoti teisėta ir šis faktas negali būti laikomas sukčiavimu. Skundžiamoje nutartyje minimos 2011-09-26 skolos perkėlimo sutarties aplinkybės aiškios ir nereikalaujančios papildomo tyrimo. Medžiagoje yra 2011-11-29 UAB ,,Vilniaus santeka“ raštas, kuriame nurodyta sutarties nutraukimo priežastis - ,,Snoro“ banko bankrotas. Be to, sukčiavime apgaulė turi būti panaudojama prieš turto užvaldymą, o skolos perleidimo sutartis sudaryta ir nutraukta po turto perdavimo, todėl ji neturi reikšmės E. B. veiksmų vertinimui. Ši sutartis nutraukta vienašališkai ir gali būti ginčijama civilio proceso tvarka. Tyrimo nereikalauja ir E. B. atliktų darbų vertės nustatymas, nes juos nurodė pats E. Ž. 9000 Lt, ši suma nurodyta ir E. B. pasirašytoje skolos perkėlimo sutartyje. Prokuroras skunde pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, E. B. taptų įtariamuoju ir dėl to būtų nepagrįstai suvaržytos jo teisės. M. Ž. pareiškimo aplinkybių vertinimo metu surinkti duomenys suteikia pagrindą daryti vienareikšmišką išvadą, kad E. B. jokios nusikalstamos veikos nepadarė.

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje situacijoje esminiu yra civilinių ir baudžiamųjų teisinių santykių atribojimo klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šios kategorijos baudžiamosiose bylose yra suformavęs kriterijus, kuriais remiantis sukčiavimas atribojamas nuo civilinę atsakomybę sukeliančių santykių. Sukčiavimo atveju apgaulė turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui, kaltininko tikslas neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento, be to, apgaulė turi esmingai apsunkinti pažeistos teisės atstatymą civilinio proceso tvarka.

Tiriant pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 str. 1 d., nustatyta, kad pareiškėjas M. Ž. 2011-05-02 sudarė rangos sutartį su E. B., kuris įsipareigojo iki 2011-08-31 atlikti namo ir pirties statybos darbus už 35000 Lt. 2011-05-02 M. Ž. E. B. sumokėjo 18000 Lt, o išliejus pamatus – dar 7000 Lt. Jokių kitų rangos sutartyje numatytų darbų E. B. neatliko. 2011-09-26 tarp M. Ž. ir UAB ,,Vilniaus santekna“, atstovaujamos R. B. (E. B. tėvo) pasirašyta skolos perkėlimo sutartis, kuria UAB ,,Vilniaus santekna“ įsipareigojo E. B. iki 2012-03-01 nesumokėjus pagal 2011-05-02 rangos sutartį 16000 Lt skolos, perimti šią skolą ir ją sumokėti. Tačiau 2011-11-29 UAB ,,Vilniaus santekna“ nutraukė skolos perkėlimo sutartį, nes bendrovė dėl ,,Snoro“ banko nacionalizavimo patyrė turtinių nuostolių ir sustabdė savo veiklą.

Skundžiama nutartimi panaikintame prokuroro nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir prokuroro skunde tarp M. Ž. ir E. B. susiklostę teisiniai santykiai išanalizuoti visais minėtais aspektais, reikšmingais sukčiavimo ir sutartinės civilinės atsakomybės atribojimui. Skundo tyrimo metu nustatyta, kad E. B. atliko dalį rangos sutartyje numatytų statybos darbų, dalies pinigų už statybos darbus – 18000 Lt – perdavimas iš M. Ž. E. B. užfiksuotas 2011-05-02 rašytiniame pinigų priėmimo akte ir E. B. šio fakto neginčija. Nėra duomenų apie išankstinį E. B. siekį nevykdyti rangos sutartyje numatytų pareigų ir neteisėtai pasisavinti M. Ž. sumokėtus pinigus, pats M. B. M. Ž. nesuklaidino dėl savo asmens tapatybės, neginčijo rangos sutarties sudarymo fakto. Šios aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad tarp M. Ž. ir E. B. susiklostę ne baudžiamieji, o civiliniai teisiniai santykiai dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, todėl M. Ž. jo skunde nurodomus klausimus turi spręsti civilinio proceso tvarka.

Skundžiamoje teismo nutartyje, priešingai nei panaikintame prokuroro nutarime, teisinio situacijos vertinimo praktiškai nėra. Teismas nurodė, kad ikiteisminį tyrimą būtina pradėti, kad būtų apklausti E. B., R. B., nustatytos skolos perkėlimo sutarties sudarymo ir nutraukimo sąlygos, tačiau neargumentavo, kaip šių tyrimo veiksmų atlikimas lemtų jau padarytų išvadų dėl tarp E. B. ir pareiškėjo susiklosčiusių civilinių santykių pagrįstumą. Be to, skunde teisingai nurodoma, kad apklausti R. B. ir papildomai aiškintis 2011-11-29 skolos perkėlimo sutarties sudarymo aplinkybes netikslinga, nes šios sutarties sudarymas neturi reikšmės vertinant R. B. veiksmų teisėtumą : sukčiavimo veikoje apgaulė turi būti panaudota prieš turto užvaldymą, tuo tarpu skolos perkėlimo sutartis sudaryta jau po to, kai pareiškėjas E. B. perdavė dalį pinigų.

Apibendrindamas teismas sprendžia, kad pareiškėjo M. Ž. skunde nurodytos aplinkybės dėl tarp jo ir M. B. sudarytos rangos sutarties netinkamo vykdymo prokuroro nutarime teisingai įvertintos kaip sukeliančios ne baudžiamąją, o civilinę atsakomybę, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą ir papildomai nagrinėti šiuos klausimus nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

n u t a r ė:

Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą : M. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2012 m. sausio 4 d. nutarimą atmesti M. Ž. skundą bei Utenos apskrities VPK tyrėjo 2011 m. gruodžio 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                          Bronė Vidzėnienė