Civilinė byla Nr. e2-15-995/2021
Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00071-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.1.7.6; 3.2.6.5
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. gruodžio 13 d.
Palanga
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų teisėja Vaida Railienė,
sekretoriaujant Leokadijai Vaitilavičienei, Ievai Gvažiauskienei, Sigitai Jonauskienei,
dalyvaujant ieškovei B. A., jos atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,
atsakovėms B. S., S. K., atsakovų B. S. bei P. L. atstovui advokato padėjėjui Mindaugui Udalcovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovams E. G., atstovaujamam atstovei pagal įstatymą Ž. N., S. K., B. S., P. L., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, - Valstybės įmonė „Registrų centras“, dėl iškeldinimo iš patalpų.
Teismas
nustatė:
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), matmenys: ilgis - 10,92 m, plotis – 7,12 m, aukštis – 4,30 m, plotas 77,45 kv. m., koordinatė X:6202503,5; koordinatė Y: 316221,43; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodo šias aplinkybes:
2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini). Šį pastatą ieškovė paveldėjo iš savo sutuoktinio S. V..
2.2. Ieškovė teigia, kad jos galimybė naudotis pastatu yra apribota dėl atsakovų veiksmų, nes atsakovai yra užėmę dalį jai nuosavybės teise priklausančio pastato ir atsisako geranoriškai išsikeldinti.
2.3. Pažymi, kad atsakovai nepripažįsta, kad yra užėmę dalį pastato ir teigia, kad jie randasi jiems nuosavybės teise priklausančiame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės manymu, atsakovai randasi ne pastate, pažymėtame 5I1ž, nes jis nors ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra išlikęs. Ieškovės teigimu, yra likusi tik jo teisinė registracija, kurią atsakovai piktybiškai atsisako išregistruoti.
2.4. Be to, dėl netikslių pastato 4I1ž matavimų yra įsivėlusi klaida, nurodant pastato ilgį, t. y. vietoje 10 m, turi būti 10,92 m, nepagrįstai sumažinant jo užstatymo plotą 6,75 kv.m., t. y. nuo 77,75 kv.m. iki 71 kv.m., su kuria atsakovai piktybiškai nesutinka. Taip pat ieškovė prašo nustatyti pastato 4I1ž matmenis bei koordinates, kurias patvirtina nauji kadastriniai matavimai.
2.5. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais argumentais ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ir jos atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė dėl atsakovų nesąžiningo elgesio naudojasi jai priklausančio ūkinio pastato dalimi. Pažymi, kad 1930 metais pastatas vadinosi tvartas. 1937 metais dalis tvarto buvo pertvarkoma į gyvenamąjį namą, kurio ilgis 4,60 m, ir ūkinį pastatą, kurio ilgis turėjo būti 10,70 m., o ne 10 metrų. Taip tvartas pavirto į du pastatus, o ūkinis pastatas, dėl kurio yra ginčas turėjo būti 10,70 m, taigi kažkur dingo 70 cm. Iš visų matavimų matyti, kad jų metu buvo nepagrįstai parašytas ilgis 10 m. 2014 m. liepos 24 d. statinių išdėstymo plane nurodyti netikslūs ir neteisingi duomenys, t. y. nurodytas pastatas 5I1ž, kurio realiai nėra išlikę, tačiau jo plotis, ilgis ir aukštis yra padidėję, o jai priklausančio pastato 4I1ž plotis, ilgis yra sumažėję. 2016 m. buvo atlikti nauji kadastriniai matavimai, kurie yra teisingi, todėl remiantis šiais duomenimis ir G. Š. į bylą pateikta išvada ir reiškiamas šis ieškinys. Byloje esančioje specialisto G. Š. išvadoje aiškiai užfiksuota, kad yra išlikęs tik vienas pastatas 4I1ž, šio pastato stogas nuo pastato pastatymo yra nekeistas, neremontuotas, sienų konstrukcijos statytos vienu metu, jokie rekonstrukcijos darbai, išskyrus vienos sienos apmūrijimą plytomis, daryti nebuvo. Naudojimosi pastatu teisė buvo prarasta iki V. V. mirties. Ieškovė taip pat tvirtina, kad visą ūkinį pastatą paveldėjo jos sutuoktinis, todėl dabar visas pastatas priklauso ieškovei. Jai yra žinoma, kad V. V. buvo leidusi naudotis atsakovams ūkinio pastato dalimi iki 2000 metų. Po motinos mirties, ji su sutuoktiniu pradėjo prašyti, kad atsakovai išsikeltų iš jiems priklausančios pastato dalies, tada dar nežinojo, kad pastato dalis yra sumažinta. Taip pat palaiko ir versiją, kad atsakovai savo ūkinį pastatą nugriovė ir tai buvo apie 1979 metus.
2.6. Atsakovai S. K., E. G., atstovaujamas pagal įstatymą Ž. N., pateikė atsiliepimus į ieškinį, nurodydami, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti arba civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atmesti. Pažymi, kad ieškovė remiasi faktais, kurie jau buvo paneigti įsiteisėjusiu Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ir, kuriuo buvo atmestas iš esmės tapatus S. V., kurio teisių perėmėja yra ieškovė, ieškinys.
3. Atsakovai V. L. ir B. S. taip pat pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad atsakovai su ieškiniu nesutinka, kadangi jis nepagrįstas nei faktiškai, nei teisiškai, grindžiamas prielaidomis ir teismų įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų prejudicinių faktų neigimu.
3.1. Atsakovai teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji yra ginčo pastato savininkė. Pažymi, kad S. V., ieškovės sutuoktinis, jau bandė ginti savo neva tai pažeistas teises teisme, teigdamas kad ūkinio pastato 5I1ž nebėra, kad šis pastatas neva tai nepagrįstai pažymėtas jo pastato dalyje, kad atsakovai jam dalį priklausančio pastato yra užėmę ir jį naudoja, tačiau faktiškai šis pastatas buvo nugriautas 1979 metais ir vietoje jo pastatytas garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, o 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismas paliko pirmiau minėtą sprendimą nepakeistą. Atsakovai mano, kad ieškovės pretenzijų klausimas dėl tų pačių pastatų, tarp tų pačių šalių, tuo pačiu faktiniu pagrindu jau yra išspręstas civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Minėtoje civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, susijusios su pastato 5I1ž „išnykimu“, ieškovės pastato 4I1ž „sumažėjimu“ garažo ar 5I1ž sąskaita, turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje, kadangi buvo įrodinėjimo dalyku kitoje byloje.
3.2. Teismo posėdžio metu atsakovės S. K. ir B. S. bei jų atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovų B. S. bei P. L. atstovas nurodė, kad šiuo atveju į ūkinį pastatą, kitaip dar vadinamą tvartu, patenka ne tik ieškovės valdoma dalis, bet ir atsakovų dalis. Pastatas dokumentuose skirtingai vadinamas, todėl yra neatitikimas. 1953 metais pagal testamentą visas ūkinis pastatas padalintas į dvi lygias dalis, vieną kurių testatorius dar padalijo į dvi lygias dalis sūnums, kurias dabar valdo atsakovai, o kita dalis atiteko kitam sūnui, kuri dabar yra valdoma ieškovės. Byloje nėra jokių įrodymų, kad buvo atliekami kokie nors griovimo darbai, tai patvirtina ir eksperto išvados. Atsakovė B. S. papildomai paaiškino, kad ginčo objektą jį paveldėjo, jis yra paliktas senelio J. V. testamentu bei paveldėjimo liudijimu. Visą ūkinį pastatą senelis paliko per pusę savo sūnums, t. y. ½ dalis pastato atiteko vienam asmeniui, kita - po ½ dalies atiteko dviems asmenims. Visą laiką buvo tik vienas pastatas ir jokių daugiau pastatų nebuvo. Tvirtina, kad ūkinis pastatas ir tvartas yra tas pats vienintelis ūkinis pastatas tik skirtingais pavadinimais.
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras Klaipėdos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį. Prašo ieškovės ieškinį dėl iškeldinimo iš patalpų nagrinėti ir spręsti teismo nuožiūra.
4.1 Atkreipia dėmesį, kad ieškovė šioje byloje neprašo įpareigoti ūkinio pastato 5I1ž savininkus išregistruoti jį iš Nekilnojamojo turto registro arba teismo leidimo išregistruoti sunaikintą pastatą be savininkų sutikimo. Tuo atveju, jei teismas patenkintų ieškovės reikalavimą ir nustatytų ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), matmenis, tai pastato 5I1ž išregistravimui turėtų būti pateiktas arba savininkų prašymas išregistruoti jiems priklausantį statinį arba teismo sprendimas dėl šio pastato išregistravimo.
4.2. Trečiasis asmuo taip pat pažymi, kad Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas išnagrinėjęs S. V. 2016 m. spalio 12 d. prašymą dėl nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo pagal 2016 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, priėmė 2016 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1224, kuriuo prašymo netenkino vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymų reikalavimų). Taip pat Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs ieškovės 2017 m. sausio 9 d. prašymą ištaisyti klaidingus kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pateiktą 2016 m. spalio 5 d. kadastro duomenų bylą, liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, priėmė 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-38 prašymo ištaisyti klaidingus kadastro duomenis netenkinti, nes duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą atitinka 1997 m. gegužės 8 d. techninės inventorizacijos (kadastrinių matavimų duomenis), todėl klaidų nėra, o pateiktoje kadastro duomenų byloje, sudarytoje 2016 m. spalio 5 d., pastatui 4I1ž nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu. Taip pat Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas išnagrinėjęs ieškovės 2017 m. birželio 26 d. prašymą ištaisyti klaidingus kadastro duomenis ir pateiktą 2016 m. spalio 5 d. kadastro duomenų bylą, 2017 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. (4.6.10)RS-677 prašymo netenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu. Dėl Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovės skundą išnagrinėjo Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, kuri 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. csprl-195 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Šie registro tvarkytojo sprendimai yra galiojantys, nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Ieškinys atmetamas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
5. 2020 m. rugsėjo 17 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 4I1ž, kurio kadastro duomenų nustatymo data – 1997 m. gegužės 8 d., užstatytas plotas 71 kv. m., bei ieškovės nuosavybės teisė į jį (įregistravimo pagrindas 2020 m. liepos 14 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 1135). Taip pat tuo pačiu adresu įregistruotas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), kurio kadastro duomenų nustatymo data – 1997 m. gegužės 8 d., užstatymo plotas – 20 kv. m., dalinės nuosavybės teise priklausantis atsakovams – 1/10 dalis E. G. (įregistravimo pagrindas 2015 m. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 621), 1/10 S. K. (įregistravimo pagrindas 2015 m. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 621), 3/10 dalys B. S. (įregistravimo pagrindas: 1983 m. kovo 11 d. paveldėjimo teisės liudijimas Nr. 621); ½ dalis P. L. (įregistravimo pagrindas: 2018 m. lapkričio 2 d. paveldėjimo pagal testamentą liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 1997 m. gegužės 8 d. nustatyti minėtų ūkio pastatų duomenys iki šiol Nekilnojamojo turto kadastre nėra pakeisti.
6. Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad 1973 m. sausio 29 d. J. V. testamente nurodyta, kad jis medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastato ½ dalį, (duomenys neskelbtini), palieka lygiomis dalimis savo vaikams, o gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir prie to namo esančią pusę ūkio pastato palieka sūnui V. V. 1973 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės liudijimu, išduotu 1973 m. sausio 29 d. J. V. testamento pagrindu, nustatyta, kad medinio gyvenamojo namo su salka, priestatu ir veranda bei lentinio ūkinio pastato i1m, esančio (duomenys neskelbtini),, paveldėtojai lygiomis dalimis yra Vytautas ir I. V., o medinio gyvenamojo namo su priestatu, turinčio 38,67 kv. m. bendro naudingojo ploto, 32,14 gyvenamojo namo ploto ir lentinio tvarto i1m, esančių (duomenys neskelbtini), paveldėtojas yra V. V..
7. Taip pat nustatyta, kad pagal 1973 m. gegužės 13 d. Klaipėdos tarpmiestinio technikinės inventorizacijos biuro pažymėjimą žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) yra šie objektai – gyvenamasis namas su salka, priestatas ir veranda, gyvenamasis namas su priestatu, ūkinis lentinis pastatas, žymimas i1m, tvartas, žymima i1m, kiemo įrenginiai. Pagal 1979 m. kovo 23 d. užfiksuotus kadastro duomenis buvo suformuoti ir statinių išdėstymo plane pažymėti atskiri nekilnojamojo turto objektai, t. y. ūkinis pastatas, plane pažymėtas i'm (ilgis – 7,10 m, plotis – 2,81 m, plotas – 20,00 kv. m, aukštis – 2,00 m), ir ūkinis pastatas, plane pažymėtas il'm (ilgis – 10,00 m, plotis – 7,10 m, plotas – 71,00 kv. m, aukštis – 4,40 m). Inventorinėje techninėje kortelėje namų valdai (Forma Nr. l). 1979 m. kovo 23 d. šių ūkio pastatų kadastro duomenys taip pat įrašyti kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų. Iš 1979 m. spalio 13 d. Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro namų valdos biuro namų valdų techninės apskaitos bylos matyti, kad yra užfiksuoti ieškovei bei atsakovams priklausantys statiniai, taip pat pagalbiniai pastatai, tarp jų ir ginčo ūkinio pastatas, kuris žymimas indeksu 5I1m. Atsakovės B. S. 1983 m. rugsėjo 10 d. prašymu, Klaipėdos tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras (toliau – Biuras) 1983 m. rugsėjo 20 d. atliko minėtos namų valdos, (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurių metu statinių išdėstymo plane ir namų valdos techninės apskaitos kortelėje (Forma Nr. 1) pakeitė ūkinių pastatų pažymėjimus plane: iš i'm pakeitė į 5I1 m ir iš il'm pakeitė į 4I1 m. Šių pastatų duomenų (ilgis, plotis, plotas, aukštis ir kt.) pasikeitimų 1983 m. rugsėjo 20 d. nebuvo užfiksuota. B. S., V. L. ir V. V. prašymu, Biuras 1983 m. lapkričio 2 d. atliko einamąją teisinę registraciją, kurios išvadoje nurodyta, kad ūkinių pastatų il'm ir i'm indeksai pakeisti į 4I1m ir 5I1m. 1997 m. gegužės 8 d. patikslinus nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, minėtų ūkio pastatų matmenų pasikeitimų taip pat neužfiksuota. 1997 m. gegužės 8 d. užfiksuoti ūkio pastatų, plane pažymėtų 4I1ž ir 5I1ž, kadastro duomenys buvo perrašyti į Nekilnojamojo turto registrą. Į Nekilnojamojo turto registrą perrašyti 1997 m. gegužės 8 d. minėtų ūkio pastatų duomenys iki šiol nėra pakeisti. V. L. 2014 m. vasario 19 d. prašymu, Klaipėdos filialas 2014 m. balandžio 9 d., tikslindamas pagalbinio ūkio pastato, plane pažymėto 5I1 ž, kadastro duomenis, užfiksavo šiuos duomenis: ilgis – 3,81 m, plotis – 7,12 m, aukštis – 3,90 m, užstatytas plotas – 27 kv. m. Sudarytame statinių išdėstymo plane taip pat nurodyta, jog pasikeitė ūkinių pastatų, plane pažymėtų 5I1ž ir 4I1ž, matmenys. Šie 2014 m. balandžio 9 d. nustatyti kadastro duomenys nėra įrašyti Nekilnojamojo turto registre. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo Kadastrinių matavimų darbų tikrinimo vietoje 2016 m. sausio 19 d. akte nurodyta, kad filialo komisija, apžiūrėjusi ūkinius pastatus, plane pažymėtus 5I1ž ir 4I1ž, nustatė, jog ūkio pastatai 5I1ž (3,81 m x 7,12 m) ir 4I1ž (7,12 m x 7,12 m) yra po vienu stogu ir vienodo aukščio (4,30 m), t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruotų pastatų 5I1ž ir 4I1ž matmenys yra pasikeitę. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas 5I1ž, kurio ilgis 2,81 m, plotis 7,10 m, aukštis 2,00 m, vietoje nerastas. Akte taip pat nurodyta, jog tikėtina, kad 1979 metais, atliekant techninę inventorizaciją – pamatuojant naujai pastatytą garažą 3G1p (šiuo metu gyvenamasis namas 3A1p), nebuvo patikslinti ūkinių pastatų 5I1m ir 4I1m duomenys, paliekant senus matmenis.
8. Korporacijos (duomenys neskelbtini) parengtame ir 2008 m. liepos 22 d. suderintame žemės sklypo plane nurodyta, kad V. L. tenka plotas žymimas ženklu D-39 kv. m., bei A,B,C, J. M. – ABC, S. V. E ir B, o B. S. – A,B,C, kur bendras C plotas – 27 kv. m., E plotas – 51 kv. m., o F – 44 kv. m., ieškovė teigia, kad jai priklausanti dalis, kurią yra užėmę atsakovai yra C.
9. 2012 m. kovo 7 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyta, jog buvo išmatuoti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sienų ilgiai ir aukščiai, konstatuota, kad rytinėje pastato pusėje, kurioje yra gyvenamasis namas, sienos ilgis – 7,11 m, vakarinėje, kurioje yra garažas – 7,13 m; pietinėje iki pirmo lango pabaigos 4,40 m, nuo pirmo lango pabaigos medinė siena iki geltonos medinės pastato dalies – 7,20 m, medinė geltona pastato dalis – 3,95 m, pietinė mūrinė dalis – 5,45 m, viso pietinės medinės dalies ilgis 15,55 m, o kartu su mūrine dalimi – 21 m; šiaurinėje pusėje garažo siena – 5,30 m, medinė pastato siena iki priestato 7,30 m, priestato sienos ilgis 6,5m, gyvenamosios dalies ilgis 1,55 m, visa šiaurinė pastato siena 20,65 m, pridėtos nuotraukos.
10. 2019 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teismo ekspertizės akte Nr. 19-44 konstatuota, kad: 1) objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris pažymėtas plane 5I1ž (pastatas 5I1ž), adresu (duomenys neskelbtini), nėra pastatas; šis objektas gali būti laikomas patalpa pastate; 2) objektas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris pažymėtas plane 4I1ž (pastatas 4I1ž), adresu (duomenys neskelbtini), nėra pastatas; šis objektas gali būti laikomas patalpa pastate; 3) objektai, pažymėti plane 4I1ž ir 5I1ž gali būti naudojami pagal gyvenamąją poilsio, pagalbinio ūkio ar kitą paskirtį, teismo ekspertas nustatyti, ar šie objektai faktiškai yra naudojami ir kas juos naudoja, negali. Teismo ekspertas prof. dr. S. M. tiriamojoje akto dalyje taip pat nurodė, kad pastatų 2A1m, 4I1ž, 5I1ž ir priestato pagrindinės konstrukcijos yra vienodo senumo, jokių rekonstravimo ar kapitalinio remonto požymių nesimato, todėl daroma, išvada, kad labiausiai tikėtina, jog matavimų rezultatų nesutapimo priežastis yra matavimo klaidos. Teismo ekspertas taip pat nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matosi, jog pastatai 4I1ž ir 5I1ž buvo pastatyti 1930 m., pastatas 2A1m pastatytas 1937 metais. Ekspertas negali nustatyti, kodėl patalpos buvo registruotos kaip atskiri pastatai; gali būti, kad tai buvo galima pagal tuo metu galiojusią teisę, gali būti ir klaida, neteisingas nekilnojamųjų daiktų kvalifikavimas.
11. Be byloje esančių ir teismo pirmiau aptartų duomenų, šiam nagrinėjamam ginčui teisingai išspręsti yra aktualios ir reikšmingos faktinės aplinkybės, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu 2012 m. balandžio 6 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-58-890/2012, paliktu galioti 2012 m. spalio 26 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, taip pat ir Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 20 d. sprendimu, nes šiose bylose buvo sprendžiamas tų pačių šalių ginčas, dėl to paties ginčo objekto (CPK 182 straipsnio 2 punktas, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 ir kt.).
11.1. Nustatyta, kad ieškovas S. V., kurio teisių ir pareigų perėmėja yra ieškovė, kreipėsi su ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą prašydamas: 1) įpareigoti atsakovus per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo perduoti jam valdyti jų užimamą jo ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1ž, dalį (iki garažo 3G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sienos), kuri šiuo metu registruota kaip ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 5I1ž; 2) pripažinti negaliojančiais sandorius, ta dalimi, kiek jų dalykas buvo ūkinis pastatas, pažymėtas 5I1ž, o būtent: a) 1982 m. balandžio 28 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1163, kurio pagrindu V. L. tapo ½ to pastato savininku; b)1983 m. kovo 11 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 843, kurio pagrindu B. S. tapo ½ to pastato savininke; c) 1983 m. gruodžio 6 d. dovanojimo sutartį Nr. 4198 tarp B. S. ir J. M. G.; d) 2009 m. balandžio 22 d. preliminariąją sutartį Nr. 1665 tarp B. S. ir A. B. D. su visais jos pakeitimais, ta dalimi, kiek tos sutarties dalykas yra ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1/3 minėto pastato); 3) pripažinti ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas 5I1ž, teisinę registraciją neteisėta ir ją panaikinti (kadangi pastatas nugriautas ir jo vietoje pastatytas garažas 3G1p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
11.2. Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu šį ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių patikimų ir pagrįstų įrodymų, kurie patvirtintų jo ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog jam nuosavybės teise nuo 2001 m. rugsėjo 19 d. priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 4I1ž, dalis yra neteisėtai užvaldyta atsakovų ir šiuo metu įregistruota viešajame registre kaip ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž.
11.3. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. spalio 26 d., išnagrinėjęs apelianto S. V. skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo, nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1358-265/2012 nurodė, kad nepaisant to, jog atsakovams priklausantis plotas ir būtų faktiškai didesnis, tačiau tai nereiškia, jog jis padidintas ieškovui priklausančio turto sąskaita. Be to, ieškovas teisių pažeidimą grindžia atlikta atsakovui priklausančia garažo statyba, kuri, kaip nurodo pats ieškovas, buvo atlikta 1978–1980 m. Netgi ieškovui ir įrodžius, jog šio pastato pastatymo metu ir buvo sumažintas jam priklausantis plotas, jis šių teisių ginti negalėtų, kadangi yra suėjęs ieškinio senaties terminas. Kaip nustatyta bylos duomenimis, ieškovas pastatą, su kuriuo sieja savo teisių pažeidimą, paveldėjo 2001 m. rugsėjo 19 d. Kaip minėta, ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su 1979 metais atlikta garažo statyba, tokiu atveju dar palikėja, ieškovo motina, turėjo kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Esant tokio pobūdžio teisiniam reguliavimui ir faktinėms aplinkybėms konstatuotina, jog ieškovo motina, būdama pastato savininkė, dar beveik 30 metų po statybos iki savo mirties turėjo pastebėti savo teisių pažeidimą, t. y. jog jai nuosavybės teise priklausantis plotas sumažintas vykusio garažo statybų metu, ir jį ginti įstatymo nustatyta tvarka.“
12. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1208-609/2016 buvo nagrinėjamas pareiškėjo S. V. patikslintas skundas, kuriuo parašoma: 1) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. esprl-1 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2015 m. lapkričio 9 d. raštą Nr. (4.4.2)KLS-1258 „Dėl informacijos pateikimo“; 3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti išregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ūkinį pastatą, kadangi tokio objekto de facto nebėra įregistruojant gyvenamojo namo 3Alp, kadastro duomenis (taip pat – koordinates), kurie neprieštarautų kitiems kadastro duomenims (taip pat – ūkinio pastato 5I1ž, kadastro duomenimis, jo išdėstymui).
13. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi priimtas pareiškėjo S. V. skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2016 m. vasario 10 d. raštą Nr. (1.1.38.)s-698 „Dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo“; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. sausio 19 d. kadastrinių matavimų darbų tikrinimo vietoje aktą dalyje, kurioje nurodyta, kad ūkiniai pastatai, 2014 m. liepos 24 d. kadastrinių matavimų metu plane pažymėti 51lž (3,81 m x 7,12 m) ir 41lž (7,12 m x 7,12 m) yra po vienu stogu, vienodos medžiagos ir vienodo aukščio, todėl turėtų būti vienas pastatas, kurio ilgis 10,92 m, plotis 7,12 m, aukštis 4,30 m. Kadangi šoninė siena, esanti prie gyvenamojo namo 3Alp, yra naujai pastatyta iš plytų, galima spręsti, kad ūkiniam pastatui atliktas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija; 3) įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti netikslius (neteisingus) ūkinio pastato, unikalus Nr. 2592-71000-1050, esančio Jūros g. 6, Palangoje, ir gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis; 4) priteisti pareiškėjui S. V. iš atsakovų jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Šie skundai buvo sujungti į vieną bylą ir perduoti nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams. S. V. buvo pakeistas jo teisių ir pareigų perėmėja B. A.. 2018 m. birželio 20 d. Regionų apygardos teismo Šiaulių rūmų sprendimu administracinėje byloje Nr. I-36-362/2018 nuspręsta nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2016 m. sausio 19 d. kadastrinių matavimų darbų tikrinimo vietoje aktą dalyje, kurioje nurodyta: „ūkiniai pastatai, 2014 m. liepos 24 d. kadastrinių matavimų metu plane pažymėti 51lž (3,81 m x 7,12 m) ir 41lž (7,12 m x 7,12 m) yra po vienu stogu, vienodos medžiagos ir vienodo aukščio, todėl turėtų būti vienas pastatas, kurio ilgis 10,92 m, plotis 7,12 m, aukštis 4,30 m. Kadangi šoninė siena, esanti prie gyvenamojo namo 3Alp, yra naujai pastatyta iš plytų, galima spręsti, kad ūkiniam pastatui atliktas kapitalinis remontas arba rekonstrukcija“, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui; kiti skundo reikalavimai buvo atmesti. Teismas, įvertinęs turimų rašytinių įrodymų visetą, įstatymo leidėjo numatytas kadastro tvarkytojo ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kompetencijos ribas, konstatavo, kad Klaipėdos filialo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (4.4.2) KLS-1258 teisėtai ir pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą, kadangi Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai – ūkio pastatai 4I1ž ir 5I1ž įrašyti pagal 1997 m. gegužės 8 d. techninės inventorizacijos duomenis ir jie atitinka dokumentus, kurių pagrindu buvo įrašyti, ir dėl to konstatuoti techninio pobūdžio klaidos ar neteisingų duomenų buvimą nebuvo jokio faktinio pagrindo. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. espr1-1 buvo revizuojamas S. V. 2015 m. gruodžio 9 d. skundas dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo priimto sprendimo Nr.KLS-1258. Konstatavus, jog Klaipėdos filialo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. (4.4.2) KLS-1258 teisėtai ir pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiškėjo S. V. prašymą, teismas padarė išvadą, kad ir 2016 m. sausio 6 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Konstatavus skundžiamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą, netenkinti ir išvestiniai skundo ir patikslinto skundo reikalavimai, kuriais buvo prašoma įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti išregistruojant iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko ūkinį pastatą, kadangi tokio objekto de facto nebėra įregistruojant gyvenamojo namo 3Alp, kadastro duomenis (taip pat – koordinates), kurie neprieštarautų kitiems kadastro duomenims (taip pat – ūkinio pastato 5I1ž, kadastro duomenimis, jo išdėstymui) ir įpareigoti valstybės įmonę Registrų centrą ir valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą ištaisyti netikslius (neteisingus) ūkinio pastato, 5I1ž, ir gyvenamojo namo, 3A1p kadastro duomenis.
Dėl reikalavimo iškeldinti atsakovus iš patalpų
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37
straipsnio 1 dalyje išskiriami trys savininko teisių įgyvendinimo būdai – teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose įtvirtinti du savarankiški savininko teisių gynimo būdai – vindikacinis ieškinys ir negatorinis ieškinys. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Atliekant teisinį ginčo santykių kvalifikavimą, t. y. sprendžiant, kokiu būdu savininkas gina savo teises – vindikaciniu (CK 4.95 straipsnis) ar negatoriniu (CK 4.98 straipsnis) ieškiniu, būtina atsižvelgti į nuosavybės teisės objektą. Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės turinio elementų, praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Vienas iš savininko teisės naudotis nekilnojamojo turto objektu pažeidimo pašalinimo būdas yra iškeldinimas iš savavališkai užimtų patalpų. Atsižvelgiant į tai, savininkas turi teisę pareikšti reikalavimą iškeldinti asmenis, kurie jam priklausančioje patalpoje ar jos dalyje gyvena neturėdami jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Atsižvelgiant į pareikštą ieškinį, t. y. ieškovės reikalavimą iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovės pareikštas reikalavimas pašalinti galimus pažeidimus, kvalifikuotinas kaip daiktinės teisės reglamentuojamas reikalavimas ginti nuosavybės teisę (CK 4.98 straipsnis).
16. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; kt.). Faktinės bylos aplinkybės pripažįstamos nustatytomis, kai yra pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros su ginčo dalyku susijusios aplinkybės egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį atsakovams, nurodo, jog ieškovės, kaip ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės nuosavybės teisės yra apribojamos, nesudarant galimybės naudotis visu ieškovei nuosavybės teise priklausančiu statiniu, nes atsakovai neteisėtai yra užėmę šio jos pastato dalį nesąžiningai ir nepagrįstai manydami, jog randasi tuo pačiu adresu jiems nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtame plane 5I1ž, (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, atsakovams priklausantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra išlikęs.
18. Atsakovų teigimu, jie turtą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo teisėtais pagrindais, jis egzistuoja ir tai patvirtina ne tik byloje esantys įrodymai, bet ir įsiteisėję teismų sprendimai.
19. Taigi, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, turi būti nustatytos (išsiaiškintos) aplinkybės, nurodytos šio sprendimo 15 ir 16 punktuose, t. y. ieškovė turi įrodyti, jog ji yra ginčo ūkinio pastato 5I1ž, į kurio prašo iškeldinti atsakovus, teisėta savininkė, ir, kad atsakovai pažeidė jos, kaip savininkės, teises, t. y. tik savininkas turi teisę ginti savo pažeistas nuosavybės teises.
20. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, kurie nėra nuginčyti ir yra galiojantys, šalių bei jų atstovų paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovams dalinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane 5I1ž, adresu (duomenys neskelbtini). Pirmiau paminėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuota, kad šis ūkinis pastatas, priešingai nei teigia ieškovė, egzistuoja ir teisėtai priklauso atsakovams. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad šį ūkinį pastatą atitinkamomis dalimis paveldėjimo teisės liudijimų pagrindais įgijo atsakovai, ir nė vienas paveldėjimo teisės liudijimas, kurių pagrindu atsakovai įgijo nuosavybę iki šiol nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Taigi šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad ginčo ūkinio pastato savininkai yra atsakovai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Palangos miesto apylinkės teismo, nagrinėjant bylą pagal ieškovo S. V. vindikacinį ieškinį, nustatytos faktinės aplinkybės, kad V. V., ieškovės anyta, nuosavybės teisę į statinius minėtame sklype įgijo tik 1979 m. rugsėjo 5 d., pagal paveldėjimo teisės liudijimą, paveldėjusi statinius, pažymėtus indeksais 4I1m (dabar ieškovės valdomą ūkinį pastatą, įregistruotą kaip pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 4I1ž) bei statinį 2A1m (dabar gyvenamas namas, kurio unikalus Nr. 2592-7000-1029) (Namų valdos techninės apskaitos 1979 m. spalio 13 d. byla, l. 15). Minėti statiniai V. V. priklausė ir kadastro duomenų nustatymo metu 1997 m. gegužės 5 d.. Ieškovės anyta mirė 2001 metais, tačiau iki to laiko jokių pretenzijų atsakovams dėl jos kaip ūkinio pastato 4I1ž (buvę žymėjimai: 1949 m. byloje – i‘m, o 1979 m. byloje 4I1m) savininkės teisių pažeidimo nereiškė. Byloje duomenų, jog dalį nurodyto statinio ieškovės anyta perdarė, rekonstravo ar sandoriais perleido kitiems asmenims nėra. Palangos miesto apylinkės teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad tuo metu, kai ji paveldėjo statinį 4I1m, su juo siena besiribojantį statinį, pažymėtą indeksu 5I1ž nuosavybės teise teisėtai valdė E. L. bei B. V., o joms mirus šį ginčo statinį nuosavybės teise valdo atsakovai. Ieškovės teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybė, kad V. V. galbūt buvo leidusi atsakovams gyventi jai nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, grindžiama tik prielaidomis, ir šiuos ieškovės teiginius paneigia byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma.
21. Ieškovė teigia, kad ūkinis pastatas 5I1ž buvo nugriautas ir jis nebeegzistuoja, todėl atsakovai randasi jai nuosavybės teise priklausančiame pastate. Pastebėtina, kad ieškovės sutuoktinis S. V. versiją apie statinio nugriovimą buvo iškėlęs ir Palangos miesto apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-58-890/2012 pagal jo vindikacinį ieškinį. 2012 m. balandžio 6 d. Palangos miesto apylinkės teismas sprendime dėl šio ieškovo argumento nurodė, kad „jokių duomenų, jog ieškovo S. V. nurodytu laikotarpiu buvo griaunamas koks nors ūkinis pagalbinis statinys, šalia ieškovui, o anksčiau jo motinai priklausiusio ūkinio pastato byloje nėra. Byloje nėra duomenų, jog toje vietoje, kur atsakovas V. L. statė garažą, būtų stovėjęs kitas statinys.“ Šioje byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių spręsti, kad ginčo objektas buvo nugriautas. Ieškovės akcentuojamų aplinkybių, jog ūkinis pastatas 5I1ž buvo nugriautas ir jis nebeegzistuoja, taip pat nepagrindžia ir į bylą pateikta statybos inžinieriaus G. Š. 2016 m. balandžio 8 d. išvada, kadangi ji prieštarauja pirmiau aptartų įsiteisėjusių teismų sprendimuose konstatuotoms ir šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Pažymėtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas, tikrindamas Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, su G. Š. 2016 m. balandžio 8 d. išvadomis, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat nesutiko.
22. Ieškovė taip pat teigia, kad atsakovų pastatas 5I1 ž buvo nugriautas ir atsakovai užėmė ieškovės pastato 4I1ž dalį, pastatydami jame sieną, tačiau tokie ieškovės argumentai taip pat niekuo nepagrįsti, nes juos paneigia šioje byloje atliktos ekspertizės išvados. UAB „Statybos tyrimų institutas“ teismo eksperto prof. dr. S. M. pateiktame 2019 m. liepos 19 d. ekspertizės akte Nr. 19-44 nurodyta, kad pastatų 2A1m, 4I1ž ir 5I1ž ir priestato pagrindinės konstrukcijos yra vienodo senumo, jokių rekonstravimo ar kapitalinio remonto ženklų nesimato, todėl darytina išvada, kad labiausiai tikėtina, jog matavimų rezultatų nesutapimo priežastis yra matavimo klaidos.
23. Nei ieškovė, nei atsakovai iš esmės neginčija, kad yra galbūt padarytos matavimo klaidos, tačiau šalys skirtingai aiškina matavimų rezultatų nesutapimo priežastis. Ieškovė galimų netikslumų atsiradimą sieja su tuo, kad atsakovo V. L. užsakymu būtent Registrų centro Klaipėdos filialo matininkės asistentė L. K., atlikusi kadastrinius matavimus 2014 m. liepos 24 d. sudarė statinių planą, kuriame ieškovės paveldėtą ūkinį pastatą 4I1ž padalino į dvi dalis, t. y. į 5I1ž ir 4I1ž. Atsakovai mano, kad šie netikslumai galėjo atsirasti matuojant pastatus ir juos įregistruojant viešajame registre.
24. Iš statinių išdėstymo plano, sudaryto pagal 2014 m. liepos 24 d. kadastrinių matavimų duomenis, matyti, kad buvo matuotas atsakovo V. L. nuosavybės teise priklausantis 3A1p pastatas, taigi ir 2014 m. liepos 24 d. kadastriniai matavimai buvo atliekami patikslinti tik V. L. pastato 3A1p duomenis. Pastatų, plane pažymėtų 411 p ir 511 p, kadastro duomenys, nustatyti 2014 m. liepos 24 d., nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Be to, pažymėtina, kad statinių išdėstymo planas nėra dokumentas, kurio pagrindu galėtų būti keičiami ūkinio pastato 4I1ž ir ūkinio pastato 5I1ž, kadastro duomenys Nekilnojamojo turto registre. Taigi iš esančių byloje rašytinių įrodymų, Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, ekspertizės akto išvadų, galima spręsti tik tai, kad duomenys apie ginčo pastatus nesutampa, tačiau daryti išvadą, kad ieškovės paveldėtas pastatas – ūkinis pastatas 4I1ž, buvo „padalytas į dvi dalis“ po pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto 3A1p, kadastro duomenų 2014 m. liepos 24 d. nustatymo, negalima.
25. Ieškovė, grįsdama savo teiginius apie tai, kad atsakovai yra neteisėtai užėmę jos pastato dalį, taip pat įrodinėjo faktinių jai bei atsakovams priklausančių ūkinių pastatų matmenų neatitikimą viešajame registre įregistruotiems ir rėmėsi į bylą pateiktais 2016 m. spalio 5 d. kadastrinių matavimų duomenimis, teigdama, kad šie duomenys yra teisingi. Palyginus 1997 m. gegužės 8 d. ginčo pastatų kadastrinių matavimų duomenis, kurie šiuo metu yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, su 2014 m. liepos 24 d., 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. spalio 5 d. kadastrinių matavimų bylų statinių išsidėstymo planuose, nurodytais duomenimis apie pastatų plotus bei tūrius, akivaizdu, kad pastatų matmenų rezultatai nesutampa. Tai patvirtinta ir ekspertizės akto išvados. Ekspertas padarė išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog matavimų rezultatų nesutapimo priežastis yra matavimo klaidos. 2016 m. sausio 19 d. Kadastrinių matavimų darbų tikrinimo vietoje akte taip pat nurodyta, kad tikėtina, jog 1979 metais, atliekant techninę inventorizaciją, pamatuojant naujai pastatytą garažą 3G1p (šiuo metu gyvenamasis namas 3A1p) nebuvo patikslinti ūkinių pastatų 5I1 m ir 4I1 m duomenys, paliekant senus matmenis. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytą, neatmetama tikimybė, kad matavimo rezultatus galėjo nulemti tiek matavimo klaidos, atliekant kadastrinius matavimus, tiek ir inventorizuojant statinius, tačiau šios nustatytos aplinkybės jokiu būdu neduoda pagrindo išvadai, kad atsakovai yra užėmę ieškovei nuosavybės teise priklausantį pastatą ar jo dalį.
26. Aplinkybė, kad trys nekilnojamieji objektai, pažymėti plane 2A1m, 4I1ž, 5I1ž, registruoti Nekilnojamojo turto registre, ir, kuriems suteikti unikalūs numeriai, yra vieno pastato dalys, t. y. atskirai naudojamos patalpos, taip pat nepatvirtina ieškovės nuosavybės teisės į atsakovų teisėtai valdomą ūkinį pastatą 5I1ž.
27. Nors ieškovė taip pat teigia, kad inventorinių bylų įrašai patvirtina, kad yra ir buvo vienas ūkinis pastatas, vadinamas tvartu, ir jo ilgis atitinka ieškovės paveldėto ūkinio pastato 4I1ž, vadinamo tvartu, ilgį, tačiau byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei paminėtais įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos priešingos aplinkybės. 1973 m. sausio 29 d. J. V. testamente nurodyta, kad jis medinį gyvenamąjį namą ir ūkio pastato ½ dalį, (duomenys neskelbtini), palieka lygiomis dalimis savo vaikams, o gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)ir prie to namo esančią pusę ūkio pastato palieka sūnui V. V.. Taigi palikėjas J. V. pastato dalį, kuris šiuo metu registruotas kaip atskiri pastatai 4I1ž ir 5I1ž, laikė vienu ūkiniu pastatu. Ir nors 1973 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės liudijime, išduotame 1973 m. sausio 29 d. J. V. testamento pagrindu, jau kalbama apie paliktas ūkio pastato dalis, kaip atskirus pastatus – „lentinis ūkinis pastatas lygiomis dalimis I. ir V. V., o lentinis tvartas – V. V., tačiau šios aplinkybės jau buvo aptartos įsiteisėjusiame 2012 m. balandžio 6 d. Palangos miesto apylinkės teismo sprendime. Teismas padarė išvadą, kad “Testamente minimas ūkio pastatas, lingvistiškai vertinant šių abiejų dokumentų turinį, paveldėjimo teisės liudijime jau virto „lentiniu tvartu“ ir „lentiniu ūkio pastatu, kas leidžia teigti, jog ieškovo (pastaba - S. V.) tėvo paveldėjimo atsiradimo metu pastatas buvo padalytas į dvi dalis“. Teismas taip pat pažymėjo, jog „ieškovo senelio testamente ūkio pastato matmenys ir duomenys taip pat nebuvo nurodyti“.
28. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad byloje nesant duomenų, jog ginčo ūkinis pastatas 5I1ž nuosavybės teise priklauso ieškovei, ir esant duomenims, kad atsakovai yra teisėti šio ginčo objekto įgijėjai ir juo naudojasi, turėdami tam teisėtą pagrindą, ieškovė neįrodė visų negatorinio ieškinio tenkinimui būtinų sąlygų, todėl jos ieškinio reikalavimas iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), netenkintinas.
Dėl reikalavimo nustatyti patalpos matmenis ir koordinates
29. Ieškovė taip pat prašo teismo nustatyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), matmenys yra: ilgis - 10,92 m, plotis – 7,12 m, aukštis – 4,30 m, plotas 77,45 kv. m., koordinatė (duomenys neskelbtini).
30. Atsakovai ir jų atstovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka, mano, kad toks klausimas nenagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme ir prašo šį ieškovės reikalavimą palikti nenagrinėtą. Atsakovų nuomone, šis ieškinio reikalavimas reiškiamas atsakovams – privatiems asmenims, nors tokia kompetencija priklauso teritoriniams registratoriui, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenis taiso teritorinis registratorius, jų sprendimai skundžiami ikiteismine tvarka, Centrinio registratoriaus sprendimas gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Teismas su šiais atsakovų argumentais negali sutikti.
31. Iš ieškovės prašymo, kuriuo ji prašo nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), matmenis bei koordinates, spręstina, kad šis reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su ieškovės reiškiamu negatoriniu ieškiniu. Ieškovė nesutinka su Nekilnojamojo turto registre padarytais įrašais, konkrečiai su atsakovams nuosavybės teise įregistruotu ūkiniu pastatu 5I1ž, ir šiuo reikalavimu siekia pakeisti (padidinti) jai nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), duomenis (matmenis), užregistruotus Nekilnojamojo turto registrų centre, juos padidinant atsakovams nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato 5I1ž sąskaita.
32. Byloje nustatyta, kad S. V., kurio teisių ir pareigų perėmėja paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra ieškovė, 2016 m. spalio 12 d. kreipėsi į Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialą išnagrinėjęs S. V. 2016 m. spalio 12 d. prašymą dėl nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo pagal 2016 m. spalio 5 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo S. V. prašymą, 2016 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-1224, kuriuo prašymo netenkino vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu (nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka Kadastro įstatymų reikalavimų). Taip pat Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas, išnagrinėjęs ieškovės 2017 m. sausio 9 d. prašymą ištaisyti klaidingus kadastro duomenis Nekilnojamojo turto registre nekilnojamojo daikto – ūkinio pastato 4I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pateiktą 2016 m. spalio 5 d. kadastro duomenų bylą, liudijimo Nr. 2016-12-14 Nr. 3080 kopiją, priėmė 2017 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (4.6.10)RS-38 prašymo ištaisyti klaidingus kadastro duomenis netenkinti, nes duomenys įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą atitinka 1997 m. gegužės 8 d. techninės inventorizacijos (kadastrinių matavimų duomenis), todėl klaidų nėra, o pateiktoje kadastro duomenų byloje, sudarytoje 2016 m. spalio 5 d., pastatui 4I1ž nustatyti nauji kadastro duomenys, kurie negali būti įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 4 punktu. Taip pat Valstybės įmonė Registrų centro Klaipėdos filialas išnagrinėjęs ieškovės 2017 m. birželio 26 d. prašymą ištaisyti klaidingus kadastro duomenis ir pateiktą 2016 m. spalio 5 d. kadastro duomenų bylą, 2017 m. liepos 7 d. priėmė sprendimą Nr. (4.6.10)RS-677 prašymo netenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 9 punktu. Dėl Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2017 m. liepos 7 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-677 ieškovės skundą išnagrinėjo Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, kuri 2017 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. csprl-195 paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimą. Šie registro tvarkytojo sprendimai yra galiojantys, nebuvo apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.
33. Taigi išdėstytos aplinkybės bei šalių ir jų atstovų argumentai, dėstomi procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovai nesutaria dėl nuosavybės teisių į Nekilnojamojo turto registre, registruotą ūkinį pastatą 5I1ž, todėl akivaizdu, kad tarp šių asmenų kyla ginčas dėl nuosavybės teisių į šį pastatą. Taigi teismas sutinka su ieškovės bei jos atstovės išdėstyta pozicija, kad tokio ginčo išsprendimas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui. Ieškovė nepateikė jokio teismo sprendimo, kurio pagrindu Valstybės įmonė Registrų centras, būtų įpareigotas pakeisti nekilnojamojo registro duomenis apie bendraturčiams nuosavybės teise priklausančius ūkio pastatus ar jų dalis, nesant jų prašymų, arba išregistruoti ūkinį pastatą 5I1ž iš Nekilnojamojo turto registro kaip sunaikintą be savininkų sutikimo. Pažymėtina, kad dokumentai, kurių pagrindu tie duomenys jau yra įrašyti, nėra nuginčyti ar teismo sprendimais pripažinti negaliojančiais.
34. Šiame kontekste pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 33 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiais administracinis teismas yra nurodęs, kad remiantis šiomis NTRĮ nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (žr. pvz., 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009, 2012 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-407-12). Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, teismas akcentuoja, kad pasinaudoti nurodytomis procedūromis galima tik tada, kai duomenys, kuriuos siekiama patikslinti, pakeisti ar papildyti, apskritai yra įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-407-12). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų gali būti pripažintas tenkinamu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant trečiojo asmens priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015, 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-719-602/2019). Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad suinteresuoti asmenys turi teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją NTRĮ 33 straipsnio pagrindu dėl klaidingai įrašytų duomenų ištaisymo, jei ginčo duomenų neatitikimas registro tvarkytojui pateiktiems dokumentams buvo akivaizdus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-157-492/2017). Teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2014; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-486-611/2016).
35. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, jog būtų įregistruoti kadastrinių matavimų duomenis pagal kadastro duomenų bylą, sudarytą 2016 m. spalio 5 d., pagal kurią pastatui 4I1ž nustatyti nauji kadastro duomenys, padidinant jo plotą atsakovams priklausančio nuosavybės teise ūkinio pastato 5I1ž ploto sąskaita, t. y. ieškovė siekia, kad būtų įrašyti nauji duomenys nauju pagrindu (šioje byloje priimto ieškovei palankaus sprendimo pagrindu). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju netaikytina Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnyje nustatyta netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymo procedūra, todėl atsakovų bei jų atstovo prašymas palikti šį ieškovės reikalavimą nenagrinėtą, netenkintinas.
36. Visgi, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat atsižvelgiant į faktinį ūkio pastatų 4I1ž ir 5I1ž naudojimą, į jų įgijimo pagrindus, į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis, į teismo pirmiau padarytą išvadą, kad ieškovė neįrodė, esanti teisėta 5I1ž pastato savininke, teismas atmeta ir antrąjį ieškovės reikalavimą – nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 4I1ž, adresu (duomenys neskelbtini), matmenis: ilgis - 10,92 m, plotis – 7,12 m, aukštis – 4,30 m, plotas 77,45 kv. m., ir koordinates - koordinatė X:6202503,5; koordinatė Y: 316221,43 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. spalio 5 d. parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą.
37. Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, pagal Europos Žmogaus Teisių Teismas formuojamą praktiką, pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu
38. Atsakovai prašo ieškovei skirti 1000 Eur baudą, pusę šios sumos solidariai priteisiant atsakovams, už piktnaudžiavimą procesu, kadangi ieškovė, prašydama iškeldinti atsakovus iš jiems nuosavybės teise priklausančio pastato, pareiškė tapatų ieškinį, remiantis aplinkybėmis, kurios jau buvo paneigtos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, be to, lygiagrečiai inicijuoja civilines bei administracines bylas.
39. Sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
40. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Priešingu atveju galėtų būti pažeidžiama asmens teisė kreiptis į teismą, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje. Šiuo atveju negalima teigti, kad teikdama ieškinį ieškovė neabejotinai žinojo, jog reiškiamas ieškinys yra tapatus ankstesniam ginčui, taip piktnaudžiaudama savo procesine teise reikšti ieškinį. Tai, kad ieškinys nebuvo akivaizdžiai tapatus, rodo šio ieškinio priėmimas ir nagrinėjimas teisme. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti ieškovę piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis ir skirti jai baudą.
41. Teismas konstatavęs, kad nėra pagrindo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsakovų prašymas skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis netenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
42. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93, 96, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje. Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio1 dalis).
43. Ieškinį atmetus, ieškovės išlaidos, turėtos teisme, nepriteistinos, tačiau pagal CPK 93 straipsnio taisykles priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovams pagal pateiktus jų dydį pagrindžiančius įrodymus.
44. Atsakovas P. L. pateikė duomenis, kad turėjo 1700 Eur, o atsakovė B. S. – 500 Eur, bylinėjimosi išlaidas už suteiktas advokato padėjėjo M. Udalcovo paslaugas. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, advokato padėjėjui rengiant atsiliepimą į ieškinį, teikiant konsultacijas, dalyvaujant teismo posėdžiuose, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-5 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl atsakovui P. L. priteisiamos 1700 Eur, atsakovei B. S. - 500 Eur bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės B. A..
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės B. A. atsakovui P. L. 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš ieškovės B. A. atsakovei B. S. 500 Eur (penkis šimtus eurų ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.
Teisėja Vaida Railienė