Administracinė byla Nr. P-261-161/2010
Procesinio sprendimo kategorija 80.11; 80.13
(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų
kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Dainiaus Raižio
(kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. S. prašymą atnaujinti procesą
administracinėje byloje Nr. A143-78/2010 pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos
Aukščiausiajam teismui dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėja
L. S. (toliau – pareiškėja, apeliantė) skundu (b. l. 4 –
7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama
panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija)
pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymą Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 „Dėl Jūsų
skundo“.
Pareiškėja
nurodė, kad atsakovo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir atsakovas)
pirmininkui pateikė 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, kuriuo prašė pateikti
informaciją apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai A. R. mokamą
atlyginimą ir jo priedus, tačiau atsakymo iki šiol negavo. Skundu kreipėsi į
Komisiją, prašydama įpareigoti atsakovą atsakyti į Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo pirmininkui pateiktą 2008 m. rugpjūčio 7 d. prašymą, bet Komisija 2008
m. spalio 23 d. raštu Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 skundą atsisakė nagrinėti.
Pareiškėja skundą grindė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių
institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi,
2 straipsnio 2, 10 dalimis, 3 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsnio 1 dalimi, 6
straipsnio 1, 2 dalimis, Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalimi, 109 straipsnio 1
dalimi, Teismų įstatymo 36 straipsniu, 102 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio
1, 3, 5, 6 dalimis, 106 straipsniu, 107 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalimis,
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62 straipsniu, Viešojo administravimo
įstatymo 1 straipsniu. Teigė, kad Komisijos pirmininkas neturėjo teisės
vienasmeniškai priimti skundžiamo sprendimo, nes ši komisija veikia kolegialiai
(Administracinių ginčų komisijų įstatymo 1 str. 1 d., 10 str. 1 d., 12, 13, 14
str.).
Atsakovas
atsiliepimu į skundą (b. l. 24) nurodė, kad pažyma apie Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos A. R. Atlyginimą 2008
m. rugpjūčio – lapkričio mėn. pareiškėjai išsiųsta Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267.
II.
Vilniaus
apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. sprendimu
(b. l. 51 – 54) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėja
apeliaciniu skundu (b. l. 59 – 65) prašė panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2009 m. balandžio 30 d. sprendimą bei Komisijos
pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymą Nr. 2008/02-4R-239-7R-86 ir nutraukti
bylą.
Atsakovas
atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 79) nurodė, kad pažyma apie Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjos A. R. atlyginimą
2008 m. rugpjūčio – lapkričio mėn. pareiškėjai išsiųsta Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu Nr. (1.15)-5T-267. Įvykdžius pareiškėjos
prašymą, ginčo neliko.
III.
Lietuvos
vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi
pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas
nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5
straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatos garantuoja asmeniui
teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi
pakanka, kad asmuo mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra
pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar
interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas,
nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia
pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar
asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas
teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai
yra pažeisti asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas
gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose
numatytų būdu. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą)
ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.
Teismas
nustatė, kad pareiškėja, pasinaudodama ABTĮ 25 straipsnio numatyta teise į
išankstinio ginčo nagrinėjimą ne teismo tvarka, pirmosios instancijos teismui
paduotu skundu siekė apginti savo tariamai pažeistą teisę gauti iš atsakovo jos
2008 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodytą informaciją. Pasisakydama dėl pareiškėjos
skundžiamo Komisijos pirmininko 2008 m. spalio 23 d. atsakymo reikšmės
nagrinėjamai bylai, kolegija pažymėjo, kad ABTĮ 5 straipsnio taikymo prasme
reikalavimas panaikinti šį atsakymą nėra skundo dalykas, nes jis (šis
atsakymas) yra tik tarpinis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka
institucijos veiksmas (sprendimas), kuris savaime nekeičia nei paties
administracinio ginčo, nei pareiškėjos siekiamos apginti tariamai pažeistos
teisės į informaciją esmės. Todėl nagrinėjamai bylai yra reikšminga ir ABTĮ 86
straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu aiškintina situacija dėl kilusio ginčo
esmės, t. y. bylai yra reikšminga nustatyti, ar pareiškėjos nurodyta tariamai
pažeista (jos ginama) teisė į informaciją yra iš tikrųjų pažeista ir ar ši
teisė turi būti teismo apginta priimant atitinkamą ABTĮ 88 straipsnyje numatytą
sprendimą.
Teismas
taip pat nustatė, kad atsakovo 2008 m. gruodžio 18 d. raštu bei jo priedu
pareiškėjos prašymas gauti paminėtą informaciją buvo visiškai patenkintas. Todėl,
atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl ABTĮ 5 ir 22 straipsnių
aiškinimo, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas
sprendimas atmesti pareiškėjos skundą iš esmės yra pagrįstas, t. y.
nagrinėjamoje situacijoje teismas neturėjo teisinio pagrindo ABTĮ nustatytu
būdu apginti pareiškėjos tariamai pažeistos teisės į informaciją.
IV.
Pareiškėja
L. S. prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Prašymas
grindžiamas šiais argumentais:
1.
Padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs
įtakos priimti neteisėtus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m.
balandžio 30 d. ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m.
balandžio 27 d. procesinius sprendimus.
2.
Procesas turi būti atnaujintas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindo.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja tokią praktiką, jog „Viešojo
intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų - diapozityviškumo
principo, pagal kuri kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis,
nustatyta siekiant apginti silpnesnės šalies, kuri ne visada gali kreiptis į
teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų negalinčių
savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą teises ir (ar) teisėtus interesus.
Viešojo intereso gynimą civiliniame procese nulemia ir kitos priežastys, viena
iš jų - privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės posakių ir
institutų kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis nei kitų. Viešasis ir
privatus interesai koegzistuoja ir iš dalies sutampa. Tokios sutapties buvimas
- dar viena iš priežasčių dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas
viešasis interesas. Viešojo intereso samprata išsiplėtė, o jo gynyba galima tik
tokiomis universaliomis teisės priemonėmis kaip civilinis procesas“ (Civilinė
byla Nr. 3K-3-578/2007).
Lietuvos
Aukščiausiasis teismas taip pat yra konstatavęs, kad „Visuomenės poreikiai gali
būti suprantami kaip visos visuomenės interesai ar kaip tam tikros visuomenės
dalies, pavyzdžiui, esančios tam tikroje vietoje, teritorijoje. Atsižvelgdami į
šias nuostatas nagrinėjamose bylose teismai turi vertinti, ar iškeltas
klausimas dėl nuosavybės teisės gynimo negali būti vertinamas kaip viešo
intereso gynimas. Savaime viešojo intereso konstatavimas nenulemia to, kad
teismas turi patenkinti viešojo asmens reikalavimus, bet nagrinėdamas byla jis
turi būti aktyvus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-314/2005).
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
V.
Procesą
atsisakytina atnaujinti.
Teismo sprendimu
išsprendus šalių ginčą, įsiteisėjęs sprendimas įgyja res judicata
galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti
revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Tačiau ABTĮ 153 straipsnis
numato specialią teismo sprendimo revizavimo procedūrą, tai yra proceso
atnaujinimą. Tačiau šis institutas yra ribojamas tam tikrais ABTĮ 153
straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalimi
nustatyta, kad bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar
nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas esant šioje normoje nurodytiems
pagrindams. ABTĮ 157 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad prašymas turi
būti motyvuotas. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį,
paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti
konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo
pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais
(įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą,
procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Dėl proceso
atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Iš pareiškėjos prašymo turinio
matyti, kad ji prašo atnaujinti procesą byloje, kadangi teismas pažeidė
materialinės teisės normas. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas numato, kad
procesas atnaujinamas kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis
materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti
neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Materialinės teisės taikymo tikslas
yra individualiai gyvenimo situacijai taikyti teisėje įtvirtinta abstrakčią
elgesio taisyklę. Teisės taikymo metu nustatomas teisės subjekto teisinis
statusas arba konkrečios jo teisės ir pareigos, esant pažeidimui taikytinos
sankcijos.
Pažymėtina, kad
siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu,
materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus.
Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai
teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų
aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti
iš L. S. prašymo turinio, ji ginčija ne konkrečios Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos administracinio teismo
taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o iš esmės nesutinka su faktinių
bylos aplinkybių vertinimu, bei nesutinka su teismų priimtais sprendimais,
tačiau tai nelaikytina proceso atnaujinimo administracinėje byloje pagrindu.
Dėl proceso
atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Iš pareiškėjos prašymo
turinio taip pat matyti, kad ji siekia atnaujinti procesą ir tuo pagrindu, jog
būtina formuoti vienodą teismų praktiką. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto
pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos
administracinių teismų praktikos formavimą. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo
pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius,
jog administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje,
kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių
teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme. Pagal ABTĮ
13 straipsnio 1 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir
taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis
teismas. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad nagrinėjamoje byloje
administracinių teismų praktika ginčijamu klausimu yra nevienoda, byloje yra
nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika
formuojama klaidinga linkme.
Dėl išdėstytų argumentų
nėra pagrindo atnaujinti procesą ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto
pagrindu.
Kadangi kitų ABTĮ 153
straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų pareiškėja nenurodė, todėl darytina
išvada, jog pareiškėjos prašymas nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso
atnaujinimo pagrindais, dėl ko jis netenkintinas ir procesas šioje byloje
neatnaujintinas.
Vadovaudamasi
Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų
kolegija.
n u t a r i a:
atsisakyti atnaujinti
procesą pagal L. S. prašymą.
Nutartis neskundžiama.
|
Teisėjai
|
|
Stasys
Gagys
Dainius
Raižys
Skirgailė
Žalimienė
|