Administracinė byla Nr. I-801-554/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02525-2016-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 37.3.; 37.4.;
37.5.; 37.6; 55.1.1.
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. gruodžio 21 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės,
sekretoriaujant Oksanai Berezovskei, Ritai Kinderienei,
dalyvaujant pareiškėjui – V.K. (V. K.),
nedalyvaujant atsakovų: Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų Ligoninės, atstovams,
trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. (V.K.) patikslintą skundą atsakovams Laisvės atėmimo vietų ligoninei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl nutarimo, rašto, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas,
n u s t a t ė:
Pareiškėjas 2017 m. vasario 21 d. patikslintu skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė:
- panaikinti 2016 m. spalio 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus nutarimą Nr. LVB-PR-184 Dėl nuteistojo nubaudimo;
- panaikinti 2016 m. spalio 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus raštą Nr. 7-PR-790;
- panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 2S-6127;
- įpareigoti Laisvės atėmimo vietų ligoninę pareiškėjui V. K., jam būnant šioje įstaigoje, sudaryti sąlygas į internetinę prieigą, leisti naudotis ir įsigyti modemą, kuriuo galima būtų naudotis naudojimosi kompiuteriu metu be apribojimų ir kitokio teisių suvaržymo, teisę į riboto interneto prieigą, jei neturėtų asmeninio kompiuterio, sąlygas prisijungti prie savo EPP paskyros, kitu aktualiu laikotarpiu įstaigos sudarytomis priemonėmis, bendrauti su kitais asmenimis pagal Europos kalinimo taisyklių 34.1. punktą bei pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą sudaryti sąlygas parūkyti;
- priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Pareiškėjas skunde (b.l. 54-60) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2016 m. spalio 7 d. jis atvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) su visais turimais daiktais, atrinko tuos, kuriuos nori pasiimti į gyvenamąjį korpusą, o likusius pareigūno paprašė padėti į sandėlį, taip pat aparatūrą priduoti patikrinti. Jis iš striukės kišenės ištraukė pakelį su 19 tabako suktinių bei žiebtuvėlius, kuriuos padavė pareigūnui paprašius. Tarp daiktų, kuriuos norėjo pasiimti į gyvenamąjį korpusą, buvo tik tokie, kurie yra numatyti ir leidžiami turėti, be kita ko, druska su saldiklio granulėmis. Tuomet pareiškėjui buvo atliekama visuminė krata, patalpoje dalyvaujant nuteistajam, paliktam atlikti ūkio darbus. Kratos metu pareigūnas pareikalavo nusimauti apatinius baltinius, tą daryti pareiškėjas atsisakė, tuomet pareigūnas priėjęs arčiau sudavė porą kartų su delnu pareiškėjui per žandenas ir jėga numovė apatinius baltinius, po to, nuteistojo akivaizdoje ilgai žiūrėjo į pareiškėjo lytinius organus ir tuo pažemino pareiškėjo žmogiškąjį orumą. Pareiškėjui pasakius, kad dėl minėto veiksmo bus pateiktas pareiškimas, pareigūnas pradėjo gąsdinti susidorojimu, ėmė tikrinti daiktus, kuriuos pareiškėjas prašė padėti į sandėlį. Pareigūnas ištraukė iš krepšio 30 g „Winston“ tabako bei 5 prabangias cigaretes ir padėjo ant stalo prie paduotų pakelyje 19 tabako suktinių su žiebtuvėliais. Vėliau paėmė saldiklio granulę ir pareiškė, kad tai cukrus ir jį turėti draudžiama, taip pat nepagrįstai pasiėmė saldiklio granules. Būdamas įbaugintas ir patyręs pareigūno smurtą, tam, kad išvengti papildomų neigiamų pasekmių, pareiškėjas pasirašė ant kratos protokolo, kad pretenzijų neturi, o 2016 m. spalio 10 d. LAVL pateikė atitinkamą pareiškimą bei pranešė apie įvykį Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnui.
Pareiškėjas pažymėjo, kad su savimi cukraus neturėjo, tabako gaminių krepšyje, kurį norėjo pasiimti, neslėpė ir prie jo aptikta nieko nebuvo, pareigūnas kratą darė vienas ir suprasdamas, jog pažeidė Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 154 punktą, kratą darė kito nuteistojo akivaizdoje. Dėl to galimai tyčia surašė tarnybiniame pranešime, kad glaudėse pas pareiškėją surado 5 cigaretes. Neaišku, iš kur atsirado antras tarnybinis pranešimas pareigūno, kuris kratoje net nedalyvavo. Kad turimos saldiklio granulės yra cukrus, nebuvo nustatyta atitinkamų specialistų. Yra daug panašių medžiagų į cukrų – citrinos rūgštis, želatina, cukraus pudra ir t.t. Be to, nors cukrus pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą ir nėra numatytas, tačiau ir nėra draudžiamas. Pareigūno reikalavimas nuimti apatinius baltinius buvo neteisėtas ir nepagrįstas. 2016 m. spalio 13 d. LAVL nutarimas Nr. LVB-PR-184, kuriame inkriminuotas kaltinimas dėl rasto cukraus, tabako „Winston“ 30 g. ir glaudėse paslėptų prabangių 5 cigarečių, turi būti naikintinas kaip neįrodytas ir įvertinti atitinkami prieštaravimai. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 straipsnio 2 dalies 9 punktas kertasi su Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 18 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 3 daliai bei Konvencijos 3 straipsniui, ką būtina atitinkamai ištirti, nagrinėjant šią bylą. Kiekvienas asmuo, atvykstant į LAVL su tose įstaigose leidžiamais turėti daiktais, negali šių pakeliui išmesti vien dėl to, kad tokių turėti LAVL draudžiama, tokie daiktai atvykus į LAVL turi būti paimami saugoti, o išvykstant grąžinti, kas buvo padaryta ir pareiškėjo atžvilgiu.
Nurodė, kad atvykęs į LAVL 2016 m. spalio 10 d. būrio viršininkui pareiškėjas pateikė prašymą sudaryti jam sąlygas pasinaudoti riboto interneto prieiga. Pareiškėjas nurodė, kad siekia susirasti ir susipažinti su įsigaliojusiais teisės aktais, svarstomais projektais ir kita aktualia viešai prieinama informacija. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 01-02-395, kuriame nurodoma galimybė sudaryti pareiškėjui sąlygas prisijungti prie savo EPP paskyros, atitinkamai informacijai gauti ar leisti kitomis telekomunikacijos priemonėmis, jei LAVL neturi riboto interneto prieigos, leisti pareiškėjui gauti modemą prie turimo kompiuterio bei tokiu būdu sudaryti pareiškėjui internetinės prieigos galimybę. Šis pareiškėjo prašymas užregistruotas būrio viršininko nebuvo. Dėl to su analogiško turinio prašymu 2016 m. spalio 11 d. pareiškėjas pateikė LAVL atitinkamą skundą Nr. 69-PR-1398, tačiau šis buvo nepagrįstai ir neteisėtai atmestas, išnagrinėtas neobjektyviai, formaliai bei šališkai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad numatyta teisė naudotis kompiuteriu, pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, apima ir teisę naudotis internetine paslauga. Nuteistasis, įgijęs teisę naudotis kompiuteriu, kartu įgyja ir teisę naudotis interneto paslauga. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus teisių Teismas.
Akcentavo, kad dėl išdėstytų aplinkybių yra būtina ir tikslinga iškelti norminę bylą ir ištirti poįstatyminio teisės akto „Dėl elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo“, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.V-125, 8 punkto teisėtumo klausimą, taip pat poįstatyminio teisės akto - „Dėl laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims parduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausimo bei laikymo“ tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 16 punkto teisėtumo klausimą. Aukščiau nurodyti poįstatyminių teisės aktų punktai akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, kitoks susižinojimas iš esmės yra varžomas draudimu naudotis internetu, kaip ir asmens susirašinėjimas internetu. Dėl draudimų naudotis internetu galimai pažeidžiama ir konstitucijos 25 straipsnio 2 dalis, 44 straipsnis. Dėl tokių draudimų žeminamas orumas ir yra žiauriai elgiamasi, kas prieštarauja Konstitucijos 21 straipsnio 2 daliai, 3 daliai bei Konvencijos 3 ir 8 straipsniams, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui, BVK 5 straipsnio 2 daliai, 96 straipsnio 1 daliai, 100 straipsnio 1 daliai bei Europos kalinimo taisyklių 24 straipsnio 1 dalyje suteiktoms teisėms.
Taip pat nurodė, kad 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjas pateikė LAVL prašymą Nr. 24-PR-1161 sudaryti jam sąlygas į pokalbį pagal internete skelbiamą 2016 m. rugsėjo 13 d. 15.46 val. atnaujintą sąrašą Kalėjimų departamento tinklalapyje su medicinos psichologėmis, tačiau buvo nepagrįstai atmesta teisė į pagalbos suteikimą. Dėl šių aplinkybių teikė skundą Kalėjimų departamentui, tačiau šis formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2016 m. lapkričio 22 d. priėmė neteisingą, nepagrįstą, neobjektyvų sprendimą Nr. 2S-6127.
Dėl atsakovo neteisėtų, nepagrįstų veiksmų, elgesio, kitokio susižinojimo ir susirašinėjimo internetu suvaržymo, kliudymo ieškoti, gauti informaciją, masinės informacijos cenzūravimo, orumo pažeminimo ir žiauraus elgesio su pareiškėju, įžeidimo ir galimybės parūkyti tam tikrose vietose nesudarymo, galimybės turėti „Nicorette“ purškalo nesudarymo, smurto, nesudarymo žmogaus garbę ir orumą užtikrinančių bausmės atlikimo sąlygų, susidarė prielaidos patirti neigiamus išgyvenimus, kurie sukėlė pareiškėjui dvasines ir fizines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurie viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinami su Konvencijos 3 straipsniu.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 79-84) teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad LAVL savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, kurie nustato, kad sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose rūkyti draudžiama. LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) LAVL ir jos teritorijoje, taip pat draudžiama įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose šios įstaigos teritorijose, kuriose laikomi nuteistieji ir suimtieji.
Nurodė, kad 2016 m. spalio 7 d., pareiškėjui atvykus į LAVL, jam buvo atlikta visuminė asmens krata. Prieš atliekant kratą, pareiškėjas buvo supažindintas su rūkymo bei tabako ir jo gaminių turėjimo LAVL tvarka, taip pat jam buvo pasiūlyta atiduoti nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus. Pareiškėjas paaiškino, kad draudžiamų daiktų neturi. Kratos metu buvo aptikti ir iš pareiškėjo paimti daiktai, kurie neįtraukti į Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse pateiktą „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų“ sąrašą, tai: cukrus 307 g, tabakas 30 g ir penkios cigaretės. Šios cigaretės buvo rastos pareiškėjo apatiniuose baltiniuose (glaudėse). Pareiškėjas skundžiasi, kad visuminės asmens kratos atlikimo metu patyrė pareigūno fizinį ir psichologinį smurtą, buvo įbaugintas susidorojimu su juo LAVL, todėl LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole 2016 m. spalio 7 d. Nr. PS-PR-5490 pasirašė, kad jokių pretenzijų dėl kratos neturi. Kita vertus pareiškėjas skunde teigia, jog perspėjo kratą darantį pareigūną, kad pastarojo veiksmus apskųs įstaigos direktoriui, o 2016 m. spalio 10 d. gydantis LAVL, pateikė LAVL direktoriui pareiškimą dėl neteisėtų šio pareigūno veiksmų. Atsižvelgus į tai, LAVL kelia pagrįstų abejonių pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis bijojo pareigūno ir jautė realią grėsmę dėl savo saugumo šioje įstaigoje. Pareiškėjo paaiškinimai, kad jis LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole 2016 m. spalio 7 d. Nr. PS-PR-5490 pasirašė iš baimės prieš savo valią yra prieštaringi ir neatitinka aukščiau pateiktų faktinių aplinkybių visumos.
Nurodė, kad cukrus yra vienas iš populiariausių visuomenėje vartojamų produktų, jį identifikuojantys požymiai yra gerai žinomi ir atpažįstami, todėl pasitelkti specialiųjų tyrimų šiam produktui nustatyti administracijos atstovams nereikia. Dėl kito nuteistojo dalyvavimo atliekant visuminę asmens kratą atsakovas pabrėžė, kad LAVL direktoriaus 2015 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtinta LAVL daiktų saugojimo kameros darbininko pareigybė, kuri skirta laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, įdarbintam LAVL infrastruktūrą aptarnaujančiame būryje. Nuteistasis, eidamas šias pareigas: <...> ,,Priima saugoti naujai atvykusią nuleistąją (suimtąją) ir pasimatymo metu perduotus nuteistiesiems (suimtiesiems) asmeninius daiktus bei drabužius; išduoda išvykstantiems iš Ligoninės nuteistiesiems (suimtiesiems) jį asmeninius daiktus ir drabužius“. Pareiškėjas, atvykęs į LAVL, tam tikrus savo asmeninius daiktus perdavė saugoti į LAVL sandėlį. Perduotų daiktų sąrašas užfiksuotas LAVL suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole 2016 m. spalio 7 d Nr. PS-PR 5489. Pareiškėjas šių aplinkybių taip pat neneigia. Taigi, šiuo atveju pareiškėjas vienoje patalpoje su nuteistuoju galėjo būti tuo metu, kuomet buvo perduoti jo asmeniniai daiktai ir drabužiai saugojimui į LAVL sandėlį, tačiau asmens kratos metu paminėtas nuteistasis pareigūno nurodymu iš patalpos išeina.
Dėl LAVL direktoriaus 2016 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. LVB-PR-184 panaikinimo atsakovas nurodė, kad draudžiamų daiktų suradimo faktas užfiksuotas dviejų Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų 2016 m. spalio 7 d. tarnybiniuose pranešimuose. Pareiškėjo padarytas režimo reikalavimų pažeidimas 2016 m. spalio 7 d. buvo apsvarstytas Drausmės komisijos 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. spalio 13 d. posėdžių metu. LAVL direktorius, atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes ir surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 ir 143 straipsnių nuostatomis, 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. LVB-PR-184 skyrė pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui drausminę nuobaudą - papeikimą. Nuobauda skirta neviršijant įgaliojimų, pareiškėjui skirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Nurodė, kad BVK nėra numatyta pataisos įstaigų administracijų pareiga suteikti galimybę nuteistiesiems naudotis internetu, taip pat nėra numatyta tokia nuteistųjų teisė. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2016 m. gruodžio 23 d. pažymoje Nr. 4D-2016/112 yra pateiktos rekomendacijos dėl riboto interneto prieigos prieinamumo ir jo plėtros galimybių laisvės atėmimo vietų įstaigose. LAVL, reaguodama į minėtoje Seimo kontrolieriaus pažymoje pateiktas rekomendacijas, svarsto dėl galimybės suimtiesiems ir nuteistiesiems naudotis internetu per riboto interneto prieigą, taip pat svarstoma dėl optimalaus leistinų lankytis suimtiesiems ir nuteistiesiems svetainių sąrašo. LAVL nuosekliai laikosi pozicijos, kuri išdėstyta ginčijamame LAVL 2016 m. spalio 13 d. rašte Nr. 7-PR-790, kad teisės aktai neįpareigoja LAVL administracijos sudaryti suimtiesiems ir nuteistiesiems sąlygų ir galimybių naudotis laisvai bendrauti internetinėje erdvėje su kitais asmenimis. Priešingai, laisva ir neribota ar kitaip nevaržoma interneto prieiga nuteistiesiems ir suimtiesiems būtų nesuderinama su pataisos įstaigų veiklos principais. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir BVK suimtiesiems ir nuteistiesiems numatyta susirašinėjimo teisė, teisė skambinti telefonu, taip pat šie asmenys turi teisę į trumpalaikius bei ilgalaikius pasimatymus, tokiu būdu užtikrinant jiems galimybes bendrauti ir neprarasti socialinių ryšių su artimais giminaičiais ar kitais asmenimis.
Akcentavo, kad apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo tik bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos suma.
Pareiškėjo patikslintas skundas patenkintinas iš dalies.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad 2016 m. spalio 7 d. tarnybiniais pranešimais LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus Prižiūrėtojų budinčiosios pamainos vyresnysis D. V. ir Direktoriaus budintysis padėjėjas T.B. pranešė LAVL direktoriui, jog 2016 m. spalio 7 d. apie 14.30 val. atvykusiam planiniu konvojumi į įstaigą pareiškėjui prieš atliekant visuminę kratą, buvo pasiūlyta atiduoti nuteistiesiems turėti draudžiamus daiktus bei nuteistasis buvo supažindintas su rūkymo bei tabako ir jo gaminių turėjimo įstaigoje tvarka. Kratos metu pas nuteistąjį indelyje su druska buvo rastas paslėptas maišelis su cukrumi (307 g), tabakas (30 g) ir 5 cigaretės buvo rastos glaudėse (b.l. 93, 94). 2016 m. spalio 12 d. įvyko LAVL Drausmės komisijos posėdis, kurio metu buvo svarstytas pareiškėjo drausmės pažeidimas. Drausmės komisijos 2016 m. spalio 12 d. posėdžio protokole Nr. 51-PR-46 nurodyta, jog pareiškėjas komisijos posėdžio metu paaiškino, kad su savimi turėtą tabaką striukės kišenėje atidavė savo noru, o kito atiduoti nespėjo, nes jis buvo krepšyje, pareigūnas rado ne cukrų, o saldiklio granules, kurias pirko įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Drausmės komisija minėtame posėdyje nutarė atidėti pareiškėjo padaryto pažeidimo klausimo svarstymą dėl aplinkybių patikslinimo (b.l. 97-98). 2016 m. spalio 13 d. vėl vyko Drausmės komisijos posėdis, kuriame buvo toliau varstomas pareiškėjo drausmės pažeidimas. Komisijos posėdžio metu pareiškėjas paaiškino, kad asmens kratos protokolą pasirašė, kad dėl jos pravedimo neturi pretenzijų, nes buvo įbaugintas pareigūnų. Patikslinus pareiškėjo padaryto nustatytos tvarkos pažeidimo aplinkybes, Drausmės komisija nutarė siūlyti LAVL direktoriui, kad pareiškėjui būtų skirta nuobauda – papeikimas (b.l. 95-96). LAVL direktorius 2016 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. LVB-PR-184 (toliau – ir Nutarimas) paskyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą papeikimą už tai, kad 2016 m. spalio 7 d., pareiškėjui planiniu konvojumi atvykus į LAVL, atlikus jam visuminę kratą, jos metu iš nuteistojo paimti daiktai, kurių nėra leidžiamų su savimi turėti daiktų sąraše - t.y. 307 g cukraus ir draudžiami tabako gaminiai: tabakas 30 g, 5 cigaretės, tuo pažeisti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas ir BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas ir 2 dalies 9 punktas (b.l. 88). Kalėjimų departamente 2016 m. spalio 25 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl paskirtos drausminės nuobaudos. 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 2S-6127 (b.l. 85-87) pareiškėjo skundas buvo atmestas ir padaryta išvada, jog drausminė nuobauda jam buvo paskirta pagrįstai.
Priimdamas procesinį sprendimą teismas pabrėžia, kad pagal BVK normų nuostatas bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesys yra varžomas tam tikrais draudimais arba pareigomis. Bausmės vykdymo institucijos arba pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis, privalo laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo, tuo tarpu nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus, laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Nesilaikant numatytų reikalavimų, asmenims gali būti taikoma drausminė atsakomybė. BVK 142 straipsnio 1 – 4 dalyse numatyta nuteistųjų atsakomybė (drausminių nuobaudų rūšys) už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. Ši atsakomybė yra specialios rūšies drausminė atsakomybė, kuri taikoma tik laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, todėl sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis - turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (LVAT 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1240/2010 ir t.t.).
BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, kad nuteistieji privalo laikytis pataisos įstaigų tvarkos. To paties straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji privalo vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas (aktuali 2016 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 1R-206 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustato Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašą. Pažymėtina, jog cukrus į minėtą sąrašą nepatenka. Pareiškėjui drausminė nuobauda – papeikimas buvo paskirta už paminėtų teisės aktų nuostatų pažeidimus – už tai, kad 2016 m. spalio 7 d. pareiškėjui planiniu konvojumi atvykus į LAVL, atlikus jam visuminę kratą, jos metu iš nuteistojo paimti daiktai, kurių nėra leidžiamų su savimi turėti daiktų sąraše - t.y. cukrus 307 g ir draudžiami tabako gaminiai: tabakas 30 g, 5 cigaretės. Pareiškėjas neigia padaręs skundžiamame Nutarime nurodytus pažeidimus, kadangi, pasak pareiškėjo, pas jį buvo rastas ne cukrus, o saldiklis, be to, jis krepšyje, kurį norėjo pasiimti su savimi, tabako gaminių neslėpė, pareigūnas tyčia surašė tarnybiniame pranešime, kad rado pas pareiškėją glaudėse 5 cigaretes.
Administracinei bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytinos įvertinant byloje esančius įrodymus pagal taisykles, nustatytas ABTĮ 56 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyta, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 d.). Šie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, garso bei vaizdo įrodymais (2 d.). Taigi, teismui pateikti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, suimtojo (nuteistojo) kratos protokolai, pažymos, drausmės komisijos posėdžio protokolai, paties pareiškėjo paaiškinimai laikytini tinkamais (leistinais) įrodymais šioje administracinėje byloje ir įvertintini pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles. Pagal jas jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taip pat pažymėtina, kad nuoroda į būtinumą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai nagrinėti bylos aplinkybes, be kita ko, suponuoja galimybę teismui įvertinti įrodymus ir jų patikimumo aspektu. Pabrėžtina, kad tai yra būtina teismui aptariant byloje esančių įrodymų tarpusavio prieštaravimus ir juos pašalinant.
Pagal BVK 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principo esmę nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai BVK 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalis imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Aptartų įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti jam nustatytas imperatyvias pareigas, o po to, jei abejoja dėl jų teisėtumo, gali jas apskųsti nustatyta tvarka (BVK 11 str. 1 d. 2 p., 183 str. 1 – 3 d.).
Teismas taip pat pabrėžia, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų tikslas – motyvuoti juos teisės aktus atitinkančiam elgesiui, sudaryti teisines prielaidas normaliai pataisos įstaigų veiklai, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją. Įstatymu ir poįstatyminiu teisės aktu nustatytas privalomumas atlikti tam tikrus veiksmus arba susilaikyti nuo jų garantuojamas įstatymu numatytomis bausmių vykdymo teisės prievartos priemonėmis – drausminėmis nuobaudomis. BVK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamos nuobaudos. BVK 142 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje numatytos drausminės nuobaudos skiriamos tam įgalioto pareigūno nutarimu arba įsakymu (BVK 143 str. 1 d.). Turinčio teisę skirti nuobaudas pareigūnų sąrašą ir jų įgaliojimus nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi, nuobauda gali būti skiriama tik nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, bei nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (BVK 143 str. 1 d., 2 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 205 punktas, 206 punktas nustato, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu, kurio forma patvirtinta šių Taisyklių 31 priede. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas teikė paaiškinimus Drausmės komisijos 2016 m. spalio 12 d. ir 2016 m. spalio 13 d. posėdžiuose (b.l. 95-96, 97-98), todėl pareiškėjo teisė žinoti, kokiu nusižengimu jis įtariamas bei teisė pasiaiškinti, iš esmės buvo nepažeista.
Nagrinėjamu atveju faktą, kad pareiškėjo visuminės kratos metu iš jo paimti daiktai, kurių nėra leidžiamų su savimi turėti daiktų sąraše - t.y. cukrus 307 g ir draudžiami tabako gaminiai: tabakas 30 g, 5 cigaretės, patvirtina 2016 m. spalio 7 d. kratos protokolas Nr. PSPR-5490 (b.l. 90), LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų D. V. ir T.B. 2016 m. spalio 7 d. tarnybiniai pranešimai (b.l. 93, 94). Pažymėtina, jog 2016 m. spalio 7d. Suimtojo (nuteistojo) kratos protokole Nr. PSPR-5490 (b.l. 90), kuriame konstatuota, jog iš pareiškėjo paimta 307 g cukraus, 30 g tabako ir 5 vnt. cigarečių, pareiškėjas yra pasirašęs, kad visi iš jo paimti daiktai į protokolą įrašyti, padarytų įrašų atitikimą patvirtina savo parašu. Taip pat 2016 m. spalio 7 d. Suimtojo (nuteistojo) kratos protokole Nr. PSPR- 5489 (b.l. 89) pareiškėjas yra pasirašęs, jog pretenzijų neturi. Pareiškėjo argumentas, jog jis kratos protokolą pasirašė būdamas įbaugintas, pareigūno sumuštas ir siekdamas išvengti papildomų neigiamų pasekmių, vertintinas kaip pareiškėjo siekimas išvengti drausminės nuobaudos paskyrimo. Teisme apklaustas liudytojas D.V. paaiškino, kad konflikto su pareiškėju kratos metu nebuvo. Pareiškėjas savo poziciją taip pat grindžia tuo, kad jo turimos saldiklio granulės yra cukrus nebuvo nustatyta specialistų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog cukrus yra visuotinai naudojama medžiaga, visiems yra žinomos jo savybės (išvaizda, spalva, skonis ir kt.), todėl teismo vertinimu kratą atliekantis LAVL pareigūnas pareiškėjo turimą cukrų galėjo identifikuoti organoleptiškai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėjo turimas cukraus maišelis buvo rastas indelyje su druska (b.l. 93). Taigi, darytina išvada, jog jis buvo slepiamas. Netikėti atsakovo pateiktų oficialių dokumentų, tarnybinių pranešimų, kratą atlikusio pareigūno paaiškinimais, parodymais, duotais teismo posėdyje, teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, jog LAVL pareigūnai būtų šališki pareiškėjo atžvilgiu ir siektų jį nubausti. Teismas, išanalizavęs administracinėje byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti visapusiškai pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas buvo pagrįstai nubaustas už teisės aktuose nustatytų imperatyvių draudimų tyčinį nevykdymą.
Tiek ginčijamas Nutarimas, tiek ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimas Nr. 2S-6127 (dalyje, kurioje konstatuotas ginčijamo Nutarimo teisėtumas) visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio principines nuostatas. Nutarime pažeidimo esmė atskleista tinkamai, pateikta išsami pareiškėjo veiksmų teisinė kvalifikacija. Pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta nepažeidžiant imperatyvių BVK nuostatų. Įvertinus pažeidimo pobūdį pareiškėjui pagrįstai buvo parinkta nuobaudos rūšis – papeikimas (ABTĮ 56 str.). Kalėjimų departamento sprendimo turinio analizė patvirtina, kad pareiškėjo skundas dėl Nutarimo buvo išnagrinėtas išsamiai. Buvo įvertintos visos rėžimo pažeidimo padarymo aplinkybės, taip pat ir nuobaudos atitikimas BVK nuostatoms, duotas išsamus atsakymas, nurodyta apskundimo tvarka.
Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad panaikinti Nutarimo ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 2S-6127 dalyje, kurioje konstatuotas ginčijamo Nutarimo teisėtumas, nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundo reikalavimai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti 2016 m. spalio 13 d. LAVL raštą Nr. 7-PR-790.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2016 m. spalio 11 d. skundu Nr. 69-PR-1398 (b.l. 102) kreipėsi į LAVL Direktorių prašydamas sudaryti sąlygas naudotis internetu. 2016 m. spalio 12 d. pareiškėjas pateikė prašymą LAVL Direktoriui Nr. 24-PR-1161 (b.l. 104), prašydamas sudaryti jam sąlygas susitikti asmeniniam pokalbiui su medicinos psichologe I. di M. arba A. B. Į minėtus pareiškėjo skundą ir prašymą buvo atsakyta LAVL 2016 m. spalio 13 d. raštu Nr. 7-PR-790 (toliau – ir Raštas) (b.l. 104).
Minėtame rašte atsakovas nurodė, kad nuteistieji asmeniniam pokalbiui su Psichologinės tarnybos darbuotojais nepriimami, tačiau registruojami konsultacijoms teisės aktų nustatyta tvarka. Medicinos psichologė I. di M. pagal einamas pareigas atlieka asmenybės tyrimą gydytojo psichiatro nurodymu ir nuteistuosius asmeniniams pokalbiams nepriima, o A.B. įstaigoje nedirba. Įvertinus ginčijamo Rašto dalies, kuria atsakyta į pareiškėjo 2016 m. spalio 12 d. prašymą, turinį matyti, kad atsakovas išsamiai nurodė konkrečias priežastis, dėl kurių pareiškėjui nesudaromos sąlygos asmeniniam pokalbiui su jo nurodytomis konkrečiomis psichologėmis, taip pat nurodomi aiškūs pareiškėjo prašymo netenkinimo motyvai, nurodyta tokio sprendimo apskundimo tvarka.
Skundžiamame Rašte taip pat buvo nurodyta, jog vadovaujantis galiojančiais bausmių vykdymą reglamentuojančiais teisės aktais bei siekiant užtikrinti įstaigos apsaugą, teisės bei režimo pažeidimų prevenciją ir atskleidimą, taip pat siekiant užkardyti galimus nuteistųjų neteisėtus grupinius veiksmus, įstaigoje nuteistiesiems naudotis interneto prieiga yra draudžiama. Taip pat nurodyta, kad palaikyti socialinius ryšius su artimaisiais pareiškėjas turi galimybę susirašinėdamas laiškais ar susiskambindamas telefonu, o gauti teisinę informaciją ar kitus duomenis – turi teisę kreiptis į būrio viršininką su konkrečiu prašymu. Taigi, skundžiamu raštu iš esmės buvo atsisakyta suteikti pareiškėjui internetinę prieigą.
Administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu šioje įstaigoje nebuvo įdiegta ribota interneto prieiga. Taigi, nagrinėjamu atveju teismas turi nustatyti, ar LAVL pagrįstai nesuteikė pareiškėjui galimybės naudotis interneto prieiga.
BVK 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. BVK 96 straipsnio 1 - 2 dalyse nustatyta teisė nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais, kurių techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. BVK, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės tiesiogiai nenumato nuteistųjų teisės naudotis internetu.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 8 punkte nustatyta, kad elektros prietaisai neturi turėti galimybių prisijungti prie interneto ir naršyti internete, taip pat neturi turėti kitų ryšio priemonių bei vaizdo ir garso įrašymo galimybių. Kompiuteriuose ir informacijos laikmenose neturi būti užkoduotų ir kitaip paslėptų ar laisvai neprieinamų duomenų, taip pat programinės įrangos, skirtos ištrintai ar kitaip paslėptai skaitmeninei informacijai atkurti, bei programinės įrangos, skirtos naikinti kompiuterio darbo istoriją.
Taigi, aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad nacionaliniais teisės aktais nuteistųjų interneto prieiga iš esmės nereglamentuojama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A17-788/2007 yra konstatavęs, kad BVK 96 straipsnyje numatyta teisė naudotis kompiuteriu pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles apima ir teisę naudotis internetine paslauga. Pastaroji teisė, lemianti ir tam tikras pareigas Pataisos įstaigų administracijoms (pavyzdžiui, sudaryti nuteistiesiems internetinės prieigos galimybes), Bausmių vykdymo kodekse nėra atskirai numatyta bei išskirta.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją. Remiantis BVK 11 straipsnio 1 dalimi, nuteistieji, be kita ko, turi teisę gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas; kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 7 punktą, su nuteistaisiais turi būti elgiamasi taip, kad būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba ir, kiek leidžia bausmės vykdymo trukmė, formuojamas atsakomybės jausmas bei skatinami tie požiūriai ir įgūdžiai, kurie geriausiai padėtų jiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis. Nuteistieji mokomi gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, po bausmės atlikimo jiems sudaromos sąlygos reintegruotis į visuomenę. Taigi, teismo vertinimu, pataisos įstaiga turi imtis priemonių, kad nuteistieji galėtų susipažinti su galiojančiais teisės aktais, valstybės institucijų kompetencija, turėtų galimybę mokytis ir pan.. Tarp minėtų priemonių yra ir asmens (nuteistojo) konstitucinės teisės ieškoti, gauti informaciją įgyvendinimas. Tačiau nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikrų nuteistojo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas ir pateisinamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. pvz., 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66). Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Jankovskis prieš Lietuvą pažymėjo, kad pareiškėjo teisės gauti informaciją apribojimo negalima laikyti būtinu demokratinėje visuomenėje, dėl ko pripažino, jog buvo pažeistas Konvencijos 10 straipsnis (žr. 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Jankovskis prieš Lietuvą, Nr. 21575/08). Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgė į tai, kad Europos tarybos ir kituose tarptautiniuose dokumentuose pripažįstama interneto nauda visuomenei ir jo svarba užtikrinant žmogaus teises. Interneto prieiga vis suvokiama kaip teisė <...> Lietuvos institucijos net nepasvarstė galimybės pareiškėjui suteikti ribotą arba kontroliuojamą prieigą tik prie šios konkrečios valstybės institucijos (Švietimo ir mokslo ministerijos) administruojamos interneto svetainės, kuri vargu ar galėjo suketi pavojų saugumui (žr. 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje J. prieš Lietuvą, Nr. 21575/08, 62 pastraipa). Taigi, atsižvelgiant į šią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, nuteistojo teisė ieškoti, gauti informaciją, tame tarpe ir internetu, turi būti suteikiama su tam tikromis išlygomis, jog ši informacija būtų gaunama per ribotas ar kontroliuojamas interneto prieigas iš tam tiktų nustatytų šaltinių, pavyzdžiui, valstybinių institucijų.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas LAVL nepagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui teisę naudotis ribota interneto prieiga, todėl 2016 m. spalio 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės rašto Nr. 7-PR-790 dalis, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui ribotą interneto prieigą panaikintina, kaip nepagrįsta (ABTĮ 88 str. 2 p., 91 str. 1 d. 1 p.). Dėl tų pačių argumentų naikintina ir Kalėjimų departamento 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 2S-6127 dalis, kuria konstatuotas LAVL veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui ribotos internetinės prieigos teisėtumas (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybėmis, kad jam buvo suvaržyta galimybė susirašinėti internetu, buvo kliudoma ieškoti, gauti informaciją internete, nebuvo sudaryta galimybė parūkyti, turėti „Nicorette“ purškalo, taip pat ir dėl netinkamo kratos atlikimo.
Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovas LAVL nepagrįstai nesuteikė pareiškėjui teisės į ribotą internetinę prieigą. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas konkrečiai nedetalizavo, kokios informacijos jis negalėjo gauti. Pareiškėjas nurodo, jog prašė LAVL administracijos sudaryti sąlygas prisijungti prie savo EPP paskyros atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. raštą Nr. 01-02-395 (b.l. 21). Tačiau pažymėtina, jog su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 23 d. rašte nurodytomis bylomis jis galėjo susipažinti dar iki patekimo į LAVL (būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime) ir iš LAVL esant grąžintam į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, kadangi LAVL pareiškėjas buvo laikomas neilgą laikotarpį (tik savaitę), kadangi, kaip nurodo pats pareiškėjas, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime yra sudarytos galimybės naudotis internetu. Kitų konkrečių bylų, apie kurias pareiškėjas, būdamas LAVL, negalėjo gauti informacijos, pareiškėjas nenurodė. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjui nebuvo užkirtas kelias teikti ir gauti dokumentus paprastu paštu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjui būtų uždrausta siųsti ir gauti dokumentus paminėtu būdu. Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius žalos atsiradimo fakto valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su galimybės parūkyti ir turėti „Nicorette purškalą nebuvimu.
Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (toliau - TKĮ) 19 straipsnio 1dalies 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose švietimo, socialinių paslaugų įstaigose, kuriose teikiamos socialinės priežiūros ir (ar) socialinės globos paslaugos vaikams, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Tos pačios dalies 3 punkte įtvirtintas aiškus draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. TKĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga juridinio asmens valdymo institucijoms užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 (neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d.) 14 punkte buvo nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojančios Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, 7 punkte taip pat nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 9 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.) nustatyta, laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama turėti tabako gaminių kamerų tipo patalpose, taip pat laisvės atėmimo vietų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.
Taigi, LAVL administracija turi pareigą užtikrinti, jog būtų laikomasi TKĮ nustatyto imperatyvaus draudimo rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) sveikatos priežiūros įstaigose taip pat užtikrinti, kad asmenys LAVL būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, taip pat, kad asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Atsakovo atstovas pateikė teismui įrodymus, kad LAVL direktoriaus 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl tabako gaminių vartojimo bei įsinešimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę draudimo“ nustatyta, kad asmenims draudžiama rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir jos teritorijoje; įsinešti bei turėti tabako gaminius ir elektronines cigaretes visose įstaigos teritorijose, kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas ir atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, nuteistieji; prekiauti tabako gaminiais ir elektroninėmis cigaretėmis įstaigos parduotuvėje (b.l. 101).
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad jam buvo nesudaryta galimybė turėti „Nicorette“ purškalą. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 10 d. LAVL Direktoriui pateikė prašymą Nr. 24-PR-114 (b.l. 108-110), kuriame be kita ko prašė išduoti iš jo paimtą „Nicorette“ purškalą. LAVL 2016 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 7-PR-816 informavo pareiškėją, kad „Nicorette“ purškalo informaciniame lapelyje nurodyta, kad jis priklauso pakaitinės nikotino terapijos vaistų grupei (b.l. 111). Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui minėtas medikamentas („Nicorette“) purškalas yra paskirtas gydytojo, LAVL administracija neturėjo pakankamo pagrindo suteikti galimybę pareiškėjui turėti nurodytą medikamentą.
Teismo nuomone, neteisėtų LAVL administracijos veiksmų, dėl pareiškėjui nesudarytos galimybės rūkyti, nenustatyta, kadangi draudimas rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) LAVL ir jos teritorijoje yra įtvirtintas teisės aktuose, o pateikti į bylą įrodymai patvirtina, jog LAVL administracija tinkamai užtikrina minėtą draudimą. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tabako gaminių (taip pat ir elektroninių cigarečių, kurių vartojimo sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose draudimas įtvirtintas TKĮ 19 straipsnio 1dalies 1 punkte) vartojimas ir jų turėjimo draudimas LAVL yra pagrįstas ir nepažeidžiantis pareiškėjo teisių.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su netinkamai atlikta krata ir nurodo, kad jam 2016 m. spalio 7 d. atvykus į LAVL, visuminės kratos metu jis buvo priverstas nusirengti nuogai, kratos metu dalyvavo kitas nuteistasis, be to, kratos metu pareiškėjas buvo sumuštas ir žeminamas pareigūno.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 152 punkte nustatyta, kad nuteistųjų krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Nuteistiesiems visuminė krata privalomai atliekama atvykus į laisvės atėmimo vietą, taip pat išvykus išjos (Instrukcijos 153.1 papunktis). Kratą atlieka tos pačios lyties pareigūnas kaip ir nuteistasis asmuo. Apieškodami nuteistojo kūną ir maisto produktus, kratą atliekantys pareigūnai privalo mūvėti pirštines. Visuminė asmens krata (išskyrus kratą, atliekamą uždarojoje zonoje, karceryje) atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, kuriuos nuteistiesiems turėti draudžiama. Draudžiamaisiais daiktais laikomi tokie daiktai, kurie nėra numatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytame „Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų“ sąraše. Po to nurodoma nuteistajam iš eilės nusiimti kepurę (skarelę), nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių baltinių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir iš vidaus. Nuteistajam nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Atliekantis kratą pareigūnas atsistoja nuteistajam už nugaros ir nuosekliai atlieka kratą iš viršaus į apačią. Nuteistojo kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad nuteistasis, kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą, kratą atliekantis pareigūnas nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančiojo kratą saugumas (Instrukcijos 154 punktas).
Taigi, Instrukcija numato, jog nuteistojo kūnas apčiupinėjamas per baltinius, tačiau taip pat minėtame teisės akte numatyta, jog prireikus kūnas gali būti apžiūrimas. Nagrinėjamu atveju buvo įtarimas, kad pas pareiškėją buvo uždrausti daiktai, todėl buvo pagrindas pareiškėjo kūną apžiūrėti, ko pasėkoje uždrausti daiktai buvo rasti (pareiškėjo glaudėse buvo rastos 5 cigaretės).
Kito nuteistojo dalyvavimą atliekant kratą bei smurto prieš pareiškėją naudojimą paneigia byloje esantys įrodymai: LAVL Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. liepos 20 d. pažyma Nr. 8-APS-1213 (b.l. 135), D.B. paaiškinimas (b.l. 136), teisme apklausto liudytojo D.V. parodymai.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų dėl netinkamo kratos atlikimo, pareigūno, atlikusio kratą smurto prieš pareiškėją. Nenustačius LAVL pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas reiškia reikalavimą įpareigoti LAVL sudaryti pareiškėjui būnant šioje įstaigoje sąlygas į internetinę prieigą, leisti naudotis ir įsigyti modemą, kuriuo galima būtų naudotis naudojimosi kompiuteriu metu be apribojimų ir kitokio teisių suvaržymo, teisę į riboto interneto prieigą, jei neturėtų asmeninio kompiuterio, sąlygas prisijungti prie savo EPP paskyros, kitu aktualiu laikotarpiu įstaigos sudarytomis priemonėmis, bendrauti su kitais asmenimis pagal Europos kalinimo taisyklių 34.1. punktą bei pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą sudaryti sąlygas parūkyti.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad šiuo metu pareiškėjo nuolatinė laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta yra Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas, o ne LAVL. Akivaizdžių duomenų apie tai, jog pareiškėjo sveikatos būklė yra tokia, jog jis nuolat būtų gydomas stacionare ir ateityje bus ar galėtų būti laikomas LAVL, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad paminėto pareiškėjo reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam jokių realių teisinių pasekmių. Šis pareiškėjo reikalavimas grindžiamas į ateitį nukreiptomis prielaidomis ir yra sąlyginis, todėl jo tenkinti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo reikalavimas dėl LAVL įpareigojimo sudaryti pareiškėjui būnant šioje įstaigoje sąlygas į internetinę prieigą, leisti naudotis ir įsigyti modemą, kuriuo galima būtų naudotis naudojimosi kompiuteriu metu be apribojimų ir kitokio teisių suvaržymo, teisę į riboto interneto prieigą, jei neturėtų asmeninio kompiuterio, sąlygas prisijungti prie savo EPP paskyros, kitu aktualiu laikotarpiu įstaigos sudarytomis priemonėmis, bendrauti su kitais asmenimis pagal Europos kalinimo taisyklių 34.1. punktą bei pagal Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą sudaryti sąlygas parūkyti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas reiškia prašymą remiantis ABTĮ 4 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 80 straipsniu, 113 straipsniu išspręsti klausimą dėl BVK 110 straipsnio 2 dalies 9 punkto, Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo ir teisėtumo bei Kalėjimų departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Tvarkos aprašo 8 punkto, Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto aprašo 16 punkto teisėtumo klausimą, ištiriant šių norminių administracinių aktų teisėtumą ir atitikties Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsniui, BVK 5 straipsnio 2 daliai, 96 straipsnio 1 daliai, 100 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijos 22 straipsnio 2 daliai, 25 straipsnio 2 daliai, 44 straipsniui, 21 straipsnio 2 daliai, 3 daliai bei Konvencijos 3 ir 8 straipsniui.
ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis nustato, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Pagal ABTĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktą vienintelė ir galutinė instancija byloms dėl norminių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo yra Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pažymėtina, jog klausimas dėl teismo kreipimosi su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis įstatymas ar kitas norminis aktas atitinka Konstituciją ar įstatymą gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės) dėl taikytino teisės akto atitikimo Konstitucijai ar įstatymui. Nagrinėjamu atveju teismui jokių pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo prašomų ištirti įstatymų ir Kalėjimų departamento direktoriaus priimtų norminių administracinių aktų atitikties Konstitucijai ir įstatymams nekilo, todėl teismas sprendžia jog nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ar Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (ABTĮ 56 str.).
Likusieji pareiškėjo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 str., 88 str. 1 p., 2 p.
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo patikslintą skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti 2016 m. spalio 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninės raštą Nr. 7-PR-790 dalyje, kuria atsisakyta suteikti pareiškėjui ribotą interneto prieigą.
Panaikinti 2016 m. lapkričio 22 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimą Nr. 2S-6127 dalyje, kuria konstatuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų, nesuteikiant pareiškėjui ribotos internetinės prieigos, teisėtumas.
Likusioje dalyje pareiškėjo V.K. (V.K.) patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rimantas Giedraitis
Algis Markevičius
Janina Vitunskienė