(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka užbaigusi nagrinėti administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)(po reorganizacijos Vilniaus pataisos namai), dėl neturtinės žalos atlyginimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodoma, kad nuo 2017 m. liepos mėn. iki lapkričio mėn. buvo pažeidžiama jo teisė į tinkamas suėmimo (kalinimo) sąlygas, dėl ko jis jautė tam tikrus nepatogumus, garbės ir orumo pažeminimą. Pareiškėjo nuomone, nežmoniškos kalinimo sąlygos pasireiškė tuo, kad nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas. Lukiškių TI-K kameros yra maždaug nuo 7,3 m2 iki 7,9 m2 ploto. Kamerose pareiškėjas kalėjo su kitu nuteistuoju. Didžiąją  dalį kameros užima baldai ir sanitarinis mazgas, iš viso 2,9 m2 kameros ploto. Lieka tik apie 5 m2 laisvo kameros ploto, kuriame galima judėti. Jį padalinus iš dviejų, kiekvienam asmeniui tekdavo apie 2,5 m2 laisvo ploto. Taip pat pareiškėjas laiko, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis yra atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m sienele nuo kameros ploto ir pakabinta užuolaida. Lukiškių TI-K administracijos pareigūnų žodžiu prašė pagerinti privatumo sąlygas sanitariniame mazge, bet jam atsakė, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumo užtikrinimui. Pareiškėjas mano, kad pakabinta užuolaida jam nesuteikia tokio jausmo kaip tikrame sanitariniame mazge, todėl su tokia Lukiškių TI-K administracijos pozicija nesutinka. Teigia, kad užėjus į kamerą prižiūrėtojui, APS darbuotojams, ar kitiems žmonėms jis raudonavo, nes sanitariniame mazge pakabinta užuolaida pilnai neužsitraukia, atsiremia į kojas, labai trukdosi, lieka tarpas per kurį, pasak pareiškėjo, jis buvo visiems matomas. Pareiškėjas nurodo nacionalinį ir tarptautinį teisinį reguliavimą, numatantį nežmoniško ir kankinamo elgesio draudimą, taip pat pateikia nuorodas į teismų praktiką, jo manymu, panašaus pobūdžio bylose. Taip pat teigia, kad kameroje langas turi būti švarus, pakankamai didelis ir laisvai praleisti šviesą. Turi būti atskira sanitarinio mazgo ventiliacija. Temperatūra negali būti žemesnė už 18 laipsnių. Turi būti švarus sanitarinis mazgas, kuriame galima užsirakinti (taip pat ir izoliatoriuose). Ant sienų negali būti pelėsio. Negali būti kamerose žiurkių, tarakonų.

Teisme 2019 m. kovo 7 d. gautas pareiškėjo paaiškinamasis raštas dėl atsakovo pateikto atsiliepimo. Jame pareiškėjas nurodė, kad patikrinimai buvo padaryti jam nesant Lukiškių TI-K. Tik vienas patikrinimo aktas surašytas 2017 m. rugpjūčio 2 d. Taip pat nurodo, kad atsakovas pateikia neaktualių ginčui dokumentų. Pabrėžia, kad jo neturtinės žalos atlyginimas kilo pažeidžiant jo, kaip kalinamojo, teises, saugomas pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvenciją. Taip pat papildomai nurodė, kad visose kamerose sanitarinis mazgas yra be durų, todėl jaučiasi lyg gyventų sanitariniame mazge dėl sklindančio itin stipraus nemalonaus kvapo.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 12–16) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 13 d. iki lapkričio 22 d. skirtingose kamerose. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose pilnai atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Lukiškių TI-K pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaudamiesi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti, priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų, yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2). Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio, priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m2), tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m aukščio.  Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Šiuo atveju nėra įrodytos būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

 Teismo posėdžio 2019 m. balandžio 9 d. metu pareiškėjas papildomai paaiškino, kad kamerose trūksta vietos, nes kai atnešdavo pavalgyti, reikėdavo laukti, kol pavalgys kiti, ir tik tada galima būdavo sėsti prie stalo valgyti. Taip pat nurodė, kad kamerose duodami čiužiniai suplyšę, patalynė suplyšusi, trūko oro, ant langų buvo įrengtos grotos, per kurias buvo sunku atidaryti langą, ventiliacija beveik neveikė. Kamerose buvo pelėsio, sienos purvinos, apipaišytos. Atvykus į Lukiškių TI-K, jis buvo apgyvendintas karantino kameroje, joje nebuvo lango, tik plėvelė, toje kameroje buvo labai šalta. Kamerose nebuvo skuduro, kibiro, o priemonių reikėjo prašyti Lukiškių TI-K administracijos. Kamerose sanitarinis mazgas suskilinėjęs, užuolaidos peršviečiamos dėlto, kad jos suplyšę. Paaiškino, kad jam 2016 m. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), po jos gydytojai rekomendavo penkis metus nieko sunkaus nekilnoti, dvejus metus nedirbti. Lukiškių TI-K jis nedirbo, bet jam reikėjo nešti savo patalynę, čiužinį, lipti į lovos antrą aukštą. Dėl skundų Lukiškių TI-K pareiškėjas pirmiausia teigė, kad teikė skundus žodžiu, vėliau nurodė, kad skundų neteikė, nes bausmę atlieka pirmą kartą, įstatymų nežinojo, su įstatymais jo niekas nesupažindino.

Skundas netenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, patirtos dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo skunde nurodytais aspektais (iš esmės privatumo užtikrinimo sanitariniame mazge, vienam asmeniui tenkančio ploto neužtikrinimo, bendra kamerų higienos būklė) atlyginimo.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad žalą patyrė nuo 2017 m. liepos iki lapkričio mėn., atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime patvirtino, jog pareiškėjas Lukiškėse kalėjo nuo 2017 m. liepos 13 d. iki lapkričio 22 imtinai.  Lukiškių TI-K teismui pateikė suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelę (b. l. 18).

Bendrai kalbant apie tinkamų kalinimo sąlygų užtikrinimą pažymėtina, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą) nurodytu laikotarpiu laikant nuteistąjį šioje įstaigoje, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus ar neveikimą, nes teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.246 str. 3 d.). Tuo tarpu neteisėta veika pripažįstama tuomet, kai neįvykdoma įstatymuose nustatyta pareiga (neteisėtas neveikimas) arba atliekami veiksmai, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose (dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas), atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (detalizavus, jo manymu, netinkamas kalinimo sąlygas), institucijai, kurioje pareiškėjas buvo laikomas, tenka pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu. Įrodinėjimo naštos palengvinimas pareiškėjui nereiškia, kad atsakovui gali būti perkeliama pareiškėjo pareiga apibrėžti skundo faktinį pagrindą, nurodant konkrečias, aiškiai, detalias kalinimo sąlygas, apibūdinti konkrečią dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų patirtą žalą. Taip pat pareiškėjas privalo bent nurodyti esamus konkrečius reikšmingus įrodymus, jų buvimo vietą (tuo atveju, jei yra apsunkinta galimybė juos gauti, pateikti). Pareiškėjus įvykdžius šiuos reikalavimus, įrodinėjimo našta perkeliama atsakovo pusei paneigti skunde nurodomus konkrečius faktus. Pareiškėjui aiškiai ir konkrečiai nedetalizavus kalinimo sąlygų, o tik hipotetiškai, teoriškai svarstant, pateikiant bendro pobūdžio teiginius apie neva jo manymu netinkamas kalinimo sąlygas, nėra galimybės priešingai pusei pateikti konkrečius atsikirtimus į pareikštus skundo reikalavimus ar paneigti nekonkrečius pasvarstymus. 

Taip pat šio pobūdžio bylose svarbu turėti omenyje, kad pareiškėjas įprastai yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Laisvės apribojimo sukeliamos neigiamos pasekmės sudaro būtinąjį bausmės elementą, tačiau turi būti užtikrinama, kad asmuo laisvės atėmimo vietoje nepatirtų didesnių ribojimų nei tie, kurie būtini ir būdingi laisvės atėmimo bausmės įgyvendinimui. Taip pat taikomos poveikio, drausminimo, konkretaus režimo sąlygotos priemonės, įpareigojimai turi būti proporcingi siekiamiems tikslams, nediskriminuojantys. Toliau pasisakytina dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų 2017 m. liepos 13 d. - lapkričio 22 d. imtinai laikotarpiui Lukiškių TI-K atskirų aspektų (ne)pagrįstumo.

Dėl minimalaus ploto užtikrinimo

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 (akto redakcija galiojanti nuo 2011 m. vasario 1 d.) „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3 papunktyje, nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m2. EŽTT yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 m2 gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje M. prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal nacionalinės teisės reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kameros plotas būtų mažesnis nei 3,6 m2. Pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą pagal Konvencijos reikalavimus būtų neužtikrinta, jeigu vienam asmeniui tenkantis kamerų plotas būtų mažesnis nei 3 m2, neįskaitant sanitarinio mazgo užimamo ploto. Remiantis Lukiškių TI-K duomenimis, sanitarinio mazgo užimamas plotas yra 0,56 m2 (b. l. 14), tačiau pažymoje nurodomas 0,7 m2 plotas, kuris, kaip palankesnis pareiškėjui, ir taikytinas išskaičiuojant sanitarinio mazgo plotą iš bendro kameros ploto (b. l. 20). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K imtinai (su pertraukomis kai vyko į Alytaus apskrities areštinę): buvo laikomas šiose kamerose: 7,38 m2 ploto kameroje Nr. 106 (1 asmuo),  7,94 m2 ploto kameroje Nr. 158 (1–2 asmuo), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 146 (1–2 asmuo), 6,94 m2 ploto kameroje Nr. 379 (1 asmuo), 7,65 m2 ploto kameroje Nr. 327 (1–2 asmuo), 7,78 m2 ploto kameroje Nr. 289 (2 asmenys), 7,45 m2 ploto kameroje Nr. 111 (2 asmenys), 7,94 m2 ploto kameroje Nr. 177 (2 asmenys), 2017 m. lapkričio 22 d. išvyko į Kauno tardymo izoliatorių.

Vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, darytina išvada, kad ginčui aktualiu laikotarpiu asmeniškai pareiškėjui tekęs kameros plotas (atsižvelgiant į kamerose kartu su pareiškėju buvusių asmenų skaičių), atskaičius sanitarinio mazgo užimamą plotą, svyravo nuo 3,3 m2 iki 6,95 m2 (mažiausia riba), neatskaičius sanitarinio mazgo užimamo patalpos ploto – nuo 3,7 m2 iki 7,65 m2. Taigi, pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nei Konvencijos 3 straipsnio, nei nacionalinės teisės aktų nuostatų dėl vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto. Tai, kad pareiškėjui kamerų, kuriose jis buvo, plotas subjektyviai atrodė per mažas ir nepakankamas, nesudaro pagrindo konstatuoti pažeidimo (neteisėtų valstybės veiksmų) dėl jo laikymo sąlygų Lukiškių TI-K šiuo aspektu, įvertinus aukščiau nurodytus faktinius duomenis, asmeniui tenkančio kameros ploto apskaičiavimo taisykles, teismų, įskaitant ir tarptautinių, praktiką analogiško pobūdžio bylose.

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nebuvo užtikrintas jo privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, kadangi jis nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne aukštesne nei 1,5 m sienele ir užuolaida. Lukiškių TI-K administracijos pareigūnų žodžiu prašė pagerinti privatumo sąlygas, bet jam atsakė, kad užuolaida yra pakankama apsauga privatumo užtikrinimui ir jiems nesvarbu, kad pareiškėjas mano, kad užuolaida jam nesuteikia tokio jausmo kaip tikrame tualete. Užėjus prižiūrėtojui, APS darbuotojams, ar kitiems žmonėms jam teko raudonuoti, nes užuolaida pilnai neužsitraukia, atsiremia į kojas, labai trukdosi, lieka tarpas per kurį, pasak pareiškėjo, jis buvo visiems matomas. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad sanitarinį mazgą nuo kameros ploto atskiriančios užuolaidos persišviečia, nes yra suplyšę. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), kurios laikytinos specialiomis nuostatomis vertinant tardymo izoliatorių įrengimą, 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas. Iš Lukiškių TI-K ūkio  skyriaus pranešimo dėl pareiškėjo skundo matyti, kad kamerose esantys sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios patalpos yra atitverti 1,5 tvorele ir pakabinta užuolaida, to neneigia ir pareiškėjas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo bendros kameros erdvės yra atskirtas ne tik mūrine sienele, bet ir durimis ar užuolaidomis, paprastai laikomas įrengtu tinkamai, todėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas, naudojantis taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, nėra konstatuojamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-509-822/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-512-822/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-379-822/2017 ir kt.). Darytina išvada, kad sanitariniuose mazguose pakabinant užlaidas pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Duomenų, kad pakabintos užuolaidos būtų netinkamos naudoti, t. y. per siauros ar sudraskytos ar kitaip defektų turinčios, byloje nėra. Iš pateiktų tipinių nuotraukų, visuomenės sveikatos centro specialistų patikrinimų matyti, kad tokių pažeidimų nėra niekad fiksuota. Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad nuotraukose fiksuotos tokios pačios užuolaidos, kokios būdavo ir jo kamerose. Užuolaidos 2017 metais jau buvo pakabintos visuose Lukiškių TI-K kamerose esančiuose sanitariniuose mazguose, todėl nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais dėl jų pakabinimo (buvimo) ir tinkamumo naudoti pagal paskirtį. Teismas netiki pareiškėjo teiginiais, kad jo nurodytose kamerose užuolaidos nebuvo pakabintos tinkamai, kadangi pats pareiškėjas savo paaiškinimuose nuo pirminio skundo nebuvo nuoseklus: keitė savo paaiškinimus, pradžioje teigdamas, jog kamerose pakabintos užuolaidos remiasi į kojas, lieka tarpas, vėlesniuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad sanitariniame mazge nebuvo durų, o teismo posėdžio metu teigė, kad kamerose pakabintos užuolaidos yra suplyšę ir todėl permatomos. Teismas remiasi tik patikimais ir nuosekliais šalies paaiškinimais kaip įrodymų šaltiniu, todėl pačiam pareiškėjui pateikiant prieštaringus faktinius duomenis, kurie neatitinka vienareikšmių atsakovo pateiktų duomenų, nėra pagrindo konstatuoti pažeidimo dėl sanitarinio mazgo užuolaidų, pakankamai užtikrinančių privatumą naudojantis sanitariniu mazgu, būklės ar nepakankamumo.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose beveik neveikė sanitarinio mazgo ventiliacija. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per atidarytus langus, kaip tai numato Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punktas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus Pranešime taip pat pažymėta, kad kameros vėdinamos per langus. Kamerų langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K yra veikianti laisvės atėmimo įstaiga, o nuo 2015 m. lapkričio 1 d. galiojanti Lietuvos higienos norma 134:2015 nenustato reikalavimo sanitarinio mazgo patalpoje įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, nes tai susiję su pastato ir (ar) patalpų rekonstrukcijos darbais, todėl šiuo atžvilgiu nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą.

Dėl bendros kamerų būklės

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose beveik neveikė ventiliacija. Taip pat teigia, kad kameroje langas turi būti švarus, pakankamai didelis ir laisvai praleisti šviesą, temperatūra negali būti žemesnė už 18 laipsnių, turi būti švarus sanitarinis mazgas, kuriame galima užsirakinti (taip pat ir izoliatoriuose), negali būti kamerose žiurkių, tarakonų, o ant sienų pelėsio. Posėdžio metu teigė, kad čiužiniai suplyšę, patalynė suplyšusi, o kameroje trūko oro, ant langų buvo įrengtos grotos, per kurias buvo sunku atidaryti langą, ventiliacija beveik neveikė, kamerose buvo pelėsio, sienos purvinos, apipaišytos. Taip pat nurodė, kad, atvykus į Lukiškių TI-K, jis buvo apgyvendintas karantino kameroje, joje nebuvo lango, tik plėvelė, toje kameroje buvo labai šalta. Kamerose nebuvo skuduro, kibiro, priemonių reikėjo prašyti Lukiškių TI-K administracijos. Pažymėtina, kad skundo patikslinimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti tikslinamas, tačiau tai turi būti daroma pirmiausia raštu ir nustatytu terminu. Dėl to pareiškėjo argumentai dėl karantino patalpos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi raštu nebuvo apie šią patalpą netgi užsiminta nei pirminiame skunde, nei rašytiniuose paaiškinimuose, atsakovas dėl šių argumentų neturėjo galimybės atsikirsti. Pareiškėjui neužkertamas kelias dėl galimai netinkamų karantino patalpų kreiptis į teismą atskira tvarka. Kitos pareiškėjo papildomai raštu nurodytos ir žodžiu patikslintos aplinkybės apie bendrą kamerų sanitarinę būklę, įrengimą sudaro šios bylos nagrinėjimo dalyką, atsakovas yra pateikęs atsikirtimus į šiuos pareiškėjo argumentus ir turimus rašytinius įrodymus. Dėl jų pasisakytina žemiau, įvertinus tai, kad pareiškėjas patvirtino nė kartu raštu skundų ar prašymų kalėjimo administracijai ar kitoms institucijoms neteikęs.

Atsakovės atstovas nesutinka su pareiškėjo nusiskundimais, atsiliepime nurodo, kad už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys jose esantys nuteistieji bei suimtieji, o reikalingas inventorius (t. y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką yra išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą ir profilaktinius patikrinimus.

Higienos normoje HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Atsakovo atstovas nurodo, kad oro temperatūra ir apšvietimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose palaikoma optimali temperatūra. Pabrėžia, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Taip pat pažymi, kad vieną kartą per savaitę suimtiesiems ir nuteistiesiems patalynė bei apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pagalvės, drabužiai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gyvenamosioms kameroms gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji palikti ūkio darbams atlikti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), jeigu to pageidauja. HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Vadovaujantis Aprašo 1 priedu, laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodama 1 antklodė, 1 čiužinys, 1 pagalvė, 2 patalynės komplektai, 2 rankšluosčiai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 28 d.) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. TIVTT 108 punkte nustatyta, kad tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami sergantys suimtieji, priemonės. TIVTT 109 punkte nustatyta, kad suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB ,,Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Sutartis tęsiama ir nuo 2016 m. gruodžio 21 d. Iš Lukiškių TI-K pateiktų nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktų matyti, kad yra atliekamas nuolatinis nariautakojų ir graužikų stebėjimas, pažeidimų nenustatyta (pvz. b. l. 24, 59, 67, 73). Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes apie tai, kad visose kamerose neturi būti tarakonų, žiurkių, teismas vertina kaip abstrakčius, stokojančius konkretumo, todėl kaip neįrodytus.

HN 134:2015 37 punktas numato reikalavimą, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Iš Lukiškių TI-K pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad patikrinimo metu kamerose valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) buvo (žr. 27, 31, 35, 66–68). Pareiškėjas neneigia iš esmės, kad valymo įrenginiai buvo išduodami, tačiau nurodo, kad kartais reikėdavo laukti kelias dienas.

HN 134:2015 12 punkto reikalavimus laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingai įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Iš Lukiškių TI-K pateiktų patikrinimo aktų matyti, kad kamerose Nr. 106, Nr. 327 grindų paviršiai lygūs, unitazai nesulūžę, kamerose čiaupai, baldai nesulūžę, techniškai tvarkingi (žr. 31).

Lukiškių TI-K pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo aktus. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu kalėjo šiose kamerose: Nr. 106, Nr. 111, Nr. 177, Nr. 146, Nr. 158, Nr. 289, Nr. 327, Nr. 379, Kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, ginčo laikotarpiu ir artimu jam laikotarpiu, t. y. kamerose Nr. 106, Nr. 111, Nr. 327, Nr. 379 patikrinimo metu higienos normų reikalavimų pažeidimų nenustatyta (žr. patikrinimo aktus, b. l. 23–25, 85–86, 72–74, 82–84, 59–62). Apie kitų kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiškėjas, Lukiškių TI-K patikrinimų aktų nepateikė. Iš Lukiškių TI-K pateiktų patikrinimo aktų kamerose, kuriose pareiškėjas nekalėjo nustatyta, kad jose buvo pelėsio, kameros buvo nušlifuotos ir naujai užglaistytos (pvz. 25, 27,  69, 74).  Buvo nešvarūs stiklų langai, langai operatyviai išvalyti (pvz. 27, 49, 55). Atsiliepime nurodoma, kad remontas atliekamas pagal sudarytą planą, gavus lėšų iš valstybės biudžeto. Taigi byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Lukiškių TI-K stengiasi palaikyti švarią ir tinkamą gyventi kamerų būklę. Teismas pažymi, kad pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad dėl blogų kalinimo sąlygų nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją. Posėdžio metu taip pat teigė, kad skundų Lukiškių TI-K neteikė dėlto, kad nežinojo įstatymų, bausmę atlieka pirmą kartą, taip pat teigė, kad skundėsi žodžiu, nenurodydamas nei kokiam pareigūnui, nei kada, nei dėl ko konkrečiai. Be to teismas pažymi, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius pagal pateiktus suimtųjų ir nuteistųjų skundus periodiškai atlieka operatyvią valstybinės sveikatos saugos kontrolę, kurios metu yra patikrinama, ar kameros atitinka higienos normas, operatyviai šalina nustatytus higienos normų trūkumus. Kitos valstybės institucijos savo kompetencijos ribose taip pat reaguoja į nuteistųjų asmenų prašymus ar skundus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad Lukiškių TI-K administracija šiuo aspektu neužtikrinimo pareiškėjo, kaip nuteistojo, teisių į tinkamas kalinimo sąlygas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015). Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjui ar kitiems asmenims ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K kamerose Nr. 177, 146, 158 ir 289, atsakovės atstovas ir negali pateikti duomenų, paneigiančių visas pareiškėjo nurodytas aplinkybes. Be to, Lukiškių TI-K nežinodama apie pareiškėjo patiriamus nepatogumus, negalėjo jų ir pašalinti. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo konstatuoti valstybės neteisėtų veiksmų neužtikrinus bendrosios kamerų sanitarinės būklės ir įrengimo tinkamumo.

Dėl kitų pareiškėjo argumentų

Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad jam 2016 m. buvo atlikta (duomenys neskelbtini), po jos gydytojai rekomendavo penkis metus nieko sunkaus nekilnoti, du metus nedirbti. Lukiškių TI-K nedirbo, bet jam reikėjo nešti savo patalynę, čiužinį, lipti į lovos antrą aukštą. Iš byloje esančių, pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų matyti, kad 2016 m. jam buvo atlikta (duomenys neskelbtini), tačiau iš ligoninės (duomenys neskelbtini) jis buvo išleistas sveikas, jokių gydytojų rekomendacijų jam nebuvo numatyta. Todėl šie pareiškėjo teiginiai, neatitinkantys tikrovės ir medicininių dokumentų, nepasitvirtino.

Dėl to, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, nekonstatavus neteisėtų atsakovo veiksmų, nekyla ir valstybės civilinė atsakomybė, nes, kaip minėta, būtinas visų trijų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų nustatymas (egzistavimas) siekiant priteisti asmeniui žalos atlyginimą. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip neįrodytas.

Atsižvelgus į Juridinių asmenų registro duomenis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namus ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas, atsakovo atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, nustojęs po reorganizacijos veikti kaip savarankiškas juridinis asmuo, keistinas kitu valstybės atstovu Vilniaus pataisos namais, prie kurių reorganizacijos metu prijungtas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (ABTĮ 47, 54 str.). Išaiškintina, kad pasikeitusiam atstovui ir/ar teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo dalyvavimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, vietoj kurio dalyvauja teisių perėmėjas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

n u s p r e n d ž i a:

atmesti pareiškėjo E. K. skundą.

Pakeisti byloje atsakovo Lietuvos Respublikos atstovą į Vilniaus pataisos namus (juridinio asmens kodas 188721271).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

  Teisėja                                                                                                               Jovita Einikienė