Pranešėja R.Bartašienė Nuorašas
Teisėjas V.Butvilas Civilinė byla Nr.2A-100-357/ 2009 m.
Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6;121.18;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. vasario 17 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,
kolegijos teisėjų: Birutės Simonaitienės, Petro Povilaičio,
sekretoriaujant Romutei Lengvenienei,
dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atstovaujančiai prokurorei Ritai Dabužinskienei,
atsakovo Šiaulių apskrities viršininko administracijos atstovui Nerijui Jokšai,
atsakovei I. A. , jos atstovui advokatui Anatolijui Šichovcov,
atsakovei K. Ž. , jos atstovui advokatui Algirdui Zakrasui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių I. A. ir K. Ž. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Šiaulių apskrities viršininko administracijai, L. S. G., K. Ž. , I. A. , dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pažymų, teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutarčių, išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Šiaulių apskrities viršininko sprendimų, testamento dalyje ir paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo dalyje pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras siekdamas apginti viešąjį interesą pareiškė ieškinį Radviliškio rajono apylinkės teisme prašydamas:
1. Pripažinti negaliojančia 2000-06-13 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-542.
2. Pripažinti negaliojančia 2000-06-22 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr. 1-5577, pasirašytą L. S. G. ir K. Ž. .
3. Pripažinti negaliojančia 2000-06-22 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-552.
4. Pripažinti negaliojančia 2000-07-26 Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 71-4230.
5. Pripažinti negaliojančiu 2001-10-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei K. Ž. Nr. 71-12156-13033 dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
6. Taikyti restituciją, t.y. grąžinti šalis į pradinę padėtį - įpareigoti K. Ž. grąžinti valstybės nuosavybėn 1,7800 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o Šiaulių apskrities viršininko administraciją paimti žemės sklypą į laisvos žemės fondą.
7. Pripažinti negaliojančia 2000-06-22 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr. 1-5578, pasirašytą L. S. G. ir A. S. .
8. Pripažinti negaliojančia 2000-06-22 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-551.
9.Pripažinti negaliojančia 2000-07-26 Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 71-4229.
10. Pripažinti negaliojančiu 2003-02-10 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. S. Nr. 71-13856-14733 dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
11. Pripažinti negaliojančiu 2003-01-21 A. S. testamentą, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, reg. Nr. 1-353, dalyje dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), palikimo.
12. Pripažinti negaliojančiu 2005-11-10 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Daivos Verpetinskienės, reg. Nr. 22045, dalyje dėl I. A. paveldėjimo 0,9500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 0,6300 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).
13. Taikyti restituciją, t.y. grąžinti šalis į pradinę padėtį - įpareigoti I. A. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,9500 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir 0,6300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o Šiaulių apskrities viršininko administraciją paimti žemės sklypus į laisvos žemės fondą.
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino negaliojančia 2000-06-13 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-542.
Pripažino negaliojančia 2000-06-22 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr. 1-5577, pasirašytą L. S. G. ir K. Ž. .
Pripažino negaliojančia 2000-06-22 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-552.
Pripažino negaliojančia 2000-07-26 Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 71-4230.
Pripažino negaliojančiu 2001-10-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei K. Ž. Nr. 71-12156-13033 dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,78 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o Šiaulių apskrities viršininko administraciją paimti žemės sklypą į laisvos žemės fondą.
Taikė restituciją, t.y. grąžino šalis į pradinę padėtį - įpareigojo K. Ž. grąžinti valstybės nuosavybėn 1,7800 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o Šiaulių apskrities viršininko administraciją paimti žemės sklypą į laisvos žemės fondą.
Pripažino negaliojančia 2000-06-22 teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto perleidimo sutartį, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr. 1-5578, pasirašytą L. S. G. ir A. S. .
Pripažino negaliojančia 2000-06-22 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažymą dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr. 6-551.
Pripažino negaliojančia 2000-07-26 Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 71-4229.
Pripažino negaliojančiu 2003-02-10 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. S. Nr. 71-13856-14733 dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,58 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
Pripažino negaliojančiu 2003-01-21 A. S. testamentą, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, reg. Nr. 1-353, dalyje dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), palikimo.
Pripažino negaliojančiu 2005-11-10 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą, patvirtintą Radviliškio rajono notarų biuro notarės Daivos Verpetinskienės, reg. Nr. 22045, dalyje dėl I. A. paveldėjimo 0,9500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 0,6300 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).
Taikė restituciją, t.y. grąžino šalis į pradinę padėtį - įpareigojo I. A. grąžinti valstybės nuosavybėn 0,9500 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), ir 0,6300 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), o Šiaulių apskrities viršininko administraciją paimti žemės sklypus į laisvos žemės fondą.
Priteisė iš kiekvienos iš atsakovių atskirai L. S. G. , ir K. Ž. , po 31,25 Lt (trisdešimt vieną litą 25 ct) žyminio mokesčio ir 30,70 Lt (trisdešimt litų 70 ct) pašto išlaidų valstybei.
Sprendime teismas nurodė, kad Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius L. S. G. pagal Šiaulių apskrities Radviliškio miesto bendrų ganyklų padalinimo planą, patvirtintą 1931 m., skl. Nr. 88, išdavė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-542, kurioje tvirtinama, kad pagal pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus L. S. G. turi nuosavybės teisę į 4,07 ha ploto žemės sklypą (b.l. 12-13). 2000-06-22 sutartimi, patvirtinta Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr. 1-5577, L. S. G. teisę į 2,07 ha ploto žemės sklypo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą neatlygintinai perleido K. Ž. (b.l. 14). ). 2001-10-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 71-12156-13033 K. Ž. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią P. M. ir E. M. nekilnojamojo turto dalį - 2,07 ha ploto žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,78 ploto ha žemės sklypą (vertė 2124 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 17). ). 2000-06-22 sutartimi, patvirtinta Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr. 1-5578, L. S. G. teisę į 2,0 ha ploto žemės sklypo išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą neatlygintinai perleido A. S. (b.l. 20). 2003-02-10 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 71-13856-14733 A. S. atkurtos nuosavybės teises į jam tenkančią P. M. ir E. M. nekilnojamojo turto dalį - 2,0 ha ploto žemės sklypą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,58 ha ploto žemės sklypą (vertė 2052 Lt), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke padarytas įrašas tik apie nuosavybės teisių į 0,9500 ha ploto žemės sklypą, perėjimą I. A. . Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad atsakovams K. Ž. ir A. S. nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę, (duomenys neskelbtini) atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr. VIII-359 redakcija) 2 ir 10 straipsnius. Teismas nurodė, kad atsakovė L. S. G. nepriklausė nei vienai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų kategorijai. Tai patvirtina atsakovės L. S. G. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad atsakovės tėvas yra I. M. , o motina P. M. . Išduota pažyma dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.6-542 pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį. Todėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-13 pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-542 yra neteisėta ir pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms.
Teismas konstatavo, kad K. Ž. ir A. S. negali naudotis didesnėmis teisėmis nei pati teisės perleidėja L. S. G. . Sandorių, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms, pagrindu buvo priimti administraciniai aktai – 2000-06-22 pažyma, 2001-10-16 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 71-12156-13033, 2000-06-22 pažyma, 2000-07-26 išvada, 2003-02-10 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas Nr. 71-13856-14733, kurie taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pripažintini negaliojančiais. Teismas nurodė, pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, turi būti panaikintos ir atsiradusios pasekmės, todėl 2003-01-21 A. S. testamentas, patvirtintas Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, reg. Nr. 1-353, dalyje dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), palikimo ir 2005-11-21 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas dėl I. A. paveldėjimo 0,9500 ha ir 0,6300 ha ploto žemės sklypo pripažintini negaliojančiais pagal LR CK 1.80 str., t.y. sandoriams prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms. Taikytina restitucija, t.y. šalys grąžintinos į pradinę padėtį - 1,7800 ha ploto žemės sklypas grąžintinas valstybės nuosavybėn. Teismas konstatavo, jog ta aplinkybė, kad valstybinė institucija grąžino žemę, kurios neturėjo teisės perduoti, nesudaro pagrindo tokio asmens laikyti sąžiningu įgijėju vien dėl to, kad jis žemę gavo iš valstybinės institucijos. Atsakovė I. A. įgijo nuosavybės teises į žemės sklypus neatlygintinai - paveldėjo, tai patvirtina 2005-11-10 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, dėl paminėtų aplinkybių iš atsakovės I. A. išreikalautini žemės sklypai: t.y. 0,9500 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) ir 0,6300 ha ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini).
Apeliaciniu skundu atsakovė I. A. prašo panaikinti 2008 m. lapkričio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1.Tėvas, iš kurio paveldėjo minėtus žemės sklypus, buvo sąžiningas įgijėjas. 2000-07-18 LR CK patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.VIII-1864 9 str.1 d. nustatyta, kad sandorio negaliojimui taikomos tos įstatymo normos, kurios galiojo jį sudarant. Taikytinos 1964 m. LR CK įstatymo normoms, kurio 47 str. numato, kad sandoris, neatitinkantis įstatymo reikalavimų, negalioja, kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti, atlyginti vertę pinigais.
2. Sandoriu laikytini ir atsakovės L.S. G. veiksmai, o pagrindinis sandoris – tai 2000-06-13 Radviliškio r.žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.6-542 apie tai, kad L. S. G. turi nuosavybės teisę į 4,07 ha žemės. Įgijusi teisę į žemę L.S. G. galėjo pilnai disponuoti minėtu žemės sklypu. Žemę L.S. G. perleido tėvui, kuris buvo sąžiningu įgijėju. Kadangi atsakovė L.S. G. negali grąžinti Valstybei tai, ką gavo pagal sandorį natūra, ji privalo, remiantis LR CK 47 str., atlyginti vertę pinigais.
Atsakovė K. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2008 m. lapkričio 11 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą ir ieškinį atmesti.
Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Su Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu nesutinka, nes sandoris tarp jos ir L.S. G. pagal tuo metu galiojusio civilinio kodekso 47 str. nebuvo pripažintas negaliojančiu, todėl jis yra galiojantis. Kadangi sandoris tuo metu buvo galiojantis, byloje ieškovas yra ne L.S. G. , todėl apeliantė neprivalo antrajai šaliai grąžinti žemę. 2000-06-13 Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-13 pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.6-542 yra neteisėta ir pripažinta negaliojančia, kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo motoms. Tačiau ši pažyma nėra sandoris tarp apeliantės ir Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus, o yra sandoris tarp atsakovės L.S. G. ir Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus.
2. Nurodo, kad pirko žemės sklypą iš atsakovės L.S. G. , nors to nėra nurodyta sutartyje. L.S. G. nenuteista už šią nusikalstamą veiką, todėl negalint grąžinti to, ką yra gavusi natūra, turi atlyginti vertę pinigais. Už padarytą žalą valstybei turėtų atlyginti L.S. G. , kaip numatyta 1964 m. civilinio kodekso 2d., t.y. atlyginti žemės vertę pinigais. 2008-11-11 teisme nebuvo svarstytas ir spręstas 1964 m. civiliniame kodekso 85 str. numatytas senaties termino taikymas.
Atsiliepime į apeliacinius skundus Šiaulių apskrities viršininko administracija prašo apeliacinius skundus atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimuose į apeliacinius skundus Šiaulių apygardos prokuratūra prašo I. A. ir K. Ž. apeliacinius skundus atmesti, o Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą.
I. A. ir K. Ž. apeliaciniai skundai atmestini.
Apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Bylos dokumentais nustatyta, kad ginčijami šie Šiaulių apskrities viršininko administracijos aktai ir šalių sudaryti sandoriai: 1) 2000 m. birželio 13 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.6-542. 2) 2000 m. birželio 22d. teisės atkurti išlikusį nekilnojamąjį turtą perleidimo sutartis, patvirtinta Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr.1-5577, pasirašytą L. S. G. ir K. Ž. . 3) 2000 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.6-552. 4) 2000 m. liepos 26d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.71-4230. 5) 2001 m. spalio 16 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei K. Ž. Nr.71-12156-13033 dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 1,78 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). 6) 2000 m. birželio 22 d. teisės atkurti išlikusio nekilnojamojo turto perleidimo sutartis, patvirtinta Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, registro Nr.1-5578, pasirašyta L. S. G. ir A. S. . 7) 2000 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų Nr.6-51. 8) 2000 m. liepos 26 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr.7-4229. 9) 2003 m. vasario 10 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje piliečiui A. S. Nr.71-13856-14733 dėl atkūrimo nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini) perduoda neatlygintinai lygiavertį turėtajam 1,58 ha ploto žemės sklypą (vertė 2052 Lt), esantį (duomenys neskelbtini) (bl. 23) (Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke padarytas įrašas tik apie nuosavybės teisių į 0,9500 ha ploto žemės sklypą perėjimą I. A. ). 10) 2003-01-21 A. S. testamentas, patvirtintas Radviliškio rajono notarų biuro notarės Viktorijos Bogužienės, reg. Nr. 1-353, dalyje dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), palikimo; 2005-11-10 Paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas, patvirtintas Radviliškio rajono notarų biuro notarės Daivos Verpetinskienės, reg. Nr. 22045, dalyje dėl I. A. paveldėjimo 0,9500 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir 0,6300 ha žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).
Teismas sprendime pagrįstai pasisakė, kad 2000-07-18 LR Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.VIII-1864 9 str. nustatyta, kad sandorio negaliojimui taikomos tos įstatymo normos, kurios galiojo jį sudarant, taigi šioje byloje taikytinos 1964 m. LR CK įstatymo normos. Kolegija pažymi, kad ši nuostata taikytina atsižvelgiant į galiojančiame Civiliniame kodekse numatytus sandorių negaliojimo pagrindus bei į Įstatymo 9 str. 2 dalies nuostatas dėl sandorių negaliojimo pasekmių, kurie pripažinti negaliojančiais šiam kodeksui įsigaliojus, nepaisant to, kada jie sudaryti.
Kolegijos nuomone, teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė teisingą išvadą, kad atsakovams K. Ž. ir A. S. nuosavybės teisės į buvusių savininkų P. M. ir E. M. išlikusį nekilnojamąjį turtą – žemę, (duomenys neskelbtini) atkurtos pažeidžiant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 Nr.VIII-359 redakcija) 2 ir 10 straipsnius. Atsakovė L. S. G. nepriklausė nei vienai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų kategorijai. Tai patvirtina atsakovės L. S. G. gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad atsakovės tėvas yra I. M. , o motina P. M. . Tėvų gimimo liudijimai taip pat nepatvirtina giminystės linijos (b.l. 30, 31). Pažyma, išduota dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr.6-542, kurioje nurodyta, kad atsakovė L. G. turi teisę atkurti nuosavybės tesies į buvusių savininkų P. M. ir E. M. nuosavybės teisėmis valdytą 4,07 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnį ir 10 straipsnio 3 dalį. Todėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus 2000-06-13 pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 6-542 teismas pagrįstai pripažino neteisėta ir prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsakovė L. S. G. , nepriklausydama nei vienai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje 1 dalyje nurodytų asmenų kategorijai, neturėdama jokių teisių į buvusių savininkų nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą, negalėjo jų niekam ir perleisti. Pačiam perleidėjui neturint nuosavybės teisės, negali atsirasti perleidimo sandorio teisinės pasekmės – nuosavybės teisės į ginčo objektą atsiradimas. Nuosavybės teisės perleidimo sandoriai sudaryti iki 2001-07-01 Civilinio kodekso įsigaliojimo, todėl pripažintini negaliojančiais pagal 1964m. Civilinio kodekso 59 straipsnio 1 dalį nuo sudarymo momento.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr.3K-3-578/2007 yra pažymėjęs, kad kartais reikia ieškoti ne tik viešojo ir privataus intereso pusiausvyros, o tiesiog nustatyti kelių interesų pusiausvyrą arba rinktis, kurio intereso gynyba yra prioritetinė.
Kolegija vertina nepagrįstu atsakovės I. A. apeliacinio skundo motyvą, kad tėvas 2000-07-18 įsigydamas žemę buvo sąžiningas įgijėjas, todėl negalima išreikalauti turto. Priešingai, galiojęs 1964 m. CK 47 str. numatė, kad sandoris neatitinkantis įstatymo reikalavimų negalioja ir šalys privalo grąžinti visa tai, ką yra gavusios. Būtent pagal 2000-07-18 sandorį įgyti žemės sklypai turi būti grąžinti valstybei. Neteisingai apeliantė motyvuoja, kad 2000-06-13 Radviliškio rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma yra sandoris, kurio negaliojimas įpareigoja tik atsakovę L.S. G. atlyginti žemės sklypų vertę pinigais. Kolegijos nuomone žemės savininkas – valstybė, turi teisę visais atvejais išreikalauti neteisėtai įgytą, po to neatlygintinai, kad ir teisėtai perleistą turtą iš kitų asmenų valdymo.
Nepagrįstas ir apeliantės K. Ž. analogiškas motyvas, kad 2000-06-22 žemės perleidimas yra teisėtas, nes žemės įgijimas 2000-06-13 nebuvo tuo metu panaikintas ir natūra žemės negalima išreikalauti, tik išieškoti iš L.S. G. vertę pinigais. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad K. Ž. ir A. S. negalėjo įgyti daugiau teisių nei pati teisės perleidėja L. S. G. . Sandorių, prieštaraujančių imperatyvioms įstatymo normoms pagrindu priimti administraciniai aktai - 2000-06-22 pažymos, 2000-07-26 išvados, 2001-10-16 ir 2003-02-10 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimai, iš to atsiradusios pasekmės t.y. pirkimo - pardavimo sandoris, paveldėjimo dokumentai taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl pagrįstai pripažinti negaliojančiais bei taikyta restitucija (CK 1.80 str.).
Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 40 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 1.63 straipsnio 1 dalis), dėl šio sandorio pasekmių (restitucijos) taikytinos CK 1.80 straipsnio 4 dalies nuostatos, kuriose nurodyta, kad turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio asmens, išskyrus šio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus. CK 4.96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią nekilnojamasis daiktas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo visais atvejais. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytą restituciją galima taikyti vadovaujantis CK 6.145-6.153 straipsnių nuostatomis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008m. spalio 30d. nutarime yra konstatavęs, kad civilinio kodekso 4.96 straipsnyje yra įtvirtintas vindikacijos institutas -savininko, nevaldančio savo daikto reikalavimas grąžinti neteisėtai valdomą daiktą, - kuris buvo žinomas dar romėnų teisėje. Pagal civilinio kodekso 4.96 straipsnio 3 dalį, kai daiktas iš asmens, neturėjusio teisės jo perleisti nuosavybėn, įgytas neatlygintinai, savininkas turi teisę išreikalauti jį visais atvejais, t.y. šioje dalyje įtvirtinta neribota vindikacija. Savininko ir sąžiningo įgijėjo teisinis statusas pagal Civilinį kodeksą yra nevienodas. Daikto įgijimas pats savaime nereiškia ir nuosavybės teisės į tą daiktą atsiradimo t.y. asmuo, įgijęs daiktą netampa to daikto savininku, o tik tampa faktiniu šio daikto valdytoju.
Tokiu būdu, kolegijos nuomone, teismas pripažinęs neatlygintinį sandorį negaliojančiu, taikė restituciją - kada viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Restitucija taikoma, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį gavo turtą, pripažintas negaliojančiu (CK6.145 str.1d.). Turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, gali būti išreikalautas ir iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens (CK 1.80 str.4d.). Jeigu nekilnojamasis daiktas neatlygintinai įgytas iš asmens, neturėjusio teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais ir neturi reikšmės neatlygintinai daiktą įgijusio asmens sąžiningumas. Tokiu būdu darytina išvada, kad L. S. G. neturėdama jokių teisių valdyti nekilnojamąjį turtą, pažeisdama imperatyvias įstatymo normas jį įgydama, neteisėtai perleido A. S. teisę į žemės sklypo nuosavybės teisės atstatymą. Tiek A. S. , tiek turto paveldėtoja I. A. sklypus įgijo neatlygintinai, nes kitokių faktinių aplinkybių t.y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sudarymo byloje neįrodė. Apeliantė K. Ž. yra pripažintino negaliojančiu neatlygintino sandorio šalis ir sąlygų t.y. pirkimo-pardavimo, dėl kurių nebūtų galima taikyti restitucijos natūra, byloje nenustatyta. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė restituciją natūra ir grąžino žemės sklypus valstybei.
Apeliaciniame skunde atsakovė K. Ž. iškėlė ieškininės senaties taikymo klausimą, kurio taikyti atsakovai neprašė nagrinėjant byla pirmosios instancijos teisme. Lietuvos Aukščiausiasis teismas panašaus pobūdžio bylose yra nurodęs, kad reikšmingas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodyto 30 dienų termino teisinis vertinimas. Priimtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse plėtojama nuosekli praktika, kad specialiame įstatyme nustatytas terminas yra sutrumpintas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-666/2006, 2007 m. birželio 5d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-149/2007, 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-338/2007).Šio termino privalo laikytis visi asmenys, taip pat ir prokuroras, kai gindamas viešąjį interesą, reiškia ieškinį panaikinti apskrities viršininko administracijos aktą. Sprendžiant klausimą dėl termino kreiptis į teismą, ne mažiau svarbus ir momento, nuo kurio turi būti skaičiuojamas šis terminas, nustatymas. Prokuroras, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tvarka nustatęs reikšmingą asmens, visuomenės, valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantis ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimui pašalinti. Kiekvienu konkrečiu atveju prokurorui reikia surinkti duomenis, kad galėtų padaryti išvadą, ar pažeistas viešasis interesas ir ar reikia jį ginti. Termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti. Prokuroro kaip ieškovo veiklai renkant tokius duomenis taikomas objektyvusis kriterijus. Tai reiškia, kad prokuroras negali delsti ir privalo veikti jo veiklą reglamentuojančių aktų nustatyta tvarka.
Apeliacinio teismo posėdžio metu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus – 2008m. balandžio 17d. tarnybinį pranešimą ir 2008m. balandžio 17 d. tarnybinį prašymą apie nustatytus pažeidimus atkuriant nuosavybės teises į buvusių savininkų P. M. ir E. M. žemę ir būtinumą pradėti tyrimą dėl viešojo intereso pažeidimo. Kolegija daro išvadą, kad nuo šio momento ieškovas sužinojo apie teisių pažeidimą, nuo kurio turi būti skaičiuojamas ieškininės senaties terminas. Ieškinio senaties taikymo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-1123/2002, kur nurodoma, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimai neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teisės atsiras teisė.
Ieškinys Radviliškio rajono apylinkės teismui išsiųstas 2008m. gegužės 20 d., todėl kolegija vertina, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas 1 dienos terminas yra nereikšmingas ir atnaujintinas. Pažymėtina, kad pareikšto ieškinio atmetimas vien tuo pagrindu t.y. dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Kolegija vertina, kad šioje byloje viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą.
Tokiu būdu, kolegija įvertinusi aptartus įrodymus apeliacinius skundus atmeta ir Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
n u t a r i a:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Kolegijos pirmininkė Rasa Bartašienė
Teisėjai Birutė Simonaitienė
Petras Povilaitis
Tikra
Teisėja Rasa Bartašienė