Civilinė byla Nr. e2-1604-466/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-14353-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas

dalyvaujant raštinės skyriaus posėdžių sekretorei Laimai Šidlauskienei,

ieškovei S. A., ieškovės atstovei advokatei Renatai Narbutienei,

atsakovui A. Š., atsakovo atstovui advokatui Artūrui Cibulskui;

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės
S. A. ieškinį atsakovui A. Š. ir atsakovo A. Š. priešieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė 2023 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu (CBP-14331) prašydama: 1) nustatyti nepilnametės dukters G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečio sūnaus J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina, ieškove S. A.; 2) priteisti iš atsakovo A. Š. išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 316,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Paskirti nepilnamečių vaikų motiną S. A., gaunamų vaikų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatyti, kad išlaikymo suma pervedama iki mėnesio 10 (dešimtos) dienos į motinos S. A. banko sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) banke. 3) priteisti iš atsakovo A. Š. vaikų išlaikymo 19 064 Eur įsiskolinimą laikotarpiu (duomenys neskelbtini); 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

2.       Teikdama ieškinį, ieškovė pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame teismo prašė priteisti iš atsakovo laikiną materialinį is?laikymą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š., po 316,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, vaikams mokamų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Prašė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką pagal tokias pačias sąlygas, koks pareikštas ieškinio reikalavimas.

3.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo A. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams  G. Š. ir J. Š., mokamą po 275 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Nustatė, kad priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 2) paskyrė ieškovę S. A. nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Dalyje dėl laikino tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ieškovės prašymo netenkino.

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi, patenkinus ieškovės prašymą buvo nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka.

5.       Ieškovė nurodė, kad su atsakovu nebuvo susituokę, tačiau gyvenant kartu jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. Š., gim., ir (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. Š. 2020 rugpjūčio mėn. Ieškovės ir atsakovo santykiai stipriai pašlijo prieš metus laiko, kuomet atsakovas pradėjo naudoti psichologinį smurtą ir terorizuoti ieškovę nepilnamečių vaikų akivaizdoje. ieškovės šaipydavosi, tyčiodavosi, menkindavo ir žemindavo ją tiesiogiai stebint nepilnamečiams vaikams, kurie nuolat būdavo įtraukiami į konfliktinius tėvų tarpusavio santykius. Atsakovas į vaikų motiną kreipdavosi vardu ir pavarde – „S. A.“ bei vadindavo „vagilka“, „nuomininke“ ir visokiausiais kitais įžeidžiančiais žodžiais. Ieškovė neretais atvejais netgi suabejodavo atsakovo adekvatumu, kai jis, pavyzdžiui, jai sakydavo: „tu esi tik biologinė motina, sugrįši iš darbo, rasi kitą moterį ir norėsiu pasižiūrėti, kaip tu su ja draskysiesi“ ir kt. Atsakovas periodiškai niekur nedirbdavo, o jeigu ir dirbdavo, tai dažniausiai vadybininko pareigose. Pastaruosius šešis metus atsakovas visiškai niekur nedirbo, gyveno iš socialinės pašalpos, kurios dydis apie 500 Eur ir valstybės teikiamos paramos socialiai remtiniems asmenims bei naudojosi labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ teikiama parama socialiai remtinų asmenų šeimoms. Ieškovė ilgą laiką kentė tokį atsakovo elgesį ir gyvenimo būdą. Ji viena didžia dalimi išlaikė vaikus, mokėjo mokesčius už sugyventinio gyvenamąjį būstą, negaudama jokių lėšų iš vaikų tėvo. Kai į jį kreipdavosi su prašymu prisidėti prie vaikų išlaikymo, atsakovas, tyčiodamasis iš ieškovės ir erzindamas ją, skeryčiodamasis rankomis, sakydavo: „Taigi aš tau duodu...“. Bendro gyvenimo metu vaikų tėvas nėra davęs jokių piniginių lėšų vaikų motinai, kurios būtų skirtos būtinųjų mažamečių poreikių tenkinimui, o tik nuo 2023 m. sausio mėnesio pradėjo mokėti mokesčius už jam pačiam asmeninės nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą. Ieškovė šalių bendro gyvenimo metu pirkdavo maisto produktus, kaip jau minėta, apmokėdavo visas komunalines paslaugas už atsakovo butui teikiamas paslaugas. Ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas A. Š. nuo 2023 m. liepos mėnesio įsidarbino, tačiau nei jo darbovietės pavadinimas, nei gaunamos pajamos ieškovei nėra žinomos. Tačiau ir įsidarbinęs jis kurį laiką nedirbo, nes turėjo nedarbingumą.

6.       Ieškovė, siekdama apsaugoti vaikus nuo konfliktuojančio jų tėvo, išsinuomojo trijų kambarių butą tame pačiame (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuriame apsigyveno su mažamečiais vaikais. Ieškovė saugumo sumetimais nenurodė buto adreso. Butas yra (duomenys neskelbtini) mikrorajone, netoli vaikų lankomų ugdymo įstaigų, nepilnametė šalių dukra G. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę, o sūnus J. Š. lanko Vilniaus (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę. Ieškovė užtikrina vaikams visas būtinas sąlygas augti ir vystytis. Ieškovė su vaikais negalėjo likti atsakovo bute, nes atsakovo elgesys laikui bėgant tik įžūlėjo, jausdamasis savo buto šeimininku, jis diktavo sąlygas vaikų motinai ir aiškindavo, kad ji jo namuose yra visiškas „niekas“. Įvertinus tai, kad ieškovei S. A. sugyventinio aplinkoje buvo sudarytos nepakenčiamos gyvenimo sąlygos, trikdomas ir žalojamas normalus mažamečių vaikų gyvenimas, tėvams konfliktuojant pažeidžiama jų teisė į sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, atsižvelgus, kad motina gali geriau atliepti vaikų poreikius bei interesus, ieškovė prašė nustatyti nepilnamečių vaikų G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina S. A.

7.       Ieškovė nurodė 870 – 900 Eur išlaidas per mėnesį, reikalingas vaikų poreikiams patenkinti. Nurodė, kad ieškovės pajamos sudaro apie 700 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė turi santaupų, iš kurių taip pat išlaiko nepilnamečius vaikus, sūnų ir dukterį, taip pat jai padeda mama. Dukters  G. Š. išlaikymui per mėnesį reikalinga suma sudaro 599 Eur, sūnaus J. Š. išlaikymui reikalinga suma - 607 Eur, todėl įvertinus valstybės mokamus vaiko pinigus ir 2023 m. valstybėje nustatytą minimalią mėnesio algą, kurios 1/2 dalis, atskaičius mokesčius, yra 316,50 Eur/mėn. prašė iš atsakovo priteista periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 316,50 Eur sumą kiekvienam vaikui 

8.       Ieškovė prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą – 19 064 Eur apskaičiavo taip: nuo 2020 m. spalio 1 d. po 672 Eur (224 Eur (pusė MMA į rankas) x 3 mėn.) kiekvienam vaikui; už 2021 m.– po 2808 Eur (234 Eur (pusė MMA į rankas) x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; už 2022 m. – 3204 Eur (267 Eur (pusė MMA į rankas) x12 mėn.) kiekvienam vaikui; iki 2023 m. spalio 1 d. – po 2848 Eur (316,5 (pusė MMA į rankas) x 9 mėn.) kiekvienam vaikui.

9.       Ieškovė, suprasdama, jog abu tėvai turi teisę ir pareigą rūpintis vaikais, juos prižiūrėti bei auklėti, prašė nustatyti tokią tėvo A. Š. bendravimo su vaikais tvarką :

-       A. Š. su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo savaitgalio po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikų tėvas negali pasimatyti su vaikais nustatytą savaitgalį, jis privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto bendravimo su vaikais, informuoti vaikų motiną raštu trumpąją žinute (SMS) motinos naudojamo telefono numeriu.

-        A. Š. su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. bendrauja dvi darbo dienas per savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus pasibaigus jų lankomiems užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Jeigu vaikai tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, vaikų tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

-        A. Š. su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. bendrauja pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų pagal vaikų lankomų ugdymo įstaigų sudarytą grafiką. Dėl konkrečios bendravimo tvarkos per moksleivių atostogas tėvai susitaria iš anksto raštu trumposiomis žinutėmis (SMS) likus savaitei iki numatomų atostogų, o dėl bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu tėvai susitaria likus ne mažiau, kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Tuo atveju, jeigu tėvai, likus savaitei iki moksleivių atostogų dėl bendravimo su vaikais per šias atostogas nesusitars, motina poriniais kalendoriniais metais praleidžia su vaikais pirmąją atostogų pusę, tėvas – antrąją, neporiniais kalendoriniais metais atvirkščiai - motina praleidžia su vaikais antrąją atostogų pusę, tėvas –pirmąją.

-        Tėvas bendrauja su vaikais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Tėvas bendrauja su vaikais nelyginiais metais Šv. Velykų sekmadienį 10 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais Naujuosius metus su vaikais sutinka tėvas, paimdamas juos Naujųjų metų išvakarėse 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas Naujųjų Metų dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

-        Tėvas praleidžia su vaikais Tėvo dieną ir savo gimtadienį.

- Motina praleidžia su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį.

- Vaikų gimimo dieną, vaikai kartu su tėvais praleidžia rotacijos principu, t. y. poriniais metais vaikai savo gimimo dienas praleidžia su motina, o neporiniais metais su tėvu. Tas tėvas, su kuriuo tais metais yra nustatyta bendravimo tvarka vaikų gimimo dienos metu, pagal savo galimybes organizuoja ir apmoka vaikų gimtadienio šventę. Bendru sutarimu kitas tėvas gali dalyvauti vaikų gimtadienio šventėje.

- Šalys neturi teisės trukdyti viena kitai su vaiku išvykti į užsienį atostogų ar kitais tikslais (išskyrus su tikslu gyventi) bei privalo duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus), dokumentus.

- Tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaikai tvarkos.       

      9. Atsakovas, neteikdamas  atsiliepimo pateikė priešieškinį, kuriame teismo prašė: 1) atmesti ieškovės S. A. ieškinio reikalavimus; 2) nustatyti nustatyti nepilnamečių vaikų G. Š., gim.(duomenys neskelbtini), ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu A. Š.; 3) nustatyti, kad motina S. A. turi teisę bet kada susitikti ir bendrauti su nepilnamečiais vaikais G. Š.  ir J. Š., iš anksto su vaikų tėvu A. Š. suderinusi bendravimo laiką ir vietą; 4) priteisti iš S. A. nepilnametės dukros G. Š. ir nepilnamečio sūnaus J. Š. naudai kiekvienam išlaikymą periodinėmis išmokomis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kas mėnesį mokant po 248 Eur iki jų pilnametystės, nurodant, kad priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją  bendravimo su nepilnamete dukra tvarką; 5) vaikams mokamų laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; 6) priteisti iš ieškovės valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos  išlaidas.

      10.  Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad S. A. jį kaltina nebūtais, išgalvotais dalykais, ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją. Pažinties su ieškove pradžioje, jai  neturint darbo ir būnant sunkioje finansinėje padėtyje, A. Š. leido apsigyventi savo namuose (duomenys neskelbtini) ir visą tą laiką rūpinosi ieškove S. A., saugojo ją nuo negandų. Ieškovė yra sakiusi, kad su atsakovu jaučiasi atsipalaidavus ir laiminga, nes jos tėvų namuose tvyro įtampa, viskam vadovauja labai valdinga jos mama, kuri savo autoritetu visada kontroliuoja ir akylai seka, kiek tiksliai įvykdomos jos duodamos užduotys, t.y. ji buvo valdinga šeimos galva. Atsakovo įsitikinimu, galimai ieškovės mama D. A. stengėsi sugriauti, išardyti atsakovo draugystę su S. A. ir susigražinti dukrą (savo nuosavybę) į savo namus. Tas D. A. beveik pavyko – S. šiuo metu gyvena visai šalia jos, (duomenys neskelbtini), o jos mama –(duomenys neskelbtini). Atsakovo nuomone, galimai dėl motiniškos meilės, šilumos ir supratimo stokos S. A. neturi įgūdžių, kurie reikalingi šeimoje auginant ir auklėjant vaikus. Su S. A. nuolatinių ir didelių tarpusavio konfliktų nebuvo. Atsakovas vaikus visada mylėjo, jie augo saugioje, stabilioje aplinkoje, vaikų gyvenimo ir buities sąlygos buvo normalios. A. Š. savo gaunamas lėšas ir turimas santaupas nukreipdavo į vaikų išlaikymą, buto, automobilio išlaikymą, remontą ir kitų būtinų šeimai dalykų tenkinimą. 2017 m. S. A. pasiguodė atsakovui, kad jaučiasi labai išsekusi, pavargusi, neturinti jėgų, kad yra viršytos jos buitinių rūpesčių įveikos galimybės, o ji pati esanti ant depresijos ribos. Todėl 2017 m. gruodžio mėn. atsakovas išėjo iš turimo darbo ir nusprendė padėti auginti jų bendrus labai aktyvius vaikus. Atsakovas  iš savo turimos patirties žinojo, kad vaikų auginimas yra labai sunkus, sudėtingas, bet malonus darbas. A. Š. yra užauginęs du vaikus iš kitų santykių (sūnų gim.1990 m. ir dukrą, gim. 1991 m.). Atsakovas neleido ieškovei nusiminti ir abu nusprendė visą dėmesį, energiją, visas turimas jėgas ir lėšas skirti vaikų auginimui iki mokyklos laikų, o po to skirti laiko kitiems darbams. Žinodamas, kad tėvystės pareigų pasidalinimas labai padeda auginti vaikus, pasiūlė S. A. ir ji sutiko, kad gaunamos išmokos už vaikus būtų nukreiptos maistui vaikams, o atsakovas, būdamas pagrindinis finansinis paskatos gavėjas (valstybės socialinė parama), gaunamas lėšas ir santaupas nukreiptų buto, automobilio išlaikymui ir remontui, kartu ieškotų darbo, kuris leistų ilgiau būti su šeima. Atsakovas turi įprotį planuoti, fiksuoti visas pajamas ir išlaidas, daryti užrašus, bet visų čekių nesaugojo, nes niekada negalvojo, kad jų prireiks. A.  Š. niekada nenaudojo jokio smurto prieš S. A., nes šiais laikais tai labai greitai fiksuojama. Atsakovo neramino ieškovės kaprizingumas, pykčio ir agresijos protrūkiai. Paskutiniu metu ji tapo nervinga ir pati ieškojo priekabių: šaukdavo, kad vaikai per ilgai sėdi prie televizoriaus, nors net vienas filmukas nebūdavo pasibaigęs, vaikai susigūždavo ir glausdavosi prie atsakovo (vaikų tėvo), ieškodami užtarimo. Kai A. Š. užtardavo vaikus, tai labai nepatikdavo S. A. Ji norėjo, kad vaikų tėvas būtų lyg koks vaikų baudėjas, bet ne užtarėjas. Kažkokį nesuprantamą pavydą ieškovei sukeldavo atvejai, kai atsakovas nupirkdavo vaikams dovanų, tai ją susinervindavo, ji sakydavo, kad „dabar vaikai tėvą mylės labiau negu ją...“. Ieškovės mama D. A. irgi reikšdavo atsakovui pastabas, kad jis labai lepina vaikus, pirkdamas nepigius žaidimus, ji sakydavo, kad savo dukrai S. per jos vaikystę yra nupirkusi 2 lėles ir pilnai to užteko... Atsakovas spėjo užfiksuoti kelis S. A. pykčio priepuolius, dėl ko kentėjo vaikai. 2019 m. S. A. su savo motina D. A. pasiūlė atsakovui ir jis sutiko pilnai rūpintis ir prižiūrėti nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) S. A. deklaruojamoje gyvenamoje vietoje. Ten per 4 metus atsakovas idealiai sutvarkė aplinką, tam skyrė visą savo laisvą laiką, energiją, darbą, lėšas. Vaikams tai buvo nuostabi vasaros poilsio ir gamtos pažinimo vieta. 2022 m. D. A, nelauktai ir neaišku kokių aplinkybių paskatinta pareiškė atsakovui, kad jis galimai nori „užgrobti“ namus (duomenys neskelbtini), todėl ji, nieko nelaukdama nusprendė viską parduoti. Atsakovo įsitikinimu, nuo to momento ir prasidėjo būsimos konfliktinės situacijos modeliavimas. 2023 m. vasario mėn., turbūt jau įvykus pardavimo sandoriui S. A. tapo labai nervinga ir nerami, ji guodėsi A. Š., kad jos mama atsisako dalintis pinigais, gautais pardavus nekilnojamą turtą. Atsakovo nuomone,  jau tada jam už akių pradėjo kurtis negeri planai jo atžvilgiu, D. A. galimai iškėlė sąlygą savo dukrai išsiskirti su A. Š., po ko dukrai būtų davusi daug pinigų. Atsakovui nėra aišku, kaip pas ieškovę, trumpą laiką dirbančią pagal verslo liudijimą ( liepos mėn. - 8 darbo dienos, rugpjūčio mėn.- 8 darbo dienos, rugsėjo mėn.-12 darbo dienų) atsirado finansiniai resursai nuomotis brangų butą. Gali būti, kad gauti dideli, lengvi pinigai paskatino priimti neapgalvotus sprendimus. 2023 m. rugsėjo 11 d., grįžęs namo atsakovas rado suverstus namus ir juos nerado savo vaikų G. Š. ir J. Š. Paskambinus S. A., ji nerišliai pasakė, kad dabar gyvens kitur ir atsisakė pasakyti, kur ji yra su vaikais. Paskambinus pagalbos į policiją atsakovui buvo pasakyta, kad be Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos žinios policija negali atlikti jokių veiksmų. 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus miesto vaikų teisių apsaugos skyrių ir iki 2023 m. spalio 25 d. bendravo su specialistais, tikėdamas, kad neaiškus ieškovės poelgis bus suvaldytas ir ištaisytas. 2023 m. spalio 25 d. sužinojo, kad prieš atsakovą, jam nežinant pradėtas teisminis procesas. Vaikai nuo jų tėvo buvo slepiami iki 2023 m. spalio 18 d. ir tik su vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistų pagalba pavyko susitikti su vaikais. S. A. buto, esančio (duomenys neskelbtini) raktus grąžino atsakovui 2023 m. spalio 18 d. Atsakovas akcentavo, kad niekada nenaudojo jokio smurto prieš S. A. ir neterorizavo jos vaikų akivaizdoje. Kartais juokaudamas kreipdavosi, sakydamas „A.", o ji linksmai atsakydavo - klausau „Š.", atsakovas nematė tame nieko blogo. S. A. ir jos mama D. A. buvo „Maisto banko“ klientės. A. Š. padėdavo joms gautus produktus nuvežti ir užnešti į D. A. butą (duomenys neskelbtini). Įsidarbinęs nuolatiniam darbui atsakovas neturėjo jokių nedarbingumo pažymėjimų. Jis siūlė S. A. dirbti kartu, bet ji atsisakė sakydama, kad mažas darbo užmokestis ir nuo 2023 m. liepos 3 d. turi išsiėmusi verslo liudijimą. Atsakovas visada mokėjo komunalinius mokesčius ir apmokėdavo gaunamas sąskaitas už savo turimą butą ir automobilį. A. Š. visada savo vaikus nuvesdavo į darželį ir mokyklą, visą 2023 m. metų pirmąją rugsėjo savaitę nuvesdavo bei parvesdavo J. ir G. į ir iš mokyklos iki kol rugsėjo 11 d. jie dingo iš gimtųjų namų. Sūnaus darželis buvo toli nuo namų ir blogesniu oru visada jį nuveždavo su automobiliu, nes S. automobilio nevairuoja. Vaikus vesdavo į sveikatos priežiūros įstaigas, kirpyklas, pirkdavo dukrai G. reikalingus akinukus, mokėjo už J. būrelius, už skiepus nuo erkinio encefalito, mokėjo už vasaros stovyklas, pirko drabužius, avalynę, higienos priemones, maistą - viską ko reikia vaikams. Tai patvirtina pateikiami mokėjimo dokumentai ir sąskaitos išrašai. Stengėsi vaikus lavinti, pirkdavo daug dėlionių („puzzle“), konstruktorių, kurie lavina vaikų erdvinį suvokimą, loginį mąstymą ir smulkiąją motoriką. Vaikai tapo guvūs ir labai protingi, su atsakovu vaikai būdavo linksmi ir atsipalaidavę, atsakovas (vaikų tėvas) visada juos apgindavo nuo netikėtai prasidėjusio S. A. pykčio ir agresyvumo priepuolio. Atsakovas vaikams yra nupirkęs saugias automobilines kėdutes, dviračius vasaros poilsiui ir rogutes žiemai, yra apdraudęs visą turimą turtą ir visada moka draudimo įmokas. 2023 m. vasario mėn., galvodamas apie ateitį ir norėdamas pagerinti vaikams sąlygas, pasiūlė S. A. nuomotis šalia esantį butą, kad vaikai turėtų atskirus kambarius, bet ieškovė nesutiko, jau tada tikriausiai ieškovė turėjo negerų kėslų. Paminėtina, kad visą laiką (laikotarpiu 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d.) atsakovas mokėjo už į butą, esantį (duomenys neskelbtini) teikiamas telekomunikacijų paslaugas (namų internetą ir televiziją). Taip pat yra nupirkęs mobiliuosius telefonus dukrai G. Š. ir sūnui J. Š. bei moka jų mobiliojo ryšio abonentinį mokestį. Atsakovas įsitikinęs, kad S. A., spręsdama savo asmenines problemas ir siekdama materialinės naudos, nepagrįstai kaltina atsakovą, manipuliuoja vaikais bei piktnaudžiauja motinos teisėmis. Ji neteisėtai „savinasi“  šalių bendrus vaikus ir juos naudoja kaip įrankius (daiktus) norėdama atkeršyti atsakovui už tariamai nepavykusi savo gyvenimą.

         11. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį (DOK-202802) nurodė, kad su priešieškinio reikalavimais nesutinka. Ieškovė kategoriškai nesutiko su atsakovo pozicija, kuri grindžiama jo lakia fantazija ir subjektyviomis interpretacijomis. Ieškovė prieštaravo atsakovui (jos teigimu įžūliai meluojančiam), esą pažinties su atsakovu metu ieškovė buvo sunkioje finansinėje padėtyje. Ieškovė pažymėjo, kad ji, priešingai nei atsakovas, visada turėjo darbą, kuris pilnai užtikrino ir patenkino jos poreikius. Ieškovė, nusprendusi daugiau negyventi kartu su atsakovu rinkosi gyvenamąjį būstą, atsižvelgdama būtent į nepilnamečių vaikų interesus, kad šeimos gyvenamoji vieta būtų arti vaikų lankomos ugdymo įstaigos. Visi atsakovo kaltinimai, adresuoti ieškovės mamos atžvilgiu, yra gryniausias atsakovo pramanas, nes ieškovės mama yra neįgali (turi antros grupės neįgalumą), yra ramaus, nekonfliktiško būdo moteris, kuri niekada nesikišo į savo vaikų, juolab į ieškovės ir atsakovo, gyvenimą. Atsakovo teiginiai, esą ieškovė yra kažkieno nuosavybė (konkrečiu atveju savo mamos) prasilenkia su sveiko proto logika ir atsakovo dėstomų teiginių kontekste skamba daugiau, nei absurdiškai. Ieškovė nėra patyrusi jokių nei žiaurių, nei nežiaurių fizinių bausmių iš tėvų, kaip savo procesiniame dokumente be jokių įrodymų postringauja atsakovas, o tėvystės kompetencijų auginant ir auklėjant vaikus trūksta pačiam vaikų tėvui A. Š.  Atsakovas sąmoningai deda pastangas apjuodinti ieškovės mamą, nes turi pagrindą bijoti, kad nebūtų demaskuotas netinkamas jo elgesys. Ieškovės mama visada vengdavo susitikimų su atsakovu, kuris neretai skolindavosi iš jos pinigų, be to, yra seksualiai priekabiavęs prie ieškovės mamos, liesdamas intymias vietas, lįsdamas bučiuotis, demonstratyviai vaikščiodamas nusimovęs viršutines kelnes. Šias aplinkybes ieškovės mama ilgą laiką slėpė nuo dukters, nenorėdama jos skaudinti, kadangi ieškovė augino su atsakovu du mažamečius vaikus. Atsakovas iš viso buvo uždraudęs ieškovės mamai rodytis jo namuose, todėl jeigu ieškovės mama būtų „valdinga“ moteris, kaip teigia atsakovas, būtų visiškai kitokia situacija. Ieškovė laikė būtinu paaiškinti teismui ir priminti atsakovui, kad šalių mažamečiai vaikai buvo mokomi vadinti savo močiutę „durne“, „bobute“, o močiute tėvas leido vaikams vadinti tik savo mamą.   Atsakovas 2007 m. išvyko uždarbiauti pas draugus į Jungtinę Karalystę. Neilgai trukus jis pradėjo įkalbinėti ieškovę atvažiuoti pas jį, motyvuodamas noru gyventi kartu, aiškindamas, kad vienas be moters taip ilgai negali gyventi. Atsakovo nurodomu laikotarpiu ieškovė nuo 2002 metų dirbo stabiliai vienoje įmonėje, kilo karjeros laiptais, buvo išdirbusi trejose pareigybėse, gaudavo pakankamai geras pajamas. Po ilgų atsakovo įkalbinėjimų, pastarajam be perstojo aiškinant ieškovei, kad gyvenimas atskirai negali taip ilgai tęstis, kad šalys turi gyventi kartu arba išsiskirti, ieškovė nutraukė darbo santykius Lietuvoje, atsisakydama gerai apmokamo darbo ir išvyko gyventi pas atsakovą į Jungtinę Karalystę. Čia ji neilgam laikotarpiui įsidarbino neoficialiai pas atsakovo draugą. Jungtinėje Karalystėje, padedant atsakovo dukrai iš pirmų jo santykių, ieškovė surado oficialų darbą ir išlaikė niekur nedirbusį atsakovą. Grįžęs iš Jungtinės Karalystės atsakovas A. Š. ilgą laiką iš viso niekur nedirbo ir vis garsiai „svajojo“ apie išlošimus vertybinių popierių biržos rinkoje. Labai greitai baigėsi santaupos ir nuo 2010 m. atsakovas iš viso niekur nedirbo ir šias aplinkybes atsakovas visiškai nutyli. Tik praėjus penkeriems metams atsakovas buvo įsidarbinęs vienoje įmonėje vadybininku, išdirbo nepilnus dvejus metus. Atsakovas nutyli ir tai, kad jis nuo 2017 m buvo ilgalaikis bedarbis, tik prieš prasidedant šiam procesui, 2023 metų liepos mėn. jis pareiškė ieškovei, kad įsidarbino. Todėl atsakovo teiginiai apie ieškovės išvykimo į Jungtinę Karalystę ir joje įsidarbinimo aplinkybes visiškai neatitinka objektyvios tikrovės ir yra gerokai išsigalvoti. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra vos vieno kambario, todėl tėvų konfliktai neišvengiamai paliesdavo mažamečius, dėl ko vaikai jau kurį laiką stebėjo iškreiptą šeimos modelį, nulemtą konfliktuoti linkusio atsakovo. Ieškovė neginčija, kad atsakovo būstas būtų netinkamas gyventi vaikams, tačiau dviejų skirtingų lyčių mažamečiams geresnės gyvenimo sąlygos yra platesnėse erdvėse nei atsakovo vieno kambario butas, kuris neužtikrina dviejų skirtingų lyčių nepilnamečių vaikų poreikių. Tokias sąlygas vaikams užtikrina jų motina (ieškovė). atgauti dukros pasitikėjimą.   Atsakovas nurodo, esą jis visas savo gaunamas lėšas ir turimas santaupas nukreipdavo į vaikų išlaikymą, buto, automobilio išlaikymą, remontą ir kitų būtinų šeimai dalykų tenkinimą, tačiau įrodymų, susijusių su vaikų išlaikymo aplinkybėmis jis teismui nepateikia. Akivaizdu, kad pagrindinė dukters ir sūnaus išlaikymo našta tekdavo vaikų motinai, o jis, vaikų tėvas, girdint mažamečiams, rėkdavo, kad neva išlaiko vaikus, duoda ieškovei pinigus, tačiau tokios aplinkybės praktiškai neegzistavo. Būtina pasikartoti ir pažymėti, kad atsakovas niekur nedirbo ir lėšų neturėjo, netgi skolindavosi iš ieškovės mamos. Nesutiktina su atsakovo postringavimais, kad jis iš savo turimos patirties žinojo, jog vaikų auginimas yra labai sunkus, sudėtingas, bet malonus darbas, motyvuojant tuo, kad atsakovas yra užauginęs du vaikus iš kitų santykių (sūnų, gimusį 1990 m., ir dukterį, gimusią 1991 m.). Ieškovė pažymėjo, kad jau dabar suaugusius atsakovo vaikus augino ne jis, o atsakovo buvusi sugyventinė su savo draugu. Tik tais retais atvejais, kai pats atsakovas pasiimdavo vaikus pas save, ieškovė padėjo jam rūpintis vaikais. Taigi atsakovo teiginiai apie vaikų auginimą, priežiūrą ir rūpinimąsi yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio ir neatitinka tikrovės, kadangi savo suaugusių vaikų atsakovas visiškai neaugino. Jokių sprendimų ar susitarimų atsakovas su ieškove dėl vaikų auginimo iki mokyklos niekada nebuvo priėmęs, tiesiog jis pats tingėjo dirbti, todėl iki praėjusios vasaros (2023 m.) niekur nedirbo. Kyla pagrįstas klausimas, iš kokių šaltinių nedirbantis žmogus, koks buvo atsakovas, galėjo skirti lėšas vaikų auginimui ir išlaikymui, kadangi tų lėšų atsakovas tiesiog neturėjo. Ieškovė teigia, kad jokių grynųjų pinigų ar pervedimų iš atsakovo nėra gavusi, juo labiau, ji niekada neturėjo jokios informacijos, kokią paramą gauna atsakovas ir koks šios paramos dydis paramos lėšų panaudojimas. Ieškovė nurodė, jog šeima gyveno iš vaikų pinigų ir ieškovės atlyginimo. Nors atsakovas užsimena apie kažkokius čekius, kurių neišsaugojo, ši jo nurodoma aplinkybė neginčijamai pagrindžia tai, kad jokių iš jo pusės išlaidų ir nebuvo, todėl atsakovas ir negali turėti čekių. Be to, už atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui teikiamas komunalines paslaugas ieškovė mokėjo iki pat 2023 m. sausio mėn., ji pirko ir maistą vaikams. Pasisakydama dėl atsakovo nurodomų aplinkybių, susijusių su maisto banku, neva "S. A. ir jos mama D. A. buvo Maisto banko klientės, o ne aš" , būtina pažymėti, kad 2023 m. maisto banko klientu buvo būtent atsakovas A. Š., kadangi jis buvo pagrindinis socialinės pašalpos gavėjas. 2023 m. rugpjūčio mėn., kai buvo dalinami produktai, A.Š. atsisakė juos paimti ir pateikti savo asmens dokumentą (nes maisto produktai buvo išduodami jo vardu) ir ieškovei, esant visiškai pašlijusiems šalių santykiams teko kreiptis prašyti tarpininkavimo į Vilniaus miesto SPC vyr. socialinio darbo organizatorę. Svarbi aplinkybė, kad per visą laikotarpį, kol vaikai lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigas (darželius), atsakovas nė karto nėra apmokėjęs sąskaitų, jas apmokėdavo išimtinai ieškovė, todėl ji ir turi išsaugojusi visus mokėjimų kvitus. Vaikų tėvas visiškai neprisidėdavo prie renkamų pinigų darželio šventėms ir pan., nėra dalyvavęs darželio tėvų susirinkimuose. Tik vasarą, prieš šiuos mokslo metus, bandydamas „susižvejoti“ įrodymų būsimam teismo procesui, atsakovas nusprendė paskiepyti vaikus nuo erkinio encefalito ir tuo pačiu pirmą kartą per visą laikotarpį praėjo vaikų sveikatos patikrą prieš mokyklas. Atsakovas teigia, esą jis niekada nenaudojo jokio smurto prieš S. A. (ieškovę), pažymėdamas, kad šiais laikais tokie atvejai labai greitai fiksuojami. Su šiais atsakovo teiginiais bei ieškovės kaltinimais nervingumu, kaprizingumu, pykčio ir agresijos protrūkiais, priekabių ieškojimu, ieškovė kategoriškai nesutinka. Ieškovė pastoviai patirdavo psichologinį atsakovo smurtą, patyčias ir pažeminimus, jos, kaip motinos, autoriteto menkinimą. Atsakovo smurto prieš ieškovę atvejai ypač sustiprėdavo tais atvejais, kai jis pavartodavo alkoholio. 2023 metų vasarą, vaikams išvykus į stovyklą, atsakovas vijo ieškovę iš namų, sakydamas, kad vaikų dabar nėra, todėl ji galinti eiti į savo namus. Pablogėjus santykiams, jau beveik metus laiko, atsakovas pastoviai vadindavo ieškovę pavarde - „A.“, žemindavo, šaipydavosi, lyg psichiškai nesveikas asmuo, skeryčiodamas rankomis. Aplinkybes, kad tėtis mamą vadindavo vardu ir pavarde, vaiko teisių apsaugos institucijos specialistams išklausius vaikų nuomonę, patvirtino ir patys šalių mažamečiai vaikai. Atsakovas vadindavo ieškovę „nuomininke“ ir grasindavo: tik pabandyk nesumokėti už butą, lėksi iš čia. Atsakovo nurodomi teiginiai, esą jis kartais juokaudamas kreipdavosi į ieškovę pavarde, o ji linksmai atsakydavo, - klausau, Š., yra atsakovo melas, kadangi ieškovė daugybę kartų yra išsakiusi atsakovui, kad jai tokios patyčios ir pažeminimai aikų akivaizdoje nepatinka, yra nepriimtini bei netoleruotini, tačiau jis į tokias pastabas, prašymus bei maldavimus atsakovas niekaip nereaguodavo, o jo patyčios ieškovės atžvilgiu tik dar labiau sustiprėdavo. Net ir pastaruoju laikotarpiu, kai šalių santykiai stipriai pašliję, 2023 m. vasarą, išvežęs vaikus į stovyklą, atsakovas įkyriai lindo prie ieškovės siekdamas intymių santykių, tačiau ieškovė jam kategoriškai atsakė, jog su atsakovu santykiai nutraukti. Dėl neadekvataus atsakovo A. Š. charakterio bei neprognozuojamo jo elgesio, nuo šalių nusisuko visa ieškovės ir dalis atsakovo giminių, draugų bei artimųjų. Ieškovė pažymėjo, kad jau beveik visus pastaruosius metus atsakovas ištisai šantažuodavo ieškovę, sakydamas: „tu tik pradėk prieš mane kariauti, aš parodysiu vaikų teisėms filmuotą medžiagą, pateiksiu teismui, tu nespėjai nufilmuoti, o aš spėjau“. „Norit A. kovoti prieš Š., kentėsit“, todėl kiekvieną dieną jis įvairiausiais būdais žemindavo ieškovę, menkindavo jos autoritetą vaikų akivaizdoje, tokiu savo elgesiu stipriai įbaugindamas ieškovę, nes ji realiai pradėjo bijoti įvairiausių atsakovo grasinimų susidoroti. Atsakovas teigia, kad 2019 m. ieškovė ir jos mama pasiūlė jam rūpintis ir prižiūrėti ieškovės mamai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) pažymėdamas, kad jis sutvarkė aplinką. Ieškovė nesutinka ir su šiais tariamą atsakovo indėlį pagrindžiančiais teiginiais. Jos motinai priklausančios nuosavybės aplinka, pastato vidus (pirktas šaldytuvas, perkamos dujos, mokama už elektrą ir vandenį) buvo išimtinai iš asmeninių ieškovės mamos lėšų. Atsakovas labai dažnai reikalaudavo, kad iš ieškovės motinos pinigų jam būtų perkamas alus, su kuo neretai nesutikdavo ieškovės mama, todėl atsakovas labai piktindavosi ir kildavo barniai. Atsakovas, leisdamas laiką ieškovės mamos sode, pastoviai vartodavo alų, kartais ir stipresnį, o kai neturėdavo savo lėšų, reikalaudavo, kad alų jam pirktų ieškovė arba jos mama. Jis gyvendavo sode vienas ištisomis savaitėmis ir ilgiau, neva tvarkydavo aplinką, kai tuo tarpu ieškovė būdavo viena su vaikais ir jais pilnai rūpinosi: maitino, vedžiojo sūnų į darželį, o dukrą - į mokyklą. Pardavus nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ieškovė turėjo šiuo adresu panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Kada ji paprašė atsakovo pagalbos, t.y. suteikti galimybę deklaruoti gyvenamąją vietą jo adresu – (duomenys neskelbtini), jis kategoriškai atsisakė, iš jo pusės prasidėjo didžiuliai pykčiai ir nepasitenkinimas, todėl ir ši aplinkybė paneigia atsakovo postringavimus apie neva darnią šalių šeimą. Dėl tokio atsakovo požiūrio ir atsisakymo suteikti pagalbą ieškovei gyvenamosios vietos deklaravimo klausimu ieškovė patyrė nemažų sunkumų, todėl buvo priversta kreiptis į draugus su prašymu, kad deklaruotų jos gyvenamą vietą turimos nuosavybės adresu. Toks atsainus atsakovo požiūris bei pagalbos nesuteikimas ieškovei atėmė galimybę užregistruoti sūnų į mokyklą, tačiau pats atsakovas, atsikėlęs naktį ir nieko nepaaiškinęs ieškovei, vis dėlto užregistravo vaiką į ugdymo įstaigą pagal savo buto adresą, nuslėpdamas šią aplinkybę nuo ieškovės. Panašus atsakovo elgesys buvo ir 2013 m. gimus dukrai G., kurios jis nenorėjo deklaruoti savo bute, primygtinai reikalavo vaiko gyvenamąją vietą deklaruoti ieškovės tėvų adresu. Po gimdymo ieškovė buvo jautri, toks atsakovo elgesys ją ypatingai skaudino ir kėlė neigiamas emocijas bei ašaras. Ieškovės tėvai gyveno iš valstybės nuomojamame bute, todėl deklaravus ieškovę su vaiku ir iš esmės pasikeitus situacijai, jie nebūtų gavę kompensacijų už šildymą ir pan. Tik po ilgų įkalbinėjimų atsakovas sutiko deklaruoti gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas teigia, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. grįžęs į namus nerado vaikų, o namai buvo suversti.  Atsakovas, jo nurodomu laikotarpiu net keletą dienų iš eilės nebuvo namuose, ir nebuvo aišku, kur jis yra išvykęs. Dėl buto būklės atsakovas eilinį kartą meluoja, kadangi butas buvo paliktas tvarkingas ir šias aplinkybes gali patvirtinti žmonės, kurie suteikė ieškovei pagalbą padedant perkraustyti jos daiktus. 2023 m. vasarą atsakovas pastoviai išvažiuodavo iš savo namų, jo nebūdavo po 4-5 dienas, ieškovė nieko nežinodavo apie tai, kur jis išvyksta, kadangi atsakovas jokia informacija su ja nesidalino. Jis vaikams visada sakydavo, kad vyksta į komandiruotes, o jiems paklausus, kada grįš, atsakydavo, kad tuoj. Ieškovė išsikėlė iš atsakovo A. Š. buto su vaikais, nes nebegalėjo daugiau pakęsti nuolatinio terorizavimo ir psichologinio smurto. Kiekvieną dieną jis priekaištaudavo ieškovei, kad ji pas jį gyvena, grasindavo atsivesti kitas moteris ir tada pažeminti ieškovę bei išvyti. Atsakovas nesidrovėdamas maitindavosi ieškovės pagamintu vaikams maistu, tačiau finansiškai prie produktų įsigijimo visiškai neprisidėdavo.  Iki 2022 m. pabaigos už atsakovo butui teikiamas komunalines paslaugas mokėdavo išimtinai ieškovė. Jeigu atsakovas laiko, kad egzistuoja kitokios aplinkybės, jis privalėtų pateikti nurodomo laikotarpio mokėjimus pagrindžiančius čekius ar pavedimus. Atsakovui atsisakius deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą buto, kuriuo visus mokesčius sumokėdavo ieškovė, adresu, buvo visiškai peržengtos bet kokios padorumo ribos, todėl ieškovė kategoriškai atsisakė toliau mokėti už atsakovo nuosavybei teikiamas paslaugas. Ieškovė šiuos mokesčius visada mokėdavo išrašytų sąskaitų pagrindu (su knygele), nes nebuvo naudojamasi tuo tikslu internetine bankininkyste. Ieškovė pildydavo visus duomenis savo ranka, bet kai atsisakė mokėti, iš karto per dieną dingo visos pildymo knygutės, nes atsakovas jas paprasčiausiai paslėpė, kartu dingo ir visos vaikų nuotraukos. Šios aplinkybės tik parodo, kad atsakovas jau seniai veikė labai apgalvotai. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad jis jau 2023 m. vasario mėn. pasiūlė ieškovei nuomotis šalia jo buto esantį kitą butą, tariamai „žvelgdamas į ateitį“ reiškia ne ką kitą, o atsakovo siekį atsikratyti ieškove dar 2023 m. pradžioje. Galima tik įsivaizduoti ir numanyti, kokiose nuolatinio psichologinio smurto ir sistemingo engimo sąlygose iki išsikėlimo iš atsakovo vieno kambario būsto gyveno ieškovė ir du šalių mažamečiai vaikai. Atsakovas teigia, kad nuo 2023 m. liepos mėn. dirba (duomenys neskelbtini) ir jo pajamos siekia apie 633 Eur. Kyla pagrįstas klausimas, kaip jis, gaudamas vienas tokias pajamas, dar gali pretenduoti ir gauti socialinę paramą. Šias aplinkybes atsakovas turėjo pagrįsti. Be to, įmonė, kurioje įsidarbino atsakovas, priklauso jo sūnui, todėl yra pagrindas manyti, jog iki šiol niekur nedirbęs ir iš valstybės mokamų pašalpų gyvenęs atsakovas, gali būti viso labo fiktyviai savo sūnaus įdarbintas. Ieškovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovas nurodo tikrovės neatitinkančias aplinkybes, teigdamas, jog ieškovė, dirbdama nedaug laiko, galimai neturi resursų tinkamai užtikrinti nuolatinę gyvenamą vietą vaikams ir tinkamai tenkinti jų poreikius. Ieškovė nori nuraminti visiškai nepagrįstai susirūpinusį atsakovą ir teismui paaiškinti, jog jai sekasi dirbti gerai, rugsėjo mėn. jos pajamos siekė 750 Eur, o lapkričio mėn. jos išaugo iki 1050 Eur., neskaitant to, kad ieškovė dirba ne pilną mėnesį ir pusę dienos, nes nori skirti kuo daugiau dėmesio savo vaikams. Šalims pradėjus gyventi skyrium ir ieškovei inicijavus šį teismo procesą (civilinė byla Nr. e2-19629-466/2023) atsakovas iš pradžių visiškai nebendravo su mažamečiais, o po kurio laiko prasidėjus tėvo bendravimui su vaikais, iš jo pusės prasidėjo aktyvios manipuliacijos. Pirmas tėvo kontaktas su vaikais trumposiomis žinutėmis prasidėjo nuo lego žaidimo. Atsakovas domėjosi, ko vaikai norėtų, todėl per trumpą laikotarpį nupirko vaikams po du lego žaidimus, šiuo metu šis skaičius jau peržengia dešimtį. Tėvas nupirko vaikams ir naujus telefonus, atnaujino jau turėtus, uždėjo pin kodus, kuriuos žino tik tėvas ir vaikai, įdiegė sekimo principu veikiančias programėles, kad galėtų ir toliau kontroliuoti ieškovę. Sūnus J. yra tėvo primokintas niekam nesakyti savo pin kodo, įskaitant ir pačiai vaiko mamai (ieškovei). Vaikai, būdami tėvo aplinkoje, tokiu atsakovo elgesiu yra kurstomi ir nuteikinėjami prieš ieškovę. Atsakovas taip pat deda pastangas maksimaliai sudominti vaikus telefonų žaidimais. Toks jo elgesys kelia grėsmę išsivystyti vaikų priklausomybėms nuo mobiliosios įrangos ir žaidimų, nors šalims gyvenant kartu jis šiuo klausimu buvo kategoriškos, griežtos ir priešingos nuomonės, neleisdavo vaikams besaikiai naudotis telefonais. Tokiu būdu, tėvas manipuliacinių metodų pagalba deda visas pastangas, kad būtų sutrikdyta vaikų mamos S. A. (ieškovės), palaikoma struktūruota vaikų aplinka ir dienotvarkė. Vaikų tėvas visiškai nebendradarbiauja su vaikų motina ir nesilaiko vienodų taisyklių auklėjant vaikus. Siekdamas atitraukti vaikų dėmesį nuo įprastos realybės, tėvas daro viską, kas vaikams patinka, kad taip pritrauktų jų dėmesį ir įneštų destrukciją į ieškovės suformuotą mažamečių dienotvarkę. 

         9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba, Skyrius) pateiktose išvadose (DOK-180843; DOK-87342; DOK-87342) nurodė, kad Tarnybai šeima dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. Atlikus situacijos vertinimą nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nuo 2023-10-12 taikomas atvejo vadybos procesas. Skyriaus vyriausioji specialistė 2023-10-25 telefonu bendravo su ieškove, kuri nurodė, kad nuo 2023-09-11 ji su vaikais gyvena skyriumi nuo atsakovo 3 kambarių, apie 70 kv. m nuomojamame bute, vaikai tarpusavyje dalinasi vienu kambariu (nuomos kaina 650 Eur/mėn. bei papildomai komunaliniai mokesčiai). Pasak ieškovės, ji nedraudžia atsakovui bendrauti su šalių nepilnamečiais vaikais. Atsakovas išlaikymo vaikams neteikia, nors yra priimta teismo nutartis dėl laikino išlaikymo (po 275 Eur/mėn. vaikui). Ieškovė teigė, kad šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, jos gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 700 Eur/mėn. bei 171,5 Eur/mėn. „vaikų pinigų“. Skyriaus specialistams bendraujant su šalių nepilnamečiais vaikais, pokalbyje dalyvavo abu vaikai, jie visą pokalbio laiką žiūrėjo televizorių, neatsisuko į specialistę. Į klausimus atsakinėjo pavieniais žodžiais, arba trumpais sakiniais, šypsojosi. Nepilnametė G. Š. pasakojo, kad tėvai daug pykosi, todėl jie su motina išėjo į kitą butą. Vaikas teigė, kad susipykę tėvai nesusitaikydavo ir susipykdavo vėl. Vaikai teigė, kad kai persikėlė į kitą butą su tėvu nesimatė, tačiau mergaitė nurodo, kad gal nelabai nori susitikti su tėvu, nes ji negražiai kalbėdavo apie motiną, vadino ją vardu ir pavarde, nors jai tas nepatiko. Mergaitė pasakojo, kad tėvas niekada nebuvo jos su broliu nuskriaudęs. Ir motina nėra jų nuskriaudusi. Mergaitė pasakojo, kad su tėvu dar nesusitinka, nes negalima. Paprašius patikslinti, nieko nebeatsakė. G. nurodė, kad tėvas vonioj gerdavo girą, o vėliau jis „išprotėdavo“ ir tada pykdavosi su motina. Vaikai sakė, kad tėvas šiaip negeria. Vaikai teigia, kad motina negeria. G. nurodė, kad tėvas jai skambino vieną kartą, bet daugiau ne. Nežino, kodėl jis neskambina, ji pati irgi nenori skambinti tėvui. Ji teigia, kad tėvas jai sako, kad G. jį išdavė ir ji nežino, kodėl tėvas taip sako. Mergaitė pasakoja, kad naujame bute yra geriau, su mama jai patinka labiau. Čia daugiau vietos, vaikai turi savo kambarį. Niekas nesibara. Pasak mergaitės, kai gyveno visi kartu, tėtis ją mušdavo su diržu, parodo į kurią vietą mušdavo ( parodo į dešinę šlaunį). Paklausus ar tėtis atsiprašydavo, mergaitė teigia, kad niekada. Už ką tėtis mušdavo mergaitė pasakyti negali, neatsimena. Pasakoja, kad dabar su tėčiu normaliai. Sako, kad tėtis jai nieko neperka, o perka tik broliui. Su mama sutaria gerai, sako, kad mama jos niekada neskriaudžia, padeda jai ruošti pamokas. Ieškovė ieškinyje pateikia gan konkrečias ir detalias bendravimo tvarkos sąlygas. Skyriaus vertinimu, nustačius ieškovės siūlomą bendravimo tvarką, atsakovas galėtų nuosekliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais ir dalyvauti jų gyvenime. Be kita ko, tėvai visada tarpusavyje geranoriškai gali susitarti ir dėl kitokios bendravimo tvarkos, susikeisti dienomis ir pan. Skyrius atkreipia dėmesį, kad bendravimas tarp tėvo ir vaikų pirmiausia turi atitikti nepilnamečių geriausius interesus ir būti jiems priimtinas. Bendraujant turi būti atsižvelgta į jų amžių, dienos režimą, poreikius ir kitas tuo metu egzistuojančias aplinkybes. Tarnybos nuomone, ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra pareikšti vadovaujantis nepilnamečių geriausiais interesais. Atsakovas savo pareikštame priešieškinyje nedetalizuoja bendravimo tvarkos sąlygų ir prašo nustatyti, kad kiekvienas iš tėvų su vaikais bendrauja pagal susitarimą. Ieškovė savo ieškinyje nurodė konkrečias bendravimo tvarkos sąlygas. Skyriaus vertinimu, atsižvelgiant į abiejų šalių pateiktus siūlymus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, galimai įmanoma surasti kompromisą ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri pirmiausia atitiktų nepilnamečių vaikų geriausius interesus, būtų atsižvelgta į jų amžių, dienos režimą, užimtumą, teisę į poilsį bei veiktų išimtinai nepilnamečių interesais, be kita ko, būtų realiai įgyvendinama bendravimo tvarka ir kiekvienas iš tėvų galėtų nuosekliai bei optimaliai dalyvauti vaikų gyvenime. Tarnybos nuomone, jeigu teismas nepilnamečių gyvenamąją vietą nustatytų su atsakovu, tai sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, reikia atsižvelgti, kad būtų užtikrinti geriausi nepilnamečių interesai, jog jie turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo tiek įgimtus ir tiek įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti savo poreikius ir kt.

        10. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė S. A. ir jos atstovė palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad atsižvelgiant į konfliktiškus ieškovės ir atsakovo santykius, tikslinga nustatyti aiškią ir konkrečią vaikų bendravimo su atskirai gyvenančiu tėvu tvarką. Ieškovė neneigė, kad atsakovas patiria išlaidų tenkindamas vaikų poreikius, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas daugiausiai laiko su vaikais praleidžia savaitgaliais, o ieškovei tenka didesnė išlaidų, susijusių su vaikų poreikių užtikrinimu, dalis.

        11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas pažymėjo, kad pagrindinis ginčas byloje yra dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas teigė, kad bylos nagrinėjimo metu specialistai nesusisiekė su juo ir neįvertino jo gyvenimo sąlygų. Atsakovo nuomone, ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra deklaratyvus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovas daro neigiamą įtaką vaikams. Kadangi ieškovė gauna valstybės skiriamas išmokas vaikams, išlaikymo vaikams dydis atsakovo nuomone, turi būti sumažintas. Atsakovas nurodė, kad kol gyveno kartu su ieškove, apie išlaikymo vaikams įsiskolinimą nebuvo kalbama. Atsakovas pažymėjo, kad su ieškove ir vaikais gyveno atsakovui priklausančiame būste, kas irgi laikytina išlaikymo forma. Atsakovas nurodė, kad neturi priekaištų ieškovei dėl dabar esančios bendravimo su vaikais tvarkos, neprieštarauja ieškovės prašymui nustatyti detalią bendravimo tvarką.

       Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

       12. Iš į bylą pateiktų gimimo įrašų žinoma, kad ieškovė S. A. ir atsakovas A. Š. yra nepilnamečių vaikų G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė ir atsakovas santuokos nėra sudarę (I tomas, 14, 15 b.l.). 

        Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

        13. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi šiuo metu vaikai gyvena su ieškove, kuri jais rūpinasi. Ieškovė nurodė, kad dėl konfliktiškų santykių su atsakovu ir siekdama užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas vaikams, ji prieš metus laiko su vaikais išsinuomojo 3 kambarių butą, kuriame gyvena šiuo metu. Atsakovas prieštaravo vaikų gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove, teigė, kad ieškinio reikalavimas deklaratyvus, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas darytų neigiamą įtaką vaikams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje pateikiama vaikų nuomonė, kad vaikams gyventi su mama naujame bute patinka, čia daugiau vietos, vaikai turi savo kambarį, nėra suaugusiųjų konfliktų. Tarnybos atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad šalių nepilnamečiai vaikai jau metus laiko gyvena su mama (ieškove), kuri tinkamai rūpinasi vaikais, todėl vaikų gyvenamosios vietos keitimas, nustatant ją su atsakovu, nėra tikslingas. 

           14. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.

           15. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su motina (ieškove). Iš byloje esančių įrodymų spręstina, kad vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos pas ieškovę. Teismas pažymi, kad ieškovė išsikėlė kartu su vaikais iš atsakovui priklausančio buto (duomenys neskelbtini) dėl objektyvaus būtinumo, nuolatinės įtampos ir konfliktų su vaikų tėvu A. Š., kurie, tikėtina, ne kartą vyko vaikų akivaizdoje. Ieškovė su atsiliepimu į priešieškinį pateikė vaizdo įrašus, iš kurių viename (62054CAE), esant ieškovės ir atsakovo bute vykstančiam konfliktui bute yra šalių vaikas J. Š. (matomas vaizdo įraše), į kurį tėvas A. Š., nemėgindamas sustabdyti konflikto nekreipia dėmesio, nors ieškovė S. A. ne kartą sako A. Š., kad nenori, jog vaikai matytų konfliktą. To konflikto metu A. Š. į S. A. pasakymą, jog ji nenori gyventi kartu su atsakovu pasako ieškovei, jog vaikai visada gyvens bute, priklausančiame atsakovui, t.y. gyvens kartu su tėvu. Iš to spręstina, jog atsakovui buvo žinoma, kad ieškovė norėjo su vaikais kartu su vaikais išsikelti iš buto, kuriame tuo metu šeima gyveno. Ieškovės su atsiliepimu į priešieškinį pateikti kiti vaizdo įrašai, kuriose užfiksuotos ieškovės ir atsakovo konfliktinės situacijos leidžia teigti, kad atsakovas A. Š. negerbia savo vaikų motinos, į ją pašaipiai kreipiasi pavarde „A.“, į ką ieškovė jautriai reaguoja, todėl nėra pagrįstas A. Š. paaiškinimas, kad šalys nuolatos taip bendravo ir ieškovei tai buvo priimtina. Tarnyba 2023 m. rugsėjo 22 d. ir 2023 m. spalio 05 d. surašė Vaikų situacijos vertinimo anketas, kurios surašytos nagrinėjant A. Š. pranešimą dėl galimo vaikų teisių pažeidimo motinai kartu vaikais išsikėlus iš vaikų gyvenamosios vietos. Anketose pateikti vaikų apklausų rezultatai (nedalyvaujant nei vienam iš tėvų) ir pvz. šalių dukra G. Š. sakė vaikų teisių apsaugos specialistei, jog tėvai daug pykdavosi, tėtis vonioj gerdavo „girą“, po ko jis „išprotėdavo“ ir tada pykdavosi su mama. Taip pat G. sakė, jog nelabai nori susitikti su tėčiu, nes ji negražiai kalba apie mamą, tėtis G, sakė, jog ji jį išdavė, bet kodėl taip tėtis sakė, G. nežino. Taip pat G. sakė specialistei, kad šeima gyveno kartu tėtis G. mušdavo su diržu ir parodė, į kurią vietą mušdavo (parodė dešinę šlaunį). Už ką tėtis mušdavo, mergaitė negalėjo pasakyti, neatsiminė. Sakė, jog dabar su tėčiu normaliai. Tėtis jai nieko neperka, tik broliui. Su mama sutaria gerai, sakė, mama jos niekada neskriaudžia, padeda jai su pamokomis. Šalių sūnus J. Š. vaikų teisių apsaugos specialistei sakė, jog jam patinka ir tėtis ir mama. Jis matė tėvų konfliktą, po ko su mama išsikraustė. Sakė, jog nori pas tėvą, nes nori pas dinozaurus, kurie jam patinka. Sako nori bendrauti su tėčiu, nes ji perka Lego, perka viską. Sakė, kad myli ir tėtį, ir mamą, su kuria gerai sutaria. Pasakė, jog tėvas jį mušdavo diržu, kai padarydavo kažką blogo, bet dabar nemuša. Tarnyba pateikė byloje išvadą, kad neprieštarauja, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, vaikai Skyriaus atstovams taip pat išsakė nuomonę, kad yra patenkinti gyvenimo sąlygomis pas mamą (ieškovę) (I tomas, 63, 79, 95, 109, 131 b.l.). Tarnyba dėl galimo smurto vaikų atžvilgiu kreipėsi į policiją, tačiau Vilniaus apskrities VPK vyresniosios tyrėjos 2023 m. spalio 18 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nes negauta konkrečių ir objektyvių duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką  (II tomas, 49 - 51 b.l.) 2024 m. spalio 4 d. Vaikų laikino apgyvendinimo aktuose nurodyta, kad G. Š. ir J. Š. buvo laikinai apgyvendinti pas D. A. (vaikų senelę), nes vaikų nuomonės išklausymo metu jie sakė, jog tėtis juos muša (I tomas, 121 – 126 b.l.). 2024 m. spalio 11 d. Vaikų situacijos vertinimo anketose nurodyta, jog 2023 m. spalio 10 d. bendrauta su vaikų senele D., kuri nurodė, jog vaikai jos namuose jaučiasi gerai, nepastebėjo kokių nors požymių, kad vaikų atžvilgiu būtų naudotas smurtas, vaikai ilgisi mamos. Vaikų buvimo metu su senele metu vaikų tėtis vaikams neskambino, ryšio su vaikais nepalaiko (I tomas, 138, 139, 156 b.l.). Taip pat G. Š. anketoje  nurodyta, kad gauta charakteristika iš vaiko ugdymo įstaigos, kurioje nurodyta, kad vaikas reguliariai lanko ugdymo įstaigą, notina visada informuoja mokytoją dėl neatėjimo į mokyklą priežastis, pamokas pateisina. Vaikas linksmas, draugiškas, klasėje turi draugų, kartai pasielgia keistai, turi specialiųjų ugdymo poreikių. Mergaitė motyvuota, noriai atlieka visas užduotis, darbus visada baigia. Mergaitė švari, tvarkinga, pasiruošusi pamokoms, turi visas mokymosi priemones. G. mama bendrauja ir bendradarbiauja su mokytoja, domisi vaiko mokymosi rezultatais, elgesiu. Tėvas apie vaiko pasiekimus nesidomi, su mokytoja nebendrauja. Dėl mažametės pažeidžiamų teisių ir interesų ugdymo įstaiga duomenų neturi (I tomas, 139 b.l.). Teismas, vertindamas Tarnybos atliktų vaikų situacijos 2023 m. rugsėjo – spalio mėn. patikrinimų rezultatus turi pagrindą daryti išvadą, kad nors į Tarnybą dėl galimo vaikų ir atsakovo (vaikų tėvo) teisių iš vaikų motinos pažeidimo kreipėsi A. Š., tačiau labai tikėtina, kad netinkamas ir nesaugias, nenukreiptas į visapusišką lavinimą sąlygas vaikams sudarė pats tėvas A. Š., kuris savo provokuojančiu elgesiu namuose, kuriuose auga mažamečiai vaikais sudarė sąlygas kilti nuolatiniams konfliktams vietoje to, kad iš tikro, siekdamas realiai užtikrinti vaikų gerovę pasirūpintų visos šeimos materialinių ir kitų būtinų interesų patenkinimu. Ieškovė pateikė atsakovo susirašinėjimą su vaikais, iš kurio matyti, jog atsakovas tuo metu, kai vaikai pradėjo gyventi atskirai, skatina, kad vaikai žaistų kompiuterinius žaidimus, tokius kaip Minecfrat (V tomas, 66 - 72 b.l.). Visuotinai žinoma aplinkybė, kad vaikams greitai atsiranda priklausomybė nuo tokių žaidimų, kuomet jie praranda susidomėjimą kitomis veiklomis, todėl toks atsakovo bendravimo su vaikais būdas labiau vertintinas neigiamai, nei teigiamai, tuo labiau, kad šalims gyvenant kartu atsakovas buvo labiau nusiteikęs prieš tokių žaidimų skatinimą. Vaikų priklausomybės nuo žaidimų problemą atsakovas pradėjo suvokti tik po to, kai ieškovė apie tai pranešė Tarnybai (IV tomas, 119 - 121 b.l.). Atsakovo A. Š. argumentas, kad jis turi patirties auginant vaikus, nes turi du kitus suaugusius vaikus yra abejotinas, nes liko nepaneigtas ieškovės teiginys, kad A. Š. vaikus (kurie šiuo metu yra suaugę) augino ne jis, o tų vaikų motina ir prie to prisidėjo net pati S. A. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute (I tomas, 18 – 25 b.l., V tomas, 157 – 162 b.l.). Butas  nuomojamas, tačiau jis yra erdvesnis (3 kambarių), nei atsakovui priklausantis vieno kambario butas (duomenys neskelbtini) ir pats atsakovas 2023 m. vasario 25 d. el. laiške ieškovei išdėstė nuomonę, kad nuomotis būstą yra racionaliau, nei nusipirkti (I tomas, 195 b.l.). Vaikai,  vienerius metus pragyvenę naujoje gyvenamojoje vietoje, tikėtina, jau yra joje apsipratę ir, skirtingų lyčių vaikams augant, jiems vis labiau bus reikalingi atskiri kambariai. Ieškovė pajėgi sumokėti už nuomą ir paslaugas. Kadangi iš esmės ieškovė ir atsakovas negali gyventi kartu, laikytina, jog vaikams jų motina sudarė visapusiškai tinkamas gyvenimo sąlygas ir užtikrina visus būtinus jų poreikius.

           16. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkinamas ir nepilnamečių vaikų G. Š. ir J. Š. gyvenamoji vieta nustatoma su vaikų motina ieškove S. A.

           Dėl periodinio išlaikymo vaikams priteisimo.

           17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

            18. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (taip pat ir materialiai išlaikyti vaikus) turinys nesikeičia, kinta jų vykdymo sąlygos. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas.

          19. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

           20. Ieškovė ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. Š.  išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. Š., gim. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 316,50 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Paskirti nepilnamečių vaikų motiną S. A. gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisės pagrindais

           21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 19 d. nutartimi iš dalies tenkindamas  ieškovės S. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priteisė iš atsakovo A. Š. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š. periodinėmis, kas mėnesį mokamomis išmokomis po 275,00 Eur kiekvienam vaikui nuo šios nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo byloje priėmimo. Teismas paskyrė ieškovę S. A. nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š. priteisto laikino išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

           22. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą DOK-136820) žinoma, kad išieškotojai S. A. antstolė A. P. tiesiogiai išieškojo: 2024 m. kovo mėn. – 0,00 Eur; 2024 m. balandžio mėn. – 0,00 Eur; 2024 m. gegužės mėn. – 344,79 Eur; 2024 m. birželio mėn. – 0,00 Eur; 2024 m. liepos mėn. – 572,15 Eur; 2024 m. rugpjūčio mėn. – 0,00 Eur. 

            23. Atsakovas teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose) nurodė, kad skiria lėšų vaikų išlaikymui, tačiau vien tai, kad atsakovas nesilaiko teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių – nemoka vaikams laikino periodinio išlaikymo leidžia teigti, kad, nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove yra būtina pristeisti iš atsakovo vaikams periodinį išlaikymą. Ieškovė pateiktuose procesiniuose dokumentuose neginčijo fakto, kad atsakovas patiria išlaidų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu, tačiau pažymėjo, kad atsakovas su vaikais bendrauja savaitgaliais, o ieškovei tenka didesnė vaikams skiriamų išlaidų dalis.       

           24. Nors byloje nustatyta, kad vaikui valstybė moka tam tikras išmokas, kurių dydžiu, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, paprastai turėtų būti mažinamas viso vaikui reikalingo išlaikymo dydis ir tik po to nustatomos tėvų teiktino išlaikymo dalys (pirmiau nurodyta 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas), tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų suma. Šiuo atveju šalių turtinė padėtis, kaip nustatė apeliacinės instancijos teismas, leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Taigi nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).

            25. Atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, teismas nesutinka su bylos nagrinėjimo metu atsakovo ir jo atstovo išsakyta pozicija, kad vaikams priteisiamo išlaikymo dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į vaikų atstovams pagal įstatymą valstybės mokamų išmokų vaikams dydį.

            26. Ieškovė ieškinyje nurodė nepilnamečių vaikų išlaidos maistui sudaro apie 180 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, išlaidos sveikatai apie 20 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iš viso 40 Eur, aprangai, avalynei 200 Eur abiem vaikams, higienos priemonėms apie 40 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iš viso 80 Eur, būstui vidutiniškai 70 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iš viso 140 Eur, vaikų mokymosi priemonėms ir kitiems reikmenims 50 Eur/mėn. kiekvienam vaikui, iš viso 100 Eur, vaikų papildomam ugdymui, laisvalaikiui, atostogoms – 50 Eur/mėn. lavinamiesiems žaidimams, dėlionėms ir pan., laisvalaikiui 70 Eur/mėn., J.  Š. robotikos būreliui 50 Eur/mėn., G. Š. šokių studijai 50 Eur/mėn., vėliau šokių sudijoje „Ant“ lankymas kainuos 60 -70 Eur/ mėn., iš viso 230 - 240 Eur. Ieškovė nurodė, kad išlaidos sūnui J. Š. per mėnesį sudaro maždaug 607 Eur, o išlaidos dukrai G. Š. sudaro maždaug 599 Eur (I tomas, 16 b.l.). 2024 m. rugsėjo 17 d. ieškovė patikslino vaikų poreikių per mėnesį sumą pagal teismui 2024 m. rugsėjo 16 d. pateikto S. A. sąskaitos AB (duomenys neskelbtini) banke išrašo duomenis, kuri sudaro 950,94 Eur (V tomas, 165 – 169 b.l.). Atsakovas 2024 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime nurodė, kiek skyrė vaikams lėšų 2023 m. lapkričio – 2024 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu, nepagrįsdamas to rašytiniais įrodymais. Atsakovas nurodė, kad 2023 m. lapkričio mėn. vaikams jis skyrė 1 022,66 Eur, gruodžio mėn. - 649,05 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 357,83 Eur, vasario mėn. 485,68 Eur kovo mėn.- 629,96 Eur, balandžio mėn - 877,02 Eur, gegužės mėn. – 681,85 Eur, birželio mėn. – 789,29 Eur, liepos – 1 232,54 Eur, rugpjūčio – 1448,08 Eur, rugsėjo mėn. – 518,96 Eur. (V tomas, 170  b.l.)      

             28. Ieškovė pateikė savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke išrašus apie 2023 - 2024 m. patirtas išlaidas vaikams - buto nuomai ir komunaliniams patarnavimams, maistui ir kitiems poreikiams buitinė chemija, higienos prekės) PC Maxima, IKI , LIDL, AIB Ė, IKEA? už robotikos būrelį (už programavimo būrelį moka tėvas); VšĮ "Ant studija" už dukters G. lankomą būrelį  ir mokyklos reikmėms; sūnaus mokyklos rinkliavoms (pavedimai I. D. ir K. B.), mokėjimai Vision Express už dukters G. akinius; sveiktos priežiūros poreikiams (Eurovaistinė“, „Gintarinė vaistinė“), dukters rūbams, sūnaus gimtadieniui (Apollo kinas, ČILI picerija), lavinimo priemonėms (XS žaislai) (IV tomas, 31- 73 b.l., V tomas, 1 – 53 b.l.).  Ir vėliausio laikotarpio ieškovės sąskaitos išraše nėra duomenų apie atsakovo periodinius mokėjimus vaikų išlaikymui pagal teismo nutartį dėl laikino išlaikymo priteisimo (V tomas, 123 – 150 b.l.).       

             27. Paaiškindama apie šalių turtinę padėtį ieškovė nurodė, kad asmeninės nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto ji neturi. Ieškovė teikia švaros (valymo) paslaugas (pagal verslo liudijimą namų ūkio veikla) įskaitant šeimininkavimą pobūviuose, butų tvarkymą, baldų ir kilimų valymą, daržų priežiūrą, apželdinimą, malkų skaldymą, šiukšlių surinkimą)(I tomas, 17 b.l.). Jos pajamos sudaro apie 700 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovė turi santaupų, iš kurių taip pat išlaiko nepilnamečius vaikus, sūnų ir dukterį, taip pat jai padeda mama. Ieškovei kreipimosi į teismą metu nebuvo žinomos atsakovo A. Š. pajamos, kadangi pastaruosius šešis metus jis nedirbo, o įsidarbinęs nuo 2023 m. liepos mėnesio, iš karto turėjo nedarbingumą.

            28. Sprendžiant iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų apie asmens darbovietes ir mokamas išmokas A. Š. nuo 2017 m. guodžio 15 d. iki 2023 m. liepos 4 d. nedirbo, gaudavo socialines išmokas, po to pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), kur jo draudžiamosios pajamos 860 Eur (IV tomas, 93 – 95 - 97 b.l.).

            29.  Teismų praktikoje pripažįstama, jog orientacinis vaiko būtinųjų mėnesio poreikių dydžio kriterijus yra minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 516), atskaičius mokesčius – 709 Eur. Jei vadovautis šiuo dydžiu, kiekvienas iš tėvų vienam vaikui turėtų mokėti 354,50 Eur išlaikymą (709 : 2). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo mažesnį -  316,50 Eur periodinį išlaikymą kiekvienam vaikui. Įvertinus aplinkybę, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove, dėl ko jai neabejotinai tenka didesnė vaikų auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi  našta, teismas neturi pagrindo, nustatant priteistino iš atsakovo išlaikymo vaikams dydį atsižvelgti į ieškovei pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas vaikams išmokas (V tomas, 163, 164 b.l.), įvertinus dar tai, kad atsakovas geruoju nemoka ir priteisto išlaikymo (V tomas, 54, 75 b.l.).  

             30. Įvertinus aplinkybių visumą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo tenkinamas visiškai. Iš atsakovo A. Š. priteistinas materialinis išlaikymas vaikams G. Š. ir J. Š. po 317 Eur (tris šimtus septyniolika eurų (suma dėl patogesnio skaičiavimo suapvalinama nenurodant centų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės. Priteistinas sumas atsakovas turi indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė S. A. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų G. Š. ir J. Š. išlaikymui skirtas lėšas iki vaikų pilnametystės.                   

            31. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalims išaiškintina, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). 

            Dėl išlaikymo vaikams įsiskolinimo priteisimo

            32.Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

            33. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. 

            34. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo A. Š. 19 064 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š/ susidariusį laikotarpiu (duomenys neskelbtini). Ieškovė susidariusį išlaikymo įsiskolinimą paskaičiavo tokiu būdu: nuo 2020 m. spalio 1 d. po 672 Eur (224 Eur (pusė MMA (minimalaus mėnesinio atlyginimo) į rankas) x 3 mėn.) kiekvienam vaikui; už 2021 m.– po 2808 Eur (234 Eur (pusė MMA į rankas) x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; už 2022 m. – 3204 Eur (267 Eur (pusė MMA į rankas) x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; iki 2023 m. spalio 1 d. – po 2848 Eur (316,5 (pusė MMA į rankas) x 9 mėn.) kiekvienam vaikui. 

            35. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų įrodymų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu žinoma, kad ieškovės ir atsakovo santykiai nutrūko prieš metus laiko iki ieškinio teisme pareiškimo, t.y. maždaug nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad šalims gyvenant kartu, apie išlaikymo įsiskolinimą nebuvo kalbama. Atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė teikęs išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Su 2024 m. gegužės 24 d. paaiškinimu atsakovas pateikė savo paskaičiavimus apie, jo teigimu, 2023 – 2024 m. teiktą išlaikymą vaikams. 2023 m. lapkričio mėn. vaikams jis skyrė  1022,66 Eur, gruodžio mėn. - 649,05 Eur, 2024 m. sausio mėn. – 357,83 Eur, vasario mėn. 485,68 Eur kovo mėn.- 629,96 Eur, balandžio mėn - 663,57 Eur, gegužės mėn. – 465,61 Eur. Nurodė, kad išlaikymą teikė vaikams tiesiogiai. Pastebėtina, kad 2024 m. gegužės 24 d. paaiškinime ir 2024 m. rugsėjo 18 d. paaiškinime skiriasi atsakovo nurodytos vaikams skirtos sumos už 2024 m. balandžio mėn. 663,57 Eur ~ 877,02 Eur ir gegužės mėn. 465,61 Eur ~ 681,85 Eur. 2023 m. atsakovo darbo užmokestis, atsakovo duomenimis, sudarė 643,62 Eur, 2024 m. 711,48 Eur (V tomas, 64 b.l.). Su priešieškiniu atsakovas pateikė įrodymus, kad turėjo išlaidų vaikų skiepams, pateikė kelis kvitus, kur nurodytos mokyklinės prekės, taip pat čekius apie išlaidas drabužiams 2020 -  2023 m., išlaidas anglų kalboms pamokoms ir tyrinėjimo būreliui  (II tomas, 9 – 38 b.l.). Atsakovo pateiktas jo sąskaitos AB „Swedbank“ išrašas, patvirtina, kad 2020 m. laikotarpiu atsakovas iš Vilniaus savivaldybės administracijos gaudavo piniginę socialinę paramą nuo 177,78 Eur 2020 m. spalio mėn, kuri kiek didėjo 2021 m. - 223 Eur, 2022 m. – 246 - 447 Eur, 2022 m. gruodžio mėn. 533 Eur, 2023 m. balandžio – birželio mėn. 569 Eur, paskutinė iki įsidarbinimo (duomenys neskelbtini) išmokėta 569 Eur suma 2023 m. rugpjūčio mėn. (III tomas, 39 – 75 b.l.). Iš atsakovo pateiktų 2020 – 2022 m. raštelių ir kvitų (III tomas, 76 – 94 b.l.) galima spręsti, kad jis turėjo tam tikras išlaidas vaikų išlaikymui, tačiau tokios išlaidos, kaip išlaidos kurui (Neste kvitai) savaime nepatvirtina, jog išlaidos yra susiję su vaikų poreikių tenkinimu. Pastebėtina, kad tarp atsakovo nurodytų pirkinių yra ir statybinių medžiagų įsigijimo kvitai (II tomas, 102, 105 b.l.), kurie nebūtinai susiję su vaikų poreikiais. Atsakovas pateikė eilę vaikų nuotraukų įvairiose situacijose (III tomas, 106 – 134 b.l.). Nėra žinomos nuotraukų padarymo datos, tačiau reikia suprasti, atsakovo tuo įrodinėjo, kad tai yra jo bendravimo su vaikais situacijos, kuomet atsakovas turėjo išlaidų, susijusių su vaikų poreikių tenkinimu. Neneigtina, kad atsakovas, bendraudamas su vaikais turėjo tam tikrų išlaidų, tačiau nesant situacijų fiksavimo datų, tai gali apimti 2023 m., galimai 2022 m. laikotarpį ir neįrodo, kad ieškovės nurodomu būtent įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas teikė reikiamą išlaikymą vaikams. Ieškovė įsiskolinimo laikotarpį nurodė nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d., kuomet atsakovas iki 2023 m. liepos mėn. gaudavo tik socialinę pašalpą. Atsižvelgtina, kad ieškovė tuo metu su vaikais ir atsakovu gyveno jam priklausančiame bute, tačiau nepaneigtas ieškovė paaiškinimas, kad visą laiką esmines sąskaitas už komunalines paslaugas apmokėdavo ieškovė (kuri iš esmės visada vykdė darbinę veiklą, kai nebuvo motinystės ar vaiko priežiūros atostogose, IV tomas, 23 -26 b.l.). o stipriai paaštrėjus šalių santykiams atsakovas pasirūpino, kad ieškovei nebūtų prieinama Mokėjimų už paslaugas knygelė, kurioje  ieškovė parašydavo savo vardą ir pavardę, mokėdama už paslaugas.

            36. Apibendrinant, kad išdėstyta aukščiau, pripažintina, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. spalio 1 d. iš dalies prisidėjo prie vaikų išlaikymo, tačiau ne taip, kaip jis nurodė. Tikėtina, kad nedirbdamas ir gaudamas neženklią socialinę pašalpą atsakovas neretai nepamiršdavo pirmiausiai pasirūpinti savo poreikių patenkinimu, dėl ko kildavo konfliktai su ieškove, kurie galiausiai privedė prie ieškovės apsisprendimo išsikelti gyventi atskirai. Įvertinus ieškovės argumentus, kad ji nuolatos dėjo pastangas teikti reikiamą išlaikymą vaikams, jog atsakovas ginčo laikotarpiu niekur nedirbo ir kartais net skolinosi pinigų iš ieškovės mamos, dėl ko neaišku, kaip jis galėjo apmokėti visas išlaidas automobiliui, mokėti už komunalines paslaugas ir kt., kartu, nesant galimybės tiksliai apskaičiuoti atsakovo prisidėjimo prie vaikų išlaikymo ginčo laikotarpiu apimties, pripažintina, jog yra pagrindas priteisti pusę ieškovės nurodytos išlaikymo vaikams įsiskolinimo sumos.  Dėl to kiekvienam vienam vaikui priteistina po 336 Eur (224 : 2 x 3) už 2020 m. spalio 1 d. – 2021 m. guodžio mėn.,  po 1 404 Eur už 2021 m (234 : 2 x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; po 1 602 Eur už 2021 m (267 : 2 x 12 mėn.) kiekvienam vaikui; po 1 424,25 Eur už 2023 m. 9 mėn. (316,50 : 2 x 9 mėn.)  kiekvienam vaikui. Vienam vaikui iš viso 4 766 Eur (336 + 1404 + 1602 + 1424), abiems vaikams – 9 532 Eur (4 766 x 2) išlaikymo įsiskolinimo. Ieškovė S. A. paskirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų išlaikymo įsiskolinimo lėšas.

        Dėl tėvo bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo.

        37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu. 

          38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019, 34 punktas; 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020, 38 punktas). Tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo.

           39. Ieškovė teismo prašė nustatyti atsakovo A. Š. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: 1.A. Š. su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį, pradedant skaičiuoti nuo pirmojo savaitgalio po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikų tėvas negali pasimatyti su vaikais nustatytą savaitgalį, jis privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto bendravimo su vaikais, informuoti vaikų motiną raštu trumpąją žinute (SMS) motinos naudojamo telefono numeriu. 2. A. Š. su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. bendrauja dvi darbo dienas per savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus pasibaigus jų lankomiems užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Jeigu vaikai tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, vaikų tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. 3. A. Š. su nepilnamečiais vaikais G. Š. ir J. Š. bendrauja pusę moksleivių rudens, žiemos, pavasario ir vasaros atostogų pagal vaikų lankomų ugdymo įstaigų sudarytą grafiką. Dėl konkrečios bendravimo tvarkos per moksleivių atostogas tėvai susitaria iš anksto raštu trumposiomis žinutėmis (SMS) likus savaitei iki numatomų atostogų, o dėl bendravimo tvarkos vasaros atostogų metu tėvai susitaria likus ne mažiau, kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomų atostogų pradžios. Tuo atveju, jeigu tėvai, likus savaitei iki moksleivių atostogų dėl bendravimo su vaikais per šias atostogas nesusitars, motina poriniais kalendoriniais metais praleidžia su vaikais pirmąją atostogų pusę, tėvas – antrąją, neporiniais kalendoriniais metais atvirkščiai - motina praleidžia su vaikais antrąją atostogų pusę, tėvas – pirmąją. 4.Tėvas bendrauja su vaikais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, tėvas bendrauja su vaikais nelyginiais metais Šv. Velykų sekmadienį 10 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais Naujuosius metus su vaikais sutinka tėvas, paimdamas juos Naujųjų metų išvakarėse 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas Naujųjų Metų dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. 5. Tėvas praleidžia su vaikais Tėvo dieną ir savo gimtadienį. 6. Motina praleidžia su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį. 7. Vaikų gimimo dieną, vaikai kartu su tėvais praleidžia rotacijos principu, t. y. poriniais metais vaikai savo gimimo dienas praleidžia su motina, o neporiniais metais su tėvu. Tas tėvas, su kuriuo tais metais yra nustatyta bendravimo tvarka vaikų gimimo dienos metu, pagal savo galimybes organizuoja ir apmoka vaikų gimtadienio šventę. Bendru sutarimu kitas tėvas gali dalyvauti vaikų gimtadienio šventėje. 8. Šalys neturi teisės trukdyti viena kitai su vaiku išvykti į užsienį atostogų ar kitais tikslais (išskyrus su tikslu gyventi) bei privalo duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus), dokumentus. 9. Tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

             40. Atsakovas A. Š. teismui pateiktame priešieškinyje prašė, teismui šalių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su atsakovu, nustatyti tokią vaikų bendravimo su motina tvarką, kad S. A. bet kada, iš anksto su atskovu suderinusi bendravimo vietą ir laiką, galėtų su jais susitikti ir bendrauti.

            41. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovė ir jos atstovė patikslino reikalavimą, prašydama, kad bendravimo tvarkoje būtų nustatyta, jog atsakovas privalo informuoti ieškovę apie vaikų buvimo (gyvenamąją) vietą atsakovo atostogų su vaikais metu.

            42. Proceso metu atsakovas ir jo atstovas nurodė, kad neturi esminių priekaištų ieškovei dėl dabar esančios bendravimo su vaikais tvarkos, neprieštarauja ieškovės prašymui nustatyti detalią bendravimo tvarką.

            43. Teismui pateiktose išvadose ir bylos nagrinėjimo teisme metu Tarnybos atstovė nurodė, kad siekiant išvengti šalių konfliktų dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais organizavimo, tikslinga nustatyti aiškią, konkrečią ir geriausiai vaikų interesus atitinkančią bendravimo tvarką.

           44. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu pateiktą informaciją ir į tai, kad šiuo metu šalys naudojasi teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka, nustato ieškovės nurodytą,  kiek pakoreguotą atsakovo A. Š. bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarką. Teismas nustato pareigą atsakovui neatidėliotinai informuoti ieškovę apie vaikų buvimo (gyvenamąją) vietą atsakovo atostogų su vaikais metu. 11 punkte dėl vieno iš tėvų laikino išvykimo su vaikais į užsienį nustatytinas terminas, per kurį turi būti duodamas kito iš tėvų sutikimas ir perduodami reikalingi vaikų asmens ar kt. dokumentai iki kelionės pradžios. Todėl nustatytina tokia bendravimo tvarka : 1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja metų nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.30 val. iki 18.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikų tėvas negali pasimatyti su vaikais nustatytą savaitgalį, jis privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto bendravimo su vaikais, informuoti vaikų motiną raštu trumpąją žinute (SMS) motinos naudojamo telefono numeriu; 2) tą savaitę (lyginę), kai tėvas nebendrauja su vaikais savaitgalį, su nepilnamečiais vaikais bendrauja dvi darbo dienas per savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus pasibaigus jų lankomiems užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Jeigu vaikai tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, vaikų tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną nuo 19:30 iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą; 3) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pusę moksleivių lankomų ugdymo įstaigų atostogų pagal vaikų lankomų ugdymo įstaigų sudarytą grafiką. Dėl konkrečios bendravimo tvarkos per moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogas tėvai susitaria iš anksto raštu trumposiomis žinutėmis (SMS) likus savaitei iki numatomų atostogų. Tuo atveju, jeigu tėvai likus savaitei iki moksleivių atostogų dėl bendravimo su vaikais per šias atostogas nesusitaria, motina lyginiais kalendoriniais metais praleidžia su vaikais pirmąją atostogų pusę, tėvas – antrąją, o nelyginiais metais atvirkščiai - motina su vaikais praleidžia antrąją atostogų pusę, tėvą - pirmąją ; 4) tėvas bendrauja su vaikais pusę moksleivių vasaros atostogų pagal vaikų lankomų ugdymo įstaigų sudarytą grafiką birželio - rugpjūčio mėn. Dėl konkrečios bendravimo tvarkos per moksleivių vasaros atostogas metu tėvai susitaria ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios  raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS): 5) Jeigu tėvai iki einamų metų gegužės 31 d. raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) nesusitaria dėl tėvo bendravimo su vaikais moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu, motina lyginiais kalendoriniais metais bendrauja su vaikais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., tėvas bendrauja su vaikais nuo liepos 16 d. iki 31 d., motina bendrauja su vaikais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., tėvas bendrauja su vaikais nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. Nelyginiais metais atvirkščiai – tėvas bendrauja su vaikais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., motina nuo liepos 16 d. iki 31 d., tėvas nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., motina nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d.  6) Tėvas privalo neatidėliotinai informuoti vaikų motiną apie vaikų buvimo (gyvenamąją) vietą ir sudaryti sąlygas vaikų motinai bendrauti su vaikais telefonu tėvo atostogų su vaikais metu; 7) tėvas su vaikais bendrauja telefonu, įskaitant susirašinėjimą su vaikais, kiekvieną vakarą nuo 19:00 val. iki 20 val.; 8) tėvas bendrauja su vaikais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, tėvas bendrauja su vaikais nelyginiais metais Šv. Velykų sekmadienį 10 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais Naujuosius metus su vaikais sutinka tėvas, paimdamas juos Naujųjų metų išvakarėse 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas Naujųjų Metų dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. 9) tėvas praleidžia su vaikais Tėvo dieną ir savo gimtadienį. Motina praleidžia su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį. 10) vaikų gimimo dieną, vaikai kartu su tėvais praleidžia rotacijos principu, t. y. lyginiais metais vaikai savo gimimo dienas praleidžia su motina, nelyginiais metais - su tėvu. Tas tėvas, su kuriuo tais metais yra nustatyta bendravimo tvarka vaikų gimimo dienos metu, pagal savo galimybes organizuoja ir apmoka vaikų gimtadienio šventę. Bendru sutarimu kitas tėvas gali dalyvauti vaikų gimtadienio šventėje; 11) Šalys neturi teisės trukdyti viena kitai su vaiku išvykti į užsienį atostogų ar kitais tikslais (išskyrus su tikslu gyventi nuolatos) bei privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki kelionės pradžios duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus), dokumentus; 12) tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

         Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

        45. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19  d. ir 2024 m. birželio 11  d. nutartimis byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 150 straipsnis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 

       46. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

         47. Teikdama ieškinį, ieškovė sumokėjo 218 Eur žyminį mokestį (2023 m. rugsėjo 8 d. AB „SEB bankas“ mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), mokėtoja S. A. Taip pat ieškovė teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius apie patirtas 2 218 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 218 Eur žyminio mokesčio ir 2 000 Eur atstovavimo išlaidų (DOK-62853; DOK-137566; DOK-84061).

         48. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. Š. byloje teikiama valstybės garantuojama ir 100 proc. apmokama teisinė pagalba. Atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio, tačiau nėra atleistas nuo CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.         

         49. Ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos tenkinamas 100 proc., dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tenkinamas 100 proc., dėl periodinio išlaikymo priteisimo tenkinamas 100 proc., o reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas 50 proc.. Iš viso tenkinama 88 proc. (100 x 3 + 50 : 4) ieškovės reikalavimų. Todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovės naudai priteistina 1 952 Eur (2 218 x 88 %) bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai. 

          50. Atsakovo priešieškinys atmetamas visiškai, todėl nėra pagrindo iš ieškovės valstybės naudai priteisti žyminį mokestį.          

          51. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 3, 4 dalys). Šioje byloje tenkinus reikalavimą dėl periodinio išlaikymo 2 vaikams priteisimo iš atsakovo į valstybės biudžetą būtų pagrindas priteisti 171 Eur žyminio mokesčio (317 x 2 x 12 x 3 % x 75 %), nuo kurio ieškovė yra atleista. Patenkinus reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš atsakovo į valstybės biudžetą būtų pagrindas priteisti 214  Eur (9 532 x 3 % x 75 %). Iš viso valstybės naudai priteistino žyminio mokesčio suma sudarytų 385 Eur. Tačiau atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimu 100 proc. yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš atsakovo žyminis mokestis valstybės naudai nepriteisiamas.          

          52. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 19,92 Eur, tačiau, kadangi atsakovas nuo jų yra atleistas, jos iš atsakovo valstybės naudai nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150, 259, 263, 270, 282, 293 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 317 Eur (po tris šimtus septyniolika eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. rugsėjo 29 d.) iki vaikų pilnametystės, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo suma pervedama iki mėnesio 10 (dešimtos) dienos į S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esančią (duomenys neskelbtini) banke.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 532 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt du eurus) išlaikymo vaikams G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistas lėšas iki vaikų pilnametystės.

Nustatyti atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja metų nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas nepilnamečius vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas vaikus į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 17.30 val. iki 18.00 val. Tuo atveju, jeigu vaikų tėvas negali pasimatyti su vaikais nustatytą savaitgalį, jis privalo apie tai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus dviem paroms iki numatyto bendravimo su vaikais, informuoti vaikų motiną raštu trumpąją žinute (SMS) motinos naudojamo telefono numeriu;

2) tą savaitę (lyginę), kai tėvas nebendrauja su vaikais savaitgalį, su nepilnamečiais vaikais bendrauja dvi darbo dienas per savaitę, antradieniais ir ketvirtadieniais, pasiimdamas vaikus pasibaigus jų lankomiems užsiėmimams ugdymo įstaigoje. Jeigu vaikai tuo metu nelanko ugdymo įstaigos, vaikų tėvas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus tą pačią dieną nuo 19:30 iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą;

3) tėvas su nepilnamečiais vaikais bendrauja pusę moksleivių lankomų ugdymo įstaigų atostogų pagal vaikų lankomų ugdymo įstaigų sudarytą grafiką. Dėl konkrečios bendravimo tvarkos per moksleivių rudens, žiemos, pavasario atostogas tėvai susitaria iš anksto raštu trumposiomis žinutėmis (SMS) likus savaitei iki numatomų atostogų. Tuo atveju, jeigu tėvai likus savaitei iki moksleivių atostogų dėl bendravimo su vaikais per šias atostogas nesusitaria, motina lyginiais kalendoriniais metais praleidžia su vaikais pirmąją atostogų pusę, tėvas – antrąją, o nelyginiais metais atvirkščiai - motina su vaikais praleidžia antrąją atostogų pusę, tėvą - pirmąją ;

4) tėvas bendrauja su vaikais pusę moksleivių vasaros atostogų pagal vaikų lankomų ugdymo įstaigų sudarytą grafiką birželio - rugpjūčio mėn. Dėl konkrečios bendravimo tvarkos per moksleivių vasaros atostogas metu tėvai susitaria ne vėliau kaip 1 mėnesį iki numatomų atostogų pradžios  raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS):

5) Jeigu tėvai iki einamų metų gegužės 31 d. raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) nesusitaria dėl tėvo bendravimo su vaikais moksleivių vasaros atostogų laikotarpiu, motina lyginiais kalendoriniais metais bendrauja su vaikais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., tėvas bendrauja su vaikais nuo liepos 16 d. iki 31 d., motina bendrauja su vaikais nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., tėvas bendrauja su vaikais nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d. Nelyginiais metais atvirkščiai – tėvas bendrauja su vaikais nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., motina nuo liepos 16 d. iki 31 d., tėvas nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d., motina nuo rugpjūčio 16 d. iki rugpjūčio 31 d.  

6) Tėvas privalo neatidėliotinai informuoti vaikų motiną apie vaikų buvimo (gyvenamąją) vietą ir sudaryti sąlygas vaikų motinai bendrauti su vaikais telefonu tėvo atostogų su vaikais metu;

7) tėvas su vaikais bendrauja telefonu, įskaitant susirašinėjimą su vaikais, kiekvieną vakarą nuo 19:00 val. iki 20 val.;

8) tėvas bendrauja su vaikais lyginiais metais Šv. Kūčių dieną (gruodžio 24 d.) 10.00 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas pirmąją Šv. Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą, tėvas bendrauja su vaikais nelyginiais metais Šv. Velykų sekmadienį 10 val., paimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas tą pačią dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Nelyginiais metais Naujuosius metus su vaikais sutinka tėvas, paimdamas juos Naujųjų metų išvakarėse 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir grąžindamas Naujųjų Metų dieną 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą.

9) tėvas praleidžia su vaikais Tėvo dieną ir savo gimtadienį. Motina praleidžia su vaikais Motinos dieną ir savo gimtadienį.

10) vaikų gimimo dieną, vaikai kartu su tėvais praleidžia rotacijos principu, t. y. lyginiais metais vaikai savo gimimo dienas praleidžia su motina, nelyginiais metais - su tėvu. Tas tėvas, su kuriuo tais metais yra nustatyta bendravimo tvarka vaikų gimimo dienos metu, pagal savo galimybes organizuoja ir apmoka vaikų gimtadienio šventę. Bendru sutarimu kitas tėvas gali dalyvauti vaikų gimtadienio šventėje;

11) Šalys neturi teisės trukdyti viena kitai su vaiku išvykti į užsienį atostogų ar kitais tikslais (išskyrus su tikslu gyventi nuolatos) bei privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki kelionės pradžios duoti visus tam reikalingus raštiškus sutikimus (leidimus), dokumentus; 12) tėvai gali raštu – trumposiomis žinutėmis (SMS) susitarti ir dėl kitokios tėvo bendravimo su vaikais tvarkos.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 1 952 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams G. Š. ir J. Š. periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

             Teisėjas      Gintaras Pašvenskas