Civilinė byla Nr. e2S-1194-657/2023
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07911-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.1.7.6.; 3.1.14.6.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Pašnekesys“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Romasta Service“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-987-950/2023, kuria, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla nutraukta ir šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Polimeta“ teismui pateikė ieškinį, kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Pašnekesys“ ir UAB „Romasta Service“ 26 910 Eur žalos atlyginimą, 180 Eur patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas, įvertinant transporto priemonę, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. ieškovė UAB „Polimeta“ 2023 m. birželio 14 d. pateikė teismui patikslintą prašymą (DOK-74722) dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Transaibė“ draudikas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atlygino ieškovės patirtą žalą dėl 2021 m. spalio 18 d. kilusio gaisro, todėl ieškovė atsisako ieškinio materialinių reikalavimų, tačiau prašė priteisti iš atsakovių jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi jos atsirado būtent dėl atsakovių veiksmų – civilinės atsakomybės pagal rangos sutartį neigimo, nebendradarbiavimo ir nesąžiningumo.
3. Atsakovė UAB „Pašnekesys“ 2023 m. birželio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškovės prašymo nurodė, jog sutinka, kad civilinė byla turi būti nutraukta, prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos pačios nerūpestingumo, netinkamo procesinio elgesio. Atsakovė UAB „Pašnekesys“ sistemingai siūlė dėl žalos atlyginimo kreiptis į dėl už 2021 m. spalio 18 d. kilusį gaisrą atsakingą asmenį ir jo draudiką, tačiau ieškovė šiuos pasiūlymus ignoravo.
4. Atsakovė UAB „Romasta Service“ 2023 m. birželio 14 d. rašytiniuose paaiškinimuose dėl ieškovės UAB „Polimeta“ prašymo, prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog sutinka, kad civilinė byla būtų nutraukta, tačiau nepagrįstu laiko ieškovės prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė UAB „Romasta Service“ su ieškovės reikalavimais niekada nesutiko, procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 16 d. nutartimi priėmė ieškovės UAB „Polimeta“ atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-987-950/2023 nutraukė, priteisė iš ieškovės UAB „Polimeta“, atsakovių UAB „Pašnekesys“ bei UAB „Romasta Service“ po 6,70 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.
6. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje neliko ginčo tarp ieškovės ir atsakovių to, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2023 m. birželio 13 d. sumokėjo ieškovei UAB „Polimeta“ 26 10,00 Eur dydžio už 2021 m. spalio 18 d. kilusio gaisro metu sunaikintą transporto priemonę MAN TGA 18.360LL D28 su kranu ATLAS AK 145.2-A2, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent tokio dydžio sumą ieškovė 2022 m. birželio 1 d. ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovių.
7. Gaisro kilimo šaltinis buvo UAB „Transaibė“ priklausanti transporto priemonė RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kad UAB „Transaibė“ civilinė atsakomybė yra apdrausta draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir kad draudikas galimai yra pasirengęs atlyginti (vėliau – faktiškai ir atlygino) ieškovei UAB „Polimeta“ prašomą sumą, paaiškėjo išimtinai civilinės bylos nagrinėjimo eigoje, teismui renkant ir tiriant įrodymus, todėl tiek ieškovės elgesys (ieškinio pareiškimas ir jo palaikymas viso teisminio proceso metu), tiek abiejų atsakovių elgesys (gynimasis nuo jų atžvilgiu pareikšto ieškinio leistinomis civilinio proceso priemonėmis) laikytinas sąžiningu ir tinkamu. Bylos eigoje nebuvo pastebėti jokie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymiai nei iš vienos ginčo šalies. Ieškovei galimybė atsisakyti ieškinio susidarė ne dėl atsakovių veiksmų, o dėl byloje nedalyvaujančio asmens (AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje) veiksmų, kurių niekas iš proceso dalyvių negalėjo prognozuoti ir kontroliuoti. Teismas darė išvadą, jog ieškovės ir atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos byloje nėra priteistinos nei vienai iš jų.
8. Byloje valstybė patyrė 20,08 Eur dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš visų ginčo šalių lygiomis dalimis – po 6,70 Eur.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Pašnekesys“ prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovės pirmosios instancijos teisme patirtas 5 941,10 Eur bylinėjimosi išlaidas bei bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.
10. Atskirajame skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovės elgesys procese buvo nesąžiningas. Dar ikiteisminėje ginčo stadijoje atsakovė pateikė ieškovei visą informaciją apie gaisro kilimo priežastis ir rekomendavo kreiptis į transporto priemonės RENAULT savininką, todėl ieškovė dar turėjo objektyvią galimybę nustatyti transporto priemonės civilinės atsakomybės draudiką, kreiptis į jį dėl žalos atlyginimo, gauti draudimo išmoką ir išvengti teisminio ginčo. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu eilę kartų siūlė ieškovei pakeisti atsakovą tinkama šalimi ir informavo, kad žalą padaręs asmuo UAB „Transaibė“ yra apsidraudęs savo civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Atsakovė pati surinko informaciją apie draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ administruojamus žalos veiksmus, susijusius su gaisro metu padaryta žala ir šią informaciją pateikė į bylą. Dėl atsakovės surinktos informacijos bei pastangų ieškovė kreipėsi į draudimo bendrovę AAS „BTA Baltic Insurance Company“, kuri atlygino ieškovės gaisro metu patirtą 26 910 Eur turtinę žalą, todėl ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir tinkamu.
11. Atskirajame skunde atsakovė UAB „Romasta Service“ prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisti iš ieškovės UAB „Romasta Service“ byloje patirtas išlaidas – 3 125 Eur bei atskirojo skundo surašymą, išlaidas valstybei priteisti iš ieškovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas byloje. Gaisro šaltinis ieškovei buvo žinomas iki civilinės bylos iškėlimo, tuo tarpu svarbius įrodymus dėl gaisro, transporto priemonės nuosavybės ir draudimo rinko pačios ar teismo pagalba atsakovės, gindamosi nuo ieškinio ir įrodinėdamos, kad nėra atsakingi už žalą. Bylinėjimosi procesas nebuvo trumpas. Ieškovė turėjo objektyvias galimybes nustatyti transporto priemonės RENAULT civilinės atsakomybės draudiką ir kreiptis į draudimo kompaniją dėl patirtos žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų atlikusi kokius nors veiksmus išsiaiškinti gaisro kaltininkui. Iš atsakovių pateiktų advokato paslaugoms patirtų išlaidų detalizacijos matyti, kad atsakovės advokatams mokėjo už konkrečius procesinius veiksmus, pradedant nuo atsiliepimo į ieškinį surašymo. Ieškovė nesprendė klausimo dėl netinkamų atsakovių pakeitimo tinkamu atsakovu. Toks ieškovės elgesys negali būti laikomas sąžiningu. Ieškovė išimtinai savo pasirinkimu siekė prisiteisti žalą, kildindama ją, visų pirma, iš rangos / bendradarbiavimo sutarties teisinių santykių. VĮ „Regitra“ 2022 m. lapkričio 28 d. teismui pateikė informaciją apie transporto priemonės RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininką / valdytoją. Ieškovė pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Kadangi ji buvo atstovaujama profesionalaus teisininko – advokato, nėra pagrindo manyti, kad ieškovei buvo nesuprantamas skirtumas tarp sutartinės ir deliktinės atsakomybės. Bylos nagrinėjimo eigoje ji apsisprendė dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo ir, tik teismui 2023 m. balandžio 30 d. posėdyje primygtinai paprašius ieškovės atstovę, pastaroji sutiko pasiteirauti dėl galimybės gauti išmoką iš UAB „Transaibė“ draudiko. Ieškovė atsisakė ieškinio, gavusi pinigus iš automobilio, kuris buvo gaisro priežastimi, savininkės UAB „Transaibė“ draudiko AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Atsakovės nuosekliai laikėsi pozicijos, kad tinkamas atsakovas yra UAB „Transaibė“ arba jos draudikas. Tai, kad atsakovei turėjo būti priteistos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, rodo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 bei 2014 m. lapkričio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014.
11.2. Teismas, pripažinęs kad visos šalys elgėsi sąžiningai, ir joms nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos, nepagrįstai iš atsakovės priteisė išlaidas valstybei.
12. Atsakovė UAB „Romasta Service“ atsiliepime į atsakovės UAB „Pašnekesys“ atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą tenkinti.
13. Atsiliepime nurodė, kad visiškai pritaria atsakovės UAB „Pašnekesys“ atskirojo skundo argumentams. Šiuo atveju atsakovė UAB „Pašnekesys“ buvo aktyvesnė, teikdama įrodymus, kadangi gaisras kilo jai nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
14. Atsiliepime į atsakovių atskiruosius skundus ieškovė UAB „Polimeta“ prašė atskiruosius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovių jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Atsiliepime nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neatliko jokių nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, sąlygojusių pagrindą iš jos priteisti kitų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Remdamasi civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-1075/2022 pateiktais išaiškinimais, ieškovė turėjo tiesioginę reikalavimo teisę į atsakoves ne deliktinės, o sutartinės civilinės atsakomybės pagrindais. Šalis siejo rangos teisiniai santykiai, kuriais remiantis atsakovės turėjo pareigą užtikrinti ieškovės joms patikėto daikto saugumą. Ieškovė neturėjo procesinės pareigos aiškintis gaisro kilimo priežastis, ieškoti transporto priemonės savininko ar jo draudiko. Atsakovėms teko pareiga įrodyti atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo buvimą. Ieškovė savo pažeistų teisių neprivalėjo ginti pagal TPVCAPD įstatymo reikalavimus. Į draudiką kreipėsi, vykdydama teismo įpareigojimą. Ieškovė, net gavusi draudimo išmoką, galėjo tęsti bylos nagrinėjimą tikslu prisiteisti patirtus 180 Eur dydžio nuostolius už transporto priemonės vertinimą, gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau bylos nagrinėjimo netęsė. Tretieji asmenys į bylą buvo įtraukti ne ieškovės iniciatyva. Atsakovėms ikiteisminėje stadijoje nepripažįstant rangos teisinių santykių egzistavimo bei jų sutartinės civilinės atsakomybės ieškovės atžvilgiu, ieškovei beliko kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Gaisrą sukėlusios transporto priemonės savininkas ir jo civilinės atsakomybės draudimo bendrovę AAS „BTA Balde Insurance Company“ ieškovei tapo žinomas tik bylos nagrinėjimo metu, nors atsakovei UAB „Pašnekesys“ jie neabejotinai buvo žinomi dar iki bylos nagrinėjimo. Tik su 2022 m. liepos 4 d. pateiktu atsiliepimu UAB „Pašnekesys“ nurodė, jog ji dalį jai priklausančių administracinių patalpų nuomojo bendrovei UAB „Transaibė“ ir, kad transporto priemonė RENAULT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo remontuojama UAB „Transaibė“ valdomoje patalpų zonoje. UAB „Pašnekesys“ nukentėjo nuo gaisro, tačiau apie draudikę informavo teismą tik 2023 m. kovo 1 d. teismo posėdžio metu. Nesąžiningai elgėsi ir atsakovė UAB „Romasta Service“, kuri ikiteisminėje stadijoje neigė tarp šalių susiklosčiusius rangos teisinius santykius ir, tik prasidėjus teisminiam nagrinėjimui, pripažino faktą, jog remontavo ieškovės transporto priemonę, būdama nesąžininga, melavo teismui, jog ne jos nurodymu ieškovės transporto priemonė buvo perduota jos partnerei UAB „Pašnekesys“. Ieškovės ir į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktų asmenų bylinėjimosi išlaidos susidarė išskirtinai dėl atsakovių neteisėtų veiksmų, visiškai nebendradarbiaujant su ieškove, nepripažįstant savo kaltės, neteikiant informacijos, piktybiškai meluojant, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Šiuo atveju nėra pagrindo kaip precedentą šioje byloje taikyti UAB „Romasta Service“ atskirajame skunde nurodytas kasacinės instancijos teismo nutartis, nes jos neatitinka kasacinio teismo suformuotų kriterijų precedento taikymui.
16. Kitų atsiliepimų į atsakovių atskiruosius skundus įstatymo nustatyta tvarka teismui nepateikta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17.
18. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei atsisakius ieškinio ir teismui civilinę bylą nutraukus.
19. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Polimeta“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Pašnekesys“ ir UAB „Romasta Service“ 26 910 Eur žalos atlyginimą, 180 Eur patirtas išlaidas už suteiktas paslaugas, įvertinant transporto priemonę, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2023 m. birželio 13 d. ieškovei išmokėjo 26 910 Eur sumą, todėl ieškovė UAB „Polimeta“ 2023 m. birželio 14 d. pateikė teismui patikslintą prašymą dėl ieškinio materialinių reikalavimų atsisakymo, nurodydama, kad trečiojo asmens UAB „Transaibė“ draudikas atlygino ieškovės dėl 2021 m. spalio 18 d. gaisro patirtą žalą ir prašė priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
21. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama 2023 m. birželio 16 d. nutartimi priėmęs ieškovės ieškinio atsisakymą, vertino, jog tiek ieškovės, tiek atsakovių elgesys buvo sąžiningas ir tinkamas, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių nenustatyta, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
22. Apeliančių teigimu, ieškovė netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, jos elgesys procese buvo nesąžiningas, todėl turi atlyginti dėl netinkamų jos veiksmų atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo išvadas pripažinti nepagrįstomis neturi pagrindo.
23. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, taip pat įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.).
24. Kasacinis teismas praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019).
25. Pažymėtina, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta.
26. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014).
27. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirųjų skundų argumentus, kad ieškovės procesinis elgesys nebuvo sąžiningas, ji savo teises gynė netinkamu būdu, nepagrįstai nesutiko byloje pakeisti atsakovą, o žala jai buvo atlyginta tik dėl atsakovės veiksmų.
28. Pažymėtina, jog civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 str.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas (CK 1.138 str.). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą.
29. Nustatyta, kad 2021 m. spalio 18 d. gaisro, dėl kurio sudegė ieškovei priklausiusi transporto priemonė, metu šalis siejo rangos teisiniai santykiai. Joms buvo perduota ieškovės transporto priemonė jos remonto darbams atlikti, ji buvo atsakovei UAB „Pašnekesys“ priklausančiose patalpose (2022 m. gegužės 23 d. Nekilnojamojo turto registro išrašas), kuriose kilo gaisras, todėl nėra pagrindo sutikti, kad dėl žalos atlyginimo ieškovė privalėjo kreiptis į trečiąjį asmenį UAB „Transaibė“ ar jos draudiką (CK 6.245 str. 3 d., 6.256 str., 6.266 str., 6.657 str.). Juo labiau, kad šie iki civilinės bylos iškėlimo ieškovei nebuvo žinomi.
30. Civilinės atsakomybės draudimo santykiai atsiranda sutarties pagrindu tarp draudėjo ir draudiko. Vienas sutarčių teisės principų – sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principo išimtys – įstatyme nustatyti atvejai, kai sutartis turi įtakos trečiųjų asmenų, ne tik jos šalių, teisėms ir pareigoms. Draudimo įstatymo 111 straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo paskirtis ir yra nustatyti išimtį iš sutarties uždarumo principo, tokiu būdu sukuriant galimybę teisėmis, kylančiomis iš civilinės atsakomybės draudimo sutarties, pasinaudoti ne tik šios sutarties šaliai – draudėjui, bet ir trečiajam asmeniui – nukentėjusiam asmeniui. Šio reguliavimo tikslas – suteikti papildomas teises nukentėjusiam asmeniui. Aptartas tiesioginio reikalavimo teisės tikslas ir šios teisės prigimtis lemia, kad ši teisė visų pirma yra nukreipta būtent į nukentėjusio asmens, o ne draudėjo, interesų apsaugą. Ji padeda supaprastinti žalos atlyginimo procedūras ir apsaugoti nukentėjusio trečiojo asmens teises (pvz., žalą padariusio asmens nemokumo atveju). Todėl ji yra nukentėjusio asmens privilegija, o ne pareiga. Nėra teisinio pagrindo nukentėjusiam asmeniui suteiktą privilegiją aiškinti kaip jam tenkančią pareigą, tokiu būdu susiaurinant šios teisės nulemtas nukentėjusiojo pasirinkimo galimybes. Apeliančių argumentai, kad ieškovė galėjo išvengti šios bylos iškėlimo ir kitu būdu ginti savo pažeistas teises yra nepagrįsti ir nesuderinami su dispozityvumo principu. Nuostata, jog nukentėjusysis pirmiausia savo reikalavimą turi tenkinti iš draudiko, taikoma iš privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties atsiradusiai prievolei. Taigi, ieškovė, manydama, jog dėl neteisėtų atsakovių veiksmų patyrė žalą, turėjo teisę kreiptis į teismą, kad jos teisė būtų apginta ir žala jai būtų atlyginta (CPK 5 str.).
31. Ieškovės reikalavimai nukreipti tinkamoms atsakovėms, jas keisti nebuvo pagrindo, nes, kaip minėta, būtent šalis sieja sutartiniai prievoliniai teisiniai santykiai rangos srityje. CK 6.256 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).
32. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.
33. Todėl atsakovių argumentai, kad tik jos byloje aktyviai rinko įrodymus, ieškovė jokių pastangų nedėjo, nereiškia ieškovės netinkamo procesinio elgesio ar, juo labiau, jos nesąžiningumo byloje. Atsakovės šiuos veiksmus atliko ir turėjo atlikti, gindamosi nuo joms pareikšto ieškinio.
34. Nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismams, sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei kasacinio teismo nurodytus precedentui būtinus kriterijus, atsakovės UAB „Romasta Service“ nurodytomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017 bei 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, kaip precedentu, vadovautis nėra pagrindo, šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi.
Dėl bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo
35. Nenustačius kitokių aplinkybių dėl bylos šalių sąžiningumo ir jų procesinio elgesio, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo keisti ir valstybei už procesinių dokumentų įteikimą priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
36. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų yra pasisakyta, o kiti jo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.).
39. Atskiruosius skundus atmetus, atsakovių apeliacinės instancijos teisme turėtos teisinės pagalbos išlaidos joms neatlygintinos (CPK 92 str., 93 str., 98 str.). Ieškovės apeliacinėje instancijoje turėtos teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš atsakovių.
40. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovių 1 089 Eur teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (2023 m. liepos 4 d. PVM sąskaita apmokėjimui Serija AD Nr. 116 ir SEB banko 2023 m. liepos 3 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą).
41. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“.
42. Prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytą maksimalų dydį, kuris paslaugų apmokėjimo dieną buvo 783,80 Eur, (8.16 p.), tačiau, įvertinus, kad advokatė rengė atsiliepimą į 2 atskiruosius skundus, šios išlaidos pripažintinos protingomis, pagrįstomis ir, atskiruosius skundus atmetus, priteistinos ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis (CPK 93 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 16 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Pašnekesys“, juridinio asmens kodas 134087486, ir uždarosios akcinės bendrovės „Romasta Service“, juridinio asmens kodas 305668095, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Polimeta“, juridinio asmens kodas 302818796, 1 089,00 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą, t. y. po 544,50 Eur iš kiekvienos atsakovės,.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Žibutė Budžienė