Administracinė byla Nr. I-1691-331/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03373-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.2; 14.4; 74
(S)

S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 20 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jūros Marijos Strumskienės, dalyvaujant pareiškėjų atstovui V. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K., S. K., S. K. ir R. V. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
Trakų rajono savivaldybės administracija 2012-11-19 sprendimu Nr. AP3-4731, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 punkto nuostatą, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, įgytas iš valstybės pagal šį įstatymą pasinaudojus pirmumo teise, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos, todėl nepritarė detaliojo plano, kurio tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, rengimui, ir detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų pareiškėjams neperdavė (b. l. 4, 33-34).
Pareiškėjai S. K., S. K., S. K. ir R. V., nesutikdami su šiuo sprendimu, kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3) ir prašo: 1) panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimą Nr. AP3-4731; 2) įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių perleisti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį su pareiškėjais.
Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 (toliau – ir Aprašas), 3 punkto, 7 punkto 1 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau - LVAT) suformuotą praktiką, kurioje laikomasi nuostatos, kad savivaldybės administracijai įstatymo suteikta diskrecijos teisė priimti sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo nėra absoliuti ir turi būti realizuojama įstatymų nustatytose ribose, o, nesant teisės aktuose nustatytų kliūčių, minėta sutartis privalo būti sudaroma. Administracinėje byloje Nr. A14-253/2007 teisėjų kolegija nurodė, kad minėta viešojo administravimo subjekto teisė negali būti prilyginta privačioje teisėje veikiančiam sutarties šalių valios laisvės principui. Viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose, todėl atsakovas gali paneigti pareiškėjui įstatymu suteiktą teisę perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises tik remdamasis įstatyme (teisės akte) nustatytu pagrindu (2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-253/2007). Konkretizuodamas paminėtų normų taikymą, LVAT yra pažymėjęs, jog žemės sklypų valdytojo ar naudotojo prašymas bei teisės aktuose įtvirtintų sąlygų detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisėms ir pareigoms perduoti buvimas sukuria savivaldybės administracijos direktoriui pareigą sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, o kitoks šių normų aiškinimas prieštarautų viešosios teisės principams (2008-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-47/2008).
Trakų rajono savivaldybės administracija privalo perleisti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjams ir sudaryti sutartį, nebent tai prieštarautų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 punkte ir Aprašo 3 punkte įtvirtintoms nuostatoms, kad detalieji planai nerengiami, jei jie prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams ar bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams. Skundžiamame Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendime Nr. AP3-4731 nėra nurodyta, kokias teisės normas pažeistų planavimo tikslai, taip pat nenurodyta, kad prieštaraujama bendrajam ar specialiajam planui. Apribojimas nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties 5 metus atsirado nuo 2007-09-25, kai šie žemės sklypai buvo nupirkti iš valstybės pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. DA-4404. Šis įrašas galioja ir perleidus žemės sklypą kitiems asmenims. 5 metų terminas suėjo 2012-09-25, nes įstatyme nurodyta sąlyga, kad nupirkus žemės sklypą iš valstybės, paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Prašymas paduotas 2012-10-16, t. y. suėjus 5 metų terminui, todėl Trakų rajono savivaldybės administracijos atsisakymas perduoti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas yra visiškai nepagrįstas ir pažeidžiantis pareiškėjų teises.
Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas V. P. palaikė skunde išdėstytus argumentus.
Atsakovė - Trakų rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 60–61) paaiškino, kad pagal pareiškėjų 2012-10-19 prašymą, planavimo tikslas – pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Jų prašyme išvardintų žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini); Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio/kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Žemės sklypai suformuoti padalijus daiktą, vadovaujantis specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu – žemėvaldų projektu, kuris rengiamas vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-31 įsakymo Nr. 3D-265/D1-308 redakcija). Žemės sklypų pažymėjimuose apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre 8 punkte nurodyti „apribojimai pagal ŽŪL įstatymą nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties 5 metus“. Šį apribojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalis. Apribojimai galioja nuo 2008-11-07 ir jų galiojimo terminas nesuėjo. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų žemės sklypų valdytojui ar naudotojui perdavimo ir sutarčių dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sudarymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Aprašas, kurio 7 punkte išvardinti tikslai ir nurodytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sąlygos. Atsakovės manymu, pareiškėjų prašyme nurodytas tikslas – pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitą nustatyti naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, nesuėjus apribojimų galiojimo terminams, prieštarauja teisės akto reikalavimams.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).
Skundas tenkintinas.
Šioje byloje ginčas kilęs dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimo Nr. AP3-4731, kuriuo atsisakyta pritarti rengti detalųjį planą, kurio tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, ir perduoti pareiškėjams detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Šiam ginčo klausimui aktualūs teritorijų planavimą reglamentuojantys teisės aktai: Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (toliau - TPĮ), Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 (redakcija, galiojanti nuo 2010-11-21), Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas (toliau - Laikinasis įstatymas) ir kiti su šių aktų įgyvendinimu susiję teisės aktai.
Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius ir valstybinės žemės valdytojai. Savivaldybė ar valstybinės žemės valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka, atvejais ir sąlygomis gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui (TPĮ 20 straipsnio 1, 2 dalis). Detalieji planai rengiami, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų: teritorijos naudojimo tipas ir leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas, leistinas sklypo užstatymo intensyvumas. Kiti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai, jeigu jie nepažeidžia įstatymų ar kitų teisės aktų ir juos nustačiusi institucija raštu pritaria, gali būti tikslinami savivaldybės tarybos sprendimu arba savivaldybės tarybos pavedimu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu statybos techninio projekto rengimo metu, nesukeliant naujų neigiamų padarinių gyvenimo ir aplinkos kokybei (TPĮ 22 str. 1 d. 4 p.). Detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Detalieji planai, kurių numatomi sprendiniai neatitinka regiono ar rajono lygmens bendrųjų arba specialiųjų planų sprendinių, planavimo organizatoriaus pageidavimu rengiami kartu su bendrųjų ar specialiųjų planų (išskyrus žemės reformos žemėtvarkos projektų) sprendinių pakeitimais, jei sprendimą dėl sprendinių keitimo yra priėmusi šiuos planus tvirtinusi institucija. Šiuo atveju detalusis planas tvirtinamas po to, kai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeičiami numatomų detaliojo plano sprendinių neatitinkantys teritorijų planavimo dokumentų (bendrųjų ir specialiųjų planų) sprendiniai. Jeigu nustatyta tvarka bendrojo arba specialiojo plano sprendiniai nepakeičiami ir detalusis planas negali būti tvirtinamas, išlaidos, susijusios su detaliojo plano rengimu, planavimo organizatoriui nėra kompensuojamos (TPĮ 24 str. 4 d.).
Pagal Aprašo 3 punktą savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, ir valstybinės žemės valdytojai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu ir šiuo Aprašu, gali sudaryti sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo žemės sklypų valdytojui ar naudotojui, kai jų prašymuose dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo nurodyti planavimo tikslai neprieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams bei bendrųjų ir specialiųjų planų sprendiniams.
Aprašo 7 punkto 1 dalyje nustatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos gali būti perduodamos ir sutartis sudaroma tais atvejais, kai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą rengiami detalieji planai. Valstybinės žemės valdytojai detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas gali perduoti tik planuojant teritorijas, kurių reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį, žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įgyto iš valstybės pagal šį įstatymą pasinaudojus pirmumo teise, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį taikomas ir perleidus žemės sklypą tretiesiems asmenims. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad nustačius, jog pagal šį įstatymą pirmumo teise įgyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta iš valstybės. Valstybės teisė atpirkti ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudojamą žemės sklypą už tą pačią kainą, už kurią jis buvo įsigytas iš valstybės, išlieka ir perleidus šį žemės sklypą tretiesiems asmenims. Taigi, šiuo atveju, keisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį galima ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos.
Ginčas tarp šalių kilo būtent dėl šios teisės normos aiškinimo, nes pareiškėjai mano, kad 2007-09-25 įsigytų žemės ūkio paskirties sklypų 5 metų terminas pasibaigė 2012-09-25, o atsakovė mano, jog terminas nėra pasibaigęs, kadangi 5 metų apribojimas nustatytas tik 2008-11-07.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2012-10-16 pareiškėjai S. K., S. K., S. K. ir R. V. kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrių su prašymu dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo (b. l. 35). Prašydami perduoti jiems detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, rengiant teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą, pareiškėjai nurodė planavimo tikslą – pakeisti pagrindinę žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą. Iš šio pareiškėjų prašymo matyti, kad esama pagrindinė žemės sklypų naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis: sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Trakų rajono savivaldybės administracija sprendimu, vadovaudamasi Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi nepritarė detaliojo plano, kurio tikslas – pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimas, rengimui, ir atsisakė perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų pareiškėjams (b. l. 33–34).
Taigi, šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar atsakovė pagrįstai ir teisėtai nepritarė detaliojo plano rengimui ir atsisakė perduoti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas pareiškėjams. Kaip minėta, atsisakymą perduoti pareiškėjams detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas atsakovė grindžia vieninteliu argumentu – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, nustatančia, jog asmenys, pagal šį įstatymą pasinaudoję pirmumo teise įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, teisę keisti pagrindinę tikslinę šios žemės naudojimo paskirtį įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos.
Iš teismui pateiktų Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 15–22) akivaizdžiai ir aiškiai matyti, kad žemės sklypų, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas yra valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo 2007-09-25 sutartis Nr. DA-4404. Vadinasi, išvardinti žemės sklypai buvo įsigyti pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuri sudaryta 2007-09-25. Aiškinant Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies nuostatą, pažymėtina, kad joje aiškiai nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įgyto iš valstybės pagal šį įstatymą pasinaudojus pirmumo teise, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Kitaip tariant, apribojimo nekeisti pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties 5 metus galiojimo termino pradžia yra siejama būtent su žemės sklypo įsigijimo momentu, t. y. 2007-09-25, todėl teismas sutinka su pareiškėjų argumentu, kad minėtas 5 metų apribojimas pasibaigė 2012-09-25. Taigi nuo šios datos pareiškėjai turėjo teisę keisti žemės naudojimo paskirtį, jie pagrįstai 2012-10-16 su prašymu kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Architektūros skyrių su prašymu dėl planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimo (b. l. 35).
Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumento, jog minėti apribojimai pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį galioja nuo 2008-11-07, t. y. nuo žemės sklypų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, atkreipia dėmesį, kad nekilnojamojo daikto įregistravimas nekilnojamojo turto registre yra įstatymo nustatyta tvarka to daikto duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu. Taigi, įstatymo nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo momentas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės įregistravimas, t. y. konkrečių duomenų (faktų) išviešinimas, kuriuo valstybė siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Vadinasi, turto registracija viešame registre atlieka, visų pirma, teisių išviešinimo funkciją. Atsižvelgiant į tai, atsakovė neteisingai aiškina Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalies normą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog savivaldybės administracija turi įstatymo suteiktą diskrecijos teisę priimdama sprendimus dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių perdavimo. Ši viešojo administravimo subjekto teisė nėra absoliuti ir negali būti prilyginta privačioje teisėje veikiančiam sutarties šalių valios laisvės principui; viešojoje teisėje veikiantys administravimo subjektai diskrecijos teisę realizuoja teisės aktų nustatytose ribose. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad atsakovas gali paneigti pareiškėjui įstatymu suteiktą teisę perimti detaliojo planavimo organizatoriaus teises tik remdamasis įstatyme (teisės akte) nustatytu pagrindu (2007-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-253/2007). Tuo tarpu anksčiau nurodyti teiginiai suponuoja išvadą, kad atsisakymas perduoti pareiškėjams detaliojo planavimo organizatoriaus teises ir pareigas, tuo pagrindu, kad pareiškėjų prašyme nurodytas tikslas – pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitą nustatyti naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, nesuėjus apribojimų galiojimo terminams, prieštarauja teisės akto reikalavimams (TPĮ 24 straipsnio 4 daliai ir Aprašo 3 punktui), yra teisiškai nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavęs, jog, nesant teisinių kliūčių sudaryti minėtą sutartį, savivaldybės administracija turi ją sudaryti (LVAT administracinėse bylose: Nr. A2-1874/2005; Nr. A17-1114/2006; Nr. A14-253/2007; Nr. A11-1034/2007; Nr. A502-47/2008).
Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad atsakovė anksčiau paminėtu apribojimu kaip priežastimi (Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi), dėl kurios negali būti sudaryta sutartis dėl detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, remiasi nepagrįstai, t. y. atsakovė, neturėdama teisėto pagrindo, nepagrįstai atsisakė atlikti veiksmus, kurie priskirti jos kompetencijai. Vadinasi, teisinių kliūčių sudaryti su pareiškėjais sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo nėra (Aprašo 2 punktas).
Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimas Nr. AP3-4731 nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, Trakų rajono savivaldybės administracija įpareigotina perleisti planavimo organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį su pareiškėjais dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 d. 2 p., 127 str.,
n u s p r e n d ž i a :
pareiškėjų S. K., S. K., S. K. ir R. V. skundą patenkinti.
Panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2012-11-19 sprendimą Nr. AP3-4731.
Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių perduoti pareiškėjams S. K., S. K., S. K. ir R. V. žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detaliojo plano organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti su jais sutartį dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, rengiant žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) detalųjį planą su tikslu pakeisti pagrindinės žemės sklypų naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti naudojimo būdą – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdį – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, taip pat nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Ina Kirkutienė
Henrikas Sadauskas
Jūra Marija Strumskienė