ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „NASTATA“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ADMINISTRAVIMAS LT prašymą dėl įmonės veiklos pabaigos.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nastata“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB ADMINISTRAVIMAS LT. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2.       Nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą dėl įmonės pabaigos, nurodydama, jog atliko visus bankroto proceso veiksmus. Administratorius pateikė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pažymą.

3.       Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį buvo paskelbta specialioje interneto svetainėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalis). Prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka negauta, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Prašymas tenkinamas.

4.       Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ). Šio įstatymo 152 straipsnyje nurodyta, kad jis įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d. (išskyrus įstatyme nurodytus straipsnius), o 155 straipsnyje nurodyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

5.       Pagal naujausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai visi likvidaciniai veiksmai pradėti ir atlikti galiojant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) normoms, prašymas dėl įmonės pabaigos, nors ir pateiktas jau po JANĮ įsigaliojimo, sprendžiamas vadovaujantis ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1238-407/2020).

6.       Atsižvelgiant į tai, kad likvidavimo procedūra UAB „NASTATA“ inicijuota iki JANĮ įsigaliojimo, klausimas dėl bankroto bylos pabaigos spręstinas vadovaujantis iki JANĮ įsigaliojimo galiojusio ĮBĮ nuostatomis (JANĮ 155 straipsnis).

7.       Bylos duomenimis nustatyta, jog bankrutavusios UAB „NASTATA“ įmonės nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma sprendimo dėl veiklos pabaigos priėmimo dienos duomenimis sudaro 173 934,54 Eur. UAB „NASTATA“ jokio turto neturi. Nemokumo administratoriaus pateikta Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos 2021 m. sausio mėn. pažyma patvirtina, kad bankrutavusi įmonė neįvykdytų aplinkosauginių įsipareigojimų neturi.

8.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, bankrutavusi UAB „NASTATA” dalyvauja teisminiame ginče civilinėje byloje Nr. e2A-457-XX/2021 (teisminio proceso Nr. 2-58-3-00211-2019-4) dėl žalos atlyginimo, kurioje bankrutavusi UAB „NASTATA” yra trečiasis asmuo. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad bankrutavusios įmonės dalyvavimas teisminiame ginče lemiamą reikšmę priimant sprendimą dėl įmonės pabaigos gali turėti tuomet, kai priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, išregistravus įmonę būtų apsunkintas naujai atsiradusio įmonės turto padalinimas kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2-188/2012).  Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, minėto teisminio ginčo baigtis neturi įtakos bendrovės kreditorių reikalavimų patenkinimo apimčiai, nes dėl šio teisminio ginčo pagrindu bankrutavusi UAB „NASTATA” neįgis jokio turto.

9.       Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2017 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-842-157/2017).Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas siekiant įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (akivaizdžių) įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

10.       Visi paminėti duomenys rodo, jog įstatyme numatytos ir būtinos procedūros pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą yra pilnai užbaigtos, todėl nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

prašymą tenkinti. 

Pripažinti bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „NASTATA“, juridinio asmens kodas 302484802, registracijos adresas Svajonių g. 6, Ginkūnų k., Šiaulių r. sav., veiklą pasibaigusia. 

Priimtą sprendimą išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę per tris dienas nuo sprendimo kopijos gavimo dienos informuoti kreditorius apie priimtą teismo sprendimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė