Administracinė byla Nr. eI3-237-283/2020
Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00198-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.2; 18.6.1.4; 18.7; 55.1.3
(S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Panevėžys
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Danei Gvildienei,
dalyvaujant pareiškėjai M. V. ir jos atstovei advokatei Ingai Radinienei,
atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Biržų skyriaus atstovui V. C.,
trečiojo suinteresuoto asmens Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovei R. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. skundą sprendimo atkurti nuosavybės teises panaikinimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Biržų rajono savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei „Vilkėja“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
pareiškėja M. V. (toliau – ir pareiškėja, ir M. V.) kreipėsi į administracinį teismą skundu ir prašė panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. 21S-22-(14.21.3.) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“ (toliau – ir Sprendimas). M. V. teigimu, Nacionalinės žemės tarnyba nepagrįstai nusprendė nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą atkurti atlyginant už jį kitais būdais – pinigais ir už 0,0671 ha ploto žemės sklypą išmokėti 932,80 Eur kompensaciją. Pareiškėja nurodė, kad ji 2009 m. sausio 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriui (toliau – NŽT Biržų skyrius) pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į savo tėvo L. M. (toliau – L. M.) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), dabartiniu metu - (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės natūra į šį žemės sklypą nebuvo atkurtos, motyvuojant tuo, kad šis žemės sklypas patenka į valstybės išperkamą žemę, t. y. į 0,4723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis sklypas Biržų rajono mero 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 406 “Dėl žemės sklypų nuomos“ , 1996 m. gruodžio 13 d. valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. 27 ir Nr. 28 buvo išnuomotas 15 metų A. J. ir D. V., o 2011 m. gruodžio 7 d. buvo sudarytos naujos valstybinės žemės nuomos sutartys, kuriomis žemės sklypas 15 metų buvo išnuomotas A. J., D. V. ir J. V.. Pareiškėja teigimu, statiniais neužstatyta žemės sklypo dalis privalo būti grąžinta jai natūra. Tvirtino, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų tiksliai nustatytas neužstatytos valstybinės žemės plotas, nors tai atsakovė privalėjo padaryti, paisydamas pareiškėjos valios nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti natūra. M. V. vertinimu, valstybinės žemės sklypas nėra užstatytas teisėtu būdu įgytais kiemo statiniais - kiemo aikštele ir kiemo aptvėrimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nėra pagrindo teigti, kad šiuos statinius 1994 m. valstybinio turto privatizavimo aukciono metu įsigijo D. V., nes toks turtinis vienetas aukciono metu neegzistavo. Nurodė, kad šie kiemo statiniai pirmą kartą buvo įregistruoti 2010 m. vasario 12 d., jį turtą pagal 1997 m. birželio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4203 buvo įsigijusi R. L. įmonė „Sidabrinė žuvelė“, 2003 m. birželio 30 d. viešųjų varžytinių aktu Nr. 7 šis turtas parduotas uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Rivona“, nuo 2010 m. kovo 2 d. nuosavybės teisės į šiuos kiemo statinius registruotos D. V., J. V., A. J. vardu, remiantis 2010 m. kovo 1 d. pirkimo-paradavimo sutartimi. Pareiškėjos tvirtinimu, kadangi nurodyti statiniai nebuvo teisėtai įgyti, todėl jie negali būti kliūtimi grąžinti žemę natūra, o buvusio žemės savininko žemės sklypo plotas negali būti valstybinės žemės nuomos objektu.
Pareiškėja teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba nesiėmė visų priemonių pareiškėjai nuosavybės teises į žemę atkurti natūra: nesikreipė į Biržų rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir Savivaldybės administracija) prašymu parengti detalų planą, neinicijavo šios procedūros, siekdama nustatyti, koks plotas lieka pareiškėjai nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti. Pažymėjo, kad Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-300 buvo nuspręsta parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausančiam paviljonu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti ir eksploatuoti, Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 20-3638-(1.16)-60 sutiko, kad Biržų rajono savivaldybės administracija rengtų tokį planą. Tačiau detalusis planas nebuvo parengtas, o Nacionalinė žemės tarnyba, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų ir vieningos pozicijos, nepaisydama pareiškėjos teisėtų lūkesčių, priėmė neteisingą Sprendimą.
Pareiškėja savo poziciją, jog priimtas Sprendimas neteisėtas ir pažeidžia jos teises į nuosavybės teisių atkūrimą, grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1-3 punktais, 16 straipsnio 9 dalies 6 punktu (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI- 1650 redakcija), 21 straipsnio 5 dalimi (2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – Įgyvendinimo tvarka) 82 ir 102 punktais (2013 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. 1275 redakcija), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2007 m. liepos 5 d., 2010 m. gruodžio 22 d. , 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimų išvadomis, vadovaudamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. kovo 14 d. sprendimu byloje K. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 51 752/10), 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą byloje N. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 1471/05). M. V. pabrėžė, kad nuosavybės teisių atkūrimo procese prioritetu laikomas nuosavybės teisių atkūrimas natūra, todėl nagrinėjamo ginčo atveju nuosavybės teisių atkūrimas natūra buvo galimas tik atlikus detalaus planavimo veiksmus ir nustačius laisvos valstybinės žemės plotą. Pareiškėja teigė, kad ji nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios turėjo teisėtą lūkestį atkurti nuosavybės teises natūra, šis lūkestis buvo pagrįstas valstybės institucijos įsipareigojimu. Pareiškėja rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-1711/2014, 2016 m. rugsėjo 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016, 2017 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-801- 858/2017 pateiktais išaiškinimais. Pareiškėjos teigimu, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos apeliacinį skundą, yra konstatavęs, kad žemė, į kurią ji pretenduoja, yra valstybės išperkama, tačiau praėjus šešeriems metams, situacija pasikeitė, kadangi nustatyta, jog žemės sklype esantys kiti statiniai viso žemės sklypo neužima; dabartiniai savininkai nėra teisėtai įgiję kiemo statinių; žemės sklype yra laisvo neužstatyto ploto; žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijoje gali būti suformuoti du sklypai: vienas - skirtas A. J. ir D. V. ir J. V. nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui, o kitas - nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimui.
Teismo posėdyje M. V. ir jos atstovė advokatė I. R., iš esmės pakartojusios skunde išdėstytus motyvus ir argumentus bei nurodytas faktines aplinkybes, prašė tenkinti skundą.
Teikdama paaiškinimus, pareiškėjos atstovė advokatė I. R. pabrėžė, kad Nacionalinė žemės tarnyba pažeidė Įgyvendinimo tvarkos 1061 punkto nuostatas, tvirtino, kad dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nėra naudojama pagal paskirtį, vertino, kad esamo ploto žemės sklypas turgavietei nėra reikalingas.
Pareiškėja M. V. naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė M. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja buvo teikusi administraciniam teismui skundą dėl įpareigojimo atkurti nuosavybės teises natūra į jos tėvo L. M. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemę, patenkančią į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuometinis Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu M. V. skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525 -1572/2013 nurodytą sprendimo paliko nepakeistą. Nacionalinė žemės tarnyba teigė, kad, siekiant atkurti nuosavybės teises, pareiškėjai buvo siūlomi (duomenys neskelbtini) suformuoti nauji žemės sklypai, skirti individualiai statybai. Tačiau M. V. 2013 metais siūlomo sklypo atsisakė, o 2015 ir 2019 metais į šio klausimo svarstymą NŽT Biržų skyriuje apskritai neatvyko.
Teismo posėdyje Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujančio NŽT Biržų skyriaus atstovas V. C., iš esmės pakartojęs atsiliepimo argumentus ir motyvus, prašė M. V. skundą atmesti. Teikdamas paaiškinimus, atsakovės atstovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) veikiančio turgaus veikla nėra nutrūkusi, turgus veikia nustatytomis dienomis, turgavietėje pastatytos stoginės, prekystaliai, atvykę prekeiviai aikštelėje pasistato palapines arba vykdo prekybą iš automobilių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Biržų rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašė M. V. skundą atmesti. Savivaldybės administracija nurodė, kad Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013, bylos dokumentai patvirtina, kad M. V. nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę negali būti atkurtos natūra, kadangi buvusio savininko žemė priskirta valstybės išperkamai žemei. Pabrėžė, kad pareiškėja 2013-2019 metų laikotarpiu nepasirinko naujo žemės sklypo, skirto individualiai statybai. Vertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba pagrįstai priėmė sprendimą nuosavybės teises už valstybės išperkamą žemę atkurti išmokant pinigus.
Teismo posėdyje Biržų rajono savivaldybės administracijos atstovė R. L., remdamasi atsiliepimo argumentais ir motyvais, prašė M. V. skundą atmesti. Savivaldybės administracijos atstovė papildomai paaiškino, kad įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimui, Biržų rajono savivaldybė nebekėlė klausimo dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo.
Skundas atmetamas.
Byloje nustatyta, kad M. V. pretendavo atkurti nuosavybės teisės į savo tėvo L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini), ir tuo reikalu tuometiniam Biržų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė 2008 m. rugsėjo 18 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nurodytą nekilnojamąjį turtą, pridėjo giminystės ryšius su buvusiu savininku ir jo nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Tuometinis Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-379-283/2008 priimtu 2008 m. gruodžio 9 d. sprendimu atnaujino pareiškėjai praleistus Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytus terminus paduoti Panevėžio apskrities viršininko administracijos Biržų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į L. M. (duomenys neskelbtini) valdytą 671 kv. m ploto žemės sklypą ir dokumentus, patvirtinančius giminystės ryšius su buvusiu žemės sklypo savininku ir jo nuosavybės teises.
M. V. kreipėsi skundu į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė įpareigoti NŽT Biržų skyrių įstatymo nustatyta tvarka atkurti jai nuosavybės teises į 0,0671 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti (duomenys neskelbtini) esantį 0,0671 ha ploto žemės sklypą, skirtą grąžinti jai natūra. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A525-1572/2013 M. V. skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. liepos 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525 -1572/M. V. apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Nacionalinė žemės tarnyba 2019 m. birželio 21 d. priėmė sprendimą Nr. 21S-22-(14.21.3.) “Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei M. V.“, kuriuo M. V. nuosavybės teises į buvusio savininko L. M. nuosavybės teise valdytą 0,0671 ha ploto žemės sklypą Nr. 110, esantį (duomenys neskelbtini), atkūrė atlyginant pinigais – už 0,0671 ha ploto žemės sklypą išmokant 932,80 Eur kompensaciją.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į miesto teritorijoje esančią žemę, priskirtą valstybės išperkamos žemės kategorijai.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija), kiti teisės aktai.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Valstybės išperkamos žemės kategorijų sąrašas pateiktas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1-14 punktuose ir 2 dalyje.
Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus aiškinimas, pagal kurį, tais atvejais, kai nustatoma, jog yra patvirtintas teritorijos, kurioje yra prašomas grąžinti natūra žemės sklypas, detalusis planas ir jame yra nurodytos aplinkybės, išvardintos Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte, žemės sklypas natūra negrąžinamas, o valstybės išperkamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr.A438 -305/2010 ir kt.).
Nacionalinė žemės tarnyba, Savivaldybės administracija atsiliepimuose, o šių institucijų atstovai ir teismo posėdyje, atsikirsdami į M. V. reikalavimą, teigė, kad nuosavybės teisės į buvusio savininko L. M. (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą Nr. 110 natūra negali būti atkuriamos, nes ši žemė priskirta valstybės išperkamos žemės kategorijai, kadangi patenka į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), skirto jame esančių statinių eksploatavimui ir nustatyta tvarka nuomojamą, teritoriją. Nacionalinė žemės tarnyba ir Savivaldybės administracija tvirtino, kad įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu, atmetus M. V. skundo reikalavimus dėl NŽT Biržų skyriaus įpareigojimo atkurti nuosavybės teises į 671 kv. m. ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei Savivaldybės administracijos įpareigojimo suformuoti (duomenys neskelbtini) esantį 0,0671 ha ploto žemės sklypą, skirtą grąžinti natūra, buvo išspręstas ginčas dėl nuosavybės teisių pareiškėjai atkūrimo natūra.
Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad buvusio savininko L. M. nuosavybės teise valdytas 0,0671 ha žemės sklypas patenka į 0,4723 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Dėl šios aplinkybės tarp bylos proceso dalyvių ginčo nėra. Nurodyta aplinkybė buvo konstatuota įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013. Panevėžio apygardos administracinis teismas nurodytame sprendime konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Biržų rajono savivaldybės mero 1996 m. spalio 23 d. potvarkiu Nr. 406 „Dėl žemės sklypų nuomos“, 1996 m. gruodžio 13 d. Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimis Nr. 27 ir Nr. 28 15 metų laikotarpiui buvo išnuomotas A. J. ir D. V., o 2011 m. gruodžio 7 d. sudarytomis naujomis Valstybinės žemės nuomos sutartimis Nr. 21SŽN-829, 21SŽN-827 15 metų laikotarpiui - A. J., D. V. ir J. V. (administracinė byla Nr. I-5-320/2013). Be to, Panevėžio apygardos administracinis teismas, nustatęs, kad Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 patvirtino sklypo, skirto turgaus išplėtimui, (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006-02-08 įsakymu Nr. A-82 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ - naują detalųjį planą, ir kad žemės sklypas yra užstatytas, konstatavo, jog žemės sklypas, kurį iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė M. V. tėvas L. M. ir į kurį pareiškėja pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, kuri, pagal Atkūrimo įstatymą, negali būti grąžinama natūra. Teismas, remdamasis šiomis aplinkybėmis, padarė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti Savivaldybės administraciją suformuoti 0,0671 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), skirtą grąžinti natūra, bei įpareigoti NŽT Biržų skyrių nuosavybės teises M. V. atkurti natūra (administracinė byla Nr. I-5-320/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atmesdamas M. V. apeliacinį skundą, 2013 m. liepos 17 d. nutartyje konstatavo, jog Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 8 d. sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo žemės sklypo dalis priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos (administracinė byla Nr. A525 -1572/2013).
Pareiškėjos skundai dėl nuosavybės teisių į L. M. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytą žemės sklypą buvo nagrinėjami ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus tarnyboje. NŽT Biržų skyriaus pateiktais duomenimis, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius R. V. 2011 m. lapkričio 16 d. pažymoje Nr. 4D-2011/1010 padarė išvadą, kad M. V. skundas dėl Nacionalinės žemės tarnybos pareigūnų veiksmų nesprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo grąžinant žemę natūra klausimo buvo atmestas.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, parengto 2019 m. liepos 24 d., duomenimis, (duomenys neskelbtini) esantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, jo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, žemės sklypo naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos; žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, jį valstybinės žemės patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba; žemės sklypą iki 2026 m. gruodžio 7 d. nuomoja UAB “Vilkėja” pagal 2011 m. gruodžio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis Nr. 21SŽN-827 ir Nr. 21SŽN-829, 2013 m. rugsėjo 16 d. Susitarimus pakeisti sutartį Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-101 ir Nr. 21SŽN-(14.21.55.)-102; žemės sklype stovi UAB “Vilkėja” priklausantys prekybos paskirties pastatai - prekybos kioskas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paviljonas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo įrenginių paskirtį turintys kiemo statiniai (kiemo aikštelė, kiemo aptvėrimas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypui, patenkančiam į Biržų regioninio parko teritoriją, taikomos Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų „ XXXIV. Nacionaliniai ir regioniniai parkai” nuostatos.
Teismas neturi pagrindo abejoti nurodyto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, kadangi, remiantis, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, visi duomenys apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamąjį turtą ir teises į jį pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Prie pareiškimo ir teismo posėdyje pareiškėja nustatytų įrodymų, paneigiančių Nekilnojamojo turto registro registre Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių statinių duomenis, nepateikė.
Teismas, atsižvelgęs į Nekilnojamojo turto registro duomenis, daro išvadą, kad (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisinis statusas nuo 2013 metų išliko nepakitęs: jo pagrindinė naudojimo paskirtis ir žemės sklypo naudojimo būdas nepasikeitė; jame ir toliau stovi pastatai, dabartiniu metu nuosavybės teise priklausantys UAB „Vilkėja“; žemės sklypas nustatyta tvarka sudarytomis valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimis (su jų pakeitimais) toliau nuomojamas šiam ūkio subjektui. Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde keliamos abejonės dėl kiemo statinių (kiemo aikštelės, kiemo aptvėrimo), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo ir jų įgijimo teisėtumo, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jų privatizavimas, o vėliau įgijimas ir perleidimas kitais įstatymo numatytais pagrindais buvo neteisėtas. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad statinių įgijimo ir perleidimo nuosavybėn sandoriai ir kiti aktai, civiliniai sandoriai dėl valstybinės žemės sklypo nuomos būtų nuginčyti teismine tvarka.
Be to, įvertinus pareiškėjos, NŽT Biržų skyriaus ir Savivaldybės administracijos atstovų, liudytojų B. K. ir A. P. parodymus, daroma išvada, kad (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turgaus prekybos veikla nėra nutraukta, joje nuolat vyksta prekyba. Teismas nagrinėjamoje byloje nesprendžia apie vykdomos turgaus prekybos ūkinę veiklą ir jos organizavimą.
Įsiteisėjusiame Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013 buvo konstatuota, kad Biržų rajono savivaldybės taryba 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 buvo patvirtinusi sklypo, skirto turgaus išplėtimui, (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, o Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas naujas šios teritorijos detalusis planas. Biržų rajono savivaldybės tarybos 2000 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. 96 patvirtintu detaliuoju planu buvo nustatyta, kad šiame žemės sklype numatyta gatvelių principu įrengti naujus prekybos paviljonus-palapines, išplėsti paviljono pastatą įrengiant tualetus, privažiavimui ir pakrovimui numatytas servitutas, organizuotai spręsti paviršinio vandens nuvedimą bei turgavietės apšvietimą, o Biržų rajono savivaldybės direktorius 2006 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. A-82 patvirtintu Sklypų ((duomenys neskelbtini) 1 ir 3) detaliuoju planu buvo išsaugoti ankstesniame detaliajame plane nustatyti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentai, reikalingi turgavietei išplėsti.
Išanalizavus nagrinėjamoje byloje pateikto Sklypų ((duomenys neskelbtini) 1 ir 3) detaliojo plano medžiagą, nustatyta, kad šiuo planu buvo pakeistos tarp sklypų (duomenys neskelbtini) esančios ribos; (duomenys neskelbtini) esantis sklypas padalintas į du sklypus, kurie reikalingi autobusų stočiai ir prekybos centrui eksploatuoti, o (duomenys neskelbtini) turgavietei skirtas sklypas – nepakeistas, detaliuoju planu išsaugoti reikalingi turgavietei išplėsti (duomenys neskelbtini) sklypo naudojimo ir tvarkymo reglamentai, nustatyti anksčiau patvirtintame detaliajame plane.
Administracinės bylos Nr. I-59-552/2012 duomenimis, Biržų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-300 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ buvo nutarta parengti sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui – paviljonui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti, suformavimą; Architektūros ir urbanistikos skyrius buvo įpareigotas atlikti šio detaliojo planavimo organizatoriaus funkcijas; nustatyta detaliojo plano rengimo pradžia – 2012 m. II ketvirtis; pripažinti netekusiais galios Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. A-51 „Dėl Sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ bei 2010 m. kovo 20 d. įsakymą Nr. A-181 „Dėl Sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano planavimo užduoties patvirtinimo“. Kilęs ginčas dėl Savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gegužės 4 d. įsakymo Nr. A-300 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo“ 1-3 punktų buvo sprendžiamas Panevėžio apygardos administraciniame teisme. Šio teismo įsiteisėjusia 2012 m. vasario 29 d. nutartimi administracinė byla pagal D. V. skundą buvo nutraukta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. birželio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492 -322/2012 nurodytą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Bylos duomenimis, Savivaldybės administracija veiksmų, skirtų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą, numatantį sklypo, reikalingo A. J. bei D. V. nuosavybės teise priklausančiam pastatui – paviljonui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudoti, suformavimą, neatliko. Savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, kad, įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimui, Biržų rajono savivaldybė nebekėlė klausimo dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo. Teismo posėdyje Savivaldybės administracijos atstovė nurodė, kad nebuvo poreikio keisti Sklypų ((duomenys neskelbtini) 1 ir 3) detaliuoju planu nustatytą (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo reglamentavimą.
Apibendrinus tai, kas nurodyta, ir atsižvelgus į Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-5-320/2013 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525 -1572/2013 padarytas išvadas, sprendžiama, kad M. V. keliamas ginčas dėl nuosavybės teisių į atkūrimo natūra buvo išspręstas; nurodytu įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog buvusio savininko L. M. valdyta žemė priskirtina valstybės išperkamai žemei, į kurią negali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra.
Taigi, įsiteisėjus Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. sprendimui, M. V. privalėjo ir galėjo suprasti, kad nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į (duomenys neskelbtini) esantį 0,4723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), natūra negali būti atkuriamos ir nebus atkuriamos, o Nacionalinei žemės tarnybai atsirado pareiga spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo M. V. kitais Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais.
Bylos duomenimis, NŽT Biržų skyrius 2013 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 21SD-(14.21.104.)-1513 „Dėl naujų žemės sklypų“ M. V. pranešė, kad ji yra įtraukta į piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai (duomenys neskelbtini), sąrašą ir turi teisę rinktis ne didesnį kaip 0,0671 ha žemės sklypą individualiai statybai, bei pakvietė tuo tikslu atvykti į 2013 m. spalio 8 d., 14 val. 00 min. vyksiantį susirinkimą. Byloje pateikto piliečių, pageidaujančių gauti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai, susirinkimo, vykusio 2013 m. spalio 8 d., protokolo Nr. 21PRT-(14.21.6.)-59 duomenimis, į šį susirinkimą atvykusiems 11 asmenų, tarp jų – ir M. V., buvo pasiūlyta pasirinkti NŽT Biržų skyriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 21VĮ-(14.21.2.2.)-360 patvirtintus kitos paskirties žemės sklypus, skirtus individualiai statybai, suplanuotus Kvartalo Biržuose, kurį riboja (duomenys neskelbtini), detaliuoju planu. Nurodytame susirinkime M. V. žemės sklypo nepasirinko.
NŽT Biržų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. VĮ-(14.21.2.)-1400, 2015 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 21VĮ-803(14.21.2.), 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 21VĮ-250(14.21.2.) buvo tvirtinami Siūlytinų piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų sąrašai ir Piliečių, kuriems bus pasiūlyti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai, sąrašai, 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 21VĮ-68-(14.21.2.) – Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai ar kitai paskirčiai ir lygiaverčius naujus sklypus individualiai statybai (duomenys neskelbtini), Biržų rajono savivaldybėje, eilė. Šiais įsakymais patvirtintų piliečių sąrašų duomenimis, M. V. į juos, atsižvelgus į prašymo atkurti nuosavybės teises padavimo datą, buvo įtraukiama 2-uoju eilės numeriu.
NŽT Biržų skyrius 2014 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 21SD-(14.21.104.)-3447 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjai pranešė, kad ji, remiantis pakeisto Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, turi teisę iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, ir prašyti už šią žemę atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybėms teisėms atkurti.
NŽT Biržų skyrius 2015 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 21SD-3307-(14.21.104.)-104 „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“, 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 21SD-1125-(14.21.104.) „Dėl kvietimo atvykti į komisijos posėdį“ pareiškėjai pranešė atitinkamai apie 2015 m. gruodžio 28 d., 10 val. 00 min. ir 2019 m. gegužės 21 d., 10 val. 30 min. vyksiančius Piliečiams perduodamų neatlygintinai nuosavybėn naujų žemės sklypų individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirstymo komisijos posėdžius, kuriuose ji turės teisę pareikšti savo valią dėl konkretaus naujo žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo. NŽT Biržų skyriaus parengtų 2015 m. gruodžio 28 d. protokolo Nr. PRT-21-(14.21.6.) ir 2019 m. gegužės 21 d. protokolo Nr. 21PRT-26(14.21.6.) duomenimis, M. V. į nurodytus posėdžius neatvykdavo. Pareiškėja 2019 m. gegužės 20 d. pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad ji nebuvo pareiškusi pageidavimo gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai, ir pranešė, kad ji pageidauja, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos grąžinant natūra jos tėvo valdytą žemės sklypą.
Apibendrinus nurodytus duomenis, daroma išvada, kad M. V. nustatytu terminu savo valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė, ji ir toliau siekė, kad nuosavybės teisės į nuosavybės teisės į jos tėvo valdytą žemę, patenkančią į (duomenys neskelbtini) esantį 0,4723 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būtų atkuriamos natūra.
Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. rugsėjo 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XI-1150, kuris įsigaliojo 2014 m. lapkričio 1 d. Šio įstatymo redakcijos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas; institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XII-1150 redakcija), tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.
Teismas vertina, kad aukščiau nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, jog valstybės įgaliotai institucijai nustačius Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje (2012 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. XI-2404 ir 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo XII-1150 redakcija) numatytas sąlygas, nuosavybės teisės gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais.
NŽT Biržų skyrius 2019 m. birželio 10 d. raštu Nr. 21SD-1776-(14.21.104.) “Dėl informacijos pateikimo“ M. V. pranešė apie 2019 m. birželio 21 d., 10 val. 30 min. vyksiantį posėdį, kuriame bus svarstomas klausimas dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo ir į kurį atvykti kviečiama pareiškėja; pareiškėjai buvo išaiškinta, kad neatvykus, sprendimas bus priimtas jai nedalyvaujant. Pareiškėja 2019 m. birželio 18 d. pranešimu prašė atidėti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimą, savo prašymą grindė tebevykstančiais teisminiais procesais dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio apygardos administraciniame teisme 2015 m. lapkričio 13 d. buvo gautas M. V. skundas dėl Savivaldybės administracijos 2015 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. SN-1323 ,,Dėl 2015 m. rugpjūčio 17 d. gauto prašymo”, kuris buvo išnagrinėtas administracinėje byloje Nr. I-996-283/2016. M. V. ginčijo Savivaldybės administracijos raštą, kuriuo jai buvo atsakyta į klausimus: 1) ar (duomenys neskelbtini) esantis turtas – kiemo aikštelė ir laikini statiniai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tebėra Biržų rajono savivaldybei ir UAB ,,Biržų butų ūkis” nuosavybės teise priklausantis turtas; 2) jeigu šis turtas buvo parduotas kitiems savininkams, pranešti, kokiems asmenims, kada ir kokiu sprendimu šis turtas buvo parduotas. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. sprendimu įpareigojo Savivaldybės administraciją per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo iš naujo išnagrinėti M. V. 2015 m. rugpjūčio 17 d. prašymo 2-ąjį klausimą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-58-822/2018 Savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-527-283/2019, kurioje buvo sprendžiamas tarp M. V. ir Savivaldybės administracijos kilęs ginčas dėl informacijos pateikimo. Teismo 2019 m. gegužės 31 d. priimtą sprendimą M. V. apskundė apeliacine tvarka; byla apeliacinės instancijos teisme neišnagrinėta (žr. administracinė byla Nr. A-2241-415/2020).
Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, jog administraciniame teisme pagal M. V. skundus išnagrinėtose administracinėse bylose buvo sprendžiami ginčai ne dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o dėl informacijos suteikimo. Duomenų apie 2019 m. birželio 18 d. pranešime nurodytą aplinkybę, kad tebevyksta teisminiai procesai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėja nei su skundu, nei per teismo posėdį nepateikė.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir remiantis Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendžiama, kad NŽT Biržų skyrius atliko jo kompetencijai priskirtus veiksmus: raštu pateikė pareiškėjai informaciją apie Atkūrimo įstatymo pakeitimus ir išaiškino pareiškėjos teises pakeisti valią dėl atlyginimo būdo bei šių teisių įgyvendinimo galimybes; iki Sprendimo priėmimo siūlė jai pasirinkti kitą Atkūrimo įstatyme numatytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą – gauti naują žemės sklypą individualiai statybai, perduodamą neatlygintinai nuosavybėn už valstybės išperkamą buvusio savininko valdytą žemės sklypą; pakvietė dalyvauti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmime.
Minėta, kad M. V. siekė nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą žemę atkurti natūra.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotą restituciją ir dėl šios priežasties įstatymų leidėjas įstatymuose gali nustatyti, jog nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natūra nėra grąžinami, o yra valstybės išperkami (2003 m. kovo 4 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. kovo 9 d. nutarimai). Aiškinant Atkūrimo įstatymo nuostatas, reguliuojančias nuosavybės teisių atkūrimą į nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžinamas natūra, administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi aukščiau nurodytos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-891-525/2017 ir kt.).
Sprendžiant dėl Sprendime nurodyto atlyginimo, atsižvelgiama į tai, jog pareiškėja skunde ir teismo posėdyje argumentų ir juos pagrindžiančių nustatytų įrodymų, kad piniginių lėšų suma apskaičiuota neteisingai, neteikė.
Buvusių savininkų valstybės išperkamos žemės vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo metodiką (toliau – ir Metodika). Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 4.2.1 punkte numatyta, kad Metodika taikoma, apskaičiuojant valstybės išperkamos turėtos žemės, miško, vandens telkinių vertę, kai atlyginama Atkūrimo įstatyme nustatytais būdais, išskyrus žemės, miško, vandens telkinio perdavimo nuosavybėn neatlygintinai būdą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Metodikos 1 punkte. Pagal nurodyto nutarimo 4.4 punktą, žemės vertę pagal Metodiką apskaičiuoja Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniai padaliniai. Be to, sprendžiant dėl Metodikoje įtvirtintų nuostatų taikymo, atsižvelgiama į tai, jog Konstitucinis Teismas 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarime yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 3 punktu patvirtintos Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodikos 4 punkto (2002 m. spalio 21 d. redakcija) nuostata „valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) žemės, miško sklypo vertė apskaičiuojama padauginus sklypo plotą iš žemės vertės taip: <...> 4.2 miestuose kitai paskirčiai naudota žemė – 6 000 Lt/ha“ neprieštaravo Konstitucijai, Atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. redakcija) 16 straipsnio 2 daliai.
Nustatyta, kad NŽT Biržų skyrius, remdamasis Biržų apskrities, Biržų miesto činčo ir nuosavybės teisėmis valdomų žemės sklypų apmatavimo 1937 m. suvestiniu planu ir Biržų apylinkės teismo 1934 m. sausio 10 d. nutarimu, 2019 m. birželio 21 d. parengė Pažymą Nr. 21PAŽ-311-(14.21.33.) „Dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų“. Išvardintų dokumentų duomenimis, buvusio savininko L. M. nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) valdytas žemės sklypas Nr. 110 buvo priskirtas sodybinės žemės kategorijai, jame stovėjo trobesiai. Išanalizavus NŽT Biržų skyriaus parengtą Valstybės išperkamos piliečių nuosavybės teise valdytos žemės ir miško apskaičiavimo aktą, daroma išvada, kad valstybės išperkamos buvusio savininko L. M. valdytos žemės vertė apskaičiuota, tinkamai taikant Metodikos 3, 4.2, 6.1.3 punktų nuostatas.
Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad Nacionalinės žemės tarnybos priimtas Sprendimas nuosavybės teises M. V. į Biržų mieste esantį buvusio savininko žemės plotą, pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, atkurti atlyginant pinigais, kurių suma apskaičiuota pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodiką, pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nepažeidžia pretendentės teisių bei teisėtų interesų, be to, nenustatyta, kad jį priimant, būtų pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo naikinti Sprendimą nėra.
Pagal bendrąjį bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Atmetus M. V. skundą, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
pareiškėjos M. V. skundą ir prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.
Teisėjos: Nijolė Čekanauskienė
Dalia Pranckienė
Dalytė Zlatkuvienė