Civilinė byla Nr. e2A-686-798/2022
                                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00286-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RHETOR“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RHETOR“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Hanner“, V. K., T. P., R. P. dėl žalos atlyginimo skolininkei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Dokaras“, tretieji asmenys, nepareiškę savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Fardas“ ir antstolis A. N..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RHETOR“ netiesioginiame ieškinyje prašė: 1) priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Hanner“, V. K., T. P., R. P. 216 432,45 Eur žalos atlyginimą skolininkei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir BUAB) „Dokaras“ (buvęs pavadinimas UAB „Hanner development“), skirtą kreditorių UAB „Fardas“, valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto banko, antstolio A. N., UAB „RHETOR“ bei UAB „Hanner“ reikalavimams patenkinti; 2) priteisti ieškovei iš atsakovų V. K., T. P., R. P. 5 proc. dydžio ir iš atsakovės UAB „Hanner“ 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

2.       Ieškinyje nurodė, kad atsakovai R. P., V. K. ir T. P. skirtingais laikotarpiais vadovavo BUAB „Dokaras“ ir ėjo skolininkės vienintelės akcininkės UAB „Hanner“ direktorių pareigas. Atsakovė (akcininkė) UAB „Hanner“ panaudojo BUAB „Dokaras“ nekilnojamojo turto projektui vykdyti, projektą baigė sėkmingai, turtą pardavė ir priėmė 2009 m. gegužės 12 d. sprendimą dėl 4 344 300,20 Eur dividendų paskyrimo. Dividendų paskyrimo ir jų mokėjimo metu BUAB „Dokaras“ turėjo reikšmingų finansinių sunkumų: vykdė nuostolingą veiklą ir nevykdė prievolių kreditoriams (UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“, UAB „GPK sistemos“, UAB „Idėjų ratas“, B. S. įmonei „Lingera“) iki galiausiai veiklą nutraukė 2012 m. Po sprendimo dėl dividendų paskyrimo BUAB „Dokaras“ veikla iki bankroto bylos iškėlimo buvo orientuota tik į dividendų mokėjimą akcininkei įplaukų bei įskaitymų būdais ir bendrovės turtas mažėjo. Nuo 2015 m. VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registrui (toliau – ir JAR) nebuvo teikiami BUAB „Dokaras“ finansinės atskaitomybės dokumentai. Po beveik visų dividendų sumokėjimo BUAB „Dokaras“ akcijos buvo fiktyviai perleistos atsakovui R. P., kuris jokios veiklos bendrovėje nevykdė, buhalterinės apskaitos netvarkė, sandorių nesudarinėjo ir skolų kreditoriams nemokėjo, taip pat neinicijavo bankroto bylos nemokiai ir veiklos nevykdžiusiai bendrovei. BUAB „Dokaras“ nemokumo administratoriui 2016 m. spalio 24 d. buvo perduota maža dalis turto ir dokumentų, 2018 m. kovo 8 d. R. P. perdavė 97 bylas dokumentų. Svarbiausių bei didžiosios dalies dokumentų atsakovas R. P. administratoriui neperdavė. UAB „Akonta“ 2021 m. sausio 24 d. išvadoje nurodyta, kad nebuvo perduoti BUAB „Dokaras“ privalomi buhalteriniai dokumentai. Iš perduotų dokumentų neįmanoma nustatyti BUAB „Dokaras“ įsipareigojimų ir turto, nėra galimybių atskirti atsakovų neteisėtų veiksmų, nustatyti kiekvieno iš jų padarytos žalos dydį. Atsakovė UAB „Hanner“ faktiškai vadovavo BUAB „Dokaras“, nuo 2011 m. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neišsaugojo ir neperdavė dokumentų nemokumo administratoriui. Net ir vertinant, jog dividendų išmokėjimas galėjo būti mokamas dalimis bei įskaitymo būdu, tokių duomenų nėra BUAB „Dokaras“ pirminiuose finansiniuose dokumentuose, t. y. kada, kokiu pagrindu, kiek, turtu ar pinigais, įskaitant ir tai, ar kitu būdu dividendai buvo išmokėti. BUAB „Dokaras“ kreditorių apyvartos žiniaraščių nėra. Atsakovų pateikta informacija apie akcininkės ir bendrovės žodinį susitarimą dėl dividendų mokėjimo išdėstymo yra nepatikima ir neatspindėta buhalterinėje apskaitoje. Atsakovų (valdymo organų, vadovų) V. K., T. P. ir R. P. neteisėti veiksmai buvo neveikimas (neinicijavo nemokiai bendrovei bankroto ir neperdavė administratoriui visų dokumentų) ir nesąžiningas veikimas (žinodami bendrovės blogą finansinę padėtį, V. K. paskyrė dividendus, o kiti vadovai juos išmokėjo), o atsakovė (valdymo dalyvė, akcininkė) UAB „Hanner“ piktnaudžiavo ribota atsakomybe – priėmė nesąžiningą sprendimą paskirti dividendus. Prašomos atlyginti žalos dydį sudaro ir BUAB „Dokaras“ neįvykdytos prievolės ieškovei – 71 566,90 Eur skola pradinei kreditorei UAB „FUNDAMENTUS“ ir 19 219,48 Eur skola pradinei kreditorei UAB „Apdailos vizija“, kurių (pradinių kreditorių) reikalavimai buvo neįtraukti į skolininkės apskaitą ir prievolių vykdymo terminai buvo suėję sprendimo paskirti dividendus ir jų išmokėjimo metu.

3.       Atsakovai UAB „Hanner“, V. K. ir T. P. atsiliepime prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose konstatuota, jog akcininkės sprendimas paskirti dividendus buvo teisėtas ir jo priėmimo metu kreditorių interesų pažeidimai neegzistavo. Aplinkybė, kad BUAB „Dokaras“ dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui dalimis ir pavėluotai, nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo fakto. Ieškovė remiasi BUAB „Dokaras“ finansinių ataskaitų rinkinių duomenimis, pateikė teismui PVM sąskaitas faktūras dėl buhalterinių paslaugų teikimo, todėl nepagrįstai teigia, jog dokumentai neperduoti. Nors kreditorių BUAB „Apdailos vizija“ ir BUAB „FUNDAMENTUS“ reikalavimai atsirado 2008 m., tačiau dėl jų kilę teisminiai ginčai buvo išspręsti tik 2015 m. BUAB „Dokaras“ bankroto byloje taip pat buvo pateikti 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys, didžioji knyga. Dėl savo intelektinės veiklos pobūdžio (statybų ir projektavimo valdymo) BUAB „Dokaras“ didžiąją veiklos dalį materialiojo turto neturėjo, o nudėvėtas turtas buvo nurašytas. Todėl nėra jokio materialiojo turto, kurį atsakovai privalėjo perduoti nemokumo administratoriui. Visą BUAB „Dokaras“ turtą sudarė gautinos sumos, apie kurias nemokumo administratorius buvo informuotas. Ieškovės reikalavimo teisė atsirado 2015 m. ir ji neįrodė, kad dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (konkretaus momento irgi neįrodė) UAB „RHETOR“ nebūtų patyrusi žalos ir su ja būtų atsiskaityta visiškai. Išnagrinėtoje byloje dėl BUAB „Dokaras“ bankroto nepripažinimo tyčiniu yra pasisakyta dėl atsakovų nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir nebuvo nustatyta atsakovų neteisėtų veiksmų. Bendrovė tapo nemoki 2015 m. po to, kai negalėjo atsiskaityti su kreditorėmis UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“. Netiesioginis ieškinys pareikštas suėjus ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminui, todėl turi būti atmestas.

4.       Atsakovas R. P. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad R. P. jokių pažeidimų ir žalos bendrovei nepadarė. Tai patvirtina auditoriaus A. K. 2017 m. spalio 18 d. išvada. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovas R. P. neperdavė nemokumo administratoriui turto ir dokumentų. Dokumentai buvo perduodami du kartus: 2016 m. ir 2018 m. Pirmą kartą jų buvo perduota tiek, kiek pageidavo bankroto administratorius, antrą kartą perduoti visi dokumentai, kurie buvo R. P. žinioje ir saugoti. Faktas, kad dokumentai buvo perduoti dalimis ir pavėluotai, nepatvirtina netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo, žalos padarymo. Atsakovų solidarumas nėra preziumuojamas. Ieškovė nenurodė, kodėl visi atsakovai laikytini solidariais. R. P., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo BUAB „Dokaras“, sąmoningai neblogino bendrovės turtinės padėties, sandorių nesudarinėjo ir kreditorių teisių nepažeidė.

5.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepime prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė UAB „Hanner“ galėjo (subjektyvusis kriterijus) ir turėjo (objektyvusis kriterijus) žinoti, jog įskaitymo būdu perėmusi UAB „Dokaras“ turtą (dividendus), bendrovei jau esant nemokiai, liks neįvykdyti įsipareigojimai kreditoriams. Dividendų paskyrimo ir mokėjimo metu UAB „Dokaras“ turėjo neginčytinų vykdytinų prievolių kreditorėms UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“, todėl negalėjo mokėti dividendų. Nustačius, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jų kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumpciją, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, remdamiesi kaltės nebuvimu, turi atsakovai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės UAB „RHETOR“ atsakovams R. P. 500 Eur ir UAB „Hanner“ 7 160,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas vertino, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019 konstatuotas prejudicinis faktas, jog sprendimas paskirti dividendus ir juos mokėti dalimis buvo teisėtas, nebuvo pažeisti kreditorių interesai, nebuvo pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, atsakovai – tiek bendrovės vadovai, tiek akcininkė – elgėsi sąžiningai, paisė kreditorių interesų, veikė bendrovės ir kreditorių, o ne savo naudai.

8.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1322-781/2019 konstatavo, kad BUAB „Dokaras“ bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems bendrovė sprendimo paskirti dividendus metu turėjo pradelstus įsiskolinimus; nepaisant sprendimo paskirti dividendus, dominavo kreditorių interesai – pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriems bendrovė turėjo vykdytinų įsipareigojimų, ir tai patvirtino finansinės atskaitomybės dokumentai (nutarties 43 punktas). Sprendimo priėmimo metu neegzistavo kreditorių interesų pažeidimai. Pasak teismo, šios aplinkybės paneigia neracionalaus bendrovės valdymo, valdymo organų steigimo dokumentuose jiems priskirtų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą (nutarties 45 punktas). Faktas, kad dokumentai buvo perduoti dalimis ir pavėluotai, nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat fakto, kad bendrovei dėl to padaryta žala. Ieškovė UAB „RHETOR“ reikalavimo teisę perėmė iš pradinių kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“. Vertinant ieškovės perimtų kreditorių reikalavimų materialinį pagrįstumą, reikšminga UAB „Hanner development“ ir UAB „Apdailos vizija“ 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudaryta sutartis. Šios sutarties 4.3.4 papunktyje buvo numatyti 10 proc. mokėjimų sulaikymo nuo darbų sumos. Sulaikyti mokėjimai yra išmokami su sąlyga, kad rangovas pateiks garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kuris galios vienerius metus po darbų užbaigimo dienos. Rangovas nustojo dirbti objekte maždaug 2008 m. rugpjūčio mėn., tačiau baigiamojo darbų atlikimo akto, garantinio laikotarpio laidavimo rašto, atitinkančio sutarties 8.4 papunktį, niekada UAB „Dokaras“ nepateikė, neištaisė atliktų darbų trūkumų, darbų neužbaigė, todėl užsakovui neatsirado pareiga išmokėti sulaikytas sumas, iš viso 17 285,47 Eur (59 683,26 Lt). UAB „Apdailos vizija“ 2012 m. kovo 9 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1728-260/2012 ieškovės UAB „Apdailos vizija“ ieškinį atmetė. Vadinasi, 2012 m. lapkričio 26 d. reikalavimo perleidimo sutartis, sutaryta UAB „Apdailos vizija“ bei UAB „Lodina“ ir UAB „Lodina“ bei UAB „IREC LT“, dar buvo galiojančios, o UAB „Apdailos vizija“ nebuvo UAB „Dokaras“ kreditorė. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.101–6.109 straipsnius UAB „Hanner development“ privalėjo įsipareigojimą vykdyti naujajam kreditoriui, ji taip ir padarė, UAB „IREC LT“ ir UAB „Hanner development“ 2010 m. balandžio 19 d. sudarė taikos sutartį ir ją įvykdė. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 15 d. sprendimu reikalavimo perleidimo sutartys ir taikos sutartis buvo pripažintos negaliojančiomis, t. y. tik nuo 2014 m. sausio 15 d. UAB „Apdailos vizija“ vėl įgijo reikalavimo teisę į UAB „Dokaras“. Įsipareigojimas UAB „Apdailos vizija“ buvo apskaitytas UAB „Dokaras“ buhalterinėje apskaitoje, todėl ieškovės teiginiai apie tariamą aplaidų ar apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

9.       Ieškovės teigimu, buvę BUAB „Dokaras“ vadovai neperdavė nemokumo administratoriui visų privalomųjų dokumentų, todėl neįmanoma nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų apimties, įvertinti sudarytų sandorių pagrįstumą. Tokiais veiksmais buvo padaryta žala BUAB „Dokaras“ kreditoriams, lygi visų skolininkės bankroto byloje patvirtintų finansinių reikalavimų sumai. Tokią poziciją ieškovė įrodinėja remdamasi UAB „Akonta“ išvada.

10.       Teismas iš UAB „Akonta“ 2021 m. sausio 24 d. BUAB „Dokaras“ buhalterinių dokumentų peržiūros ataskaitos nustatė, kad nemokumo administratoriui nepateiktos 2006–2015 metų finansinės ataskaitos, aiškinamieji raštai, auditorių išvados, 2006, 2007, 2011–2016 metų pirkimų ir pardavimų dokumentai, atsiskaitymo dokumentai (kasos ir banko) 2006, 2007, 2012–2016 metų buhalterinių sąskaitų apyvartų, judėjimo ir aktyvo ataskaitos (didžioji knyga), kontroliuojančioms įstaigoms teiktos deklaracijos. 2008–2015 metų (2015 m. sausio 1 d.–2015 m. lapkričio 30 d.) finansinių ataskaitų rinkiniai yra ieškovės ir BUAB „Dokaras“ bankroto administratoriaus žinioje bei skolininkės bankroto byloje. Net jeigu bendrovės bankroto administratorius šių dokumentų neperdavė ieškovei, ieškovė jais disponavo, nes aktyviai dalyvavo sprendžiant klausimą dėl BUAB „Dokaras“ bankroto pripažinimo tyčiniu. 2006–2007 metų finansinių ataskaitų rinkiniai yra pateikti JAR, todėl ieškovė galėjo su jais susipažinti ir pateikti UAB „Akonta“, tačiau to nepadarė.

11.       Teismas vertino, kad UAB „Akonta“ išvadą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovai nurodė, jeigu UAB „Akonta“ būtų susipažinusi su dokumentų turiniu, o ne tik aprašu, būtų pamačiusi, kad prie atitinkamo laikotarpio yra pateikti PVM sąskaitų faktūrų apyvartų žiniaraščiai, didžiosios knygos (atitinkamo laikotarpio), duomenys apie atliktus mokestinius patikrinimus ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) teikta informacija. Ieškinio teiginius dėl neperduotų visų BUAB „Dokaras“ dokumentų paneigia A. K. išvada bei liudytojo A. K. parodymai. Atestuotas auditorius A. K. teisme patvirtino, jog visi privalomi pirminiai apskaitos dokumentai yra ir iš jų visumos galima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų apimtį. Tokias auditoriaus išvadas patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai, kitose bylose nustatytos faktinės aplinkybės, BUAB „Dokaras“ bankroto administratoriaus sudarytas kreditorių reikalavimų sąrašas.

12.       Ieškovė nurodė, kad dokumentų nėra po 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo paskirti dividendus atsakovei UAB „Hanner“. Atsakovai tyčia siekia nuslėpti duomenis apie išleistą BUAB „Dokaras“ turtą, o perduoti dokumentai neatskleidžia turto perleidimo bei neatitinka apskaitos nuoseklumo bei tęstinumo principų, iš jų neįmanoma nustatyti, kodėl BUAB „Dokaras“, turėjusi turto, keletą kartų viršijusio kreditorių reikalavimus, per kelerius metus neteko viso savo turto.

13.       Teismas nustatė, kad byloje yra 2008 m. ir 2009 m. audituoti bei tolesnių metų finansinių ataskaitų rinkiniai. Šie dokumentai buvo pateikti ir kitose byloje, kuriose dalyvavo ieškovė, todėl jų turinys ieškovei žinomas. Bankroto administratoriui buvo perduoti 2008–2009 metų kasos ir banko dokumentai, banko išrašai, kasos dokumentai; 2010 m. pirkimų ir pardavimų sąskaitos faktūros; darbo užmokesčio žiniaraščiai, VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teikiami dokumentai; 2011 m. banko dokumentai, pirkimų ir pardavimų sąskaitos faktūros už metus. Buvęs BUAB „Dokaras“ vadovas T. P. (nuo 2010 m. balandžio 1 d. iki 2014 m. vasario 13 d.) paaiškino, kad nuo 2011 m. iki 2014 m. bendrovė jokios veiklos nevykdė, todėl nėra pirminių apskaitos dokumentų. 

14.       Teismas vertino, kad bankroto administratoriui perduoti BUAB „Dokaras“ dokumentai, iš kurių galima nustatyti bendrovės turtą ir įsipareigojimus, o prireikus ginti ir pažeistas teises, jeigu būtų nustatyti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės interesus. Atsakovų pateiktuose dokumentuose taip pat yra visi duomenys apie BUAB „Dokaras“ kreditorius ir turto sudėtį, turto pokytį. Ieškovė neginčijo ir neginčija nė vieno sandorio, kuriuo buvo išmokėti dividendai. Ieškovė visą laiką turėjo ir šiuo metu turi visą informaciją apie BUAB „Dokaras“ turto sudėtį, judėjimą bei informaciją, kaip buvo išmokėti dividendai, taigi, turėjo visas galimybes ginti savo pažeistas teises, tačiau to nedarė.

15.       Ieškinyje BUAB „Dokaras“ finansinės būklės esminis pablogėjimas ir nemokumo atsiradimas tiesiogiai sietinas: 1) su vienintelės akcininkės 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu paskirti dividendus, kuris buvo priimtas atsakovo V. K. vadovavimo metu, V. K. akcininkų susirinkime atstovaujant UAB „Hanner“ (buvusi AB „Hanner“); 2) su dividendų išmokėjimu įplaukų ir įskaitymo būdais (tokiai prievolei vykdyti nebuvo nei lėšų, nei turto, nei įplaukų, nei pelno, bendrovė patyrė tik nuostolius), BUAB „Dokaras“ vadovaujant atsakovui T. P..

16.       Iš atsakovės UAB „Hanner“ pateiktų duomenų apie dividendų išmokėjimą prievolių įskaitymo būdu ir grynaisiais pinigais nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. kovo 16 d. teismas nustatė, kad iš paskirtų 4 344 300 Eur dividendų liko neišmokėta 123 378 Eur. Ieškovė neginčijo atskirų dividendų mokėjimo sandorių. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovų nesąžiningumo ir neteisėtų veiksmų, todėl ieškinys šiuo pagrindu atmetamas.

17.       Teismas tenkino atsakovų prašymą taikyti ieškinio senatį ir šiuo savarankišku pagrindu ieškinį atmetė. Kreditorė pareiškė netiesioginį ieškinį, t. y. siekdama įgyvendinti skolininkės – bankrutavusios bendrovės – teisę reikalauti iš atsakingų asmenų žalos atlyginimo už padarytą žalą. Tokiu atveju ieškinio senaties termino pradžia siejama ne su ieškovės, bet su skolininkės sužinojimo apie ginčijamų veiksmų atlikimą (sandorių sudarymą) momentu. Ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Tačiau ieškovės įrodinėjama žala galėjo būti padaryta anksčiau nei 2018 m. kovo 17 d. (ieškinys paduotas 2021 m. kovo 17 d.). Bendrovės dokumentai buvo perduoti anksčiau, t. y. 2018 m. kovo 8 d., nuo šios dienos bendrovė turėjo galimybę sužinoti, kad trūksta kažkokių dokumentų, ir dėl to patyrė žalą. Ieškovė, kaip BUAB „Dokaras“ kreditorė, 2018 m. kovo mėn. aktyviai dalyvavo visuose procesuose, kuriuose buvo reikalaujama atlyginti žalą iš atsakovų (ar nuginčyti sandorius).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

18.       Ieškovė UAB „RHETOR“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: 1) priteisti solidariai iš atsakovų V. K., T. P., R. P. ir UAB „Hanner“ 216 432,45 Eur žalos atlyginimą, skirtą BUAB „Dokaras“ kreditorių UAB „Fardas“ (64,66 Eur), VĮ Turto banko (2 068 Eur), UAB „RHETOR“ (90 786,38 Eur), antstolio A. N. (135,41 Eur), UAB „Hanner“ (123 378 Eur) reikalavimams patenkinti; 2) priteisti iš atsakovų V. K., T. P. ir R. P. 5 proc. ir iš atsakovės UAB „Hanner“ 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat ieškovė prašo paskirti byloje dokumentinę ekspertizę, skirti žodinį bylos nagrinėjimą bei iškviesti ir apklausti UAB „Akonta“ vadovą G. M.. Nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

18.1.       Teismas neteisingai nustatė ginčo esmę. Ieškovė nurodė, kad jos reikalavimo pagrindą, be atskirų kiekvieno atsakovo neteisėtų veiksmų, sudaro ir BUAB „Dokaras“ nemokumo administratoriui neperduotos visu bendrovės veiklos laikotarpiu sudarytos sutartys, pirminiai veiklos dokumentai, ūkinių operacijų registrai ir kiti privalomi dokumentai. Dėl to neįmanoma nustatyti BUAB „Dokaras“ nemokumo atsiradimo priežasties, tikrųjų veiklos rezultatų, turto sudėties, identifikuoti operacijų arba patikrinti atliktų ūkinių operacijų ir (ar) veiksmų teisėtumo, įskaitant dividendų išmokėjimą.

18.2.       Skundžiamame sprendime nurodyti argumentai yra reliatyvūs (santykiniai), teismas apsiribojo A. K. išvadų interpretacijomis ir neteisingu UAB „Akonta“ konstatuotų faktų dėl privalomų dokumentų trūkumo vertinimu. Jeigu teismas matė, kad tarp specialistų pateiktų išvadų yra prieštaravimas, jis privalėjo patikrinti dokumentus, tačiau to nepadarė. Todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai. Teismas neatsakė į pagrindinį byloje iškeltą klausimą, ar perduotų dokumentų (kai nebuvo perduotos sutartys ir pirminiai veiklos dokumentai nuo 2011 m. iki 2015 m.) pakanka BUAB „Dokaras“ sandorių teisėtumui patikrinti. Pažymėtina, jog A. K. išvadoje, kuria rėmėsi teismas, aiškiai nurodyta, kad jo tyrimui atlikti nebuvo pateikta pirminių dokumentų nuo 2011 m. iki 2015 m.

18.3.       Ginčas nagrinėjamas bankroto byloje, t. y. turi viešojo intereso elementą, dėl to teismas turi pareigą būti aktyvus, rinkti įrodymus savo iniciatyva. Teismas visų pirma turėjo nustatyti: 1) ar buvo perduotos BUAB „Dokaras“ veiklos sutartys, dividendų mokėjimo įskaitymų sandoriai, pirminiai veiklos dokumentai, kiti privalomi dokumentai, ir tik po šios aplinkybės ištyrimo teismas galėjo atlikti ieškinio ir atsakovų atsikirtimų vertinimą; 2) perduotų administratoriui dokumentų pakankamumo klausimą teismas privalėjo spręsti vadovaujantis CK, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) ir kitų įstatymų nuostatomis, o ne atsakovų ir jų pasamdyto specialisto auditoriaus A. K. teiginiais. Tai yra teismas privalėjo nagrinėti klausimą dėl perduotų administratoriui dokumentų pakankamumo ir atitikties teisiniam reglamentavimui bei įvertinti, ar BUAB „Dokaras“ ir kreditoriai turėjo galimybes sužinoti apie bendrovės veiklą tiek, kiek tai numatyta įstatymuose, ar toks informacijos neatskleidimas ar nuslėpimas (neperduodant administratoriui sutarčių, banko dokumentų, kreditorių ir skolininkų sąrašų už kiekvienus metus ir ūkinių operacijų registrų) galėjo eliminuoti BUAB „Dokaras“ ir kreditorių teises ginčyti atsakovų sudarytus sandorius. Juridinio asmens dalyvio, valdymo organų pareigų pažeidimu, sukeliančiu žalą, laikomi ir tokie atvejai, kai dėl vadovų sprendimų (sandorių) įmonė ateityje negalės įvykdyti prievolių kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

18.4.       Teismas, spręsdamas dokumentų pakankamumo klausimą, supainiojo įstatymuose vartojamas sąvokas, be pagrindo sutapatino įstatymais reikalaujamų duomenų apie veiklą išsaugojimą ir perdavimą su apibendrintais finansinių ataskaitų rinkiniuose duomenimis. Akivaizdu, jog iš finansinių ataskaitų rinkinių neįmanoma nustatyti nei BUAB „Dokaras“ sudarytų sandorių turinio, nei patikrinti veiklos rezultatų teisėtumo. Finansinių ataskaitų rinkiniuose teikiami tik apibendrinti duomenys, kurių kvestionuoti, neturint sutarčių ir pirminių dokumentų, neįmanoma. Atsakovai tyčia neteikdami sutarčių ir pirminių dokumentų nuo pat bankroto pradžios siekė neatskleisti sandorių, kuriuos skolininkė ar kreditoriai galėtų ginčyti.

18.5.       UAB „Akonta“ išvada, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. vasario 8 d. ekspertizės aktas ir UAB „Dokaras“ bylų (dokumentų) priėmimo–perdavimo aktas, pasirašytas R. P. advokato A. J. ir administratoriaus N. M., įrodo, kad atsakovai neperdavė BUAB „Dokaras“ bankroto administratoriui dalies dokumentų: 1) 2006–2015 metų finansinių ataskaitų, aiškinamųjų raštų, auditorių išvadų už veiklos laikotarpius; 2) nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 9 d. pirminių apskaitos dokumentų: pirkimo dokumentų, atskaitingų asmenų pirkimo dokumentų, pardavimo dokumentų ir atsiskaitymo dokumentų (kasos ir banko) ir rangos sutarčių; 3) kitų sutarčių, įskaitant dėl dividendų mokėjimo įplaukų ir įskaitymų, buhalterinių sąskaitų apyvartų, judėjimo ir aktyvų ataskaitos (didžiosios knygos); 4) buhalterinių sąskaitų apyvartų ataskaitų ir apskaitos registrų; 5) kontroliuojančioms įstaigoms teiktų deklaracijų; 6) 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų; 7) 2008 m. pelno (nuostolių) ataskaitos, 2008–2009 metų pelno paskirstymo ataskaitų, aiškinamųjų raštų, sąskaitų plano, kreditorių apyvartos žiniaraščių. Iš atsakovų paaiškinimų nėra aišku, nei kur yra trūkstami dokumentai, nei kokius konkrečius dokumentus perdavė vadovai vieni kitiems. Atsakovai neišsaugojo BUAB „Dokaras“ didžiosios knygos ir apskaitos registrų, kitų privalomų, veiklą atspindinčių pirminių dokumentų (sutarčių, ataskaitų ir kt.), todėl neįmanoma nustatyti tikrųjų bendrovės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties. 

18.6.       Atsakovai (vadovai) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama. Paneigti kaltės prezumpciją pareiga tenka atsakovams. BUAB „Dokaras“ veikė per vadove nepaskirtą UAB „Hanner“, todėl atsakomybė už neteisėtais veiksmais padarytą žalą taikoma UAB „Hanner“ kaip vadovei. Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkė UAB „Hanner“) atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑124/2004). BUAB „Dokaras“ vadovams, ėjusiems pareigas dividendų paskyrimo ir jų mokėjimo metu, V. K. ir T. P., taip pat akcininkei UAB „Hanner“ buvo žinoma tiek apie su UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ sudarytas rangos sutartis, tiek apie tai, jog prievolių vykdymo terminai kreditorei UAB „FUNDAMENTUS“ buvo suėję dividendų paskyrimo metu (vadovavo V. K.), o dividendų mokėjimo metu prievolių vykdymo terminai buvo suėję jau abiem kreditorėms UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“. Šių kreditorių skolos į apskaitą nebuvo įtrauktos, o 2009 m. gegužės 12 d. akcininkė paskyrė tokio dydžio dividendus, kurių išmokėti negalėjo. Dividendai nebuvo išmokėti per mėnesį ir pinigais, kaip numatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 60 straipsnio 6 dalyje, nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. kovo 16 d. (įskaitymų ir įplaukų būdais), o visa suma išmokėta nebuvo. Dividendų mokėjimo metu neliko turto kreditorių reikalavimams patenkinti. Akcininko sprendimas paskirti dividendus (akcininkei atstovavo V. K.) bei vadovo T. P. atskiri sprendimai dėl dividendų išmokėjimo iš esmės pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas dividendų mokėjimas, nes dėl jų išmokėjimo BUAB „Dokaras“ tapo nemoki tiek ABĮ, tiek ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme.

18.7.       Vertinant, ar dividendų išmokėjimas nulėmė įmonės nemokumą, negalima vadovautis vien finansinės atskaitomybės dokumentais, ypač kai buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti, o realaus turto BUAB „Dokaras“ neturėjo. Akcininko turtiniams interesams, net jeigu jie susiję su kreditoriaus statusu, suteikiama mažesnė teisinė apsauga nei su juridiniu asmeniu nesusijusių asmenų kreditorių turtiniams interesams, t. y. pirma turi būti išnaudojamos visos galimybės bendrovės turtu padengti įsipareigojimus kreditoriams, o paskui akcininkui.

18.8.       Ieškinio senatis netiesioginiam ieškiniui pareikšti skaičiuotina nustatant ne skolininko, o ieškovo sužinojimo apie teisių pažeidimo ar galimo pažeidimo momentą. BUAB „Dokaras“ bankroto byla iškelta 2016 m. rugsėjo 9 d. Nuo bankroto bylos iškėlimo atsakovai vengė perduoti administratoriui privalomus dokumentus, paskutinę dalį dokumentų perdavė tik 2018 m. kovo 8 d., o dalies privalomų dokumentų – banko sąskaitų dokumentų, sutarčių ir dokumentų, susijusius su dividendų išmokėjimu, – neperdavė iki šiol. UAB „Akonta“ ir      A. K. nustatė, kad nuo 2010 m. nėra pirminių bendrovės dokumentų ir sutarčių. Kreditorė (ieškovė) neatlieka nemokumo administravimo funkcijų, nepriėmė perduodamų dokumentų ir jų netikrino. Ieškovei dalyvaujant kitose bylose, buvo pastebėta, jog atsakovai nurodo aplinkybes, kurios dokumentais nėra patvirtintos; jie teikė paaiškinimus, jog dėl dividendų išmokėjimo buvo susitarta žodžiu. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi buvo leista ieškovei susipažinti su BUAB „Dokaras“ dokumentais. Susipažinus su dokumentais, paaiškėjo, jog perduoti dokumentai neatspindi tikrosios bendrovės finansinės padėties, iš perduotų dokumentų neįmanoma nustatyti nemokumo atsiradimo priežasties, veiklos rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Būtent tai sudarė pagrindą netiesioginiam ieškiniui pareikšti 2021 m. kovo 16 d. Taigi, nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi dokumentai, administratorius buvo ėmęsis priemonių ginti pažeistas BUAB „Dokaras“ teises, buvo padavęs ieškinius dėl bankroto pripažinimo tyčiniu byloje Nr. 2-1322-781/2019 ir sprendimo dėl dividendų paskyrimo pripažinimo negaliojančiu byloje Nr. e2-177-370/2019. Minėtose bylose priimti sprendimai įsiteisėjo, atitinkamai 2019 m. rugsėjo 19 d. ir 2019 m. kovo 28 d., todėl terminai negali būti laikomi praleistais.

18.9.       Skundžiamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų, yra be motyvų. Nenurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados bei jų vertinimas. Nenurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė ieškovės pateiktus įrodymus. Nenurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, kiti teisiniai argumentai. Taigi, teismo neva nustatytos aplinkybės neparemtos jokiais įrodymais, o nurodyti įrodymai nepagrindžia padarytų išvadų. Esminė dalis teismo konstatuotų aplinkybių nepagrįsta dokumentais, neaišku, kokiais įrodymais remiantis padarytos išvados dėl UAB „Akonta“ patikrinimo netinkamumo, neaišku, kokią reikšmę ginčui turi neperduoti dokumentai.

18.10.       Skundžiamame sprendime padarytos klaidingos išvados, nes 48 punkte neteisingai nurodyta, kad 2008–2015 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai yra ieškovės ir bendrovės bankroto administratoriaus žinioje. Ieškovė neatlieka administravimo funkcijų ir jos žinioje nėra jokių dokumentų. Pažymėtina, kad ginčui spręsti aktualiais dokumentais laikytini ne finansinių ataskaitų rinkiniai, o sutartys ir pirminiai dokumentai dividendų mokėjimo laikotarpiu, kurių nėra tarp administratoriui perduotų dokumentų (šį faktą konstatavo ir UAB „Akonta“). 

18.11.       49 punkte neteisingai konstatuota, jog UAB „Akonta“ išvadą paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai; atsakovai nurodė, kad jeigu UAB „Akonta“ būtų susipažinusi su segtuvų turiniu, o ne tik aprašu, būtų mačiusi, kad prie atitinkamo laikotarpio yra pateikti PVM sąskaitų faktūrų apyvartų žiniaraščiai, didžiosios knygos (atitinkamo laikotarpio), duomenys apie atliktus mokestinius patikrinimus ir VMI teikta informacija. Ieškovei nesuprantama, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad UAB „Akonta“ nesusipažino su gautų dokumentų segtuvų turiniu. UAB „Akonta nebuvo pakviesta duoti paaiškinimų dėl išvados ir jos atliktas tyrimas nebuvo paneigtas teismo proceso metu. Tai, kad „atsakovai nurodė, kad UAB „Akonta“ nesusipažino su segtuvų turiniu“, negali būti pripažinta nustatyta faktine bylos aplinkybe, juolab kad ieškovė pateikė įrodymus, jog atsakovai klaidina teismą ir meluoja apie surastus dokumentus. Ieškovės teismui pateiktame 2021 m. spalio 12 d. paaiškinime nurodyta, jog susipažinimo su dokumentais metu atsakovų atstovė pageidavo dviejų dokumentų kopijų: i) pardavimų žurnalo (2008 m. balandžio 1–30 dienų ) ir ii) PVM sąskaitų faktūrų registro duomenų (2010 m. gruodžio 1–31 dienų). Paskui neva buvo rasti trūkstami 2008 m. vieno mėnesio ir 2010 m. vieno mėnesio laikotarpių dokumentai. Prašomos kopijos buvo nusiųstos atsakovų atstovei susipažinimo dieną. Prieš atsakovų atstovams baigiant patikrinimą, kuris truko iki valandos, ieškovė pasiteiravo, ar tikrai nepageidaujama daugiau dokumentų kopijų. Atsakovų atstovė daugiau kopijų neprašė. Jokių įrodymų apie dokumentų buvimą (be dviejų bylai nereikšmingų dokumentų), kurių trūkumą nurodė ekspertinį vertinimą atlikusi UAB „Akonta“, atsakovai nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė. Todėl neaišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog UAB „Akonta“ išvadą paneigia du rasti dokumentai – minėti pardavimų žurnalas ir PVM sąskaitų faktūrų registro duomenys. Ši teismo išvada nereikšminga ginčui, nes ieškovė nekelia klausimo dėl kitų neaktualių dokumentų buvimo ar nebuvimo tarp administratoriui perduotų dokumentų. Ieškovė dar kartą akcentuoja, kad nagrinėjamam ginčui aktualu, ar administratoriui buvo perduoti pirminiai dokumentai ir sutartys laikotarpiu, kuriuo bendrovė turėjo finansinių sunkumų, po vienintelės akcininkės sprendimo paskirti dividendus ir juos išmokant 2009–2015 metų laikotarpiu. Ankstesni 2005–2008 metų laikotarpio dokumentai nagrinėjamam klausimui dėl žalos atlyginimo iš valdymo organų ir dalyvių yra nereikšmingi.

18.12.       50 punkte padaryta klaida, nes, ginčui aktualių dokumentų (ne)perdavimo klausimas sietinas ne su bendrais BUAB „Dokaras“ veiklos rodikliais, atspindėtais finansinių ataskaitų rinkiniuose, o su ginčui aktualaus laikotarpio sutarčių ir pirminių dokumentų (ne)perdavimu. A. K. išvadoje pažymėta, kad tyrimui nebuvo pateikta nuo 2011 m. iki 2015 m. pirminių dokumentų. Taip pat A. K. teisme patvirtino, kad minėto laikotarpio sutarčių ir pirminių dokumentų nematė, rėmėsi prielaida, kad bendrovė iki bankroto buvo audituota. Be to, ieškovei nesuprantama, kaip įmanoma pateikti išvadą susipažinus su dokumentais per laiką, trumpesnį nei valanda, vien tik dokumentų atrišimas bei atvertimas užtrunka nemažai laiko. Toliau teismas sprendimo 52 punkte pasisakė, kad dokumentai yra tik 2011 m.

18.13.       53 punkte neteisingai nurodyta, kad, T. P. teigimu, bendrovė 2011–2014 metais nevykdė veiklos, tad nėra ir pirminių dokumentų. CK 2.4 straipsnio 3 dalyje, BAĮ 4 straipsnyje, 6 straipsnio 2 dalyje, 12 straipsnio 1, 4 dalyse, 14 straipsnio 2 dalyje, 16 straipsnio 1, 3 dalyse, 19 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse, 21 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama; pateikiama laiku; išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Taigi, nepaisant to, buvo ar nebuvo vykdoma veikla, apskaitos dokumentuose turėjo būti nuosekliai pateikti duomenys apie turto vertę, jos pasikeitimą, juo labiau išmokant dividendus. Atsakovas T. P. teismui nurodė melagingus duomenis dėl 2011–2014 metais nevykdytos veiklos. Priešingai, teismui pateiktuose 2021 m. lapkričio 5 d. rašytiniuose paaiškinimuose (5 punkte) nurodyta, jog vadovaujant T. P. bendrovė 2011–2014 metais vykdė veiklą, gavo pajamų ir turėjo išlaidų. Be to, mokant dividendus, buvo sudaromi sandoriai (3 punktas). Šiuo laikotarpiu vykdytos veiklos dokumentai administratoriui neperduoti.

18.14.       45 punkte nurodyta, kad nei BUAB „Dokaras“, nei atsakovai nekvestionavo bankrutavusios bendrovės pareigos sumokėti už rangos darbus pagal sutarties sąlygas. Nenustatyta ir sutarties pažeidimų, todėl pareiga sumokėti už rangos darbus negalėjo atsirasti pagal sutarties sąlygas. Visiškai neįmanoma suprasti, kuo remiantis padaryta ši išvada.

18.15.       Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nenurodė, iš kokių atsakovų pateiktų dokumentų nustatė, jog yra visi duomenys apie BUAB „Dokaras“ kreditorius ir turto sudėtį, turto pokytį. Neaišku, kokia buvo turto sudėtis ir pokytis. Jeigu teismas vertino, kad tokie dokumentai yra finansinių ataskaitų rinkiniai, tai akivaizdu, jog jų pagrindu negalima nei žinoti apie sudarytus sandorius, nei patvirtinti ar paneigti neįvardijamų ar nežinomų sandorių teisėtumą. Dar keistesnis atrodo teismo argumentas, esą nė vieno sandorio, kuriuo buvo išmokėti dividendai, ieškovė neginčijo ir neginčija, tačiau ji laikosi pozicijos, kad jokių duomenų apie sandorius nei bankroto administratoriui, nei į bylą atsakovai nepateikė. Atsakovai tik 2021 m. lapkričio 5 d. paaiškinimuose nurodė informaciją apie dividendų išmokėjimą ir jų įskaitymą (sandorius), tačiau nei mokėjimo nurodymų, nei pirminių sandorių, kurių pagrindu buvo atliekami įskaitymai, iki šiol nepateikta. Susitarimai dėl tarpusavio prievolių įskaitymo Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 neįrodo prievolių, kurių pagrindu buvo atlikti šie įskaitymai. Tokie dokumentai galėjo būti „sukurti“ tik teismui įpareigojus juos pateikti. Atsakovai visose bylose tvirtino, jog susitarimai, susiję su dividendų mokėjimu, buvo sudaryti žodžiu, taigi, nei BUAB „Dokaras“, nei ieškovė negalėjo jų ginčyti. Pagal CK įskaitomų prievolių buvimas turi būti realus. Ar realiai bankrutuojanti bendrovė buvo skolinga UAB „Hanner“, ar atliktas įskaitymas atitiko įskaitomo turto realią kainą ir vertę, neturint pirminių sandorių, iš kurių kildintinos prievolės, patikrinti ar nustatyti neįmanoma. Teismas turėtų suprasti, kad vien įskaitymo aktas be jį pagrindžiančių sutarčių negali būti nuginčytas, juolab kad tik 2021 m. lapkričio 5 d. šie aktai buvo pateikti. Susitarimuose dėl prievolių įskaitymo minima daug sandorių: paskolos, pirkimo ir pardavimo, kurie bankroto administratoriui neperduoti, taigi, jų turinys nežinomas. Be to, įskaitymo sandoriai nėra dvišaliai, sudaryti BUAB „Dokaras“ ir UAB „Hanner“, juose dalyvauja ir tretieji asmenys: UAB „Bajorų kalvos“, UAB „Verkių slėnis“, UAB „Hanner property“. Trišaliams sandoriams nuginčyti reikalautinas ne tik pats įskaitymo sandoris, bet ir visi kiti sandoriai, nurodyti įskaitymo dokumente.

18.16.       Įskaitymo aktai pateikti atsakovų tik pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo ir tik baigiant nagrinėti bylą iš esmės. Duomenų apie dividendų išmokėjimą apskritai nepateikta iki šiol (kokiu būdu: mokėjimo nurodymu ar grynaisiais, kada, kokiame banke, kokiu pagrindu ir t. t.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad atsakovui tinkamai ir laiku neteikiant pirminių dokumentų (šiuo atveju dokumentų dėl dividendų įskaitymo), ieškovas gali pagrįstai pasirinkti tokį savo teisių gynybos būdą, kuris labiausiai atitinka realią situaciją. Šiuo atveju buvo pasirinkta paduoti netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Todėl įskaitymo aktų nuginčijimas peržengtų gintinų teisių ribas, nebūtų racionaliai pagrįstas. Civilinė atsakomybė atsakovams kyla ir kitais ieškinyje nurodytais pagrindais. Nei iki ieškinio pateikimo teismui, nei bylos nagrinėjimo metu, nei vėliau (dėl dokumentų stokos) ginčyti įskaitymo aktus nėra jokių teisinių galimybių. Atsakovai, neteikdami visos informacijos apie dividendų sumokėjimą, tyčia eliminavo visas bankrutavusios bendrovės ir kreditorių galimybes ginčyti įskaitymo aktus. Skundžiamame sprendime nemotyvuota, kuo remdamasis (iš kokių dokumentų matyti) ieškovas visą laiką turėjo ir šiuo metu turi visą informaciją apie BUAB „Dokaras“ turto sudėtį, turto judėjimą, informaciją, kaip buvo išmokėti dividendai, kai tokie dokumentai neperduoti administratoriui.

18.17.       Atsakovai byloje dėl tyčinio bankroto Nr. 2-1322-781/2019 viename iš procesinių dokumentų nurodė, kad dividendų pinigais sumokėta tik 60 000 Lt, o šioje byloje nurodė, jog pinigais sumokėta 963 000 Lt. Teismas nepatikrino atsakovų nurodytų duomenų, kita vertus, nei mokėjimo nurodymų, nei duomenų apie tai, kada, iš kokios ir į kokią sąskaitą buvo mokama, byloje nėra ir administratoriui tokie dokumentai neperduoti. 

18.18.       Teismas nebuvo aktyvus, turėjo atlikti BUAB „Dokaras“ dokumentų patikrinimą, pasikviesdamas nepriklausomą specialistą ar skirdamas dokumentų ekspertizę, tačiau to nepadarė.

18.19.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovas R. P. nurodė, kad jam tapus vadovu buvo perduoti tik tie dokumentai, kuriuos jis perdavė administratoriui, o 2011–2014 metų sutarčių ir pirminių dokumentų nebuvo, kaip ir nebuvo dokumentų ir sutarčių apie balanse apskaitytą turtą arba apie debitorės UAB „H5 Development“ (dalyvė UAB „Hanner“ arba „OU Hanner Group“) prievolę bankrutuojančiai bendrovei. Taigi, visi atsakovai yra atsakingi už perduotinus administratoriui dokumentus, jų pakankamumą ir išsamumą. Ieškovei negali būti perkelta įrodinėjimo našta.

18.20.       Ginčui dėl žalos atlyginimo prejudicinę reikšmę turi civilinės bylos, kuriose įrodinėjimo dalyku buvo BUAB „Dokaras“ (buvusi UAB „Hanner development“) įsiskolinimo ir prievolių vykdymo kreditorėms BUAB „FUNDAMENTUS“ ir BUAB „Apdailos vizija“ faktas bei momentas. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendime nustatytos aplinkybės dėl skolininko prievolių pagal rangos sutartis vykdymo UAB „FUNDAMENTUS“, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendime – UAB „Apdailos vizija“. Šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią. Aplinkybės, susijusios su BUAB „Dokaras“ veiklos vertinimu, nebuvo minėtose bylose įrodinėjamos. Tai yra Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartimi išspręstas UAB „Hanner“ 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo dėl dividendų paskyrimo teisėtumo klausimas. Šioje byloje nebuvo vertinama ir įrodinėjimo dalyku nebuvo: 1) ar dividendų paskyrimo ir mokėjimo metu BUAB „Dokaras“ turėjo neginčytinų vykdytinų prievolių kreditorėms BUAB „FUNDAMENTUS“ ir BUAB „Apdailos vizija“; 2) ar dividendus išmokėti pinigais, kaip numatyta ABĮ, galimybių nebuvo, o dividendų mokėjimas įskaitymo būdu pagrįstas dokumentais; 3) ar BUAB „Dokaras“ vadovai (ne)pažeidė imperatyvių ir fiduciarinių pareigų, o dalyvė UAB „Hanner“ (ne)atliko nesąžiningų veiksmų ir (ne)piktnaudžiavo ribota atsakomybe, dėl to (ne)buvo padaryta žala kreditoriams. Be kita to, atsakovai (vadovai) V. K., T. P. ir R. P. nebuvo minėtos bylos dalyviai.

18.21.       Ieškovė remiasi prejudicinę reikšmę turinčiais teismų sprendimais dėl skolos priteisimo BUAB „FUNDAMENTUS“ ir BUAB „Apdailos vizija“ ir nesiremia vėliau priimtais sprendimais, kuriuose įrodinėjimo dalykas buvo kitas, bei buvo konstatuotos akivaizdžiai klaidingos aplinkybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, priimtoje byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, buvo vertinamos bankroto pripažinimo tyčiniu aplinkybės ir nepasisakyta dėl atsakovų V. K., T. P., R. P. kaip vadovų atsakomybės bei atsakovės UAB „Hanner“ veiksmų. Taip pat nebuvo vertinama, ar dividendų paskyrimo ir mokėjimo metu BUAB „Dokaras“ turėjo neginčytinų vykdytinų prievolių kreditorėms BUAB „FUNDAMENTUS“ ir BUAB „Apdailos vizija“, ar dividendus išmokėti pinigais, kaip numatyta ABĮ, galimybių nebuvo, o dividendų mokėjimas įskaitymo būdu (ne)pagrįstas dokumentais. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartyje nustatyti prejudiciniai faktai ir aplinkybės turi prejudicinę galią šioje byloje dėl žalos atlyginimo ir nereikalauja įrodinėjimo bei yra ir turėjo būti taikytini visose bylose, kurios vyko po šio sprendimo priėmimo. Teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendime, t. y. iki BUAB „Dokaras“ bankroto pradžios ir kitų sprendimų priėmimo, nustatyta, jog užsakovė UAB „Hanner development“ be pagrindo neišmokėjo sulaikytų sumų praėjus metams nuo kiekvieno priimto darbų atlikimo akto ir PVM sąskaitos; darbai buvo atlikti kokybiškai ir tinkamai perduoti; praėjus metams nuo kiekvieno priimto darbų atlikimo akto ir PVM sąskaitos momento UAB „Hanner development“ suėjo prievolės terminas apmokėti rangovui. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendime nustatė BUAB „Dokaras“ ir vienintelės akcininkės AB „Hanner“ nesąžiningumą (bandydama išvengti atsiskaitymo su BUAB „Apdailos vizija“, neatlygintinai įgijo reikalavimą į susijusius asmenis). Taigi, šiose bylose įrodinėjimo dalykas buvo prievolių kreditorėms BUAB „FUNDAMENTUS“ ir BUAB „Apdailos vizija“ atsiradimo ir vykdymo momentai, buvo prašoma priteisti skolas pagal prievoles, kurių vykdymo terminai suėjo pagal sutartis, bylose dėl sprendimo paskirti dividendus pripažinimo negaliojančiu bei dėl bankroto pripažinimo tyčiniu turėjo būti taikomi nustatyti prejudiciniai faktai dėl prievolių kreditoriams atsiradimo ir vykdymo termino momento. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis byloje dėl sprendimo paskirti dividendus pripažinimo negaliojančiu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu neturi prejudicinės galios šiai bylai.

18.22.       Teismas nepasisakė dėl didžiosios ieškinio argumentų dalies, todėl ieškovė nuodo visus neteisėtus ir nesąžiningus atsakovų (buvusių vadovų) veiksmus, kurių pagrindu jiems taikytina civilinė atsakomybė. Pirma, už imperatyvių pareigų pažeidimą:

18.22.1.                      Atsakovai V. K., T. P. ir R. P. netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nes nepateikė, neperdavė ir neišsaugojo BUAB „Dokaras“ (buvusi UAB „Hanner development“) didžiosios knygos ir apskaitos registrų, kitų privalomų, veiklą atspindinčių pirminių dokumentų (sutarčių, ataskaitų ir kt.). 

18.22.2.                      Atsakovai V. K., T. P. pažeidė BAĮ nuostatas, nes į bendrovės apskaitą neįtraukė vykdytinų skolų kreditorėms UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“, netinkamai apskaitė bendrovės veiklos rezultatus.

18.22.3.                      Atsakovas (paskutinis vadovas) R. P. turėjo pareigą perduoti BUAB „Dokaras“ administratoriui 164 385,14 Eur vertės turto, nurodyto 2014 m. bendrovės balanse, tačiau neperdavė.

18.22.4.                      Atsakovai V. K., T. P. ir R. P. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokius veiksmus atsakovai atliko tyčia arba dėl didelio neatsargumo.

18.23.       Antra, už fiduciarinių pareigų pažeidimą:

18.23.1.                      Atsakovai V. K. ir T. P. nesąžiningai nurodė neįtraukti įsipareigojimų kreditorėms UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ į BUAB „Dokaras“ apskaitą, nesuformavo būtinų rezervų skoloms mokėti, nevykdė su kreditoriais sudarytomis sutartimis prisiimtų pareigų ir pažeidė iš sutarties kylančias prievoles. 

18.23.2.                      Atsakovai V. K. ir T. P. pažeidė su rangovėmis UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ sudarytų sutarčių sąlygas. 

18.23.3.                      Atsakovas T. P., reikšdamas nepagrįstus priešieškinius, nesąžiningai ir neatlygintinai bandė įgyti reikalavimus į savo vadovaujamą bendrovę, piktnaudžiavo teise, siekdamas nesąžiningai išvengti skolos mokėjimo. Bandydamas išvengti atsiskaitymo su BUAB „Apdailos vizija“, neatlygintinai įgijo reikalavimą į susijusius asmenis. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendime nustatė tiek BUAB „Dokaras“, tiek vienintelės akcininkės UAB „Hanner“ tokių veiksmų nesąžiningumą.

18.23.4.                      Atsakovai V. K. ir T. P. pažeidė ABĮ 60 straipsnio 3 dalį ir fiduciarines pareigas, nes paskyrė ir mokėjo tokio dydžio dividendus, kurių mokėti negalėjo ir dėl kurių mokėjimo BUAB „Dokaras“ tapo nemoki ir taip buvo pažeisti kreditorių interesai. Dominuojant kreditorių interesams atgauti skolas, vadovai suteikė pirmenybę akcininkės interesui gauti dividendus.

18.23.5.                      Atsakovas V. K., vadovavęs BUAB „Dokaras“ bei atstovavęs akcininkei UAB „Hanner“, sprendimo paskirti dividendus priėmimo metu žinojo, jog bendrovė paskirtų dividendų negalės sumokėti nei pinigais, nei per 30 dienų, nei kitu būdu, tačiau tokį sprendimą priėmė. V. K. buvo žinoma, kad BUAB „FUNDAMENTUS“ ir BUAB „Apdailos vizija“ nesumokėtos skolos neįtrauktos į BUAB „Dokaras“ apskaitą, todėl pelnas, kurio pagrindu išmokėti dividendai, buvo apskaičiuotas neteisingai.

18.23.6.                      Atsakovai V. K. ir T. P. pažeidė pareigą vengti interesų konflikto ir veikti bendrovės interesais: i) V. K. 2009 m. gegužės 12 d. akcininkų susirinkime, kuriame buvo priimtas sprendimas paskirti dividendus, atstovavo ir akcininkei UAB „Hanner“ kaip generalinis direktorius ir kaip BUAB „Dokaras“ vadovas; ii) T. P. vadovavimo BUAB „Dokaras“ ir dividendų mokėjimo metu buvo vienintelės akcininkės UAB „Hanner“ generalinis direktorius.

18.23.7.                      Atsakovas T. P. žinojo apie blogą BUAB „Dokaras“ finansinę padėtį ir apie neįtrauktus į apskaitą kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“, BUAB „Apdailos vizija“ reikalavimus, taip pat apie ginčus teisme; žinojo ir suvokė, jog bendrovė toliau veiklos nevykdys bei negaus pajamų, tačiau dividendus akcininkei 2010–2012 metais mokėjo. Bendrovės veiklos stabilumui užtikrinti priemonių nesiėmė. Kai buvo pakankamai lėšų prievolėms įvykdyti, jos nebuvo vykdomos ir nebuvo sustabdytas dividendų mokėjimas. O kai bendrovės nuosavas kapitalas tapo neigiamas ir neatitinkantis minimalių reikalavimų, atsakovas T. P. nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nors bendrovės turto ir prievolių balansas jau buvo kritinis nuo 2009 m. pabaigos. Atsakovas R. P., žinodamas, jog bendrovė jau nemoki ir nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, be kita ko, faktiškai neturi turto, nesielgė rūpestingai ir nesiėmė jokių veiksmų bendrovės ir kreditorių interesams apsaugoti – neginčijo prieš tai vadovavusių asmenų sudarytų sandorių dėl dividendų mokėjimo, nereikalavo pateikti dokumentų apie turto sudėtį ir jo išlaidavimo pagrindus, nuostolių atsiradimo ar turto nurašymo pagrindus, nebandė atgauti turto, nurodyto balanse, nesikreipė dėl bankroto į teismą, neperėmė dokumentų. R. P. fiktyviai perėmė BUAB „Dokaras“ (ir kitas UAB „Hanner“ įmones), neketino vykdyti BUAB „Dokaras“ veiklos ir jos nevykdė, galėjo būti suinteresuotas padėti akcininkei išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

18.24.       Dėl imperatyvių ir fiduciarinių pareigų pažeidimų, įskaitant netinkamą BUAB „Dokaras“ buhalterinės apskaitos organizavimą, dokumentų neperdavimą, negalima nustatyti, kuri žalos kreditoriams dalis priskirtina kiekvienam atsakovui, nėra protingo pagrindo priskirti jos atskiras dalis konkretiems asmenims. Ieškovė nedisponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir apie konkrečius BUAB „Dokaras“ finansinius duomenis jam atsistatydinus, todėl taikytina bendra deliktinės prievolės solidarumo prezumpcija. Nustačius kiekvieno atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus, jie kvalifikuojami kaip sukėlę bendrą žalą įmonei ir kreditoriams.

18.25.       Vienintelė akcininkė UAB „Hanner“ žinojo bei galėjo ir turėjo žinoti, kad jos elgesys neigiamai veikia juridinio asmens gebėjimą vykdyti savo prievoles, todėl šie jos veiksmai laikytini nesąžiningais: 1) UAB „Hanner“ numatė paskirti tokio dydžio dividendus, kurių bendrovė sumokėti negalėjo; dividendų dydis buvo lygus bendrovės turto dydžiui, piniginių lėšų bendrovėje dividendams mokėti nebuvo, veiklos vykdyti po projekto realizavimo ir dividendų paskyrimo neketino, nesiėmė priemonių bendrovės mokumui atkurti; 2) UAB „Hanner“ dividendus mokėjo ne pinigais, kaip numatyta ABĮ, o didžiąją dalį prievolės įvykdė įskaitymo (turto perleidimo) būdu; nėra aišku, ar įskaitymai buvo teisėti, ar egzistavo pagrįsti ir nefiktyvūs vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai įskaitymui vykdyti, kadangi nei susitarimo dėl dividendų mokėjimo išdėstymo, nei dokumentų, pagrindžiančių dividendų mokėjimą užskaitos būdu, nėra; 3) UAB „Hanner“, žinodama apie bendrovės nuostolingą veiklą, veiklos nevykdymą, nemokumą, dvejus metus ėmė dividendus, kol galiausiai BUAB „Dokaras“ turto nebeliko ir liko neįvykdytos prievolės kreditoriams; 4) nesąžiningiems veiksmams pridengti UAB „Hanner“ žodžiu susitarė dėl dividendų mokėjimo ir jokiuose BUAB „Dokaras“ dokumentuose nėra nurodyta apie tai (apie žodinį susitarimą dėl atskirų dividendų mokėjimo); 5) UAB „Hanner“ atstovais akcininkų susirinkimuose bei BUAB „Dokaras“ buvo paskirti asmenys, kurie tuo pat metu buvo ir dalyvės UAB „Hanner“ vadovai; V. K. ir T. P. vadovavimo BUAB „Dokaras“ metu ėjo vadovų pareigas ir UAB „Hanner“, taip tikslingai sukeldami interesų konfliktą dėl vadovo priimamų sprendimų ir siekdami išvengi asmeninės atsakomybės. 

18.26.       Savininkė UAB „Hanner“ fiktyviai (tikėtina už atlygį) perleido BUAB „Dokaras“ kitam asmeniui, žinodama, jog bendrovė turto neturi, bet turi vykdytinų prievolių, ginčų teisme. Taip pat tiems patiems asmenims perleido ir kitas savo įmones.

18.27.       Tarp ieškovės patikrintų dokumentų (segtuvas Nr. 845) yra duomenų, jog 2011 m. (galimai ir kitais) UAB „Hanner“ tvarkė BUAB „Dokaras“ apskaitą, o bendrovės dokumentai ir po jos perleidimo buvo saugomi AB „Hanner“ patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 7. Kadangi BUAB „Dokaras“ apskaitoje nerasta duomenų apie turto perdavimą, laikytina, jog UAB „Hanner“ pagal CK 2.50 straipsnį yra atsakinga už netinkamą apskaitos tvarkymą, turto bei dokumentų neperdavimą administratoriui. UAB „Hanner“ sąmoningai siekė nuslėpti BUAB „Dokaras“ turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Tarp akcininkės nesąžiningų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes iš pradžių kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ reikalavimai nebuvo įtraukti į apskaitą, kad būtų išmokėti dividendai, o juos išmokėjusi, bendrovė tapo nemoki (turtas išimtas iš bendrovės per dividendų išmokėjimą pagal žodinius susijusių asmenų susitarimus), atitinkamai buvo eliminuota kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ galimybė atgauti skolas.

18.28.       AB „Hanner“ grupės įmonės vykdo nesąžiningą verslo praktiką, t. y. kilnojamajam projektui vystyti įsteigia ir (ar) panaudoja specialios paskirties įmonę ir po projekto realizavimo – turtą iš kilnojamajam projektui vystyti įsteigtos ar panaudotos įmonės paima, sumokėdamos akcininkei dividendus, po kurių sumokėjimo pasitelkta įmonė baigia savo veiklą, negali vykdyti (nevykdo) savo įsipareigojimų kreditoriams ir galiausiai bankrutuoja. Analogiškai nagrinėjamos bylos pavyzdys yra UAB „Hanner“ akcininkės „OU Hanner Group“, kai po jai dividendų išmokėjimo įsteigta ir (ar) panaudota UAB „Zeta projektai“ savo veiklą baigė: nuo 2015 m. jokios veiklos nevykdė, pajamų neturėjo ir įsipareigojimų nevykdė bei 2019 m. bankrutavo. Taigi, identiškas įmonių valdymas rodo, jog akcininkai tikslingai piktnaudžiauja ribota atsakomybe bei veikia nesąžiningai ir prieš kreditorių interesus. UAB „Hanner“ („OU Hanner Group“) verslo praktiką sudaro pasikartojantys nesąžiningi veiksmai: i) dividendų paskyrimas ir mokėjimas yra nesąžiningi ir pažeidžiantys kreditorių interesus; ii) tariami (nėra įrodymų) žodiniai susitarimai dėl dividendų išmokėjimo atidėjimo; iii) įskaitymo būdu atliktas dividendų mokėjimas (4 041 648 Eur iš 4 220 922 Eur) ir dokumentų neperdavimas, įskaitant įskaitymus, vertintinas kaip akcininko siekis nuslėpti bendrovės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais; iiii) po projektų realizavimų tikslingas nesąžiningas bendrovės (-ių) veiklos nutraukimas ir iiiii) bendrovės (-ių) perleidimas veiklos neplanuojantiems vykdyti (tęsti) suinteresuotiems asmenims.

18.29.       Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. byloje atstovavo tas pats atstovas. Visi atsakovų procesiniai dokumentai parengti bendrai ir teismo posėdžiuose visi trys atsakovai buvo atstovaujami vieno atstovo.

19.       Atsakovai UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

19.1.       Teismas tinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką ir paskirstė įrodinėjimo naštą. Nagrinėjama byla nėra bendrovės bankroto byla (klausimas dėl dokumentų perdavimo, bendrovės vykdytų sandorių ginčijimo, bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu jau yra išnagrinėti kitose bylose). Šioje byloje reiškiamas vieno bendrovės kreditoriaus netiesioginis ieškinys dėl žalos atlyginimo buvusiems bendrovės vadovams ir akcininkei, todėl nėra laikoma turinčia viešojo intereso elementų. Todėl teismas, savarankiškai rinkdamas įrodymus, iš esmės pažeistų civilinio proceso principus, visų pirma šalių rungtyniškumo principą. Teismas tinkamai ištyrė visus šalių įrodymus ir įrodymus, pridėtus prie bendrovės bankroto bylos medžiagos, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu.

19.2.       UAB „Akonta“ išvadoje nurodyta, kad buvo atlikta tik pirminė dokumentų analizė. Atsakovai į bylą pateikė dokumentus, kurie UAB „Akonta“ išvadoje klaidingai nurodyti kaip neva neegzistuojantys, iš kitų teisminių bylų, be to, Vilniaus apygardos teismo 2021 m rugsėjo 17 d. rezoliucija buvo pridėta ir bankroto bylos Nr. B2-284-567/2021 medžiaga. Visi šie rašytiniai įrodymai neabejotinai įrodo, kad pirminiai bendrovės veiklos dokumentai egzistavo ir buvo perduoti, o ieškovė žinojo apie dokumentus, jų kopijas turėjo savo žinioje, tačiau UAB „Akonta“ nepateikė. Atsakovams buvo išduotas teismo liudijimas susipažinti su dokumentais, kurie yra pas ieškovę (ne pas UAB „Akonta“ ar pas bankroto administratorių) ir su šiais dokumentais atsakovai kartu su auditoriumi A. K. susipažino. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė UAB „Akonta“ išvada, yra visiškai nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Skundžiamame sprendime teisingai konstatuota, jog UAB „Akonta“ išvadą ir ieškovės paaiškinimus paneigė kiti byloje esantys įrodymai: A. K. liudijimas bei išvada, BUAB „Dokaras“ finansinių ataskaitų rinkiniai, kiti byloje esantys BUAB „Dokaras“ veiklos dokumentai.

19.3.       Nagrinėjamoje byloje bankroto administratoriui buvo perduoti dokumentai (ir į bylą pateikti), iš kurių galima nustatyti BUAB „Dokaras“ turtą ir įsipareigojimus, o prireikus ginti ir pažeistas teises, jeigu būtų nustatyti sandoriai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės interesus. Be to, atsakovų pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys apie bendrovės kreditorius ir turto sudėtį, turto pokytį. Tai patvirtina atestuoto auditoriaus A. K. išvada bei parodymai, jog visi privalomi pirminiai apskaitos dokumentai yra ir iš jų visumos galima nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį. Todėl ieškovės nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 nagrinėjamai situacijai netinkama, nes kasacinis teismas konstatavo, jog dalies buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl bendrovei padarytos žalos atlyginimo BUAB „Dokaras“ dokumentų neperdavimu esminę reikšmę turi tik tai, ar iš perduotų dokumentų įmanoma nustatyti bendrovės turto ir įsipareigojimų santykį (apimtį). Ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjo šios aplinkybės.

19.4.       Atsakovai nesutinka su ieškove, kad aplinkybės, susijusios su BUAB „Dokaras“ veiklos vertinimu, yra nurodytos kitose bylose, tačiau jos neturi prejudicinės galios, nes nebuvo įrodinėjamos minėtose bylose. Skundžiamame sprendime teisingai nurodyta, kad nagrinėjamai bylai yra aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019, kuria palikta galioti Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria atmestas UAB „Dokaras“ ieškinys dėl 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo paskirti dividendus pripažinimo neteisėtu. Ginčui aktualūs minimoje nutartyje įtvirtinti tokie prejudiciniai faktai: i) teisėjų kolegija neturėjo pagrindo pripažinti, jog ieškovės ginčytinos skolos UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „FUNDAMENTUS“ sudarė pagrindą atsakovei nepriimti sprendimo dėl dividendų išmokėjimo; ii) UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „FUNDAMENTUS“ vykdytini reikalavimai ieškovei atsirado praėjus jau ilgam laikui nuo ginčijamo sprendimo priėmimo – tik 2015 m.; iii) UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „FUNDAMENTUS“ skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad jų reikalavimai nebuvo vykdytini, nes ginčijamo sprendimo priėmimo metu tai buvo ginčijamos skolos ir pareiga jas sumokėti kilo tik išsprendus ginčą, t. y. tik nuo anksčiau paminėtų teismų sprendimų priėmimo; aktualus aspektas ir tas, kad sprendimas išmokėti dividendus nebuvo vykdomas iš karto – kaip matyti iš bylos duomenų, jis buvo vykdomas dalimis, kartu atsiskaitant su esamais kreditoriais; iiii) įstatymu nedraudžiama akcininkui išdėstyti mokėtinus dividendus, jeigu tam yra abipusis pritarimas, taigi, faktas, jog bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems įmonė ginčijamo sprendimo metu turėjo pradelstus įsiskolinimus, patvirtina, jog, nepaisant sprendimo paskirti dividendus, dominavo kreditorių interesai – pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įmonė turėjo vykdytinų įsipareigojimų, ir tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai.

19.5.       Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019 konstatuotas prejudicinis faktas, kad sprendimas paskirti dividendus ir juos išmokėti dalimis buvo teisėtas, nebuvo pažeisti kreditorių interesai ir imperatyvios teisės aktų nuostatos, atsakovai – kiek bendrovės vadovai, tiek akcininkė – elgėsi sąžiningai, paisė kreditorių interesų, veikė bendrovės ir kreditorių, o ne savo naudai. Kita šiam ginčui aktuali Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1322- 781/2019, kurioje teismas konstatavo, kad bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems įmonė ginčijamo sprendimo paskirti dividendus metu turėjo pradelstus įsiskolinimus, tai patvirtina, kad, nepaisant sprendimo paskirti dividendus, dominavo kreditorių interesai – pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriems įmonė turėjo vykdytinų įsipareigojimų, ir tai patvirtino finansinės atskaitomybės dokumentai (nutarties 43 punktas); teismas nurodė, kad sprendimo paskirti dividendus priėmimo metu neegzistavo kreditorių interesų pažeidimai. Pasak teismo, šios aplinkybės paneigia neracionalaus įmonės valdymo, valdymo organų steigimo dokumentuose jiems priskirtų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo faktą (nutarties 45 punktas); faktas, kad dokumentai buvo perduoti dalimis ir pavėluotai, nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, taip pat fakto, kad dėl to bendrovei buvo padaryta žala.

19.6.       Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, kad, bendrovei veikiant įprastai, buvo priimti BUAB „Dokaras“ vadovų sprendimai tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų interesus, tačiau bendrovei numatant, jog gali būti susiduriama su finansiniais sunkumais, prioritetas buvo teikiamas ne akcininkės, o būtent kreditorių interesams, iš esmės nukreipiant bendrovės turtą atsiskaityti su kreditoriais, kurie nėra susiję asmenys. Tokie buvusių vadovų veiksmai, patvirtinti įsiteisėjusiais teismo sprendimais, rodo vadovų lojalumą bendrovei, fiduciarinių pareigų vykdymą ir, susidūrus su sunkumais, kreditorių interesų, kurie nėra susiję su bendrovės interesais, paisymą prieš dalyvių interesus.

19.7.       Šioje byloje ieškovė, kaip kreditorė, pareiškė netiesioginį ieškinį, todėl jo senaties termino pradžia siejama su skolininkės BUAB „Dokaras“ sužinojimo apie ginčijamų veiksmų atlikimą (sandorių sudarymą) momentu. Pirma, ieškovė žalos padarymą bendrovei sieja su 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu paskirti dividendus. Vadinasi, nuo šio sandorio sudarymo ir veiksmų atlikimo dienos BUAB „Dokaras“ įgijo teisę reikalauti atlyginti dėl jų sudarymo (atlikimo) patirtą žalą, pareikšdama ieškinį, jeigu toks sandoris pažeistų bendrovės interesus. Tokiu atveju kreditoriams, įgyvendinantiems BUAB „Dokaras“ teises, pareiškiant netiesioginį ieškinį, ieškinio senaties terminas prasidėjo nuo sandorių ir mokėjimų, kuriais bendrovei galbūt padaryta žala, sudarymo (atlikimo). Ieškinio senaties terminas ieškiniui dėl žalos pareikšti suėjo 2012 m. gegužės 12 d. Dividendai buvo išmokėti dalimis (iš viso 426 999,56 Eur) nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2012 m. kovo 16 d., o neišmokėta dividendų dalis yra patvirtinta BUAB „Dokaras“ bankroto byloje kaip kreditorės UAB „Hanner“ finansinis reikalavimas. Todėl vėliausiai ieškinio senaties terminas suėjo 2015 m. kovo 16 d. Antra, ieškovės žalos atsiradimo momentas siejamas su visų dokumentų neperdavimu. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtinta, jog dokumentai bankroto administratoriui buvo perduoti dalimis, paskutinė didžioji dokumentų dalis buvo perduota 2018 m. kovo 8 d., todėl ieškinio senatis suėjo 2021 m. kovo 8 d. Ieškinys pateiktas 2021 m. kovo 17 d., t. y. ieškinio senaties terminui suėjus (pradelstas).

19.8.       Apeliaciniame skunde nurodytos naujos aplinkybės, pavyzdžiui, ieškovė teigia, kad atsakovai dividendų įskaitymo aktus pateikė tik pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo ir tik baigiant nagrinėti bylą. Tačiau šie dokumentai buvo pateikti po to, kai buvo tenkintas ieškovės prašymas juos išreikalauti. Ieškovė neteikė prašymo pateikti duomenis apie dividendų išmokėjimą pinigais. Kita vertus, į bylą pateiktuose dokumentuose yra banko sąskaitos išrašai, kuriuos ieškovė galėjo įvertinti. Taip pat apeliaciniame skunde nurodytos su nagrinėjamu ginču nesusijusios bylos aplinkybės, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėtų jų vertinti.

20.       Atsakovas R. P. atsiliepime prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat netenkinti ieškovės prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo, G. M. apklausos ir dokumentinės ekspertizės skyrimo. Nurodo šiuos atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus:

20.1.       Ieškovės kvestionuojamų dividendų išmokėjimo metu atsakovas R. P. nebuvo BUAB „Dokaras“ vadovu ir jokių pažeidimų nepadarė. A. K. išvada patvirtina, kad vienintelei akcininkei dividendų išmokėjimas nelėmė BUAB „Dokaras“ nemokumo ir nepablogino atsikaitymų su kreditoriais. Dėl dividendų išmokėjimo pagrįstumo bei teisėtumo ir dėl jų išmokėjimo kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ (kurios iki bankroto bylos iškėlimo jokių reikalavimų ar pretenzijų skolininkei nereiškė) teisių nepažeidimo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2A-177-370/2019 ir Nr. 2-1322-781/2019. Bylinėjimasis su kreditorėmis UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ pasidėjo ir vyko BUAB „Dokaras“ vadovo pareigas pradėjus eiti R. P. (ir jam tapus bendrovės akcininku).

20.2.       Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovas, kaip buvęs vadovas, nesiėmė reikiamų veiksmų ir nesirūpino BUAB „Dokaras“. Dokumentai administratoriui perduoti 2016 m. tiek, kiek pageidavo administratorius, ir 2018 m. kiti R. P. žinioje buvę bei saugoti dokumentai. Buvęs vadovas T. P. 2014 m. vasario 13 d. perdavė bendrovės buhalterinius dokumentus ir jie buvo (liko) saugomi Europos verslo centro rūsyje, nes R. P. neturėjo kitos vietos jiems saugoti.

20.3.       BUAB „Dokaras“ vienintelį turtą sudarė gautinos sumos (pagal 2015 m. lapkričio 30 d. balansą – 155 834 Eur). R. P. buvo kreipęsis į antstolį dėl skolos iš UAB „H5 Development“ išieškojimo, bet ji liko neišieškota. Bankroto administratorius turėjo galimybę skolas atgauti (išsiieškoti skolą iš skolininkės UAB „H5 Development“).

20.4.       UAB „Akonta“ nevertino, neapžiūrėjo arba jai nebuvo pateikti buhalteriniai dokumentai, kurie yra ieškovės žinioje. BUAB „Dokaras“ 2006–2015 metų dokumentai yra perduoti bankroto administratoriui. Nuo 2011 m. iki 2014 m. bendrovė veiklos nevykdė, todėl jokių pirminių dokumentų nėra. BUAB „Dokaras“ finansinę padėtį (turto ir įsipareigojimų apimtį) galima nustatyti iš finansinių ataskaitų duomenų.

20.5.       Atsakovas R. P. nesutinka, kad visi atsakovai atsakingi solidariai. Priešingai, kiekvienas atsakovas gali būti atsakingas tik už savo atliktus neteisėtus veiksmus, nes vieni atsakovai kaltinami dokumentų neperdavimu administratoriui, o kiti – dividendų išmokėjimu. Ieškovė turėjo nurodyti kiekvieno atsakovo neteistus veiksmus ir atlygintinos žalos sumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021).

20.6.       Bylinėjimasis dėl skolų priteisimo nėra skolų sumokėjimo vengimą patvirtinantis faktas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2‑1322‑781/2019). Byloje nėra duomenų, kad R. P. sudarė bendrovei nenaudingus sandorius, sąmoningai blogino bendrovės turtinę padėtį, kitaip pažeidinėjo kreditorių interesus. Bankroto administratorius 2020 m. gruodžio 15 d. ataskaitoje nurodė, kad ginčytinų sandorių ar kitų ĮBĮ pažeidimų, lemiančių bankrutavusios bendrovės vadovo atsakomybę, išskyrus nurodytus pirmiau paminėtoje ataskaitoje, nenustatė.

20.7.       Ieškovė žalos dydį apibrėžė remdamasi visų BUAB „Dokaras“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma, tačiau R. P. vadovavimo metu neatsirado nė vieno kreditoriaus reikalavimo. 

20.8.       Visi dokumentai perduoti administratoriui 2018 m. kovo 8 d. ir nuo šios dienos buvo galima sužinoti, ar bendrovei ir (ar) jos kreditoriams buvo padaryta žala, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų prašymą takyti ieškinio senatį.

21.       Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad savo poziciją dėl ginčo dalyko yra išdėstęs atsiliepime į ieškinį (dok. reg. Nr. 13141) ir jos nekeičia bei prašo ja vadovautis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų.

23.       Nagrinėjama byla nėra BUAB „Dokaras“ bankroto byla ar jos sudedamoji dalis ir vien tai, kad kreditorė UAB „RHETOR“ netiesioginį ieškinį padavė skolininkės BUAB „Dokaras“ vardu, nesudaro pagrindo nepaisyti CPK įtvirtintų šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principų bei teismui pačiam imtis iniciatyvos rinkti visus bylai reikšmingus įrodymus.

Dėl ieškovės procesinių prašymų netenkinimo

24.       Ieškovė apeliaciniame skunde prašo: 1) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka bei iškviesti ir apklausti UAB „Akonta“ vadovą G. M., parengusį išvadą dėl BUAB „Dokaras“ dokumentų; 2) paskirti byloje dokumentinę ekspertizę, siekiant nustatyti, ar tarp perduotų nemokumo (bankroto) administratoriui dokumentų yra visi privalomi BUAB „Dokaras“ veiklos dokumentai, ar jų pagrindu galima nustatyti konkrečius bendrovės veiklos rezultatus, ar tarp perduotų dokumentų yra BUAB „Dokaras“ sudarytos sutartys, įskaitant dividendų išmokėjimą UAB „Hanner“, įskaitymo sandorius. Atsakovai UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. bei trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas atsiliepimuose į apeliacinį skundą nepasisakė dėl ieškovės nurodytų procesinių prašymų. Atsakovas R. P. atsiliepime prašo netenkinti ieškovės prašymų, nes tokių prašymų ieškovė pirmosios instancijos teismui nereiškė, o apeliacinis procesas nėra skirtas pakartotiniam bylos nagrinėjimui iš esmės.

25.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra būtinumo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos nuostatas bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, kai yra tam tikrų išskirtinių aplinkybių, pavyzdžiui, kai nėra tiriamos faktinės aplinkybės arba teisės klausimai, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti remiantis vien bylos rašytine medžiaga ir šalių rašytiniais paaiškinimais (2002 m. lapkričio 12 d. sprendimas byloje Döry prieš Švediją). Žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Šiuo atveju apeliantė yra pateikusi plačios apimties apeliacinį skundą, išsamiai dėl jos argumentų yra pasisakyta atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde iš esmės nenurodyta, kokių faktinių aplinkybių nebuvo nustatyta pirmosios instancijos teisme, kokias faktines aplinkybes bei teisinius argumentus apeliantė dar norėtų nurodyti žodinio proceso metu ir kodėl jų negalėjo nurodyti pirmosios instancijos teisme ar apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių, negu buvo nurodytos ir ištirtos pirmosios instancijos teisme, nenurodyta, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos, o šiuo aspektu argumentai yra išdėstyti apeliaciniame skunde. Jis grindžiamas netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, taip pat materialinės ir procesinės teisės normų (ne)taikymu bei pažeidimu pirmosios instancijos teisme, o tai galima patikrinti rašytinio proceso tvarka. Naujų įrodymų nepateikta. Pažymėtina ir tai, kad atsakovai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka neprašo.

26.       Apeliantė turėjo teisę prašyti apklausti liudytoją G. M. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė teikė pirmosios instancijos teismui prašymą raštu arba teismo posėdžio metu žodžiu dėl UAB „Akonta“ vadovo G. M. apklausos. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva apklausti UAB „Akonta“ atstovą. Skundžiamame sprendime yra motyvuota, kodėl teismas nesivadovavo UAB „Akonta“ 2021 m. sausio 24 d. ataskaita – joje neteisingai nurodyta, jog nemokumo administratoriui nepateikta: finansinės ataskaitos, aiškinamieji raštai, auditorių išvados, 2006–2007 metų, 2011–2016 metų pirkimų ir pardavimų dokumentai, atsiskaitymo dokumentai (kasos ir banko), buhalterinių sąskaitų apyvartų, judėjimo ir aktyvo ataskaitos (didžioji knyga), kontroliuojančioms įstaigoms teiktos deklaracijos. Priešingai, 2008–2015 m. lapkričio 30 d. BUAB „Dokaras“ finansinių ataskaitų rinkiniai yra skolininkės bankroto byloje ir nemokumo administratoriaus žinioje, o 2006–2007 metų – pateikti Juridinių asmenų registrui. Be kita ko, 2008 m. ir 2009 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo audituoti.  

27.       Taip pat teisėjų kolegija netenkina prašymo skirti BUAB „Dokaras“ dokumentinę ekspertizę. Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra pateikti BUAB „Dokaras“ 2009–2014 metų finansinės atskaitomybės dokumentai (rinkiniai), todėl skolininkės administratorius ir apeliantė turėjo išviešinti faktinius duomenis apie BUAB „Dokaras“ finansinę padėtį tiek akcininkės AB „Hanner“ 2009 m. gegužės 12 d. priimto sprendimo metu, tiek dividendų mokėjimo ir įskaitymo 2010 m. gegužės 12 d.–2012 m. kovo 16 d. laikotarpiu ir iki 2014 m. Be to, nemokumo administratoriui 2018 m. buvo perduoti BUAB „Dokaras“ pirminiai dokumentai, iš kurių buvo galima nustatyti mokėjimų, įsipareigojimų dinamiką. Pažymėtina, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019 yra konstatuota, jog bendrovės finansinės ataskaitos ieškovei BUAB „Dokaras“ buvo pasiekiamos nuo bankroto bylos iškėlimo dienos ir bankroto (nemokumo) administratorius turėjo galimybę (ir pagrindą) atlikti tyrimą dar iki 2017 m. balandžio 13 d. Taigi, iš perduotų administratoriui dokumentų buvo įmanoma identifikuoti BUAB „Dokaras“ finansinę padėtį, operacijas (mokėjimus) iki 2012 m. pabaigos, o į skolininkės bankroto bylą pateikti finansinės apskaitos dokumentai leido administratoriui identifikuoti BUAB „Dokaras“ finansinę padėtį iki 2015 m. Be kita ko, BUAB „Dokaras“ nemokumo administratorius buvo ėmęsis priemonių ginti skolininkės pažeistas teises (buvo pareiškęs ieškinius dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir dėl sprendimo dėl dividendų paskyrimo pripažinimo negaliojančiu), taigi, galėjo inicijuoti ir BUAB „Dokaras“ dokumentinius tyrimus (ekspertizes).

Dėl nagrinėjamai bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

28.       BUAB „Dokaras“ (nuo 2004 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d. pavadinimas buvo UAB „Hanner development“) įregistruota 1993 m. gruodžio 30 d. Jos akcininkai: 1) nuo 2004 m. balandžio 26 d. iki 2014 m. vasario 19 d. AB „Hanner“ (dabar UAB „Hanner“); 2) nuo 2014 m. vasario 19 d. R. P.. Jos direktoriai: 1) nuo 2009 m. kovo 10 d. (paskyrimo data 2009 m. kovo 3 d.) iki 2010 m. balandžio 15 d. (įgaliojimų pabaigos data 2010 m. kovo 31 d.) V. K.; 2) nuo 2010 m balandžio 15 d. (paskyrimo data 2010 m. balandžio 1 d.) iki 2014 m. vasario 19 d. (įgaliojimų pabaigos data 2014 m. vasario 13 d.) T. P.; 3) nuo 2014 m. vasario 19 d. (paskyrimo data 2014 m. vasario 14 d.) iki 2016 m. lapkričio 16 d. R. P..  

29.       Atsakovas V. K. sprendimo paskirti dividendus priėmimo metu (2009 m. gegužės 12 d.) bei dividendų mokėjimo įskaitymo ir įplaukų būdais metu (nuo 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. balandžio 15 d.) ėjo BUAB „Dokaras“ direktoriaus ir akcininkės AB „Hanner“ (dabar UAB „Hanner“) generalinio direktoriaus (nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2010 m. sausio 7 d.) pareigas, taip pat buvo akcininkės UAB „Hanner“ valdybos narys (nuo 2000 m. rugsėjo 15 d. iki 2012 m. kovo 15 d.).

30.       Atsakovas T. P. dividendų mokėjimo metu (nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2012 m. kovo 16 d.) metu ėjo BUAB „Dokaras“ direktoriaus ir UAB „Hanner“ generalinio direktoriaus pareigas.

31.       Atsakovas R. P. nuo 2014 m. vasario 19 d. tapo BUAB „Dokaras“ direktoriumi ir akcininku.

32.       Skolininkė nuo 2008 m. kreditorėms UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ turėjo įsipareigojimų, kurie buvo ginčijami teismine tvarka. Šalių ginčai dėl kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo buvo išspręsti teismo 2015 metais.

33.       Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2‑132‑392/2022 iškelta bankroto byla UAB „Dokaras“; nemokumo (bankroto) administratore paskirta MB „Įmonės pabaiga“ (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 9 d.).

Dėl netiesioginio ieškinio 

34.       Netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinosioms įstatymo nustatytoms sąlygoms: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas; 2) skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan.; 3) skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę; tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Kreditorius neturės teisės reikšti netiesioginį ieškinį, jei skolininkas turi pakankamai turto reikalavimui patenkinti. Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-520/2012).

35.       Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-132-392/2022 patvirtino BUAB „Dokaras“ kreditorių reikalavimų sąrašą, taip pat trečiosios eilės kreditorių UAB „Apdailos vizija“ 19 219,48 Eur ir UAB „RHETOR“ 71 566,90 Eur reikalavimus. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „Dokaras“ kreditorių reikalavimų sąrašą – pakeitė pradinę kreditorę BUAB „Apdailos vizija“ naująja kreditore UAB „Finansista“ su 19 219,48 Eur dydžio reikalavimu, grįstu 2018 m. kovo 20 d. reikalavimo perleidimo sutartimi. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi patvirtino patikslintą BUAB „Dokaras“ kreditorių reikalavimų sąrašą – pakeitė pradinę kreditorę UAB „Finansista“ naująja kreditore UAB „RHETOR“ su padidintu 90 786,38 Eur (71 566,90 Eur + 19 219,48 Eur) dydžio reikalavimu, grįstu 2020 m. gruodžio 17 d. reikalavimo perleidimo sutartimi.

36.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantė (kreditorė) UAB „RHETOR“ reikalavimo teises yra perėmusi iš pradinių kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“, kuri 2009 m. lapkričio 12 d. bankrutavo ir 2016 m. birželio 9 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, bei UAB „Apdailos vizija“, kuri 2010 m. lapkričio 30 d. bankrutavo ir 2018 m. gegužės 28 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

37.       Byloje nustatyta, kad UAB „Hanner development“ (dabar BUAB „Dokaras“) ir UAB „FUNDAMENTUS“ 2007 m. lapkričio 30 d. buvo sudariusios statybos rangos sutartį Nr. HD‑S‑BJKIII-012-01-07-TV. Tarp šalių kilo ginčas dėl atliktų darbų kokybės, buvo nustatyti darbų trūkumai ir UAB „FUNDAMENTUS“ sutiko, jog galutinis darbų priėmimas bus sprendžiamas atlikus ciklinius pamatų sėdimo stebėjimus. BUAB „Dokaras“ organizavo specifinės įrangos („reperių“) sumontavimą ir periodiškai atliko ciklinius periodinius pamatų stebėjimus. UAB „FUNDAMENTUS“ 2009 m. kovo 31 d. bankrutavo, o 2010 m. gruodžio 2 d. perleido reikalavimo teises naujajai kreditorei UAB „RHETOR“. Skolininkė UAB „Dokaras“ pateikė teismui ieškinį dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. 2-6443-431/2010), kuris buvo tenkintas (reikalavimo teisė grąžinta BUAB „FUNDAMENTUS“).

38.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2429-431/2014 atmetė ieškovės UAB „FUNDAMENTUS“ ieškinį (paduotą 2010 m. birželio 22 d.) priteisti iš atsakovės UAB „Hanner development“ (dabar pavadinimas BUAB „Dokaras“) 233 737,45 Lt skolos (pagal užsakovės UAB „Hanner development“ ir rangovės UAB „FUNDAMENTUS“ 2007 m. lapkričio 30 d. sudarytą statybos rangos sutartį) ir procesines palūkanas; priešieškinį tenkinto iš dalies – pripažino negaliojančiais rangovės UAB „FUNDAMENTUS“ ir užsakovės UAB „Hanner development“ pasirašytus, vykdant statybos rangos sutartį Nr. HD-S-BJKIII-012-01-07-TV, 2008 m. birželio 5 d. Nr. 4, 2008 m. birželio 5 d. Nr. 5, 2008 m. birželio 5 d. Nr. 6 atliktų darbų aktus; kitą priešieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-179-330/2015 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės UAB „FUNDAMENTUS“ ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Dokaras“ 51 330,89 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos skolos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o likusią ieškinio dalį atmetė; atsakovės priešieškinį atmetė.

39.       Skolininkės BUAB „Dokaras“ buhalterinėje apskaitoje apskaityti šalių pasirašyti atliktų darbų aktai ir skola kreditorei UAB „FUNDAMENTUS“; prievolė, dėl kurios vyko teisminis ginčas, pagrįstai nebuvo apskaityta (iki 2015 m. vasario 12 d.).

40.       Taip pat byloje nustatyta, kad UAB „Hanner development“ (dabar pavadinimas BUAB „Dokaras“) ir UAB „Apdailos vizija“ 2007 m. rugpjūčio 10 d. buvo sudariusios rangos sutartį, kurios 4.3.4 papunktyje susitarė dėl 10 proc. mokėjimų nuo darbų, nurodytų aktuose, sumos sulaikymo; sulaikyti mokėjimai išmokami su sąlyga, kad rangovas pateiks garantinio laikotarpio laidavimo raštą, kuris galios vienerius metus po darbų užbaigimo dienos. Rangovas nustojo dirbti objekte 2008 m. rugpjūčio mėn., bet baigiamojo darbų atlikimo akto, garantinio laikotarpio laidavimo rašto, atitinkančio sutarties 8.4 papunktį, UAB „Dokaras“ nepateikė, neištaisė atliktų darbų trūkumų, darbų neužbaigė, todėl užsakovui neatsirado pareiga išmokėti sulaikytų mokėjimų (17 285,47 Eur). UAB „Lodina“ 2010 m. kovo 3 d. ir UAB „IREC LT“ 2010 m. balandžio 2 d. pranešė apie įgytas reikalavimo teises į UAB „Apdailos vizija“. Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1728-260/2012 atmetė ieškovės UAB „Apdailos vizija“ ieškinio reikalavimą dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. sausio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-189/2014 Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2010 m. vasario 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2010/02/01, sudarytą UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „Lodina“, 2010 m. kovo 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr.2010/03/08, sudarytą UAB „Lodina“ ir UAB „IREC LT“, 2010 m. balandžio 19 d. taikos sutartį, sudarytą UAB „IREC LT“ ir UAB „Hanner development“, 2010 m. balandžio 19 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, sudarytą UAB „IREC LT“ ir AB „Hanner“; kitą ieškinio dalį atmetė.

41.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1855-833/2015 atmetė ieškovės BUAB „Apdailos vizija“ ieškinį (pateiktą 2014 m. liepos 21 d.) atsakovei UAB „Dokaras“ (buvęs pavadinimas UAB „Hanner development“) dėl 17 299,5 Eur (59 683,29 Lt) skolos (pagal užsakovės UAB „Hanner development“ ir rangovės UAB „Apdailos vizija“ 2007 m. rugpjūčio 10 d. sudarytą rangos sutartį Nr. 07/08/14) bei procesinių palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, AB „Hanner“. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A‑2337-656/2015 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 13 d. sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – priteista ieškovei BUAB „Apdailos vizija“ iš atsakovės UAB „Dokaras“ 17 299,48 Eur skolos bei 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

42.       Sulaikytos sumos įsipareigojimas kreditorei UAB „Apdailos vizija“ buvo apskaitytas skolininkės BUAB „Dokaras“ buhalterinėje apskaitoje „Skolų apyvartos“; prievolė, dėl kurios vyko teisminis ginčas, pagrįstai nebuvo apskaityta (iki 2015 m. rugsėjo 1 d.). 

43.       Auditoriaus (specialisto) A. K. 2017 m. spalio 18 d. parengtoje išvadoje nurodyta, kad jis vadovavosi kitos auditorės UAB „Revizorius“ 2009 m. gegužės 11 d. išvada, jog BUAB „Dokaras“ buvo sukaupusi daugiau kaip 17,5 mln. litų, dividendams buvo skirti 15 mln. litų ir liko nepaskirstytas 2,5 mln. litų pelnas; išmokėjus dividendus bendras likvidumo koeficientas buvo lygus 1, t. y. bendrovė 2008–2009 metais galėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

44.       Iš LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1640-661/2018 atmetė ieškovės BUAB „Dokaras“ ieškinį atsakovei UAB „Hanner“ dėl 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo paskirti dividendus pripažinimo negaliojančiu bei priteisimo neteisėtai išmokėtos dividendų sumos, palūkanų ir procesinių palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Šios Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 59 punkte konstatuota, kad UAB „Apdailos vizija“ ir UAB „FUNDAMENTUS“ skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad jų reikalavimai nebuvo vykdytini, nes ginčijamo sprendimo priėmimo metu tai buvo ginčijamos skolos ir pareiga jas sumokėti kilo tik išsprendus ginčą, t. y. tik nuo anksčiau paminėtų teismų sprendimų. Bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems bendrovė ginčijamo sprendimo paskirti dividendus metu turėjo pradelstus įsiskolinimus.

45.       Kreditorė UAB „RHETOR“ turi neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkei, t. y. netiesioginio ieškinio pareiškimo metu skolininkės BUAB „Dokaras“ prievolė kreditorei UAB „RHETOR“ yra galiojanti (skolininkė nėra įvykdžiusi prievolės), nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, nėra ginčijama teisme ir yra suėjęs prievolės įvykdymo terminas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“  Sprendimo paskirti dividendus (2009 m. gegužės 12 d.) ir dividendų išmokėjimo metu (2010 m. gegužės 12 d. – 2012 m. kovo 16 d.) kreditorės UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ neturėjo vykdytinos reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Dokaras“, todėl UAB „RHETOR“, kaip teisių perėmėja, taip pat neturi reikalavimo teisės į skolininkę BUAB „Dokaras“.

46.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad atsakovų susitarimai dėl tarpusavio prievolių įskaitymo nepatvirtina įskaitymų pagrįstumo, tokie dokumentai galėjo būti sukurti po to, kai teismas šioje byloje įpareigojo juos pateikti ir šie susitarimai nebuvo pateikti anksčiau, todėl ieškovė negalėjo jų ginčyti. Duomenys (lentelė) apie dividendų mokėjimą įskaitymo ar įplaukų būdais yra pateikti 2017 m. balandžio 14 d. skolininkės bankroto byloje Nr. B2-132-392/2022 (dok. reg. Nr. 20920). Be to, šiame AB „Hanner“ pateiktame prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą yra detalizuota, kokių mokėjimo dokumentų pagrindu vykdyti mokėjimai. Taip pat civilinėje byloje Nr. B2-132-392/2022 2017 m. gegužės 29 d. pateiktame UAB „Hanner“ atsiliepimo į prašymą pripažinti BUAB „Dokaras“ bankrotą tyčiniu 14 punkte yra detalizuotas dividendų išmokėjimas įskaitymo ir įplaukų būdais: 2010 m. gegužės 17 d. gauti dividendai įskaitymo būdu – 3 301 668 Eur; 2010 m. gegužės 18 d. gauti dividendai įskaitymo būdu – 492 354 Eur; 2010 m. gegužės 31 d. gauti dividendai įplaukų būdu – 118 455 Eur; 2010 m. spalio 30 d. gauti dividendai įplaukų būdu – 55 897 Eur; 2010 m. spalio 12 d. gauti dividendai įplaukų būdu – 4 924 Eur; 2010 m. gruodžio 17 d. gauti dividendai įskaitymo būdu – 139 307 Eur; 2010 m. gruodžio 23 d. gauti dividendai įskaitymo būdu – 37 651 Eur; 2012 m. sausio 25 d. gauti dividendai įskaitymo būdu – 39 099 Eur; 2012 m. kovo 16 d. gauti dividendai įskaitymo būdu – 31 569 Eur (dok. reg Nr. 29677). Taigi, skolininkės bankroto byloje ir bylos dėl tyčinio bankroto nagrinėjimo metu atsakovė UAB „Hanner“ aiškiai nurodė (nemokumo administratoriui atskleidė faktą) dėl dividendų mokėjimo įskaitymo ir įplaukų būdais, tačiau tik nagrinėjamoje byloje po kelerių metų apeliantė pradėjo kvestionuoti dividendų mokėjimą įskaitymo būdu. Kadangi apeliantė nagrinėjamoje byloje kėlė sutarčių pateikimo klausimą, atsakovai 2021 m. lapkričio 8 d. pateikė papildomus dokumentus, pagrindžiančius tarpusavio prievolių įskaitymus: UAB „Hanner development“, AB „Hanner“ ir UAB „Bajorų kalvos“ 2010 m. gegužės 17 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio prievolių įskaitymo, UAB „Hanner development“, AB „Hanner“ ir UAB „Hanner property“ 2010 m. gegužės 18 d. sudarytą susitarimą ir UAB „Hanner development“, AB „Hanner“ ir UAB „Verkių slėnis“ 2010 m. gruodžio 17 d. sudarytą susitarimą dėl tarpusavio prievolių įskaitymo. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybė dėl vykdytų dividendų mokėjimų dalimis, kartu atsiskaitant su esamais kreditoriais, yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019 59 punkte (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

47.       Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. balandžio 16 d. sprendimas, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis neturi prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Priešingai, šioje byloje nereikia pakartotinai įrodinėti aplinkybių, kad dividendų paskyrimo ir jų mokėjimo metu BUAB „Dokaras“ turėjo pradelstų įsiskolinimų, bet juos vykdė ir neegzistavo kreditorių interesų pažeidimų (inter alia (be kita ko), kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“, UAB „Apdailos vizija“ interesų nepažeidė, nes jų reikalavimai susidarė nuo 2008 m., bet tapo vykdytini 2015 m.). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-177-370/2019 59 punkte konstatuota, jog BUAB „Dokaras“ bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems bendrovė ginčijamo sprendimo metu turėjo pradelstus įsiskolinimus (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑1322‑781/2019 43 punkte pažymėta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. kovo 28 d. nutartyje konstatavo (prejudiciniai faktai), jog bankroto byloje nėra nustatyta kreditorių, kuriems bendrovė ginčijamo sprendimo metu turėjo pradelstus įsiskolinimus; šis faktas patvirtina, kad, nepaisant sprendimo paskirti dividendus, dominavo kreditorių interesai – pirmiausia buvo siekiama atsiskaityti su kreditoriais, kuriems bendrovė turėjo vykdytinų įsipareigojimų ir tai patvirtina finansinės atskaitomybės dokumentai. Sprendimas paskirti dividendus nebuvo vykdomas iš karto – kaip matyti iš bylos duomenų, jis buvo vykdomas dalimis, kartu atsiskaitant su esamais kreditoriais; nė viena iš kreditorių (UAB „Apdailos vizija“ ar UAB „FUNDAMENTUS“), kurių teisių pažeidimą įrodinėjo BUAB „Dokaras“ bankroto administratorius, nuo akcininkės sprendimo priėmimo dienos (2009 m. gegužės 15 d.) iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2016 m. rugpjūčio 29 d.) ieškinio nepareiškė.

48.       Kreditorė UAB „FUNDAMENTUS“ nuo 2015 m. vasario 12 d. (reikalavimo vykdytinumo) iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. (bankroto bylos iškėlimo skolininkei) reikalavimų skolininkei BUAB „Dokaras“ nereiškė. Kita kreditorė BUAB „Apdailos vizija“ 2016 m. birželio 27 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Dokaras“, kurį grindė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2337-656/2015 ir 2015 m. spalio 7 d. pranešimu, taip pat dėl įsiskolinimo sumokėjimo iki 2015 m. lapkričio 11 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai nuo 2015 m. vasario 12 d. ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sąmoningai vengė prievolių vykdymo kreditorėms UAB „FUNDAMENTUS“ ir BUAB „Apdailos vizija“.

49.       Apibendrinus tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad BUAB „Dokaras“ vienintelės akcininkės UAB „Hanner“ 2009 m. gegužės 12 d. dividendų paskyrimas, vadovaujant atsakovui V. K., ir jų išmokėjimas dalimis, vadovaujant atsakovams V. K. ir T. P., kartu atsiskaitant su esamais kreditoriais, yra teisėti atsakovų veiksmai, nepažeidę kitų kreditorių teisių ir interesų. Dėl atsakovų teisėtų veiksmų (sprendimo paskirti dividendus ir jų mokėjimo dalimis, atsiskaitant su kreditoriais) skolininkei BUAB „Dokaras“ žala nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. kovo 16 d. nebuvo padaryta. Paskiriant dividendus (2009 m. gegužės 12 d.) ir juos išmokant (2010 m. gegužės 17 d.–2012 m. kovo 16 d.) BUAB „Dokaras“ buvo moki (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1322-781/2019 49 punktą). Dividendų paskyrimo ir jų mokėjimo metu skolininkė neturėjo vykdytinų reikalavimų kreditorėms UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“. Atitinkamai, atsakovai UAB „Hanner“, V. K. bei T. P., kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ teisių ir interesų 2009 m. gegužės 12 d. ir 2010 m. gegužės 17 d.–2012 m. kovo 16 d. metų laikotarpiu nepažeidė. 

Dėl dokumentų (ne)perdavimo nemokumo administratoriui

50.       Kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016 39 punktą).

51.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad tais atvejais, kai dėl vadovų kaltės, dėl to, kad jie netinkamai tvarkė finansinius bendrovės dokumentus ir šie dokumentai yra prarasti, neteikė Juridinių asmenų registrui kasmetinių finansinės atskaitomybės ataskaitų, tinkamai neperdavė bendrovės dokumentų, negalima nustatyti, kurie kreditorių reikalavimai atsirado ar padidėjo kurio iš vadovų valdymo laikotarpiu, jų visų solidarioji atsakomybė preziumuojama – tai solidariosios atsakomybės esant alternatyvioms žalos atsiradimo priežastims atvejis, nurodytas CK 6.279 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

52.       Pareigą perduoti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu bendrovei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai, tačiau įstatyme nustatytos pareigos tik bylos iškėlimo metu vadovavusiam asmeniui perduoti dokumentus ir turtą bankroto administratoriui įtvirtinimas savaime neatima teisės įmonei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo ir ankstesniems bendrovės vadovams, jei jie savo vadovavimo laikotarpiu neteikė privalomosios finansinės atskaitomybės ir (arba) tinkamai neperdavė turto ir dokumentų naujam įmonės vadovui ne dėl įmonės kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2016 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 34 punktas).

53.       Byloje nustatyta, kad skolininkės BUAB „Dokaras“ administratoriui teismo nustatytu terminu nebuvo perduoti visi BUAB „Dokaras“ finansinės atskaitomybės dokumentai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla, BUAB „Dokaras“ valdymo organai įpareigoti per dešimt dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos (2016 m. rugsėjo 9 d.) perduoti administratorei visus dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Šią pareigą turėjo įvykdyti paskutinis BUAB „Dokaras“ vadovas (ir akcininkas) R. P.. Atsakovas R. P. teismo nustatytu terminu (iki 2016 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai) neperdavė bankroto administratoriui visų dokumentų. Tačiau vėliau, 2016 m. spalio 24 d., atsakovas (paskutinis vadovas ir akcininkas) R. P. perdavė nemokumo administratoriui dalį dokumentų: kasos, banko ir pirkimų dokumentus, balansą, suderinimo aktus, antspaudą, o 2018 m. kovo 8 d. perdavė 97 bylas pirminių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų: kasos dokumentus, avansines apyskaitas, PVM sąskaitas faktūras, darbo užmokesčio skaičiavimo dokumentus, statybos rangos sutartį, deklaracijas mokesčių administratoriui, materialinių vertybių nurašymo bei inventorizacijos aktus, mokėjimus patvirtinančius dokumentus, banko dokumentus, draudimo liudijimus (polisus), kitus su darbo santykiais susijusius dokumentus ir kt.

54.       Atsakovai paaiškino, kad BUAB „Dokaras“ veikla buvo statybų ir projektavimo valdymas, todėl bendrovė materialiojo turto iš esmės neturėjo, o nudėvėtas turtas buvo nurašytas. Taigi, jokio materialiojo turto BUAB „Dokaras“ neturėjo, todėl jis neperduotas skolininkės nemokumo administratoriui. 

55.       Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad 2014 m. vasario 13 d. perdavimo–priėmimo aktu atsakovas (priešpaskutinis vadovas) T. P. perdavė naujam vadovui ir akcininkui R. P. BUAB „Dokaras“ dokumentus, kurie buvo palikti toliau saugoti Europos verslo centro rūsyje, nes kitos saugios vietos dokumentams laikyti atsakovas R. P. neturėjo. Su buvusiu vadovu T. P. susitarė, jog dokumentus galės paimti pagal pareikalavimą. Visi Europos verslo centro rūsyje saugoti dokumentai buvo perduoti nemokumo administratoriui 2018 m. kovo 1 d. Daugiau jokių kitų dokumentų bei turto nebuvo perduota, nes atsakovui R. P. jų nebuvo perduota ir jis daugiau dokumentų neturi. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad faktas, jog dokumentai buvo perduoti dalimis ir pavėluotai, nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, jog negalima nustatyti skolininkės BUAB „Dokaras“ (ne)mokumo momento ir priežasčių dėl nemokumo administratoriui neperduotų visų dokumentų.

56.       Taigi, nėra civilinės deliktinės atsakomybės dėl dokumentų ir turto neperdavimo nemokumo administratoriui sąlygų visumos, nes BUAB „Dokaras“ paskutinis vadovas ir akcininkas R. P. 2018 m. kovo 8 d. perdavė nemokumo administratoriui objektyvius duomenis, taip pat BUAB „Dokaras“ bankroto byloje yra dokumentai, iš kurių administratorius, apeliantė UAB „RHETOR“ ir UAB „Akonta“ turėjo galimybes nustatyti skolininkės 2008–2015 metų laikotarpio turto ir įsipareigojimų santykį, turto (lėšų) dinamiką.

Dėl vadovo pareigos inicijuoti bendrovei bankroto bylą

57.       Viena iš specialiųjų juridinio asmens vadovo pareigų – ĮBĮ nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimo. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje (2008 m. gegužės 22 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija, įsigaliojusi 2008 m. liepos 1 d.) nustatyta, kad bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

58.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio ĮBĮ nuostatų aiškinimo kontekste reiškia pareigą kreiptis į teismą įmonei tapus nemokiai ĮBĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taip pat kasacinio teismo išaiškinta, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2013). Kadangi administracijos vadovas geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, jis privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

59.       Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-453/2014).

60.       Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje (tyčinio bankroto) byloje Nr. 2-1322-781/2019 49 punkte konstatuota aplinkybė (CPK 182 straipsnio 2 punktas), kad BUAB „Dokaras“ nebuvo nemoki nuo 2009 m. iki 2012 m. Todėl dividendų paskyrimo ir jų mokėjimo metu ėję BUAB „Dokaras“ vadovų pareigas V. K. ir T. P. neturėjo įstatymuose įtvirtintos pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimo BUAB „Dokaras“.

61.       Nuo 2012 m. kovo 17 d. ir iki bankroto bylos iškėlimo dienos (2016 m. rugpjūčio 28 d.) dividendų mokėjimai nevykdyti. Likusi nesumokėta atsakovei (akcininkei) UAB „Hanner“ dividendų dalis sudarė 123 378 Eur ir nebuvo sumokėta iki BUAB „Dokaras“ bankroto bylos iškėlimo.

62.       Iš 2013 m. BUAB „Dokaras“ balanso nustatyta, kad bendrovė turėjo 163 131,66 Eur (563 261 Lt) vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 188 270,39 Eur (650 060 Lt). 2013 m. BUAB „Dokaras“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė veikė nuostolingai (-86 150,66 Eur) (-297 461 Lt). 2013 m. gruodžio 31 d. buvusi finansinė BUAB „Dokaras“ padėtis atsakovui T. P. buvo žinoma nuo 2014 m. vasario 7 d. (balanso sudarymo, pasirašymo), o akcininkei AB „Hanner“ – nuo 2014 m. vasario 10 d. (balanso patvirtinimo).  

63.       2014 m. vasario 19 d. pasikeitė BUAB „Dokaras“ akcininkas ir vadovas. Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškina, kad BUAB „Dokaras“ akcijos jam nebuvo perleistos fiktyviai. R. P. turi ilgametę patirtį statybų versle, vadovavo didelei statybos įmonei UAB „Vilmesta“ (ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas) ir UAB „Vilmestos statyba“ (ėjo generalinio direktoriaus pareigas) ir norėjo įsigyti ilgai veikiančią statybų versle įmonę, jog, be kita ko, galėtų dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

64.       Iš 2014 m. BUAB „Dokaras“ balanso nustatyta, kad bendrovė 2014 m. gruodžio 31 d. turėjo 164 385,14 Eur (567 589 Lt) vertės turto, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 188 311,80 Eur (650 203 Lt), t. y. įsipareigojimai viršijo visą balanse įrašytą turto vertę. 2014 m. BUAB „Dokaras“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė gavo 14 736,16 Eur (50 881 Lt) pelno. 2014 m. gruodžio 31 d. buvusi bloga (ir pablogėjusi) finansinė BUAB „Dokaras“ padėtis atsakovui (vadovui ir akcininkui) R. P. buvo žinoma nuo 2015 m. balandžio 30 d. (balanso sudarymo, pasirašymo ir patvirtinimo). 

65.       Byloje nėra įrodymų ir nenustatyta, kad atsakovas R. P. yra ar buvo susijęs su AB „Hanner“ įmonių grupe, atsakovu T. P. Atsakovas R. P. nekvestionuoja aplinkybių, kad žinojo apie kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ reikalavimus (teisminius ginčus) bei apie likusią nesumokėtą atsakovei (akcininkei) UAB „Hanner“ dividendų dalį. Taigi, atsakovas R. P. laisva valia įsigijo bendrovę su skoliniais įsipareigojimais (esamais ir būsimais), kurie nuo jo buvusių vadovo T. P. ir akcininkės UAB „Hanner“ nebuvo nuslėpti (nutylėti).

66.       Palyginus 2013 m. ir 2014 m. BUAB „Dokaras“ balansų duomenis, nustatyta, kad nuo 2013 m. (163 131,66 Eur) iki 2014 m. (164 385,14 Eur) bendrovės turto vertė padidėjo 1 253,48 Eur suma, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai nuo 2013 m. (188 270,39 Eur) iki 2014 m. (188 311,80 Eur) sumažėjo 41,41 Eur suma. Pagal pelno (nuostolių) ataskaitas 2013 m. bendrovė veikė nuostolingai, o 2014 m. – pelningai.

67.       Aplinkybė, kada BUAB „Dokaras“ būsena pasiekė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien skolininkės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą bei kt. Skolininkės nemokumo administratoriui nuo 2018 m. kovo 8 d. pateikti BUAB „Dokaras“ pirminiai dokumentai. Apeliantė nėra pateikusi į bylą įrodymų (pirminių dokumentų), iš kurių būtų galima nuspręsti, jog 2013 m. ir (ar) 2014 m. BUAB „Dokaras“ buvo nemoki, nes BUAB „Dokaras“ nevykdė įsipareigojimų ir bendrovės būtent pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, jog skolininkės BUAB „Dokaras“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimai susidarė 2015 m.

68.       Taigi, atsakovams T. P. ir R. P. solidarioji atsakomybė negali būti taikoma, nes nėra nustatytas ir įrodytas jų bendras neteisėtas neveikimas, žala bendrovei ir priežastinis ryšys tarp jų neveikimo ir žalos.

69.       2015 m. lapkričio 30 d. BUAB „Dokaras“ balanso duomenimis, bendrovė turėjo 164 369 Eur vertės turto, kurį sudarė 7 796 Eur vertės ilgalaikis ir 156 573 Eur vertės trumpalaikis turtas, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 257 056 Eur. 2015 m. lapkričio 30 d. BUAB „Dokaras“ pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, bendrovė patyrė 68 760 Eur nuostolių (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-2324-567/2019 17punktą). Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog vienintelis jam perduotas bendrovės turtas buvo turtinės teisės (gautinos sumos) – debitorės 155 834 Eur dydžio skola.

70.       Teismų praktikoje nurodyta, kad preziumuotina, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-769-381/2017).

71.       Byloje nėra duomenų apie iš debitorės atgautą 155 834 Eur dydžio skolą (jos dalį) atsakovo R. P. vadovavimo bendrovei metu (nuo 2014 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d.) ir (arba) skolininkės BUAB „Dokaras“ bankroto proceso metu (CPK 178 straipsnis). Dėl to vertinama, kad atsakovas R. P. iš 2015 m. lapkričio 30 d. balanso žinojo ir suprato, jog BUAB „Dokaras“ realiai turi tik 8 551,14 Eur vertės turto (164 369 Eur vertės turtas – 155 834 Eur neatgauta iš debitorės UAB „H5 Development“ skola), kurio nepakako kreditorės UAB „FUNDAMENTUS“ nuo 2015 m. vasario 12 d. bei kreditorės UAB „Apdailos vizija“ nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. vykdytiniems reikalavimams patenkinti. Be to, kreditorė UAB „Apdailos vizija“ 2015 m. spalio 7 d. buvo pateikusi reikalavimą įvykdyti įsipareigojimą iki 2015 m. lapkričio 11 d. bei informavo dėl bankroto bylos iškėlimo.

72.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas R. P. 2015 m. žinojo, kad tikroji (reali) bendrovės turto vertė yra daug mažesnė (ne 164 369 Eur) ir skolininkė BUAB „Dokaras“ iki 2015 m. lapkričio 11 d. neįvykdė 19 219 Eur dydžio reikalavimo kreditorei UAB „Apdailos vizija“, taip pat nuo 2015 m. vasario 12 d. nevykdė prievolės kreditorei UAB „FUNDAMENTUS“. Be to, BUAB „Dokaras“ buvo skolinga buvusiai akcininkei UAB „Hanner“ neišmokėtų dividendų dalį. Vien tik kreditorei UAB „Apdailos vizija“ 2015 m. lapkričio 11 d. neįvykdyto reikalavimo suma (19 219 Eur) viršijo visą bendrovės turto vertę (8 551,14 Eur). Todėl atsakovui R. P. nuo 2015 m. lapkričio 12 d. kilo įstatymuose įtvirtinta pareiga inicijuoti nemokiai UAB „Dokaras“ bankroto bylą (arba kaip akcininkui spręsti bendrovės mokumo atkūrimo klausimą). Atsakovas R. P. neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir skolininkės mokumas nebuvo atkurtas. Pareiškėja (kreditorė) UAB „Apdailos vizija“ 2016 m. birželio 27 d. padavė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Dokaras“.

73.       Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

74.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-19/2012). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 3K-3-321/2014).

75.       Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

76.       Byloje nustatyta, kad kreditorių UAB „FUNDAMENTUS“ ir UAB „Apdailos vizija“ finansiniai reikalavimai (UAB „RHETOR“ 90 786,38 Eur reikalavimas) tapo vykdytini (2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. rugsėjo 1 d.) ir iki bankroto bylos iškėlimo šių kreditorių finansiniai reikalavimai nebuvo padidinti. Kreditorės UAB „Hanner“ 123 378 Eur dydžio reikalavimas susidarė 2009 m. gegužės 12 d. sprendimo paskirti dividendus pagrindu (iki pareigos atsiradimo momento) ir iki bankroto bylos iškėlimo šis reikalavimas nedidėjo. Kreditorės UAB „Fardas“ 64,66 Eur reikalavimas susidarė (2015 m. lapkričio 10 d.) iki pareigos atsiradimo momento (2015 m. lapkričio 12 d.) ir iki bankroto bylos iškėlimo nebuvo padidintas (Vilniaus apygardos teismo             2019 m. birželio 4 d. sprendime civilinėje byloje Nr. B2-2324-567/2019 konstatuota, kad UAB „Fardas“ 2017 m. lapkričio 14 d. sumokėjo VSDFV Vilniaus skyriui 64,66 Eur sumą už skolininkę BUAB „Dokaras“ pagal VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. lapkričio 10 d. reikalavimą). VĮ Turto banko (pradinė kreditorė VMI) 2 068 Eur reikalavimas susidarė irgi iki atsakovo R. P. pareigos atsiradimo momento ir iki bankroto bylos iškėlimo šis reikalavimas nedidėjo. Antstolio A. N. 135,41 Eur reikalavimas susidarė 2015 m. kovo 23 d. (iki pareigos atsiradimo momento) ir iki bankroto bylos iškėlimo šis reikalavimas nepadidėjo (į BUAB „Dokaras“ bankroto bylą 2017 m. vasario 1 d. pateiktame antstolio A. N. 2016 m. gruodžio 21 d. rašte nurodyta, jog pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. vykdomąjį raštą, vykdyto išieškojimo metu likusi išieškoti vykdymo išlaidų suma sudaro 135,41 Eur; prie šio rašto pridėtas 2015 m. kovo 23 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimas (civilinė byla Nr. B2-132-392/2022; dok. reg. Nr. 6114).

77.       Teisėjų kolegija atmeta ieškinio reikalavimą dėl 216 432,45 Eur žalos atlyginimo, kadangi atsakovas R. P. nuo 2015 m. lapkričio 12 d. (pareigos atsiradimo momento) iki 2016 m. rugpjūčio 28 d. (bankroto bylos iškėlimo) nepadarė skolininkei BUAB „Dokaras“ žalos.

Dėl ieškinio reikalavimų atlyginti žalą senaties terminų

78.       Ieškinio senatis – tai įstatymuose nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

79.       Apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008 ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skirtingos. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje juridinis asmuo (ne bankrutuojantis) ir jo dalyviai – akcininkai – prašė teismo apginti jų pažeistas teises, kai pagal skolos padengimo sutartį už juridinio asmens negrąžintą paskolą buvo perduotas atsakovui (bankui) juridinio asmens nekilnojamasis turtas, kurio rinkos vertė itin viršijo skolos bankui sumą ir bankas neatlygino juridiniam asmeniui turto rinkos vertės bei skolos pagal paskolos sutartį skirtumo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „RHETOR“ skolininkės BUAB „Dokaras“ vardu reikalauja iš skolininkės vadovų (V. K., T. P. ir R. P.) bei akcininkės (UAB „Hanner“) 216 432,45 Eur žalos atlyginimo, skirto skolininkės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimams patenkinti. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliantės teiginį, kad ieškinio senatis netiesioginiam ieškiniui pareikšti skaičiuotina nustatant ne skolininkės BUAB „Dokaras“, o apeliantės UAB „RHETOR“ sužinojimo apie teisių pažeidimo ar galimo pažeidimo momentą (apeliacinio skundo 24, 25 punktai).

80.       Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia siejama su skolininkės BUAB „Dokaras“ sužinojimu apie ieškovės ginčijamų veiksmų atlikimą momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Reikalavimams atlyginti žalą taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

81.       Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra savarankiškas pagrindas apeliantės UAB „RHETOR“ ieškinio reikalavimus atmesti. Ieškovė netiesioginį ieškinį pareiškė 2021 m. kovo 17 d., o ieškinio dėl žalos atlyginimo: 1) sietino su akcininkės AB „Hanner“ priimtu 2009 m. gegužės 12 d. sprendimu paskirti dividendus, senaties terminas suėjo 2012 m. gegužės 12 d. (2009 m. gegužės 12 d. + 3 m.); 2) sietino su 2010 m. gegužės 12 d.–2012 m. kovo 16 d. laikotarpiu buvusių vadovų mokėtais ir įskaitytais dividendais (426 999,56 Eur), senaties terminas suėjo vėliausiai 2015 m. kovo 16 d. (2012 m. kovo 16 d. + 3 m.); 3) sietino su vadovo dokumentų neperdavimu nemokumo administratoriui, senaties terminas suėjo 2021 m. kovo 8 d. (2018 m. kovo 8 d. + 3 m.).

Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų

82.        Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. gruodžio 6 d. gautas atsakovų UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. atstovės advokatės K. S. prašymas priteisti iš ieškovės 7 160,18 Eur. Prie šio prašymo pridėtos PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Hanner“, ir sąskaitos išrašo kopijos. Taip pat Vilniaus apygardos teisme 2022 m. vasario 1 d gautas atsakovų UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. atstovės advokatės K. S. prašymas priteisti iš ieškovės 7 160,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Prie šio prašymo pridėta PVM sąskaita faktūra, išrašyta ir „Swedbank“, AB 2022 m. sausio 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 55.

83.       Skundžiamu sprendimu priteista iš ieškovės UAB „RHETOR“ atsakovams R. P. 500 Eur ir UAB „Hanner“ 7 160,18 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė UAB „RHETOR“ nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo priteistų atsakovams bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. teismo posėdžiuose atstovavo ta pati atstovė ir visų atsakovų procesiniai dokumentai parengti bendrai.

84.       Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuotas CPK 93 straipsnyje. Teisės doktrinoje nurodyta, jog CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklės pagrindu laikomas principas „pralaimėjęs moka“, kai išlaidų paskirstymas nustatomas pagal bylos proceso rezultatą – laimėjimą ar pralaimėjimą. Tokiu atveju išlaidos „seka paskui įvykį“ (angl. cost follow the event). Taisyklė „pralaimėjęs moka“, atsižvelgiant į teisinės praktikos pasiektą lygį, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo standartų taikymo mastą, neturėtų būti absoliutinama. Pralaimėjusi bylą šalis, kuri tiek materialiųjų, tiek procesinių ginčo santykių atžvilgiu elgėsi apdairiai ir rūpestingai, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, t. y. jeigu jos negalima pripažinti kalta dėl bylą laimėjusios šalies išlaidų, neturėtų būti įpareigojama atlyginti bylą laimėjusios šalies išlaidų (CK 1.1 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnis) (Simaitis, R. Bylinėjimosi išlaidos civiliniame procese. Vilnius: Registrų centras, p. 309–310, 317, 328).

85.       Ieškovė bylą pirmosios instancijos teisme pralaimėjo, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, t. y. priteisė iš ieškovės UAB „RHETOR“ atsakovei UAB „Hanner“, kuri sumokėjo advokatei už atsakovams UAB „Hanner“, T. P. ir V. K. suteiktas teisinės pagalbos paslaugas, bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylos procesinės baigties

86.       Vilniaus apygardos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą 2022 m. vasario 15 d. sprendimą, kurio panaikinti apeliaciniame skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalie 1 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑110/2013).

Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų 

87.       Apeliacinis skundas atmestas, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliantei UAB „RHETOR“ neatlyginamos. 

88.       Atsakovas R. P. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės nepateikė įrodymų, pagrindžiančių bylinėjimosi išlaidas (jų dydį). Todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovui R. P..

89.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 21 d. gavo atsakovų UAB „Hanner“, V. K. ir T. P. prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, grindžiamą 2022 m. gegužės 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. CEE202205-1602, išrašyta UAB „Hanner“ dėl 1 579,05 Eur už susipažinimą su apeliaciniu skundu ir atsiliepimo į jį parengimą, bei 2022 m. gegužės 20 d. sąskaitos išrašo kopiją (paskirtis – PVM sąskaitos faktūros Nr. CEE202205-1602 apmokėjimas).

90.       Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsakovų prašoma priteisti suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 579,05 Eur) neviršija šioje byloje rekomenduojamo priteisti maksimalaus tokio užmokesčio dydžio (1 679,30 Eur × 1,3 = 2 183,09 Eur) (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 7 punktas, 8.11 papunktis).

91.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijas ir vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, priteisia iš apeliantės UAB „RHETOR“ atsakovei (mokėtojai) UAB „Hanner“ 1 579,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovų UAB „Hanner“, V. K. ir T. P. apeliacinės instancijos teisme.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

        Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

        Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RHETOR“ (juridinio asmens kodas 300868722) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hanner“ (juridinio asmens kodas 304158171) 1 579,05 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus ir 5 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Hanner“, V. K. ir T. P. apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                        Romualda Janovičienė

                                        Asta Radzevičienė

                                        Antanas Rudzinskas