Civilinė byla Nr. e3K-3-24-421/2026

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03722-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.12; 3.3.4.3; 3.3.3.10.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (pranešėjas), Irmanto Šulco ir Dalios Vasarienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Ekeberg Eiendom Holding AS“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Ekeberg Eiendom Holding AS“ prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovės „Ekeberg Eiendom Holding AS“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kriautė House“ dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių alternatyvių procesinių prašymų (išaiškinti teismo nutartis ir (ar) atnaujinti procesą) nagrinėjimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024 patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės „Ekeberg Eiendom Holding AS“ ir atsakovės UAB „Kriautė House“, (toliau – ir Taikos sutartis), civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl rangos darbų trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimo nutraukta (toliau – ir Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartis).

3.       Ieškovė pateikė teismui prašymą:

3.1.                      išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį: 1) ar patvirtintos Taikos sutarties 5 punktu atsisakyta teisės aktuose nustatytos atsakovės, kaip gamintojos, pareigos parengti statybos produktų (durų) eksploatacinių savybių deklaracijas; 2) ar patvirtinta Taikos sutartis užkerta kelią ieškovei reikalauti durų eksploatacinių savybių deklaracijų iš atsakovės;

3.2.                      jeigu teismas, išaiškindamas Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį, nustatytų, kad šalys Taikos sutarties 5 punktu susitarė dėl teisės aktuose nustatytų atsakovės pareigų pateikti deklaracijas atsisakymo, tokiu atveju ieškovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024 ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Taikos sutarties 5 punktas, ta apimtimi, kiek juo atsisakyta teisės aktuose nustatytos atsakovės, kaip gamintojos, pareigos parengti statybos produktų (durų) eksploatacinių savybių deklaracijas, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms teisės normoms.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. kovo 6 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties išaiškinimo.

5.       Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024 ieškovė teismo prašė: 1) priteisti iš atsakovės 47 131 Eur trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą; 2) įpareigoti atsakovę perduoti langų eksploatacinių savybių deklaracijas per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 3) priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas 2024 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtino šalių Taikos sutartį, nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 21 d. Civilinėje byloje Nr. e2-8973-1136/2024 ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovę perduoti ieškovei pagal 2018 m. balandžio 26 d. skydinio-karkasinio namo pirkimo–pardavimo sutartį parduotų durų bei pagal 2024 m. kovo 4 d. susitarimą dėl varčios gamybos parduotos durų varčios eksploatacinių savybių deklaracijas. 2024 m. lapkričio 7 d. Panevėžio apylinkės teismas sprendimu civilinės bylos dalį dėl įpareigojimo atsakovę perduoti ieškovei pagal 2018 m. balandžio 26 d. skydinio-karkasinio namo pirkimo–pardavimo sutartį parduotų durų eksploatacinių savybių deklaracijas nutraukė, kitą ieškinio dalį patenkino. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024 šalys, laisva valia sudarydamos taikos sutartį, išsprendė visus galimus ginčus, net ir tuos, kurie tiesiogiai ieškinyje nebuvo nurodyti, ir ieškovė patvirtino, kad dėl namo pirkimo–pardavimo sutarties vykdymo, vadinasi, ir dėl sutarties detaliosios dokumentacijos (durų eksploatacinių savybių deklaracijos) pateikimo, pretenzijų atsakovei neturi ir neturės. Ieškovė minėtą sprendimo dalį apskundė apeliacine tvarka. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-422-880/2025 ieškovės apeliacinį skundą atmetė.

6.       Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė Taikos sutarties 5 punktu teismui yra patvirtinusi, jog Taikos sutartimi galutinai yra išsprendžiami visi galimi ginčai tarp ieškovės ir atsakovės. Papildomai ieškovė patvirtino, kad jokių pretenzijų, susijusių su 2018 m. balandžio 26 d. skydinio-karkasinio namo pirkimo–pardavimo sutarties ir su 2018 m. balandžio 26 d. skydinio-karkasinio namo montavimo darbų sutarties vykdymu ir namo kokybe, atsakovei neturi ir ateityje neturės. Atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau nurodyta, teismas konstatavo, kad ieškovė, teikdama prašymą dėl nutartimi patvirtintos Taikos sutarties 5 punkto išaiškinimo, siekia minėtą punktą interpretuoti savaip. Taikos sutarties 5 punktas yra suformuluotas aiškiai ir nedviprasmiškai, todėl nėra reikalingas nutarties išaiškinimas.

7.       Teismas nurodė, kad jei ieškovė mano, jog Taikos sutartis pažeidžia jos, trečiųjų asmenų interesus ar prieštarauja įstatymų nuostatoms, ji gali kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024.

8.       Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį paliko nepakeistą.

9.       Teismo vertinimu, ieškovė atskirajame skunde netinkamai interpretuoja pirmosios instancijos teismui jos pareikštą prašymą kaip prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tiek iš prašymo turinio, tiek ir iš jos įvardinto procesinio dokumento – prašymo dėl sprendimo išaiškinimo – matyti, kad buvo prašoma teismo išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį, o būtent ja patvirtintos Taikos sutarties 5 punktą. Tik teismui pateikus tokį išaiškinimą, antruoju prašymu buvo prašoma atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024 ir panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas Taikos sutarties 5 punktas. Taigi antrasis reikalavimas buvo sąlyginis ir priklausė nuo pirmojo reikalavimo išnagrinėjimo rezultato.

10.       Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties dalį dėl patvirtintos Taikos sutarties 5 punkto, konstatavęs, kad jis yra aiškus ir nedviprasmiškas. Atskirajame skunde nėra argumentų dėl teismo procesinio sprendimo atsisakyti išaiškinti teismo sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo, nėra remiamasi tuo, kad Taikos sutarties 5 punktas buvo neaiškus ar dviprasmiškas ir reikėjo jį išaiškinti. Todėl apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo argumentai dėl atsisakymo išaiškinti procesinį sprendimą nenagrinėtini.

11.       Teismas konstatavo, kad, atmetus pirmąjį prašymo reikalavimą (dėl procesinio sprendimo išaiškinimo), nebuvo pagrindo nagrinėti antrojo sąlyginio reikalavimo dėl proceso atnaujinimo.

12.       Teismas sutiko su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyje nenurodė, jog ieškovė yra pareiškusi du prašymus, o vertino tik pirmąjį prašymą ir tik dėl jo pasisakė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalis). Tačiau šis procesinis pažeidimas neturi įtakos ginčijamo procesinio sprendimo teisėtumui, nes, netenkinus pirmojo prašymo reikalavimo, antrojo reikalavimo nagrinėjimas tapo teisiškai nebeaktualus.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Bylą nagrinėję teismai visiškai nepasisakė dėl ieškovės pareikšto prašymo atnaujinti procesą, nors šis prašymas buvo suformuluotas kartu su prašymu išaiškinti nutartį. Tokia situacija sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, pagal kurią visiškas motyvų nebuvimas nutartyje yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

13.2.                      Pirmosios instancijos teismas, remdamasis civilinės bylos Nr. e2-8973-1136/2024 prejudicija, susijusia su bylos dalies nutraukimu ir Taikos sutarties 5 punkto pažodiniu teksto vertinimu, nusprendė, kad 2024 m. kovo 12 d. nutartis yra aiški ir nedviprasmiška, todėl prašymą dėl nutarties išaiškinimo atmetė. Tačiau tokiais motyvais pirmosios instancijos teismas faktiškai išaiškino nutarties turinį, leisdamas suprasti, kad ieškovė pagal 2018 m. balandžio 26 d. skydinio-karkasinio namo pirkimo–pardavimo sutartį nebeturi teisės reikalauti durų deklaracijų iš atsakovės, ir nurodė kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas kreiptis dėl proceso atnaujinimo, neatkreipė dėmesio, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo jau buvo pareikštas tame pačiame procesiniame dokumente dėl nutarties išaiškinimo ir šioje nutarties dalyje visiškai nieko nepasisakė bei priėmė nutartį be motyvų.

13.3.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad reikalauti durų deklaracijų pagal 2018 m. balandžio 26 d. skydinio-karkasinio namo pirkimo–pardavimo sutartį ieškovė iš atsakovės nebegali, ji šios teisės atsisakė. Toks teismo išaiškinimas sudarė teismo pareigą spręsti ieškovės pareikštą prašymą dėl proceso atnaujinimo, o šios pareigos nevykdymas suponuoja motyvų nutartyje nebuvimą ir absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas negalėjo tokios nutarties palikti galioti, prisidengdamas pažodiniu prašymo vertinimu kaip sąlyginiu.

13.4.                      Ieškovė privalėjo pasinaudoti procesine teise atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024, kadangi atsakovės pareigos nevykdymas perduoti durų deklaracijas galimai prieštarauja 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) Nr. 305/2011 (toliau – Reglamentas). Tačiau šią bylą nagrinėję teismai ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo atsisakė nagrinėti ir dėl jo nepasisakė, nes, bylą nagrinėjusių teismų nuomone, teismo nutartimi patvirtinta Taikos sutartis yra aiški ir nedviprasmiška. Tokiu būdu byla yra išspręsta visiškai formaliai, nevertinant ieškovės teikto prašymo esmės, nors ieškovė norėjo įsitikinti, ar ji vis dėlto procesine prasme atsisakė teisės reikalauti durų deklaracijų iš atsakovės, ir jeigu tai pasitvirtintų – atsinaujinti procesą, kad ši procesinė yda būtų ištaisyta. Tuo atveju, jei ieškovės paduotas prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitiko tokiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų ar prašymas buvo sąlyginis, teismai turėjo naudotis procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu ir nustatyti ieškovei terminą prašymo trūkumams pašalinti, o ne nutylėti dėl pareikšto prašymo ir išspręsti tik klausimą dėl nutarties išaiškinimo.

14.       Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovė prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      Nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo, faktiškai ją išaiškino, nes atsisakymas išaiškinti teismo nutartį negali būti faktiniu teismo nutarties išaiškinimu.

14.2.                      Ieškovė pirmosios instancijos teismo prašė išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį, ar ja nebuvo pažeistos Reglamento nuostatos. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tokios išvados nepadarė. Tad pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovės prašymo pirmąjį reikalavimą (dėl procesinio sprendimo išaiškinimo), nebuvo pagrindo nagrinėti antrojo sąlyginio reikalavimo dėl proceso atnaujinimo.

14.3.                      Įsiteisėjusia ir atsakovės įvykdyta teismo nutartimi, kuria patvirtinta Taikos sutartis, buvo išspręstas ne tik šalių ginčas dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, bet ir susitarta dėl visų kitų galimų ginčų, susijusių su šalių sutartinių įsipareigojimų vykdymu, išsprendimo. Tačiau ieškovė 2024 m. liepos 23 d. vėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl įsiteisėjusia nutartimi jau išspręstų šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, t. y. dėl durų eksploatacinių savybių deklaracijos perdavimo. Akivaizdu, kad dėl tokių nesąžiningų ieškovės veiksmų byloje kilo ieškinių tapatumo nustatymo klausimas, tačiau jį Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimu civilinėje byloje išsprendė ir šią bylos dalį nutraukė. Reglamento nuostatų pažeidimo pagrindu ieškovė buvo iškėlusi atskirą civilinę bylą dėl įpareigojimo atsakovę perduoti durų deklaraciją. Šioje byloje įsiteisėjusiais pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniais sprendimais taip pat nenustatytas Reglamento nuostatų pažeidimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo pareigos vertinti alternatyvius procesinius prašymus

15.        Ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-221-956/2024. Ieškovė nurodė, kad egzistuoja poreikis išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį, kadangi šia nutartimi patvirtintos Taikos sutarties sąlygos galimai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms. Taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į pateiktą nutarties išaiškinimą, gali egzistuoti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas.

16.       Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi patvirtintos Taikos sutarties išaiškinimo, nurodęs, kad prašomas išaiškinti Taikos sutarties punktas yra aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Tuo tarpu dėl ieškovės pateikto prašymo atnaujinti procesą pirmosios instancijos teismas iš viso nepasisakė, tačiau pabrėžė, kad jeigu ieškovė mano, jog Taikos sutartis pažeidžia jos, trečiųjų asmenų interesus ar prieštarauja įstatymų nuostatoms, ji gali kreiptis į Panevėžio apylinkės teismą dėl proceso atnaujinimo.

17.       Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovės pateikto atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje dalyje nenurodė, kad ieškovė yra pareiškusi du prašymus, o vertino tik pirmąjį prašymą ir tik dėl jo pasisakė. Tačiau ieškovės pareikštą reikalavimą dėl proceso atnaujinimo apeliacinės instancijos teismas kvalifikavo kaip sąlyginį reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad, netenkinus pirmojo prašymo reikalavimo (dėl nutarties išaiškinimo), antrojo reikalavimo (dėl proceso atnaujinimo) nagrinėjimas tapo teisiškai nebeaktualus.

18.       Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009; 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 57 punktas). 

19.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į dispozityvumo principą, nustatantį civilinio proceso dalyviams teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis), taip pat į proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 7 straipsnis), daro išvadą, kad proceso dalyviai turi teisę alternatyviai formuluoti ne tik materialiuosius teisinius reikalavimus, bet ir procesinio pobūdžio prašymus. 

20.       Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės pateikto procesinio dokumento (prašymo) turinį, daroma išvada, kad jame pateikti prašymai kvalifikuotini kaip alternatyvūs procesiniai prašymai, nustatant vieno iš pateiktų reikalavimų (dėl nutarties išaiškinimo) išsprendimo prioritetą. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į ieškovės pateikto procesinio dokumento tikslą, pateikimo aplinkybes bei dėstomus argumentus. Iš pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad prašymas pateiktas tarp šalių kilus ginčui dėl durų eksploatacinių savybių deklaracijų pagal 2018 m. balandžio 26 d. skydinio-karkasinio namo pirkimo–pardavimo sutartį perdavimo. Ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę pateikti minėtas deklaracijas, tačiau civilinės bylos dalis dėl šio reikalavimo buvo nutraukta, atsižvelgiant į šalių sudarytą Taikos sutartį. Priimdamas sprendimą dėl minėto ieškinio, teismas nurodė, kad ieškovė, nesutikdama su Taikos sutarties sąlygomis, turi teisę pasinaudoti taikos sutarčių peržiūra instancine tvarka (jei nėra suėję įstatyme nustatyti terminai) arba kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Reaguodama į minėtą teismo sprendimą, ieškovė pateikė prašymą dėl nutarties išaiškinimo arba proceso atnaujinimo. Prašyme ieškovė nurodė, kad prašo išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį, atsakant į du klausimus: (1) ar Taikos sutarties 5 punktas panaikina teisės aktuose nustatytą atsakovės, kaip gamintojos, pareigą parengti statybos produkto deklaraciją; (2) ar Taikos sutartis užkerta kelią ieškovei reikalauti durų deklaracijų iš atsakovės (ieškovės prašymo 24 punktas). Be to, nurodė, kad jeigu teismo išaiškinimas į šiuos klausimus būtų teigiamas, taip pat jeigu teismas atsisakytų pateikti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutarties išaiškinimą, ieškovė prašo atnaujinti procesą, remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu (ieškovės prašymo 25 punktas). Taigi, ieškovė pateiktu procesiniu dokumentu suformulavo du alternatyvius prašymus (išaiškinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartį patvirtinant, kad, net ir sudarius Taikos sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti durų deklaracijų, arba atnaujinti procesą), nurodydama vieno iš šių reikalavimų nagrinėjimo prioritetą.

21.       Pripažintina, kad ieškovės pateikto procesinio dokumento (prašymo išaiškinti teismo nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje) dalykas yra suformuluotas netiksliai ir iš dalies neatitinka šio prašymo turinio. Prašymo 25 punkte nurodyta, kad jeigu teismo išaiškinimas į pateiktus klausimus būtų teigiamas, t. y. teismas nustatytų, kad Taikos sutarties 5 punktas prieštarauja Reglamento 4 straipsniui, taip pažeidžiant ne tik ieškovės, bet ir teisėtus trečiųjų asmenų (vartotojų) interesus, taip pat jeigu teismas atsisakytų pateikti nutarties išaiškinimą, ieškovė prašo atnaujinti procesą, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Tuo tarpu prašymu reiškiami reikalavimai, t. y. prašymo dalykas, suformuluoti kaip alternatyvūs: išaiškinti nutartį, o jeigu teismas, išaiškindamas šią nutartį, nustatytų, kad šalys Taikos sutarties 5 punktu susitarė dėl teisės aktuose nustatytų atsakovės pareigos pateikti durų deklaracijas atsisakymo, tokiu atveju ieškovė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant byloje dalyvaujančio asmens pateiktą procesinį dokumentą, svarbu vertinti jo visumą, t. y. atsižvelgti ne tik į suformuluotą dokumento dalyką (reiškiamą prašymą ar prašymus), bet ir į teikiamo dokumento turinį, įskaitant jame nurodomas aplinkybes bei argumentus.

22.       Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkinęs vieno iš alternatyvių prašymų (atmetęs prašymą išaiškinti teismo procesinį sprendimą), turėjo spręsti dėl antrojo (alternatyvaus) reikalavimo pagrįstumo. Tuo atveju, jei teismas nusprendė, kad pateiktas prašymas neatitinka prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamų formos ar turinio reikalavimų, tai turėjo pasinaudoti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutu (CPK 115 straipsnis). Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškovės prašymą kvalifikavo kaip sąlyginį reikalavimą ir nusprendė, kad, netenkinus pirmojo reikalavimo, antrojo reikalavimo nagrinėjimas tapo teisiškai neaktualus.

23.       Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą, absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami tokie atvejai, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 327 straipsnio 2 dalį, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kitą bylos dalį spręsti šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

24.       Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš viso nenagrinėjo ieškovės pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo ir bylą galima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismas turėjo bylos dalį dėl proceso atnaujinimo grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos dalis dėl neišspręsto ieškovės prašymo atnaujinti procesą grąžintina pirmosios instancijos teismui.

25.       Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl kitos bylos dalies, kuria atmestas reikalavimas išaiškinti sprendimą, kasaciniame skunde argumentai nenurodyti, todėl teisėjų kolegija dėl šios dalies nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

26.       Kadangi bylos dalis grąžintina nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria neišspręstas prašymas dėl proceso atnaujinimo bei paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. kovo 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai        Donatas Šernas

        Irmantas Šulcas

        Dalia Vasarienė