Administracinė byla Nr. ATP-643-628/2013

Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-03812-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija: 79.1.; 62.; 48.5.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. birželio 13 d.

   Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., jam paskirtas įspėjimas;

n u s t a t ė :

E. Z. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu pripažintas kaltu už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2011-01-02 iki 2012-10-07 adresu Vilniuje, Gabijos g. 2-84, nuolat sudarė konfliktines situacijas su buvusia sutuoktine B. Z. savo vaikų akivaizdoje, tarp kurių yra nepilnametis vaikas D. Z., gim. 2002-02-28, kurių metu tarpusavio santykių netinkamais aiškinimosi būdais darė neigiamą įtaką harmoningam minėto nepilnamečio sūnaus D. Z. gyvenimui ir ugdymui. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1996-03-14 Nr. I-1234 11 str. („Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas“) ir 21 str. 1 p. („Tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų pareiga auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti vaiką“).

Apeliaciniu skundu E. Z. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimą. Inicijuoti tyrimą dėl neteisėtų B. Z. ir pareigūnų veiksmų nepilnamečio D. Z. atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė, stengiasi apsaugoti savo nepilnametį vaiką nuo neigiamos įtakos bei veiksmų. Teigia, kad jo buvusi sutuoktinė nori užvaldyti svetimą turtą, ji naudojasi vaikais kaip įrankiu ir jų atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštasis policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į E. Z. apeliacinį skundą, kuriuo prašoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė vadovaudamasis pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 16 d. nutarimu pripažino E. Z. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 1 d., kur įtvirtinta, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, užtraukia įspėjimą tėvams. Tačiau, apeliaciniu skundu E. Z. nesutinka su tokiu jo veiksmų kvalifikavimu, teigdamas, kad jokio pažeidimo nepadarė, niekada nekenkė savo nepilnamečio vaiko D. Z. interesams.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. Z. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais ir teisminio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais: 2013 m. kovo 21 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 2-3), 2012 m. spalio 9 d. liudytojos B. Z. apklausos protokolais (b. l. 6-8, 9-11), 2012 m. spalio 9 d. liudytojo E. Z. apklausos protokolu (b. l. 20-22), iš dalies – 2012 m. lapkričio 27 d. administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Z. apklausos protokolu (b. l. 23-25).

Liudytoja B. Z., apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūno (b. l. 6-8, 9-11), parodė, kad E. Z. nuolat terorizuoja ją ir vaikus, nepilnamečiui vaikui tenka periodiškai patirti tėvo išpuolius prieš B. Z., prieš jos vyresnįjį vaiką bei prieš patį Danielių. Danieliaus akivaizdoje nuolat vyksta E. Z. priekabiavimas, užgauliojimai, pažeminimai, persekiojimas. E. Z. kontroliuoja jos ir vaikų bet kokį judėjimą, šmeižia B. Z. jos darbovietėje.

Iš liudytojo E. Z. apklausos protokolo (b. l. 20-22) matyti, kad daug metų jo tėvas – E. Z. terorizuoja jo motiną B. Z., daro tai jo brolio – D. Z., akivaizdoje, provokuoja E. Z. imtis fizinių veiksmų E. Z. atžvilgiu. Liudytojas parodė, kad su Danieliumi tėvas irgi beveik nebendrauja, nesidomi jo gyvenimu. Danielius vengia būti vienas su tėvu namuose, prašo, kad E. Z. būtų su juo. Būtent Danieliaus akivaizdoje vyksta visi tėvo priekabiavimai prie motinos, jos užgauliojimai ir pažeminimai, Danielius dėl to labai išgyvena.

Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tokiais savo veiksmais pažeidžia savo nepilnamečio vaiko D. Z. interesus, daro jam neigiamą įtaką bei kenkia harmoningam šio vaiko gyvenimui.

Noors E. Z. nurodo visiškai priešingas jo nepilnamečio vaiko D. Z. gyvenimo sąlygas, teigia, kad būtent B. Z. neigiamai veikia savo sūnų, naudoja jį kaip įrankį siekdama užvaldyti svetimą turtą, apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų matyti, kad analogiškas aplinkybes, kurias nurodo E. Z. buvusi sutuoktinė B. Z., patvirtina ir jų vyresnysis sūnus E. Z.. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais. Nors, apelianto teigimu, jis yra nuteiktas savo motinos apkalbėti savo tėvą, tačiau tokių duomenų byloje nėra, įrodymų, patvirtinančių šią versiją, nepateikia ir pats apeliantas, todėl šiuos E. Z. argumentus apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės nepagrįstai apkaltinant kitą asmenį.

Atsakant į apelianto argumentus, kad jo buvusi sutuoktinė B. Z. jo atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, pažymėtina, kad tokių duomenų nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, todėl šis apeliacinio skundo argumentas  apeliacinės instancijos teismo vertinamas kritiškai, kaip niekuo nepagrįstos prielaidos. Atsižvelgiant į apklaustų liudytojų parodymus, darytina išvada, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuolat kabinėjasi prie buvusios sutuoktinės, provokuoja savo vyresnįjį sūnų E. Z. panaudoti prieš jį fizinį smurtą, kontroliuoja savo buvusios sutuoktinės ir vaikų veiksmus, B. Z. atžvilgiu nuolat vartoja necenzūrinius žodžius ir visą tai daro savo nepilnamečio sūnaus D. Z. akivaizdoje, taip sudarydamas nepalankias savo nepilnamečio sūnaus gyvenimo sąlygas, t.y. panaudodamas tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Apeliaciniame skunde, be viso ko, nurodoma, kad buvusi administracinėn atsakomybėn traukiamo E. Z. sutuoktinė B. Z., pasinaudodama vaikais, t.y. D. Z. bei E. Z., kartu su savo sugyventiniu V. S., siekia užvaldyti svetimą turtą, tačiau nenurodoma, kokiais veiksmais ji tai siekia padaryti ir kokį turtą ji siekia užvaldyti. Analizuojant šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad šios apelianto nurodomos aplinkybės, t. y. kaltinimai buvusiai sutuoktinei svetimo turto užvaldymu, nėra šios bylos objektas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino byloje pateiktų įrodymų visumą, kurių pagrindu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Naikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. nuostatas, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš šios teisės normos seka, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, patikrina nagrinėjamą bylą tiek, kiek to reikalaujama apeliaciniame skunde.

Nors apeliaciniu skundu prašoma inicijuoti tyrimą dėl neteisėtų B. Z. ir pareigūnų veiksmų, apeliacinės instancijos teismas šio nesusijusio su nagrinėtina byla, prašymo nenagrinėja.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

E. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

               Nutartis neskundžiama.

Teisėja                                                                                                         Sigita Bieliauskienė