Civilinė byla Nr. e2S-1297-413/2020

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00839-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

3.3.2.3; 3.3.2.4, 3.5.1; 3.5.26

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės M. V. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutarties, kuria išnagrinėtas antstolės A. M. prašymas dėl vykdomojo rašto vykdymo tvarkos išaiškinimo civilinėje byloje Nr. e2-221-445/2019. 

Teismas

n u s t a t ė: 

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas K. L. teismui pateiktu ieškiniu atsakovei M. V. prašė:

1.1.       nustatyti kelio servitutą, pažymėtą taškais: 1, 12, 13, 14, 15, pagal R. B. parengtą 2018 m. rugsėjo 21 d. „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“- teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, teisę varyti gyvulius viešpataujančiojo daikto - žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - naudotojams naudotis dalimi (41 kv. m.) tarnaujančiojo daikto, t. y. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

1.2.       Priteisti 30 (trisdešimt) Eur vienkartinę kompensaciją už kelio servituto nustatymą, kurią ieškovas K. L. sumoka atsakovei M. V. per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

1.3.       Įpareigoti atsakovę M. V. netrukdyti ieškovui K. L. ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. A. M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis.

2.       Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-221-445/2019, ieškinys atmestas.

3.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo K. L. apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. sprendimą panaikino, priėmė naują sprendimą ir ieškovo K. L. ieškinį tenkino iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė:

3.1.       Nustatyti žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), S214(41 kv. m) ploto atlygintiną neterminuotą kelio servitutą – teisę žemės sklypo naudotojams, bet kuriuo paros ir metų laiku važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku, varyti gyvulius, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). (tarnaujantis daiktas), nuosavybės teise priklausančiame atsakovei M. V., pagal R. B. 2018 m. rugsėjo 21 d. parengtą „Žemės sklypo servitutų nustatymo planą“, koordinačių sistemoje apibrėžtą taškais 1-12-13-14-15-1.

3.2.       Įpareigoti atsakovę M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) netrukdyti ieškovui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir kitiems asmenims naudotis nustatytu kelio servitutu ir per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kelio servituto ribose esančią tvorą. A. M. V. nepašalinus tvoros dalies, esančios kelio servituto ribose per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, leisti ieškovui K. L. patraukti servituto ribose esančią tvorą atsakovės M. V. lėšomis.

4.       Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Minėto sprendimo pagrindu Alytaus apylinkės teismas 2020 m. sausio 27 d. išdavė ieškovui K. L. vykdomąjį raštą, kuris pateiktas vykdyti antstolės A. M. kontorai.

5.       Antstolė A. M. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su prašymu išaiškinti 2020 m. sausio 27 d. vykdomajame rašte Nr. e2-221-445/2019 žodyje „pašalinti“ kelio servituto ridose esančią tvorą, tai yra nugriauti (išardyti, demontuoti) ir žodyje .„patraukti“ servituto ribose esančią tvorą, t. y. tvorą nugriauti (išardyti, demontuoti) ir pastatyti (surinkti, sumontuoti) už kelio servituto ribų. Kaip antstolis turėtų elgtis, ar ieškovo lėšomis organizuoti tvoros tik demontavimo darbus iš esamos vietos, ar iš esamos vietos demontavus, perstatyti ją už servituto ribų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. birželio 19 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589, 593 straipsniais, nutarė išaiškinti 2019 m. gruodžio 19 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019 ir jo pagrindu išduoto 2020 m. sausio 27 d. vykdomojo rašto vykdymo tvarką:

6.1.       Išaiškinti, kad tvoros pašalinimas ir patraukimas reiškia jos pašalinimą iš servitutinio kelio ribų, t. y. nugriovimą (išardymą, demontavimą), įskaitant antžeminę ir į žemę įleistas dalis, be tvoros pastatymo (surinkimo, sumontavimo) naujoje vietoje.

6.2.       Išaiškinti, kad demontuotas tvoros konstrukcijas (stulpus, tvoros segmentus) privalo pasiimti skolininkė, kaip jai priklausančias statybines medžiagas. Antstolė skolininkei turi įteikti procesinius dokumentus, kuriuose būtų nurodyta: tvoros demontavimo laikas ir data bei nustatyta nuo kurio momento yra laikoma, kad M. V. yra atsakinga už demontuotų tvoros konstrukcijų saugojimą ir galimą praradimą tuo atveju jeigu ji neatvyks pasiimti jai priklausančių demontuotos tvoros konstrukcijų. Skolininkei neatvykus pasiimti jai priklausančių demontuotos tvoros konstrukcijų ir (arba) nenurodžius, kur jas palikti – konstrukcijas sandėliuoti (palikti) skolininkei priklausančio sklypo ribose už servitutinio kelio ribų.

6.3.       Išaiškinti antstolei, kad skolininkės M. V. keliami sprendimo vykdymo tvarkos klausimai ir su tuo susijusių apeliacijų teikimas nėra pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo veiksmus.

III. Atskirojo skundo argumentai

7.       Atskiruoju skundu skolininkė M. V. (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir prašo Kauno apygardos teismą patenkinti antstolės prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės aiškinti apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo, tokiu būdu buvo pažeista CPK 278 straipsnio nuostata. Atsižvelgdama į tai, kad pačiai antstolei nėra aiškus teismo sprendimas, todėl prašo jį aiškinti Kauno apygardos teismą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis.).

9.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios taisyklės taikomos taip pat ir atskirųjų skundų priėmimui ir nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).

10.       Vykdomųjų dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). CPK 593 straipsnio 4 dalis nustato, kad šį klausimą teismas išsprendžia nutartimi. CPK 612 straipsnyje taip pat nurodyta, kad vykdymo procese numatyti klausimai sprendžiami teismo nutartimi arba CPK nustatytais atvejais – teisėjo rezoliucija, o tokia teismo nutartis neskundžiama, jeigu CPK nenumato kitaip. Pagal CPK 593 straipsnio 6 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, dėl sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir kitais CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei minėtas CPK 593 straipsnis, nei kitos CPK normos nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-798/2011, 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2070/2012, 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2013, 2013 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 2-2253/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-407/2015).

11.       Atsižvelgus į minėtą teisinį reglamentavimą ir nurodytus išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas turėtų nutraukti apeliacinį procesą, tačiau pagal savo esmę skundžiama nutartis negali būti palikta galioti, nes, kaip teisingai nurodyta atskirajame skunde, skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas išaiškino aukštesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą, ko nenumato įstatymas. CPK 589 straipsnio 1 dalyje aiškiai parašyta, jog antstolis su prašymu dėl teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo turi kreiptis į procesinį sprendimą priėmusį teismą. Nagrinėjamu atveju toks antstolės prašymas turėjo būti pateiktas Kauno apygardos teismui.

12.       Esant aptartai situacija, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju skundžiama Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis turi būti panaikinta ir, vadovaujantis įstatymo analogija (CPK 3 str. 6 d.), antstolės prašymas dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019, vykdymo tvarkos išaiškinimo perduotas spręsti Kauno apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 p., 337 str. 1 d. 2 p.).

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6 dalimi, 34 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartį ir antstolės prašymą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-2188-657/2019, vykdymo tvarkos išaiškinimo perduoti spręsti Kauno apygardos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                         Gintautas Koriaginas