Civilinė byla Nr. e2-70-985/2021

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01557-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 3.1.7.6; 3.1.7.6; 3.2.6.1

 (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 28 d.

Marijampolė

           Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Ingrida Navickienė,

sekretoriaujant Dainorai Petraitei, Indrei Venckūnienei,

dalyvaujant ieškovei A. L. ir ieškovui A. L., jų atstovui advokato padėjėjui P. M.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ atstovams direktoriui S. M., advokatui V. K.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ atstovei D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. L. ir A. L. patikslintą ieškinį dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo ir įpareigojimo atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Litesko“, V. R., V. S. M., D. G., R. G., J. S., M. L., L. A., R. N., I. B., U. L., A. V., E. V., A. V. L., E. L., A. S., J. B., J. K., V. K., J. J., S. B., J. A., T. A., R. L. E., D. S., V. M., V. M., O. K., I. B., J. G., D. D., J. S., R. S., S. K., E. K., S. S., E. A., E. G., N. G., P. V., A. V., J. V., R. G., G. G., Z. K., V. J., V. J., N. A., I. S., A. S., A. S., išvadą byloje teikianti institucija Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai A. L. ir A. L. (toliau – ieškovai) patikslintu ieškiniu (toliau – ieškinys) prašo: 1) pripažinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ (toliau – atsakovės) atliktą šilumos energijos paskirstymą ginčo name (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir įpareigoti atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą:

1.1)                      ieškovams nepriskiriant jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms, o jei:

1.2)                      šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet pripažinti, kad ieškovų ir atsakovės teisinius santykius reglamentuoja ieškovų su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Litesko“ sudaryta (duomenys neskelbtini) d. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis ir įpareigoti atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovui priskiriant šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal ieškovo ir šilumos tiekėjo (duomenys neskelbtini) d. sutartį;

1.3)                      o jei šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet ieškovams priskiriant šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį pagal ieškovo buto plotą proporcingą dalį nuo 10 proc. bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio, taip pat perskaičiuojant ieškovui priskirtiną šilumos kiekį bendroms reikmėms į šilumos energijos paskirstymą įtraukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų turį,

1.4)                      o jei tai būtų atmesta, tai pagal plotą, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo;

2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad ieškovai pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir gavę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (duomenys neskelbtini) d. nutarimą, pateikia ieškinį prieš šilumos tiekėją UAB ,,Kazlų Rūdos šilumos tinklai“. Ieškinyje nurodo, kad atsakovas išrašomose sąskaitose reikalauja iš ieškovo mokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms tenkančią šilumos energijos dalį - pagal buto plotą proporcingą dalį nuo 18 proc. visos name suvartotos šilumos energijos, nors bendro naudojimo patalpose centralizuoto šildymo prietaisai (radiatoriai) buvo demontuoti ir bendro naudojimo patalpos nėra šildomos jokiais centralizuoto šildymo šildytuvais, nes šilumos energiją bendroms reikmėms gauna tiesiogiai iš butų, kurie yra šildomi vietiniu būdu (pvz., ieškovo butas), ir kitų butų, kurie yra šildomi centralizuotai tiekiama šilumos energija. Tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo vyksta ginčas dėl ieškovo faktiškai suvartoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpų šildymui. Ieškovas pateikia įrodymus, kad namo bendro naudojimo patalpos, įskaitant laiptinę, niekada nebuvo centralizuotai šildomos. Be to, atsakovas nepagrįstai priskyrė 18 proc. šilumos bendro naudojimo patalpoms, nors pagal individualią ir galiojančią (duomenys neskelbtini) d. sutartį su šilumos tiekėjui ieškovui yra priskirtinas tik 0,000472 kiekis bendroms reikmėms nuo bendro namo šilumos energijos suvartojimo. Pažymėtina, kad nesant individualios sutarties atsakovas nuo 2015 m. galėjo priskirti tik 10 proc., nes laiptinė nėra šildoma. Nuo 2014 m. lapkričio įsigaliojusi Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d. nustatė, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, o nuo (duomenys neskelbtini) d. įsigaliojęs Komisijos 5 metodo 3.1.2 p., nustatė, kad kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų XPŠ br = 10 %.

Dėl vartotojo ir šilumos tiekėjo sutartinių santykių

Ieškovai nurodo, kad su šilumos tiekėju UAB „Litesko“ sudarė (duomenys neskelbtini) d. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį, kurią pasirašė abu ieškovai ir tuometinė buto savininkė. Ieškovai visada gyveno bute ir vartojo šilumos energiją iki buto šildymo būdo pakeitimo. Už tiekiamą šilumos energiją visada mokėjo tik ieškovai - tai patvirtina banko sąskaitų išrašai ir pažymos apie deklaruotą gyventąją vietą. Šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys gali būti sudaromos ne tik su butų savininkais, bet ir su butų valdytojais, kurie yra šilumos energijos vartotojai. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad UAB „Litesko“ laisva valia sudarė (duomenys neskelbtini) d.  šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį su ieškovais, kurie mokėjo už šilumos energiją UAB „Litesko“. Sprendžiant klausimą dėl subjekto, atsakingo už skolą už tiekiamas energiją kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiam butui analogiškomis aplinkybėmis yra išsamiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012, pripažindamas nuomininką šilumos vartotoju, o vienašališką sutarties nutraukimą su juo - niekiniu. Ieškovai tvirtina, kad atsakovas nepagrįstai priskyrė 18 proc. šilumos bendro naudojimo patalpoms, nors pagal individualią ir galiojančią (duomenys neskelbtini) d.  sutartį su šilumos tiekėju ieškovui yra priskirtinas tik 0,000472 kiekis bendroms reikmėms nuo bendro namo šilumos energijos suvartojimo. Atsakovas minėtos sutarties nepripažįsta nepagrįstai, nors sutartis yra teisėta ir galiojanti, o imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms (CK 6.157 str. 2 d.).

Dėl centralizuotai nešildomų bendro naudojimo patalpų

Ieškovai nurodo, kad CK 6.329 str. 1 d. nustato, kad sutarties sąlyga dėl daiktų kiekio gali būti šalių suderinta numatant sutartyje tik kiekio nustatymo tvarką. Šalys nėra susitarusios dėl šilumos energijos kiekio ir jo nustatymo tvarkos. Tokiais atvejais minėtas CK straipsnis nustato, kad jeigu sutartis pradėta vykdyti, laikoma, kad ji sudaryta dėl tokio daiktų kiekio, kiek jų pirkėjas (vartotojas) faktiškai priėmė. Analogiškai nustato CK 6.388 str. 1 d., kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, nes nei sutartis, nei įstatymą nenustato ko kita. Dar daugiau, 6.317 str. 1 d. nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui. Šią Civilinio kodekso normą detalizavo Šilumos ūkio įstatymo originalios redakcijos 21 straipsnio 2 dalis, kur buvo nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam pačiam priklausančios patalpos. Įstatymo redakcijoje, galiojusioje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., atsiskaitymą už bendrojo naudojimo patalpas reglamentavo Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnis, nustatęs, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Taigi, ir ši nuostata nesikeitė nuo 2003 m. iki 2014 m. gruodžio mėn. Tik nuo (duomenys neskelbtini) d. Šilumos ūkio įstatymas buvo papildytas 2 dalimi, nustatančia, jog daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Ieškovas, tvirtindamas, jog neprivalo apmokėti už šilumos energiją, kuri nebuvo suvartota bendro naudojimo patalpose, nes jos nebuvo šildomos, savo teiginius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013 suformuotu išaiškinimu, kad (1) šalys yra atleidžiamos nuo prejudicinių aplinkybių pakartotinio įrodinėjimo ir (2) vartotojams negali būti paskirstyta šilumos energija, kuri faktiškai nebuvo suvartota bendro naudojimo patalpose. Kasacinio teismo išnagrinėtos bylos Nr. 3K-3-608/2013 aplinkybės nesiskiria nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių - abejose bylose buvo nešildoma laiptinė, už kurią šilumos tiekėjas reikalavo apmokėjimo.

Dėl dalies patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą

Ieškovai ieškinyje tvirtina, kad atsakovas į šilumos energijos paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, priklausančių ginčo daugiabučio namo butų savininkams, pažeisdamas proporcingumo principą. Atsakovas nesutinka, kad jis privalėjo įtraukti į šilumos energijos paskirstymą asmeninio naudojimo rūsio patalpas. Ieškovo pateikti VĮ „Registrų centro“ duomenys įrodo, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai) kaip asmeninio naudojimo kitos paskirties patalpos, kurioms nėra priskiriamas jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nes šie sandėliukai ir nėra bendro naudojimo patalpos, nes yra oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas turi įvertinti, kad ginčo daugiabučio namo butų savininkams priklausančios asmeninio naudojimo rūsio patalpos nėra įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą, nors turėjo būti įtrauktos kaip butų pagalbinės patalpos, įeinančios į butų savininkų patalpų bendrą naudingą plotą, atitinkamai sumažinant ieškovui priskirtus mokėjimus už bendro naudojimo patalpų šildymą pagal 5 metodą, taikomą kartu su 4 metodu, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-313/2017, pasisakydamas dėl daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas, išaiškino, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas. 

Dėl karšto vandens tiekėjo

Ieškovai ieškinyje nurodo, kad atsakovas yra dabartinis karšto vandens tiekėjas ginčo name, o prieš tai karšto vandens tiekėju buvo UAB „Litesko“, nes nors tikėtina suklastotu (duomenys neskelbtini) d. protokolu tariamai buvo pasirinktas 2-as karšto vandens apsirūpinimo būdas, tačiau ši procedūra nebuvo užbaigta, todėl atsakovas visada buvo ir yra ne tik šilumos, bet ir karšto vandens tiekėjas ginčo name, nes ginčo namo gyventojai nebuvo užbaigę karšto vandens ruošimo būdo pasirinkimo, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas 2014-10-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2014. Ieškovai tvirtina, kad atsakovas netinkamai paskirstė centralizuotą šilumos energiją ginčo name, ieškovui nepagrįstai priskirdamas šilumos energijos kiekius, kuriuos faktiškai gavo ieškovo kaimynai, kurie butus šildo centralizuotai ir vartoja atsakovo centralizuotai tiekiamą karštą vandenį. Ieškovas nurodo, kad atsakovas į ieškovui skirtas sąskaitas už buto šildymą įtraukdavo nepaskirstyto karšto vandens šilumos kiekį. Byloje yra pateikti įrodymai, kad ginčo namo karšto vandens skaitikliai butuose neturėjo galiojančių metrologinių patikrų, nes tokių patikrų atsakovas į bylą nepateikė iki šiol. 

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) yra su priklausoma šildymo sistema, elevatoriniu šilumos punktu, vamzdelinių karšto vandens šilumokaičiu, karšto vandens cirkuliacija voniose. Šilumos punktas priklauso namo bendrasavininkiams. Šildymo sistema dvivamzdė, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu (tiekimo stovu), o iš jų išteka į kitą vamzdį (grąžinimo stovą). Tokiu būdu, pastate yra šildomos bendrojo naudojimo patalpos, jose įrengti bendrojo naudojimo objektai: šilumos punktas, šilumos vamzdynai, šildymo prietaisai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko išrašas patvirtina, kad pastato šildymo būdas - centrinis šildymas. Ieškovai su šilumos energijos tiekėju UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, tiekiančiu šilumos energiją namui adresu (duomenys neskelbtini), nėra sudarę rašytinės šilumos pirkimo - pardavimo sutarties. Šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai įtvirtinti Civiliniame kodekse, Šilumos ūkio įstatyme bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintuose šilumos paskirstymo bendrosioms reikmėms metodai. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio „Atsiskaitymas su šilumos tiekėju“ 1 dalis nustato, kad šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo - pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal 12 straipsnio 2 dalį, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitai pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad daugiabučio namo, prijungto prie centralizuotai tiekiamos šilumos tinklo, butų ir/ar kitų patalpų savininkai apmoka jiems tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jiems priklausančios patalpos. Pagal 25 straipsnio 2 dalį, daugiabučio namo butų ir/ar kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 23 dalis įtvirtina „pastato šildymo būdas“ sąvoką - tai pastato projektavimo dokumentuose techniniu sprendimu nustatytas būdas pastato patalpoms šildyti, apimantis ir karšto vandens tiekimo sistemoje įrengtus šildymo prietaisus. Sutinkamai su Įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjo sutartys; šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi VERT nustatytais metodais, šilumos ir/ar karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka už jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (šiuo metu VERT) 2016-06-13 nutarimu Nr.03-178 patvirtino naujos redakcijos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisykles, kurios reglamentuoja Komisijos rekomenduojamų ir/ar vartotojų siūlomų bei teikiamų Komisijai derinti šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo tvarką. Pagal Taisyklių 4 punktą - kol pastato butų ir/ar kitų patalpų savininkai parengs ir su Komisija suderins šilumos paskirstymo metodą, atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir/ar ties tiekimo - vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, taikomas Komisijos rekomenduojamas šilumos paskirstymo metodas, labiausiai atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir/ar ties tiekimo - vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus. Taisyklių 8.1 punkte įtvirtinta „šilumos kiekis bendrosioms reikmėms“ sąvoka - tai šilumos, suvartojamos pastato bendrojo naudojimo patalpose ir pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojų butų kiekis. Taisyklių 17 punktas nustato, kad šilumos paskirstymą pagal Komisijos rekomenduojamus arba vartotojų siūlomus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus atlieka šilumos tiekėjas. Šilumos tiekėjas UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, tiekiantis šilumos energiją namui adresu (duomenys neskelbtini), pastate suvartotą šilumos energiją skirsto pagal VKEK Komisijos (šuo metu - VERT) 2016-06-13 nutarimais Nr.03-183 ir Nr.03-184 patvirtintus Metodą Nr.4 ir Metodą Nr.5. Nurodo, kad faktinės aplinkybės bei teisinis ginčo santykio reglamentavimas kartu su suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismine praktika leidžia daryti išvadą, jog visas pastate Nr.14a suvartotas šilumos kiekis buvo ir yra paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas namo Nr.l4a vartotojas privalo mokėti už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus pagal VERT rekomenduojamus taikyti metodus Nr.4 ir Nr.5, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartotos šilumos kiekio dalis tenka ieškovams, kaip šilumos vartotojui. Kitaip paskirstyti bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotą šilumą, nei pagal VERT patvirtintus metodus, atsakovė UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ neturi jokio teisinio pagrindo. Metodai nenumato galimybės nustatyti individualų koeficientą kiekvienam butui. Ieškovai tik prielaidomis ir samprotavimais grindžia ieškinį, jog jiems šilumos energija Namo Nr. (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo patalpoms šildyti paskirstyta neteisingai ir dėl atsakovės netinkamai parinkto metodo. Čia pažymėtina, kad ieškovų pateiktas Aiškinamasis raštas (be datos), jame nurodyti skaičiai - 0,000472 ir kiti samprotavimai nelemia privalomojo kito metodo taikymo ar vertinimo, kad šilumos tiekėjo taikyti metodai buvo netinkami ir neteisėti. Vartotojams teisės aktų nustatyta tvarka nepasinaudojus teise pasirinkti vieną iš VERT rekomenduojamų taikyti ir su ja suderintų šilumos ir/ar karšto vandens paskirstymo butams ir kitoms patalpoms metodų, šilumos paskirstymo metodą iš VERT rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas.

Institucija teikianti byloje išvadą Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pateikė išvadą. Dėl pareigos mokėti už šilumą bendrosioms reikmėms nurodė, kad šilumos priskyrimo bendrosioms reikmėms teisiniai pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (tolia – CK) ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Ši CK nuostata detalizuota Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 2 straipsnio 15 dalies 2 ir 3 punktuose, kuriuose nurodyta, kad bendrojo naudojimo objektais laikomi: pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams, bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad daugiabučio namo patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne tik namo bendro naudojimo patalpos, bet taip pat ir kiti bendrojo naudojimo objektai, įskaitant ir pastato šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemas. Vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendrojo daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje, konkretizuojant CK 4.76 straipsnyje nustatytas pareigas, nurodoma, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. To paties Šilumos ūkio įstatymo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas. Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad kai pakeičiamas ne viso pastato šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, nuo statybos užbaigimo akto surašymo momento laikomos nutrauktomis to pastato butų ir kitų patalpų, kurių šildymo būdas pakeistas, savininkų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo sutartys. Šių butų ir kitų patalpų savininkai, vadovaudamiesi Tarybos nustatytais metodais, šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjams kiekvieną mėnesį apmoka jiems tenkančią pastato bendrosioms reikmėms sunaudotos šilumos dalį. Pažymėtina, kad anksčiau išdėstytų teisės aktų nuostatų išaiškinimai yra pateikti išnagrinėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bylose. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, tad bendrojo naudojimo objektų šildymas apima ne tik laiptinių, bet ir namo pagrindinių konstrukcijų, inžinerinių tinklų ir kitų bendrojo naudojimo objektų šildymą. Daugiabučio namo butų savininkai turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo atžvilgiu. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo išlaidų, skirtų bendrajam turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendrosioms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrųjų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendruoju daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teisiškai yra nereikšmingos bendraturčio naudojimosi ar nesinaudojimo objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012, 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-611/2017).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-19-858/2017, pasisakydamas dėl mokesčio už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms, yra nurodęs, kad „Pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkai privalo apmokėti pastate sunaudotą šilumą net ir tada, kai daugumos savininkų sutikimu šilumos tiekimas bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas – tačiau tokiu atveju, pagal Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį apskaičiuojant vartotojui tenkantį šilumos kiekį, laikoma, kad visa šiluma buvo sunaudota asmeninio naudojimo patalpose bei pastato šildymo sistemos vamzdynuose pristatant šilumą nuo šilumos punkto iki vartotojo buto (bet ne pastato bendrojo naudojimo patalpose). Priešingai aiškinant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnį būtų sukuriama privilegijuota padėtis daliai vartotojų (kurie nutraukė šilumos tiekimą bendrojo naudojimo patalpose) kitų šilumos vartotojų atžvilgiu, kadangi pirmiesiems skaičiuojant sąskaitą už šilumą būtų įtraukiamas ne visas pastate sunaudotos šilumos kiekis, o antriesiems – visas“.

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas teisės aktų nuostatas, Lietuvos Respublikos teismų praktiką, darytina išvada, kad visi daugiabučio namo bendraturčiai privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų padėties pastate, jų išorinių atitvarų (lauko sienų) kiekio, šildymo būdo ir kitų aplinkybių. Tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose (laiptinėse) įrengti šildymo prietaisai, šilumos kiekis bendrosioms reikmėms apima šilumos kiekį, suvartojamą šildant bendrojo naudojimo patalpas ir šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų). Kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, vartotojai privalo apmokėti tik šilumos nuostolius, patiriamus tiekiant šilumą šilumos tiekimo vamzdynais nuo pastato šilumos punkto iki pastato butų (kitų patalpų). Taigi, ieškovas, kaip ir kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako atsakovui už namo bendrosioms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją.

Dėl šilumos kiekio bendrosioms reikmėms priskyrimo, nurodė, kad šilumos vartotojai už daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumos kiekį atsiskaito pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintą tvarką. Minėto Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas labiausiai pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Ieškovai teismui pateikė Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) kopiją. Pažymėtina, kad ieškovai nėra pasirašę rašytinės šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove. Ieškovų pateikta Sutartis taip pat neturi jokios teisinės reikšmės vertinant tarp ieškovų ir atsakovės susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi Sutartis sudaryta ne su pareiškėjais, o su trečiuoju asmeniu V. T. ir jokių teisių bei pareigų pareiškėjams nesuteikia. Laikotarpiu, kai butas nuosavybės teise priklausė ieškovams, atsakovė su ieškovais nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Tačiau, kaip minėta, ieškovo pareiga atsiskaityti už šilumą pastato bendrojo naudojimo patalpų šildymui numatyta teisiniu reglamentavimu, kaip antai, CK 4.76, 4.82 straipsniai, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.388, 6.391 straipsniai, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 1 dalis, 29 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 108.4 papunktis, 235.2 papunktis. Taisyklių 108.4 papunktyje nustatyta, jog „daugiabučio namo sekcijos (bloko), buto ar kitos patalpos, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkų su šilumos tiekėjais sudarytos šilumos pirkimo – pardavimo sutartys laikomos pakeistomis pagal Taisyklių 108.3.3 papunkčio nuostatas nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento išdavimo dienos. Šiuo atveju butų ir kitų patalpų savininkai su šilumos tiekėju sudaro šilumos pirkimo–pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti. Kol butų ir kitų patalpų savininkai, kurių šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti, ir šilumos tiekėjai sudaro šilumos pirkimo – pardavimo sutartis dėl šilumos vartojimo daugiabučio namo bendrosioms reikmėms tenkinti pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, nuo Taisyklių 102 punkte nurodyto dokumento išdavimo momento taikomos sutarčių standartinės sąlygos (Taisyklių 1 priedo 1, 3, 14, 15 punktai). Butų ir kitų patalpų, kurių šilumos įrenginiai pripažįstami atjungtais, savininkai šilumos tiekėjui kiekvieną mėnesį apmoka jiems tenkančią sunaudotos pastato bendrosioms reikmėms šilumos dalį, ją nustačius vadovaujantis teisės aktuose (Taisyklių 1 priedo76 – 85 punktai) nustatyta tvarka. Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintos nuostatos detalizuotos Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse, patvirtintose Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 „Dėl Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Metodų rengimo taisyklės). Vadovaujantis Metodų rengimo taisyklių 17 punktu, Šilumos paskirstymą pagal Komisijos rekomenduojamus arba vartotojų siūlomus bei su Komisija suderintus šilumos paskirstymo metodus atlieka šilumos tiekėjas. Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siūlomas bei su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui (Metodų rengimo taisyklių 18 punktas). Apibendrinant pateiktas teisės aktų nuostatas, pažymėtina, kad šilumos tiekėjas būdamas licencijuojamos veiklos subjektas privalo laikytis imperatyvių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių šilumos paskirstymą pastate, bei atitinkamai daugiabučiame name per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą bei įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu užfiksuotą šilumos kiekį vartotojams paskirstyti vadovaudamasis Tarybos rekomenduojamu arba su ja suderintu šilumos paskirstymo metodu. Šilumos paskirstymas pastate kitokia nei numato Šilumos ūkio įstatymas tvarka yra draudžiamas. Nagrinėjamu atveju šiluma pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) vartotojams skirstoma pagal Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-184 „Dėl Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms nustatymo bei paskirstymo metodo Nr. 5 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 5), bei Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodą Nr. 4, patvirtintą Komisijos 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. O3-183 „Dėl Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodo Nr. 4 patvirtinimo“ (toliau – Metodas Nr. 4). Šilumos kiekis bendrosioms reikmėms nustatomas pagal Metodo Nr. 5 nuostatas. Pažymėtina, kad, vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, Metode Nr. 5 nenumatyta galimybė, jog tam tikriems butams ar patalpoms šilumos kiekis Pastato bendrosioms reikmėms būtų neskaičiuojamas. Be to, Metodo Nr. 5 3 punkte įtvirtintas baigtinis šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdų sąrašas: 1) vadovaujantis Metode Nr. 5 pateikta rekomendacija, 2) pagal Metodo Nr. 5 2 priedą arba 3) vadovaujantis auditoriaus išvada. Kol pastato butų ir (ar) kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr. 5 rekomenduojamas koeficientas. Kaip matyti, Metode Nr. 5 nėra numatyta, jog šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas galėtų būti nustatomas pastato bendraturčių sutarimu ar susitarimu tarp pastato bendraturčių ir šilumos tiekėjo.

Dėl šilumos kiekio bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nurodė, kad pagal Metodo Nr. 5 rekomendaciją (Metodo Nr. 5 3.1.1, 3.1.2 papunkčiai) taikomas 18 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai, ir 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti. Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiga, mokėti už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms išlieka ir tais atvejais, kai Pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti. Šiuo atveju taikomas 10 % šilumos kiekio dalies priskyrimo koeficientas. Paaiškiname, kad net ir tuo atveju, kai bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, tam tikrą šilumos kiekį išspinduliuoja įrengti vamzdynai, taip pat esantys ir bendrojo naudojimo patalpose. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Pastato šildymo ir karšto vandens sistema yra bendro naudojimo objektas, todėl, vadovaujantis CK nuostatomis, visi Pastato savininkai turi prisidėti prie jos išlaikymo. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 „Dėl Šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Vadovaujantis Aprašo 22 punktu, šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Taigi Apraše, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo – pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę, taip pat yra numatyta, kad šiluma privalo būti skirstoma pagal Tarybos rekomenduojamų arba su ja suderintų šilumos paskirstymo metodų nuostatas. Laikotarpiu, kai Butas nuosavybės teise priklausė Ieškovams, Atsakovė su Ieškovais nebuvo sudariusi individualios rašytinės energijos pirkimo-pardavimo sutarties. Tad nagrinėjamu atveju individuali šilumos vartojimo pirkimo ? pardavimo sutartis tarp ginčo šalių nesudaryta, todėl Ieškovų ir Atsakovės tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Apraše nustatytomis sąlygomis. Taryba, vadovaudamasi CK 4.76 straipsniu, 4.82 straipsnio 3 dalimi, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2, 3 punktais, Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir įvertinusi nagrinėjimo metu surinktus duomenis, daro išvadą, kad pastato, Ieškovai, kaip Pastato bendrojo naudojimo objektų savininkai, privalo mokėti mokesčius už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms. Atsakovė pagrįstai skaičiavo Ieškovams mokesčius už šilumos kiekio, tenkančio Pastato bendrosioms reikmėms, dalį nepriklausomai nuo asmeninės nuosavybės teise priklausančių patalpų šildymo būdo.

Ieškovai ir jų atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovas nurodė, kad ginčo bute gyveno su žmona dar iki to momento, kai butas buvo padovanotas, mokėjo mokesčius, rūpinosi buto (duomenys neskelbtini), šilumos įrenginių atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos projektu ir sąlygų rengimu, yra jo parašai.  Po rekonstrukcijos su UAB „Litesko“ buvo pasirašyta sutartis, aiškinamasis raštas.  Laiptinėse nėra radiatorių, nėra ką šildyti, šalta. Rūsiuose vamzdžiai apvynioti aliuminiu, bet jei reikėtų mokėti, tai sutinka mokėti už 2,18 m2 kaip nurodyta susitarime su UAB „Litesko“, mano, kad turi būti įtraukti ir sandėliukai. Pas naują šilumos tiekėją buvo dėl mokėjimo, bet buvo pasakyta vėliau, taip ir nepasirašė sutarties. Namas yra atsisakęs bendrų patalpų šildymo raštiškai, bet niekas nereaguoja. Šilumos metodo namas nėra pasirinkęs, jis kreipėsi į policiją dėl (duomenys neskelbtini) d. suklastoto protokolo, bet atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Protokolas dėl to, kad šiluma karštam vandeniui ruošti būtų perkama iš šilumos tiekėjo, o geriamo vandens karštam vandeniui ruošti iš geriamo vandens tiekėjo. Ieškovė nurodė palaikanti vyro paaiškinimus.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neteisingai interpretuoja faktus, šiuo atveju taikomi 4 ir 5 metodai, nes namas nėra pasirinkęs metodo, todėl metodus parinko šilumos tiekėjas. Sutartis su ieškovais rašytinė nesudaryta, taikomos standartinės šilumos tiekimo sąlygos, sutartis su UAB „Litesko“ netaikytina šalims, nes keičiantis šilumos tiekėjui nebuvo susitarimo perimti UAB „Litesko“ vartotojų sutartis, taip buvo tarp šalių susitarta patvirtinus 2018 m. taikos sutartį Vilniaus apylinkės teisme civilinėje byloje civilinėje byloje Nr. 2-1279-728/2018.

Trečiojo asmens atstovė prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Institucija prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant, nurodė, kad palaiko išvadą.

Teismas

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vartotojas, manantis, kad energetikos įmonė, vykdydama energetikos veiklą, pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į energetikos įmonę ir nurodyti savo reikalavimus. Analogiška nuostata, apibrėžianti Valstybinės energetikos inspekcijos kompetenciją nagrinėti ginčus ne teisme, išdėstyta Šilumos ūkio įstatymo 21 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad  vartotojų ir šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjų, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojų (eksploatuotojų) ginčai nagrinėjami Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka; 2 dalyje – jog asmenų skundus dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo, dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros tarifų nustatymo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratorių įgaliojimų, administruojant pastato bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinant kitas teises, susijusias su bendrojo naudojimo objektų valdymu ir naudojimu, nagrinėja savivaldybės vykdomoji institucija. Kitus asmenų skundus nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Taryba Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta tvarka.

Ieškovai teikdami pradinį ieškinį nurodė, kad ieškovai pasinaudoję išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka ir gavę Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 16 d. nutarimą, pateikia ieškinį prieš šilumos tiekėją UAB ,,Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, tačiau kaip iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2020 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo nutarta atmesti reikalavimus įpareigoti skundžiamą įmonę atlikti šilumos energijos paskirstymą bendrojo naudojimo patalpoms priskiriant pareiškėjams 0,000472 nuo bendrojo pastato centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal 2001 m. balandžio 25 d. Aiškinamąjį raštą įtraukiant pastate esančius sandėliukus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d., nebuvo nagrinėjami patikslintame ieškinyje nurodyti faktai dėl karšto vandens tiekėjo.

CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos medžiaga nustatyta UAB „Kazlų rūdos komunalininkas“ tiekia šilumą pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) d. pagal dovanojimo sandorį. Byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra teisėtai atsijungę nuo namo centralizuotos šildymo sistemos. Pastatas adresu (duomenys neskelbtini), yra su priklausoma šildymo sistema, elevatoriniu šilumos punktu, vamzdelinių karšto vandens šilumokaičiu, karšto vandens cirkuliacija voniose. Šilumos punktas priklauso namo bendrasavininkiams. Šildymo sistema dvivamzdė, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu (tiekimo stovu), o iš jų išteka į kitą vamzdį (grąžinimo stovą). Tokiu būdu, pastate yra šildomos bendrojo naudojimo patalpos, jose įrengti bendrojo naudojimo objektai: šilumos punktas, šilumos vamzdynai, šildymo prietaisai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko išraše nurodyta, kad pastato šildymo būdas - centrinis šildymas.  Šilumos tiekėjas UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, tiekiantis šilumos energiją namui adresu (duomenys neskelbtini), pastate suvartotą šilumos energiją skirsto pagal VKEK Komisijos (šuo metu - VERT) 2016-06-13 nutarimais Nr.03-183 ir Nr.03-184 patvirtintus Metodą Nr.4 ir Metodą Nr.5. 2001 m. rugpjūčio 20 d. specialiosios paskirties uždaroji akcinė bendrovė (toliau-SPUAB) „Kazlų Rūdos komunalininkas“, buto adresu (duomenys neskelbtini) savininkė V. T. bei UAB „Litesko“ surašė Aktą, kuriuo konstatavo faktą, kad pagal technines sąlygas Nr.MA-183KR paruoštą ir suderintą projektą „Gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstrukcija atjungiant buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų šildymą“ visi darbai atlikti projekte numatytoje apimtyje ir užbaigti. 2001 m. rugpjūčio 22 d. Energetikos valstybinė inspekcija prie Ūkio ministerijos surašė Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo Aktą - Pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pažymėjo, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), rekonstruoti šilumos įrenginiai, juos leidžiama eksploatuoti. 2001 m. rugpjūčio 1 d. šilumos tiekėjas UAB „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“ su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininke V. T. sudarė Šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku Sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, jog projektinis šilumos poreikis šildymui 0,2093 MW, karštam vandeniui 0,2326 MW, buto bendras naudingas plotas (duomenys neskelbtini) m2, karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija namo rūsyje, rankšluosčių džiovintuvų skaičius - 1,35 vnt; Sutarties objektas - vartojimas ir atsiskaitymas už šilumos energiją, tiekiamą butui (duomenys neskelbtini). Nuo 2018 m. gegužės 1 d. šilumą Kazlų Rūdos daugiabučiams namams, tame tarpe ir ginčo namui, tiekia naujas šilumos tiekėjas UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“. (duomenys neskelbtini) d. šilumos tiekėjas UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ buto (duomenys neskelbtini) savininkei A. L. pateikė pirmąjį Mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį Pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta mokėjimo už „Bendro naudojimo patalpų šildymą“ laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. suma 6 Eur. Kartu šilumos tiekėjas pateikė paskaičiuoto mokėjimo pagrindimą: bendras paskirstomas šilumos kiekis namui pagal įvadinius skaitiklius (MWh), pastate paskirstytas pagal Metodus Nr.4 ir Nr.5 bendras šilumos kiekis, priskirtas bendrosioms reikmėms (kWh), butui Nr. (duomenys neskelbtini) tenkančio bendro naudojimo patalpų šildymui kWh kiekis, ieškovams taikomas priskyrimo koeficientas 18 %. (duomenys neskelbtini) d. ieškovai šilumos tiekėjui UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ pateikė Pretenziją, kurioje pareikalavo: (1) nedelsiant atlikti šilumos energijos paskirstymo (duomenys neskelbtini) name, perskaičiavimą butui Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriant energiją bendroms reikmėms pagal (duomenys neskelbtini) d. su UAB „Litesko“ pasirašytą sutartį ir joje numatytą koeficientą 0,000472, taip pat į paskirstymą įtraukiant visus namo rūsyje esančius asmeninio naudojimo nešildomus sandėliukus, (2) perskaičiavimą atlikti pagal 16V metodą taikant kartu su metodu Nr. 10, nes namo adresu (duomenys neskelbtini) butuose galimai yra prijungti pertekliniai ar namo statybos projekto šildymo sistemą neatitinkantys ir išbalansuoti šildytuvai, (3) patikrinti, nustatyti bei pateikti duomenis apie name adresu (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengtus ir ne pagal namo statybos šildymo projekto planą padidintus ar pakeistus šildytuvus. (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ ieškovams į Pretenziją atsakė, kad šilumos tiekėjas Pretenzijoje nurodomos (duomenys neskelbtini) d.  sutarties neturi, taikyti kitokį nei Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT) rekomenduojamą paskirstymo metodą šilumos tiekėjas neturi teisinio pagrindo, o duomenų apie savavališkai įrengtus šildytuvus bendrovė neturi. (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ informavo ieškovus, kad (duomenys neskelbtini) d. tarp šios įmonės ir UAB „Litesko“ buvo sudarytas Susitarimas dėl pastato (duomenys neskelbtini) šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties šalies pakeitimo (t. y. UAB „Litesko“ priežiūrą perdavė įmonei „Kazlų Rūdos komunalininkas“), tačiau UAB „Litesko“ jokių šildymo sistemos projektų ar planų neperdavė, todėl UAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ savo dispozicijoje planų, pagal kuriuos galėtų patvirtinti ar paneigti savavališką šildymo įrenginių rekonstrukciją, neturi. (duomenys neskelbtini) d. ieškovai atsakovui šilumos tiekėjui pateikė Pretenziją, kurioje pareikalavo: (1) nedelsiant atlikti šilumos energijos paskirstymą jų butui Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriant energiją bendroms reikmėms pagal jų (duomenys neskelbtini) d. su UAB „Litesko“ pasirašytą sutartį ir joje numatytą procentą 0,000472, taip pat į paskirstymą įtraukiant visus namo rūsyje esančius asmeninio naudojimo nešildomus sandėliukus, (2) perskaičiavimą atlikti pagal 16V metodą taikant kartu su metodu Nr.10, nes namo adresu (duomenys neskelbtini) butuose galimai yra prijungti pertekliniai ar namo statybos projekto šildymo sistemą neatitinkantys ir išbalansuoti šildytuvai, (3) atlikti patikrinimą, nustatyti bei pateikti duomenis apie namo (duomenys neskelbtini) savavališkai įrengus ir ne pagal namo statybos šildymo projekto planą padidintus ar pakeistus šildytuvus, (4) atsakyti, kodėl name eksploatuojama nesutvarkyta šildymo sistema ir per visą laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. name neveikia bendro naudojimo patalpų šildymo prietaisai (laiptinėse esantys ir nesantys šildymo radiatoriai), kurie numatyti namo statybos šildymo sistemos projekte. Ieškovai kartu su (duomenys neskelbtini) d. Pretenzija šilumos tiekimo įmonei pateikė Aiškinamąjį raštą (be datos, su spaudu: „Suderinta, UAB „Litesko“ Marijampolės filialas, (duomenys neskelbtini) d. “, kaip matyti iš bylos tai ir yra ieškovų laikomas susitarimas (sutartis) dėl  0,000472 %),  kuriame nurodyta, jog V. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini),  užsakymu atliktas buto šildymo prietaisų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos projektas. Rašto antrajame lape po spausdinto teksto ranka padarytas prierašas: „Šiuo metu laiptinės nešildomos, laiptinių radiatoriai atjungti. Todėl atmetus laiptinių šilumos poreikį, suminis liekamasis buto Nr. (duomenys neskelbtini), mokestis bus Q=93,6 + 109,2 =202,8W, tai sudaro 0,000472 % nuo gyvenamojo namo šilumos poreikio šildymui. L. S.. (duomenys neskelbtini) d. “. (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ ieškovams į Pretenziją atsakė, kad daugiabučiame gyvenamajame name suvartota šilumos energija paskirstoma vartotojams pagal Valstybinės reguliavimo tarnybos (VERT) patvirtintus metodus; (duomenys neskelbtini) d. su „Litesko“ sudarytoje Sutartyje nėra nuorodos į su Pretenzija pateiktą Aiškinamąjį raštą, o galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės pagal auditoriaus išvadą taikyti butui kitokį, t. y. mažesnį, šildymo koeficientą (išskyrus atvejį, kai tai padaroma visam namui). (duomenys neskelbtini) d. ieškovai pateikė Valstybinei energijos reguliavimo tarybai (VERT) Skundą „Dėl neteisėto šilumos energijos paskirstymo“, kuriuo prašė pripažinti UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ atliktą šilumos energijos paskirstymą ginčo name neteisėtu ir įpareigoti atlikti šilumos energijos paskirstymą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini). d. nepriskiriant jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms, o jei šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet ieškovui priskiriant 0,000472 nuo bendro namo centralizuoto šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal (duomenys neskelbtini) d.  sutartį, o jei šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet priskiriant 10 proc. bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio, taip pat išdalinti šį šilumos kiekį bendroms reikmėms į paskirstymą įtraukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų tūrį, o jei šis reikalavimas būtų atmestas, tai pagal plotą. (duomenys neskelbtini) d.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) priėmė Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vartojimo ginčo tarp A. L., A. L. ir UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ nagrinėjimo, kuriuo VERT nutarė atmesti pareiškėjų reikalavimus įpareigoti skundžiamą įmonę atlikti šilumos energijos paskirstymą bendrojo naudojimo patalpoms priskiriant pareiškėjams 0,000472 nuo bendrojo pastato centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal (duomenys neskelbtini) d.  Aiškinamąjį raštą įtraukiant pastate esančius sandėliukus už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.. VERT Nutarime padarė išvadas, jog: Metodo Nr.5 3.4 papunktyje nustatyta, kad tol, kol pastato butų ir/ar kitų patalpų savininkai įstatymų nustatyta tvarka priims sprendimą dėl šilumos kiekio dalies pastato bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento nustatymo būdo, taikomas Metodo Nr.5 3.1 papunktyje įtvirtintas koeficientas; šis koeficientas nustatomas pastatui bendrai, o Metodas Nr.5 nenumato galimybės nustatyti individualų koeficientą kiekvienam butui. Pareiškėjų pateiktas (duomenys neskelbtini) d.  Aiškinamasis raštas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamos situacijos kontekste. VERT padarė išvadą, jog šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms privalo būti nustatomas pagal Metodo Nr.5 3.1 papunktį; Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Energetikos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 133.4 papunkčiu vartotojas privalo pateikti šilumos tiekėjui pirkimo - pardavimo ar šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutartyse nustatyta forma ir terminais patalpos ar buto duomenis, reikalingus mokėjimams už šilumą apskaičiuoti; pagal Šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo (patvirtintas Energetikos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)) 15.9 papunktį buitinis šilumos vartotojas privalo raštu per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo informuoti šilumos tiekėją, jei keičiasi buitinis šilumos vartotojas (butų ar kitų patalpų savininkas) ar pasikeičia buto ir/ar patalpos duomenys, susiję su šilumos vartojimu ir/ar paskirstymo skaičiavimais. Taigi, teisės aktai nenustato pareigos šilumos tiekėjui rinkti ir tikrinti duomenis, reikalingus kiekvieno vartotojo mokėjimams už šilumą apskaičiuoti. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad skundžiamai įmonei buvo pateikti duomenys apie pastato rūsyje esančių sandėliukų, priklausančių konkretiems pastato gyventojams, plotus ir kad įmonė nesivadovavo jai pateiktais duomenimis. (duomenys neskelbtini) d. ieškovai šilumos tiekėjui pateikė Pretenziją, kurioje pareikalavo perskaičiuoti šilumos bendroms reikmėms mokestį nuo (duomenys neskelbtini) d. ir jo laikytis toliau pagal Komisijos 5 metodo 3.1.2 punktą - kai pastate nėra bendro naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų taikyti (priskyrimo koeficientą) 10 %. (duomenys neskelbtini) d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)  UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“ ieškovams į Pretenziją atsakė, kad pastato (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos projekte buvo numatyta bendro naudojimo patalpų šildymo sistema, kurios šildymo prietaisai yra išlikę 1-oje ir 3 - oje laiptinėse, 2 - je laiptinėje šiai dienia šildymo prietaisai yra demontuoti ir nėra informacijos, kas ir kada demontavo, įvertinus šiuos duomenis, UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, kaip ir buvęs šilumos tiekėjas UAB „Litesko“, skirstydama šilumos kiekį pastato bendrosioms reikmėms, taiko priskyrimo koeficientą 18%.

Ieškovai nurodo, kad šioje byloje reiškia alternatyvius reikalavimus. Ieškovai teismo prašo:

1.1)        ieškovams nepriskiriant jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms, o jei:

1.2)        šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet pripažinti, kad ieškovų ir atsakovo teisinius santykius reglamentuoja ieškovų su trečiuoju asmeniu uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Litesko“ sudaryta (duomenys neskelbtini) d. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis ir įpareigoti atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini) ieškovui priskiriant šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal ieškovo ir šilumos tiekėjo (duomenys neskelbtini) d. sutartį;

1.3)        o jei šis reikalavimas būtų atmestas, tuomet ieškovams priskiriant šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį pagal ieškovo buto plotą proporcingą dalį nuo 10 proc. bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio, taip pat perskaičiuojant ieškovui priskirtiną šilumos kiekį bendroms reikmėms į šilumos energijos paskirstymą įtraukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų turį,

1.4)        o jei tai būtų atmesta, tai pagal plotą, už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) d. iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių ieškovo reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. V. G. , bylos Nr. 3K-3-159/2009). Laikytina, kad ieškovų reikalavimai yra alternatyvūs.

Dėl reikalavimo pripažinti atsakovės atliktą šilumos energijos paskirstymą ginčo name (duomenys neskelbtini), neteisėtu ir įpareigoti atlikti šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą, nepriskirti ieškovams jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms

Kaip minėta byloje nėra ginčo, kad ieškovai yra teisėtai atsiskyrę nuo centralizuoto šilumos tiekimo. Šią aplinkybę taip pat patvirtina į bylą pateiktas SPUAB „Kazlų Rūdos komunalininkas“ (duomenys neskelbtini) d. aktas, taip pat pasirašytas UAB „Litesko“ ir buto savininkės V. T., kuriame nurodyta, kad aktas surašytas pagal technines sąlygas Nr. (duomenys neskelbtini) paruoštą ir suderintą projektą „Gyvenamojo namo šildymo sistemos rekonstrukcija atjungiant buto Nr. (duomenys neskelbtini) patalpų šildymą“, visi darbai atlikti projekte numatytoje apimtyje ir užbaigti; taip pat (duomenys neskelbtini) d. Energetikos valstybinės inspekcijos prie Ūkio ministerijos Šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktas-pažyma, kuriame nurodyta, kad leidžiama eksploatuoti rekonstruotus gyvenamojo namo šilumos įrenginius (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai nesinaudoja atsakovės tiekiama centralizuota šilumos energija, prašo jiems priskirtą energijos kiekį pripažinti neteisėtu, ir nepriskirti jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms. Atsakovė su tuo nesutinka. Institucija teikia išvadą, kad tokiam reikalavimui nėra teisinio pagrindo.

Ieškinyje ieškovai nurodo, kad atsakovas išrašomose sąskaitose reikalauja iš ieškovo mokėti už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms tenkančią šilumos energijos dalį - pagal buto plotą proporcingą dalį nuo 18 proc. visos name suvartotos šilumos energijos, nors bendro naudojimo patalpose centralizuoto šildymo prietaisai (radiatoriai) buvo demontuoti ir bendro naudojimo patalpos nėra šildomos jokiais centralizuoto šildymo šildytuvais, nes šilumos energiją bendroms reikmėms gauna tiesiogiai iš butų, kurie yra šildomi vietiniu būdu (pvz., ieškovo butas), ir kitų butų, kurie yra šildomi centralizuotai tiekiama šilumos energija. Tarp vartotojo ir šilumos tiekėjo vyksta ginčas dėl ieškovo faktiškai suvartoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpų šildymui. Ieškovas pateikia įrodymus, kad namo bendro naudojimo patalpos, įskaitant laiptinę, niekada nebuvo centralizuotai šildomos. Be to, atsakovas nepagrįstai priskyrė 18 proc. šilumos bendro naudojimo patalpoms, nors pagal individualią ir galiojančią (duomenys neskelbtini) d.  sutartį su šilumos tiekėjui ieškovui yra priskirtinas tik 0,000472 kiekis bendroms reikmėms nuo bendro namo šilumos energijos suvartojimo. Pažymėtina, kad nesant individualios sutarties atsakovas nuo 2015 m. galėjo priskirti tik 10 proc., nes laiptinė nėra šildoma. Nuo 2014 m. lapkričio įsigaliojusi Šilumos ūkio įstatymo 25 str. 2 d. nustatė, kad daugiabučio namo butų ir (ar) kitų patalpų savininkui netaikomas apmokėjimas už daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpų šildymą, kai šilumos tiekimas daugumos savininkų sutikimu bendrojo naudojimo patalpose yra nutrauktas, o nuo (duomenys neskelbtini) d. įsigaliojęs Komisijos 5 metodo 3.1.2 p., nustatė, kad kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose pagal pastato šildymo sistemos projektą nėra įrengtų šildymo prietaisų XPŠ br = 10 %.

Pagal pateiktas sąskaitas matyti, kad atsakovė skaičiavo mokestį už šilumos kiekį, priskirtą bendroms reikmėms.

Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui (turtui) išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms (CK 4.76 straipsnis, taip pat žr. 4.82 straipsnio 3 dalį). Prie tokių mokesčių priskirtini ir mokesčiai už bendrojo naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017). Be to Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ir (ar) kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi sumokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015 ir joje nurodytą ankstesnę kasacinio teismo praktiką).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Byloje nustatyta, kad pastatas adresu (duomenys neskelbtini) yra su priklausoma šildymo sistema, elevatoriniu šilumos punktu, vamzdelinių karšto vandens šilumokaičiu, karšto vandens cirkuliacija voniose. Šilumos punktas priklauso namo bendrasavininkiams. Šildymo sistema dvivamzdė, kurioje vanduo į radiatorius patenka vienu vamzdžiu (tiekimo stovu), o iš jų išteka į kitą vamzdį (grąžinimo stovą). Tokiu būdu, pastate yra šildomos bendrojo naudojimo patalpos, jose įrengti bendrojo naudojimo objektai: šilumos punktas, šilumos vamzdynai, šildymo prietaisai. Nekilnojamojo turto registro Centrinio banko išraše nurodyta, kad pastato šildymo būdas - centrinis šildymas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pareiga išlaikyti name esančias bendrojo naudojimo patalpas ir proporcingai savo turto daliai apmokėti išlaidas bendrojo naudojimo daiktui išlaikyti bei prižiūrėti taikytina ir tiems butų savininkams, kurie yra atsijungę nuo bendros šildymo sistemos. Ta aplinkybė, jog laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų. Šiluma į namo butus tiekiama šilumos energijos vamzdynu, taigi, šilumos vamzdynu tekantys šilumos energijos srautai šildo visas namo konstrukcijas ir ertmes nuo apatinio aukšto grindų iki viršutinio aukšto lubų, taip pat bendro naudojimo laiptines (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015).

Šilumos paskirstymo vartotojams pagrindas įtvirtintas Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje. Pagal aptariamą nuostatą, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d. galiojo iš esmės tokios pat nuostatos, išskyrus tai, kad kompetentinga rekomenduoti ir derinti taikytinus šilumos paskirstymo metodus institucija buvo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (po atliktos reorganizacijos nuo (duomenys neskelbtini) d. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos atitinka institucijos pavadinimą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šilumos vartotojų teisė pasirinkti tinkamiausią jiems šilumos paskirstymo metodą turi tam tikrų teisinės pareigos požymių, nes visų pirma vartotojai tampa atsakingi už tinkamo šilumos paskirstymo metodo paiešką ir nusistatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016, 30 punktas). Skirtingi šilumos paskirstymo metodai parengiami siekiant tinkamai apskaičiuoti šilumos kainą priklausomai nuo to, kokia pastate įrengta šildymo sistema. Taip patenkinami šilumos vartotojų poreikiai mokėti už realiai suvartojamą šilumos kiekį ir užtikrinama tinkama šilumos vartotojų ir šilumos tiekėjo interesų pusiausvyra. Name taikomas šilumos paskirstymo metodas turi atitikti namo šildymo sistemos ypatumus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-916/2016 27, 28 punktus).

Pagal Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių, patvirtintų VKEKK (duomenys neskelbtini) d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)  (kuriuo (duomenys neskelbtini) d. VKEKK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės išdėstytos nauja redakcija, galiojančia nuo (duomenys neskelbtini) d.), nuostatas Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai Civilinio kodekso, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nustatyta tvarka (11 punktas); pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, iš Komisijos rekomenduojamų šilumos paskirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas (12 punktas). Komisijos rekomenduojamas arba vartotojų siūlomas bei su Komisija suderintas šilumos paskirstymo metodas taikomas visam pastatui (18 punktas). Šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Kiekvieną atsiskaitymo laikotarpį sudaromas šilumos balansas, pagal kurį visas atsiskaitomaisiais šilumos apskaitos prietaisais užfiksuotas šilumos kiekis yra išdalijamas apmokėti vartotojams pagal pastatui taikomo šilumos paskirstymo metodo nuostatas (21 punktas). Kai veikiantys buitiniai šilumos skaitikliai įrengti daugiau kaip 50 proc. pastato butų ir (ar) kitų patalpų, prijungtų prie pastato bendrosios šildymo sistemos, šilumos kiekis butams ir (ar) kitoms patalpoms šildyti nustatomas pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis (26.1 punktas).

Ankstesnėje Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių redakcijoje (galiojusioje nuo (duomenys neskelbtini) d. iki (duomenys neskelbtini) d.) buvo nustatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos (9 punktas). Paskirstymo metodų taikymo pradžia nustatoma tiekėjo ir vartotojo sutartimi, vartotojui pasirinkus paskirstymo metodą. Iki vartotojo apsisprendimo ir sutarties pasirašymo taikoma galiojanti paskirstymo tvarka (16 punktas). Šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių šalys privalo nurodyti pasirinkto paskirstymo metodo pavadinimą bei jo numerį, Komisijos nutarimo apie jo patvirtinimą ar suderinimą numerį bei datą (17 punktas). Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo pardavimo sutarčių šalims sutarus ir jį nurodžius šalių pagal individualiai aptartas sąlygas pasirašytose sutartyse, laikantis, be kitų, tokių nuostatų, kad: paskirstymo metodą pasirenka pastato šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, daugiabučio namo butų savininkai Civilinio kodekso, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo ar kitų teisės aktų nustatyta sprendimų priėmimo tvarka (18.1 punktas); šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai ar jų atstovas prieš mėnesį ne šildymo sezono metu pateikia prašymą tiekėjui dėl paskirstymo metodo pasirinkimo (pakeitimo), jeigu tai nesusiję su papildomos informacijos surinkimu, matavimo prietaisų įrengimu, kompiuterinių programų įsigijimu ar pakeitimo darbais ir išlaidomis (18.3 punktas).

Šilumos vartotojų teisė kartu su kitais pastato, pastato butų ir kitų patalpų savininkais pasirinkti vieną iš VKEKK rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos paskirstymo butams ir kitoms patalpoms metodų arba parengti ir, suderinus su Komisija, taikyti metodą, atitinkantį esamus pastato bei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus, įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro (duomenys neskelbtini) d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Taisyklių 132.5 punktas). Pagal aptariamų Taisyklių 29.2 punktą šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartyse, sudarytose pagal šalių individualiai aptartas sąlygas, privalo būti nurodytas šilumos vartotojų sprendimu pasirinktas ar, nesant priimto sprendimo, šilumos tiekėjo parinktas iš Komisijos rekomenduojamų taikyti (Taisyklių 1 priedo 76–85 punktai) arba kitas su Komisija suderintas šilumos kiekio, nustatyto šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo–vartojimo riba, paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams metodas, atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus.

Taigi, aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad teisė pasirinkti visam pastatui taikytiną šilumos paskirstymo metodą priklauso pastato butų ir kitų patalpų savininkams, o šilumos tiekėjas tinkamiausią, atsižvelgiant į pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą ir įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, šilumos paskirstymo metodą gali parinkti tik tuo atveju, jei atitinkamo sprendimo teisės aktų nustatyta tvarka nepriima pastato bendraturčiai. 

Nagrinėjamu atveju ieškovų daugiabučio namo bendraturčiai nepriėmė sprendimo pasirinkti namo šilumos paskirstymo metodą, taigi teisės aktais reglamentuotu būdu nebuvo pasirinktas joks šilumos paskirstymo metodas, todėl kaip nurodė atsakovė, šilumos tiekėjas taiko šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, nes name įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį.

Taisyklių 29.2.4 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo–pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. Šis metodas taikytas daugelyje daugiabučių, kuriuose nėra individualios apskaitos, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 vienas pagrindinių kriterijų nustatant šilumos vartotojui tenkantį šilumos kiekį yra butų ir patalpų naudingasis plotas. Taisyklių 29.2.4 punktas taip pat nurodo, kad jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5. Toks pat šilumos paskirstymo metodo Nr. 5 taikymo pagrindas buvo nurodytas ir Komisijos (duomenys neskelbtini) d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl rekomenduojamo šilumos paskirstymo metodo Nr. 5.

Kadangi ieškovams priklausantis butas atjungtas nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos jų namui, todėl negali būti taikomas vien tik šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris nėra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra skirtas šilumos kiekiui, skirtam bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, apskaičiuoti, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu; jis gali būti taikomas su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu. Taigi ieškovų daugiabučio namo bendraturčiams nepriėmus sprendimo pasirinkti namo šilumos paskirstymo metodą, remiantis bylos įrodymais, spręstina, kad ginčo buto daugiabučio namo savininkams iki ieškinio pareiškimo nepasirinkus šilumos paskirstymo metodo, taikomas pastato šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovės atliktą šilumos energijos paskirstymą ginčo name (duomenys neskelbtini), neteisėtu, ieškovams nepriskiriant jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms.

Dėl reikalavimo įpareigoti atlikti namo, esančio (duomenys neskelbtini), perskaičiavimus ieškovams priskiriant šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio pagal ieškovo ir UAB „Litesko“ (duomenys neskelbtini) d. susitarimą

Byloje ieškovai nurodo, kad su šilumos tiekėju UAB „Litesko“ sudarė (duomenys neskelbtini) d. šilumos energijos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo su buto savininku sutartį (toliau – Sutartis), kurią pasirašė abu ieškovai ir tuometinė buto savininkė. Sutartyje nurodytas buto bendras naudingas plotas 2,18 m2; karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija namo rūsyje. Ieškovai taip pat pateikia Aiškinamąjį raštą (be datos, su spaudu: „Suderinta, UAB „Litesko“ Marijampolės filialas, (duomenys neskelbtini) d. “), kuriame nurodyta, jog V. T., gyvenančios (duomenys neskelbtini), užsakymu atliktas buto šildymo prietaisų atjungimo nuo bendros namo šildymo sistemos projektas. Rašto antrajame lape po spausdinto teksto ranka padarytas prierašas: „Šiuo metu laiptinės nešildomos, laiptinių radiatoriai atjungti. Todėl atmetus laiptinių šilumos poreikį, suminis liekamasis buto Nr. (duomenys neskelbtini) mokestis bus Q=93,6 + 109,2 =202,8W, tai sudaro 0,000472 % nuo gyvenamojo namo šilumos poreikio šildymui. Papildymui tikėti L. S.. (duomenys neskelbtini) d. “. Ieškovai nurodo, kad visada gyveno bute ir vartojo šilumos energiją iki buto šildymo būdo pakeitimo; už tiekiamą šilumos energiją visada mokėjo tik ieškovai, tai patvirtina banko sąskaitų išrašai ir pažymos apie deklaruotą gyventąją vietą; nurodo, kad atsakovė nepagrįstai šios sutarties nepripažįsta, nes sutartis yra teisėta ir galiojanti, o imperatyviųjų teisės normų pasikeitimas po sutarties sudarymo neturi įtakos sutarties sąlygoms (CK 6.157 straipsnio 2 dalis). Prašo laikyti, kad šalis sieja sutartiniai santykiai pagal 2001 m. rugsėjo 1 d. sutartį, pagal pateiktą Aiškinamąjį raštą priskiriant šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio. Atsakovė su tuo nesutinka, nurodo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini)), iš UAB „Litesko“ neperėmė sutarčių sudarytų su vartotojais, su ieškovais rašytinė sutartis nesudaryta, taikomos standartinės šilumos tiekimo sąlygos.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto išrašo, ginčo butas iki 2004 m. priklausė V. T., nuo 2004 m. šis butas dovanojimo sandoriu perleistas ieškovei; pagal pateiktą pažymą, ieškovai ginčo bute deklaruoja gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) d. Nuo (duomenys neskelbtini) d. šilumą Kazlų Rūdos daugiabučiams namams, tame tarpe ir ginčo namui, tiekia UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“.

Šiuo atveju pritartina ieškovams, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartys gali būti sudaromos ne tik su butų savininkais, bet ir su butų valdytojais, kurie yra šilumos energijos vartotojai, tačiau santykis ieškovų ir UAB „Litesko“ nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, aktualu tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. pasikeitė šilumos tiekėjas. Iš (duomenys neskelbtini) d. sutarties įžanginės dalies matyti, kad UAB „Litesko“ sudarė (duomenys neskelbtini) d. sutartį su ginčo buto tuometine savininke V. T.; baigiamojoje dalyje nurodytas vartotojas V. T. ir tik pasirašant yra nurodyta, kad pasirašo V. T. ir A. L.. Tai, kad rekonstruojant gyvenamojo namo šildymo įrenginius, kai kuriuos į bylą pateiktus dokumentus pasirašę ieškovas, gyveno kartu su V. T. ginčo bute, mokėjo mokesčius, nepaneigia fakto, kad UAB „Litesko“ sudarė  (duomenys neskelbtini) d. sutartį su ginčo buto tuometine savininke V. T.; Aiškinamasis raštas pasirašytas ir su buto savininke, ir su ieškove. Sutiktina, kad kasacinio teismo išaiškinta ir tai, kad šilumos energijos ir karšto vandens vartojimo sutarties dalyvis gali būti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas; šilumos energijos bei karšto vandens tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo–pardavimo sutarties šalimi; jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama šiluma, savininkas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-209/2010, 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-549/2009; kt.). Tačiau kaip minėta, kad ginčui aktualu yra tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) d. ginčo name šilumos ūkį perėmė atsakovė iš trečiojo asmens, atsakovė nurodė, kad vartotojų su UAB „Litesko“ sutarčių neperėmė, tai patvirtino ir trečiojo asmens atstovė teisme, dėl ko atmestini ieškovų argumentai, kad ginčo šalims yra privaloma (duomenys neskelbtini) d. sutartis, (duomenys neskelbtini) d. Aiškinamasis raštas, ieškovų cituojama teismų praktikoje nepasisakoma būtent apie šią individualią situaciją, kuomet pasikeitė ne vartotojas, o būtent šilumos tiekėjas, todėl nėra pagrindo teismui vadovautis ieškovų cituojama praktika.

Atsakovė nurodė, ir ieškovai to neneigė, kad šiuo atveju nėra pasirašyta rašytinė sutartis tarp ieškovų ir atsakovės, ieškovas teisme nurodė, kad siekė tokią sutartį pasirašyti, bet atsakovė vis vilkino, atsakovė nurodė, kad ginčo santykiams taikytinos standartinės šilumos tiekimo sąlygos, kas iš esmės patvirtina, kad ieškovų pozicija nėra nuosekli dėl (duomenys neskelbtini) d. sutarties ir (duomenys neskelbtini) d. Aiškinamojo rašto taikymo ginčo santykiui. Taigi šiuo atveju yra pagrindas pritarti atsakovei remiantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismo išaiškinimu, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko–šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009). Be to Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. nustato, kad, jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo-pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas.

Taigi šiuo atveju nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad ginčo šalis sieja (duomenys neskelbtini) d. šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis, ir pagal Aiškinamąjį raštą priskirti šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį, lygų 0,000472 nuo bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio.

Dėl reikalavimo ieškovams priskiriant šilumos energijos bendro naudojimo patalpoms ir bendroms reikmėms kiekį pagal ieškovo buto plotą proporcingą dalį nuo 10 proc. bendro namo centralizuotam šildymui suvartoto šilumos kiekio, taip pat perskaičiuojant ieškovui priskirtiną šilumos kiekį bendroms reikmėms į šilumos energijos paskirstymą įtraukti visas name esančias asmeninio naudojimo gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įskaitant sandėliukus, pagal patalpų turį, o jei ne, tai pagal plotą 

Taigi byloje nustatyta, kad pagal Metodo Nr. 5 rekomendaciją (Metodo Nr. 5 3.1.1. papunktis) nagrinėjamu atveju taikomas 18 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai. Ieškovai nurodo, kad laiptinė nešildoma, todėl turėtų būti taikomas 3.1.2 papunktis, tai yra 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficientas, kai pastate nėra bendrojo naudojimo patalpų arba bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu pareiga, mokėti už šilumos kiekį bendrosioms reikmėms išlieka ir tais atvejais, kai pastato bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti arba teisėtai demontuoti, tačiau šiuo atveju šis papunktis nėra siejamas išskirtinai tik su laiptinėmis, o kaip matyti su bendrojo naudojimo patalpomis, taigi įskaitant ir rūsio patalpas. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodo, kad laiptinė nešildoma, remiasi Aiškinamajame rašte nurodytu faktu, pateikia ir Gyventojų sprendimą dėl bendro naudojimo objektų nešildymo, atsakovė šių faktų neginčija, nurodo, kad nėra duomenų apie radiatorių demontavimą iš laiptinės, tačiau Institucija pateikusi į bylą išvadą nurodė, kad net ir tuo atveju, kai bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisų nėra, tam tikrą šilumos kiekį išspinduliuoja įrengti vamzdynai, taip pat esantys ir bendrojo naudojimo patalpose. Su tokia išvada sutiktina, dėl ko nėra pagrindo taikyti ieškovų prašomą 3.1.2 papunktį, tai yra 10 % šilumos kiekio dalies bendrosioms reikmėms priskyrimo koeficiento, nes ginčo pastate yra bendrojo naudojimo patalpos, bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti (rūsyje), duomenų apie teisėta demontuotus šildymo prietaisus laiptinėse, byloje nėra.  

Nagrinėjamoje byloje ieškovai nesutinka su paskaičiavimais dėl šilumos energijos paskirstymo bendrojo naudojimo patalpoms. Nurodo, kad pateikti VĮ Registrų centro duomenys įrodo, jog daugiabučio namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpų (sandėliukai), kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nes šie sandėliukai nėra bendrojo naudojimo patalpos, jie oficialiai įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje (anksčiau – šio straipsnio 5 dalyje) nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių gyvenamojo namo patalpų naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad tai, jog įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas, apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2018 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018 32 punktą).

Minėta, kad taikant šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 vienas pagrindinių kriterijų, nustatant šilumos vartotojui tenkantį šilumos kiekį, yra butų ir patalpų naudingasis plotas, kuris suprantamas kaip butų ir kitų patalpų savininko gyvenamajame name faktiškai turimas (užimamas) plotas. Kadangi  ieškovas yra teisėtai atsijungę nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, tai rūsio patalpoms šildyti tenkanti šilumos energijos dalis apskaičiuotina taikant tą patį santykį, tik atėmus buto plotą.

Kaip minėta ieškovai remiasi kasacine praktika suformuota civilinėse bylose Nr. 3K-3-247/2009, Nr. 3K-3-21/2015, 3K-3-401-248/2015, Nr. 3K-3-418-313/2017, kad dėl dalies asmeninio naudojimo patalpų neįtraukimo į šilumos energijos paskirstymą name atsakovės buvo priskirta neproporcingai didelė šilumos dalis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Pažymėtina, kad pareiga tinkamai paskirstyti vartotojams name suvartotą šilumos kiekį tenka šilumos tiekėjui. Taigi būtent atsakovė šioje byloje turėjo įrodyti, kad jos apskaičiuota suma atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis) ir apmokėjimas yra atitinkamai paskirstytas.

Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovų įgytas butas yra 76,07 kv. m.; gyvenamasis plotas 55,21 kv. m.; pastato, kuriame yra butas duomenimis, bendras namo plotas 2 745,22 kv. m.; butas su atitinkamo dydžio rūsio patalpa (P-30, 7,78 kv.m.). Ieškovai teigia, kad, apskaičiuojant mokestį, nebuvo apskaičiuota už kitų bendraturčių turimas nuosavybės teisėmis rūsio paskirties patalpas, tokiu būdu ieškovams tenka didelė mokesčio našta, pateikia ginčo namo gyvenamųjų butų (butų), kurių yra 40, duomenis iš Registrų centro.

Kaip matyti iš pateiktų sąskaitų, išrašytų ieškovams, sąskaitos detalizuotos. Teismas (duomenys neskelbtini) d. nutartimi įpareigojo atsakovę UAB ,,Kazlų Rūdos šilumos tinklai pateikti teismui šilumos energijos, skirtos šildymui ir karšto vandens ruošimui, paskirstymo rezultatų skaičiavimus už ginčo laikotarpio kiekvieną mėnesį, kuriuose butų nurodyti visi ginčo laikotarpio kiekvieno mėnesio ieškovų prašomi duomenys. Atsakovė (duomenys neskelbtini) d. pateikė paaiškinimus ir skaičiavimus. Nurodyta „Iš įvadinio šilumos skaitiklio rodmens (skaičiavimo lentelėje Nr. l atitinka įrašą, esantį stulpelyje Nr. 3) atėmus praėjusio mėnesio pabaigos šilumos skaitiklio rodmenį (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 2) gaunamas name suvartotas šilumos kiekis (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 4). 5 stulpelyje yra parodyta Bendrovės nupirktas geriamojo vandens kiekis karšto vandens ruošimui (karšto vandens tiekėjas nuo 2020 m. kovo mėn.). Gyventojai mokėdami už paslaugas pagal mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį pranešimą (pranešimas pridedamas) kartu deklaruoja per einamąjį mėnesį suvartotą karšto vandens kiekį (name deklaruotas k. v. kiekis atitinka įrašą stulpelyje Nr. 6). 6 stulpelyje esantį Gyventojų deklaruotą k. v. kiekį padauginus iš 51 kWh (reikalingo 1 kūbiniui  m. pašildyti) yra apskaičiuojamas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 7). Ne šildymo sezono metu Iš įvadinio šilumos skaitiklio rodmens (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 4) atėmus išdalintiną šilumos kiekį k. v. ruošti (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 7) yra gaunamas išdalintas šilumos kiekis cirkuliacijai (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 8). Ne šildymo sezono metu nustatomas 3 mėn. išdalintino šilumos kiekio cirkuliacijai vidurkis (kuris naudojamas nustatant k. v. cirkuliacijos kiekį šildymo sezono metu (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 8), atitinkantis faktiškai tiekto k. v. laikui. Iš įvadinio šilumos skaitiklio rodmens (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 4) atėmus išdalintą šilumos kiekį k. v. ruošti (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 7) ir atėmus šilumos kiekį cirkuliacijai (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 8) yra gaunamas išdalintas šilumos kiekis šildymui (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 9). Apskaičiuojamos bendro naudojimo patalpų (BNP) šildymui priskiriamos šilumos kiekis (atitinka įrašą stulpelyje Nr. 10), gaunamas stulpelio 9 rodmenys padauginus iš 18%. Skaičiavimo lentelėje Nr. 2 parodytas skaičiavimo lentelėje Nr. 1 apskaičiuoto šilumos kiekio paskirstymas kiekvienam butui pagal buto plotą. 1 lentelės 9 stulpelio rodmuo padalinamas iš butų , prijungtų prie centrinės šilumos tinklų sistemos, plotų sumos (2 lentelės 2 stulpelis) ir padauginus šį skaičių iš patalpų ploto gaunamas butui priskirtas šilumos kiekis šildymui (2 lentelė 6 stulpelis). Skaičiavimo lentelės Nr. l 10 stulpelyje parodytas šilumos kiekis sunaudotas BNP šildymui ir išdalintas butams (2 lentelė 7 stulpelis) pagal plotą. Jis gaunamas 1 lentelės 10 stulpelio rodmuo padalinamas iš viso pastato ploto ir padauginus iš atitinkamo buto ploto. 2 lentelėje 8 stulpelyje parodytas 6 ir 7 stulpelių suma“.

Kaip nurodė atsakovės atstovas, mokesčių skaičiavimui yra naudojami VĮ Registrų centre Nekilnojamojo turto registro išraše nurodyti buto duomenys, t. y. buto naudingasis plotas, duomenų tikslinimas yra vartojo pareiga, pripažįsta, kad iš paskaičiavimų nebuvo išminusuoti sandėliukų plotai kaip asmeniniam naudojimui priskirtas turtas, ieškovai atsakovei taip pat tokių duomenų iki ginčo teisme nepateikė. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ būsto naudingąjį plotą apibrėžia kaip – gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas. Kadangi rūsių / sandėliukų plotas neatitinka namo naudingojo ploto sąvokos, todėl šis plotas nėra priskiriamas naudingajam plotui. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintuose šilumos paskirstymo metoduose, skaičiuojant mokesčius už patiektą šilumą, nėra numatyta į skaičiavimus įtraukti nešildomų patalpų – rūsių / sandėliukų plotų, todėl atsakovė šių patalpų plotų pagrįstai neįtraukė skaičiuojant mokesčius už patiektą šilumą. Ieškovai nors ir nurodė, kad atsakovė nepateikė skaičiavimų, tačiau pateiktų į bylą neginčijo, teismas daro išvadą, kad mokesčiai už šilumos energiją ieškovams yra apskaičiuoti laikantis teisės aktų reikalavimų,  todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovę atlikti šio mokesčio perskaičiavimą nei pagal tūrį, nei pagal plotą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šiuo atveju ieškovų ieškinys atmestas, atsakovė pateikė prašymą priteisti 2416,98 Eur advokato išlaidas solidariai. Šios išlaidos yra susijusios su šios civilinės bylos nagrinėjimu, yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio numatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2. punktas), be to nėra įtrauktas atsakovės atstovo dalyvavimas 3 teismo posėdžiuose, todėl priteistinos iš ieškovų lygiomis dalimis, tai yra po 1208 Eur.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 106,90 Eur. Šioje byloje ieškovai yra vartotojai, reikšdami ieškinį sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio, prašė atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl šiuo atveju pritaikant žyminio mokesčio grąžinimo ir išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu, įskaitymą, skirtumas atlygintinas iš valstybės biudžeto (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir ieškovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 1208 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Kazlų Rūdos šilumos tinklai“, juridinio asmens kodas 166092559.

Ieškinio dalis dėl karšto vandens tiekėjo paliktina nenagrinėta.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja                                                       Ingrida Navickienė