Civilinė byla Nr. 2-2793/2011
Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 126.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. įmonės „Alna“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarties bankroto byloje Nr. B2-1986-230/2011, kuria prašymas dėl įmonės savininko R. P. sutuoktinės R. J. įtraukimo į bankroto procesą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, netenkintas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
nustatė:
I. Ginčo esmė
Bankrutuojančios R. P. įmonės ,,Alna“ administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pateikė pakartotinį prašymą įtraukti į bankroto bylą bendraatsakove įmonės savininko R. P. buvusią sutuoktinę R. J. ir visam jos turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad yra gauti kreditorių reikalavimai, kurie reiškiami ne tik bankrutuojančiai įmonei ir jos savininkui, bet ir buvusiai R. P. sutuoktinei R. J..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartimi administratoriaus įgalioto asmens pakartotinio prašymo dėl įmonės savininko R. P. buvusios sutuoktinės R. J. įtraukimo į bankroto procesą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi netenkintas administratoriaus įgalioto asmens prašymas įtraukti įmonės savininko R. P. buvusią sutuoktinę R. J. bendraatsakove į bankroto bylą ir jos turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Administratorius, prašydamas tenkinti pakartotinį prašymą, nurodė, jog paaiškėjo naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą tenkinti prašymą: individuali įmonė įsteigta šių asmenų santuokoje, sutuoktiniai įmonės prievolių nesidalijo, nėra nei vieno kreditoriaus sutikimo, kad liktų vienas skolininkas, įmonės ir jos savininko turto neužteks kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Teismas šiuos argumentus atmetė kaip nesudarančius pagrindą tenkinti prašymą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu bei pripažįstamos sutuoktinių bendrąja nuosavybe, veiklos atsiradusios prievolės taip pat pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl yra tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3.109 str.). Pagal CK 3.100 straipsnio 6 punktą, bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimu santuoka tarp R. P. ir R. P. nutraukta, sprendimas įsiteisėjęs. Sprendimu taip pat patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią šalys susitarė, kad R. P. įmonė ,,Alna“ po santuokos nutraukimo atitenka R. P., t.y. įmonė R. P. asmenine nuosavybe tapo iki įmonei iškeliant bankroto bylą, todėl teismas laikė, kad išieškojimas pagal bankrutuojančios įmonės prievoles nukreiptinas į R. P. asmeninį turtą. Pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimą 2006-08-25 ,,Swedbank“, AB kredito sutartimi Nr.06-062952-KL suteikta 28962 eurų paskola verslui po santuokos nutraukimo lieka išmokėti solidariai R. P. ir R. P.. Solidarioji skolininkų prievolė geriau užtikrina kreditoriaus teisių įgyvendinimą, nes, esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Kreditorius ,,Swedbank“, AB, teikdamas 2011-05-31 bankroto administratoriui prašymą dėl banko įtraukimo į įmonės kreditorių sąrašą ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, nurodė pagal suteiktas kredito sutartis skolos dydį nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi į bankrutuojančios R. P. įmonės ,,Alna“ kreditorių sąrašą įtraukta ,,Swedbank“, AB su 99549,95 Lt dydžio finansiniu reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad administratoriaus įgalioto asmens prašymo dėl įmonės savininko R. P. buvusios sutuoktinės R. J. įtraukimo į bankroto procesą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkinti nėra pagrindo (CPK 44 str. 2 d., 144 str.).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovo R. P. įmonės „Alna“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo K. S. prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir R. J. įtraukti atsakove į R. P. įmonės „Alna“ bankroto bylą bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštą R. J. nuosavybės teise priklausančiam visam nekilnojamam turtui ir transporto priemonėms, esančiam (-čioms) pas R. J. ir / ar trečiuosius asmenis, taip pat esamoms ir būsimoms lėšoms, leidžiant teismo nustatytą dalį per mėnesį naudoti būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir vertino santuokos nutraukimo pasekmes ir sutuoktinių atsakomybės bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės kreditoriams klausimus.
2. Priešingai, nei skundžiamoje nutartyje nurodo pirmosios instancijos teismas, visos iš R. P. įmonės „Alna“ veiklos kilusios prievolės išliko solidariosiomis abiejų sutuoktinių prievolėmis.
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė prašymą įtraukti įmonės, savininko buvusią sutuoktinę į įmonės bankroto bylą bei jos atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino bankrutuojančios įmonės administratoriaus prašymo dėl bankrutuojančios įmonės savininko R. P. sutuoktinės įtraukimo į bankroto procesą ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, todėl tai sudaro absoliutų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka, nes pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė nustatytas aplinkybes, pateikė įrodymų vertinimą bei nurodė įstatymus, kuriais vadovavosi darydamas išvadas. Tokios teismo nutarties, atsižvelgdama į atskirajame skunde nurodytus argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti nemotyvuota.
Kaip matyti iš bylos medžiagos Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi nutarė R. P. įmonei ,,Alna“ iškelti bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „SBS Legale“. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pateikė pakartotinį prašymą į bankroto procesą įtraukti bankrutuojančios įmonės savininko R. P. sutuoktinę ir jos turto atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto teigimu priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, visos iš R. P. įmonės „Alna“ veiklos kilusios prievolės išliko solidariosiomis abiejų sutuoktinių prievolėmis. Teisėjų kolegija su atskirajame skunde nurodytais apelianto argumentais sutikti negali. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 22 d. sprendimu R. P. ir R. P., 1977 m. spalio 27 d. sudaryta santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo padalintas sutuoktinių turtas bei išspręsti įsipareigojimų kreditoriams klausimai. Po santuokos nutraukimo R. P. atiteko dalis turto, įskaitant R. P. įmonę „Alna“. Teismo sprendime nurodyta, kad pareiškėjai sutarė, jog AB Swedbank kredito sutartimi suteikta paskola verslui po santuokos nutraukimo lieka išmokėti solidariai R. P. ir R. P.. Sprendime taip pat yra susitarta, kad R. P. skola, kuri nėra sumokėta socialinio draudimo įmokoms bei delspinigiai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai po santuokos nutraukimo lieka išmokėti asmeniškai R. P., kadangi skolos yra susidariusios dėl R. P. įmonės „Alna“ veiklos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas remdamasis CK 3.100 straipsnio 6 punktu, kuriame numatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia teismo sprendimu padalijus bendrą turtą, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo buvusios sutuoktinės R. J. įtraukti į bankroto procesą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes bankroto byla įmonei buvo iškelta praėjus praktiškai metams po santuokos nutraukimo, todėl iš R. P. įmonės „Alna“ veiklos kilusios prievolės po santuokos nutraukimo negali būti solidariosiomis abiejų sutuoktinių prievolėmis.
Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartis paliktina nepakeista.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Audronė Jarackaitė
Kazys Kailiūnas
Marytė Mitkuvienė