Civilinė
byla Nr. 2A-633-230/2011
Procesinio sprendimo
kategorija: 30.8, 121.18, 121.21
(S)

KAUNO APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininkės Nijolios
Indreikienės,
kolegijos teisėjų Virginijos
Gudynienės, Rūtos Palubinskaitės,
sekretoriaujant Danutei
Nekraševičienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui Petrui
Šulskui,
suinteresuoto asmens Valstybinės
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos atstovei
Neringai Pėtnyčytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine
tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir
statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno
miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-1318-151/2010 pagal pareiškėjo UAB „Kauno vandenys“ pareiškimą
suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų
planavimo ir statybos inspekcijai prie aplinkos ministerijos, UAB „Būsto
valda“, UAB „Kauno saulėtekis“, V. B., E.
B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir civilinę bylą,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB
„Kauno vandenys“ patikslintu pareiškimu (t.1, b.l. 111-113, 180-182) prašė
nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į
pastatą-hidroforinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys
neskelbtini), ir į patalpos R-3 dalį (21,9 kv.m), esančią pastate, kurio
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2Elp, adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 1987-08-13 balanso perdavimo aktu pareiškėjai (tuometinei Kauno
teritorinei vandentiekio ir kanalizacijos valdybai) iš įmonės „Kauno
energoremontas“ buvo perduota hidroforinė su įrenginiais, esanti (duomenys
neskelbtini). Hidroforinės įrenginiai išdėstyti atskiruose pastatuose:
siurbliai ir elektros-valdymo įrenginiai - pastato, esančio (duomenys
neskelbtini) patalpoje R-3, o slėginiai indai dėl saugos reikalavimų -
atskirame pastate, (duomenys neskelbtini).Atskiros hidroforinės dalys sujungtos
požeminiais vamzdynais. Hidroforinės patalpos užpajamuotos įmonės buhalterijoje
1989-12-30 aktu Nr. 153/89, tačiau nėra teisiškai įregistruotos kaip pareiškėjo
nuosavybė. Hidroforinės pastatui, kuriose buvo įrengti slėginiai indai, adresu (duomenys
neskelbtini), sudaryta atskira kadastrinė byla Nr. (duomenys neskelbtini),pastato
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu 1H1p, registro Nr.
(duomenys neskelbtini). Hidroforinės patalpa, kurioje yra siurbliai ir
elektros-valdymo įrenginiai, plane pažymėta R-3, yra pastate, adresu (duomenys
neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos plotas - 58,59
kv.m. Kitos šiame pastate esančios patalpos Nekilnojamo turto registre irgi yra
įregistruotos atskiromis patalpomis. Duomenų apie patalpos R-3 teisinę
priklausomybę Nekilnojamojo turto registre nėra. Pareiškėjas yra paminėtų
abiejų hidroforinės patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), sąžiningas įgijėjas
ir teisėtas valdytojas nuo priėmimo į balansą laiko t.y. nuo 1989 metų abi
hidroforinės patalpas valdė ir prižiūrėjo kaip savo, patalpos buvo ir yra
naudojamos vandens tiekimui vartotojams užtikrinti, ir niekas neturėjo daugiau
teisių į šias hidroforinės patalpas, nes visą laikotarpį iki šiol vandens
tiekimo paslaugas teikia tik pareiškėjas. Bendrovei nėra žinomos kliūtys, trukdančios
įgyti šias hidroforinės patalpas savo nuosavybėn. Per visą nurodytą laikotarpį
hidroforinės patalpų valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Tokiu būdu šių
patalpų įgijimo senaties terminas yra daugiau nei dešimt metų: 2010-1989 = 21 m. Pareiškėjui nėra žinomos aplinkybės, numatytos CK 4.69 str., kurios apribotų pareiškėjo teisę
įgyti nuosavybėn hidroforinės patalpas įgyjamosios senaties būdu. Kadangi
patalpa R-3 užima 58,59 kv. metrų plotą, kurio visas plotas hidroforinės
įrenginiams ir jų aptarnavimui nėra būtinas, bendrovė pagal su buvusiu
trečiuoju asmeniu - tuometiniu prekybinių ir kitų patalpų savininku M. G. suderintą patalpos R-3 preliminarią padalinimo schemą,
įsipareigojo per vienus metus savo lėšomis atlikti patalpos R-3 rekonstrukciją:
perkelti vandens siurblių elektros valdymo spintas, įrengti patalpoje R-3
pertvarą, įrengti atskirą įėjimą. Šiuos darbus bendrovė jau yra atlikusi.
Kauno miesto apylinkės
teismas 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškimą patenkino: nustatė UAB
„Kauno vandenys“ nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į
pastatą-hidroforinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys
neskelbtini), ir į patalpos R-3 dalį (21,9 kv.m), esančią pastate, kurio
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Teismas
padarė išvadą, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos pripažinti
pareiškėjui nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą. Nurodė, kad
pastato, kuriame yra hidroforinė, savininkai neprieštarauja fakto nustatymui,
kadangi pareiškėja hidroforinės patalpomis visada naudojosi bei jas valdė ir
netrukdo naudotis jiems priklausančiomis patalpomis, kadangi turi atskirus
įėjimus. Paskelbus apie bylos nagrinėjimą spaudoje, negauta duomenų, kad būtų
ginčijamas hidroforinės valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir
nepertraukiamumas.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos
ministerijos apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio
17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo UAB „Kauno
vandenys“ pareiškimą atmesti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas
pažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normas, netinkamai pritaikius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bei netinkamai įvertinus byloje esančius
rašytinius įrodymus. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo
būdas, įgyjant nuosavybę šiuo pagrindu nėra nė vieno asmens valios perleisti
daiktą kitam asmeniui, taip pat nėra teisių perėmimo. Iš bylos medžiagos
matyti, kad 1987-08-13 balanso perdavimo aktu pareiškėjui iš įmonės „Kauno
energoremontas“ buvo perduota hidroforinė su įrenginiais, esanti (duomenys
neskelbtini). Hidroforinės patalpos užpajamuotos įmonės buhalterijoje
1989-12-30 aktu Nr. 153/89, tačiau nėra teisiškai įregistruotos kaip pareiškėjo
nuosavybė. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė ir
nevertino suinteresuoto asmens teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, jog
1987-08-13 nekilnojamojo turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę
patvirtinantis dokumentas. Įgyjamosios senaties institutas negali būti
taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas,
ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to
daikto savininkas. Inspekcijos nuomone, nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal
įgyjamąją senatį negalėjo būti nustatytas, kadangi ginčo atveju nėra įvykdytos
visos valdymo sąlygos, nustatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 -
4.71 straipsniuose. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų,
kad ginčo pastatas-hidroforinė ir dalis patalpos R-3 yra įrengtos laikantis
statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, tai yra, kad
statybos procesas buvo teisėtas.
Pareiškėjas UAB
„Kauno vandenys“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti Kauno miesto apylinkės
teismo 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti.
Pareiškėjas nesutinka su apelianto teiginiu, kad teismas neatsižvelgė ir
nevertino suinteresuoto asmens nurodytų aplinkybių. 1987-08-13 balanso
perdavimo aktu pareiškėjai (tuometinei Kauno teritorinei vandentiekio ir
kanalizacijos valdybai) iš įmonės „Kauno energoremontas" buvo perduota
hidroforinė su įrenginiais, esanti Taikos pr. 34A, Kaune. Hidroforinės patalpos
užpajamuotos įmonės buhalterijoje 1989-12-30 aktu Nr.153/89, tačiau nebuvo
atlikta šių daiktų teisinė registracija, t.y. sandoris nebuvo nustatyta tvarka
įregistruotas, todėl pareiškėjas nuosavybės teisės į šį turtą neįgijo. Turto
perdavimas iš vienos įmonės balanso į kitos įmonės balansą savaime nekeičia
turto teisinio režimo, todėl ir buvo kreiptasi į teismą dėl nuosavybės teisės
įgijimo į vandentiekio tinklus pagal įgyjamąją senatį. Nors Inspekcija ir
nesutiko su pareiškimu, bet aplinkybės, kad pareiškėjas turtą valdo, neginčijo.
Hidroforinės patalpa, kurioje yra siurbliai ir elektros-valdymo įrenginiai,
plane pažymėta R-3, yra pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini) Ši patalpa pastatyta kartu su daugiaaukščiu gyvenamuoju
namu, kurio rūsyje ji ir randasi, todėl pareiškėjas nesutinka su apelianto nuostata,
kad hidroforinė ir patalpa R-3 pastatytos nesilaikant statybos procesą
reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, tai yra savavališkai.
Suinteresuotas
asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį
skundą atmesti. Nurodo, kad 1987-08-13 nekilnojamojo
turto balanso perdavimo aktu, kuriuo pareiškėjui
UAB „Kauno vandenys“ iš įmonės „Kauno energoremontas“ buvo perduota hidroforinė
su įrenginiais, esanti (duomenys neskelbtini),
nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, priešingu atveju pareiškėjas
galėtų įregistruoti savo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą VĮ Registrų
centro Kauno filiale. 1987-08-13 nekilnojamojo turto balansan perdavimo aktas
tik patvirtina, kad pareiškėjas yra sąžiningas turto įgijėjas ir turtą valdo
sąžiningai bei teisėtai. Pastatai buvo pastatyti
galiojant TSRS teisės aktams, todėl mano, kad
šiuo metu galiojantys statybą reglamentuojantys teisės aktai negali būti
taikomi. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nebuvo laikytasi statybos procesą
reglamentuojančių TSRS teisės aktų reikalavimų, tai yra, kad pastatai pastatyti
savavališkai. Pareiškėjas šių dokumentų net ir negalėjo teismui pateikti,
kadangi jis nebuvo statytojas ir jam 1987-08-13 aktu dėl hidroforinės stoties
priėmimo į balansą buvo perduotas tik turtas.
Apeliacinis skundas tenkintinas
iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo
faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija nenustatė absoliučių
sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis), tačiau daro
išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė
materialines teisės normas, nesivadovavo suformuota teismų praktika.
Pareiškėjas prašė
nustatyti jam nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į
pastatą-hidroforinę, esančią (duomenys neskelbtini), ir į patalpos R-3 dalį
(21,90 kv.m) pastate 2E1p, esančiame (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad
pareiškėjas prašė nustatyti nuosavybės teises į nekilnojamojo turto objektus –
statinius ar jų dalį (CK 4.2 straipsnio 1 ir 2 dalys). Suinteresuotas
asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos
ministerijos ginčija teismo sprendimą nurodydama, kad paminėti nekilnojamojo
turto objektai – statiniai turėjo būti suformuoti įstatymų nustatyta tvarka (LR
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir Statybos įstatymo numatyta tvarka), o
pareiškėjas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Iš tikrųjų Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra suformuota nuostata, kad „jeigu
prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į
nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties
teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos,
jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų
nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra
privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies
reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios
senaties faktui patvirtinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008).
Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro
objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies
2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo
nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3
dalis). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys kaupiami ir saugomi
Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, o nekilnojamojo daikto
kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas
nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo
turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tai reiškia, kad jeigu
nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas nekilnojamojo turto registre,
preziumuotina, kad nekilnojamasis daiktas yra suformuotas įstatymų nustatyta
tvarka, nes Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre
įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie
nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3
straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Byloje
yra pateiktas nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas
(t.1, b.l. 9), kuris patvirtina kad pastatas-hidroforinė 1H1p, esantis (duomenys
neskelbtini), jau yra suformuotas ir įregistruotas, kaip nekilnojamojo turto
objektas. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad šis pastatas nėra
pastatytas teisėtos statybos procese. Duomenų, kad tai savavališkai pastatytas
statinys, byloje nėra pateikta, o statinys jau įregistruotas nekilnojamojo
turto registre. Pažymėtina, kad pareiškėjas net ir neįrodinėjo, kad šį statinį
yra pastatęs ir būtent tokiu būdu yra įgijęs nuosavybės teises į jį, t.y. kad
nuosavybės teises į jį yra įgijęs pagaminimo būdu (CK 4.72 straipsnio 4
punktas). Atvirkščiai, pareiškėjas įrodinėjo ir faktiškai patvirtino nuosavybės
teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygas ir pagrindus, kurių niekas bylos
nagrinėjimo metu ir neginčijo (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68-4.71
straipsniai). Todėl sprendimo dalis, kuria nustatytas UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės
teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nuosavybės teisėms į pastatą,
esantį (duomenys neskelbtini) yra pagrįsta.
Tačiau pareiškėjas
neįrodė, kad kito statinio dalis – patalpos R-3, esančios pastate 2E1p (duomenys
neskelbtini) dalis - yra suformuota, kaip teisėtai pastatyto pastato dalis, nes
kaip jau nurodyta statinys, kaip nekilnojamojo turto objektas, turi būti
suformuotas nurodytu būdu. Byloje nėra jokių duomenų, kad pastato 2E1p patalpos
R-3 dalis (21,90 kv. m), kaip nekilnojamojo turto objektas, būtų įregistruotas
nekilnojamojo turto registre. Nurodytu adresu ir nurodytame pastate 2E1p yra
įregistruotos tik patalpos pažymėtos indeksais A (t.1, b.l. 11-15), o duomenų
apie patalpą R-3 nekilnojamojo turto registre nėra (t.1, b.l. 18). Patalpa R-3,
kaip atskiras nekilnojamasis turtas, nėra suformuotas, kadangi būtina pateikti
dokumentus Statybos įstatymo nustatyta tvarka (t.1, b.l. 19-22). Tai reiškia,
kad byloje nėra nustatyta, kad patalpa R-3, kaip nekilnojamojo turto objektas, būtų
suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl nėra galimybių nustatyti
pareiškėjo nuosavybės teises į šį objektą įgyjamosios senaties pagrindu, juo
labiau, kad pats pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teises tik į dalį šios
patalpos, atidalintą atlikus rekonstrukciją, kuri taip pat nėra įteisinta
įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi įrodymais nėra pagrįsta aplinkybė, jog patalpos
R-3 dalis yra suformuota teisėtos statybos būdu, ir atsižvelgiant į nurodytus
įstatymų reikalavimus bei suformuotą teisminę praktiką, negalėjo būti
nustatytas nuosavybės teisės įgijimo į šią patalpą įgyjamosios senaties būdu
faktas. Dėl šių priežasčių sprendimo dalis šioje apimtyje naikintina, atmetant
pareiškėjo prašymą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Suinteresuotas asmuo taip
pat nurodo, kad šis nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas negalėtų būti taikomas
ir dėl tos priežasties, kad pats pareiškėjas nurodo, jog pastatai jam buvo
perduoti iš UAB „Kauno energoremontas“ 1987 m. rugpjūčio 13 d. aktu dėl
hidroforinės stoties priėmimo į balansą (t.1, b.l. 71-72), ir tai yra
nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Tačiau šiuo atveju nurodytame
perdavimo akte joks statinys ar jo dalis nebuvo nurodyti, jame nurodyti tik vamzdžiai,
šuliniai ir aparatas. Todėl šio akto negalima pripažinti pastato ar jo dalies
nuosavybės teisių perleidimą patvirtinančiu įrodymu. Be to, remiantis tuo metu
galiojusio 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalimi nuosavybės teisė galėjo atsirasti
nuo įregistravimo momento, o nekilnojamojo turto objektas tuo metu nebuvo
suformuotas, nebuvo įregistruotas ir nuosavybės teisių perleidimo faktas. Dėl
šių priežasčių nurodytas perdavimo aktas vertintinas tik kaip pareiškėjo
sąžiningo ir teisėto valdymo įrodymas.
Kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Apeliacinį skundą
patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio
17 d. sprendimą. Panaikinti jo dalį, kuria nustatyta UAB „Kauno vandenys“ nuosavybės
teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas į patalpos R-3 dalį (21,90 kv. m),
esančią pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys
neskelbtini), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo šį pareiškėjo
prašymą atmesti.
Padidinti priteistas iš
UAB „Kauno vandenys“ pašto išlaidas valstybei iki 200,95 Lt.
Likusios sprendimo
dalies nekeisti.
Kolegijos
pirmininkė: Nijolia
Indreikienė
Kolegijos
teisėjai: Virginija
Gudynienė
Rūta Palubinskaitė