VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. (D. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namams, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėjas D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l.
1–18), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 80 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat prašoma priteisti 3,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. birželio 18 d. pareiškėjas buvo laikomas VPN garbę ir orumą žeminančiomis gyvenimo sąlygomis. Nebuvo užtikrinamas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, kultūros, sporto, kūrybos, saviraiškos, mokslo veikla. Nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamasis plotas, nes dalį ploto užėmė baldai, pareiškėjas buvo laikomas kartu iki 10 asmenų. Pareiškėjui VPN korpuse, karantine, kameros tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas saugumas, jeigu kiltų grėsmė sveikatai. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu, pakankamo ploto reikalavimas, nėra pertvarų, dušų kabinų, neatskirti vandens čiaupai nuo bendros erdvės, įrengti tik 10 purkštukų, įrengtas tik vienas vandens maišytuvas, ne kartą teko apsiplikyti, kol pradėdavo bėgti karštas vanduo praeidavo 5 min. Neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, visose patalpose yra skylė grindyse, nėra ventiliacijos, šviesos, šalta. Nesuteikta galimybė pasivaikščioti gryname ore, kadangi dėl per didelio žmogaus kiekio privalu stovėti vienoje vietoje (per mažas pasivaikščiojimo kiemelis). I-ojo gyvenamojo korpuso pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtos tik vienas kompleksinis sporto inventorius, kuriuo vienu metu gali mankštintis tik apie 3 asmenys, o dėl minėto mažo pasivaikščiojimo kiemelio dydžio ne visi suspėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi. Pareiškėjui, priešingai nei buvusiems valstybės tarnautojams, neleidžiama žaisti futbolo. Tai yra akivaizdi diskriminacija prie pareiškėją. Ant VPN gyvenamojo korpuso langų yra uždėtos metalinės grotos, per kurias nepatenka saulės šviesa, grynas oras, nėra adekvačios vėdinimo sistemos, nuolat drėgna. Ant sienų renkasi pelėsis, nedžiūsta rankšluosčiai. Vėlgi kamerose, kuriose laikomi buvę valstybės tarnautojai, grotos ant langų nėra uždėtos. VPN I-jame gyvenamajame korpuse yra įrengto tik du taksofono aparatai, iš kurių galima paskambinti, nėra užtikrinta galimybė tinkamai pabendrauti su šeima, giminaičiais, nes visą laiką aplink vaikšto pareigūnas. Susidaro didelės eilės, nes trūksta taksofono aparatų. Visgi, korpuse, kur yra laikomi nuteistieji buvę valstybės tarnautojai yra įrengti taksofono aparatai mažesniam asmenų skaičiui ir tai patvirtina tiesioginę diskriminaciją. Trūksta ilgalaikių pasimatymų kambarių, juose nėra įrengti sanitariniai mazgai (dušai) bei virtuvės. Nors yra įrengti keli stalai ir virtuvės įranga, tačiau joje nėra praustuvės. Ilgalaikių pasimatymų kambariai neatitinka įrengimo taisyklių. VPN dažnai neveikė šviesos jungikliai, televizorius, šaldytuvas, virtuvės technika, iki 2018 m. kovo 28 d. nebuvo karšto vandens virtuvėse. Dušuose karštas vanduo yra tik šeštadieniais. Dušų patalpa nėra šildoma, pareiškėjo žmona buvo susirgusi. Nėra užtikrinta galimybė tinkamai vėdinti ilgalaikių pasimatymų kambarius. VPN I-ame ir 4-ame būryje nebuvo laisvalaikio kambario patalpų, tuo tarpu VPN II-ame korpuse, kur laikomi buvę valstybės tarnautojai, yra įrengtas laisvalaikio kambarys. Visos šios sąlygos pareiškėjui sukėlė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus. Pareiškėjas teigė, kad kreipėsi į psichologines tarnybas konsultacijų, gėrė jam paskirtus vaistus nuo depresijos.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas VPN atsiliepime į pareiškėjo skundą 
(b. l. 23–32) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, I-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (Nr. 6-414, 4-303), II-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9-309, III-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-105. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu taip pat atliko jam paskirtas nuobaudas dėl VPN bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimų kamerose Nr. 1K, 4K. Nurodė, kad VPN nėra sisteminama informacija, kiek asmenų gyvenamo atitinkamose bendrabučio tipo patalpose. Komisija, prieš paskirdama asmenis į gyvenamąsias patalpas, visada patikrina patalpų plotus ir galimus nuteistųjų skyrimo į konkrečias patalpas kiekius. Kiekvienam suteikiama atskira miegamoji vieta, vadinasi pareiškėjas buvo laikomas patalpose, kuriose nebuvo daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų. Kiekvieno būrio gyvenamosiose patalpose įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė – poilsio kambarys. Dienotvarkėje nustatytu laiku asmenys gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankytis koplyčioje organizuojamus renginius, užsiimti kita veikla. VPN teritorijoje yra įrengtos krepšinio aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai pastatų viduje, kuriais gali naudotis nuteistieji. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti, jokių išimčių, kad būtų pablogintas pareiškėjo buvimas, nebuvo. Nėra įrodymų, kad VPN būtų sąmoningai siekusi kankinti pareiškėją, žeminti jo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. VPN pastato ir jame esančių patalpų įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus ir higienos normas. Kamerų tipo patalpose sanitarinio mazgo patalpa atribota nuo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turint išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Sanitarinis mazgas nėra vertintinas kaip atskira patalpa. Visose patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas pilnai atitiko galiojančius įstatyminius reikalavimus. Visose drausmės grupės gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose yra įrengtos prižiūrėtojų iškvietimo sistemos, tačiau patys asmenys jas nuolat techniškai gadina. Drausmės grupės gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipų patalpų lokaliniame sektoriuje visą parą budi pataisos pareigūnai, kurie nuolatos atlieka kamerų tipo patalpų patikrinimus ir kontroliuoja minėtose patalpose esamą situaciją, užtikrinamas asmenų saugumas. Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose laisvės atėmimo bausmę atlieka didžioji VPN nuteistųjų dalis pareigūnų iškvietimo sistemų įrengimas nenumatytas. I-jame gyvenamajame korpuse kiekviename aukšte įrengti po 2 sanitariniai mazgai kiekvienam būriui (nuo 40 iki 50 nuteistųjų), kurie yra identiški ir kuriuose įrengtos po penkias tualeto vietas, keturi pisuarus, keturias kriaukles ir tris prausyklas. Sanitariniai mazgai yra tvarkingi. II-ojo ir III-ojo gyvenamųjų korpusų sanitariniai mazgai įrenti atskirai ir atskirai įrengtos dušų patalpos. Teisės aktai nenustato reikalavimo dušų patalpose įrengti pertvaras. Pareiškėjui buvo užtikrinta galimybė turėti karšto vandens. I-ojo gyvenamojo korpuso nuteistiesiems įrengtas atskiras pasivaikščiojimo kiemas, kuris yra erdvus, jame įrengta krepšinio aikštelė, sporto inventorius nuteistiesiems. Teisės aktuose nėra numatyti jokie normatyviniai reikalavimai pasivaikščiojimo kiemeliams. Pasivaikščiojimo kiemelis dažnai būna apytuštis. Drausmės grupės nuteistiesiems ir nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose įrengti atskiri pasivaikščiojimo kiemai. Gyvenamojo tipo patalpose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos apsauginės grotos pagal nustatytus reikalavimus. Visose VPN gyvenamosiose bendrabučio tipo patalpose, drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą. Sumontuoti tvarkingi plastikiniai langai, kuriuos pareiškėjas turi galimybę atsidaryti ir vėdinti patalpas. VPN sumontuoti standartinės techninės specifikacijos taksofonai, suteikiantis galimybę naudotis laidiniu ryšiu. Pareigūnas, kuris leidžia nuteistajam kalbėti telefonu, privalo įsitikinti, kad surinktas telefono numeris, kuris buvo nurodytas prieš skambinant, turi patikrinti, ar nebandoma skambinti kitiems nuteistiesiems. Kontrolę palaiko pareigūnas, kuriam įrengtas priežiūros postas. Teisės aktai nenumato papildomų reikalavimų taksofonų įrengimui. VPN yra įrengti 5 ilgalaikių pasimatymų kambariai, taip pat įrengtas poilsio kambarys, yra sumontuotas visas nustatytas inventorius. Pareiškėjas VPN buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų blogintas jo buvimas nebuvo. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad jis paremtas abstrakčiais teiginiais. Pareiškėjas nepateikė jokių dokumentų ar teisės aktų, kuriais gali pagrįsti reikalaujamos neturtinės žalos atsiradimo sumą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. VPN jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė.

Teismas

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš nežmoniškų kalinimo sąlygų ir diskriminacijos, atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus VPN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp VPN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.

Teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1144-484/2018 administracinėje byloje pagal pareiškėjo skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai VPN, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Minėtoje byloje priimtu ir įsiteisėjusiu 2018 m. kovo 19 d. sprendimu buvo išspręstas klausimas dėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. kilusios neturtinės žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad minėtame sprendime teismas pasisakė dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo, dėl socialinių reabilitacijos priemonių, dėl mygtuko, dėl galimybės pasivaikščioti, mankštintis gryname ore, dėl pelėsio, dėl metalinių grotų ant langų, dėl sanitarinio mazgo bei dušų patalpos įrengimo ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu, todėl šia apimtimi pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d. dėl nurodytų aplinkybių nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 2 punkto pagrindu (teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).

Dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 ir 111.2 punktuose nurodyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose ir ne mažesnis kaip3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sąlygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiškino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją, pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Šiuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad vadovaujantis aukščiau aptartu EŽTT sprendimu, sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017 ir kt.). Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Byloje esantys duomenys (b. l. 33–35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 48) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas karantino gyvenamojoje patalpoje Nr. 108, I-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (Nr. 6-414, 4-303), II-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 9-309, III-ojo gyvenamojo korpuso bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 1-105, kamerose Nr. 1K, 4K. Nors atsakovės atstovas VPN teismui ir nepateikė duomenų, kiek konkrečiai asmenų buvo apgyvendinta kartu su pareiškėju nurodytose patalpose, kadangi tokie duomenys nėra kaupiami, tačiau net ir darant prielaidą, jog buvo apgyvendinta tiek asmenų, kiek yra įrengta miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai nei vienoje iš minėtų gyvenamųjų patalpų (nei karantino gyvenamojoje patalpoje, nei bendrabučio, nei kamerų tipo gyvenamosiose patalpose) nebuvo pažeisti. Tą be kita ko patvirtina ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Nagrinėjamu atveju taip pat būtina atsižvelgti į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifiką tuo aspektu, jog toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra stabilus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, etapuojama į teismus ir atitinkamą laiką nebūna kalinimo įstaigoje). Pažymėtina, kad pareiškėjas nors skunde ir teigia, kad gyveno iki 10 žmonių, tačiau nedetalizuoja, kokioje gyvenamojoje patalpoje bei kuriuo metu jam teko gyventi su tiek asmenų, tuo tarpu VPN bei byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigė pareiškėjo teiginius, kad jis buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis, nesilaikant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto reikalavimų, todėl minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus VPN veiksmus neužtikrinant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo.

Dėl socialinių reabilitacijos priemonių

Nors pareiškėjas teigia, kad jo atžvilgiu nebuvo užtikrintas socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, tačiau kartu nenurodė, kad siekė dalyvauti tam tikroje konkrečioje programoje, tačiau tam buvo užkirstas kelias, t. y. nepagrindė, kad dėl konkrečių VPN neteisėtų veiksmų pareiškėjo teisė dalyvauti socialinių reabilitacijos priemonėse būtų suvaržyta. VPN atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė užsiimti bet kokia jam patinkančia veikla. Todėl šiuo atveju vien tik abstrakčių pareiškėjo nusiskundimų dėl nepakankamo socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo nepakanka VPN neteisėtiems veiksmams pagrįsti.

Dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos

Pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti prižiūrėtojo iškvietimo sistema yra abstraktaus pobūdžio, neindividualizuoti (pareiškėjas nenurodė, kokioje kameroje ši sistema neveikė). Iš pateiktos fotonuotraukos matyti, kad pareigūnų iškvietimo mygtukas yra įrengtas vidinėje metalinių durų pusėje, todėl tikėtina, kad, kaip nurodytas VPN atsiliepime, nuteistieji ir patys gali sugadinti įtaisytus mygtukus. Iš į bylą pateiktos pareiškėjo asmens sveikatos istorijos
(b. l. 39–70) nematyti, kad pareiškėjas patyrė kokius nors fizinius sužalojimus ar kitus neigiamus išgyvenimus dėl prižiūrėtojo iškvietimo sistemos neveikimo. Vien potenciali grėsmė sveikatai nepagrindžia skundo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų apimtį, šiuo atveju negali pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo.

Dėl sanitarinio mazgo bei dušų patalpos įrengimo ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu

Iš esmės pareiškėjas skundžiasi neužtikrintu privatumu naudojantis nurodytomis vietomis ir jų įrengimu (pakankamo ploto reikalavimas, dušuose nėra pertvarų ar atskirų dušų kabinų, neatskirti vandens čiaupai nuo bendros erdvės, įrengti tik 10 purkštukų, įrengtas tik vienas vandens maišytuvas, ne kartą teko apsiplikyti, kol pradėdavo bėgti karštas vanduo praeidavo 5 min., sanitarinio mazgo patalpose yra skylė grindyse, sanitarinio mazgo patalpa neatskirta atskirai nuo gyvenamosios patalpos, nėra ventiliacijos, šviesos, šalta, karštas vanduo tik šeštadieniais yra). Nei Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir PĮĮET), patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, nei Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015), nenumato pareigos įrengti atitvėrimus sanitariniuose mazguose tarp tualetų, pisuarų ar dušinėse tarp dušų. Kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitariniai mazgai įrengti kaip atskiros kabinos, taip užtikrinant privatumą jais naudojantis. Kaip nustatyta ir nurodytuose teisės aktuose, iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pisuarai nėra atskirti atitvėrimais. Remiantis tuo, darytina išvada, kad VPN laikėsi teisės aktais jai įtvirtintos pareigos įrengti tinkamas, teisės aktus atitinkančias sanitarinių mazgų bei dušo patalpas. Pareiškėjo argumentai dėl higienos normų reikalavimų nesilaikymo sanitarinio mazgo patalpose ir dušų patalpose nepagrįsti jokiais objektyviais pakankamais įrodymais, t. y. pareiškėjas nenurodė teismui, kuriose gyvenamosiose patalpose ir kokias laikotarpiais (bent apytiksliai) sąlygos galimai neatitiko nustatytų higienos normų. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų laikytini abstrakčiais, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl higienos normų reikalavimų atitikties perkelti VPN administracijai. Priešingai iš byloje pateiktų aptartų sanitarinių mazgų ir dušų patalpų fotonuotraukų matyti, kad jie yra tvarkingi. Pareiškėjas skunde nedetalizavo ir neindividualizavo, kada buvo apsiplikęs karštu vandeniu dėl netinkamo čiaupų įrengimo. Byloje pateiktoje pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje (b. l. 49–70) nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo nusiplikęs. Abstrakčiais ir deklaratyviais taip pat laikytini pareiškėjo skundo argumentai dėl purkštukų skaičiaus, vandens maišytuvo, vandens bėgimo greičio, kadangi pareiškėjas niekaip nepaaiškino, kokie šiuo atveju konkretūs VPN neteisėti veiksmai turi būti nustatyti ir kaip nurodytos aplinkybės konkrečiai pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Tai, kad tualete nebuvo sėdimo unitazo, nereiškia, kad tualeto įrengimas neatitinka jo įrengimo reikalavimų, kadangi minėtoje Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 7.6 papunktyje nurodyta, kad tualete gali būti ir tupimas klozetas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad Vilniaus PN įrengti dušai yra tvarkingi. VPN atsiliepime aiškiai nurodyta, kad asmenims, laikomiems VPN, užtikrintas karšto vandens tiekimas nuolat, todėl pareiškėjo teiginys, kad karštas vanduo tiekiamas tik šeštadieniais laikytinas abstrakčiu ir deklaratyviu. Pažymėtina, kad duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į VPN administraciją dėl laikymo sąlygų (būtent dušo ir sanitarinio mazgo patalpų) byloje nėra. Todėl remiantis aptartais pareiškėjo argumentais konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus nėra pakankamo pagrindo.

Dėl galimybės pasivaikščioti, mankštintis gryname ore

PĮĮET numato, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal PĮĮET 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei. Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nesukonkretizavo, kuriuo metu, kokiomis aplinkybėmis jam trūko vietos pasivaikščioti ar mankštintis pasivaikščiojimo kiemuose. Nors iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad pasivaikščiojimo kiemelyje yra įrengtas sporto inventorius. Įvertinus ir tai, kad VPN iš esmės negali daryti jokio poveikio asmenų, patenkančių į ją, skaičiui, darytina išvada, jog nėra pagrindo daryti išvadai, kad VPN nesilaikė teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo. Kadangi iš fotonuotraukų matyti, kad sporto kiemeliuose yra įrengtas sporto inventorius, o pareiškėjo skunde nėra pateikta detalizuojančių aplinkybių, pagrindžiančių jo teiginį, kad nėra galimybės mankštintis gryname ore, tokie jo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad ne visi spėja pasinaudoti sportiniu inventoriumi, kad dėl mažo jo kiekio vienu metu gali sportuoti tik 3 asmenys, laikyti subjektyvia pareiškėjo nuomone, kurie jokios įtakos, nustačius, kad VPN nepažeidė teisės aktų reikalavimų dėl pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo, neturi sprendžiant dėl VPN neteisėtų veiksmų fakto konstatavimo. Tai, kad įrengtas tik vienas sporto inventorius VPN neteisėtų veiksmų nepatvirtina, kadangi nei skaičius, kiek sporto inventoriaus turi būti įrengta, nei tokio inventoriaus įrengimo VPN pareiga teisės aktuose nėra nustatyta. Todėl aptarti pareiškėjo argumentai iš esmės nesukelia pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus.

Dėl metalinių grotų ant langų ir neįrengtos vėdinimo sistemos

Lietuvos higienos normos 134:2015 17 punkte nustatyta, kad: laisvės atėmimo vietoje turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. PĮĮET 16.9 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo strypai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Iš teisinio reguliavimo matyti, kad ant langų turi būti įtvirtintos grotos, todėl nesant ginčo, kad tokių grotų nėra ir nustačius, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, nėra pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus nagrinėjamu aspektu. Atitinkamai skunde nurodytos aplinkybės, kad nuolat drėgna ir nedžiūsta rankšluosčiai laikytinos tiesiogiai susijusius su pareiškėjo argumentu dėl vėdinimo, kuris savo ruoštu pripažintas nepakankamu konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus.

Dėl pelėsio

Lietuvos higienos normos 134:2015 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių. Pareiškėjas skunde tiesiog nurodo, kad ant sienų renkasi pelėsis, tačiau visiškai nedetalizavo ir nekonkretizavo šios aplinkybės, nenurodė, kuriose gyvenamosiose patalpose rinkosi pelėsis, kokiu apytiksliai laikotarpiu pelėsis buvo. Todėl, teismo vertinimu, pareiškėjo skundo teiginiai dėl pelėsio laikytini abstrakčiais ir nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl pelėsio perkelti VPN administracijai. Atitinkamai VPN neteisėtų veiksmų faktas nėra nustatytas.

Dėl galimybės bendrauti telefonu su šeimos nariais ir privatumo užtikrinimo naudojantis telefonu

Taisyklių 124 punkte nurodyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Priešingai nei nurodo pareiškėjas galimybė bendrauti telefonu su šeimos nariais VPN yra užtikrinta, nes iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad VPN I-ajame gyvenamajame korpuse yra įrengti telefonai. Vadinasi, VPN užtikrino nuteistiesiems teisę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis telefonu, kadangi pareiškėjas net nenurodė, ar nors kartą naudojosi šia teise, nepateikė aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad jam naudojantis šia teise buvo trukdoma ar kitaip varžoma ši jo teisė. Pareiškėjo nusiskundimas, kad įrengti tik 2 taksofonai visam I-ajam gyvenamojo korpuso nuteistiesiems, vertintinas kaip subjektyvi pareiškėjo nuomonė, nustačius, kad teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas įrengti konkretų taksofonų skaičių atitinkamame gyvenamajame korpuse. Todėl aptarti pareiškėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo konstatuoti VPN neteisėtus veiksmus.

Dėl ilgalaikių pasimatymų kambarių trūkumo ir įrengimo

PĮĮET 28 punkte įtvirtinta, kad nuteistųjų ilgalaikiams pasimatymams pataisos namuose įrengiamos ilgalaikių pasimatymų patalpos, leidžiant pasimatyti tik su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Ilgalaikių pasimatymų patalpose įrengiami ilgalaikių pasimatymų gyvenamieji kambariai, sanitariniai mazgai, virtuvės (PĮĮET 29 punktas). Pagal PĮĮET 30 punktą, ilgalaikių pasimatymų gyvenamųjų kambarių skaičius nustatomas atsižvelgiant į nustatytą didžiausią pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičių – vienas ilgalaikių pasimatymų kambarys ne daugiau kaip 100 asmenų. PĮĮET 31 punktas numato, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas, sanitarinis mazgas ir virtuvė įrengiama kiekvienam ilgalaikio pasimatymo gyvenamajam kambariui. Nesant techninių galimybių esamas ilgalaikių pasimatymų patalpas įrengti pagal šiame punkte nustatytą reikalavimą, sanitariniai mazgai ir virtuvės gali būti įrengiami bendram naudojimui. PĮĮET 32 punktas nustato, kad sanitariniame mazge įrengiama šalto ir karšto vandens tiekimo sistema su vandens apskaitos prietaisais. Sanitariniame mazge įrengiama vonia arba dušo kabina, klozetas, praustuvas, rankšluosčių džiovintuvas, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė. Atitinkamai PĮĮET 33 punkte numatyta, kad virtuvėje įrengiama viryklė, praustuvė, spintelės indams ir įrankiams sudėti, atliekų surinktuvė (šiukšlių dėžė), pakankamas įrankių ir indų kiekis. Visa įranga turi būti tvarkinga, nekelti pavojaus sveikatai ir gyvybei. PĮĮET 34 punktas nustato, kad ilgalaikių pasimatymų gyvenamajame kambaryje turi būti stalas, kėdės, spintelės, lovos, televizorius, užuolaidos arba žaliuzės, buitinis šaldytuvas, sieninis veidrodis, sieninė kabykla rūbams. Pagal PĮĮET 35 punktą, patalpos aprūpinamos patalyne, rankšluosčiais, reikiamu valymo inventoriumi ir priemonėmis. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų, kad ilgalaikiais pasimatymų kambariai įrengti su buitine technika, ilgalaikio pasimatymų kambariai yra televizorius, kėdės, stalas, lova, kriauklė, veidrodis, spintelės, šaldytuvas, yra priemonės buities švarai palaikyti. Iš šių duomenų teismas turi pagrindas spręsti, kad VPN laikosi aptartų reikalavimų ir VNP įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambariai atitinka visus standartus ir iš esmės pateikti duomenys paneigia pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami VPN neteisėti veiksmai. Pareiškėjo teiginiai, kad įrenginiai yra netvarkingi iš esmės nėra niekuo pagrįsti, todėl nesudaro pagrindo įrodinėjimo naštą dėl jų paneigimo perkelti VPN administracijai. Pareiškėjo teiginys, kad ilgalaikių pasimatymų kambarių yra per mažai vertintinas tik kaip deklaratyvus ir abstraktus, kadangi pareiškėjas nedetalizavo, ką reiškia „per mažai“, nenurodė kaip pasireiškė neteisėti VPN veiksmai šiuo aspektu. Argumentas, kad nėra galimybės vėdinti ilgalaikio pasimatymų kambario laikytinas kaip nepagrįstas, nes kaip matyti iš pateiktų fotonuotraukų, kambariuose yra langai, o pagal higienos normas vėdinimas laisvės atėmimo vietoje yra užtikrinamas per langus. Skunde nurodytas trūkumas, kad ilgalaikio pasimatymo kambaryje 2018 m. kovo 28 d. nebuvo karšto vandens, ir nurodytas temperatūros pažeidimas VPN nėra paneigtas jokiais objektyviais įrodymais, todėl konstatuotini. Visgi, teismų praktikoje pripažįstama, jog neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017 ir kt.). Teismo vertinimu, nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai (karšto vandens nebuvimas ir temperatūros galimi pažeidimai) nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme, ypač atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas būtent tuo metu, kai nebuvo vandens ir kai temperatūra neatitiko higienos normų reikalavimų, naudojosi ilgalaikio pasimatymo kambariu. Pareiškėjo argumentą dėl žmonos sveikatos sutrikimo teismas šioje byloje nevertina, kadangi pareiškėjas skundą pateikė dėl jam padarytos neturtinės žalos ir negali šiuo skundu ginti kito asmens. Todėl, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas dėl nurodytų pažeidimų patyrė neturtinę žalą.

Dėl laisvalaikio kambario

PĮĮET 5.6 papunktyje nustatyta, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas poilsio kambarys (kiekvienam būriui). VPN atsiliepime nurodoma, kad kiekviename būryje yra įrengti laisvalaikio kambariai. Kaip matyti, gan deklaratyvų ir abstraktų pareiškėjo argumentą VPN paneigė, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad VPN laikosi PĮĮET nustatytų reikalavimų. Todėl šiuo aspektu nekonstatuotinas neteisėtų veiksmų atlikimo faktas.

Dėl diskriminacijos

Pareiškėjas iš esmės skunde nurodytas aplinkybes grindė tuo, kad jis yra diskriminuojamas prieš nuteistuosius, kurie buvo valstybės tarnautojais. Draudimas diskriminuoti asmenis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. Žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarimu yra išaiškinęs, kad diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Atitinkamai priimtu Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymu (toliau – ir Įstatymas) yra siekiama užtikrinti, kad būtų šios nuostatos, įtvirtinančios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžta kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad netiesioginė diskriminacija – veikimas ar neveikimas, teisės norma ar vertinimo kriterijus, akivaizdžiai neutrali sąlyga ar praktika, kurie formaliai yra vienodi, bet juos įgyvendinant ar pritaikant atsiranda ar gali atsirasti faktinis naudojimosi teisėmis apribojimas arba privilegijų, pirmenybės ar pranašumo teikimas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, nebent šį veikimą ar neveikimą, teisės normą ar vertinimo kriterijų, sąlygą ar praktiką pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad tiesioginė diskriminacija – elgesys su asmeniu, kai lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu jam taikomos mažiau palankios sąlygos, negu panašiomis aplinkybėmis yra, buvo ar būtų taikomos kitam asmeniui. Iš šių teisės normų turinio matyti, kad diskriminacijos apibrėžimas siejamas su tam tikrų mažiau palankių sąlygų taikymu asmeniui, nei jos būtų taikomos kitam asmeniui ar jo grupei. Kaip matyti, pareiškėjas nagrinėjamu atveju diskriminacijos pagrindą laiko tuo, kad jis nėra buvęs valstybės tarnautojas (socialinė padėtis), todėl VPN jo laikymo sąlygos yra bloginamos. Siekiant nustatyti, ar VPN nepažeidė bendro draudimo diskriminuoti pareiškėją, turi būti vertinama, ar pareiškėjo atžvilgiu buvo sudarytos mažiau palankios sąlygos nei kitiems asmenims nesant teisėto pagrindo. Tokiu atveju galbūt diskriminuojamo pareiškėjo padėtis turi būti lyginama su kito asmens ar asmenų grupės, kurie yra analogiškoje arba labai panašioje padėtyje, padėtimi. Šiuo konkrečiu atveju, spręsti buvus diskriminaciją nėra pakankama pareiškėjui vien nurodyti, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jo subjektyvia nuomone jis yra traktuojamas mažiau palankiai. Pareiškėjas turi pateikti kiek įmanoma objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima preziumuoti diskriminacijos faktą, kurį turėtų paneigti neva diskriminuojančius veiksmus atliekanti institucija. VPN atsiliepime nurodyta, kad pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų bloginamas jo buvimas nebuvo. Pareiškėjas nepateikė objektyvių aplinkybių dėl vykdomos diskriminacijos, todėl teismas neturi pakankamo pagrindo preziumuoti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Todėl skundo argumentai dėl diskriminacijos (neleidžiama žaisti futbolo, ant langų nėra grotų, įrengti taksofonai mažesniam asmenų skaičiui, įrengtas poilsio kambarys) atmestini kaip nepagrįsti.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atitinkamais ginčo laikotarpiais nenustatyta VPN neteisėtų veiksmų arba žalos pareiškėjui kilimo fakto, t. y. būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Todėl nenustačius visų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui ir jo prašomą neturtinę žalą. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Nutraukti administracinės bylos dalį dėl skundo reikalavimo priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. gruodžio 1 d., patirtą dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti gyvenamojo ploto reikalavimo, socialinių reabilitacijos priemonių, mygtuko, galimybės pasivaikščioti, mankštintis gryname ore, pelėsio, metalinių grotų ant langų, sanitarinio mazgo bei dušų patalpos įrengimo ir privatumo užtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu ir dušu.

Kitą pareiškėjo D. J. (D. J.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja        Jolanta Malijauskienė