Civilinė byla Nr. e2-2265-855/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01547-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.3.
3.1.3.7. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 27 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei,
dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Sigitai Vasiliauskienei,
atsakovės UAB "Profarma" atstovui advokatui Laurynui Lukošiūnui,
atsakovės UAB "Bona Diagnosis" atstovui advokatui Teisučiui Jasiulioniui,
atsakovės SIA "Rouen Grains LV" atstovui A. Zaleckui,
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovėms Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai, UAB „Profarma“, UAB „Bona diagnosis“, SIA „Rouen Grains LV“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.
Teismas,
n u s t a t ė:
1. Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau - Prokuroras), kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai (toliau - Laboratorija), UAB „Profarma“, UAB „Bona diagnosis“, SIA „Rouen Grains LV“ (toliau - Rouen Grains), trečiasis asmuo - Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau - Ministerija), išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – VPT), prašydamas: 1) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir UAB „Profarma“ 2020-03-19 sudarytą prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-42 (toliau – Sutartis1); 2) pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ 2020-03-19 sudarytą prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST- (toliau – Sutartis2); 3) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr. CO-01 (toliau – Sutartis3, Bendradarbiavimo sutartis); 4) priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ 145 200 Eur, iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ – 3 542 469 Eur, iš atsakovės SIA „Rouen Grains LV“ – 454 931 Eur; 5) priteisti iš atsakovių 5 proc. metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
1.1. Ieškovas nurodė, kad Laboratorijai neskelbiamų derybų būdu įgyjant greituosius COVID-19 testus iš atsakovės UAB "Profarma" 2020-03-19 viešojo pirkimo sutartimi, buvo tik imituota viešojo pirkimo procedūra, pasirenkant dar iki pirkimo pradžios trečiojo asmens Ministerijos nurodytą tiekėją. Nors Ministerija ir Laboratorija buvo gavusios kitų bendrovių pasiūlymus dėl greitųjų testų, tačiau jų nesvarstė, nors UAB „ProAris“ siūlė Ministerijai įgyti greituosius testus už kelis kartus mažesnę kainą, nei siūlė UAB „Profarma“. Tokiu būdu valstybės lėšos buvo panaudotos neracionaliai, Sutartis1 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo įstatymo (toliau – Turto valdymo įstatymas) 9 straipsniui ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsniui.
1.2. Ieškovas nurodė, kad tiek Sutartis1, tiek ir Sutartis 2 prieštarauja gerai moralei, kadangi UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ pirkimo metu nurodydamos, kad testų gamintoja yra UAB „Profarma“, veikė nesąžiningai, nes UAB „Profarma“ negamina tokių testų. Sutarties1 3 punkte nustatyta išlyga rodo, kad jau sudarydama Sutartį1, UAB „Profarma“ žinojo, jog ji nepateiks Techninėje specifikacijoje nurodyto gamintojo testų. Tą pačią dieną ji sudarė Sutartį2, kuria visus įsipareigojimus pagal Sutartį1 perdavė ką tik įsteigtai UAB „Bona diagnosis“. Kitą dieną po Sutarties1 ir Sutarties2 sudarymo, 2020-03-20 buvo pasirašyta dar viena sutartis tarp UAB „Bona diagnosis“ ir „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ dėl 510 000 vnt. greitųjų testų pardavimo už 1 135 360 Eur ir sumokėta pirma įmoka. Tokie atsakovių veiksmai rodo, kad jos rengėsi pateikti „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ testus, tik kelis kartus brangiau, nei galėjo pristatyti kita teikėja UAB „ProAris“ ir nei juos įgijo UAB „Bona diagnosis“. Tokiu būdu buvo siekiama pasinaudoti ekstremalia situacija, nesąžiningai gauti valstybės biudžeto lėšų ir išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. UAB „Profarma“ apgaule gavo valstybės lėšų už prekes, kurių negamina, ir beveik visas jas pervedė naujai įsteigtai UAB „Bona diagnosis“ už neaišku kokio gamintojo testų tiekimą.
1.3. Pažymėjo, kad Sutarties1 tekstas buvo derinamas 2020-03-19 el. laiškais iki 15.13 val., tą pačią dieną buvo sudaryta Sutartis2 ir Sutartis3, kuria UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ susitarė dėl potencialių greitųjų testų gamintojų paieškos. UAB "Bona Diagnosis" sutartis su AMEDA dėl 510 000 vnt. greitųjų testų pirkimo buvo sudaryta 2020-03-20. Šios aplinkybės bei Sutarties3 priedų įsigaliojimo datos rodo, kad Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta atgaline data, o SIA „Rouen Grains LV“ realiai neteikė paslaugų UAB „Bonus diagnosis“. Sutarties3 šalys siekė tik sukurti fiktyvų pagrindą SIA „Rouen Grains LV“ gauti lėšų iš UAB „Bona diagnosis“, nors iš tikrųjų nei viena šalių neįgijo teisių ir pareigų. Be to, sutartimi su AMEDA įsigyta 510 000 vnt. greitųjų testų, tuo tarpu Sutarties3 Paslaugų priėmimo aktuose nurodyti kiekiai - 292 025 vnt. ir 71 840 vnt., viso - 363 865 vnt. Todėl Sutartis3 pripažintina negaliojančia vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsniu, kaip tariamas sandorius, bei taikant principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.
1.4. Kadangi valstybė už įsigytus testus sumokėjo 4 142 600 Eur daugiau, nei būtų sumokėjusi už tuos pačius testus pagal rinkoje galiojančius įkainius (pagal UAB „Pro Aris“ pasiūlymą), iš atsakovių priteistinas kainų skirtumas. UAB „Profarma“, neteisėtai iš valstybės gavusi 6 050 000 Eur, 5 904 800 Eur pervedė į UAB „Bona diagnosis“ sąskaitą, todėl iš UAB „Profarma“ priteistinas šių sumų skirtumas – 145 200 Eur. Likusi valstybės permokėta suma (3 997 400 Eur) priteistina iš UAB „Bona diagnosis“. Pripažinus Sutartį3 negaliojančia, taikytina restitucija, ir SIA „Rouen Grains LV“ pagal šią sutartį sumokėta 454 931 Eur suma turėtų būti grąžinta UAB „Bona diagnosis“, kuri pinigus turėtų grąžinti valstybei. Atsižvelgiant į racionalumo ir protingumo principus, iš SIA „Rouen Grains LV“ grąžintina 454 931 Eur suma priteistina valstybei, kartu šia suma mažinant iš UAB „Bona diagnosis“ valstybei priteistiną sumą (iki 3 542 469 Eur).
2. Atsakovė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
2.1. Nurodė, kad viešojo pirkimo komisija vykdė Ministerijos nurodymus pirkti testus iš UAB „Profarma“, manydama, kad juos privalo vykdyti. Laboratorija negalėjo kontroliuoti pirkimo situacijos, ji yra pavaldi Ministerijai. Pretenzijų dėl sutarties vykdymo tiekėjui neturi.
3. Atsakovė UAB „Profarma“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
3.1. Nurodė, kad viešasis pirkimas dėl greitųjų testų COVID-19 ligai (koronaviruso infekcijai) įtarti buvo vykdomas ir viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta jau po to, kai buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija ir karantinas, todėl pirkimas galėjo būti vykdomas neskelbiamų derybų būdu, kuomet perkančiosios organizacijos gali tiesiogiai ar per tarpininkus kreiptis į pasirinktą tiekėją ir nevaržomos jokių terminų ar procedūrinių reikalavimų sudaryti viešojo pirkimo sutartis, taip leistinai nukrypstant nuo skaidrumo principo. Laboratorija turėjo teisę derinti viešojo pirkimo sąlygas su UAB „Profarma“ anksčiau, nei vyko pirkimo komisijos posėdis; susirašinėjimas ir sutarties sąlygų derinimas dar nereiškė, jog tokiu būdu buvo apspręstas pirkimo laimėtojo klausimas. Viešojo pirkimo sutarties sudarymą su UAB „Profarma“ nulėmė ne Ministerijos nurodymas, o pats viešasis interesas į visuomenės sveikatą, nes UAB „Profarma“ buvo pajėgi tinkamai ir operatyviai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Taigi, imperatyvios teisės normos sudarant Sutartį1 nebuvo pažeistos, todėl nėra pagrindo ją pripažinti negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį.
3.2. Pažymėjo, kad UAB „Profarma“ buvo pajėgi pristatyti kuo operatyviau kokybiškus testus, kurių kokybė papildomai įvertinta Valstybinės Vaistų Kontrolės Tarnybos patvirtintoje UAB „Profarma“ laboratorijoje. Prokuroras nepateikė jokių įrodymų, kad kitų tiekėjų, kuriuos neva Laboratorija turėjo pakviesti į neskelbiamas derybas, parduodami testai buvo kokybiški ir galėjo atitikti poreikius. UAB „Profarma“ tinkamai įvykdė Sutartį1.
3.3. Pabrėžė, kad už viešojo pirkimo būdo tinkamą parinkimą, tinkamą ir teisėtą viešojo pirkimo vykdymą bei viešųjų pirkimų principų įgyvendinimą viešojo pirkimo metu yra atsakinga perkančioji organizacija, šiuo atveju Laboratorija, o ne UAB „Profarma“, kuri buvo pakviesta dalyvauti neskelbiamose derybose. Valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.
3.4. Nurodė, kad UAB „Profarma“ pasiūlyta testų kaina nebuvo pernelyg didelė ir atitiko rinkos kainas bei buvo net mažesnė už kainas, kuriomis UAB „Profarma“ pardavė testus kitiems pirkėjams. UAB „Profarma“ siekė įsigyti testus, o UAB „Bona Diagnosis“ testus pardavė ir už tai teisėtai gavo atlyginimą. Šis sandoris buvo naudingas ne tik jo šalims, bet ir Laboratorijai bei visai Lietuvos visuomenei plačiąja prasme. UAB „Bona Diagnosis“ turi žinių ir patirties pirkimų – pardavimų srityje, atitinkamus verslo kontaktus, o UAB „Profarma“ turi žinių ir didelę patirtį medicininių reagentų sertifikavimo ir efektyvumo tikrinimo srityse, todėl Laboratorijai buvo greitai patiekti kokybiški testai.
4. Atsakovė UAB „Bona Diagnosis“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4.1. Nurodė, kad nėra aišku, kokį teisės aktą pažeidė būtent UAB „Bona Diagnosis“, kuomet sudarė prokuroro ginčijamus sandorius, prokuroras nepagrindė, kaip privatūs civiliniai sandoriai pažeidžia asmens, visuomenės arba valstybės teises ir teisėtus interesus, neįrodė, kad valstybės institucijos, kurios yra atsakingos už viešo intereso gynimą šioje srityje, nesiėmė veiksmų viešajam interesui apginti, taip pat neįrodė, kad tokių institucijų šiuo atveju nėra. Prokuroras neturi teisinio suinteresuotumo byloje.
4.2. Pažymėjo, kad Laboratorijos vykdytas viešasis pirkimas vyko teisėtai. Sprendimą kreiptis į UAB „Profarma“ su prašymu pateikti pasiūlymą ir jį priimti priėmė būtent Laboratorija. Kaina, kurią už testus mokėjo Laboratorija, nebuvo pernelyg didelė, ji turi būti vertinama ne pagal tai, už kiek testus įsigijo UAB „Bona Diagnosis“ iš „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ (toliau - AMEDA), o pagal tai, už kokią kainą rinkoje galėjo nusipirkti Laboratorija arba bet kuris kitas subjektas, neužsiimantis testų platinimo veikla. Kadangi Sutartis 1 yra įvykdyta ir visi ar bent didelė dalis testų jau yra panaudoti, Sutartis1 privalo būtų išsaugota.
4.3. Nurodė, kad Sutartis3 tarp UAB "Bona Diagnosis" ir Latvijos įmonės SIA „Rouen Grains“ buvo sudaryta pagal Latvijos teisę, todėl šios sutarties aiškinimui ir taikymui taikytina užsienio valstybės – Latvijos Respublikos – teisė (Bendradarbiavimo sutarties 8.2. p.). Kaip įrodo paslaugų priėmimo aktai, SIA „Rouen Grains“ iš tikrųjų suteikė UAB „Bona Diagnosis“ paslaugas, o UAB „Bona Diagnosis“ už tai sumokėjo SIA „Rouen Grains“, todėl įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu.
4.4. Be to, Sutartis3 taip pat negali būti pripažinta negaliojančia taikant principą, jog iš neteisės negali atsirasi teisė, kadangi ši sutartis yra visiškai atskira nuo Sutarties1 ir Sutarties2 ir su jomis nesusijusi. Net jei viešojo pirkimo sutartis ir būtų pripažinti negaliojančia, Bendradarbiavimo sutartis, kaip ir Sutartis2, negali būti taip pat pripažinta negaliojančia, kadangi šios dvi sutartys yra visiškai atskiros ir tarpusavyje nesusijusios. Galioja sutarties uždarumo principas, kuris reiškia, kad sutartis saisto tik jos šalis, ir tik sutartį sudariusios šalys gali reikšti su sutartimi susijusius reikalavimus.
4.5. Pabrėžė, kad SIA „Rouen Grains“ teiktas konsultavimas (Bendradarbiavimo sutarties dalykas) buvo nukreiptas ne išimtinai į Sutartį1, bet apskritai į visas galimybes tuometinėje rinkoje pandemijos akivaizdoje. Bendradarbiavimo sutartis nebuvo sudaryta atbuline data. Iš pradžių buvo pasiektas žodinis susitarimas, o tik vėliau jis buvo įformintas raštu, kas nėra draudžiama. Bendradarbiavimo sutartis buvo sudaryta tada, kai buvo susitarta dėl esminių jos sąlygų, nepriklausomai nuo to, kada buvo galutinai suderintas tekstas ir kada ji buvo pasirašyta.
5. Atsakovė SIA „Rouen Grains LV“ (toliau – Rouen Grains) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
5.1. Nurodė, kad pagal Bendradarbiavimo sutartį visi ginčai ir nesutarimai, kurie kyla tarp šalių sutarties vykdymo metu turi būti sprendžiami derybomis, bet, jeigu susitarimas nepasiekiamas per 1 mėnesį, ginčas turi būti sprendžiamas Latvijos Respublikos teisme. Be to, ši sutartis sudaroma, aiškinama ir taikoma vadovaujantis Latvijos Respublikos teisės aktais. Ieškovas turi įrodyti ne tik aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, bet ir kad jo nurodytos aplinkybės daro Bendradarbiavimo sutartį negaliojančią pagal sutarčiai taikytinos teisės normas, t. y. pagal Latvijos Respublikos teisės aktus, kuriuos turi teikti ieškovas.
5.2. Nurodė, kad ieškinys grindžiamas tik spėjimais, prielaidomis ir nepagrįstomis abejonėmis sąmoningai klaidingai interpretuojant Bendradarbiavimo sutarties sudarymo aplinkybes, jos sudarymo faktą ir galiojimą nepagrįstai siejant su kitomis byloje ginčijamomis sutartimis.
5.3. Sutarties3 dalykas buvo atitinkamų paslaugų teikimas, kurias Latvijos Respublikoje teikė ten pat įregistruota ir nuo 2018-08-16 pelningai veiklą vykdanti atsakovė Rouen Grains. Sudarydama Sutartį3 atsakovė net nežinojo, kokiam galutiniam pirkėjui yra skirti greitieji testai, kurių gamintojus (tiekėjus) ji turi atskleisti, ar kad jie bus perparduodami per viešųjų pirkimų procedūras. Jokie Lietuvos Respublikoje vykę viešieji pirkimai, su kuriais atsakovė Rouen Grains nebuvo niekaip susijusi, kuriuose nedalyvavo, kuriuose net nedalyvavo kita sutarties šalis - atsakovė UAB „Bona diagnosis“, negali riboti ar kitaip paveikti atsakovės Rouen Grains teisės teikti atitinkamas paslaugas ir už jas gauti atlygį, kuris jai atrodo tinkamas bei kurį sutinka sumokėti kita sutarties šalis. Bendradarbiavimo sutartis nesukūrė teisių ir pareigų tretiesiems asmens, ji nėra susijusi ir kitaip neveikia trečiųjų asmenų teisių ir pareigų bei nėra niekaip susijusi ir neveikia ieškovo nurodomo viešojo intereso. Ieškovas neturi teisės reikšti ieškinio atsakovei „Rouen Grains LV“, SIA ir prašyti Bendradarbiavimo sutartį pripažinti negaliojančia bei taikyti restitucijos.
5.4. Dar 2020 m. vasario - kovo mėn. atsakovės Rouen Grains vadovas kalbėjosi su L. P. apie įvairias verslo galimybes, įskaitant ir prekių, susijusių su COVID-19 (apsauginės veido kaukės, greitieji testai ir pan.), pardavimus. Apie dalyvavimą kažkokiose viešųjų pirkimų procedūrose atsakovė Rouen Grains nekalbėjo.
5.5. 2020-03-19 priedu Nr. CA-1/1 prie Bendradarbiavimo sutarties šalys sutarė dėl finansinio atlygio už suteiktas paslaugas, t. y. dėl išankstinio mokėjimo – 125 800 Eur negrąžinamo užstato ir kitų sąlygų. Negrąžinamas užstatas turėjo būti sumokėtas ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo išankstinės sąskaitos gavimo iš Rouen Grains. Atitinkamai ir priedo įsigaliojimo data numatyta vėlesnė (2020-03-23), kad UAB „Bona diagnosis“ tinkamai ir laiku galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus. 2020-03-21 sudarydamos 2020-03-19 priedo Nr. CA-1/1 pakeitimą šalys persiderėjo dėl finansinių sąlygų ir numatė, kad negrąžinamas užstatas, sumokėtas pagal priedą Nr. CA-1/1, turi būti panaudotas iš dalies padengti negrąžinamą užstatą, kuris bus nurodytas priede Nr. CA-1/2. 2020-03-23 šalys sudarė priedą Nr. CA-1/2, kuriuo galutinai susitarė dėl paslaugos kainos apskaičiavimo ir nurodė, kad UAB „Bona diagnosis“, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo išankstinės sąskaitos gavimo iš Rouen Grains sumokės 145 800 Eur negrąžinamą užstatą bei sumokės informacijos suteikimo mokestį – 1,25 Eur už greitojo testo vienetą. Šis Bendradarbiavimo sutarties priedas įsigaliojo 2020-03-25. Pagal šį priedą ir buvo skaičiuojamas bei mokamas atlygis Rouen Grains.
5.6. Nors ieškovą nustebino sandorių sudarymo greitis ir kaina, tačiau būtent to ir siekė šalys - kaip įmanoma greičiau sudaryti sandorius ir kiek įmanoma daugiau uždirbti, tai yra verslo ir komercinių santykių esmė, tikroji sandorių šalių valia, elgesio motyvai ir tikslai, kurie šiuo atveju ir buvo pasiekti. Sutartis3 ir buvo sudaryta, nes Rouen Grains turėjo atitinkamos informacijos ir galėjo suteikti tokią informaciją už atlygį, o suteikti intelektinio pobūdžio paslaugą galima greitai. Tai, kad Rouen Grains siekė gauti finansinę naudą iš sutarties, negali būti laikoma viešojo intereso pažeidimu.
5.7. Valstybė negali savo galimai padarytų klaidų taisyti Rouen Grains sąskaita, t. y. sąskaita asmens, kuris net nedalyvavo tose procedūrose, kurių metų galimai buvo padaryta klaidų.
5.8. Tam, kad būtų suteikta tokia paslauga, nėra būtina pažinoti konkretaus atitinkamos įmonės darbuotojo, vadovo ar akcininko, ir tikrai nėra būtina, kad Rouen Grains valdybos narys būtų asmeniškai pažįstamas su „AMEDA Labordiagnostik GmbH“ vadovu. Paslaugos esmė buvo atskleisti atitinkamą informaciją, o ne dalyvauti derybose ar diskusijose su greitųjų testų gamintojais (tiekėjais). Kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktose Rouen Grains sąskaitose taip pat yra nurodytas ir paslaugos aprašymas: „Informacijos suteikimo mokestis“. Tai, kad laiškuose minima Dubai įmonė ir pan., negali paneigti to, kad Rouen Grains suteikė Bendradarbiavimo sutartyje numatytas paslaugas. Jokiais teisės aktais nėra draudžiama samdyti kelias įmones toms pačioms, panašioms ar jas papildančioms paslaugoms suteikti. 2020-03-20 sutartis tarp UAB „Bona diagnosis“ ir „Bio Medical Scientific Services LLC“ (toliau - Bio Medical) nėra niekaip susijusi nei su Rouen Grains, nei su Bendradarbiavimo sutartimi, todėl neturi jokios įrodomosios reikšmės šioje ginčo dalyje.
5.9. Pabrėžė, kad Bendradarbiavimo sutartis jos šalims sukūrė teises ir pareigas, šalys jomis naudojosi, o jas įvykdžiusios tinkamai įformino ir atsiskaitė už suteiktas paslaugas pagal Rouen Grains išrašytas išankstinę sąskaitą bei sąskaitas.
6. Trečiasis asmuo LR Sveikatos apsaugos ministerija su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti.
6.1. Nurodė, kad nebuvo užtikrintas efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei.
7. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje.
7.1. Nurodė, kad vien nenumatytų aplinkybių, lemiančių būtinybę vykdyti viešuosius pirkimus remiantis neskelbiamų derybų vykdymo išimtimi (VPĮ 72 straipsnio 3 dalis) egzistavimas nepanaikina perkančiosios organizacijos pareigos vykdyti viešuosius pirkimus skaidriai. Nepaisant to, jog perkančiajai organizacijai yra suteikta diskrecija kreiptis į pasirinktą skaičių tiekėjų, tačiau siekiant, kad pirkimui skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, VPT tokiais atvejais rekomenduoja kreiptis į daugiau nei vieną tiekėją, galintį pasiūlyti perkamą objektą. Perkančioji organizacija, įgyvendindama jai suteiktą teisę nuspręsti, kiek ir kokius tiekėjus ji ketina pakviesti deryboms, turėtų vertinti ir galimybę kviesti kelis tiekėjus ir tokiu būdu siekti užtikrinti konkurenciją, lygiateisiškumą ir išvengti tiekėjų diskriminacijos.
7.2. Nagrinėjamu atveju besąlygiško Ministerijos nurodymo greituosius testus įsigyti sudarant sutartį su konkrečiu vieninteliu tiekėju UAB „Profarma“ vykdymas pažeidžia VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principą. Nėra duomenų, kad perkančioji organizacija dėjo pastangas ieškant alternatyvaus ūkio subjekto, galinčio teikti reikalingas prekes ir kad ji būtų aiškinusis dėl perkamo objekto kainos pagrįstumo ir proporcingumo.
8. Vilniaus apygardos teismas 2022-02-02 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir skyrė atsakovei Laboratorijai 20 000 Eur baudą; bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, teismas nutraukė, kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismui.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2022-05-16 sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą - ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį patenkino iš dalies:
- pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos ir UAB „Profarma“ 2020-03-19 prekių viešojo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-42.
- pripažino niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ 2020-03-19 prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. ST-.
- taikė restituciją ir valstybei iš atsakovės UAB „Profarma“ priteisė 145 200 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos 2022-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
- taikė restituciją ir valstybei iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ priteisė 3 997 400 Eur ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos 2022-05-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
- civilinės bylos dalį, kurioje ieškinys pareikštas atsakovei SIA „Rouen Grains LV“, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
10. Pirmiausia, teismas mano esant būtina pažymėti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendimas dalyje, kuria Sutartis1 ir Sutartis2 buvo pripažintos negaliojančiomis, kaip prieštaraujančios imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis) bei gerai moralei (CK 1.81 straipsnis), ir taikyta restitucija, priteisiant iš atsakovių UAB "Profarma" ir UAB "Bona diagnosis" atitinkamas pinigų sumas valstybei, yra galutinis ir įsiteisėjęs, dėl jos atsakovės UAB "Bona Diagnosis" teiktą kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-07-28 nutartimi buvo atsisakyta priimti, valstybei šioje dalyje išduoti vykdomieji raštai, todėl nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas nevertina ir nepasisako dėl dalyvaujančių byloje asmenų nurodomų aplinkybių ir argumentų, kurie jau buvo teismų įvertinti nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Be to, minėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas įsiteisėjęs ir dalyje, kurioje ieškinį atsakovei SIA "Rouen Grains LV" dėl Sutarties3 pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo buvo nuspręsta grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, konstatavus, jog šioje dalyje byla buvo pirmosios instancijos teismo nepagrįstai nutraukta, kaip neteisminga Lietuvos Respublikos teismams ir atitinkamai visiškai nenagrinėta. Atsakovių teiktus šiuo bei kitais aspektais kasacinius skundus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-20, 2022-06-28, 2022-07-28 ir 2022-09-05 nutartimis buvo atsisakyta priimti.
11. Taigi, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iš naujo dalyką sudaro ieškovo – prokuroro, ginančio viešąjį interesą, reikalavimas pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ 2020-03-19 sudarytą Bendradarbiavimo sutartį Nr. CO-014 ir priteisti valstybei iš atsakovės SIA „Rouen Grains LV“ – 454 931 Eur bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų (ne)priteisimo atsakovei SIA "Rouen Grains LV".
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
12. Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp atsakovių UAB "Bona Diagnosis" ir Latvijos įmonės Rouen Grains 2020-03-19 buvo sudaryta Bendradarbiavimo sutartis Nr. CO-01, kuria atsakovė Rouen Grains, naudodama savo patirtį, žinias ir kontaktus, įsipareigojo atsakovei UAB "Bona Diagnosis" nustatyti, pristatyti, derėtis ir kitais būdais atskleisti partnerius ir/ar tarpininkus, t. y. iš esmės įsipareigojo ieškoti ir nustatyti potencialius gamintojus ir/ar tiekėjus, galinčius tiekti greituosius COVID - 19 testus antikūnų aptikimui žmogaus kraujyje ir plazmos mėginiuose, o klientas savo ruožtu įsipareigojo sumokėti Rouen Grains užmokestį už gautas paslaugas.
13. Šios sutarties priede Nr. CA-1/1, kuris, kaip susitarė šalys, įsigaliojo 2020-03-23, numatyta, kad klientas sumoka negrąžinamą užstatą - 125 800 Eur ir moka informacijos suteikimo mokestį - 10 procentų nuo visos pirkimo sumos, mokamos Rouen Grains pristatytiems tiekėjams (jei prikimai vykdomi); jeigu kliento patvirtinta Rouen Grains nurodyto potencialaus partnerio ir greitojo testo tiekėjo vieneto kaina yra mažesnė nei kliento maksimali kaina 4,75 Eur, mokamas 0,25 Eur už vienetą sėkmės mokestis. Sutarties priedo Nr. CA-1/1 Pakeitime, sudarytame 2020-03-21, numatyta kad negrąžinamas užstatas įskaitomas į Priede Nr. CA-1/2 nustatytą negrąžinamą užstatą. Sutarties Priede Nr. CA-1/2, sudarytame 2020-03-23, kuris, kaip susitarė šalys, įsigaliojo 2020-03-25, nurodyta, kad klientas sumoka negrąžinamą užstatą - 145 800 Eur bei moka informacijos suteikimo mokestį - 1,25 Eur už greitojo testo vienetą.
14. Tarp Sutarties3 šalių 2020-03-30 buvo sudarytas Paslaugų priėmimo aktas pagal Bendradarbiavimo sutartį, kuriame nurodytas testų tiekėjas - AMEDA, reikalingų / skiriamų testų kiekis - 292 025 vnt., bendras informacijos suteikimo mokestis - 365 031 Eur; UAB "Bona Diagnosis" patvirtino, kad visos paslaugos atitinka kliento reikalavimus, sąlygas ir kokybę. Tarp Sutarties3 šalių 2020-04-02 buvo sudarytas Paslaugų priėmimo aktas pagal Bendradarbiavimo sutartį, kuriame nurodytas testų tiekėjas - AMEDA, reikalingų / skiriamų testų kiekis - 71 840 vnt., bendras informacijos suteikimo mokestis - 89 800 Eur; UAB "Bona Diagnosis" patvirtino, kad visos paslaugos atitinka kliento reikalavimus, sąlygas ir kokybę.
15. Atsakovė Rouen Grains 2020-03-25 ir 2020-03-26 išrašė atsakovei UAB "Bona Diagnosis" išankstines sąskaitas atitinkamai 125 800 Eur ir 20 000 Eur sumoms, o 2020-03-31 ir 2020-04-02 išrašė sąskaitas atitinkamai 219 231 Eur, 89 900 Eur ir 89 900 Eur sumoms, o UAB "Bona Diagnosis" 2020-03-25, 2020-03-26, 2020-03-31 mokėjimo nurodymais pervedė į Rouen Grains banko sąskaitą viso 454 931 Eur.
16. Ieškovas - prokuroras, gindamas viešąjį interesą, prašė pripažinti Bendradarbiavimo sutartį negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu, t. y. kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, neketinant sukurti realių teisinių santykių bei teisinių padarinių, o tik išorinį jų vaizdą, o taip pat prašė pripažinti sandorį negaliojančiu remiantis principu, jog iš neteisės teisės neatsiranda, t. y. iš esmės CK 1.80 straipsnio pagrindu, teigdamas, jog pripažinus negaliojančiomis Sutartį1 ir Sutartį2, atitinkamai negaliojančia laikytina ir Sutartis3.
Dėl teismingumo ir taikytinos teisės sandorio pripažinimui negaliojančiu
17. Atsakovės UAB "Bona Diagnosis" ir Rouen Grains teigė, kad aukščiau minėti prokuroro ieškinio reikalavimai dėl Sutarties3 pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo apskritai neteismingi Lietuvos Respublikos teismams, tuo tarpu net ir priešingu atveju, tokių reikalavimų išsprendimui taikytina Latvijos Respublikos teisė.
18. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendime konstatuota, jog visa byla, įskaitant ir iš naujo nagrinėtinus ieškinio reikalavimus, yra teisminga Lietuvos teismams, todėl nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas nevertina šiuo klausimu atsakovių pateiktų argumentų, nes jie jau buvo teismų įvertinti, tad nebegali būti iš naujo peržiūrimi, kvestionuojami ir apeliacinės instancijos teismo šiuo klausimu padarytos išvados bei išaiškinimai įgijo res judicata galią.
19. Nors Bendradarbiavimo sutarties 8.2 punkte šalys susitarė, kad sutartis aiškinama, interpretuojama ir taikoma laikantis Latvijos Respublikos įstatymų, nepriklausomai nuo įstatymų nuostatų konflikto, tačiau kaip konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas savo 2022-05-16 sprendime, prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nėra saistomas sutartyje įtvirtintos teismingumo taisyklės, kadangi jis nėra sutarties šalis. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė įvertinęs sutarties uždarumo principą bei pagal analogiją šio principo taikymą arbitražo teisiniuose santykiuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
20. Pagal LR Civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalį tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Ši teisės norma taikoma situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą, t. y. atlieka veiksmus, formaliai atitinkančius sandorio formą, realiai nesiekdami sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017). Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-667/2003). Taigi, tariamasis sandoris neturi esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas. Tariamasis sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008).
21. Sprendžiant, ar sandoris tariamasis, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2005; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: 1) teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; 2) teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Taip pat kasacinio teismo yra pažymėta, kad sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
22. Ginčuose dėl tariamojo sandorio teisinių pasekmių taikymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės, pareiga įrodyti sandorio tariamumą tenka šaliai, kuri šia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008). Ieškovui prašant pripažinti sutartį negaliojančia kaip sudarytą tariamai, pareiga įrodyti, jog sutartis buvo vykdoma, tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2006).
23. Net ir nagrinėjamu atveju byloje taikant Latvijos teisę, sprendžiant dėl sandorio pripažinimo tariamu, kurios turinį teismas nustatė ex officio savo iniciatyva (turėdamas tokią pareigą) bei kurios turinį teismui taip pat pateikė tiek ieškovas (2021-10-07 DOK-36444), tiek atsakovė Rouen Grains (2021-11-08 DOK-40394), tai Latvijos Respublikos Civilinio kodekso 1438 straipsnyje numatyta, kad jeigu ketinimas išreiškiamas tik dėl akių, jis neturi teisinių padarinių, jei tai nėra neteisėta trečiojo asmens apgaulė. Latvijos teisės doktrinoje (įskaitant Civilinio kodekso komentarą) bei Latvijos teismų praktikoje nurodomos tokios sandorio pripažinimo tariamu sąlygos bei išaiškinimai: šalys iš tikrųjų neketina būti saistomos susitarimu; šalys išreiškia savo ketinimus tik dėl akių; iš susitarimo nekyla jokių teisinių pasekmių; jei valia išsakyta tik dėl vaizdo, tai nėra jokių teisinių pasekmių, išskyrus atvejus, kai neteisėtai apgaunamos trečiosios šalys; tariamam sandoriui būdinga tai, jog atitinkamos šalys nenori susidurti su teisinėmis pasekmėmis, visos tokio sandorio šalys susitaria, kad jos nenori būti saistomos atitinkamo susitarimo ir nenori, kad atsirastų tokio susitarimo teisinių pasekmių; tariamo sandorio dalyviai nepageidauja, kad atsirastų teisinės pasekmės, tačiau bando sukurti įvaizdį, kad tai yra tikrai norimas ir tikrai teisinis sandoris; tariamo sandorio dalyviai nuoširdžiai nori sudaryti trečiosioms šalims įspūdį, jog sudaromas sandoris yra rimtas; taigi, jei valia yra išreikšta tik dėl vaizdo, o tai reiškia, kad valios iš tikrųjų nėra, tai tokios valios nebuvimas negali sukelti teisinių padarinių, todėl tariamas sandoris yra negaliojantis arba visiškai negaliojantis nuo jos sudarymo momento; fiktyvaus sandorio ypatybė ta, kad jį sudarant, atsižvelgta į formalius reikalavimus, kad sudarytam sandoriui būtų suteiktas patikimumas, nors dalyviai iš tikro neturėjo ketinimo prisiimti civilinių įsipareigojimų; absoliutus sandorio negaliojimas nustatytas įstatymu, taigi sandorio negaliojimas nepriklauso nuo šalių valios. tiesioginių įrodymų sandorių fikcijai paprastai nėra – tokiais atvejais dėl sandorio fiktyvaus pobūdžio gali būti sprendžiama iš aplinkybių, susijusių su sudarytu sandoriu ir dalyvių elgesiu, tik imant visumą, kurioje įžvelgiami tarpusavio ryšiai, nesuteikiantys galimybės abejoti dėl ketinimo, kuriuo remiantis buvo sudarytas sandoris; daroma prielaida tikimybės pagrindu, jog šalis piktnaudžiauja.
24. Taigi, tiek Lietuvos Respublikos, tiek Latvijos Respublikos civiliniuose įstatymuose numatytos iš esmės identiškos nuostatos dėl sandorio, sudaryto tik dėl akių, negaliojimo ir neteisėtumo, tokio sandorio pripažinimo negaliojančiu sąlygų ir teisinių padarinių.
Dėl sandorio pripažinimo tariamu
25. Visapusiškai įvertinęs byloje esančių įrodymus - šalių / jų atstovų paaiškinimus, rašytinius įrodymus, taip pat įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendime konstatuotas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas, kurios turi res judicata galią ir nebegali būti iš naujo kvestionuojamos ir peržiūrimos nei dalyvaujančių byloje asmenų, nei bylą iš naujo nagrinėjančio teismo, teismas sprendžia esant byloje pakankamą faktinį ir teisinį pagrindą pripažinti tarp atsakovių UAB "Bona diagnosis" ir Rouen Grains sudarytą 2020-03-19 Bendradarbiavimo sutartį negaliojančia, kaip tariamą sandorį, sudarytą tik dėl akių, nesiekiant sukurti realių teisinių padarinių.
26. Pirma, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, UAB "Bona Diagnosis" buvo įteigta ir kaip juridinis asmuo įregistruota Juridinių asmenų registre tik 2020-03-18, t. y. prieš pat Sutarties1, Sutarties2 ir nagrinėjamu atveju aktualios Sutarties3 su Rouen Grains sudarymą; įmonės buveinė registruota 2,98 kv.m. ploto negyvenamojoje patalpoje - sandėliuke, esančiame Girulių g. 10-201, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir nelogiški atsakovių / jų atstovų teiginiai apie nuo seno buvusį / ankstesnį UAB "Bona Diagnosis" ir Rouen Grains bendradarbiavimą, dar 2020 m. vasarį vykusias diskusijas dėl bendradarbiavimo, ankstesnį konsultavimąsi bei apie tai, kad atlygis Rouen Grains pagal Sutartį3 buvo sumokėtas ir už visas konsultacijas, kurios buvo teiktos jau nuo 2020 m. vasario mėnesio, įskaitant ir tas, kurios buvo teiktos įsigyjant testus iš AMEDA, kurie, kaip teigia atsakovės, tik buvo materializuoti/įforminti 2022-03-19 Bendradarbiavimo sutartimi.
27. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2022-05-16 sprendime, spręsdamas tiek dėl atsakovės UAB "Profarma", tiek dėl atsakovės UAB "Bona Diagnosis" ir jų sudarytų sandorių atitikties geros moralės principams, be kita ko, konstatavo, kad atsakovė UAB „Profarma“, su Laboratorija sudariusi didelės vertės Sutartį1, tarpininku pasirinko naujai įsteigtą, patirties, darbuotojų, realios buveinės neturinčią bendrovę UAB „Bona diagnosis“; iš UAB „Bona diagnosis“ sąskaitos išrašo teismas nustatė, kad ši bendrovė gavo pajamas tik iš atsakovės UAB „Profarma“.
28. Taigi, tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, jog UAB "Bona Diangosis" buvo įsteigta betarpiškai siekiant atsakovei UAB "Profarma" dalyvauti viešajame pirkime ir sudaryti Sutartį su Laboratorija dėl greitųjų testų pirkimo - pardavimo, o tuo pačiu ir ją lydinčias papildomas sutartis, įskaitant nagrinėjamoje byloje ginčijamą Sutartį3.
29. Antra, Lietuvos apeliacinis teismas savo 2022-05-16 sprendime konstatavo, kad naujos bendrovės UAB "Bona Diagnosis" įsteigimas tuo metu, kai UAB „Profarma“ teikė pasiūlymus Ministerijai ir Laboratorijai bei buvo pasirinkta kaip tiekėja, UAB „Bona diagnosis“ atstovų žinojimas apie Sutarties su Laboratorija sudarymą, Sutarties2 sudarymas iš esmės analogiškomis sąlygomis, kaip ir Sutartis1, UAB „Profarma“ atliktas reikšmingo dydžio avansinis mokėjimas naujai įsteigtai įmonei UAB „Bona diagnosis“ už prekes, nepareikalavus jokių adekvačių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių, nežinant konkretaus prekių gamintojo, abiejų bendrovių atstovų dalyvavimas sudarant sutartis su „Bio Medical Scientific Services LLC“ ir testų gamintoja „AMEDA Labordiagnostik GmbH“, UAB „Profarma“ darbuotojo paskyrimas eiti UAB „Bona diagnosis“ vadovo pareigas, šios bendrovės atlikti mokėjimai UAB „Profarma“ direktorei bei kitos paminėtos aplinkybės patvirtina, jog egzistavo bendras UAB „Profarma“ ir UAB „Bona diagnosis“ sumanymas pasinaudoti susidariusia situacija dėl poreikio ypač skubiai įsigyti prekes neskelbiamų derybų būdu ir nesąžiningai gauti neprotingo bei ekonomiškai nepagrįsto dydžio pelną, taip pat išvengti galimų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams. Teismas sprendė, kad toks Sutarties2 sudarymo tikslas neatitinka geros moralės reikalavimų, todėl šiuo pagrindu Sutartis2 pripažintina niekine ir negaliojančia.
30. Taigi, byloje jau yra konstatuotas atsakovės UAB "Bona Diagnosis" nesąžiningumas, geros moralės reikalavimų neatitinkantis elgesys, o taip pat siekis įvairiomis priemonėmis išvengti galimų neigiamų pasekmių iškilus sandorio teisėtumo klausimams (o nagrinėjamoje byloje ir yra prokuroro keliamas klausimas dėl sandorių teisėtumo) ginčo santykių ir visos situacijos perkant - parduodant greituosius COVID-19 nustatymo testus, kurios dalyve buvo UAB "Bona Diagnosis", kontekste, kas yra reikšminga aplinkybė sprendžiant ir dėl kitų atsakovės veiksmų šioje situacijoje, bet kita ko, ir sudarant bei vykstant Bendradarbiavimo sutartį su Rouen Gains.
31. Trečia, byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų teismui aukštu tikėtinumo laipsniu spręsti apie tai, kad Rouen Grains iš tikrųjų suteikė UAB "Bona Diagnosis" greitųjų testų gamintojo - šiuo atveju AMEDA, kurios parduoti UAB "Bona Diagnosis" testai ir buvo pateikti Laboratorijai pagal Sutartį1, suradimo, nukreipimo, informacijos perdavimo, konsultavimo ir panašias paslaugas, t. y. kad UAB "Bona Diagnosis" bei AMEDA 2020-03-20 sudaryta sutartis dėl testų įsigijimo ar kokie nors kiti sandoriai ir veikla apskritai buvo būtent atsakovės Rouen Grains atliktų veiksmų / suteiktų paslaugų rezultatas.
32. Šiuo aspektu paminėtina kasacinio teismo praktika ir išaiškinimai dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo, pagal kuriuos bylose, kuriose yra sprendžiami atsiskaitymo už suteiktas paslaugas pagrįstumo klausimai, būtent paslaugų teikėjas privalo įrodyti, jog jis realiai suteikė paslaugas, už kurias buvo su juo atsiskaityta, ir kad šios paslaugos buvo suteiktos būtent tam subjektui, kuris su paslaugų teikėju atsiskaitė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015; 2019 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120-464/2015, ir kt.).
33. Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų (pvz., šalių atstovų susirašinėjimo medžiaga ir turinys) apie tai, kaip Rouen Grains ieškojo, perdavė atsakovei UAB "Bona Diagnosis" informaciją apie testų gamintoją ir kad iš tikrųjų tą padarė. Teismo posėdžio metu atsakovių UAB „Bona Diagnosis“ ir Rouen Grains atstovai nurodė, kad tokia informacija apie testų gamintoją, kuri ir sudarė suteiktos paslaugos pagal Sutartį3 esmę, buvo Rouen Grains perduota UAB „Bona Diagnosis“ žodžiu, telefonu ir pan., tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie objektyviai patvirtintų šiuos paaiškinimus. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kaip, kokiu būdu, iš kur, nuo kada pati Rouen Grains tokią informaciją buvo gavusi, disponavo ir pan., kad po to atitinkamai galėtų ją perduoti atsakovei UAB „Bona Diagnosis“.
34. Byloje esančių, nuoseklių, vienas kitą papildančių, vienas kitam neprieštaraujančių įrodymų visuma, o būtent:
- 2020-03-20 tarp UAB "Bona Diagnosis" ir Bio Medical Scientific Services LLC sudaryta iš esmės identiško pobūdžio Bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią Bio Medical įsipareigojo nukreipti konkrečius klientus ir pardavėjus atsakovei UAB "Bona Diagnosis";
- Austrijos Respublikos Graco prokuratūros pateiktas liudytojo G. H. 2021-01-27 apklausos, atliktos vykdomo ikiteisminio tyrimo rėmuose, protokole pateikti šio asmens paaiškinimai;
- tuometinio UAB "Bona Diagnosis" L. P. 2020-03-18, 19.34 val., 2020-03-19, 16.02 val., vieno iš UAB "Bona Diagnosis" akcininkų bei atsakovėms atstovaujančių, su jomis susijusių fizinių asmenų A. Č. 2020-03-19, 16.02 val., T. J. 2020-03-19, 16.24 val., L. P. 2020-03-20, 22.15 val., 2020-05-18, 16.10 val. elektroniniai laiškai, kuriuose visuose kalbama apie testų gamintoją AMEDA, prisegama bendradarbiavimo sutartis būtent tarp UAB "Profarma" ir Bio Medical, persiunčiamos AMEDA gaminamų testų nuotraukos, AMEDA pristatoma kaip "labai rimtas testų tiekėjas", kaip "UAE kontaktas" (UAE - Jungtiniai Arabų Emiratai, o Bio Medical ir yra šios valstybės įmonė), pasidžiaugiama, kad M. supažindino su AMEDA (M.- tai T. M. S. - atsakovas, sudaręs įmonės vardu bendradarbiavimo sutartį su UAB "Bona Diagnosis", nurodytas sutarties projekte tuo metu, kai jos šalimi buvo nurodoma UAB "Profarma"), galiausiai detalizuojamas mokėtinos Bio Medical sumos už paslaugas pagal bendradarbiavimo sutartį paskaičiavimas, imant atitinkamą procentą (5 procentai) nuo iš tiekėjo AMEDA įsigytų testų kiekio - 510 000 vnt. (o būtent tiek UAB "Bona Diagnosis" ir įsigijo iš AMEDA bei pateikė su UAB "Profarma" sudarytos Sutarties 2 vykdymui, kuriuose vėliau UAB "Profarma" pristatė Laboratorijai), kaip ir buvo sulygta jų tarpusavio bendradarbiavimo sutartyje,
leidžia teismui daryti labiau tikėtiną išvadą, kad AMEDA, kaip testų gamintojas / pardavėjas buvo pasitelktas ne Rouen Grains turimų žinių, patirties, pastangų dėka, o atsakovėms su AMEDA bendraujant betarpiškai ar pasitelkiant kitą subjektą - Bio Medical, ir būtent pastarojo subjekto turėtų kontaktų dėka, jam tarpininkaujant bei gaunant už šį tarpininkavimą atitinkamą atlyginimą.
35. Šiuo aspektu pažymėtina, kad buvo išsamiai išanalizuota ir teismų nustatytą nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, pirminė Sutartis1 tarp Laboratorijos ir UAB "Profarma" buvo derinama jos pasirašymo dieną susirašinėjant el. laiškais mažiausiai iki 15.13 val., tą pačią dieną, pagal logiką - po Sutarties1 sudarymo, buvo sudaryta Sutartis2 tarp atsakovių UAB "Profarma" ir UAB "Bona Diagnosis", o taip pat, kaip teigia atsakovės, ir ginčijama Sutartis3 tarp UAB "Bona Diagnosis" ir Rouen Grains, tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodytų el. laiškų turinio, juos sistemiškai vertinant su kitais įrodymais apie įvykių seką bei eigą, dar iki Sutarties3 pasirašymo buvo kitų atsakovių apsikeičiama informacija apie AMEDA ir šio tiekėjo siūlomus testus bei nurodoma, kad tai yra "JAE kontaktas". Taigi, tokia įvykių seka rodo, kad Sutartis3, labiau tikėtina, buvo sudaryta atgaline data, Rouen Grains realiai negalėjus objektyviai suteikti joje numatytų paslaugų atsakovei UAB "Bona Diagnosis".
36. Ketvirta, pačioje Sutartyje3 nurodytos jos sudarymo ir įsigaliojimo, jos priedų sudarymo ir įsigaliojimo datos bei kitų aprašytų įvykių seka kelia pagrįstų abejonių dėl tikrosios Sutarties3 sudarymo datos ir to, ar ji iš tikrųjų nebuvo sudaryta vėliau, t. y. atgaline data, siekiant sudaryti paslaugų teikimo vaizdą, nors realiai Rouen Grains objektyviai tokių paslaugų jau negalėjo suteikti. Pastebėtina, kad byloje esantys atsakovių vadovų, akcininkų, su atsakovėmis susijusių asmenų - R. L., L. P., A. Č., M. K. el. susirašinėjimo 2020 m. kovo 25 ir 26 dienomis turinys iš tikrųjų rodo, kad Sutartis3 buvo realiai sudaryta atgaline data, t. y. ne 2022-03-19, kaip joje nurodoma, o vėliau, nes 2020 m. kovo 25 -26 dienomis tik deramasi dėl Sutarties3 sudarymo: 2020-03-25 L. P. el. laiške tik siunčiamas sutarties projektas, prašoma jį atspausdinti, pasirašyti ir atgal nusiųsti; A. Č. el. laiške "tvirtinama" sutartis; L. P. 2020-03-25 el. laiške persiunčiame pasirašyta sutartis; L. P. 2020-03-26 el. laiške aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad papildomai reikėtų sutarties su Rouen Grains, nurodomi šios įmonės rekvizitai.
37. Pastebėtina ir tai, kad Paslaugų perdavimo aktai bei sąskaitos pagal ginčijamą sutartį buvo šalių sudaryti iš pasirašyti/ išrašyti tik 2020-03-30 - 2020-04-02, tuo tarpu UAB "Bona Diagnosis" visą atlyginimą už paslaugas - 454 931 Eur dalimis perdavė atsakovei Rouen Grains jau 2020-03-25 - 2020-03-31, t. y. iš esmės iki paslaugų perdavimo ir sąskaitų už jas išrašymo, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl tikrųjų santykių susiformavimo ir vienokių ar kitokių veiksmų atlikimo datų bei šiuos veiksmus atlikusių šalių tikrosios valios.
38. Penkta, kaip matyti iš ginčijamą Sutartį3 lydinčių dokumentų - 2020-03-30 ir 2020-04-02 Paslaugų priėmimo aktų, juose nurodoma apie AMEDA pateiktų testų kiekius - 292 025 vnt. ir 71 840 vnt., viso - 363 865 vnt., tuo tarpu, kaip minėta, su Bio Medical buvo atsiskaityta už 510 000 vnt. AMEDA pateiktų testų. Taigi, nėra logiškai paaiškinama ir ekonomiškai pagrįsta bei suprantama, kodėl UAB "Bona Diagnosis" mokėjo / norėjo mokėti už to paties greitųjų testų tiekėjo (AMEDA) suradimą abiem konsultacinėms įmonėms tarpininkaujant pagal abi bendradarbiavimo sutartis, juo labiau - už persidengiančius tuos pačius kiekius: už 510 000 vnt. - Bio Medical ir už 363 865 vnt., kurie įeina į tuos pačius 510 000 vnt., bendrai įsigytus iš AMEDA, ir juo labiau - konkrečiai Rouen Grains - ženkliai didesnę tokių paslaugų kainą: Bio Medical už 510 000 vnt. testų gamintojo suradimą - viso 65 568 Eur, o Rouen Grains už 363 865 vnt. - viso 454 931 Eur. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad, kaip atsakovių įrodinėjama, Sutarties3 pagrindu Rouen Grains suteiktų paslaugų pagalba iš AMEDA įsigyti testai (atitinkamas jų kiekis) būtų vėliau UAB „Bona Diagnosis“ realizuoti (parduoti, pristatyti) kokiam nors kitam subjektui, negu UAB „Profarma“.
39. Šešta, byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad vykdant Sutartį3 atsakovė Rouen Grains dar būtų teikusi, perdavusi atsakovei UAB "Bona Diagnosis", o pastaroji priėmusi kokias nors kitas konsultavimo, informacijos suteikimo, testų tiekėjų / gamintojų suradimo ir/ar kitas paslaugas atsakovei UAB "Bona Diagnosis", reikalingas pastarosios verslo veiklos vykdymui, kurios nebūtų susijusios su UAB "Bona Diagnosis" ir UAB "Profarma" bei atitinkamai nebūtų susijusios su UAB "Profarma" ir Laboratorija sudarytų sutarčių vykdymu. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, kad ginčijamos Sutarties3 šalys visus 6 mėnesius (o sutartyje numatytas būtent toks jos galiojimo terminas) vykdytų bendradarbiavimą ir jį tęstų, kad Rouen Grains būtų Paslaugų teikimo aktais perdavusi UAB "Bona Diagnosis", o pastaroji priėmusi atitinkamas kitų tiekėjų suradimo ar kitas paslaugas, už jas atitinkamai išrašiusi sąskaitas, gavusi apmokėjimą ir pan., šių paslaugų pagalba gautų atitinkamas pajamas ir pan., ypač turint omenyje, kad Bendradarbiavimo sutartis iš esmės buvo sudaryta pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje, vos jai prasidėjus ir tęsėsi, atitinkamai koronaviruso infekcijos nustatymo testų įsigijimo poreikis egzistavo dar ilgą laiką, kas savo ruožtu patvirtintų atsakovės UAB "Bona Diagnosis" teiginius apie tai, kad Rouen Grains teiktas konsultavimas ir Bendradarbiavimo sutarties dalykas buvo nukreiptas ne išimtinai į Sutartį1, bet, kaip ji teigia, apskritai į visas galimybes tuometinėje rinkoje pandemijos akivaizdoje, ir kad Sutartis3 yra visiškai nesusijusi su Sutartimi1 ir Sutartimi2. Atsakovių UAB „Bona Diagnosis“ ir Rouen Grains atstovų teiginiai teismo posėdyje apie tai, kad Sutarties3 vykdymas buvo sustabdytas dėl prasidėjusio teismo proceso ir neaiškumų šiuo aspektu vertintini kritiškai, kadangi, kaip minėta, Sutartis3 buvo sudaryta 6 mėnesiams, t. y. jog galiojimas formaliai turėjo pasibaigti 2020 m. rugsėjį, tuo tarpu su ieškiniu nagrinėjamoje byloje dėl viešo intereso gynimo, sandorių, įskaitant Sutartį3, pripažinimo negaliojančiais prokuroras kreipėsi į teismą tik 2020 m. gruodžio viduryje, ieškinys buvo priimtas ir civilinė byla iškelta tik 2020 m. gruodžio pabaigoje.
40. Visos aukščiau nurodytos, teismo nustatytos, viena kitą papildančios aplinkybės, jas įvertinant sistemiškai, tiesiogiai ir netiesiogiai patvirtina sąlygos sandorio pripažinimui tariamu - neatsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai ir sandorio dalyviai realiai neįgijo atitinkamų civilinių teisių ir pareigų - buvimą.
41. Nors teismo posėdžio metu atsakovių atstovai kėlė klausimą dėl dalies aukščiau teismo aptartų įrodymų (atsakovių atstovų ir susijusių asmenų elektorinio susirašinėjimo, apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo) gavimo Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos atliekamo ikiteisminio tyrimo metu teisėtumo, tačiau ši klausimas nėra ir negali būti nagrinėjamos civilinės bylos dalykas. Jokiuose procesiniuose dokumentuose, įskaitant paruošiamuosius dokumentus, taip pat nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose atsakovės nebuvo kėlusios klausimo dėl prokuroro pateiktų įrodymų autentiškumo, realaus tam tikrų įrodymų (pvz., elektroninių laiškų, kuriais komunikuoja su atsakovėmis susiję ir jas atstovaujantys fiziniai asmenys) nebuvimo / autentiškumo / klastojimo ir pan. Atsakovės nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai suabejoti minėtų įrodymų tikrumu, buvimu ir pan. Bylą pirmą kartą nagrinėję teismai, įskaitant ir Lietuvos apeliacinį teismą, priėmusį atitinkamoje bylos dalyje galutinį ir įsiteisėjusį 2022-05-16 sprendimą, tokius įrodymus laikė galimais ir tinkamais, juos vertino prieidamas prie tam tikrų išvadų ir priimdamas procesinį sprendimą. Pagaliau, minėtai įrodymai nėra vieninteliai ir išimtinai įrodymai, kurių pagrindu teismas konstatuoja aplinkybes ir daro išvadas nagrinėjamoje byloje – kaip nurodyta sprendime aukščiau, išvadą dėl Sutarties3 tariamumo teismui leidžia daryti ir kitų įrodymų, o taip pat ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendime pateiktų išaiškinimų visuma.
42. Teismas sutinka su atsakovių teiginiais ir suvokia, kad tiek pagal Civilinį kodeksą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką, tiek pagal Latvijos teisę įvykdytas sandoris, kai sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas ir tokia buvo jų valia, negali būti laikomas tariamu, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2006; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017; ir kt.), tačiau nagrinėjamu atveju sandoris nebuvo pilnai / visiškai įvykdytas, t. y. jis buvo įvykdytas tik iš vienos šalies - atsakovės UAB "Bona Diagnosis" pusės, pastarajai sumokant Rouen Grains atitinkamas pinigų sumas, tačiau, kaip jau teismo nustatyta byloje, labiau tikėtina, kad Rouen Grains realiai jokių paslaugų (konsultavimo, testų tiekėjų / gamintojų suradimo ir kt.) atsakovei UAB "Bona Diagnosis" nesuteikė ir objektyviai negalėjo suteikti Sutarties3 pagrindu, taigi atsakovė UAB "Bona Diagnosis" sumokėjo už tariamas paslaugas, t. y. paslaugas, kurios realiai suteiktos nebuvo, siekiant tik sukurti formalų jų realaus suteikimo vaizdą ir pačiai atsakovei UAB "Bona Diagnosis" tą aiškiai suvokiant bei to siekiant.
43. Kaip jau buvo minėta, pripažindami sandorį tariamu, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Nagrinėjamu atveju, kaip visiškai pagrįstai nurodė prokuroras, aukščiau nurodytų aplinkybių bei Lietuvos apeliacinio teismo savo 2022-05-16 sprendime padarytų išvadų kontekste matyti, kad tikroji Sutartį3 sudariusių atsakovių valia ir tikslas buvo sukurti formalų teisinį pagrindą UAB "Bona Diagnosis" pagal Sutartį2 gautoms iš UAB "Profarma" piniginėms lėšoms pervesti Rouen Grains įmonei, o pastarajai tokias lėšas įgyti. Šiame kontekste pastebėtina, kad kaip matyti iš Latvijos registro išrašo, Rouen Grains bendrovės vienasmenis vadovas / valdybos narys yra Lietuvos Respublikos pilietis M. K., t. y. tai nėra latvių įsteigta ir valdoma nepriklausoma įmonė, o su Lietuva susijęs ūkio subjektas.
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kaip atsiradusio iš neteisės
44. Nors prokuroras prašė Sutartį3 taip pat pripažinti negaliojančia taikant principą, jog iš neteisės negali atsirasi teisė (ex injuria jus non oritus), tačiau teismo nuomone, Sutarties1 ir Sutarties2 negaliojimas automatiškai per se nereiškia ir Sutarties3 negaliojimo, kadangi: a) nors Sutartis3 buvo sudaryta Sutarčių1 ir Sutarčių2 kontekste, tų pačių faktinių aplinkybių ir santykių plotmėje, siekiant pirkti - parduoti greituosius COVID-19 nustatymo testus, tačiau visos trys sutartys iš esmės pripažintos negaliojančiomis skirtingais pagrindais - Sutartis1, pirmiausia dėl prieštaravimo imperatyvioms viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms ir principams, jų nesilaikant tiek tiekėjai UAB '"Profarma", tiek ir perkančiajai organizacijai Laboratorijai; Sutartis2 pripažinta negaliojančia dėl prieštaravimo geros moralės principams, esant UAB "Bona Diagnosis" nesąžiningiems siekiams; Sutartis3 pripažintina negaliojančia, kaip tariamas, tik dėl akių sudarytas sandoris, - ir visi šie pagrindai, jų buvimas / nebuvimas galėjo būti vertinamas ir buvo teismų vertintas atskirai (t. y. vieno sandorio negaliojimo pagrindo buvimas a priori nesuponuoja kito negaliojimo pagrindo buvimo, reikia nustatyti kiekvienam iš sandorio negaliojimo pagrindui konstatuoti būtinas sąlygas); b) pripažinus viešojo pirkimo sutartį neteisėta ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyvioms teisės normoms, Sutartis2 ir Sutartis3 jau vien dėl skirtingo visų trijų sutarčių objekto negali būti laikomos išvestinėmis iš jos, kaip pavyzdžiui tuo atveju, jei pirminė daikto pirkimo - pardavimo sutartis ir vėlesnės to paties daikto perleidimo sutartys, kuomet pasikeičia tik to paties daikto nuosavybės turėtojas.
Dėl restitucijos (ne)taikymo
45. Kai sandoris negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento), tai reiškia, kad jis jo šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad sandorio pripažinimas niekiniu reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju teismai sprendžia dėl negaliojančio sandorio padarinių (restitucijos) ar dėl kitu pagrindu atsiradusios šalių tarpusavio prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-564-469/2015, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
46. CK šeštojoje knygoje įtvirtintos restitucijos taisyklės (CK 6.147–6.151 straipsniai) taikomos tais atvejais, kai šalys negaliojančio sandorio pagrindu abipusiškai apsikeitė tam tikru turtu, o sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio – tokiais atvejais turtas gali ir turi būti grąžintas natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims – tuomet restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.
47. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog galimas restitucijos taikymas natūra, grąžinant iš atsakovės Rouen Grains atsakovei UAB "Bona Diagnosis" viską, ką ji buvo gavusi pagal negaliojančia pripažintą Bendradarbiavimo sutartį, o būtent priteisiant jos gautą už realiai nesuteiktas paslaugas pinigų sumą - 454 931 Eur.
48. Ieškiniu prokuroras prašė priteisti valstybei 4 142 600 Eur, šią sumą paskirstant tarp trijų atsakovių, atsižvelgiant į Sutarties1, Sutarties2 ir Sutarties3 vykdymą, iš jų - 454 931 Eur valstybei priteisiant būtent iš tokią sumą gavusios atsakovės Rouen Grains. Lietuvos apeliacinis teismas savo 2022-05-16 sprendime konstatavo ir sprendė, kad teisingas restitucijos taikymo būdas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą ir neleisiantis sandorių šalims pasiekti neteisėtų tikslų, šiuo atveju yra pagal sutartis už testus permokėtų piniginių lėšų išreikalavimas: iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ atsakovės UAB „Profarma“ naudai išreikalaujant 3 997 400 Eur sumą (iš 5 904 800 Eur sumokėtos sumos atimant 1 907 400 Eur realią testų vertę, apskaičiuotą 510 000 vnt. testų kiekį padauginus iš 3,74 Eur vieno testo vertės), atitinkamai, atsakovės Laboratorijos naudai iš atsakovės UAB „Profarma“ išreikalaujant 4 142 600 Eur sumą (iš 6 050 000 Eur sumokėtos sumos atimant 1 907 400 Eur realią testų vertę, apskaičiuotą 510 000 vnt. testų kiekį padauginus iš 3,74 Eur vieno testo vertės). Atsižvelgiant į tai, kad tos pačios pinigų sumos grąžinimas atsakovei UAB „Profarma“, o vėliau atsakovei Laboratorijai neatitiktų protingumo ir racionalumo principų, teismas manė esant tikslinga iš atsakovės UAB „Bona diagnosis“ išreikalautiną atsakovės UAB „Profarma“ naudai 3 997 400 Eur sumą grąžinti tiesiogiai Laboratorijai, o iš atsakovės UAB „Profarma“ atsakovės Laboratorijos naudai išreikalauti likusią negrąžintą sumą – 145 200 Eur (4 142 600 Eur – 3 997 400 Eur).
49. Taigi, visi klausimai, kurie susiję su valstybės naudai priteistinomis pinigų sumomis, įskaitant subjektus, iš kurių šios sumos priteistinos, jau yra galutinai išspręsti, visa prokuroro nurodyta 4 142 600 Eur suma buvo priteista valstybei atitinkamai iš atsakovių UAB "Profarma" ir UAB "Bona Diagnosis". Tai savo ruožtu reiškia, kad 454 931 Eur sumos priteisimas iš Rouen Grains valstybei, o ne betarpiškai Sutartį3 su ją sudariusiai atsakovei UAB „Bona Diagnosis" šiuo atveju nebeįmanomas, tą savo 2022-06-15 rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje pripažino ir pats prokuroras, prašydamas minėtą sumą priteisti iš Rouen Grains betarpiškai atsakovei UAB „Bona Diagnosis“ (nors formaliai prokuroras nebuvo pateikęs, atitinkamai teismas nebuvo priėmęs jokio pareiškimo dėl ieškinio dalyko pakeitimo CPK 141 straipsnio tvarka). Tokiu būdu pripažinus Sutartį3 negaliojančia, minėta pinigų suma priteistina iš atsakovės Rouen Grains būtent atsakovei UAB "Bona Diagnosis".
50. Be to, iš atsakovės Rouen Grains priteistinos atsakovei UAB „Bona Diagnosis“ 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas pažymi, kad kaip pabrėžė ir Lietuvos apeliacinis teismas savo 2022-05-16 sprendime, pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas. Dėl šios priežasties tais atvejais, kai dėl restitucijos taikymo tarp šalių atsiranda piniginė prievolė, yra pagrindas taikyti CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir priteisti kreditoriui iš skolininko procesines palūkanas, kurios skaičiuojamos būtent nuo teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-668-915/2015).
Dėl ieškovo teisinio suinteresuotumo
51. Nagrinėjant bylą iš naujo atsakovės UAB „Bona Diangosis“ ir Rouen Grains iškėlė klausimą dėl ieškovo – prokuroro, turinčio ginti viešąjį interesą, teisinio suinteresuotumo ginčyti Sutartį3, kaip privačių juridinių asmenų sudarytą sandorį, nebuvimo, tokio suinteresuotumo praradimo po to, kaip Lietuvos apeliacinis teismas 2022-05-16 sprendimu patenkino prokuroro ieškinio reikalavimus dėl atsakovių Laboratorijos ir UAB „Profarma“ sudarytos 2020-03-19 viešojo pirkimo sutarties bei atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“ sudarytos 2020-03-19 pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiomis, o taikydamas restituciją visą prokuroro prašytą priteisti Lietuvos valstybei naudai sumą – 4 142 600 Eur – priteisė atitinkamomis dalimis iš atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“. Dėl šių priežasčių atsakovės prašė bylą grąžintoje nagrinėti iš naujo dalyje apskritai nutraukti, o jos nenutraukus – atmesti prokuroro ieškinį, kaip pareikštą netinkamo ieškovo, neturinio teisinio suinteresuotumo ir pan., tačiau tokie atsakovių prašymas negali būti tenkinami.
52. Pirmiausia pažymėtina, kad išsamius argumentus ir teiginius dėl prokuroro ginant viešą interesą teisės reikšti ieškinį bei atitinkamus reikalavimus dėl visų trijų sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo nebuvimo (remiantis privačių juridinių asmenų sudarytų sutarčių uždarumo principu, viešo intereso pažeidimo nebuvimu nagrinėjamoje byloje ir pan.), atsakovės jau buvo kėlusios ir teikusios teismams nagrinėjant bylą pirmą kartą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose. Ir iš galutinio Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendimo turinio bei sisteminės analizės matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė prokuroro teisės pareikšti būtent tokius ieškinio reikalavimus, kokie buvo pareikšti nagrinėjamoje byloje, siekiant apginti viešąjį interesą, nekonstatavo teisinio suinteresuotumo nebuvimą, netinkamo ieškovo faktą ir nenustatė esant pagrindą bylą nutraukti, o priešingai, sprendė, kad prokuroras nagrinėjamu atveju turi teisę ginti viešąjį interesą, tą darydamas nėra saistomas atsakovių sutarčių nuostatų (pvz., dėl teismingumo, taikytinos teisės), ir atitinkamai teismas turi spręsti, ar šiuo atveju buvo pažeistas viešasis interesas, kildinamas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos, būtent tam nustatyti byla ir buvo grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
53. Antra, nors Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendimu visa prokuroro ieškiniu prašyta priteisti Lietuvos valstybės naudai pinigų suma ir buvo priteista valstybei (iš atsakovių UAB „Profarma“ ir UAB „Bona Diagnosis“), tačiau spręsti, jog dėl to byloje nebeliko viešojo intereso, jog jis išnyko, teismas neturi pagrindo.
54. Viso teismo proceso metu prokuroro buvo siekiama, kad visos lėšos, neteisėtai gautos atsakovių jo ginčytų sandorių pagrindu ir realiai atsidūrusios ne tik pas atsakoves UAB „Bona Diagnosis“ ir UAB „Profarma“ , bet ir pas atsakovę Rouen Grains būtų grąžintos tam subjektui, kuriam priklauso, atkuriant teisingumą. Kaip jau buvo minėta, formaliai prokuroras neteikė teismui pareiškimo dėl ieškinio dalyko / pagrindo pakeitimo, ir nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turėjo spręsti būtent dėl visų prokuroro pareikštų reikalavimų Rouen Grains atžvilgiu pagrįstumo – tiek dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia Sutartį3, tiek dėl reikalavimo priteisti iš Rouen Grains būtent Lietuvos valstybei prokuroro nurodytą 454 931 Eur sumą, ir kaip nurodyta sprendime aukščiau, reikalavimą dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu tenkino, bet reikalavimą dalyje dėl restitucijos valstybės naudai atmetė, restituciją taikydamas sandorio šalių – UAB „Bona Diagnosis“ ir Rouen Grains – rėmuose.
55. Be to, pilnai sutiktina su prokuroro teiginiu, jog nagrinėjamu atveju svarbus ne tik atitinkamų piniginių sumų priteisimas Lietuvos valstybei iš neteisėtus sandorius sudariusių atsakovių, bet ir realus priteistų sumų grąžinimas / gavimas, o šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog iš UAB „Bona Diagnosis“ Lietuvos valstybei priteista itin ženkli pinigų suma – 3 997 400 Eur – realiai gali būti neatgauta, dėl ko tampa svarbus restitucijos taikymas bei užtikrinimas pagal Sutartį3 tarp UAB „Bona Diagnosis“ ir Rouen Grains, tokiu būdu suteikiant UAB „Bona Diagnosis“ turtinę reikalavimo teisę į Rouen Grains. Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad atsakovė UAB „Bona Diagnosis“ (priešingai nei atsakovė UAB „Profarma“) būtų visiškai ar bent iš dalies įvykdžiusi Lietuvos apeliacinio teismo dar 2022-05-16 priimtą sprendimą, kad turėtų realiai galimybes tą padaryti. Atsakovei geruoju neįvykdžius teismo sprendimo, 2022-06-09 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl išieškojimo iš UAB „Bona Diagnosis“, taigi, pradėtas priverstinis išieškojimo procesas, atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų ir įrodymų apie tai, kad išieškojimas yra sėkmingas, realus ir labai tikėtinas.
Dėl procesinių klausimų
56. Kadangi šiuo teismo sprendimu ginčas dėl Sutarties3 galiojimo išsprendžiamas iš esmės ieškovo naudai, atsakovės, įskaitant atsakovę Rouen Grains, neįgyja teisės į šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
57. Iš bylos medžiagos matyti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo 2020-12-18 nutartį LR Generalinė prokuratūra 2020-12-28 įmokėjo į teismo depozitinę sąskaitą 113,97 Eur dydžio užstatą už procesinių dokumentų įteikimą atsakovei Rouen Grains Latvijos Respublikoje, tačiau realiai procesiniai dokumentai šiai atsakovei vadovaujantis ES Reglamentais per Latvijos įteikiančią instituciją siunčiami nebuvo (dokumentai atsakovei įteikti el. ryšio priemonėmis), atitinkamai minėto pobūdžio išlaidos patirtos nebuvo, įmokėti pinigai panaudoti nebuvo, todėl LR Generalinei prokuratūrai grąžintinas įmokėtas užstatas.
58. Teismo posėdžio, vykusio 2022-10-11, metu atsakovės UAB „Profarma“ prašymas skirti atsakovei Laboratorijai teismo nuobaudą - baudą už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamos priežasties, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi: a) priešingai nei teigia atsakovė UAB „Profarma“, nagrinėjant bylą iš naujo po to, kaip atitinkama jos dalis Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendimu buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui, atsakovės Laboratorijos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo teismo pripažintas būtinu; tokio procesinio prašymo nereiškė nei vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų; ankščiau (pirmą kartą) bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas pripažinti Laboratorijos atstovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, kaip ir kiti ankstesnės sudėties teismo priimti procesinio pobūdžio sprendimai, yra nebeaktualūs nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme; taigi, pati atsakovė Laboratorija turėjo teisę ir diskreciją dėl dalyvavimo / nedalyvavimo teismo posėdyje, nagrinėjant bylą iš esmės; b) pagal CPK 246 str. 3 d. teismas turi teisę skirti baudą neatvykusiai į teismo posėdį be svarbios priežasties šaliai tik tuo atveju, jeigu bylos nagrinėjimas atidedamas, o nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas nebuvo atidėtas (atsakovės posėdžio pradžioje pareikštas prašymas atidėti posėdį protokoline nutartimi teismo buvo atmestas, nutarta nagrinėti bylą nedalyvaujant neatvykusiems asmenims, kuriems buvo tinkamai pranešta apie posėdį); c) atsakovės Laboratorijos (jos atstovo) realus / fizinis dalyvavimas nagrinėjant bylą iš esmės 2022-10-11 teismo posėdyje bet kuriuo atveju neturėtų jokios įtakos teisingam ir visapusiškam grąžintos nagrinėti iš naujo bylos dalies išsprendimui, kadangi dėl sandorio, sudaryto betarpiškai pačios Laboratorijos teisėtumo, Laboratorijos veiksmų viešojo pirkimo procedūrų metu teisėtumo, jos sudarymo sandorio negaliojimo teisinių padarinių ir pan. buvo galutinai išspręsta įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2022-05-16 sprendimu, ir iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme sprendžiama tik dėl UAB „Bona Diagnosis“ bei Rouen Grains sudaryto sandorio teisėtumo, jo negaliojimo teisinių padarinių, kas nėra tiesiogiai susiję su Laboratorijos teisėmis ir pareigomis.
59. Tuo pačiu teismas atsisako priimti atsakovės Laboratorijos 2022-10-14 teismui pateiktą raštą „Dėl nedalyvavimo teismo posėdyje“ (DOK-36785), kadangi jis buvo gautas jau pabaigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teismui atidėjus sprendimo priėmimą ir paskelbimą byloje bei išėjus į sprendimo priėmimo kambarį.
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,
n u s p r e n d ė:
Grąžintoje nagrinėti iš naujo bylos dalyje ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti negaliojančia atsakovių UAB „Bona diagnosis“ ir SIA „Rouen Grains LV“ sudarytą 2020 m. kovo 19 d. Bendradarbiavimo sutartį Nr. CO-01.
Taikyti restituciją ir atsakovei UAB „Bona diagnosis“ (juridinio asmens kodas 305512783, Girulių g. 10-201, Vilnius) iš atsakovės SIA „Rouen Grains LV“ (Udens iela 12-118, Ryga, Latvija) priteisti 454 931 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt vieną eurą) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Grąžinti Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai (kodas – 288603320) iš Vilniaus apygardos teismo depozitinės sąskaitos 113,97 Eur (vienas šimtas trylika eurų 97 centai) užstatą, įmokėtą 2020-12-28.
Atsakovės UAB „Proframa“ prašymą dėl teismo nuobaudos – baudos atsakovei Nacionalinei visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai skyrimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.
Teisėja Renata Volodko