Baudžiamoji byla Nr. 1A-179-462/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42690-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.2

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 31 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. R.,

gynėjui advokatui Džigintui Žebeliui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal G. R. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-13 nuosprendžio, kuriuo G. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu ir jam baudžiamoji byla nutraukta. G. R. laiduotoju paskirta jo brolio žmona J. L., nustatytas vienerių metų laidavimo terminas su 500 (penkių šimtų) Eur dydžio užstatu.

Laiduotoja J. L. įpareigota sumokėti 500 Eur dydžio užstatą per 14 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Plungės apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

G. R. skirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė ir vieneriems metams šešiems mėnesiams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu G. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilio „Mercedes-Benz“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 218,86 Eur.

Teismas

nustatė:

1. G. R. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį už tai, kad       2017-08-20, apie 13 val. 40 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija – 2,07 promilės etilo alkoholio, t. y. vairavo transporto priemonę, kai jo kraujyje buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės etilo alkoholio.
2. Skundu G. R. nesutinka su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų          2018-03-13 nuosprendžiu, prašo jį panaikinti arba pakeisti nuosprendžio dalį, kuria jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 11 218,86 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. pirmosios instancijos teismas skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų šešių mėnesių termino baudžiamojo poveikio priemonės būtinumo. Apelianto įsitikinimu, nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga bei būtų pasiekti bausmės tikslai. Atkreipia dėmesį, jog jis yra išskirtinai teigiamai charakterizuojamas, pažymi, jog turi didelius finansinius įsipareigojimus, mažamečius vaikus, kuriuos visiškai išlaiko, taip pat prisideda prie pilnamečių vaikų išlaikymo, yra neteistas. Pažymi, jog teisė vairuoti jam yra labai svarbi. Prašo skirti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą;
2. pirmosios instancijos teismas nemotyvavo baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą - skyrimo būtinumo. Pažymi, jog transporto priemonės vertės išieškojimas pasižymi baudžiamuoju pobūdžiu. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apelianto sunkią turtinę padėtį, mažamečius vaikus. Pažymi, jog paskirta baudžiamojo poveikio priemonė nėra proporcinga, teisinga bei humaniška, todėl prašo panaikinti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoto turto vertę atitinkančios pinigų sumos (11 218,86 Eur) išieškojimą. Mano, jog transporto priemonė skiriasi nuo nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kaip konfiskuotino turto, todėl negali būti pripažinta nusikalstamos veikos padarymo priemone BK 72 straipsnio prasme bei negali būti konfiskuojama. Pažymi, jog padarytas nusikaltimas buvo vienkartinis. Mano, jog būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, jeigu jis būtų nuteistas, tačiau pažymi, jog baudžiamoji byla jam yra nutraukta.
3. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
4. Teismo posėdyje asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
5. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą), netinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei nemotyvavo sprendimo dėl vienerių metų šešių mėnesių termino baudžiamojo poveikio priemonės būtinumo. Apelianto įsitikinimu, nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (pvz., minimalų), baudžiamojo poveikio priemonė būtų veiksminga ir proporcinga bei būtų pasiekti bausmės tikslai.
8. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą, nemotyvavo sprendimo, kodėl skiria būtent 1 metų 6 mėn. terminą.
9. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 681, 682, 72, 721, 722 ir 723 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas.
10. BK 67 straipsnio 1 dalis numato, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise.
11. BK 68 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl KET pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET.
12. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų nustatyta, jog G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo koncentracija kraujyje nustatyta didesnė negu 1,5 promilės, vairavo transporto priemonę, t. y. ypač šiurkščiai pažeidė KET. G. R. šios aplinkybės neginčija, prisipažįsta būdamas neblaivus vairavęs transporto priemonę, sutinka, jog jam turi būti atimta specialioji teisė (vairuoti transporto priemones), tačiau teigia, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė per ilgą specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą bei nemotyvavo parinkto 1 metų 6 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.
13. BK 68 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina į visumą aplinkybių, t. y. ne tik į nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, bet taip pat į jos padarymo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę.
14. Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo (b. l. 86–88) nustatyta, jog 2013 m. G. R. yra baustas administracine tvarka už tris administracinius nusižengimus, baudos sumokėtos. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo. Charakterizuojamas išimtinai teigiamai (b. l. 135, 136), anksčiau neteistas, nėra psichiatrinio gydymo įskaitoje (b. l. 93), taip pat neįtrauktas į priklausomybės ligų turinčių asmenų įskaitą (b. l. 63).
15. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, atsižvelgtina ir į kaltininko asmenybę, kuri, kaip minėta, apibūdinama teigiamai, į nedalyvavimą eismo įvykiuose iki byloje nagrinėjamo atvejo. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti baudžiamojo poveikio priemonę vieneriems metams šešiems mėnesiams nėra pagrįstas nei G. R. padaryto pažeidimo šiurkštumu, nei jo asmenybės požymiais. Todėl teisėjų kolegija mano sumažinti uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise (teise vairuoti) laiką iki 12 mėnesių. Pažymėtina, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tokiai pozicijai neprieštaravo ir prokurorė.

Dėl turto konfiskavimo

16. BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. R. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,07 promilės etilo alkoholio, taigi tyčia padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
17. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
18. Aukštesniosios instancijos teismas, spręsdamas automobilio kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad BK 281 straipsnio pakeitimais įstatymo leidėjas siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams. Šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – pobūdis. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už ją baudžiamąją atsakomybę.
19. Skunde nurodomi teiginiai, kad G. R. turi didelius finansinius įsipareigojimus, išlaiko mažamečius vaikus, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju turto, atitinkančio automobilio vertę, konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. G. R. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,07 promilės alkoholio, žinodamas, jog už vairavimą neblaiviam, kai nustatomas didesnis negu 1,5 promilės alkoholio kiekis kraujyje, gresia baudžiamoji atsakomybė, taip pat žinodamas, kad gresia baudžiamojo poveikio priemonė, jam taip pat buvo žinomos apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės, t. y. aplinkybė, jog jis turi išlaikyti mažamečius vaikus, taip pat aplinkybė, susijusi su jo turtine padėtimi, tačiau šie argumentai jo nesulaikė nuo itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo – vairavimo neblaiviam. Aukštesniosios instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog G. R. vairavo transporto priemonę jo kraujyje esant 2,07 promilės alkoholio, t. y. esant apsvaigimui, kuris artimas sunkiam. Be to, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, jog svarbu padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Įvertinus, kad G. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, 11 218,86 Eur vertės (b. l. 33) turto (automobilio vertės) konfiskavimą nėra pagrindo laikyti neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kurią paskyrus būtų aiškiai pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.
20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, jog žemesniosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad neblaivaus G. R., kai jo kraujyje alkoholio koncentracija nustatyta didesnė negu 1,5 promilės, vairuotas automobilis yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė, spręsdamas turto, atitinkančio automobilio vertę, konfiskavimo klausimą tinkamai išanalizavo faktines bylos aplinkybes, ištyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, tačiau paskyrė nepagrįstai ilgą uždraudimo asmeniui naudotis specialia teise (teise vairuoti) laiką. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, G. R. skundas yra tenkinamas iš dalies, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-13 nuosprendis keičiamas sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-13 nuosprendį ir sumažinti G. R. paskirtą uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones iki vienerių metų.

Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-03-13 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Edita Lapinskienė

Linas Pauliukėnas

Remigijus Preikšaitis